Baudžiamoji byla Nr. 1-1085-1036/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13614-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.2.14.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 21 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Seliulioniui, nukentėjusiajam D. V., jo atstovui advokatui Stasiui Sandai, kaltinamajam R. J., jo gynėjui advokatui Audriui Juozapavičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t ė :
R. J. 2020 m. balandžio 4 d. apie 19.00 val., sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) priklausančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), savo ranka išmušė D. V. iš rankos mobiliojo ryšio telefoną "Samsung Galaxy Note 9", kuris nukrito ant žemės, po to pakėlė šį telefoną ir numetė į tvenkinį, taip tyčia sunaikindamas svetimą D. V. priklausantį turtą, t. y. mobiliojo ryšio telefoną "Samsung Galaxy Note 9" – 460 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefono dėklą – 39,18 eurų vertės, Tele2 sim kortelę – 1 euro vertės, ir 12 GB Samsung micro SD kortelę – 20 eurų vertės, taip padarydamas nukentėjusiajam D. V. 520,18 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad 2020 m. balandžio 4 d., vakarėjant, valandos tiksliai nepamena, bet jau buvo prietema, vaikščiojo bendrijos teritorijoje prie prūdo. Prie jo greitu žingsniu priėjo D. V., kurį jis atpažino, mojuodamas kažkokiu daiktu ir šaukdamas į veidą. D. V. mojavo šviečiančiu daiktu prie veido, mosikavo jam prieš pat veidą, šaukė, kad jis dingtų iš teritorijos. D. V. mojavimas kažkokiu daiktu ir šaukimas į veidą, iššaukė tolimesnį jo veiksmą. Tada buvo karantinas ir jis žinojo, kad reikia laikytis atstumo nuo žmonių, o D. V. pribėgo be kaukės. Jis pats irgi buvo be kaukės, nes buvo miške, vienas prie prūdo, todėl neturėjo dėvėti kaukės. Po kelinto karto jam sakant atsitraukti, jis tą daiktą su ranka nustūmė, matė, kad D. V. eina jo siekti. Išmėtė tą daiktą toliau, nesitaikė į prūdą, negalvojo kur meta, bet pataikė, nes prūdas buvo šalia. Tik po to sužinojo, kad ten buvo telefonas dėkliuke, kai D. V. pasakė frazę, kad sumokės už telefoną. Nenorėjo sugadinti turto, jei būtų žinojęs, kad telefonas, nemestų jo. Žino, kaip atrodo mobilus telefonas, bet žmogus atbėgo, šaukė, švietė į akis, jis buvo šoko būsenoje ir nesuprato kas ten per daiktas. Jo manymu, tas daiktas kėlė jam pavojų, todėl paėmė daiktą į rankas, kad mestelti toliau, nesiaiškino kas ten yra. Po to pasirodė D. V. tėvas J. V.. Jis suprato, kad tai geruoju nesibaigs, nes konfliktinės situacijos su jais tęsėsi iš anksčiau. Kai pasirodydavo ties Vizų teritorija, visada sulaukdavo priešpriešos iš visų šeimos narių. J. V. dirbo kalėjimo departamente. Jie į tą teritorija neįleisdavo jokių žmonių, nors jis turėjo teisę ten eiti. Konfliktas įvyko prie pat prūdo, sodo bendrijos teritorijoje, šiltnamiai buvo kitoje pusėje. Yra bendra teritorija, už jos yra V. šiltnamiai, jis stovėjo ant tos ribos kur šalia yra V. šiltnamiai. V. žemės sklypas, visa teritorija aptverta, tik neaptverta prie prūdo, nes praėjimo jie negali užtverti. Jis yra V. kaimynas. Sodo teritorijoje vaikšto dažnai. Iki susidūrimo vaikščiojo po sodo bendriją, nuėjo pažiūrėti, kur užtvertas praėjimas buvo. Jie aptvėrė sodo bendrijos teritoriją, bendrijos pirmininkas gali tai patvirtinti. Jis bendravo su bendrijos pirmininku, kuris pasakė, kad nenori su jais susidėti, nes kito pirmininko buvo duoti žodiniai leidimai dėl aptvėrimo. Neatsimena, ką jis turėjo rankoje. Peržiūrėjęs vaizdo medžiagą pamatė tikslius faktus. Neatsimena, ar tą vakarą buvo vartojęs alkoholio. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja paaiškino jų poziciją ir pasakė paskambinti, susitaikyti. Jis žinojo, kad jam nekels ragelio, tai parašė el. laišką. Iš pradžių jie sakė, kad padaryta 900 eurų žala, po to nurodė kitą telefono kainą. Nesupranta kodėl pareikšta neturtinė žala.
Nors kaltinamasis R. J. savo kaltės nepripažino, tačiau kaltinamas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, įrodytas ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis R. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Nukentėjusysis D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. balandžio 4 d. apie 19 val. buvo svetainėje, kai atėjo jo tėvas ir pasakė, kad girtas R. J. vaikšto po teritoriją. Tai buvo ne pirmas kartas. Pažiūrėjo pro svetaines langą ir pamatė, nors temo, bet dar normaliai viskas matėsi, kad R. J. pradėjo eiti link jų šiltnamių. Šiltnamiai yra jų sklype. Šalia buvo ir mama, kuri sunerimo, kad R. J. nesugadintų jų daržovių, nes jis šlapinasi tiek savo sklype, tiek prie jų. Kai R. J. užėjo už jų šiltnamių, jis pasiėmė telefoną, nes norėjo nufilmuoti, ką jis daro šiltnamyje. Ėjo iki bendro naudojimo teritorijos, kai pamatė, kad R. J. grįžta iš jų šiltnamių ir paklausė jo ką darė, bet neatsimena, ką jis pasakė. Kaltinamasis buvo užėjęs į jų sklypą. Bendro naudojimo žemės jie neužtvėrę. Jei būtų užtikęs R. J. kažką darantį šiltnamyje, būtų filmavęs. Jis buvo be prožektoriaus, rankoje turėjo telefoną, nes norėjo nufilmuoti, ką R. J. daro jų šiltnamyje. R. J. priėjo prie jo, norėjo atimti telefoną ir išmušė telefoną, pataikė stipriu smūgiu. Telefonas nukrito apie 6 metrus jam už nugaros. Jis buvo šoko būsenoje, bandė siekti telefoną, bet nespėjo. R. J. pribėgo prie telefono, nes buvo arčiau jo, paėmė telefoną, kelis žingsnius žengė į priekį ir metė į tvenkinį. R. J. turėjo matyti, kad tai telefonas. Konfliktas įvyko bendro naudojimo sklype. Tada jis nuėjo paimti darbinio telefono, kad paskambintų policijai. Sutiko tėvą ir pasakė jam nesikišti. Iš darbinio telefono paskambino policijai ir pasakė apie įvykį, pasakė, kad asmuo girtas. Policija pasakė, kad nevažiuos, suprato, kad konfliktas baigėsi. Tada parašė policijai pareiškimą ir prasidėjo tyrimas. Faktas, kad R. J. buvo girtas nekonstatuotas, bet vaizdo įraše matosi skardinė. Kas ten buvo nežino, pagalvojo, kad girtas, nes ėjo svirduliuodamas. Blaivas taip pat gal konfliktuoja. Vaizdo įrašą padarė jis. Turi kamerą, kurią pastatė po ankstesnio įvykio, kai R. J. buvo atėjęs su agresyviu šuniu ir vaikščiojo su juo po jų teritoriją. Tada padarė įrašą su mobiliu telefonu ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes R. J. sakė, kad filmavimas buvo imituotas. Vaizdo kamera padėta pas jį ant palangės. Filmuojama jų teritorija ir tai įeina į sklypą, rūpinasi savo privatumu. Konfliktai su kaltinamuoju vyksta dėl teritorijos. Telefonu naudojasi kiekvieną dieną. Tame telefone buvo nuotraukos, vaizdo įrašai, kontaktai, kurie yra prarasti, niekur jų nebuvo jų iškėlęs, duomenų nebuvo sinchronizavęs. Negalėjo prisijungti į banką, nes tik tame telefone jis buvo sukonfigūruotas. Dirba Danske Bank mobilaus banko platformų komandoje, prieš tai saugumo platformoje dirbo, todėl nenori, kad google apie jį rinkti duomenis. Šiuo metu naudojasi savo senu telefonu. Elektroninį laišką gavo iš R. J.. Pasakė, kad sąskaitos nepateiks, kad ieškinį teiks teisme. Supranta, kad padaryta žala turi būti skaičiuojama su telefono nusidėvėjimu. Tokią žalą ir nurodė. Telefoną įsigijo 2019 m. per skelbiu.lt iš asmens, prieš metus iki įvykio. Telefonas buvo naudotas 2 mėnesius iki jo pirkimo, todėl susigundė nusipirkti 200 eurų pigiau. Mokėjo grynais pinigais, apie 500 eurų, nors toks modelis kainavo brangiau. Įvykio dieną toks naujas telefonas kainavo 629 eurus. Žalos sumą dėl telefono pateikė su nesidėvėjimu. Nusidėvėjimas yra ne nuo jo pirktos sumos, o nuo originalios sumos, įvertino, kad kaina per metus nukrito 100 eurų. Pirkimo dokumentai, kuriuos jam davė asmuo iš kurio pirko telefoną, yra byloje. Nuskenuotus dokumentus pateikė tyrėjui. Gautus dokumentus iš pardavėjo sutikrino su ant dėžutėje buvusio numeriu, jie sutapo. Dokumentuose buvo nurodyta suma ir identifikacinis telefono numeris. Telefono dėklą pirko iš skytech.lt. Pirkimo dokumentus gali pateikti. Už advokato paslaugas mokėjo.
Liudytojas J. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra nukentėjusiojo tėvas. 2020 m. balandžio 4 d. apie 19 val. išėjo iš ūkinio pastato ir ėjo namo link. Išgirdo ir pamatė R. J., iš kalbos suprato, kad neblaivus. R. J. rankose turėjo geltonos spalvos skardinę ir įvykio metu jos nepaleido, bet užrašų ant skardinės neįžiūrėjo. Nuėjo namo ir papasakojo šeimynai. Iš pradžių jį stabėjo iš namų. Po to pamatė, kad R. J. nuėjo už jų šiltnamių. Pasakė sūnui paimti telefoną ir nueiti nufilmuoti ką ten daro R. J.. Matė, kad R. J. smogė sūnui su ranka ir numušė telefoną. Eidamas matė, kad R. J. išmuša telefoną. Tada R. J. telefoną pakėlė, žengė į šoną kelis žingsnius tolyn nuo sūnaus, lygiagrečiai tvenkinio ir metė telefoną į tvenkinį. Kai R. J. pakėlė telefoną, mano, kad jis tikslingai metė jį į tvenkinį. Sūnus laikė telefoną rankoje, R. J. turėjo matyti, kad tai telefonas. Negali pasakyti ar R. J. apžiūrinėjo telefoną. Prasilenkė su sūnumi, kuris jam pasakė nesivelti į konfliktą. Kai pamatė, kad jis prie jo artinasi, nuėjo namo. Jo žmona V. V. matė įvykį. Sūnus iš tarnybinio telefono skambino policijai. Apie telefono pirkimą nieko negali pasakyti. Sūnaus telefono rankoje nelaikė, pavadinimo, spalvos ir kada jį įsigijo nežino. Gaila telefono, nes jis ne kelis eurus kainuojantis. Žino, kad sūnus reikalauja neturtinės žalos. Žino apie vaizdo įrašą. Vaizdo įrašymo įrenginys antrame namo aukšte įrengtas.
Liudytoja V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis yra jos sūnus. 2020 m. balandžio 4 d. apie 19 val. jos vyras atėjo į namus iš ūkinio pastato ir pasakė, kad R. J. eina link jų šiltnamių išgėręs. Ji su sūnumi pro langą stebėjo R. J., žiūrėjo kur jis eina, jo eisena buvo netvirta, rankoje nešė skardinę. R. J. užėjo už jų šiltnamių ir jie sunerimo, nes iš vakaro daržoves ten buvo pasėję. Tada sūnus paėmė telefoną, nubėgo link jų šiltnamių, kad pažiūrėtų ką ten R. J. veikia. Apie 2 metrų atstumu jis sutiko R. J.. R. J. priėjo prie sūnaus kelis žingsnius ir išmušė telefoną. Telefonas apie 4 metrus nuskriejo už R. J. nugaros. R. J. buvo arčiau telefono, tai pirmas paėmė jį, neaukštai pakėlė ir įmetė į vandenį. R. J. paėmęs telefoną nuo žemės, pažiūrėjo kas ten. Tada sūnus grįžo atgal, o vyras išėjo pažiūrėti, kas ten vyksta. Sūnus išėjęs į lauką iš tarnybinio telefonu paskambino. Ji visą laiką buvo terasoje, kuri nestiklinta, negirdėjo ką sakė, bet viską matė. Gal apie 30 metrų nuo tos vietos buvo. Sūnaus telefonas buvo tamsus, kaip knyga atsilenkiantis, su viršeliais. Nežino kada ir kur sūnus pirko telefoną, kiek kainavo taip pat nežino.
Iš 2020 m. birželio 18 d. akistatos protokolo matyti, kad buvo atlikta akistata tarp nukentėjusiojo D. V. ir įtariamojo R. J.. Akistatos metu D. V. nurodė, kad priešais sėdintį asmenį pažįsta, tai yra R. J., santykiai nėra teigiami. R. J. nurodė, kad priešais sėdintį asmenį pažįsta, tai yra D. V., santykių jokių. 1. Klausimas liudytojui D. V.: kokiu atstumu buvote visą laiką, su R. J. 2020 m. balandžio 4 d. įvykio metu? Atsakymas: Iš pradžių atstumas buvo du metrai, po to R. J. žengė du žingsnius link manęs, rankos mostu trenkė man per delną kuriame buvo telefonas, kuris vėliau nukrito R. apie 6 metrus už nugaros, po to R. pribėgo prie ant žemės gulinčio telefono, aš irgi ėjau prie telefono, o R. buvo greitesnis, pakėlė telefoną ir įmetė į tvenkinį. Klausimas įtariamajam R. J.: ar girdėjote liudytojui D. V. pateiktą klausimą, jo atsakymą, ar juos supratote, ir ar su atsakymu sutinkate? Atsakymas: aš girdėjau klausimą ir atsakymą ir su atsakymu nesutinku, viso šio incidento metu atstumas buvo ne daugiau kaip 1,5-2 metrai, D. ištiestos rankos ir joje esančio, šviečiančio, kažkokio daikto atstumas kartais sumažėdavo iki veido prisilietimo. Teiginys, kad aš žengiau du žingsnius link D. yra eilinis melas, kurį paliudija šio paties filmuota medžiaga. 2. Klausimas liudytojui D. V.: ar buvote prisilietęs telefonu ar kokiu nors daiktu prie R. J. veido ar kitos kūno dalies? Atsakymas: ne, nebuvau. Klausimas įtariamajam R. J.: ar girdėjote liudytojui D. V. pateiktą klausimą, jo atsakymą, ar juos supratote ir ar su atsakymu sutinkate? Atsakymas: aš girdėjau klausimą, atsakymą supratau, D. V. prie manęs buvo fiziškai prisilietęs, vietos konkrečios nurodyti negaliu. 3. Klausimas liudytojui D. V.: kas ir kaip nutiko su Jūsų telefonu 2020 m. balandžio 4 d.? Atsakymas: R. J. įmetė mano telefoną į tvenkinį. Klausimas įtariamajam R. J.: ar girdėjote liudytojui D. V. pateiktą klausimą, jo atsakymą, ar juos supratote ir ar su atsakymu sutinkate? Atsakymas: aš girdėjau klausimą ir atsakymą ir su atsakymu nesutinku, dėl to nesutinku, kad V. teiginys, jog tai buvo telefonas man visiškai nepriimtinas, nes aš tuo metu kai jis mojavo šviečiančiu daiktu man prieš akis, aš negalėjau nustatyti ką jis laiko ir ką jis su tuo daiktu ruošiasi daryti, gindamas save ištiestos rankos judesiu į D. pusę ir judėdamas į V. pusę išmušiau tą daiktą šiam iš rankų. Matydamas, kad šis vis tiek ruošiasi daiktą paimti, pribėgęs prie to daikto švystelėjau jį toliau nuo D. V., kad galėčiau saugiai grįžti iš bendrijos teritorijos, iš kurios mane bandė išvaryti J. ir D. V., į savo teritoriją. Paklausus liudytojo D. V. ir įtariamojo R. J. ar turi vienas kitam klausimų: liudytojas D. V., atsakė, kad klausimų neturi. Įtariamasis R. J. atsakė, kad klausimų neturi. Paklausus advokato Stasio Sandos ir Audriaus Juozapavičiaus ar turi kam nors klausimų: advokatas Stasys Sanda atsakė, kad klausimų turi. Klausimas R. J.: ar tą daiktą, kaip jūs vadinat ne telefonu, jūs įmetėt į tvenkinį? Atsakymas: aš šį daiktą, kaip minėjau, mečiau į šoną, o tvenkinys buvo šalia dėl to tas daiktas įkrito į tvenkinį. Klausimas: kam tą daiktą išmušėt iš rankų, po to antrą kartą pakėlėt ir įmetėt į tvenkinį? Atsakymas: kaip ir minėjau, daiktą kurį D. V. laikė prieš mano akis išmušiau dėl savo saugumo, nes nežinojau ką šis ruošėsi daryti su daiktu, nežinojau to daikto paskirties ir matydamas D. V. veiksmus siekti tą daiktą vėl pasiimti ir bijodamas dėl savo saugumo, pakėliau ir numečiau toliau. Klausimas: jūs sakėt, kad jums lietė veidą, kaip manot, kokiu tikslu? Atsakymas: manau, norėjo man pakenkti fiziškai, sužeisti, nes grasino, kad šitoje teritorijoje manęs nematytų. Klausimas: ar jums žinoma apie šito įvykio liudytojus? Atsakymas: ne. Daugiau advokatas Stasys Sanda klausimų neturi. Advokatas Audrius Juozapavičius turi klausimų D. V.. Klausimas: jūsų teigimu, ar telefonas buvo su dėkliuku? Atsakymas: taip. Klausimas: koks buvo dėkliukas? Atsakymas: modelis Samsung, esu pateikęs pirkimo dokumentus. Klausimas: ar tai buvo nugarėlė ar knygelė, ar kitoks tipas? Atsakymas: atverčiamas kaip knygelė. Klausimas: kokios spalvos permatomas ar nepermatomas? Atsakymas: mėlynos spalvos, nepermatomas. Klausimas: kaip laikėte telefoną prieš išmušant iš rankų? Atsakymas: dėklą laikiau atverstą, nes norėjau užfiksuoti kaip R. buvo užėjęs už šiltnamio mūsų sklype. Klausimas: ar laikydamas rankoje telefoną buvot ištiesęs ranką link R. Atsakymas: ne. Klausimas: kokiame aukštyje jūsų kūno atžvilgiu buvo telefonas, ar švietė, t. y. ar buvo įjungtas žibintas? Atsakymas: telefonas buvo laikomas link savęs sulenktoje rankoje, buvo kaklo aukštyje, žibintas įjungtas nebuvo. Klausimas: ar skleidė jūsų telefonas kokią nors šviesą? Atsakymas: ekranas buvo atsuktas į mane ir ekrano šviesa buvo link manęs. Klausimas: ką jūs darėte su telefonu prieš išmušant? Atsakymas: aš telefoną buvau pasiėmęs norėdamas užfiksuoti R. prie savo šiltnamio, tam buvau atvertęs nugarėlę, kad galėčiau atrakinti ir užfiksuoti. Klausimas: kaip buvo atlenktas dėkliukas? Atsakymas: 180 laipsnių kampu. Klausimas: ar laikėte telefoną viena ar abejomis rankomis? Atsakymas: viena ranka. Klausimas: kaip R. pakėlė ir įmetė tą daiktą į tvenkinį. Atsakymas: viena ranka pakėlė ir įmetė į tvenkinį iš apačios. Klausimas: Ar iš karto pakėlęs metė. Atsakymas: iš karto pakėlė ir metė. Klausimas: koks buvo telefonas? Atsakymas: "Samsung Galaxy Note 9". Klausimas: ar tai yra jūsų nuosavybė? Atsakymas: taip. Klausimas: kada ir kaip įsigijote, naujas ar naudotas? Atsakymas: įsigijau per "skelbiu.lt" iš žmogaus, naudotas. Klausimas: kurių metu modelis? Atsakymas: kai pirkau jam buvo, kiek pamenu, 2 mėnesiai. Klausimas: kiek mokėjote už telefoną? Atsakymas: mokėjau apie 500 eurų, tiksliai nepamenu. Klausimas: kas naudojosi telefonu. Atsakymas: aš. Klausimai R. J.. Klausimas: ar jūs norėjote įmesti daiktą į tvenkinį? Atsakymas: ne. Klausimas: ar jūs turėjote tikslą sugadinti ar sunaikinti kokį nors D. V. turtą? Atsakymas: ne. Advokatas Stasys Sanda turi klausimų D. V.. Klausimas: ar šiuo telefonu jūs naudojotės kasdieną? Atsakymas: taip. Klausimas: kokiems tikslams? Atsakymas: tikrinti paštą, internetas, fotografuoti ir filmuoti. Klausimas: kokius nuostolius patyrėte? Atsakymas: netekau dalies kontaktų, netekau visų telefone buvusių nuotraukų. Advokato Audriaus Juozapavičiaus klausimas D. V.. Klausimas: ar mėginote ištraukti telefoną iš tvenkinio? Atsakymas: mano tėvas J. V. bandė ieškoti kurioje vietoje yra telefonas su echolotu, prietaisu žiūrėti žuvims, bet kadangi yra daug dumblo, nieko nerado (b. l. 31–33).
Iš 2020 m. balandžio 4 d. el. paslaugų portale gauto D. V. pareiškimo matyti, kad jame nurodyta, jog 2020 m. balandžio 4 d. apie 19.00 val., nuosavame namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), R. J., gyvenantis (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, atėmė D. V., priklausantį mobilųjį telefoną "Samsung Galaxy Note 9" ir išmetė jį į tvenkinį. Dėl tokių R. J. veiksmų D. V. neteko mobilaus telefono "Samsung Galaxy Note 9", kurio vertė 757 eurai, išmanaus mobilaus telefono dėklo, kurio vertė 39,10 eurų, Tele2 sim kortelės, kurios vertė 1 euras, 128 GB Samsung micro SD kortelės, kurios vertė 21,48 eurai. Bendrai D. V. padaryta turtinė žala 818,58 eurų (b. l. 4).
Iš 2020 m. balandžio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Į sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) priklausantį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini)patenkame atvykus (duomenys neskelbtini). Į sklypo teritoriją galima patekti neasfaltuotu keliu einančiu tarp namų, pažymėtų Nr. 8 ir 10, pravažiavus apie 50 metrų iki kelio pabaigos. Kelio pabaigoje yra nuokalnė kur prasideda sklypo teritorija. Sklypo teritorija yra dalinai aptverta ir į ją galima laisvai patekti. Nusileidus nuo nuokalnes yra vandens telkinys (tvenkinys). Nuo tvenkinio kranto iki kelio yra 3 metrai, einant į kairę palei krantą iš kairės pusės sklypas ribojasi su neaptverta sklypo Nr. 8 teritorija. Tarp jų sklypų žemėje matosi įkalti riboženkliai. Minėtoje pakrantės pusėje auga 3 medžiai. Praėjus 30 metrų, dešinėje pusėje yra medinis tiltelis per upelį į kitą tvenkinio krantą. Bendrijos teritorija ribojasi su (duomenys neskelbtini) sklypo teritorija, kuriame stovi šiltnamis. Nuo šiltnamio paėjus 1 metrą link tvenkinio prasideda sodų bendrijos teritorija (b. l. 11–15).
Iš 2020 m. balandžio 15 d. elektroninio pranešimo matyti, kad elektroniniu paštu D. V. pateikė 2020 m. balandžio 4 d. vaizdo įrašą, kuris įrašytas į kompaktinį diską ir įkeltas į IBPS. (b. l. 16). Vaizdo įrašas peržiūrėtas 2020 m. rugsėjo 9 d. teisiamojo posėdžio metu.
Iš 2020 m. gegužės 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta vaizdo įrašo 2020 m. balandžio 4 d. apžiūra. Pareiškėjas D. V. pažymėjo laiške, kad įraše nurodytas žiemos laikas, norint gauti realiai buvusį laiką, reikia pridėti valandą. Atidarius vaizdo įrašą, viršuje įrašo matomas užrašas 2020 m. balandžio 4 d. 18:0:52. Matome šiltnamį, tvenkinį, dalį namo ir medžius. Palei tvenkinį matome einantį vyro siluetą su raudonomis kelnėmis ir tamsia striuke, netoli namo sustoja. Tada atsidaro namo durys ir iš namo išeina vyras su šviesiu viršumi ir tamsiomis kelnėmis, rankose turi kažkokį puodą, matome kaip užrakina namo duris. Tada matome kaip vyras su raudonomis kelnėmis būdamas prie tvenkinio pasisuka link vyro stovinčio prie durų ir galimai jie kalbasi (viso įrašo metu nėra jokio garso), viskas vyksta per atstumą. Vyras išėjęs iš namo su puodu eina į kitą pusę, eidamas kelis kartus atsisuka link vyro kuris yra prie tvenkinio su raudonomis kelnėmis. Vyras su puodu nueina į kitą pusę ir jo nematome. Vyras su raudomis kelnėmis nueina palei tvenkinį link šiltnamio bei už šiltnamio ir jo nebematome. Tada matome kaip link šiltnamio ateina vyras, juodai apsirengęs, tuomet grįžta vyras užėjęs už šiltnamio. Juodai apsirengęs vyras greitai prieina prie vyro su raudonomis kelnėmis, abu stovi tarp šiltnamio ir tvenkinio. Laikas 18:04:12, vyras su raudonomis kelnėmis priartėja prie tamsiai apsirengusio vyro ir ranka prisiliečia prie jo, tada matome kaip kažkas blizgančio nukrenta ant žemės už vyro su raudonomis kelnėmis. Tada vyras su raudonomis kelnėmis pabėga link nukritusio blizgančio daikto, pritūpia pakelia tą daiktą ir numeta tą daiktą į tvenkinį, laikas 18:04:17. Kitas vyras pabėga jam iš paskos ir sustoja. Tada iš tos puses iš kur atsirado juodai apsirengęs vyras atbėga vyras su šviesiu viršumi ir tamsiomis kelnėmis bei prieina arčiau vyro su raudonomis kelnėmis, tačiau kontakto nėra. Po to matome kaip vyras su raudonomis kelnėmis eina palei tvenkinį, taip pat eina atokiau tamsiai apsirengęs vyras ir vyras su šviesiu viršumi. Juodai apsirengęs vyras vis rodo ranka į tvenkinį, vyras su raudonomis kelnėmis užeina už namo ir daugiau nesimato. Po to nueina vyras su šviesiu viršumi ir jo irgi daugiau nematome, lieka tamsiai apsirengęs vyras, po to nueina ir jo nesimato. Įrašas baigiasi 18:06:49 (b. l. 17).
Iš UAB „Skytech.LT“ pirkimo sąskaitos Nr. 917789 matyti, kad Samsung Galaxy Note 9 Clear View mėlyno dėklo kaina 39,18 euro (b. l. 6).
Iš UAB ‚Pigu“ PVM sąskaitos – faktūros serija Pigu – Lt Nr. 7141901 matyti, kad 2019 m. vasario 28 d. telefono Samsung Galaxy Note 9 (N960), 128 GB kaina 757 eurai (b. l. 7).
Samsung Memory Card Micro SD Evo Plus 256 GB 64 GB kaina 21,48 euras (b. l. 8).
Dėl įrodymų leistinumo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Nagrinėjant bylą teisme kaltinamojo gynėjas kėlė klausimą, ar byloje esantis vaizdo įrašas gali būti pripažintas įrodymu, kaip atitinkantis BPK 20 straipsnio reikalavimus. Neatsiejamos įrodymų vertinimo sąlygos – įrodymų leistinumas ir liečiamumas. Įrodymų leistinumas reiškia, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Spręsdamas klausimą, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams. Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai reikšmingus bylai duomenis pateikia proceso dalyviai (įtariamasis, kaltinamasis, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, taip pat įtariamojo, kaltinamojo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovas) arba bet koks fizinis ar juridinis asmuo, teismas turi patikrinti, ar šie duomenys gauti įstatyme neuždraustu būdu (principas „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“). Tuo tarpu tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas), būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme nurodytu būdu (principas „leidžiama tai, kas numatyta įstatyme“) ir ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka. Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. 27-1. Teismų praktika. 2007, 27, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-17-202/2016). Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pateikė vaizdo įrašą (b. l. 16). Pažymėtina, kad pagal BPK 98 straipsnį nukentėjusysis gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu. Tokie duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingas bylos sprendimo aplinkybes, patikrinus jų atsiradimo aplinkybes ir įsitikinus jų patikimumu, gali būti pripažinti įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2004, 2K-122/2010, 2K-143/2011, 2K-562/2011, 2K-193/2014).
Teismas vadovaudamasis principu „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“ ir spręsdamas ar duomenys gauti teisėtais būdais, turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad nukentėjusiojo D. V. pateiktas vaizdo įrašas gautas iš nukentėjusiojo gyvenamojo namo pastatytos vaizdo kameros, kurios fiksavimo laukas apima privatų kiemą ir bendro naudojimo teritoriją. Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis reguliavimas nedraudžia asmenims, turto apsaugos tikslu, įsirengti vaizdo stebėjimo kamerų, o imperatyvaus draudimo stebėti viešas erdves nėra. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas laiko, kad byloje esantis vaizdo įrašas atitinka įrodymų leistinumui keliamus reikalavimus, yra gautas neuždraustu įstatymo būdu, t. y. teisėtu būdu, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų, ir gali būti vertinamas bendrame kontekste su kitais bylos duomenimis.
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis R. J. neneigė paties telefono įmetimo į tvenkinį fakto, tačiau kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje nepripažino ir paaiškino, kad nuketėjusiajam D. V. priėjus prie jo ir šaukiant bei mojuojant kažkokiu šviečiančiu daiktu, jis tą daiktą su ranka nustūmė, ir matydamas, kad nukentėjusysis eina link to daikto, išmetė jį toliau, nesitaikė, bet pataikė į tvenkinį. Nežinojo, kad tas daiktas yra telefonas, nenorėjo sugadinti turto ir tyčios jo veiksmuose nebuvo. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę. Nors kaltinamasis R. J. neigia tyčia sugadinęs nukentėjusiojo turtą, tačiau šias aplinkybes patvirtina kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Nukentėjusysis D. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme parodė kaip ir prie kokių aplinkybių kaltinamasis sugadino jam priklausantį turtą. Nukentėjusysis parodė, kad turėdamas tikslą išsiaiškinti, ką kaltinamasis daro jų teritorijoje, su tikslu nufilmuoti, pasiėmęs telefoną nuėjo link kaltinamojo, o R. J. stipriu smūgiu išmušė telefoną, o telefonui nukritus, paėmė jį ir metė į tvenkinį. Nukentėjusysis D. V. iš esmės analogiškus parodymus nurodė ir iškarto po nusikalstamos veikos padarymo apie įvykį pranešdamas policijai (b. l. 4), ir akistatos su kaltinamuoju metu (b. l. 31–33). Nukentėjusiojo D. V. nurodytas aplinkybes patvirtina ir teisme apklaustų liudytojų, kurie betarpiškai matė kaltinime nurodytą įvykį, parodymai. Tiek J. V., tiek V. V. parodė, kad kaltinamajam nuėjus už jų teritorijoje esančių šiltnamių, nukentėjusysis paėmęs telefoną, išėjo iš namų nufilmuoti ką daro R. J.. Susitikus nukentėjusiajam ir kaltinamajam, pastarasis iš D. V. rankos išmušė telefoną, o jam nukritus, paėmė jį ir įmetė į vandenį. Liudytoja V. V. taip pat paaiškino, kad R. J. paėmęs telefoną nuo žemės, pažiūrėjo kas ten. Teismas pažymi, kad R. J. nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę įrodo ir nuo objektyvaus vertinimo nepriklausantys duomenys – teisiamojo posėdžio metu ištirtas vaizdo įrašas, kuris kaip jau minėta, pripažintinas įrodymu. Minėtų liudytojų bei nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu buvo neprieštaringi ir nuoseklūs, juos patvirtino vaizdo kamera fiksuotas vaizdo įrašas. Taigi, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, vaizdo įraše fiksuotos aplinkybės, šiuo atveju vieni kitus papildo ir sujungus juos į vientisą loginę grandinę teikia pagrindą daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nukentėjusiojo D. V. turtą nagrinėjamoje byloje nustatytu laiku ir aplinkybėmis sugadino būtent kaltinamasis R. J..
Kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus svarbu pažymėti, kad pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė iki sunaikinimo (sugadinimo) viršijo 5 MGL dydį (vertė nustatoma pagal BK 190 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, asmeniui inkriminuojant svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, būtina nustatyti šios veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumą – veikos pavojingumą, priežastinį ryšį ir padarinius bei asmens kaltę (tyčią) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015). Vertinant R. J. parodymus matyti, kad kaltinamasis nepripažįsta vieno BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymio, t. y. tyčios, nurodydamas, kad nežinojo, kad nukentėjusiojo rankose buvo telefonas, ir jo manymu tas daiktas kėlė jam pavojų, negalvojo kur meta telefoną ir jo nenorėjo sugadinti. Pažymėtina, kad BK 187 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori (tiesioginė tyčia) arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti (netiesioginė tyčia) (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-329-1020/2017). Iš byloje nustatytų kilusio konflikto aplinkybių matyti, jog kaltinamasis R. J. įvykio metu išmušė iš nukentėjusiojo D. V. rankos telefoną, o jam nukritus pakėlė telefoną ir numetė į tvenkinį, nors ir nenorėjo (neturėjo tikslo) sugadinti svetimą turtą, tačiau savo aktyviais veiksmais, telefono išmušimu ir metimu, sąmoningai leido šioms pasekmės atsirasti. Teismui nekyla abejonių, kad R. J., būdamas sveikas, stovėdamas šalia tvenkinio, suvokė ir pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, ir dėl to galinčius atsirasti padarinius, ir objektyvaus priežastinio ryšio, tarp jo neteisėtų veiksmų ir dėl jų kilsiančių pasekmių, buvimą, t. y. jog bet kokio svetimo daikto išmušimas iš rankų ir metimas link šalia esančio tvenkinio, gali sukelti padarinius. Taigi bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad R. J. numatė savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė, kad jo veiksmų gali kilti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai ir, nors tokių padarinių nenorėjo, sąmoningai leido jiems kilti. Nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas netiesiogine tyčia.
Kartu pažymėtina, kad BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali pasireikšti alternatyviais veiksmais – turto sunaikinimu arba sugadinimu. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Kaltinime nurodyta, kad R. J. savo veiksmais sugadino D. V. priklausantį turtą, tačiau bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad telefonas su dėklu, SIM bei SD kortele, buvo įmestas į tvenkinį ir kaip parodė nukentėjusysis jo rasti nepavyko, t. y. turtas buvo ne sugadintas, o sunaikintas. Teisiamojo posėdžio metu nustatytos aplinkybės iš esmės nekeičia kaltinime nurodytų veikos faktinių aplinkybių, tačiau sudaro pagrindą kaltinimą šioje dalyje sutikslinti, nurodant, kad R. J. sunaikino D. V. priklausantį turtą.
Dėl bausmės skyrimo
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas R. J. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veika įstatymo leidėjo priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltės formą – netiesioginę tyčią. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis neteistas (b. l. 58), administracine tvarka baustas vieną kartą, paskirtą baudą sumokėjęs (b. l. 59). Kartu teismas pažymi, kad tiek prieš nusikalstamos veikos padarymą, tiek po jos, kaltinamasis dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sutiko atlyginti savo veiksmais padarytą turtinę žalą (b. l. 90). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį parenkant artimą įstatymo numatytam minimumui.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis D. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 520,18 eurų turtinės ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 87– 88).
Vertinant nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo argumentus dėl civilinio ieškinio įrodytumo visų prima pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas turtinės ir neturtinės žalos sampratos nepateikia, ji įtvirtinta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK). CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų). D. V. civiliniame ieškinyje nurodė, kad turtinius nuostolius patyrė dėl turto netekimo, t. y. dėl mobiliojo ryšio telefono "Samsung Galaxy Note 9" – 460 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefono dėklo – 39,18 eurų vertės, Tele2 sim kortelę – 1 euro vertės, ir 12 GB Samsung micro SD kortelę – 20 eurų vertės ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (b. l. 6, 7, 8). Prašomos priteisti turtinės žalos dydis ir pagrindimas teismui nekelia abejonių. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis duodamas paaiškinimus dėl telefono vertės paaiškino, kad pagal skelbimą įsigijo du mėnesius naudotą telefoną už 500 eurų. Asmuo iš kurio pirko telefoną pateikė ir telefono pirkimo dokumentus (b. l. 7). Žalą dėl sunaikinto telefono vertęs pateikė įvertinęs telefono nusidėvėjimą. Kartu pažymėtina, kad ir pats kaltinamasis sutinka atlyginti nukentėjusiajam padaryta turtinę žalą ir jokių duomenų, paneigiančių turtinės žalos skaičiavimų teisingumą neteikė bei jos dydžio neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kad turtinės žalos susidarymo faktas, pagrįstumas ir dydis yra visiškai pagrįsti byloje pateiktais dokumentais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo R. J. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. V. naudai 520,18 eurų turtinei žalai atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos patyrė ir neturtinę žalą. Netekęs telefono prarado ir telefono atmintyje saugotus svarbius duomenis – kontaktus, nuotraukas ir asmeninio pobūdžio informaciją, kurių atkurti neįmanoma, dėl ko patyrė didelius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo bendravimo galimybės. Taip pat dėl asmeniniame telefone buvusio sukonfigūruoto prisijungimo prie banko patyrė ir finansinius nepatogumus, teko pakartotinai kreiptis į banką. Aukštesnės instancijos formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja maždaug nuo 50 eurų iki 600 eurų (pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-130-744/2020 – 300 eurų, Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-354-966/2020 – 50 eurų, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-149-581/2017 – 600 eurų). Nagrinėjamu atveju nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamasis savo tyčiniais veiksmais sunaikino nukentėjusiajam priklausantį turtą, dėl ko nukentėjusysis neabejotinai patyrė tam tikrus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, susijusius būtent su kaltinamojo veiksmais, buvo apribota jo gyvenimo kokybė, sutrikdytas įprastinis gyvenimo ritmas, sumažėjo bendravimo galimybės. Jokios nukentėjusiojo kaltės dėl šio konflikto kilimo bylą nagrinėjant teisme nenustatyta. Parinkdamas konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į kitas neturtinei žalai įvertinti reikšmingas aplinkybes – padarytos turtinės žalos dydį, kaltės formą – netiesioginę tyčią, į tai, jog kaltinamojo veiksmai nebuvo intensyvūs. Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teisinga kompensacija už nukentėjusiojo neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus būtų 100 eurų suma.
Dėl atstovavimo išlaidų
BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis D. V. patyrė 1000 eurų išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 89, 91). Atsižvelgiant į tai, kad advokatas Stasys Sana nukentėjusios interesus atstovavimo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, dalyvavo teisiamajame posėdyje, rengė procesinius dokumentus, išlaidos laikytinos pagrįstomis, prašoma priteisti suma atitinka Lietuvos advokatų tarybos patvirtintas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio (jo neviršija), todėl jos priteistinos iš kaltinamojo R. J.
Kiti procesiniai klausimai
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 46), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ė :
R. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 24:00 val. iki 5:00 val., ir per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam D. V. nusikalstama veika padarytą 520,18 eurų (penkių šimtų dvidešimties eurų 18 centų) turtinę žalą.
Nukentėjusiojo D. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš R. J. nukentėjusiojo D. V. naudai 520,18 eurų (penkis šimtus dvidešimt eurų 18 centų) turtinės žalos atlyginimo ir 100 eurų (vieną šimtą) neturtinės žalos atlyginimo.
Išieškoti iš R. J. 1000 eurų (tūkstantį eurų) D. V. naudai atstovavimo išlaidų.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus
Teisėjas Mindaugas Povilanskas