Civilinė byla Nr. e2S-1265-555/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01388-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.6; 3.3.2.1; 3.3.2.6.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7242-1163/2025 pagal ieškovės I. J. patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir veiksmų uždraudimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė I. J. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2024 m. liepos 18 d. raštą „Dėl tujų gyvatvorės“ Nr. (33.205 Mr) R-2468 bei Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Panemunės seniūnijos 2025 m. kovo 18 d. raštą „Dėl tujų gyvatvorės ir tvoros pašalinimo“ Nr. 11-2-147; 2) uždrausti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai (kaip užsakovui) iškirsti (pašalinti) tujų gyvatvorę, augančią (duomenys neskelbtini) teritorijoje, greta (duomenys neskelbtini), namų valdos, neatlikus viso (duomenys neskelbtini) mikrorajono gatvių tinklo želdinių sutvarkymo projektavimo: neatlikus esamų želdinių (kurie nepatenka į privačių teritorijų ribas) privalomo inventorizavimo, neparengus esamų želdinių sutvarkymo projekto ir jį nepristačius viešajam svarstymui visuomenei; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Patikslinto ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai imtis bet kokių veiksmų, siekiant iškirsti (pašalinti) tujų gyvatvorę, augančią (duomenys neskelbtini) teritorijoje, greta (duomenys neskelbtini) numerio namų valdos, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 25 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo ir uždraudė atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai imtis bet kokių veiksmų, siekiant iškirsti (pašalinti) tujų gyvatvorę, augančią (duomenys neskelbtini) teritorijoje, greta (duomenys neskelbtini) numerio namų valdos, iki tol, kol įsiteisės šioje byloje priimtas sprendimas.

4.       Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio turinį ir prie jo pridėtus įrodymus, padarė išvadą, kad įstatyme numatyta galimybė patenkinti ieškovės reikalavimus tuo atveju, jei byloje būtų nustatytos ieškinyje nurodytos aplinkybės. 2025 m. kovo 18 d. rašte Nr. 11-2-147 „Dėl tujų gyvatvorės ir tvoros pašalinimo“ nurodyta, kad „nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2025 m. kovo 20 d., <...> pašalinti iš (duomenys neskelbtini) ribų <...> augančius želdinius <...> nustatytu terminu to nepadarius, tai padarys Kauno miesto savivaldybei atitinkamas paslaugas teikianti įmonė“. Teismas, įvertinęs ieškinyje išdėstytas aplinkybes, vertino, kad laikinosios apsaugos priemonės taikymas yra objektyvi būtinybė esant prevenciniam ieškinio reikalavimui. Nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės ir savivaldybei pašalinus želdinius, tokiu atveju šioje byloje priimtas teismo sprendimas neturėtų prasmės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

5.       Atskiruoju skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Ieškovės pasodinta turų gyvatvorė yra valstybinėje žemėje – (duomenys neskelbtini) ribose. Būtent ieškovė pažeidžia valstybinės žemės patikėtinio ir (duomenys neskelbtini) savininko teises ir teisėtus interesus, tuo tarpu ieškovės „prevencinis“ ieškinys nėra grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir argumentai nėra grindžiami įrodymais. Tuo tarpu tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar taps neįmanomu. Laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas ar jų panaikinimas tikrai negalės sutrukdyti teismui panaikinti administracijos reikalavimą, jei bus pripažinta, kad jis yra neteisėtas, tuo tarpu ieškovė neturi jokių daiktinių teisių nei į valstybinę žemę, nei į (duomenys neskelbtini) gatvę, kas suponuoja vienintelę išvadą, kad ieškovė neturi subjektinės teisės reikšti „prevencinį“ ieškinį administracijai.

5.2.                      (duomenys neskelbtini) gatvė Nekilnojamojo turto registre yra registruota kaip susisiekimo komunikacija. Šios gatvės kadastriniai matavimai yra atlikti kelis kartus ir šiuose matavimuose už namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), ribos pasodinta tujų gyvatvorė ir tvoros yra pažymėti, kaip savavališkai (duomenys neskelbtini) ribose pasodinta gyvatvorė ir kaip savavališkai gatvės ribose esanti tvora – tujų gyvatvore ir statiniais yra užimta valstybinė žemė ir (duomenys neskelbtini) gatvė ir ja naudojamasi kaip savo nuosavu kiemu.

5.3.                      Žemė, kurioje vis dar yra pasodinta tujų gyvatvorė (tujų gyvatvore yra užimta valstybinė žemė (duomenys neskelbtini) gatvėje ir ja naudojamasi kaip savo nuosavu kiemu), tiek (duomenys neskelbtini) gatvė, dar yra pasodinta tujų gyvatvorė (tujų gyvatvore ir statiniais yra užimta (duomenys neskelbtini) gatvė ir ja naudojamasi kaip savo nuosavu kiemu) buvo ir yra savivaldybės turtas, kuris yra skirtas savivaldybės savarankiškosioms funkcijoms vykdyti, tik jis yra neteisėtai nusavintas ieškovės, o „prevenciniu“ ieškiniu yra siekiama neteisėtą situaciją legalizuoti, imituojant neva ieškovės turimas teises, kurios realiai neegzistuoja. Atitinkamai, jei jokios ieškovės teisės nei į valstybinės žemės, nei į (duomenys neskelbtini) atkarpos naudojimo išimtinai nėra naudojamos ieškovės poreikiams, ieškovė, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio nuostatas, neturi jokios teisės reikšti jokio ieškinio ir juo labiau reikalauti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5.4.                      Ieškovė neturi jokios subjektinės teisės į valstybinės žemės užėmimą ir (duomenys neskelbtini) užsodinimą – (duomenys neskelbtini) ribose pasodinta tujų gyvatvore yra užimta valstybinė žemė ir (duomenys neskelbtini) gatvė ir ja naudojamasi kaip savo nuosavu kiemu. Be to, bylose, kuriose vyrauja viešasis interesas, taip pat turi būti nustatoma, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neprieštaraus viešajam interesui. Nagrinėjamu atveju, nesutiktina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka proporcingumo principą bei nepažeidžia viešojo intereso ir aukščiau paminėtų teisės normų reikalavimų. Ieškovė, neturėdama jokių daiktinių teisių į savivaldybės turtą (nei į valstybinę žemę, nei į (duomenys neskelbtini) atkarpą) savavališkai užgrobė jį užsodindama tujų gyvatvorę ir naudoja kaip nuosavą kiemą, o pirmosios instancijos teismas, ne tik kad priimdamas „prevencinį“ ieškinį asmens, kuris neturi jokios daiktinės teisės, kurią būtų galima ginti, bet ir nutartimi pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, ne tik kad toleruoja ieškovės savivaliavimą, bet ir uždraudžia savivaldybei atlikti jai priskirtas savarankiškąsias funkcijas, kas grubiai pažeidžia viešą interesą, neatitinka proporcingumo principo ir imperatyvių sąlygų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos.

6.       Ieškovė I. J. pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

6.1.                      Ieškinys yra priimtas ir šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas nebesprendžia ieškinio priėmimo klausimo, o atsakovės išdėstyti motyvai galėtų būti pagrindas ieškinį atmesti, tačiau tik bylą išnagrinėjus iš esmės pagal joje nurodytus pagrindus ir nagrinėjamos bylos esmę. Kita vertus, atsakovės motyvas dėl ieškovės teisės į ieškinį neturėjimo taip pat yra atmestinas. Atsakovės veiksmai, kuriais siekiama sunaikinti greta ieškovės gyvenamosios valdos daugiau negu dvidešimt metų augančią tujų gyvatvorę, yra su aplinka susiję administraciniai sprendimai, kuriais siekiama padaryti įtaką keičiant kraštovaizdį ir aplinkos būklę ties viena vienintele valda (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena ieškovės šeima. Tuo metu, kai buvo įrenginėjama ir įrengta (duomenys neskelbtini) gatvė, ši tujų gyvatvorė nebuvo pašalinta, ji taip pat „netrukdė eismui“ visą tą laikotarpį, kiek šioje vietoje auga. Per visą gatvės egzistavimo istoriją, šioje vietoje nėra užfiksuotas nei vienas eismo įvykis.

6.2.                      Atsakovės argumentas, kad ieškovės pasodinta gyvatvorė yra pasodinta ne jos nuosavybės teise valdomame žemės sklype, o valstybinėje žemėje, apie 1,3 m. už ieškovės žemės sklypo ribų, kad ieškovės pasodinta gyvatvorė – (duomenys neskelbtini) ribose, akivaizdžiai yra už jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribų ir t.t. ir pan., patvirtina ieškovės materialinį interesą į ginčo tujų gyvatvorę ir formalią jos teisę į ieškinį. Ties daugeliu žemės sklypų šiame mikrorajone, kuriame yra ieškovės (duomenys neskelbtini) namų valda ((duomenys neskelbtini)), už žemės sklypų ribų auga želdiniai, kurie namų valdas apsaugo nuo gatvės triukšmo, dulkių bei puošia aplinką. Ieškovė nesisavina tujų gyvatvorės, nors, kaip ir kiti gretimų valdų savininkai, želdinius prie savo namų valdos prižiūrėjo, tvarkė ir puoselėjo. Ginčo dėl nustatytų želdinių sodinimo minimalių atstumo iki sklypo ribos pažeidimo, nėra, nes tujų gyvatvorė, kaip ir visi greta aplinkinių valdų augantys dekoratyviniai želdiniai, auga valstybinėje žemėje ir yra viešieji gatvės želdiniai. Dėl to atsakovė savo atitinkamais motyvais apie sodinimo reikalavimų pažeidimus iš esmės nukrypsta nuo ginčo esmės.

6.3.                      Ginčo esmę sudaro želdinių tvarkymo principų bei želdinių tvarkymo reikalavimų netinkamas laikymasis, o taip pat viešojo administravimo principų nesilaikymas atsakovei siekiant pašalinti konkrečią tujų gyvatvorę, augančią tik ties ieškovės namų valda (duomenys neskelbtini), ir pažeidžiant esminį teisinį lygiateisiškumą, t. y. siekiant pašalinti želdinius tik ties viena ieškovės namų valda nepaisant to, kad greta kitų namų valdų tokiomis pačiomis augimo sąlygomis, gatvės ribose augantys želdiniai nėra tvarkomi juos pašalinant. Šiuo atveju ieškinys yra grindžiamas tuo, kad selektyvi procedūra siekiant pašalinti tik tujų gyvatvorę, augančią ties ieškovės namų valda, yra susijusi su netolimoje kaimynystėje gyvenančio (duomenys neskelbtini) asmeniniu kerštu ieškovės sutuoktiniui, o tai negali būti pateisinama tinkamu viešojo administravimo principų laikymusi. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal ieškinio dalyku bei pagrindu apibrėžtą ginčo esmę yra pagrįstas ir teisėtas.

6.4.                      Regionų administracinis teismas administracinėje byloje, kurią cituoja atsakovė, 2025 m. sausio 30 d. priėmė ne nutartį, o sprendimą, kuris yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl nėra įsiteisėjęs. Be to, Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs šią bylą, nusprendė tik dėl vieno iš reikalavimų, o bylos dalį pagal ieškovės skundą atsakovei dėl reikalavimo panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2024 m. liepos 18 d. raštą „Dėl tujų gyvatvorės“ Nr. (33.205 Mr) R-2468 nutarė perduoti nagrinėti pagal teismingumą Kauno miesto apylinkės teismui. Teismo sprendimas šioje dalyje buvo neskundžiamas, ir tai lemia tik minėtos bylos dalies rūšinį teismingumą bylos dalį perduodant bendrosios kompetencijos teismui. Taigi, pastaroji byla iki šiol nėra išnagrinėta, o jos perdavimas bendrosios kompetencijos teismui pagrįstai praplėtė ieškovės procesines galimybes išplėsti reikalavimų apimtį, patikslinant ieškinį bei tiksliau atskleidžiant ginčo esmę. Atsakovės atskirajame skunde cituojami administracinio teismo motyvai, susiję su tais reikalavimais, kurie yra perduoti nagrinėti iš esmės kitam teismui, prejudicinės reikšmės neturi ir negali turėti, nes tai varžytų teismo galimybę pilnoje apimtyje vykdyti teisingumą.

6.5.                      Ieškovė yra namų valdos (duomenys neskelbtini) savininkė, t. y. tam tikro nekilnojamojo turto daiktinių teisių turėtoja. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnyje numatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ši teisės norma suponuoja ieškovės teisę gintis ir nuo tokių jos teisių pažeidimų, kuriuos grasina atlikti atsakovė – selektyviai pašalinti viešuosius gatvės želdinius (tujų gyvatvorę) tik ties ieškovės namų valda, taip atverdama jos namų prieigą gatvės dulkių, asfalto smarvės bei pravažiuojančių automobilių triukšmo neigiamam poveikiui. Byloje yra keliamas administracinių teisinių veiksmų lygiateisiškumo klausimas. Tai reiškia, kad byloje ieškovei įrodžius, jog atsakovė, vykdydama jam tenkančias administracinio valdymo pareigas, nesilaiko esminių administravimo principų, inter alia ( liet. be kita ko) pažeidžia asmenų lygiateisiškumą, būtų pagrindas konstatuoti, jos atsakovė pažeidžia fundamentalią konstitucinę lygiateisiškumo vertybę, todėl jos elgesys yra neteisėtas.

6.6.                      Atsakovė žalos grėsmę prevencinio ieškinio atveju taip pat supranta pernelyg siaurai. Tujų gyvatvorė, kaip ir visų kitų greta gyvenančių asmenų atveju, šiuo metu tarnauja kaip natūrali gamtinė namų valdos užsklanda nuo gatvės. Tujų gyvatvorė namų prieigą apsaugo nuo gatvės dulkių, asfalto smarvės bei pravažiuojančių automobilių triukšmo neigiamo poveikio. Esant šiai užsklandai, ieškovė turi galimybę tenkintis žema segmentine tvorele, esančia ant jos valdos ribos. Tačiau pašalinus tujų gyvatvorę, ieškovė, norėdama suformuoti naują užsklandą nuo gatvės neigiamo poveikio, turės pasistatyti aukštesnę tvorą bei žemės sklypo ribą apželdinti ir eilę metų tuos želdinius puoselėti iki jie galės atlikti analogišką užsklandos funkciją. Tai neabejotinai susiję su išlaidomis, kurias ieškovė turėtų ateityje patirti, jeigu būtų pašalinta tujų gyvatvorė. Dėl to pareikštas reikalavimas pagrįstai laikytinas prevenciniu, nes ieškovė siekia ir apsiginti nuo galimų išlaidų ateityje, ir apginti savo teisę į sveiką ir švarią aplinką.

6.7.                      Ieškovė nepretenduoja nei į valstybinę žemę, nei į (duomenys neskelbtini) gatvę, todėl nei valstybinės žemės nei (duomenys neskelbtini) daiktinės teisės nesąlygoja ieškovės teisės į ieškinį galimybių. Kaip minėta, ginčo dalykas nėra daiktinės teisės, o nuosavybės teisės apsauga nuo pažeidimų, nesusijusių su jos netekimu, bei lygiateisiškumo taikymas vykdant bet kokį administracinį valdymą. Nėra ginčo dėl to, kad atsakovė yra (duomenys neskelbtini) ir visų kitų (duomenys neskelbtini) esančių gatvių savininkė. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovė vykdo vietinės reikšmės kelių priežiūros užsakovo funkcijas, tačiau, pagal byloje pateiktus įrodymus, argumentus bei ginčo esmę, keliamas klausimas, ar atsakovė turi teisę savo funkcijas ir pareigas vykdyti taip, kad viešojo administravimo institucijos galios būtų panaudotos selektyviai, t. y. siekiant valdžios galią panaudoti tik prieš atskirus asmenis, be objektyviais kriterijais pagrįsto pasirinkimo, taip griaunant žmonių pasitikėjimą valstybės ar savivaldybės valdžia, teise bei sudarant sąlygas tarpti teisiniam nihilizmui bei valdžios „teisėtos” prievartos mechanizmui. Byloje nėra ginčo dėl atsakovės funkcijų apimties bei jos teisės šias funkcijas vykdyti įstatymo nustatyta tvarka bei laikantis fundamentalių teisės principų (įskaitant asmenų lygiateisiškumą).

6.8.                      Ginčas kilo dėl to, kad atsakovė jai tenkančias funkcijas vykdo selektyviai, t. y. atsakovės veiksmai yra nukreipti prieš vieną asmenį siekiant pašalinti tujų gyvatvorę, augančią tik greta ieškovės namų valdos, motyvuojant kelių priežiūros bei eismo saugumo svarba, bei savarankiškąja konstitucine funkcija, nors analogiški gatvių želdiniai auga greta daugelio gretimų namų valdų bei gretimose gatvėse tokiomis pačiomis augimo sąlygomis, gatvės ribose, ir tokie želdiniai nėra tvarkomi juos pašalinant. Tai pažeidžia ieškinyje akcentuojamą lygiateisiškumo principą, o tokį selektyvų atsakovės teisių įgyvendinimą daro neteisėtu. Būtent teismas tinkamai kvalifikuoja nagrinėjamus teisinius santykius. Net jeigu būtų pagrindas suabejoti tuo, ar ieškinys tinkamai įvardintas prevenciniu, tai savame nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo, kai tokia priemonė yra akivaizdžiai būtina siekiant ieškinio reikalavimams užtikrinti. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka proporcingumo principą bei nepažeidžia viešojo intereso ir aukščiau paminėtų teisės normų reikalavimų. Tai, kad daugiau kaip dvidešimt metų augusi gyvatvorė iki šiol nebuvo pašalinta ir nesukėlė jokių realių asmenų teisių pažeidimų (jos patikrinimas atliktas remiantis anoniminiu pranešimu), leidžia teigti, kad laikinosios apsaugos priemonės taikymas, uždraudžiant ją pašalinti iki nagrinėjamoje byloje bus priimtas galutinis sprendimas, yra proporcinga ir teisinga priemonė, negalinti sukelti neigiamų padarinių atsakovei. Tujų gyvatvorės pašalinimas, neišnagrinėjus bylos, tolimesnį jos nagrinėjimą pagal priimtus ieškinio reikalavimus paverstų beprasmiu.

         Apeliacinės instancijos teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas imtis tam tikrų veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė I. J. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2024 m. liepos 18 d. raštą „Dėl tujų gyvatvorės“ Nr. (33.205 Mr) R‑2468 bei Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Panemunės seniūnijos 2025 m. kovo 18 d. raštą „Dėl tujų gyvatvorės ir tvoros pašalinimo“ Nr. 11-2-147; 2) uždrausti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai (kaip užsakovui) iškirsti (pašalinti) tujų gyvatvorę, augančią (duomenys neskelbtini) teritorijoje, greta (duomenys neskelbtini), namų valdos, neatlikus viso (duomenys neskelbtini) mikrorajono gatvių tinklo želdinių sutvarkymo projektavimo: neatlikus esamų želdinių (kurie nepatenka į privačių teritorijų ribas) privalomo inventorizavimo, neparengus esamų želdinių sutvarkymo projekto ir jį nepristačius viešajam svarstymui visuomenei. Ieškovė patikslinto ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai imtis bet kokių veiksmų, siekiant iškirsti (pašalinti) ginčo tujų gyvatvorę.

10.       Skundžiama nutartimi, nustatęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Su šia nutartimi nesutikdama atsakovė (apeliantė) Kauno miesto savivaldybės administracija, pateikė atskirąjį skundą, prašydama ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atsakovė atskiruoju skundu iš esmės ginčija ieškovės ieškinio preliminarų pagrįstumą (prima facie), teigdama, kad ieškovė neturi subjektinės teisės reikšti prevencinį ieškinį atsakovei ir tuo labiau reikalauti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi ji neturi jokių daiktinių teisių į žemės sklypą, ant kurio auga ginčo tujų gyvatvorė. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie atskirojo skundo argumentai stokoja pagrįstumo.

11.       Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys: pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑381-236/2018). Abi paminėtos sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑11-196/2018).

12.       Atliekant ieškinio prima facie (preliminaraus, tikėtino) pagrįstumo vertinimą, teismas turi pareigą tik įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Lietuvos apeliacinis teismas jau yra suformavęs šios sąlygos nustatymo principus bei išaiškinęs, kad ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių bei faktinių argumentų ir pateiktų įrodymų analize, kitaip tariant, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, jų pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti bei jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2021 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-411-464/2021; 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-790/2023).

13.       Kitaip tariant, kai yra sprendžiama dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, teisinis ieškinio argumentų bei pateiktų jiems pagrįsti įrodymų vertinimas neatliekamas, nevertinamas ir bylą iniciavusio asmens reikalavimo teisės į atsakovus turėjimas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės atskirojo skundo argumentai dėl prevencinio ieškinio pareiškimo atsakovei galimybės ar ieškovės reikalavimo teisės į atsakovę (ne)turėjimas šioje proceso stadijoje nepaneigia skundžiamoje nutartyje padarytos išvados dėl ieškinio tikėtino (preliminaraus) pagrįstumo. Šie ir kiti su pareikšto ieškinio pagrįstumu susiję klausimai bus sprendžiami bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

14.       Kaip jau ne kartą pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, preliminarus ieškinio pagrįstumo įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1734-464/2020; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-642-934/2024).

15.       Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Būtent ieškovas pasirenka konkretų savo teisių gynimo būdą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 punktas).

16.       CK 1.138 straipsnio 3 punkte nustatytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises ir neviršydamas savo kompetencijos, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti. Prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-1366/2002; 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Prevencinis ieškinys yra apsauginio prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013). Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Taigi, ieškovas turi įrodyti, kad veiksmai, kuriuos atlieka atsakovas, yra neteisėti, tačiau kol kas nesukėlė jokių pasekmių.

17.       Nagrinėjamu atveju byloje yra kilęs ginčas dėl greta ieškovės namų valdos valstybinėje žemėje esančios tujų gyvatvorės, kurią ieškovė ginčijamais raštais yra įpareigota pašalinti. Kaip matyti, ieškovė, pasirinkusi savo pažeistų teisių gynimo būdą, numatytą CK 1.138 straipsnio 3 punkte, be kita ko, reikalauja, kad atsakovei, neatlikus ieškinyje nurodytų veiksmų, taip pat būtų uždrausta pašalinti (išskirsti) ginčo tujų gyvatvorę. Ieškovė patikslintu ieškiniu įrodinėja, kad selektyvus reikalavimas pašalinti tik greta jos namų valdos augančius želdinius (tujų gyvatvorę) pažeidžia esminį lygiateisiškumo principą bei imperatyviai nustatytus želdinių tvarkymo reikalavimus. Ieškovės vertinimu, ji yra nepagrįstai įpareigota pašalinti tujų gyvatvorę, kadangi nebuvo nustatyta teisę pažeidžianti veika, o toks reikalavimas yra adresuotas asmeniui, nenustačius jo kaltės, ir yra grindžiamas atgaliniu teisės normų galiojimo veikimu bei viršijant savo kompetenciją. Taigi ieškovė yra aiškiai suformulavusi atsakovei pareikšto ieškinio pagrindą bei dalyką, t. y. suformulavo ieškiniu reiškiamus reikalavimus ir išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, taip pat pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta nagrinėjant civilinę bylą iš esmės. Dėl to, priešingai, nei yra teigiama atsakovės atskirajame skunde, aplinkybė, ar ieškovė yra pasirinkusi (ne)leistiną jos pažeistų teisių gynybos būdą, šiuo konkrečiu atveju nėra akivaizdi, o dėl to bus galima nuspręsti tik išnagrinėjus ginčą iš esmės ir atlikus abiejų šalių argumentų bei jų pateiktų įrodymų teisinę analizę. Aptartų aplinkybių pagrindu, nėra pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties motyvais, kad šioje byloje yra įrodyta pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – preliminarus ieškinio pagrįstumas.

18.       Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, kad procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, kad: 1) laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo; 2) tokios priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo; 3) laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei išspręstos bylos galios. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra laikinai sureguliuoti santykius nagrinėjamos bylos laikotarpiu.

19.       Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, esamos padėties išsaugojimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1-10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1043-236/2019).

20.       Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010).

21.       Minėta, kad byloje yra kilęs ginčas dėl ginčo tujų gyvatvorės pašalinimo (iškirtimo), kuri randasi greta ieškovės namų valdos valstybinėje žemėje. Ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui skundžiama nutartimi byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovei imtis bet kokių veiksmų, siekiant iškirsti (pašalinti) ginčo tujų gyvatvorę (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir savivaldybei pašalinus ginčo želdinius, tokiu atveju šioje byloje priimtas teismo sprendimas netektų prasmės. Ginčo laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštais materialiaisiais reikalavimais ir yra būtinos siekiant užtikrini ieškovei byloje galimai palankų teismo sprendimą, taip pat iki bylos išnagrinėjimo pabaigos išsaugoti status quo (liet. esama padėtis) padėtį. Galimai ieškovei palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui pavojus yra realus, kadangi kaip matyti iš pateiktų į bylą raštų, ieškovei neįvykdžius įpareigojimo pašalinti (iškirsti) tujų gyvatvorę iki nustatytos datos, tai ketina padaryti atsakovei atitinkamas paslaugas teikianti įmonė, o atsakovės patirtas darbų atlikimo išlaidas ketinama išsiieškoti iš ieškovės. Taigi, nors atsakovė atskiruoju skundu ir neginčija antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, tačiau aptartos aplinkybės patvirtina ir šios sąlygos egzistavimą. Esant nustatytai abiejų sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, visumai, nėra pagrindo sutikti su atsakovės atskiruoju skundu ir panaikinti teisėtą bei pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

22.       Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑52/2011).

23.       Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir aiškino bei taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

24.       Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas