Baudžiamoji byla Nr. 1A-161-1035/2022

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02033-2021-6

        Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 8 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 60 MGL dydžio (3000 Eur) baudos bausme.

        Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. sausio 19 d. 17.44 val. iki 2021 m. sausio 20 d. 14.30 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo diena prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad paskirta bauda yra 58 MGL (2900 Eur).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti visų rūšių transporto priemones) 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2021 m. sausio 20 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1–3 dalimis, V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

        Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

V. J. nuteista už tai, kad ji 2021 m. sausio 19 d., apie 17.35 val., Upės gatvėje, Gudelių k., Zujūnų sen., Vilniaus r. sav., pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,34 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji V. J. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria jai paskirta bausmė, ir taikant BK 641 straipsnio nuostatas sumažinti baudos dydį vienu trečdaliu. Taip pat prašo sumažinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise terminą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      V. J. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino visas įvykio aplinkybes, prižadėjo ateityje laikytis įstatymų, pretenzijų nereiškia, taip pat teismui parodė, kad neatsakingam elgesiui turėjo įtakos skyrybos. Teismas atsisakė taikyti laidavimą, tačiau apeliacinės instancijos teismo prašoma iš naujo įvertinti susiklosčiusią situaciją ir taikyti laidavimo institutą.

1.2.                      Nuosprendžio motyvuojamoje dalyje pasisakyta dėl BK 641 straipsnio nuostatų taikymo ir bausmės mažinimo V. J. vienu trečdaliu, tačiau rezoliucinėje dalyje paskirta bauda nesumažinta ir nepagrįstai paskirta galutinė 2900 Eur dydžio bauda.

1.3.                      Uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra neproporcingas. V. J. nevairuoja automobilio 1 (vienerius) metus, todėl jau pajuto skaudžias baudžiamojo poveikio priemonės pasekmes, t. y. ilgai nedirbo, o buvo registruota Užimtumo tarnyboje, nes susirasti darbą neturint teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones yra beveik neįmanoma. Be to, neturint darbo teismo paskirtos baudos sumokėjimas yra apsunkinamas. Nuo 2021 m. lapkričio 12 d. V. J. dirba UAB ,,A“, užima biuro administratorės pareigas, tačiau jei nuteistoji turėtų teisę vairuoti, šioje bendrovėje ji galėtų pradėti dirbti geriau apmokamą darbą. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė varžo V. J. teises labiau nei būtina.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Jūratė Žvironienė prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1.4.                      Teismas pagrįstai netaikė laidavimo instituto, nes nėra vienos iš BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų, t. y. kad V. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Naujų aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodoma, apeliantė tiesiog nesutinka su teismo išvadomis, nors teismas išsamiai išdėstė argumentus dėl laidavimo netaikymo.

1.5.                      Sutiktina su apeliante dėl paskirtos baudos dydžio mažinimo vienu trečdaliu. V. J. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė BK 641 straipsnio nuostatos ir atitinkamai nemažino paskirtos baudos.

1.6.                      Nagrinėjamu atveju išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima mažinti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise terminą, nenustatyta. V. J. nusikaltimą padarė naudodamasi teise vairuoti, buvo apsvaigusi, jai nustatyta 2,34 promilės alkoholio koncentracija, kuri artima sunkiam neblaivumui. Tokie apeliantės veiksmai kėlė pavojų ne tik jai, bet ir kitiems eismo dalyviams, ji rizikavo ir kitų asmenų sveikata, gyvybe. Asmeniniai nuteistosios interesai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės saugumo, nusikaltimo pavojingumo. V. J. turėjo suprasti, kad dėl atliekamų veiksmų gali prarasti teisę vairuoti, todėl turėjo elgtis itin atsakingai. Apeliantė praeityje buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už analogišką veiką, jai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, tačiau V. J. išvadų nepadarė, pakartotinai vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Toks apeliantės elgesys negali būti pateisinamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš nuteistosios V. J. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė neginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, veikos kvalifikavimo, tačiau prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ginčija jai paskirtos baudos dydį, kuris turėjo būti sumažintas vienu trečdaliu, nesutinka su jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – terminu.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė ketvirtos aptariamo instituto taikymo sąlygos, pagal kurią nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas tik asmuo, kuris, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant dėl šios sąlygos egzistavimo teismas turi atsižvelgti į tai, ar asmens elgesys yra atsitiktinis, ar priešingai – asmuo linkęs nusikalsti, taip pat turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Taigi, minėta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra vertinamojo pobūdžio. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors V. J. pripažino kaltę, ji praeityje jau buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už vairavimą esant neblaiviai. Tai parodo, kad V. J. nepadarė tinkamų išvadų dėl anksčiau padaryto analogiško nusikaltimo.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu nustatyta, kad V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, t. y. 2018 m. gegužės 24 d. vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, jos kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 3,06 promilės etilo alkoholio koncentracija) (1 t., b. l. 64). Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad apeliantė 2021 m. sausio 19 d. vairavo transporto priemonė būdama neblaivi, kai jai nustatyta 2,34 promilės etilo alkoholio koncentracija. Skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėta, kad V. J. jau vairavo automobilį, kai buvo nustatytas itin sunkus girtumo laipsnis, tačiau, nepraėjus metams po ankstesnio laidavimo termino pabaigos, ji vėl vairavo neblaivi. Nors V. J. laikoma neteista (ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), nebausta administracine tvarka, toks V. J. elgesys vertintinas kaip pasikartojantis. V. J. padarytą naują analogišką nusikaltimą vertinti kaip atsitiktinį nėra pagrindo. Apeliantės elgesys parodo jos atsainų požiūrį į įstatymų laikymąsi, o prisipažinimas, gailėjimasis ir pažadas ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų nesuponuoja išvados, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Prokurorė atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai pabrėžė, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą už motorinės transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatė baudžiamąją atsakomybę ir tokiu būdu siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams (kasacinė nutartis Nr. 2K-67-942/2019). Kaip matyti, V. J. elgesys parodo, kad ji neatsakingai žiūri į eismo saugumą, savo pačios ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijai taip pat kyla pagrįstų abejonių, ar V. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl sutiktina pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo jos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino

Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. J. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliaciniame skunde neginčijamas šios baudžiamosios poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau nesutinkama su jos taikymo trukme. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (ketveriems) metams pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apeliantės padaryto nusikaltimo pavojingumą, jos asmenybę.

Kaip minėta, V. J. automobilį vairavo būdama apsvaigusi nuo alkoholio, jai nustatyta 2,34 promilės etilo alkoholio koncentracija (1 t., b. l. 40). V. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad grįždama iš darbo nusipirko alkoholio, nenorėjo važiuoti namo, todėl alkoholį nusprendė vartoti automobilyje. Suvartojo apie pusę litro likerio ir tris skardines alaus. Taip pat parodė, kad lauke buvo slidu (1 t., b. l. 192). Iš šių aplinkybių matyti, kad apeliantė sąmoningai pasirinko savo elgesio būdą, t. y. nusprendė alkoholį vartoti ne namuose, o automobilyje, kurį vairuojant turėjo grįžti namo. V. J. nurodė, kad užstrigo pusnyje, dėl ko jai nusprendė padėti pravažiuojantys pareigūnai, tačiau liudytoju apklaustas pareigūnas L. S. papildomai parodė, kad apeliantė važiavo priešais pareigūnų automobilį, dėl ko jis su kolega matė, kad V. J. nuvažiavo nuo kelio. Pareigūnams pasiteiravus apeliantės, ar ji vartojo alkoholį, ji atsakė, kad nevartojo (1 t., b. l. 35). Šios aplinkybės dar labiau atskleidžia apeliantės neatsakingumą ir jos pavojingumą. Teisėjų kolegija neabejoja, kad neteisėti apeliantės veiksmai, nors jais ir nebuvo sužaloti asmenys ar padaryta turtinė žala, galėjo sukelti didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties apeliantės sveikatai ar net gyvybei, to išvengta buvo tik laimingo atsitiktinumo dėka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. J., suvartodama didelį kiekį alkoholio, žymiai viršijo baudžiamajame įstatyme nustatytą minimalią neblaivumo ribą, kurią pasiekus kyla baudžiamoji atsakomybė.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė V. J. trukdo susirasti geriau apmokamą darbą. Teisėjų kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukelia apeliantei tam tikrų nepatogumų, tačiau pabrėžtina, kad, atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami sunkumai paprastai nėra laikytini pakankamu pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės ar sutrumpinti jos terminą. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantės nurodomos aplinkybės jai buvo žinomos veikos padarymo metu, tačiau jos nesustabdė V. J. nuo nusikalstamos veikos padarymo – ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi ir rizikavo prarasti teisę vairuoti transporto priemones. Taip pat pažymėtina, kad V. J. yra dirbanti, užima biuro administratorės pareigas, o dėl siekio gauti geriau apmokamą darbą teismas negali sutrumpinti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra pakankamai individualizuotas, adekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui ir V. J. asmenybei. Siekiant bausmės paskirčiai keliamų tikslų įgyvendinimo, o kartu ir užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 4 (ketverių) metų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą.

Dėl BK 641 straipsnio taikymo

BK 641 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta laikantis BPK 273 straipsnyje nustatytos tvarkos, t. y. įrodymai buvo tiriami sutrumpinta tvarka. Ši aplinkybė yra nurodyta ir skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Taigi, V. J. paskirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis BK 641 straipsniu, turėjo būti mažinama vienu trečdaliu. Vis tik pirmosios instancijos teismas V. J. BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatų netaikė ir jai paskirtos bausmės nesumažino vienu trečdaliu. Dėl šios priežasties skundžiamas nuosprendis yra keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės.

        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

        patenkinti iš dalies nuteistosios V. J. apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo ir V. J. paskirtą 60 MGL dydžio (3000 Eur) baudą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 MGL dydžio (2000 Eur) baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į šią bausmę įskaityti V. J. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021 m. sausio 19 d. 17.44 val. iki 2021 m. sausio 20 d. 14.30 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo diena prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 38 MGL, t. y.1900 (vienas tūkstantis devynis šimtai) Eur.

Palikti nepakeistą kitą nuosprendžio dalį.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                                                Ugnė Gailiūnienė

                                                                                        Valerij Lauš

                                                                                        Darius Pranka