Baudžiamoji byla Nr. 1A-217-478/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01633-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (trys veikos), ir nuteistas:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, šios kardomosios priemonės panaikintos.

Į bausmės laiką įskaitytas R. B. sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. sausio 13 d. (dvi dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti R. B. iš nusikalstamos veikos gauti 850 Eur (aštuoni šimtai penkiasdešimt eurų), kaip iš nusikalstamos veikos gauta nauda.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. K., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       R. B. nuteistas už tai, kad jis kartu su A. K. 2017 m. gruodžio 28 d., apie 11.00 val., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ salone, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, turėdami išankstinį tikslą apgaulės būdu pasisavinti V. P. vardu išsimokėtinai sutartimi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimtą įrangą, panaudodamas V. P. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ salone V. P. vardu sudarė išperkamosios nuomos sutartį, įgyjant mobilaus ryšio telefoną „Apple iPhone 7“, IMEI (duomenys neskelbtini), 604,29 Eur vertės, ir mobilaus ryšio telefoną „Huawei P10 Plus 128 GB“, IMEI (duomenys neskelbtini), 499 Eur vertės, ir juos apgaulės būdu pasisavino, tuo nukentėjusiajam V. P. padarydami 1013,29 Eur turtinę žalą.

1.1.       Be to, R. B. ir A. K. 2017 m. gruodžio 30 d., apie 10.00 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ salone, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, turėdami išankstinį tikslą apgaulės būdu pasisavinti G. M. M. išsimokėtinai sutartimi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimtą įrangą, G. M. M. atvežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saloną ir jai savo vardu sudarius išperkamosios nuomos sutartį, įgyjant mobilaus ryšio telefoną „Apple iPhone 7 32GB Black“ ir planšetinį kompiuterį „Huawei MediaPad T3 10 Space Gray“ iš nukentėjusiosios G. M. M. paėmė mobilaus ryšio telefoną „Apple iPhone 7 32GB Black“, IMEI (duomenys neskelbtini), 599 Eur vertės, ir planšetinį kompiuterį „Huawei MediaPad T3 10 Space Gray“, IMEI (duomenys neskelbtini), 198 Eur vertės, tuo nukentėjusiajai G. M. M. padarė 797 Eur turtinę žalą.

1.2.       Be to, R. B. ir A. K. 2017 m. gruodžio 30 d., apie 12.00 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ salone, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, turėdami išankstinį tikslą apgaulės būdu pasisavinti R. M. išsimokėtinai sutartimi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimtą įrangą, R. M. atvežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saloną ir jai savo vardu sudarius išperkamosios nuomos sutartį, įgyjant mobilaus ryšio telefoną „Apple iPhone 7 32GB Silver“ ir planšetinį kompiuterį „Huawei MediaPad T3 10 Space Gray“ iš nukentėjusiosios R. M. paėmė mobilaus ryšio telefoną „Apple iPhone 7 32GB Silver“, IMEI (duomenys neskelbtini), 599 Eur vertės, ir planšetinį kompiuterį „Huawei MediaPad T3 10 Space Gray“, IMEI (duomenys neskelbtini), 198 Eur vertės, tuo nukentėjusiajai R. M. padarė 797 Eur turtinę žalą.

2.       Apeliaciniame skunde nuteistasis R. B. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu jam paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti, nes jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, augina mažametį vaiką, turi pastovią gyvenamąją vietą, yra vedęs, taip pat dirbantis bei išlaikantis šeimą asmuo.

3.       Atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras A. A. prašo nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018-10-26 nuosprendį.

4.       Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5.       Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis) bei prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Nuteistojo R. B. apeliaciniame skunde neginčijama kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų, skunde keliamas tik paskirtos bausmės individualizavimo klausimas, prašant sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

6.       R. B. pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu dėl trijų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas), padarymo. Įstatymų leidėjas už paprasto sukčiavimo padarymą, t. y. nenustačius veiką kvalifikuojančių aplinkybių, numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Baudžiamasis įstatymas nenumato konkrečių sąlygų, kurioms esant teismas parenka konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, tačiau visais atvejais privalu paisyti BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, t. y. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visais atvejais, individualizuodamas bausmę, teismas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės, t. y. teismas turi paskirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai (-oms).

7.       Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pagrįstai pripažino R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe nurodė tai, kad veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Padarytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra tyčinės, užbaigtos ir neatsitiktinio pobūdžio. R. B. pirmosios instancijos teisme pripažino, kad turėjo tikslą apgauti, siekė pasipelnyti, todėl ieškojo naivių, lengvatikių žmonių, kurie nesuprastų apgaulės pobūdžio.

8.       Apylinkės teismas pagrįstai įvertino, kad šis teistumas nuteistajam nėra pirmasis (2 t., b. l. 109-112), anksčiau jis teistas aštuonis kartus. Aštuntasis Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. spalio 1 d. nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. spalio 25 d., t. y. tą pačią dieną, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apeliaciniame skunde skundžiamas nuosprendis. Dauguma apelianto nusikaltimų yra turtinio pobūdžio – vagystės, sukčiavimai, tačiau nuteistajam nesvetimas ir smurtinis bei visuomenės rimtį ar tvarką trikdantis elgesys, ką patvirtina teistumai dėl viešosios tvarkos pažeidimo, taip pat nesunkus kito žmogaus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų. R. B. anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau švelnesnis bausmės atlikimo režimas nuteistajam nebuvo efektyvus ir neskatino jo rinktis įstatymams neprieštaraujančius savo tikslų siekimo būdus. Pažymėtina, jog apeliantas yra jauno amžiaus, gim. 1987 m., darbingas, neturintis rimtų sveikatos problemų, tačiau vietoj prasmingo darbinio užimtumo jis jau beveik dešimtmetį sistemingai vykdo įvairias nusikalstamas veikas. R. B. anksčiau buvo taikytos ir švelnesnės bausmės nei laisvės atėmimas, pavyzdžiui, areštas, tačiau trumpalaikis laisvės suvaržymas nepasiekdavo bausmės tikslų, nes, paleistas iš areštinės, nuteistasis sugrįždavo prie nusikalstamų sumanymų realizavimo. Todėl spręstina, kad tik realaus laisvės atėmimo atlikimas, pataisos įstaigoje dirbančių pareigūnų pagalba gali jam padėti permąstyti savo puoselėjamas vertybes bei gyvenimo prioritetus.

9.       Priešingos išvados neleidžia daryti apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą, yra vedęs, augina mažametį vaiką, norėtų prisidėti prie šeimos materialinio aprūpinimo. Šakių rajono savivaldybės administracijos Kudirkos Naumiesčio seniūnijos seniūno nuteistasis charakterizuojamas neigiamai, kaip nedirbantis, dažnai konfliktuojantis su sugyventine (bylos medžiagoje yra duomenų, kad R. B. santuoka su sugyventine turėjo būti registruota 2018 m. spalio 13 d. (3 t., b. l. 34)), vartojantis alkoholį. Charakteristikoje pažymėta, kad apeliantas gyvenamąją vietą yra deklaravęs kitoje savivaldybėje, bet faktiškai gyvena Kudirkos Naumiestyje, Šakių r. Jis veda bendrą ūkį su E. P., kartu augina du mažamečius vaikus (vienas vaikas yra bendras (3 t., b. l. 33), kitas - motinos iš ankstesnio ryšio). E. P. šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl alkoholio vartojimo, netinkamos mažamečių vaikų priežiūros. Tai, kad R. B. turi alkoholio vartojimo problemų ir neretai pažeidžia vaikų teisę augti saugioje ir sveikoje aplinkoje, patvirtina ir Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys (2 t., b. l. 116-121). Nuteistasis yra ne kartą baustas dėl įvairių administracinių nusižengimų, būnant apsvaigus nuo alkoholio, padarymo, be kita ko, dėl necenzūrinių žodžių vartojimo, šūkavimo mažamečių vaikų akivaizdoje, kas darė neigiamą įtaką jų savijautai ir auklėjimui. R. B. taip pat yra baustas dėl narkotinių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis nėra brandus, rūpestingas bei atsakingas partneris, vaikų gerovė jam nėra svarbi, savo interesus jis iškelia aukščiau kitų asmenų interesų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, jo šeima materialiai ar kitaip nukentėtų.

10.       Darytina išvada, kad Marijampolės apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, nagrinėjamu atveju bus pasiekti tik R. B. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. B. savo kaltę visiškai pripažino, todėl buvo pritaikytos BK 641 straipsnio nuostatos ir bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Dar labiau mažinti paskirtosios bausmės nėra pagrindo, nes už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam ir taip buvo paskirtos bausmės, mažesnės nei sankcijos vidurkis.

11.       Paminėtos aplinkybės leidžia neabejotinai teigti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas neapsvarstė ir galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau padaręs išvadą dėl realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo, t. y. nesant pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, išsamiai aptarė tik bausmės skyrimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada dėl nuteistajam skirtinos bausmės rūšies ar jos dydžio. Jokių pagrindų, leidžiančių R. B. atžvilgiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, analizuojamos baudžiamosios bylos medžiagoje neįžvelgia ir nuteistojo apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.

12.       Bausmės švelninimo galimybes įtvirtina BK 62 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, tačiau jų taikymui taip pat nėra objektyvaus pagrindo. BK 62 straipsnio 1 dalis netaikytina, nes nuteistasis savo noru pats nepranešė apie įvykdytas nusikalstamas veikas, o BK 62 straipsnio 2 dalis negali būti taikoma, nes yra nustatyta tik viena R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat nėra BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo R. B. padarytas nusikalstamas veikas ir jo asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, galėtų būti skirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats nuteistasis apeliaciniame skunde. Gyvenimas santuokoje bei vaikų turėjimas nelaikytinos išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme.

13.       Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Galutinė apeliantui paskirta bausmė – vieneri metai laisvės atėmimo už tris nusikalstamas veikas, yra mažesnė nei BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkis, todėl ši bausmė nelaikytina per griežta ar aiškiai neteisinga, priešingai, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui ir todėl yra tinkamai individualizuota. Pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir, nepaisant to, pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustam realiu laisvės atėmimu.

14.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. B. paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose numatytų nuostatų, todėl keisti skundžiamo nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai             Jūratė Jakubonienė

                Algirdas Remeika

                Gytis Večerskas