Baudžiamoji byla Nr. 1-8-630/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25689-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.2.25.4.2.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.14
(S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 21 d.
Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Lina Antanaitienė,
sekretoriaujant Rasitai Milei,
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorei Sonatai Kuskienei,
kaltinamajai V. D., jos gynėjui advokatui Raimundui Vasiliauskui,
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. B., jo atstovei advokatei Rasai Malinauskienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
V. D., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, tai yra 2017 m. gegužės 25 d., apie 18.18 val., Šakių rajone, Lukšių seniūnijoje, Lukšių miestelyje, kelyje Kaunas–Šakiai, A. Tatarės ir Beržų gatvių sankryžoje, vairuodama jai priklausantį automobilį „Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodama pagrindiniu keliu, A. Tatarės gatve, artėdama prie sankryžos, pažymėtos kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“, kurioje lenkti draudžiama, kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančią paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, sankryžoje pradėjo lenkti ta pačia eismo kryptimi lėčiau važiuojantį dviratininką V. B., tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus ir Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimus, dėl ko automobilio dešinės pusės priekine dalimi atsitrenkė į tuo metu sankryžoje į kairėje pusėje esančią Beržų gatvę sukantį, sudarantį kliūtį iš paskos artėjančiam automobiliui „Volvo V50“, dviratininką V. B., kuriam eismo įvykio metu, dėl odos nubrozdinimų veide, rankose, kūne, dešinio smilkinkaulio skeveldrinio lūžio, dešinio smilkinkaulio piramidės ir pleištikaulio lūžio, dešinio raktikaulio skeveldrinio lūžio, dešinės pusės IV, V, VI šonkaulių lūžių, pakraujavimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje smilkininėje srityje ir kairėje kaktos–smilkinio–momens srityje, kairės smilkininės galvos smegenų skilties sumušimo, kairio plaučio sumušimo, sužalojimus lydėjusio ūmaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji V. D. teisiamojo posėdžio metu kalta pripažino iš dalies ir parodė, kad gegužės 25 d. po darbo iš (duomenys neskelbtini) važiavo namo į (duomenys neskelbtini). Važiavimo kelias buvo normalus, saulė leidosi, kritulių nebuvo, kelio danga sausa. Važiavo apie 80 – 90 km/val. greičiu. Kelyje pamatė šalikelėje važiuojantį dviratininką, kuris išsuko iš keliuko. Jis važiavo ties kelkraščio linija ant asfaltuotos dalies. Dviratininko greitis buvo sąlyginai nedidelis. Priartėjusi prie dviratininko, nusprendė jį apvažiuoti, įjungė kairiojo posūkio signalą, neišvažiavo į priešingą kelio eismo pusę, nes kelias buvo pakankamai platus. Iki sankryžos buvo pakankamai vietos, tačiau tiksliai metrais pasakyti negali. Nors buvo ištisinė linija, tai netrukdė jai apvažiuoti dviratininką kaip kliūtį. Kai pradėjo lenkti dviratininką galėjo būti 10 – 20 metrų iki jo likę. Kai įjungė kairiojo posūkio signalą ir norėjo apvažiuoti dviratininką, jis staiga pasuko į kairę. Jis nebuvo atsisukęs pasižiūrėti, ar neatvažiuoja iš paskos kiti automobiliai, nerodė posūkio signalo. Nežino kodėl dviratininkas suko į kairę ne sankryžoje. Kadangi buvo likę kažkur 2-3 metrai iki automobilio priekio ir dviratininko, stabdė ir šiek tiek suko į kairę. Dviratininką kliudė dešiniojo priekio puse. Jis užvirto su dviračiu ant automobilio. Visas pagrindinis smūgis teko ant priekinio stiklo. Žmogus buvo ir ant priekinio stiklo, ir ant stogo. Kadangi stiklas suskilo, ji jautė tik smūgį, kiek įmanoma matyti per suraižytą stiklą, tiek ir matė. Ji stabdė. Po smūgio žmogus kurį laiką liko gulėti ant kapoto. Stiklas nebuvo pramuštas su galva, žmogus buvo visas užkritęs ant stiklo. Po kažkurio laiko jautė, kad dviratininkas nukrenta, todėl šiek tiek suktelėjo į kairę, kad jo nepervažiuotų. Tiksliai nematė, kurioje vietoje nukrito dviratininkas. Kai įvyko susidūrimas dviratininkas dar šiek tiek laiko važiavo kartu užkritęs ant automobilio. Negali pasakyti ar dviratį vežėsi ant automobilio, ar jis kažkur nukrito. Ji ne viską matė, nes stiklas nebuvo visiškai suaižėjęs, matė ir kelią ir kažkokią dviračio detalę. Negali pasakyti, ar dviratis nuo automobilio nukrito anksčiau nei žmogus. Jei tai būtų automobilis, ji tikrai nebūtų lenkusi, tačiau tai buvo dviratininkas, kelias buvo ganėtinai platus, todėl galvojo, kad abu lengvai tilps kelyje. Siekiant išvengti kontakto, automobilio kairiojo šono ratas galėjo kirsti ištisinę liniją. Matė, kad priekyje nėra automobilių, todėl bandė pasukti į kairę, kad išvengtų smūgio. Neatsimena, ar dviratininkas buvo su liemene, ji padėjo jam po galva savo liemenę (t. 2, b.l. 33-34, 39, 61).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo gegužės 25 d. apie 18 val. Jis buvo šiek tiek išgėręs alaus, bet nesijautė neblaivus. Jis dviračiu išvažiavo iš šalutinio kelio nuo lentpjūvės į pagrindinį ir važiavo namo. Dėvėjo liemenę. Iš pagrindinio kelio turėjo sukti į į kairę, į Beržų gatvę. Dviračiu nuo žvyruotos kelio dalies važiavo apie metrą, prie kelio ribojimą ženklinančios linijos. Pasižiūrėjo atgal, automobilis važiavo toliau, jokio posūkio nerodė, kad jį lenkia. Pavažiavo kol jam reikėjo sukti į savo gatvę. Atsisukęs pasižiūrėjo, ar nėra automobilių, parodė posūkį ištiesęs ranką ir darė posūkį. Į kairę suko pačioje sankryžoje. Kai suko, automobilio nebuvo. Kai pajuto susidūrimą, buvo jau pasukęs į kairę, daugiau nei pusė gatvęs buvo pervažiavęs. Kai jį partrenkė, prarado sąmonę. Automobilis atsitrenkė jam į kairę pusę. Negirdėjo jokio pypinimo, padangų cypimo. Sveikatos būklė bloga, nuo gegužės 25 d. iki rugpjūčio 30 d. gulėjo ligoninėje. Ant smegenų buvo išsiliejęs kraujas, plaučiai, šonkauliai, dešinys petys nutrūkęs. Dabar nevaldo dešinės rankos, skaudą ją. Gavo pirmą neįgalumo grupę vieneriems metams. Po eismo įvykio negali vienas savimi pasirūpinti. Skauda galvą, petį, svaigsta galva, nepaeina, toliau tęsiasi gerklės gydymas. Kaltinamoji po įvykio nebuvo susisiekusi. Dviratis dabar metalo lauže. Draudimas žalos dar neatlygino. Nesutinka mažinti civilinio ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, nes jis valgė per vamzdelį, todėl turėjo pirkti specialų maistą. Negalėjo nei kramtyti, nei ryti maisto. Dar ir dabar reikia minkštinti maistą. Pablogėjo širdies ritmas, dabar vartoja vaistus. Iki eismo įvykio problemų su širdimi nebuvo, todėl prašo, kad būtų priteista ši suma. Sutinka, kad telefono rinkos kaina gali būti 20 Eur mažesnė. Palaiko ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tokios sumos prašo, nes jo gydymas dar tęsis, jam reikės vaistų, reabilitacijos. Mano, kad 20 000 Eur atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Gauna 180 Eur dydžio neįgalumo pašalpą (t. 2, b.l. 34-36).
Liudytoja E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po šešių vakaro išėjusi iš darbo pamatė keliu važiuojantį dviratininką. Jis važiavo tiesiai, dėvėjo šviesą atspindinčią liemenę. Užrakinusi parduotuvės duris ėjo link savo automobilio ir išgirdo stabdžių cypimą bei trenksmo garsą. Tada atsisuko pasižiūrėti kas įvyko. Apsidairiusi pamatė į orą pakilusį žmogų. Matė kaip jis nukrito ant žemės. Nematė, kad ir dviratis būtų pakilęs į orą. Jai atrodė, kad žmogus virš automobilio buvo pakilęs. Nematė, kad automobilis būtų vežęs dviratininką ant stogo. Žmogus pakilo į orą ir iš karto krito ant žemės. Negali tiksliai pasakyti kur įvyko susidūrimas, nes pačio susidūrimo nematė. Iš pradžių buvo stabdymas, paskui smūgis. Nežino, kurioje tiksliai vietoje dviratininkas pakilo į orą. Stabdymo garsą girdėjo, o pypinimo neužfiksavo. Matė, kaip moteris iššoko iš automobilio, greitai pribėgo ir prie ausies pridėjo telefoną. Negirdėjo ar kas nors kalbėjo apie eismo įvykio aplinkybes. Stabdymo žymių neužfiksavo (t. 2, b.l. 36-37).
Liudytoja L. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis yra jos tėvas, gegužės 25 d. grįžus į namus po darbo jai paskambino ir pranešė apie įvykį. Atvažiavusi į ligoninę tėvą rado gydytojų priežiūroje. Gydytojai greitai konstatvo, kad labai sunki jo būklė ir išvežė į Kauno klinikas. Iki ryto laukė stebimojoje reanimacijos palatoje, kol stabilizavosi būklė. Tada perkėlė į smegenų traumų skyrių. Ten pragulėjo apie dvi savaites. Po to pradėjo apmirti smegenys, nes trūko deguonies kraujyje, prasidėjo plaučių komplikacijos ir jį perkėlė į reanimaciją. Prieš tai buvo visokių komplikacijų ir būklių: nusiurbinėjo kraują, skysčius, nevalgė, atminties spragos, nevaikščiojo, neatsisėdo, tik mirksėjo. Buvo sukelta dirbtinė koma. Buvo paralyžuotos balso klostės. Negalėjo normaliai maitintis, todėl jam įvedė „pegą“. Kai būklė pagerėjo, jį išvežė į reabilitaciją. Šiai dienai vaikščioja, dalinai gali valgyti, maistas turi būti virtas, trintas. Dar bandė atstatyti balso stygas, dėjo plokštelę, bet nepasiteisino. Daugiau padėti nėra galimybių. Nuo kraujo spaudimo šokinėja širdies ritmas. Šiuo metu jis gyvena su savo mama. Jis turėjo draugę, bet po įvykio ji paliko tėvą. Tėčio mama taip pat reikia rūpintis. Kiekvieną dieną susisiekia telefonu, bėdai ištikus veža pas gydytojus, ji perka maistą, vaistus. Tėtis gyvena privačiame name. Dabar prašo žmogaus, kad malkų prineštų. Iki įvykio tėvas dirbdavo pas ūkininkus, taip užsidirbdavo pragyvenimui. Mano, kad visos išlaidos turi būti priteistos ir patenkintas civilinis ieškinys. Nei kaltinamoji, nei jos atstovai nebuvo su jais susisiekę po įvykio (t. 2, b. l. 39).
Liudytojas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas Mantas Pranaitis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. gegužės 25 d. dirbo su Inga Rankauskiene, į įvykio vietą atvyko, kai prasidėjo jo pamaina. Tuo metu iš priekio stipriai švietė saulė. Kai atvažiavo, nukentėjusiojo įvykio vietoje jau nebuvo. Įvykio vietoje buvo daug patrulių atvažiavę ir visi derino, kas ką atliks. Kai atvyko, dviratis gulėjo važiuojamojoje dalyje. Įvykio vietoje stabdymo žymių nebuvo, atvažiavęs jų nepastebėjo. Pagal kaltinamosios pateiktas nuotraukas atrodo, kad stabdymo žymės buvo. Atvažiavęs klausė patrulių, kurios stabdymo žymės galėjo būti šio automobilio, bet jie negalėjo pasakyti. Arba pėdsakų turėjo nematyti, arba turėjo nebūti žymių įvykio vietoje. Nepamena kokie patruliai buvo atvykę į įvykio vietą. Buvo vaikščiota į visas puses 10 – 15 metrų. Kai atvyko, įvykio vietoje užfiksavo visus matomus pėdsakus ant kelio. Nežino, kas fotografavo įvykio vietoje, IBPS‘o programoje turėtų būti duomenys. Specialistas įvykio vietoje nedalyvavo. Fotografuota su tarnybiniu fotoaparatu. Įvykio vietoje po visko automobiliams buvo leista judėti pusiau kelkraščiu (t. 2, b.l. 55-56).
Liudytoja Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnioji tyrėja Inga Rankauskienė teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prie Lukšių miestelio buvo autoįvykis. Negali tiksliai pasakyti kokius veiksmus atliko, nes neprisimena. Tą dieną dirbo su kolega Mantu Pranaičiu. Neprisimena, kas fotografavo įvykio vietoje. Pamaina prasidėjo 8 valandą vakare ir iš karto atvyko į įvykio vietą, švietė saulė. Kai atvyko į įvykio vietą, dviratininko jau nebuvo, dviratis dar buvo, ar buvo vairuotoja - neprisimena. Įvykio vietos planą braižė Pranaitis. Neprisimena ar įvykio vietoje buvo automobilio slydimo žymės, jų nepastebėjo. Negali pasakyti dėl kokios priežasties nebuvo užfiksuota slydimo žymė, kuri yra naujai pateiktose nuotraukose. Visa sankryža buvo apžiūrėta įvykio vietoje. Viena kelio pusė eismo įvykio vietoje buvo uždaryta. Ją uždarė į įvykio vietą atvykę pirmieji pareigūnai. Važiuojant link Kauno nuo Šakių – juosta buvo atidaryta, o važiuojant nuo Šakių link Kauno – uždaryta. Atitvarai buvo sustatyti iki ašinės linijos, kiek atsimena. Automobiliai, kurie važiavo į Zyplius, galėjo pravažiuoti tik kelkraščiu. Protokolą rašė Pranaitis, o ji padėjo matuoti. Eismo įvykio vietoje buvo iki galo, kol buvo pašalinti trikdžiai nuo kelio. Padėjo patrulių ekipažas, nuvežė dviratį artimiesiems. Kiek matėsi įlenkimai, tiek aprašė dviratį apžiūros protokole (t. 2, b.l. 57-58).
Liudytojas R. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad į eismo įvykio vietą atvyko po 10 minučių, kai žmona paskambino. Įvykio dieną buvo šviesu, švietė saulė. Tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Kai atvyko, jau buvo paskambinta greitajai pagalbai, tačiau nukentėjusysis išvežtas dar nebuvo. Jis apžiūrėjo įvykio vietą. Stabdymo žymės buvo matyti, jos matėsi per abi linijas. Nuotraukos buvo darytos jam esant įvykio vietoje. Kai jis atvyko, pareigūnai jau buvo. Negali pasakyti, kada buvo darytos fotografijos. Stabdymo žymių ilgio nematavo. Nematė, ar policijos pareigūnai fotografavo stabdymo žymes. Nepamena, ar policijos pareigūnai tyrė įvykio vietą, kol laukė greitosios pagalbos. Negali pasakyti, kuris pareigūnas fotografavo įvykio vietą. Atsimena, kad žmona fotografavo. Kai atvyko, viena kelio pusė jau buvo uždaryta. Dešinė pusė nuo Kauno pusės buvo uždaryta. Kai atvyko, dviratis gulėjo palei vidurinę ašinę liniją. Nežino, ar dviratis trukdė eismui. Įvykio vietoje buvo kol dviratininką išvežė į ligoninę. Kai išvažiavo, pasiėmė žmoną, paskambinus pareigūnams grįžo atgal ir pasiėmė automobilį (t. 2, b.l. 58-59).
Liudytoja J. M.-R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo ne pačiame eismo įvykyje, o kai reikėjo pasiimti automobilį. Kaltinamosios vyras paprašė padėti nutempti automobilį nuo kelio. Atvyko vėlai vakare, gal aštuntą valandą vakaro. Teko pavaikščioti aplink įvykio vietą, kadangi dar turėjo sutvarkyti vietą, nes mėtėsi ir detalių nuo automobilio. Pastebėjo kraujo dėmę, mėtėsi automobilio smulkmenos, dviratis mėtėsi, kažkokie daiktai. Matėsi slydimo žymės. Kai važiavo apsisukinėti su automobiliu, matėsi ir toliau stabdymo žymės. Slydimo žymės nesibaigė toje vietoje, kur matosi nuotraukoje, jos tęsėsi ir toliau. Kai atvažiavo, eismas jau vyko abiem pusėm, dviratis gulėjo pievoje, pareigūnai baigė pildyti protokolus, fotografavo kraujo dėmę. Fotografavo policijos pareigūnas – vyras. Jai niekas anksčiau nerodė nuotraukų, kurios buvo pateiktos teismo posėdžio metu į bylą (t. 2, b.l. 60-61).
Kaltinamosios Viktorijos kaltęs įrodo jos pačios dalinis prisipažinimas, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.
2017 m. gegužės 26 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2017 m. gegužės 25 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas 01-1-25689-17 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo. Tyrimas pradėtas pagal gautą pranešimą, kad 2017 m. gegužės 25 d. apie 18.18 val. keliu Kaunas-Šakiai, A. Tatarės ir Beržų gatvių sankryžoje, Lukšių miestelyje, Šakių rajone, automobilis „Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. D., partrenkė dviratininką V. B. Eismo įvykio metu dviratininkas buvo sužalotas, jam VšĮ „Šakių ligoninė“ priėmimo skyriuje diagnozuota politrauma. V. B. išvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas. Vairuotoja eismo įvykio metu buvo blaivi, vairuotojo pažymėjimą turėjo (t. 1, b. l. 1-6).
2017 m. gegužės 25 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su jo priedais – nuotraukomis ir schema užfiksuoti eismo įvykio vietos duomenys, tai yra kelio plotis – 7,8 m, važiuojamosios juostos plotis - 3,9 mm, kelio važiuojamosios dalies ženklinimas – plona ištisinė linija iki sankryžos, šiame kelio ruože galiojantys kelio ženklai – nėra greičio ribojimo, leistinas greitis – 90 km/h, transporto priemonių padėtis po eismo įvykio, nukentėjusiojo avalynė, kraujo dėmė, jų išsidėstymas ir atstumai, automobilio ir dviračio apgadinimai, ant automobilio esančios žymės (t.1, b. l. 12-33).
2017 m. gegužės 25 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis „Volvo V50“, surašyti jame esantys apgadinimai, iš kurių matosi, kad ant dešinio priekinio sparno yra įbrėžimai, apgadinta jo priekinio bamperio dešinė pusė, įrėžtas dešinės pusės priekinio žibinto gaubtas, apgadintas priekinis stiklas 1 m 15 cm atstumu, įlenktas variklio dangtis ir stogas. Ant priekinio bamperio dešinės pusės yra vyšninės spalvos dažų žymės (nukentėjusiojo V. B. dviratis vyšninės spalvos). Įbrėžimai ant bamperio ir vyšninės spalvos dažų žymės, lempos gaubto ir dešinio sparno įrodo kontaktą su dviračiu, o įlenkimai variklio dangtyje ir stoge, įdauža priekinio lango stikle įrodo kontakto su dviratininku vietas (t. 1, b. l. 34-36).
2017 m. gegužės 25 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėtas dviratis, surašyti jame esantys apgadinimai, iš kurių matosi, kad dviračio vairas pakrypęs į dešinę, o sėdynė pakrypusi į kairę, sulankstyti pedalai. Vairo pakrypimas į kairę galėjo gautis ir nuo atsitrenkimo į dviračio rato kairės pusės galą, ko pasėkoje dviratininkui rankomis laikant vairą, gavosi jo pasukimas į dešinę,o tuo pačiu stumiant dviračio priekinę dalį į dešinę, nuo dviratininko padėties keitimosi galėjo įvykti sėdynės pasisukimas į kairę, dviratininkas tuo metu galėjo griūti ant variklio dangčio ir trenktis į priekinio lango stiklą, o dviratis buvo bloškiamas į kairę ir kliudė priekinės automobilio dešinės pusės sparną jį apgadindamas, galimai šiuo metu buvo sulenkti ir dviračio pedalai (t. 1, b. l. 37-39).
2017 m. gegužės 25 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2017 m. gegužės 25 d. 19.05 val., eismo įvykio vietoje, esančioje kelyje Kaunas-Šakiai, A. Tatarės ir Beržų gatvių sankryžoje, Lukšių miestelyje, Šakių rajone, alkotesteriu „Drager ARCK-0045“, patikros sertifikatas Nr. 0510250, automobilio vairuotojai V. D. nustatytas 0,00 promilių blaivumas (t. 1, b. l. 46).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T- 5249/2017(01) konstatuota, kad V. B. kraujyje, paimtame 2017 m. gegužės 25 d., 19.26 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,81 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 54).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2251/2017(02) nustatyta, kad V. B. konstatuoti odos nubrozdinimai veide, rankose, kūne, dešinio smilkinkaulio skeveldrinis lūžis, dešinio smilkinkaulio piramidės ir pleištikaulio lūžis, dešinio raktikaulio skeveldrinis lūžis, dešinės pusės IV, V, VI šonkaulių lūžiai, pakraujavimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje smilkininėje srityje ir kairėje kaktos-smilkinio-momens srityje, kairės smilkininės galvos smegenų skilties sumušimas, kairio plaučio sumušimas, sužalojimus lydėjo ūmaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo susidaryti užduotyje nurodyto autoįvykio metu, V. B. susižalojant kaip dviratininkui. Sužalojimas dėl kaukolės pamato lūžio, kairės smilkininės galvos smegenų skilties sumušimo, kairio plaučio sumušimo, lydimo ūmaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 61-62).
2018 m. liepos 25 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-943 (18) nustatyta, kad: buvusioje kelio eismo situacijoje dviratininko V. B. veiksmai, - kelių sankirtoje sukdamas į kairę, sudarė kliūtį iš paskos artėjančiam automobiliui „Volvo V50“, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą; buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Volvo V50“ vairuotojos V. D. veiksmai, - draudžiamoje lenkti kelio vietoje, lenkė priekyje lėčiau važiavusį dviratininką, o kelių sankirtoje dviratininkui pasukus į kairę, jos vairuojamas automobilis kliudė dviratininką, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (t. 2, b. l. 87-92).
Dėl įrodymų vertinimo
Bylos nagrinėjimo metu prokuroras pateikė prašymą patikslinti kaltinimą (t. 2, b. l. 112-113), nurodydamas, kad susipažinus su ekspertizės aktu buvo nustatyta keletas patikslinimų, kurie iš esmės nesiskyrė pirminiame kaltinime minimoms aplinkybėms, t. y. atsirado aplinkybė, kad automobilis pasivijo lėčiau važiuojantį dviratininką – pridėtas žodis „lėčiau“, be to, toje vietoje, kur nurodyta, kad dviratininkas suko į kairėje pusėje esančią gatvę, atsirado įrašas – „sudarė kliūtį iš paskos artėjančiam automobiliui“. Patikslintas kaltinimas buvo įteiktas proceso šalims, kaltinamajai V. D. duota laiko susipažinti su patikslintu kaltinimu. Kaltinamoji, susipažinusi su patikslintu kaltinimu, pasiliko prie savo duotų parodymų ir savo kaltę pripažino iš dalies.
BK 281 straipsnio 3 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kadangi BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, veikos kvalifikavimui pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą) ir padarinius (sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), bet ir priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo. Be to pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Tuo atveju, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, labai svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio veikos buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti - priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis) ar atsitiktinis. Padaryta veika (kelių eismo taisyklių pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010). Ji nustatoma modeliuojant situaciją tokiu būdu: paeiliui eliminuojamas vienas iš eismo dalyvių KET pažeidimas, paliekant kito eismo dalyvio KET pažeidimą, ir sprendžiama, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31/2012).
Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad nagrinėjamame kelių eismo įvykyje dalyvavo du kelių eismo dalyviai – V. D., vairavusi automobilį „Volvo V50“ ir V. B., važiavęs dviračiu. Nėra duomenų, jog V. D. višijo leistiną važiavimo greitį – 90 km/val., eismo įvykis įvyko siaura ištisine ženklinimo linija pažymėtoje ir draudžiančioje lenkti kelio vietoje. Taip pat nustatyta, kad įvykio metu buvo sukeltos BK 281 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatytos pasekmės – sunkiai sutrikdyta dviračiu važiavusio V. B. sveikata. Padaryti išvadą, kad transporto priemonės vairuotojo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalies sudėtis, galima tik nustačius, kad šis asmuo pažeidė kelių eismo saugumą ar transporto priemonės eksploatavimą reglamentuojančias taisykles, kad kitam asmeniui buvo sukeltos atitinkamos pasekmės ir, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atitinkamų taisyklių pažeidimo bei įvykusių padarinių. Pažymėtina, kad sprendžiant asmens kaltės klausimą šios kategorijos bylose itin svarbu tiksliai nustatyti faktines bylos aplinkybes, kokie KET pažeidimai buvo padaryti, kaip juos suvokė eismo dalyviai, t. y. nustatyti, kokioje vietoje įvyko įvykis, kokie reikalavimai keliami eismo dalyviams, kaip jie suprato KET reikalavimus ir juos vykdė.
V. D. kaltinama pažeidusi KET 3 priedo 1.1 punkto ir 140.1 punkto reikalavimus, t. y. draudžiamoje lenkti kelio vietoje, lenkė priekyje lėčiau važiavusį dviratininką, o kelių sankirtoje dviratininkui pasukus į kairę, jos vairuojamas automobilis kliudė dviratininką, dėl ko buvo sunkiai suktrikdyta dviratininko sveikata.
Nagrinėjamos veikos padarymo metu galiojusios redakcijos KET 3 priedo 1.1 punktas imperatyviai nurodė, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. KET 140.1 punktas imperatyviai nurodė, kad lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. D. kaltę pripažino iš dalies, iš esmės neginčydama, kad ji kaltinime nurodytą dieną, vairuodama automobilį „Volvo V50“ draudžiamoje kelio vietoje lenkė dviratininką, kuris staiga suko į kairę, susidūrė su juo, dėl ko buvo sunkiai sužalota nukentėjusiojo V. B. sveikata. Kaltinamoji V. D. parodė, kad važiavo iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), įvykis įvyko apie 18.18 val. šviesiu paros metu, švietė saulė, asfalto danga buvo sausa. Matė kaip iš dešinėje esančio šalutinio kelio į pagrindinį kelią išvažiavo dviratininkas, jis važiavo tiesiai dešine kelio puse priekyje, kad dviratininkas būtų atsisukęs atgal ar rodęs posūkio ženklą, nematė. Nors žinojo, kad toje kelio vietoje draudžiama lenkti ir artėja prie sankryžos, pradėjo dviratininko lenkimo manevrą. Kaltinamoji parodė, kad lenkimo manevrą pradėjo važiuodama pagrindiniu keliu, kuris buvo pažymėtas siaura ištisine ženklinimo linija, ir artėdama prie sankryžos, pažymėtos kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“, ir kategoriškai neigė, kad lenkimo manevrą pradėjo tik įvažiavusi į sankryžą. Ji taip pat parodė, kad apvažiuodama ta pačia eismo kryptimi dviračiu važiuojantį nukentėjusįjį V. B., siauros ištisinės ženkilinimo linijos nekirto ir į priešpriešinę eismo juostą neišvažiavo, nes kelias buvo pakankamai platus. Jai pradėjus lenkimo maverą, dviratininkas staiga pasuko į kairę, nors nenurodė dėl kokių priežasčių dviratininkas galėjo sukti į kairę ne sankryžoje. Ji pradėjo staigiai stabdyti ir automobilio vairą suko kairiau, tada galimai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Po smūgio dviratininkas su dviračiu užkrito ant automobilio kapoto, vėliau ant automobilio stogo ir kurį laiką taip važiavo. Po kurio laiko dviratininkas nukrito ant kelio dangos, o ji, nenorėdama užvažiuoti ant dviratininko, stabdydama suko dar kairiau. Kaltinamosios V. D. gynėjas siekė įrodyti, kad eismo įvykiui kilti turėjo įtakos nukentėjusiojo V. B. neblaivumas bei jo padarytas KET pažeidimas, t. y. važiuodamas dviračiu ta pačia eismo kryptimi ne sankryžoje pradėjo posūkio manevrą į kairę, neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu ir nedavė kelio artėjančioms transporto priemonėms. Taigi kaltinamoji iš esmės laikosi pozicijos, kad ji lenkimo manevrą pradėjo ne sankryžoje, į priešpriešinio eismo juostą neišvažiavo, nes kelias buvo pakankamai platus, ta pačia eismo kryptimi važiuojantis neblaivus dviratininkas ne sankryžoje staiga pradėjo posūkio manevrą į kairę, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu ir neduodamas kelio artėjančioms transporto priemonėms, ir būtent šie pažeidimai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais kaip būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Teismas laiko, kad šie kaltinamosios parodymai neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų, todėl jie vertintini kaip jos gynybinė pozicija, siekiant sušvelninti baudžiamąją atsakomybę.
Teismas vertina, jog aplinkybę, kad automobilio ir dviratininko susidūrimas įvyko būtent sankryžoje, o ne prieš ją, patvirtina eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su fotonuotraukomis, eksperto išvada bei nukentėjusiojo V. B. parodymai. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, nuotraukomis ir autotechninės ekspertizės aktu nustatyta, kad iš transporto priemonių padėties po autoįvykio, vietos kur nukrito nukentėjusiojo avalynė ir jis pats (kraujo dėmės vieta) matosi, kad visi šie objektai yra sankryžos pabaigoje (žiūrint pagal transporto priemonių judėjimo kryptį), kas įrodo, kad susidūrimas įvyko būtent sankryžoje. Nukentėjusiojo avalynės – lengvai nuo kojų nusimaunančių guminių batų (kaliošų) buvimas kelio viduryje, ties ašine linija nurodo galimą tikslią susidūrimo vietą, o tai, kad nukentėjusysis po susidūrimo buvo nublokštas į kairę (ką įrodo kraujo dėmė kelio važiuojamosios dalies kairiajame krašte), ir dar kairiau, už kelio važiuojamosios dalies ribų, Beržų gatvėje po susidūrimo sustojęs automobilio „Volvo V50“, įrodo, kad prieš pat susidūrimą automobilis staigiai suko kairiau, dėl ko jo priekinės dalies dešine puse kliudytas dviratininkas griuvo ant automobilio variklio dangčio ir galva trenkėsi į priekinio lango stiklą, ką įrodo dvi purvo nuvalymo žymės ant variklio dangčio ir įdauža priekinio lango stikle, truputį į dešinę nuo stiklo centrinės dalies, po to buvo nublokštas į priekį pagal automobilio judėjimo kryptį susidūrimo metu. Tai, kad automobilis sustojo dar kairiau, įrodo, kad jis prieš susidūrimą, susidūrimo metu ir dar po susidūrimo buvo sukamas į kairę (t. 1, b. l. 12-32). Eksperto išvadoje konstatuota, kad kelio ilgio atžvilgiu dviratininkas buvo kliudytas kelių sankirtoje iki eismo įvykio vietos plane užfiksuoto dešinės kojos guminio bato; automobilis „Volvo V50“ priekiniu dešiniu kampu trenkė dviračiui į kairįjį šoną, dviračiui esant pasisukus iš dešinės į kairę automobilio atžvilgiu (t. 2, b. l. 87- 92). Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad dviratis po eismo įvykio užfiksuotas gulintis ant kairiojo šono, dviračio balnelis nusuktas į kairę, o dviračio rankena – į dešinę. Kadangi dviračio galinis ratas, bagažinė ir jos atramos nedeformuoti, galima teigti, kad automobilis priekiniu dešiniu kampu trenkė į dviračio kairįjį šoną. Iš to seka, kad susidūrimo metu dviratis automobilio atžvilgiu buvo pasisukęs iš dešinės į kairę. Eismo įvykio vietos plane matyti, kad automobilis, dviratis, dviratininko guminiai batai, kraujo dėmė užfiksuoti kelių sankirtoje, praktiškai sankirtos pabaigoje. Kelio ilgio atžvilgiu dviratininkas buvo kliudytas iki dešinės kojos guminio bato. Sprendžiant iš to, galima teigti, kad prieš pat susidūrimą dviratininkas būtent kelių sankirtoje, o ne prieš ją, kaip nurodo kaaltinamoji, suko į kairę (t. 1, b. l. 87-92). Nukentėjusysis V. B. parodė, kad važiavo pagrindiniu keliu dešine kelio puse, o privažiavęs sankryžą norėjo sukti į Beržų gatvę, todėl atsisuko atgal, matė tiesiai atvažiuojantį automobilį, jis buvo dešinėje kelio pusėje, posūkio ženklo nerodė. Tada jis ištiesta ranka parodė posūkio į kairę ženklą ir pasuko į Beržų gatvę. Būdamas ties ašine kelio linija, pajuto smūgį. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu teisme nuosekliai tvirtino, kad važiavo namo, todėl jam reikėjo sukti į Beržų gatvę. Smūgį pajuto būdamas sankryžoje, ties ašine linija. Šią aplinkybę patvirtina ir ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad susidūrimo metu dviratis buvo pasisukęs iš dešinės į kairę automobilio atžvilgiu. Kaltinamoji V. D., nors teigė, kad nukentėjusysis staiga pasuko į kairę ne sankryžoje, tačiau negalėjo paaiškinti dėl kokių priežasčių jis galėjo sukti į kairę ne sankryžoje. Atsižvelgiant į aukščiau teismo nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti, kad kaltinamoji draužiamoje vietoje lenkė dviratininką, buvo išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą ir nespėjo sustabdyti atsiradus kliūčiai, todėl susidūrimas įvyko būtent sankryžoje, o ne iki jos.
Kaltinamosios V. D. nurodoma aplinkybė, kad lenkdama dviratininką neišvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nes kelias buvo pakankamai platus, teismas atmeta kaip nepagrįstą. Iš eismo įvykio vietos plano matyti, kad nagrinėjamoje kelio atkarpoje kelio plotis yra 7,8 metrai, vienos eismo juostos plotis – 3,9 metrai (t. 1, b. l. 32). Iš viešai prieinamos informacijos apie automobilio „Volvo V50“ techninius parametrus matyti, kad automobilio plotis 1,77 metrai. Nukentėjusysis V. B. parodė, kad važiuodamas tiesiai pagrindiniu keliu nuo dešinio kelio krašto buvo nutolęs apie metrą, o pasukęs į kairę, smūgį pajuto kelio viduryje – ties ašine linija, skiriančia priešingų krypčių eismo juostas. Ekspertizės akte nustatyta, jog automobilis „Volvo V50“ prieš pat eismo įvykį judėjo priešpriešinio eismo juosta arba buvo dalinai įvažiavęs į dešinę važiuojamosios dalies pusę mažesniu kaip 0,6 metrai atstumu, o kelio pločio atžvilgiu dviratininkas buvo kliudytas kelių sankirtoje didesniu kaip 3,3 metrų atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies dešinio krašto (t. 2, b. l. 87-92). Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad automobiliui priekiniu dešiniu kampu atsitrenkus į kairįjį šoną, dviratis buvo bloškiamas į priekį ir į dešinę. Eismo įvykio vietoje dviratis užfiksuotas dešinėje kelio važiuojamojoje dalyje, galiniu ratu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto nutolęs 3,3 metrų. Sprendžiant iš to, galima teigti, kad dviratis prieš pat susidūrimą buvo nutolęs didesniu nei 3,3 metrų atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies dešinio krašto. Eismo įvykio vietoje, šalia dviračio galinio rato, matyti įbrėžimas asfalte, kuris tęsiasi iš priešpriešinio eismo juostos link dviračio. Neatmetama, kad minėtą įbrėžimą paliko po susidūrimo ant kairiojo šono čiuožiantis dviratis, kas apibūdintų, kad dviratininkas prieš pat susidūrimą jau buvo pilnai įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Kaltinamosios V. D. nurodomą aplinkybę, jog norėdama aplenkti dviratininką į priešpriešinio eismo juostą neišvažiavo, paneigia ir kiti byloje surinkti įrodymai, t. y. nukentėjusiojo V. B. parodymai, jog susidūrimas įvyko kelio viduryje ties ašine linija, eksperto išvada, eismo įvykio vietos apžiūros protokolai su fotonuotraukomis, eismo įvykio vietos planas, po eismo įvykio užfiksuota dviračio, dviratininko dešinės kojos guminio bato ir kraujo dėmės buvimo vietos.
Nors kaltinamoji V. D. nurodė, kad ant automobilio kapoto buvo užkritęs tiek dviratis, tiek dviratininkas ir jie nuo kapoto nukrito ne iškarto, o po neapibrėžto laiko tarpo, tačiau šią aplinkybę paneigia eksperto išvada, kurioje nurodyta, jog susidūrimo metu dviratis, atsitrenkęs į automobilio „Volvo V50“ priekinį dešinį kampą, buvo bloškiamas į priekį ir į dešinę, o dviratininkas buvo užblokštas ant automobilio priekinio stiklo ir nuo automobilio buvo bloškiamas į priekį ir į kairę (t. 2, b. l. 87-92). Šią aplinkybę paneigia ir kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su fotonuotraukomis, kur užfiksuota, kad ant automobilio bamperio priekinės dalies dešinės pusės, dešinio kampo ir ant automobilio dešinio sparno yra įbrėžimai, kurie turėjo būti padaryti atsitrenkimo į dviratį metu, kontaktuojant su dviračio dalimis, kas įrodo, kad dviratis buvo kliudytas automobilio priekine dešinės pusės dalimi-kampu, kažkuria dalimi kliudė automobilio priekinį dešinės pusės sparną ir automobiliui tuo pačiu metu sukant į kairę, buvo nublokštas dešiniau nuo susidūrimo vietos; kad dviratis nebuvo užkritęs ant variklio dangčio įrodo mechaninių pažeidimų nebuvimas variklio dangtyje, o pažeidimai priekinio bamperio dešinėje pusėje, dešinės lempos gaubte ir priekiniame dešinės pusės sparne įrodo, kad dviratis kontaktavo tik su šiomis detalėmis ir ant variklio dangčio negalėjo būti užkritęs (t. 1, b. l. 12-33) bei transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėjus automobilį „Volvo V50“ matyti, kad ant dešinio priekinio sparno yra įbrėžimai, apgadinta jo priekinio bamperio dešinė pusė, įrėžtas dešinės pusės priekinio žibinto gaubtas, apgadintas priekinis stiklas 1 m 15 cm atstumu, įlenktas variklio dangtis ir stogas. Ant priekinio bamperio dešinės pusės yra vyšninės spalvos dažų žymės (nukentėjusiojo V. B. dviratis vyšninės spalvos). Įbrėžimai ant automobilio bamperio ir vyšninės spalvos dažų žymės, lempos gaubto ir dešinio sparno įbrėžimai įrodo kontaktą su dviračiu, o įlenkimai variklio dangtyje ir stoge, įdauža priekinio lango stikle įrodo kontakto su dviratininku vietas (t. 1, b. l. 34-36). Aplinkybę, kad po smūgio ant automobilio kapoto užkrito tik dviratininkas, iš dalies patvirtino ir liudytoja E. K., kuri teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išgirdusi susidūrimo garsą, atsisuko pasižiūrėti, kas įvyko, ir pamatė į orą iškilusį žmogų, kuris iš karto nukrito ant žemės, į orą pakilusio ar ant automobilio užkritusio dviračio nematė.
Iš apžiūros protokolo su fotonuotraukomis matyti, kad automobilio „Volvo V50“ stabdymo žymių nėra užfiksuota (t. 1, b. l. 15-31). Teisiamojo posėdžio metu liudytojai policijos pareigūnai parodė, kad įvykio vietoje stabdymo žymių nepastebėjo ir jų neužfiksavo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios V. D. gynėjas pateikė eismo įvykio vietos nuotraukas, kuriose galimai užfiksuotos automobilio stabdymo žymės (t. 2, b.l. 63). Iš ekspertizės akto matyti, kad transporto priemonės ant kelio dangos nepaliko stabdymo pėdsakų, šoninio slydimo žymių, dėl to negalima apskaičiuoti automobilio ir dviratininko greičio eismo įvykio metu (t. 2, b. l. 91). Pažymėtina, kad paskyrus ekspertizę, ekspertui buvo pateikta visa baudžiamosios bylos medžiaga, įskaitant ir kaltinamosios V. D. eismo įvykio metu darytas nuotraukas, tačiau ekspertas, įvertinęs jam pateiktą bylos medžiagą, konstatavo, kad transporto priemonės ant kelio dangos stabdymo pėdsakų ir šoninio slydimo žymių nepaliko. Teismas neturi pagrindo abejoti jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčių liudytojų policijos pareigūnų parodymais bei pateiktu eksperto vertinimu, kad stabdymo pėdsakų ant kelio dangos transporto priemonės nepaliko. Iš kaltinamosios pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti, ar tai stabdymo žymės, ar nešvaraus grunto pėdsakai, kadangi automobilis sustojo kelkraštatyje, be to fotografuota buvo praėjus tam tikram laiko tarpui po įvykio, o remiantis policijos pareigūnų pardymais, dešinė važiuojamosios kelio dalies pusė – nuo Kauno link Šakių – nebuvo uždaryta, todėl tai gali būti ir ne eismo įvykyje dalyvavausio automobilio pėdsakai. Be to ši aplinkybė nėra itin teisiškai reikšminga šioje eismo įvykio situacijoje, kadangi eismo įvykio kilimo priežastis nesusijusi su greičio viršijimu, įvertinęs visus surinktus duomenis teismas laiko, jog kaltinamoji V. D. važiavo leistinu greičiu.
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, kaltinamajai V. D. važiuojant vakarų kryptimi, šviečiant saulei, ji galimai nepastebėjo posūkio į kairę manevrą atliekančio dviratininko, ir susidūrė su juo, o stabdyti pradėjo jau po smūgio, važiuojant priešpriešinio eismo juosta, ką iš esmės patvirtina eismo įvykio vietoje užfiksuotos dviračio, dviratininko guminio bato buvimo vietos bei tai, kad dešinėje kelio važiuojamosios dalies pusėje jokių stabdymo žymių nebuvo matyti.
Remiantis eksperto išvada, jei kaltinamoji V. D., draudžiamoje lenkti kelio vietoje, nebūtų lenkusi priekyje lėčiau važiavusio nukentėjusiojo V. B., o sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“, kurioje lenkti draudžiama, nukentėjusiajam V. B. pasukus į kairę, jos vairuojamas automobilis nebūtų kliudęs nukentėjusiojo V. B., eismo įvykis nebūtų kilęs. Kaip matyti iš bylos medžiagos (t. 2, , b. l. 87-92), minėta išvada teismo eksperto atlikta remiantis jam pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, teismo ekspertui pakako duomenų tam, kad būtų galima objektyviai atsakyti į teismo nutartyje suformuluotus klausimus, priešingu atveju, ekspertas, vadovaudamasis BPK 86 straipsniu, būtų atsisakęs pateikti išvadą arba prašęs pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta išvada, kurioje detaliai ir visapusiškai nustatytas eismo įvykio mechanizmas, nurodytos sąlygos kilti šiam eismo įvykiui, techninės galimybės išvengti susidūrimo. Kaip matyti, šiuo atveju minėtų KET 140.1 punkto ir 3 priedo 1.1 punkto pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga.
Taigi byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, kad būtent kaltinamoji V. D. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Nukentėjusysis V. B. taip pat pažeidė KET – būdamas neblaivus važiavo dviračiu kelio važiuojamosios dalies dešiniu pakraščiu ir sankryžoje pradėdamas sukti į kairę neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio artėjančioms transporto priemonėms (KET 14, 59, 60 punktai). Eismo įvykio metu galiojusios redakcijos KET 14 punktas numatė, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu; KET 59 punktas numatė, kad dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams; KET 60 punktas numatė, kad dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones.
Remiantis eksperto išvada, jei nukentėjusysis V. B. važiuodamas pagrindiniu keliu, sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“, nebūtų sukęs į kairę ir sudaręs kliūties iš paskos artėjančiam kaltinamosios V. D. vairuojamam automobiliui „Volvo V50“, eismo įvykis nebūtų kilęs. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pripažintina, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo abipusė kaltinamosios V. D. ir nukentėjusiojo V. B. kaltė. Tačiau nukentėjusysis V. B., pažeidęs KET, padarinių, numatytų BK 281 straipsnio 3 dalyje, nesukėlė, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės, reimiantis jo paaiškinimais, jis nubaustas administracine tvarka. Tuo tarpu kaltinamoji V. D., artėdama prie sankryžos, pažymėtos kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“ turėjo pareigą važiuoti dešine kelio puse ir nevykdyti draudžiamoje kelio vietoje lenkimo manevro, dviratininkui pradėjus keisti važiavimo kryptį į kairę, turėjo nedelsiant stabdyti automobilį savo važiavimo krypties eismo juostoje. To ji nepadarė, sukeldama eismo įvykį ir padarydama nukentėjusiajam V. B. sunkų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, kad, kaltinamoji V. D. nors važiavo leistinu, tačiau nesaugiu greičiu, kad būtų galima saugiai sustabdyti automobilį iki pirmos atsiradusios kliūties. Taigi kaltinamosios padaryti pažeidimai yra būtinoji eismo įvykio padarinių – nukentėjusiojo V. B. sunkaus sveikatos sutrikdymo, kilimo sąlyga, kadangi analogiškoje situacijoje kaltinamajai kaip eismo dalyvei laikantis KET reikalavimų važiuoti dešine kelio puse ir nevykdyti draudžiamoje kelio vietoje lenkimo manevro, o dviratininkui pradėjus posūkio manevrą į kairę, nedelsiant stabdyti automobilį savo važiavimo krypties eismo juostoje, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs, vien dėl to, kad nukentėjusysis neįsitikino, kad tai daryti saugu ir sudarė kliūtį iš paskos artėjančiam kaltinamosios vairuojamam automobiliui. Kaip žinia, dėl alkoholio vartojimo dėmesys ir orientacija yra susilpnėjusi, tai padidina eismo įvykio kilimo tikimybę, tačiau šioje byloje nėra jokių duomenų, kad šis nukentėjusiojo V. B. padarytas imperatyvaus KET reikalavimo pažeidimas turėjo įtakos ir lėmė eismo įvykio kilimą bei padarinius, keliu jis važiavo tiesiai, nešlitinėjo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios V. D. gynėjas taip pat nurodė, kad nukentėjusysis pažeidė KET 58 punktą – dviračio vairuotojui, važiuojant važiuojamąja dalimi, prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį vedantis dviratį, jeigu eismo sąlygos to reikalauja. Teismas pažymi, kad šis KET punktas yra rekomendacinio pobūdžio, be to, kaip byloje nustatyta, įvykio metu eismo sąlygos buvo geros, švietė saulė, kelio danga buvo sausa. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad nukentėjusysis V. B. sukdamas į kairę dviratį būtų vedęsis, o ne važiuodamas juo, nepaneigia kaltinamosios V. D. padaryto KET pažeidimo, t. y. lenkimo draudžiamoje kelio vietoje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad dalyvavimas eisme yra gana pavojinga ir nesaugi veikla, todėl kiekvienas asmuo turi būti ypač atidus ir apdairus. Eismo tvarką, dalyvavimo jame sąlygas detaliai reglamentuoja KET, kur išdėstyti labai konkretūs, akivaizdūs ir nesudėtingi reikalavimai, todėl jų nevykdymas gali būti vertinamas kaip didelis neatsargumas. Esant duomenims, jog nukentėjusysis pažeidė KET ar kitokiu būdu buvo neatsargus, turi būti svarstoma, ar tai yra didelis nukentėjusiojo neatsargumas. Dalyvaujančio eisme nukentėjusiojo didelis neatsargumas yra tada, kai jis numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis, ir leido šioms pasekmės atsirasti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2012). Nukentėjusysis V. B. važiuodamas dviračiu pažeidė KET, tačiau jis, žinodamas, kad sankryžoje yra kelio ženklas, draudžiantis lenkti ir kirsti siaurą ištisinę ženklinimo liniją, turėjo pagrindą tikėtis, kad kaltinamoji važiuos tame kelio ruože dešine kelio puse ir negalėjo numatyti, kad V. D. pradės lenkimo manevrą ir išvažiuos į priešpriešinę eismo juostą. Todėl teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo elgesys negali būti laikomas dideliu neatsargumu, kadangi pastarasis nenumatė ir neprivalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis.
Nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 3 dalyje, yra neatsargus, t. y. padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Teismas, įvertinęs konkrečias eismo sąlygas, eismo dalyvių veiksmus, konstatuoja, kad V. D. jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Kaltinamoji nenumatė, kad dėl jos veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius reiškia asmens pareigą būti atsargiam vairuojant transporto priemonę, kaip padidinto pavojaus šaltinį, o galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę suprasti daromos veikos rizikingumą, numatyti eismo įvykio kilimo galimybę ir padarinius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad esminis požymis, apsprendžiantis nusikalstamo nerūpestingumo, kaip neatsargios kaltės rūšies buvimą, yra tas, ar asmuo, turėdamas vairuotojo pažymėjimą ir vairuodamas automobilį (padidinto pavojaus šaltinį), turi ir gali suvokti daromą pažeidimą ir numatyti galimus pažeidimo padarinius bei imtis veiksmų jų išvengti. Lemiamas momentas, apsprendžiantis kaltės buvimą šioje byloje yra tai, ar kaltinamoji, turėdama pareigą vairuoti atidžiai ir nelenkti draudžiamoje vietoje - sankryžoje, turėjo galimybę nelenkti sankryžoje, o išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą ir pradėjusi lenkimo manevrą bei pamačiusi dviratininką, laiku sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties ir išvengti susidūrimo. Taigi apie kaltinamosios galimybę (tame tarpe ir techninę) laiku sustabdyti automobilį ir išvengti susidūrimo galima kalbėti dviem aspektais: pirmuoju – jei vairuotoja lenkė draudžiamoje vietoje ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir antruoju – jei nelenkė ir neišvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Jei asmuo išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą ir lenkia draudžiamoje vietoje, neturėdamas galimybės laiku sustabdyti automobilį ir išvengti susidūrimo, tai nepašalina jo kaltės, kadangi asmens apkaltinimo pagrindą apsprendžia jo psichinis santykis ne vien su galėjimu sustabdyti automobilį, bet ir su lenkimu draudžiamoje vietoje. Taigi kaltinamoji galėtų išvengti eismo įvykio su kilusiomis pasekmėmis, jei vairuodama automobilį nepažeistų kelių eismo saugumo taisyklių, ir nelenktų draudžiamoje vietoje. Kaltinamoji V. D., kaip padidinto pavojaus šaltinio vairuotoja, privalėjo ne tik teoriškai mokėti KET, bet ir praktiškai vairuoti transporto priemonę pagal nustatytus reikalavimus eismo dalyviams. Todėl lenkimas draudžiamoje vietoje, neįsitikinimas manevro saugumu, saugaus greičio nepasirinkimas, yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais – V. B. sunkiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis išdėstytais motyvais teismas daro išvadą, kad V. D. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 3 dalyje yra neatsargus ir pasireiškė nusikalstamo nerūpestingumo forma.
Teismas, įvertinęs kaltinamosios, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, ekspertizės išvadas, eismo įvykio vietos protokolus bei schemą, daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamosios V. D. veika kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį teisingai, nes kaltinamoji 2017 m. gegužės 25 d., apie 18.18 val., Šakių rajone, Lukšių seniūnijoje, Lukšių miestelyje, kelyje Kaunas–Šakiai, A. Tatarės ir Beržų gatvių sankryžoje, vairuodama jai priklausantį automobilį „Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodama pagrindiniu keliu, A. Tatarės gatve, artėdama prie sankryžos, pažymėtos kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“, kurioje lenkti draudžiama, kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančią paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, sankryžoje pradėjo lenkti ta pačia eismo kryptimi lėčiau važiuojantį dviratininką V. B., tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus ir Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimus, dėl ko automobilio dešinės pusės priekine dalimi atsitrenkė į tuo metu sankryžoje į kairėje pusėje esančią Beržų gatvę sukantį, sudarantį kliūtį iš paskos artėjančiam automobiliui „Volvo V50“, dviratininką V. B., kuriam eismo įvykio metu, dėl odos nubrozdinimų veide, rankose, kūne, dešinio smilkinkaulio skeveldrinio lūžio, dešinio smilkinkaulio piramidės ir pleištikaulio lūžio, dešinio raktikaulio skeveldrinio lūžio, dešinės pusės IV, V, VI šonkaulių lūžių, pakraujavimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje smilkininėje srityje ir kairėje kaktos–smilkinio–momens srityje, kairės smilkininės galvos smegenų skilties sumušimo, kairio plaučio sumušimo, sužalojimus lydėjusio ūmaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Dėl bausmės skyrimo
BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta alternatyvios bausmės rūšys – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Pagal BK 54 straipsnio nuostatas teismas, skirdamas bausmę, turi laikytis trijų taisyklių, kurių visuma ir sudaro bausmės skyrimo pagrindus: 1) bausmė skiriama pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, 2) teismas vadovaujasi Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatomis, 3) teismas, skirdamas bausmę, įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą; nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamoji padarė vieną apysunkį neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 11, 16 straipsniai). Įvertinant veikos pavojingumo laipsnį matyti, kad kaltinamoji padarė šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl padarytų pažeidimų kilo eismo įvykis, kurio padariniai – sunkus kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai).
Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padarė neatsargų nusikaltimą nusikalstamo nerūpestingumo forma; veikos padarymo motyvus – nusikalsta dėl neatsakingo požiūrio į kelių eismo saugumą; kaltinamosios asmenybę - teisiama pirmą kartą, bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, įskaitant ir leistino greičio viršijimą, turi vieną galiojančią nuobaudą (t. 1, b. l. 164-165), savo kaltę pripažįsta iš dalies, charakterizuojama teigiamai, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie didesnį asmens pavojingumą visuomenei, dirba, psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašyta, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad kaltinamoji V. D. nėra linkusi pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, todėl jai neskirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė, kuri laikytina sunkesne bausme nei bauda ar areštas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji dirba, gauna pajamų, iš jos priteistinas pakankamai didelis civilinis ieškinys, arešto bausmė jai neskirtina, todėl teismas sprendžia, kad, siekiant tinkamai nubausti kaltinamąją bei sulaikyti ją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, įgyvendinti teisingumo principą ir bausmės paskirtį, kaltinamajai skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis - 25 MGL (941,50 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis- 37,66 Eur, galiojęs nusikaltimo padarymo metu)) ir nustatant vienerių metų terminą baudai sumokėti.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo
Nagrinėjamoje byloje įstatymas numato galimybę kaltinamajai skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), nes kaltinamoji, naudodamasi šia teise, padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnis).
BK 68 straipsnyje nurodoma, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamiesi šiomis teisėmis jis padaręs nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą.
V. D. įvykdyta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas, įvykio metu kaltinamoji buvo blaivi, nusikaltimas įvyko dėl kaltinamosios netinkamai įvertintų aplinkybių, byloje nėra duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo ji būtų bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kaltinamoji buvo bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau paskirtos piniginės baudos sumokėtos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima daryti išvados, kad kaltinamoji sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teismui padaryti išvadą, kad kaltinamoji nėra nuolatinė priešingos teisei veiklos vykdytoja. Teismas konstatuoja, jog bylos nagrinėjimas ir padarytos žalos atlyginimas bus pakankama bausmė V. D. ir šiomis priemonėmis bus pasiekti BK numatyti bausmės tikslai, todėl baudžiamojo poveikio priemonė netaikytina.
Dėl civilinio ieškinio
Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa, byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma priteisti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą – 6087,75 Eur už nukentėjusiojo V. B. gydymą (t. 1, b. l. 73-74).
Nukentėjusysis V. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1091,00 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo subsidiariai iš civilinio atsakovo „Seesam Insurance AS Lietuvos filialo“ ir kaltinamosios V. D. (t. 1, b. l. 88-90).
Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 str. apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Kaltinamosios V. D. automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl turtinę žalą ir privalomąją dalį neturtinės žalos privalo atlyginti civilinis atsakovas – „Seesam Insurance AS Lietuvos filialas“. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (iš jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui).
Nagrinėjamu atveju dėl V. D. neatsargių veiksmų buvo sužalotas V. B., kuris dėl sužalojimų buvo gydomas keliose ligoninėse, kurioms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už suteiktas V. B. sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta 6 087,75 Eur. Minėtos išlaidos civiliniam ieškovui atsirado dėl V. D. neteisėtų veiksmų, būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga yra V. D. padaryti KET pažeidimai, nors nagrinėjamu atveju dėl kilusio eismo įvykio buvo nustatyta abipusė V. D. ir V. B. kaltė, taigi dėl žalos atsiradimo yra atsakinga ne tik kaltinamoji, bet iš dalies ir nukentėjusysis, tačiau nukentėjusiojo elgesys nelaikytinas dideliu neatsargumu, kadangi pastarasis nenumatė ir neprivalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis, todėl laikytina, jog kaltinamoji V. D. yra atsakinga už visą kilusią Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos padarytą žalą. Jos civilinė atsakomybė buvo apdrausta „Seesam Insurance AS Lietuvos filialas“, pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ši suma neviršija maksimalios 1 000 000 Eur sumos, todėl civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir civilinio ieškovo naudai iš „Seesam Insurance AS Lietuvos filialas“ priteistina 6 087,75 Eur žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. teisiamojo posėdžio metu palaikydamas civilinį ieškinį paaiškino, kad jo patirtą turtinę žalą sudaro išlaidos, susijusios su gydymu, transporto išlaidomis, pagerinto maisto ir ramento įsigijimu, ryšio paslaugų apmokėjimu, drabužių ir avalynės įsigijimu. Gydymo išlaidos sudaro 454,41 Eur, transportavimas – 196,35 Eur, pagerintas maistas – 103,16 Eur, ramentas – 8 Eur, mobilaus ryšio sąskaitos papildymas gydymosi laikotarpiu – 5 Eur, naujų drabužių, avalynės įsigijimas – 163 Eur, eismo įvykio metu apgadinto dviračio detalių įsigijimas bei remontas – 75 Eur, įvykio metu sugadintas telefono aparatas, kurio vertė – 86,37 Eur. Nukentėjusysis paaiškino, kad jam nustatytas 80 procentų netektas darbingumas, jis ilgai gydėsi skirtingose ligoninėse, jam sutriko klausa. Po įvykio nevaldo dešinės rankos, jaučia didelį skausmą. Gavo pirmą neįgalumo grupę vieneriems metams. Po eismo įvykio negali vienas savimi pasirūpinti. Skauda galvą, petį, svaigsta galva, nepaeina, toliau tęsiasi gerklės gydymas. Kadangi ilgą laiką buvo maitinamas per vamzdelį, negalėjo nei kramtyti, nei ryti maisto, jam pirko specialų minkštą, skystą maistą. Dar ir dabar reikia minkštinti maistą. Po įvykio pablogėjo širdies ritmas, todėl dabar vartoja vaistus.
Civilinis atsakovas „Seesam Insurance AS Lietuvos filialas“ raštu pateikė paaiškinimus, kad civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta iš dalies ir sutinka sumokėti 741,01 Eur draudimo išmoką. Reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo dalyje dėl pagerinto maisto (108,34 Eur), civilinio atsakovo manymu yra nepagrįstas, nes tai yra įprasti maisto produktai, skirti kasdieniam vartojimui, kurie nėra paskirti dietologo ir kurių vartojimo negalėjo įtakoti eismo įvykis, be to civilinis atsakovas nesutinka dėl kompensacijos už įsigytus medikamentus (218,28 Eur), nes įsigyti medikamentai nėra susiję su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu, dalis jų skirti širdies ligoms gydyti; bei dėl kompensacijos už sugadintą telefoną (26,37 Eur), nes atlyginama telefono rinkos vertė, kuri yra 60,00 Eur.
Nukentėjusysis V. B. dėl sunkiai sutrikdytos sveikatos patyrė išlaidų, susijusių su jo gydymu, kelionės išlaidomis, maisto, ramentų, drabužių ir avalynės įsigijimu. Byloje yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos dydį dėl įsigytų vaistų, ramentų, drabužių, avalynės, pagerinto maitinimo pirkimo, sudaužyto mobiliojo telefono (t. 1, b. l. 88-129, t. 2, b. l. 116-123, 137-140). Atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusysis buvo maitinamas per vamzdelį, negalėjo kramtyti, ryti, jam buvo perkamas skystas, minkštas maistas, kuris, nors ir laikomas įprastiniu kasdieniu maistu, tačiau dėl nukentėjusiojo būklės jam buvo būtinas, į tai, kad dėl patirtų sunkių sveikatos sužalojimų jam sutriko kraujo spaudimas ir širdies ritmas, todėl tenka pirkti medikamentus širdies ritmui reguliuoti, į tai, kad nukentėjusysis buvo periodiškai vežamas į gydymo įstaigas, patyrė papildomų kelionės išlaidų, pirko drabužius ir avalynę, kadangi eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadinti jo dėvėti rūbai bei avalynė, į tai, kad nukentėjusysis sutinka, jog eismo įvykio metu sugadinto mobilaus telefono rinkos vertė yra 60,00 Eur, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo V. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies – 1 071,00 Eur sumai, tai yra visa nukentėjusiojo prašoma suma, atmetus sumažintą mobilaus telefono rinkos vertę. Byloje nėra duomenų, jog civilinis atsakovas nukentėjusiajam V. B. atlygino patirtą turtinę žalą, todėl iš civilinio atsakovo „Seesam Insurance AS Lietuvos filialo“ nukentėjusiojo V. B. naudai priteistina 1 071,00 Eur suma turtinei žalai atlyginti.
Teismas pažymi, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).
Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje sukurtu precedentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje sukurtas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).Tuo pačiu šioje nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, kad dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad eismo įvykio metu V. B. dėl sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, po eismo įvykio nukentėjusysis buvo ilgai gydomas ligoninėje, dėl patirtų sužalojimų prarado 80 procentų darbingumo, tapo apsunkintas jo judėjimas, jis jaučia skausmus, pablogėjo jo klausa, viena ausimi apkurto, negali normaliai ryti, springsta, apsunkintas skysčių gėrimas, sutriko kalba – kalba šnibždėdamas, nuolat kosti, jam reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, patyrė daug neigiamų dvasinių išgyvenimų, neigiamas psichologines pasekmes, nutrūko įprasti ryšiai su kitais asmenimis, sutriko normalus gyvenimo ritmas. Teismas sutinka su nukentėjusiojo V. B. civilinio ieškinio argumentais dėl neturtinės žalos ir pripažįsta, kad tokios pasekmės nukentėjusiajam iš tiesų atsirado ir neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta. Neturtinę žalą kaltinamoji V. D. padarė nusikalstamais veiksmais, todėl ši žala iš kaltinamosios priteistina nukentėjusiajam V. B. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis).
Teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nukentėjusiojo patirtų neigiamų išgyvenimų lygį, į tai, kad kaltinamoji V. D. inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė neatsargiais veiksmais, į tai, kad ji turi darbines pajamas, į jos turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgia į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus ir į teismų praktiką šios kategorijos bylose, kad nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K- 11/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, ir kt.), kartu pažymint, jog šios sumos priteisiamos nesant nukentėjusiojo kaltės dėl eismo įvykio kilimo. Sprendžiant civilinio ieškinio klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamu atveju dėl kilusio eismo įvykio buvo nustatyta abipusė V. D. ir V. B. kaltė, taigi dėl žalos atsiradimo yra atsakinga ne tik ji, tačiau iš dalies ir nukentėjusysis V. B., į tai, kad teismas visiškai patenkino civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos ir priteisė 6 087,75 Eur, į tai, kad iš dalies patenkino nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. B. patirtą turtinę žalą ir priteisė nukentėjusiojo naudai 1 071,00 Eur sumą, į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį – sutrikdyta asmens klausa, kalba, rijimo refleksas, kas ypatingai apsunkina jo kasdienį gyvenimą, į patirtus išgyvenimus, darbingumo netekimą, liekamąsias sveikatos sutrikdymo pasekmes, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tame tarpe šalies bendrą pragyvenimo lygį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, užtikrinant protingą priešingų interesų pusiausvyrą. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad V. B. priteistina mažesnio dydžio neturtinė žala, nei civiliniame ieškinyje prašoma, t. y. 10 000,00 Eur, iš kurių 5 000,00 Eur neturtinės žalos priteistini iš civilinio atsakovo „Seesam Insurance AS Lietuvos filialo“ ir 5 000,00 Eur iš kaltinamosios V. D.. Teismas pažymi, kad nukentėjusiajam neatmetama galimybė ateityje, pateikus naujus įrodymus, pagrindžiančius patirtas papildomas gydymosi išlaidas ar kitus duomenis, leidžiančius prašyti atlyginti jo patirtą turtinę ar neturtinę žalą, kreiptis į teismą dėl papildomų sumų priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nukentėjusysis pateikė prašymą priteisti jo naudai turėtas 1 000,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 130, t. 2, b. l. 115).
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į tai, kad atstovai nukentėjusįjį V. B. atstovavo nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. (t. 1, b. l. 84), susipažino su bylos medžiaga, rengė civilinį ieškinį, vyko į teismo posėdžius, į bylos apimtį ir sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, į prašomą priteisti išlaidų dydį, į tai, kad byloje pateikti išlaidas patvirtinantys pinigų priėmimo dokumentai, teismas sprendžia, kad šios išlaidos yra pagrįstos, todėl iš kaltinamosios V. D. nukentėjusiojo V. B. naudai priteistinos patirtos 1 000,00 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
automobilis „Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagal pakvitavimą perduotas saugoti R. D. (t. 1, b. l. 40), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas savininkei V. D.;
dviratis ir guminiai batai, pagal 2017 m. gegužės 25 d. pakvitavimą perduoti saugoti M. M. (t. 1, b. l. 41), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini savininkui V. B..
Kardomoji priemonė, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, neskirtina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
V. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje ir skirti 25 MGL, devynių šimtų keturiasdešimt vieno euro penkiasdešimt centų (941,50 Eur) baudą.
Bauda per vienerius metus turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas – 188659752, į vieną iš pasirinktų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas – 6801). Baudos sumokėjimą patvirtinantį kvitą privalomai pateikti teismui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš civilinio atsakovo „Seesam Insurance AS Lietuvos filialo“ 6 087,75 Eur (šešis tūkstančius aštuoniasdešimt septynis eurus septyniasdešimt penkis centus) už V. B. gydymą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB.
Nukentėjusiojo V. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš civilinio atsakovo „Seesam Insurance AS Lietuvos filialo“ nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. B. naudai 1 071,00 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš civilinio atsakovo „Seesam Insurance AS Lietuvos filialo“ nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. B. naudai 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš kaltinamosios V. D. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. B. naudai 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš kaltinamosios V. D. nukentėjusiojo V. B. naudai 1 000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, automobilį „Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagal pakvitavimą perduotą saugoti R. D., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkei V. D.; dviratį ir guminius batus, pagal 2017 m. gegužės 25 d. pakvitavimą perduotus saugoti M. M., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui V. B..
Kardomosios priemonės, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, neskirti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.
Teisėja Lina Antanaitienė