Baudžiamoji byla Nr. 1-519-667/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63107-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5
(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 23 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,
sekretoriaujant Ausmai Mackevičienei, Salomėjai Muralienei,
dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,
kaltinamajam T. B., jo gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitintu procesu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo (duomenys neskelbtini), kurjeriu, anksčiau neteistas;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
kaltinamasis T. B. 2017-12-03 apie 05.45 val. Kaune, būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatyta daugiau, nei 1,5 promilės alkoholio koncentracija, - nustatyta mažiausia koncentracija kraujyje - 1,85 promilės etilo alkoholio, vairavo transporto priemonę - automobilį (duomenys neskelbtini) valst. vokiškas Nr. KL UC 116, vin kodas: (duomenys neskelbtini) K. M. pr. nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini)pr., tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą ir sukėlė eismo įvykį - atsitrenkė į stovintį automobilį VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d.
Kaltinamasis T. B. visiškai pripažino įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, savo elgesį vertina blogai, nes žinojo, kad negali vairuoti transporto priemonės neblaivus, jis neturi problemų su alkoholiu. 2017-12-02 su šeima buvo pas draugus svečiuose, išgėrė alkoholio, jo žmona norėjo eiti namo, jis norėjo pasilikti, jie susipyko, ji išvažiavo namo. Po poros valandų jis grįžo į namus (duomenys neskelbtini), dar su žmona apsipyko, tada nutarė išvažiuoti į miestą pasivažinėti, savo nusipirktu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. vokiški Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis dar nebuvo užregistruotas Regitroje, nes pirma jis norėjo nusipirkęs automobilį susitvarkyti, o tik po to užsiregistruoti, draustas automobilis taip pat nebuvo. Jis nuvažiavo į senamiestį, vaikščiojo ten apie porą valandų, bet alkoholio nevartojo, po to nutarė grįžti namo. Važiuojant apie 05.45 val. K. M. pr. jis atsitrenkė į stovinčią kelkraštyje mašiną Volvo 80, pasimetęs jis iš įvykio vietos bandė pabėgti, nes išsigando, bet susivokė ką daro, sustojo ir sugrįžo prie automobilio. Gailisi, kad taip pasielgė ir vairavo neblaivus, nuo įvykio dienos visiškai nebevartoja alkoholio, nes bijo prarasti šeimą, turi dukrą 4 metų, nes jau prarado darbą, yra profesionalus vairuotojas. Jo santykiai su mama I. B. labai geri, dabar jie šalia gyvena, jis su žmona prieš įsigyjant dabartinį butą gyveno pas jo mamą I. B. Prašo bylą nutraukti pagal laidavimą, ji sutinka būti jam laiduotoja, ji jam daro teigiamą įtaką, jis žada daugiau nebenusikalsti (b.l. 93).
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Be kaltinamojo T. B. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
- I. B. teisme duotais parodymais, kad ji yra T. B. motina, ji yra pensininkė, 43 metus dirbo mokytoja, užaugino keturis vaikus, kiti vaikai vyresni, jie gyvena Londone. Ji žino, dėl ko ši byla, tai pirmas toks nemalonumas šeimoje, visi išgyvena. Žino, kad T. buvo su žmona ir vaiku pas draugus, kodėl po to jis sėdo už vairo - nesupranta. Ši klaida yra labai brangi T. Mano, kad ji gali sūnui daryti teigiamą įtaką, prašo suteikti galimybę pasitaisyti, sūnaus šeima ilgai kartu gyveno pas liudytoją, tik neseniai išsikėlė iš jų buto, nes tėvai padėjo jiems įsigyti butą. Ir dabar liudytoja su sūnumi dažnai bendrauja, kartu pietauja, jis geras vaikas, padarė didėlę klaidą. Prašo patikėti, kad daugiau tokios klaidos jis nekartos, labai prašo atleisti jos sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės, mano, kad kaip sūnaus galima laiduotoja, yra verta teismo pasitikėjimo. Sutinka sumokėti užstatą. Ji su sūnumi susitarė, kad daugiau alkoholio jo gyvenime nebebus, ji tiki, kad daugiau tokios pat klaidos jis nebekartos, jam čia pati brangiausia pamoka (b.l. 94);
- liudytojo R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017-12-03 su automobiliu VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dirbo pagal pavežėjimo programėlę „Taxify“. 05.44 val. važiavo K. M. pr. nuo senamiesčio link prekybos centro „Akropolis“. Ties sankryža su (duomenys neskelbtini) g. pamatė ta pačia važiavimo kryptimi, priekyje jo važiuojantį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. KL UC 116 automobilį, kuris atsitrenkė į stovintį VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį. Nuo smūgio priekinis BMW automobilio dešinės pusės ratas išlūžo ir automobilis priverstinai sustojo. BMW automobilio vairuotojas automobiliu važiavo vienas, jis išlipęs apžiūrinėjo automobilio apgadinimus, po to pradėjo šalintis iš įvykio vietos link (duomenys neskelbtini) g. Tai pamatęs, jis kartu su vienu iš keleiviu, išlipo iš automobilio ir ėjo link avarijos kaltininko. Kai automobilio BMW vairuotojas pamatė, kad einama link jo, jis pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini) gatvės. Vaikinai pasivijo (duomenys neskelbtini) g. – (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje. Griebė BMW vairuotoją už drabužių, ir kartu su juo sugrįžo prie BMW automobilio ir ten laukė, kol atvažiuos policija. Vairuotojas T. B., iki kol atvažiavo policijos pareigūnai, buvo ramus, nesikeikė, neįžeidinėjo. Atvažiavusiems pareigūnams jie perdavė sulaikytą vairuotoją ir su keleiviais tęsė kelionę (b.l. 44);
- liudytojai S. M. ir A. B., vykę taksi automobiliu, ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškai kaip ir R. R. (b.l. 40-42, 46-47);
- liudytojai K. T. ir R. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-12-02 apie 19.00 val. K. T. paliko jo tėvo R. T. automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėti (duomenys neskelbtini), o pats su drauge nuėjo į (duomenys neskelbtini), po koncerto K. T. namo grįžo kitu transportu, nes buvo išgėręs. 2017-12-03 06.22 val. sulaukė skambučio iš policijos pareigūno, kuris informavo, kad jo tėvo Volvo S80 automobilis apgadintas. Jiems nuvykus į Kauno Kelių policijos valdybą sužinojo, kad neblaivus automobilio BMW vairuotojas sukėlė eismo įvykį. (b.l. 37-38). K. T. nurodė, kad jam padaryta mažareikšmė žala, kad dėl žalos atlyginimo kreipsis į draudimo bendrovę. Nukentėjusiuoju byloje nepageidavo būti pripažintas (b.l. 34-35, 37-38);
- Iš Kauno AVPK PR patrulės Ž. B. tarnybiniu pranešimu ir Kauno AVPK kelių eismo įvykio apžiūros protokolais nustatyta, kad 2017-12-13 apie 05.45 val. K. M. pr. prekybos centru „Akropolis“ neblaivaus T. B. vairuota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. vokiškas Nr. (duomenys neskelbtini), vin kodas: (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį R. T. priklausantį automobilį VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8, 9-19)
- įvykio metu pareigūnų sertifikuoto alkotesterio parodymais nustatyta, kad automobilį BMW vairavusiam neblaiviam T. B. nustatyta 1,65 promilės alkoholio (b.l.22, 23);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos išvada, kurioje konstatuota, jog T. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija yra 1,85 promilės etilo alkoholio (b. l. 62);
- 2017-12-11 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro M. Š. nutarimu, T. B., gim. (duomenys neskelbtini) paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), automobilis perduotas saugoti UAB „Šančių autoservisas“. (b. l. 76-77).
2017-12-13 paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas (paimtas vairuotojo pažymėjimas, kuris saugomas prie bylos) (b.l. 71-72).
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis T. B. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 1,85 promilių etilo alkoholio koncentracija, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pripažintina, kad T. B. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, kadangi jis suvokė, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę, ir to siekė. Todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
Sprendžiant kaltinamojo T. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje teismo posėdžio metu pateiktas žodinisd kaltinamojo motinos I. B. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą su užstatu arba be jo. I. B. teisme nurodė, kad ji yra kaltinamojo mama, jie daug metų kartu gyveno, sūnui prieš kelis mėnesius išsikrausčius į įsigytą butą, ir toliau nuolat bendrauja, gerai sutaria, sūnus visada su ja susitaria gyvenimiškais klausimais, o priimdamas sprendimus įsiklauso į jos nuomonę ir patarimus; jis dėl padaryto nusikalstamo gailisi, suprato savo kaltę prieš artimuosius, ji laiduoja už jį, kad jis nepadarys daugiau nusikaltimų; mano, esanti verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra sąžininga, gali sūnui daryti teigiamą įtaką.
Prokuroras neprieštaravo kaltinamojo prašymui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jį pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Autoįvykyje apgadinto automobilio Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas R. T. nurodė, kad dėl žalos atlyginimo kreipsis į draudimo bendrovę, kad jam padaryta mažareikšmė žala, todėl nukentėjusiuoju byloje nepageidavo būti pripažintas. Tai rodo, kad tarp kaltinamojo T. B., kurio automobilis nebuvo draustas, ir Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudėjo susikūrė civiliniai draudiminiai santykiai, kurie, T. B. neatlyginus geranoriškai padarytos žalos draudikui, bus sprendžiami civilinio proceso tvarka.
Sprendžiant klausimą dėl T. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Kaltinamasis T. B. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 2 d.) padarė būdamas neteistas (b. l. 52), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis administracine tvarka per paskutinius metrus iki tiriamo įvykio nebaustas (b.l. 56), vairavo dar Lietuvoje neregistruotą nupirktą iš Vokietijos automobilį, kuris 2017-10-29 pirkimo-pardavimo sutartyje yra įvardintas kaip automobilio pirkėjas (vokiškai - Kaufer) (b.l. 31), automobilis nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, dėl priklausomybės ir psichiatrinių ligų kaltinamasis nesigydė (b. l. 80, 81), įvykio metu buvo dirbantis - dirbo V. U. IĮ, kurjeriu (b. l. 74), yra vedęs.
Bylos duomenys patvirtina, jog I. B. kaltinamojo motina (b.l. 86) yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista (b. l. 87), administracine tvarka nebausta (b. l. 88), Kauno K. G. progimnazijos charakterizuojama teigiamai (b. l. 99), su kaltinamuoju gyvena bendrauja visais gyvenimo klausimais, jos žodiniame prašyme dėl laidavimo savo sūnų apibūdina teigiamai, nurodo galinti daryti jam teigiamą įtaką, juo pasitikinti, kad jis ateityje nusikaltimų daugiau nebedarys. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad I. B. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo sūnui R. J. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant I. B. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą vieneriems metams I. B. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, į tai , kad kaltinamasis 2010 m. buvo padaręs autoįvykį būdamas neblaivus, kaltinamojo bei laiduotojo asmenybes, laidavimas skirtinas su 2000 Eur užstatas.
Iš bankinio pavedimo išrašo matyti, kad laiduotoja I. B. 2018-01-05 sumokėjo į Kauno apylinkės teismo debetinę sąskaitą 2000 Eur užstatą (b.l. 102).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015). Šiuo atveju matyti, kad T. B. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad T. B. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių (nustatytas 1,85 promilių girtumas) girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai, eismo įvykio metu jokie asmenys sužaloti nebuvo, dėl žalos pretenzijų kaltinamajam bei civilinių ieškinių nėra pareikšta. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, turi vidurinį išsilavinimą, įvykio metu buvo dirbantis.
Įvertinus T. B. padarytą nusikalstamą bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemone (BK 68 str. 2 d.) – dviejų metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam, taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus.
Dar viena baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas.
Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad T. B. jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, vairavo šį automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įvykdė vairuodamas jo nusipirktą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. vokiškas Nr. KL UC 116, vin kodas: (duomenys neskelbtini), t. y. vairavo šį automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam kraujuje nustatytas 1,85 promilių girtumas, todėl minėta transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme.
Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu į bylą pateikti dokumentai įrodo, kad T. B. buvo šio „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. KL UC 116 (vokiški numeriai) savininkas. UAB „Emprekis“ duomenimis šio automobilio vertė yra 1900 Eur.(1570 Eur+330 Eur PVM):
Kaltinamajam tyrėjo 2017-12-13 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – dokumento -vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (vairuotojo pažymėjimas yra prijungtas prie bylos, įdėtas priklijuotame voke ant užpakalinio bylos viršelio), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintinos, vairuotojo pažymėjimą perduodant į VĮ „Regitra“.
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2, 4 d., 304, 305, 307, 308, 313 str.,
n u s p r e n d ž i a :
T. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalį ir vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduodant motinos I. B. atsakomybei pagal laidavimą 2 (dviems) metams, su 2000 Eur užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
T. B. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
T. B. ir jo laiduotojai I. B. išaiškinti: kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos; kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Paskirti T. B. baudžiamojo poveikio priemones:
– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;
– nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti T. B. automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. KL UC 116 (vokiški numeriai), VIN kodas (duomenys neskelbtini);
T. B. paskirtą kardomąją priemonę –dokumento paėmimą– palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti, jo vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduodant į VĮ „Regitra“.
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios taikyti T. B. automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) laikiną nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant juo jam naudotis.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėjas Alvydas Rimkevičius