Civilinė byla Nr. 2A-1423-230/2018

       Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00759-2017-6

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

        (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. E. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. E. ieškinį atsakovei L. S., trečiajam asmeniui J. E. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas R. E. ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės L. S. 8 521,23 Eur kompensaciją dėl be pagrindo įgyto buto remonto, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo J. E. kartu su mažamete dukra santuokos metu gyveno atsakovės bute (duomenys neskelbtini). Ieškovas šeimai perduotame bute panaudos teise turėjo gyventi nuolat. Atsakovės butas buvo labai prastos būklės, todėl ieškovas pasamdė meistrus ir savo lėšomis padarė buto kapitalinį remontą, įstiklino balkoną. Trečiasis asmuo iš karto po kapitalinio buto remonto pabaigimo pateikė ieškovui ieškinį dėl skyrybų, ko pasėkoje ieškovas privalėjo išsikelti iš atsakovės buto. Taigi atsakovė be teisinio pagrindo įgijo turtą – buto remontą, kurio negalima grąžinti natūra, todėl ieškovui priteistina 8 521,23 Eur kompensacija.

2.       Atsakovė L. S. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad palaiko trečiojo asmens J. E. atsiliepime nurodytus argumentus.

3.       Trečiasis asmuo J. E. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių savo reikalavimus patvirtinančių dokumentų. Be to, jo nurodomi neva atlikti darbai gali būti priskiriami paprastojo, o ne kapitalinio remonto darbams. Ieškovas pripažįsta, kad gyveno atsakovės bute panaudos pagrindais, todėl kaip panaudos gavėjas privalo daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Atsakovė savo dukrai yra perdavusi 17 000 Eur buto remontui, o ieškovas jokių savo lėšų buto remontui nėra skyręs.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai 2018 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo R. E. trečiojo asmens J. E. naudai 1 350 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nustatė, kad atsakovei L. S. nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Jame gyveno trečiojo asmens J. E. ir ieškovo R. E. šeima. J. E. yra L. S. dukra, ji iki šiol gyvena motinos bute, o R. E. nuo šeimos iširimo gyvena kitame bute. Atsakovė L. S. leido neatlygintinai naudotis savo butu dukrai J. E. ir jos šeimai. Taigi tarp buto savininkės L. S. ir J. E. bei R. E. buvo susiformavę buto panaudos teisiniai santykiai.

6.       Teismas sprendė, kad nors tarp L. S. ir R. E. bei J. E. nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl naudojimosi butu, tačiau šalys savo konkliudentiniais veiksmais vykdė susitarimus dėl neatlygintino naudojimosi turtu. Ieškovas R. E., kaip panaudos gavėjas, galėjo ir turėjo suprasti, kad, neatlygintinai naudodamasis butu, jis neįgyja teisės reikalauti iš panaudos davėjos (buto savininkės) jo turėtų buto remonto išlaidų atlyginimo. Taigi nėra pagrindo teigti, kad suremontavus atsakovės L. S. butą ir ieškovui R. E. iš jo išsikėlus, L. S. nepagrįstai dėl to praturtėjo, tai yra be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko ji negalėjo ir neturėjo gauti. Priešingai, duodama savo dukters ir žento šeimai neatlygintinai naudotis savo turtu, ji pagrįstai, atsižvelgiant į teisinių santykių pobūdį, galėjo tikėtis, kad jos turtas bus prižiūrimas, išlaikomas ir remontuojamas.

7.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog tokie darbai buvo atliekami, dalyvaujantys asmenys tik nesutaria, kieno lėšomis ir darbu buvo atlikti remonto darbai. Ieškovas nurodo, kad buto remontas buvo atliktas jo lėšomis, jo ir jo draugų bei samdytų meistrų darbu. Tačiau teismui nebuvo pateikta neginčytinų įrodymų, kad remonto darbai buvo apmokami, perkamos medžiagos vien iš jo asmeninių lėšų. Ieškovas negalėjo jokiais rašytiniais įrodymais pagrįsti, kiek apskritai kainavo buto remontas ir iš kokių lėšų jis buvo apmokėtas. Nenuginčijamas yra ir tas faktas, kad 2014-2015 metais R. E. ir J. E. buvo susituokę, abu turėjo tam tikrų pajamų, kurias skyrė šeimos išlaikymui ir gerbūvio tvarkymui, visas jų įgyjamas turtas priklausė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o visa jų veikla buvo jungtinės veiklos pobūdžio.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu ieškovas R. E. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Teismas neteisingai aiškino panaudos ir turto priežiūros materialinius santykius, neatskleidė bylos esmės, tikrojo ieškovo lūkesčio, todėl priėmė ydingą sprendimą.

1.2.       Teismas pasisakė dėl atsakovės byloje pateikto dokumento – pinigų dovanojimo raštelio, kuris nebuvo tinkamai įformintas, todėl negalėjo būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis, t. y. ieškovą R. E., kaip įrodymas.

1.3.       Teismas turėjo pasisakyti, ar 8 521,23 Eur suma, kurią ieškovas išleido atsakovės buto remontui, kai jis po buto remonto pragyveno tame bute tik 11 mėnesių, atitinka protingas išlaidas, sumokėtas ieškovo už mažiau nei metus trukusį naudojimąsi atsakovės butu panaudos teise.

1.4.       Trečiasis asmuo J. E. patvirtino, kad prie remonto darbų yra prisidėjusi tik 3 000 Lt, kas atitinka 868,86 Eur, t. y. ji neginčijo, kad brangus remontas buvo atliktas už ieškovo pinigus ir savarankiško reikalavimo dėl ieškovo prašomos piniginės kompensacijos už buto kapitalinį remontą sumažinimo nepateikė.

1.5.       Atsakovė teisę naudotis ieškovo pinigais, kuriuos jis investavo į atsakovės turtą, įgijo kitu būdu, per ieškovo iškeldinimą iš buto dėl santuokos nutraukimo, taigi šiuo atveju taikytinos CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1.6.       Teismas priėmė sprendimą remdamasis faktu, kad byloje nėra jokių fotonuotraukų apie ginčo bute atliktus remonto darbus, tačiau ieškovas su ieškiniu yra pateikęs 6 fotonuotraukas su aprašymais ir paaiškinimais apie kambarius bei einamuosius atliktus darbus, įrodymai buvo prijungti prie bylos medžiagos.

1.7.       Teismas netinkamai vertino ieškovo argumentus, įrodančius kapitalinio buto remonto eigą bei darbų apimtis. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neginčijo fakto, kad butas buvo suremontuotas išlupant senas grindis, duris, perkeliant dujų skaitliuką, atliekant betonavimo darbus vonioje. Tačiau teismas neteisingai išaiškino, kas yra laikytina einamuoju buto kosmetiniu remontu, o kas laikytina buto kapitaliniu remontu ir kas yra pastato konstrukcijų kapitalinis remontas.

1.8.       Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog remontas yra padarytas vien iš jo asmeninių lėšų ir negalėjo įrodyti kiek kainavo remontas. Ieškovas teismui nurodė, kad jis neįtarė, jog bus pateiktas ištuokos ieškinys, todėl nerinko jokių įrodymų.

1.9.       Teismas byloje paskyrė buto remonto medžiagų ir darbų vertinimo techninę ekspertizę. Eksperto išvada yra įrodymai apie buto remonto darbų ir medžiagų kainą, taigi teismas negalėjo nevertinti teismo paskirtos eksperto išvados pagrįstumo. Atsakovė neginčijo teismo eksperto išvados, jai neprieštaravo.

1.10.       Teismas sprendime pasisakė dėl neįtrauktos į bylą kaip ieškovės ar atsakovės trečiojo asmens J. E., neva buto remontas buvo darytas ieškovui ir trečiajam asmeniui gyvenant santuokoje. Tačiau bylose dėl nepagrįstos naudos gavimo teismas negali ultra vires išeiti už ieškinio ribų ir sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyti aplinkybes, dėl kurių teismas spėliojo, tai yra teismas sprendime darė prielaidas, nurodydamas, kad galbūt pinigai buvo sutuoktinių bendri, galbūt trečiasis asmuo taip pat savo pinigais prisidėjo prie buto remonto, bet neįstojo į bylą su savarankišku reikalavimu.

1.11.       Teismo teiginiai, kad ekspertas nustatė vidutinę buto remonto kainą, tačiau ji gali būti tiek didesnė, tiek mažesnė, yra visiškai nepagrįsti, nes nesant kitų įrodymų teismas vadovaujasi protingomis ir teisingomis kainomis paslaugoms, medžiagoms ar darbams pirkti.

1.12.       Teismas nepagrįstai darė prielaidą, kad galbūt, kai atsakovė savo dukrai dovanojo 17 000 Lt, ji dalį tų pinigų išleido buto remontui. Ieškovas ne kartą minėjo, kad jis apie tokį raštelį niekada nežinojo, be to, trečiasis asmuo nei karto nepatvirtino, kad iš tų pinigų būtų perkamos medžiagos buto remontui.

9.       Atsakovė L. S. ir trečiasis asmuo J. E. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Teismas pagrįstai sprendė, kad panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Žodinis šalių ir trečiojo asmens susitarimas dėl panaudos nenumatė jokių buto remonto išlaidų kompensavimo, ieškovas to net neįrodinėjo.

2.2.       Atsakovė dovanojo savo dukrai (trečiajam asmeniui) 17 000 Lt buto remontui. Ieškovas neįrodė, kad šios lėšos nebuvo panaudotos buto remontui.

2.3.       Teismas pagrįstai sprendė, kad pagal pareikštus reikalavimus nėra galimybės nustatyti, kokią realią sumą sutuoktiniai išleido ginčo buto remontui, nes nėra pateikta jokių sąskaitų, kvitų, rangos ar kitų sutarčių su darbus atlikusiais asmenimis, o pats ieškovas pripažįsta, kad dalį darbų atliko jis ir nemokamai jo draugai.

2.4.       Teismo ekspertizės išvadose netvirtinama, kad būtent ieškovas (vienas ar su sutuoktine) finansavo visas ar dalį remonto išlaidų ir kad šiam konkretaus buto remontui buvo išleista būtent 8 521,23 Eur suma.

2.5.       Teismas nenustatė jokių naujų teisinių santykių ir negynė savarankiškų reikalavimų nepareiškusio trečiojo asmens, neišėjo už ieškinio ribų. Teismas tik konstatavo, kad atsakovė ir toliau nesinaudoja butu bei kitaip negauna iš jo naudos, nes panaudos teisiniai santykiai su trečiuoju asmeniu tęsiasi, o ieškovas neginčija, kad jie susiformavo trečiajam asmeniui ir ieškovui, kaip šeimai (sutuoktiniams), gavus ginčo butą neatlygintinai naudotis, pradedant bute gyventi ir tuo tikslu jį remontuoti.

2.6.       Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė neįgijo jokio turto be teisinio pagrindo, kadangi svetimo turto bet kokį (ir bet kokios apimties) remontą numato tiek įstatymas, tiek ir žodinės sutarties dėl panaudos esmė.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11.       Ginčas byloje kilo dėl be pagrindo įgyto turto fakto nustatymo ir kompensacijos už tai priteisimo.

12.       Byloje nustatyta, kad atsakovei L. S. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Jame gyveno ieškovo R. E. ir trečiojo asmens J. E. šeima. J. E. yra L. S. dukra. Ieškovas teigia savo asmeninėmis lėšomis 2014-2015 m. atlikęs bute kapitalinį remontą, tačiau jį pabaigus trečiasis asmuo kreipėsi dėl santuokos nutraukimo, dėl ko jis privalėjo iš šio buto išsikelti, o trečiasis asmuo liko gyventi ir iki šiol gyvena minėtame bute.

13.       Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės L. S. 8 521,23 Eur kompensaciją dėl be pagrindo įgyto buto remonto, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

14.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, kadangi sprendė, jog tarp šalių žodinio susitarimo pagrindu buvo susiformavę panaudos teisiniai santykiai, todėl ieškovas neatlygintinai naudodamasis butu neįgijo teisės reikalauti iš panaudos davėjos (atsakovės) remonto išlaidų atlyginimo, o atsakovė turėjo pagrindą tikėtis, kad jos turtas bus prižiūrimas, išlaikomas ir remontuojamas. Be to, teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog remontą atliko už savo asmenines lėšas, nes remontas buvo atliktas ieškovui gyvenant santuokoje su trečiuoju asmeniu.

15.       Ieškovas apeliaciniame skunde ginčija teismo išvadas, kad atsakovė nėra be pagrindo įgijusi turto, nes ieškovas remontui išleido 8 521,23 Eur sumą, nors bute po remonto gyveno vos 11 mėnesių. Mano, kad byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, jog remontas buvo atliktas už jo lėšas, kadangi faktas, kad bute buvo atliktas remontas, neginčijamas, jį patvirtina pateiktos fotonuotraukos ir nors jis nerinko išlaidas patvirtinančių įrodymų, tačiau jų dydį nustatė ekspertizė.

Dėl be pagrindo įgyto turto  

16.       CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2014 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2012 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; kt.).

17.       Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013; kt.).

18.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011).

19.       Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas nurodo, kad jis, trečiasis asmuo bei jų mažametė dukra santuokos metu gyveno atsakovei (trečiojo asmens motinai) priklausančiame bute panaudos pagrindu, t. y. ieškovas pripažįsta buvus tarp šalių susiklosčiusius panaudos teisinius santykius, ką pirmosios instancijos teismas ir nustatė. Ieškovo šeimai neatlygintinai naudojantis atsakovei priklausančiu butu, jame buvo atliktas remontas, t. y. padengtos sienos skystais tapetais, faktūriniu tinku ir dažais, vonios kambario sienos išklijuotos plytelėmis, pakeista elektros instaliacija, sutvarkyti ir nudažyti angokraščiai, išmontuotos senosios ir sumontuotos naujos durys, pakeltas dujų skaitliukas, perdažyti radiatoriai, sumontuota nauja santechnika, sudėtos plaukiojančios grindys, vonioje įrengta nauja kriauklė, nauja dušo kabina, naujas klozetas ir pan. (šie faktai nustatyti ekspertizės aktu).

20.       Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog ieškovas nepateikė įrodymų apie atliktus darbus. Priešingai, teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog remonto darbai buvo atlikti, tik pažymėjo, kad nebuvo pateikta faktinių duomenų apie buto būklę prieš remontą, kas iš esmės eliminuoja galimybę nustatyti, kokie darbai buvo atlikti pradėjus naudotis butu. Ieškovo minimos su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos patvirtina darbų atlikimo faktą, bet ne ankstesnę buto būklę, o ekspertizės aktas taip pat nepatvirtina, kad darbus atliko būtent ieškovas, tik pagrindžia atliktų darbų faktą bei tokių remonto išlaidų galimą dydį.

21.       Byloje nėra nustatyta, kad šalys, susitardamos dėl panaudos, būtų susitarusios dėl remonto išlaidų kompensavimo, todėl panaudos sutarties šalių teisės ir pareigos nustatytinos panaudos santykius reglamentuojančių įstatymų pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CK 6.636 straipsniu, kuriame nustatyta, kad panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Tai reiškia, kad įstatyme yra įtvirtina panaudos gavėjo pareiga atlikti perduoto turto einamąjį ir kapitalinį remontą ir šiuo požiūriu neturi jokios reikšmės, ar buvo atliktas einamasis, ar kapitalinis remontas, o ieškovas turėjo ir galėjo suprasti, kad jis neįgyja teisės reikalauti buto remonto išlaidų iš buto savininkės.  

22.       Ieškovas ieškinyje teigdamas, kad jis, atlikęs nurodytą remontą, bute turėjo gyventi nuolat, o buvo priverstas išsikelti praėjus vos 11 mėn. nuo remonto pabaigos, tokios šalių susitarimo sąlygos įrodymais nėra patvirtinęs. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, pagrįstai nustatė, kad buvo sudaryta neterminuota panaudos sutartis. Kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino (CK 6.642 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad panaudos sutartis nutrūko tik vieno iš šeimos, kuriai butas buvo perduotas neatlygintinai naudotis, nario (ieškovo) atžvilgiu, jo sutuoktinė (trečiasis asmuo) toliau naudojasi šeimai perduotu butu, todėl negalima teigti, jog nauda, atsiradusi turtui dėl atlikto remonto, atitenka atsakovei, nes remonto vaisiais toliau naudojasi likę šeimos nariai.

23.       Minėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovo šeima patyrė išlaidas ir tuo pačiu pagerino atsakovės turtą susitarimo dėl turto panaudos pagrindu, o turto remontas yra panaudos gavėjo pareiga, t. y. šeimos turtas sumažėjo sutarties ir įstatymo pagrindu, be to, atsakovė, kaip turto savininkė, dėl šių veiksmų nėra praturtėjusi, nes butu ir toliau naudojasi likę šeimos nariai. Tokiu būdu nėra įrodytas atsakovės praturtėjimas, o jei ir laikyti tai atsakovės praturtėjimu, tai jis atsirado teisiniu pagrindu dėl įstatymo reglamentuotos panaudos davėjo pareigos daryti perduoto panaudai turto einamąjį ir kapitalinį remontą.

24.       Kadangi ieškovas, kuris ginčo butu naudojosi panaudos teise šeimos reikmėms ir jos interesais, teigia remontui panaudojęs asmenines lėšas, tokiu būdu sukurdamas panaudos turtui tam tikrą naudą, jis privalėjo įrodyti, kad ta nauda sukurta ne bendromis sutuoktinių lėšomis, o vien jo asmeninėmis lėšomis (CK 3.89 straipsnio 2 dalis), tačiau tokių įrodymų nepateikė, todėl preziumuotina, kad tokia nauda sukurta bendromis sutuoktinių lėšomis (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Šios aplinkybės tik papildomai patvirtina ieškovo reiškiamo ieškinio nepagrįstumą.     

25.       Ieškovui siekiant įrodyti, kad buto remontas buvo atliktas jo asmeninėmis lėšomis, tačiau tokios aplinkybės ieškovui neįrodžius, trečiojo asmens pateiktas 17 000 Lt dovanojimo raštelis neturi esminės reikšmės, nes bylos nagrinėjimo dalykas buvo susijęs su tuo, ar būtent ieškovas patyrė asmenines išlaidas, dėl kurių atsakovė galėjo praturtėti. Ieškovui ir trečiajam asmeniui įrodinėjant, kad remontas buvo atliktas kiekvieno jų asmeninėmis lėšomis, trečiojo asmens pateiktas dovanojimo raštelis tik patvirtina, kad ieškovas turėtų konkrečiai įrodyti savo asmeninių lėšų panaudojimą. Net ir pripažinus, kad trečiasis asmuo (buvusi ieškovo sutuoktinė) taip pat neįrodė, jog remontui buvo panaudotos jos asmeninės lėšos, tokia situacija nereiškia, kad yra įrodyta aplinkybė, jog buvo panaudotos būtent ieškovo asmeninės lėšos, ieškovas tokiu atveju vis tiek turi įrodyti savo asmeninių lėšų panaudojimą ir tai padaryti pateikdamas rašytinius įrodymus (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Negalima sutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad trečiasis asmuo neginčijo aplinkybės, jog remontas buvo atliktas už ieškovo pinigus, nes tai paneigia trečiojo asmens atsikirtimai ir jų pagrindimui teikti įrodymai.

Dėl ieškinio ribų viršijimo ir trečiojo asmens teisių

26.       Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl neįtrauktos į bylą šalimi (ieškovės arba atsakovės procesine padėtimi) ieškovo sutuoktinės teisių ir pareigų, kadangi sprendė, jog buto remontas darytas ieškovui ir trečiajam asmeniui gyvenant santuokoje, ir darant tam tikras prielaidas dėl bendrų sutuoktinių lėšų ar trečiojo asmens asmeninių lėšų panaudojimo buto remontui. Ieškovo nuomone, tokiu būdu teismas išėjo už ieškinio ribų.

27.       Ieškovo sutuoktinė – trečiasis asmuo J. E. – paties ieškovo iniciatyva buvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, ji ieškove arba trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais galėjo tapti tik tuomet, jei būtų pareiškusi savarankiškus reikalavimus, tačiau tai yra byloje dalyvaujančio asmens (trečiojo asmens) teisė, kurios ji nagrinėjamoje byloje nerealizavo, o atsakove ji galėjo tapti, jeigu jai būtų reiškiami kokie nors materialieji reikalavimai. Taigi trečiasis asmuo J. E. šiuo atveju nebuvo nei ieškove, nei atsakove, o jos teisės buvo paliečiamos tiek, kiek buvo svarstomi panaudos sutarties sudarymo ir remonto atlikimo bute klausimai, kadangi atsakovė panaudos teise butą suteikė būtent trečiojo asmens šeimai. Teismui sprendimu atmetus ieškovo ieškinį, niekaip nebuvo nuspręsta dėl jo sutuoktinės J. E. teisių ir pareigų. Esant ieškovo ieškinyje nurodytoms faktinėms aplinkybėms ir jo suformuluotam reikalavimui, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nenustatė, kad remontas atliktas trečiojo asmens asmeninėmis lėšomis, o tik nustatė, kad trečiasis asmuo turėjo išlaidų buto remontui. Tuo tarpu lėšų trečiajam asmeniui dovanojimo faktas iš esmės vertintinas tik kaip aplinkybė atsikirtimui į ieškinį pagrįsti, kuri tuo pačiu paneigia ieškovo įrodinėjamą aplinkybę, kad buto remontas buvo atliktas jo asmeninėmis lėšomis.

28.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo spręsti, kad teismas viršijo ieškinio reikalavimo ribas, nes teismas ieškinį išnagrinėjo ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir pareikšto reikalavimo ribose (CPK 265 straipsnio 2 dalis) ir sprendimu jokiu būdu nebuvo nuspręsta dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, nes ieškovo sutuoktinė buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).         

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29.       Apeliacinį skundą atmetus, ieškovo bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos, o trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistinos 400 Eur atstovavimo išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1-3 dalys). Be to, iš ieškovo priteistinos 11,82 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

            Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

            Priteisti iš ieškovo R. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui J. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo R. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) 11,82 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                         Nijolia Indreikienė

Virginija Lozoraitytė

Tomas Romeika