Civilinė byla Nr. 2SA-69-345/2011

                                       Procesinio sprendimo kategorijos 128.11; 122.2; 122.4

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. kovo 17 d.

Vilnius

                     Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos teisėjų         Rasos Gudžiūnienės ir Virginijos Volskienės,               

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės Janės Jakimavičienės atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 22 d. nutarties, kuria tenkintas skundas dėl antstolio veiksmų civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Janė Jakimavičienė, išieškotojas AB bankas „Snoras“.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

pareiškėjas T. B. 2010-06-07 kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti antstolės Janės Jakimavičienės 2010-05-24 patvarkymą dėl 0,6412 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įvertinimo. Nurodė, kad sklypo rinkos vertė antstolės patvarkymu nustatyta penkis kartus mažesnė, nei buvo nustatyta 2008-01-30 (turto vertintojo Z. R. 2008-01-30 išvada). Antstolės 2010-05-24 patvarkyme nurodyta, kad turto vertei nustatyti buvo skirta ekspertizė, tačiau iš turto vertintojo išvados matyti, jog turto vertinimas atliktas išieškotojo AB banko “Snoras” užsakymu, todėl turto vertintojo išvada negali būti vertinama kaip eksperto išvada. Antstolė pasinaudojo išieškotojo užsakyta turto vertinimo išvada, kuria nustatyta turto vertė neatspindi realios turto vertės, o turto vertintojas yra sutartimi įsipareigojęs išieškotojui, todėl negali būti objektyvus ir jam pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 16 str. 1 d. 1 p. apribota teisė vertinti šį turtą. Antstolė, kuri savo veikloje privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atsižvelgdama į pakitusią ekonominę situaciją, privalėjo vadovautis CPK 681 str. nuostatomis ir išlaikant išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą turėjo imtis veiksmų realiai turto vertei nustatyti, t. y. privalėjo paskirti ekspertizę laikantis CPK 682 str. nustatytos ekspertizės skyrimo tvarkos, tačiau antstolė pažeidė CPK 681 str., 682 str. reikalavimus, todėl 2010-05-24 patvarkymas yra neteisėtas ir naikintinas.

Antstolė Janė Jakimavičienė atsiliepime su skundu nesutiko, prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad ekspertizė paskirta nepažeidžiant CPK 682 str. reikalavimų, t. y. antstolė 2010-03-04 priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, patvarkyme nurodė ekspertą-turto vertintoją Z. R. ir ekspertizės įstaigą, kuriai pavedama atlikti ekspertizę-UAB “Centro kubas-nekilnojamasis turtas”, patvarkymo nuorašus išsiuntė vykdymo proceso šalims-skolininkui T. B. ir išieškotojui AB bankui “Snoras”, pastarieji ekspertui nušalinimo nepareiškė. Išieškotojas apmokėjo už turto vertinimą, tačiau tai neprieštarauja CPK 610 str. 1 d. nuostatoms, kad išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, patiriamas atliekant konkrečius veiksmus vykdomojoje byloje. Turto vertę nustatė ekspertas, todėl kaip nurodyta CPK 681 str. 4 d. areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Parenkant ekspertą turto vertinimui, antstolė atsižvelgė į tai, kad abi vykdymo proceso šalys anksčiau naudojosi to paties vertintojo paslaugomis ir pretenzijų jam neturėjo. Turto vertintojas atitiko ekspertui keliamus reikalavimus (Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 p., Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo II skirsnis), buvo nepriklausomas turto vertintojas, turintis reikiamą išsilavinimą, profesinę kvalifikaciją ir nebuvo pagrindų vertintojo teisių vertinti turtą apribojimui. Turto vertė nustatyta objektyviai, nešališkai ir atitinka turto rinkos vertę. Pareiškėjo nurodoma 2008-01-30 žemės sklypo vertės nustatymo pažyma Nr. 08-01-30-V98 nustatyta vertė 8.500.000 Lt, buvusi 2008-01-30, yra tik preliminari rinkos vertė, kurios sąvokos neapibrėžia Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas. Antstolė prašė teismo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Suinteresuotas asmuo išieškotojas AB bankas “Snoras” atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad ekspertizė 0,6412 ha žemės sklypo vertei nustatyti buvo paskirta antstolės 2010-03-04 priimtu patvarkymu, šiame patvarkyme antstolė nurodė ekspertą (turto vertintoją Z. R.) ar ekspertizės įstaigą (UAB „Centro kubas-nekilnojamasis turtas”), kuriems nušalinimai nebuvo pareikšti. UAB „Centro kubas-nekilnojamasis turtas“ 2010-05-10 turto vertės nustatymo pažyma Nr. 10-05-03-V30 nustatė turto rinkos vertę, laikantis turto vertinimo tvarkos ir reikalavimų. Atlikus ekspertizę, 2010-05-24 antstolės patvarkymu pareiškėjui priklausantis turtas įvertintas 1.500.000,00 Lt. Turtas įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Pareiškėjo argumentai, kad nustatyta turto vertė neatitinka rinkos vertės, nepagrįsta įstatymo nustatytais įrodymais, 2008-01-30 žemės sklypo preliminarios rinkos vertės nustatymo pažymoje Nr. 08-01-30-V98 nurodyta preliminari rinkos vertė (8.500.000 Lt), ši pažyma yra tik informacinio pobūdžio.

                     Druskininkų miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 22 d. nutartimi skundą patenkino ir pripažino neteisėtu antstolės Janės Jakimavičienės 2010 m. gegužės 24 d. patvarkymą dėl 0,6412 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įvertinimo. Teismas nustatė, kad antstolė 2010-03-04 priėmė patvarkymą skirti ekspertizę areštuoto turto įvertinimui, patvarkyme nurodė, kad ekspertizę pavedama atlikti ekspertui Z. R., dirbančiam UAB “Centro kubas-nekilnojamasis turtas”, patvarkymą išsiuntė ekspertui, taigi, formaliai antstolė įvykdė CPK 682 str. 1 d. nustatytus reikalavimus. Taip pat nustatė, kad turto vertinimas atliktas ir ataskaita paruošta AB banko “Snoras”, t. y. išieškotojo užsakymu. Turto vertinimą atliko ne ekspertas, o turto vertintojai, kurie neįspėti dėl atsakomybės už melagingos išvados davimą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymo 9 str. Teismas padarė išvadą, kad turto vertintojo asistentas, turto vertintojas ir vertintojas ekspertas nėra tapačios kategorijos, nes skiriasi jų kvalifikacija, tuo tarpu vertintojui ekspertui keliami aukštesni reikalavimai. Teismas pripažino, kad turto vertintojų atliktas turto vertinimas ir turto vertės nustatymo pažyma Nr. 10-05-03-V30 nėra ekspertizės išvada, gauta CPK 682 str. nustatyta tvarka, o tik ataskaita dėl turto vertės. Teismas taip pat pažymėjo, kad turto vertinimą atlikusią įstaigą ir išieškotoją AB banką “Snoras” sieja 2003-02-27 bendradarbiavimo sutartis Nr. 0309/2003, ši aplinkybė buvo žinoma ir antstolei. Teismas padarė išvadą, kad turto vertintojas šiuo atveju yra sutartimi įsipareigojęs išieškotojui, kas pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 16 str. 1 d. 3 p. priskirtina prie kitų sąlygų, galinčių turėti įtakos turto vertintojo nepriklausomumui, nešališkumui ir objektyvumui. Teismas laikė, kad antstolės argumentai, kad areštuoto turto vertė nustatyta atlikus ekspertizę, o išieškotojas AB bankas “Snoras” tik apmokėjo už suteiktas paslaugas, nes tai yra vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, prieštarauja Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352  29 p., 48 p., 65 p. reikalavimams. Teismas konstatavo, jog ekspertizė turto vertei nustatyti vykdomojoje byloje Nr. 0052/08/01875 atlikta pažeidžiant CPK 682 str. reikalavimus, todėl 2010-05-24 patvarkymas naikintinas. Pažymėjo, kad padarius tokią išvadą, nėra prasmės vertinti, ar areštuotas turtas įkainotas objektyviai, rinkos kainomis.

                     Atskiruoju skundu antstolė Janė Jakimavičienė prašo nutartį panaikinti ir skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas neteisingai nurodė, kad turto vertinimą atliko ne ekspertas, o turto vertintojai, kadangi pagal teisės aktus vertintojų kvalifikacijos skiriasi pagal jų galimybes vertinti turtą, t.y. vertintojas savarankiškai vertina konkrečios turto srities objektus, išskyrus unikalius, retai šalies rinkoje parduodamus objektus (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 9 str. 2 d. 2 p.), o vertintojas ekspertas savarankiškai vertina visus konkrečios turto srities objektus ir teikia išvadas. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas nėra nei unikalus, nei retai šalies rinkoje parduodamas objektas, todėl jo vertinimą teisėtai galėjo atlikti bet kuris turto vertintojas, kurio turimos profesinės kvalifikacijos visiškai pakako įvertinti turtą. Teismas tiek dėl eksperto, tiek dėl ekspertizės išvados nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos taikymo praktikos ir aiškios pozicijos šia tema (Lietuvos Aukčiausiojo Teismo 2007-01-09 nutartis Nr. 3K-3-161/2007, 2006-05-29 nutartis Nr. 3K-3-310/2006, 2008-12-16 nutarties Nr. 3K-3-604/2008). Parenkant ekspertą turto vertintojui buvo atsižvelgta į tai, kad skolininkas ir išieškotojas anksčiau naudojosi to paties turto vertintojo Z. R. paslaugomis, liko jomis patenkinti, nes jo nustatyta verte rėmėsi įkeičiant turtą bei bylinėjantis teismuose. UAB „Centro kubas-nekilnojamasis turtas“ 2010-05-10 turto vertės nustatymo pažyma nustatyta turto rinkos vertė ir pareiškėjo skunde nurodoma žemės sklypo preliminarios rinkos vertės nustatymo pažyma nustatyta vertė negali būti lyginamos, kadangi pareiškėjo nurodoma 2008-01-30 pažyma ir joje nustatyta žemės sklypo vertė yra preliminari rinkos vertė, kurios sąvokos neapibrėžia įstatymas, pats turto vertintojas pažymoje nurodo, kad pažyma neatitinka LR įstatymais ir poįstatyminiais aktais reglamentuotų vertinimo dokumentų turinio bei formos ir yra tik informacinio pobūdžio. Taip abu turto vertinimus skiria ilgas 2,5 metų skirtumas. Be to turto vertinimo ataskaita yra teisinga, nes ji nėra nuginčyta teisme.

                     Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas T. B. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad turto vertinimas buvo atliktas išieškotojo užsakymu ir negali būti vertinama kaip eksperto išvada. Antstolė pripažino, jog turto vertei nustatyti būtina skirti ekspertizę, tačiau, pažeidžiant CPK 682 str. reikalavimus, ekspertizės nepaskyrė, pasinaudojo išieškotojo užsakyto turto vertinimo išvada, kuria nustatyta turto vertė neatspindi realios turto vertės, o turto vertintojas yra sutartimi įsipareigojęs išieškotojui, todėl negali būti objektyvus ir pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 16 str. 1 d. 1 p., jam apribota teisė vertinti šį turtą. Antstolės skunde nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtų bylų ir nagrinėjamos bylos aplinkybės iš esmės skiriasi.

                                           Atskirasis skundas atmestinas. 

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Bylos duomenys tvirtina, kad antstolė Janė Jakimavičienė vykdo Alytaus rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2008-11-06 nutartį parduoti iš varžytynių skolininkui T. B., nuosavybės teise priklausantį 0,6412 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), išieškotojo AB bankas „Snoras“ naudai. Kilus abejonėms dėl turto vertės, antstolė 2010-03-04 priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti (b. l. 20), kuriuo CPK 682 str. 1 d. pagrindu paskyrė ekspertizę 0,6412 ha ploto žemės sklypo rinkos vertei nustatyti, pavedant ją atlikti vertintojui Z. R., dirbančiam UAB „Centro kubas-nekilnojamasis turtas“. Antstolės 2010-03-04 patvarkymo nuorašai nusiųsti skolininkui T. B. ir išieškotojui AB bankui „Snoras“, jiems išaiškinta teisė pareikšti ekspertui nušalinimą. Žemės sklypo vertinimo ataskaita Nr. 10-05-03-V30 patvirtina, kad UAB „Centro kubas-nekilnojamasis turtas“ atliko turto įvertinimą ir pateikė Turto vertės nustatymo pažymą Nr. 10-05-03-V30, kad vertinamo nekilnojamojo turto - 0,6412 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio Kalnų g. 34, Druskininkų m., rinkos vertė 2010-05-03 yra 1 500 000 Lt. Tuo pagrindu antstolė 2010-05-24 priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo, kuriuo skolininkui T. B. priklausantį žemės sklypą įvertino 1 500 000 Lt. Skolininkas T. B. pareiškė prieštaravimus dėl turto įkainojimo, nurodydamas, kad turto vertinimas atliktas išieškotojo-AB banko „Snoras“ užsakymu, o ne antstolės patvarkymu skirti ekspertizę, turto vertintojas yra sutartimi įsipareigojęs išieškotojui, todėl negali būti objektyvus, jo nustatyta turto vertė neatspindi realios vertės (b. l. 25). Antstolė 2010-06-04 patvarkymu atsisakė skirti papildomą ekspertizę (b. l. 26).

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas nėra nei unikalus, nei retai šalies rinkoje parduodamas objektas, todėl jo vertinimą teisėtai galėjo atlikti bet kuris turto vertintojas, kurio turimos profesinės kvalifikacijos visiškai pakako įvertinti turtą. Antstolė, 2010-03-04 priimdama patvarkymą skirti ekspertizę areštuoto turto įvertinimui, nurodė ekspertizę atlikti ekspertui Z. R. (b.l. 20-23). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-434/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, antstolė, paskirdamas ekspertizę areštuoto turto įvertinimui ir pasinaudodama išieškotojo AB banko „Snoras“  turto vertinimo pažyma, pažeidė CPK 682 straipsnio reikalavimus.

CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pagal CPK 682 str. 2 d., jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis savo patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę neskundžiamas. Antstolė parduodama turtą iš varžytinių, nekilnojamojo turto įvertinimui skyrė ekspertizę, tačiau ekspertizė atlikta ne eksperto, o turto vertintojo Z. R.. Pagal LR Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymą, turto vertintojo asistentas, turto vertintojas ir vertintojas ekspertas nėra tapačios kategorijos, nes skiriasi jų kvalifikacija. Pagal Nacionalinius turto ir verslo vertinimo standartus vertintojas savarankiškai vertina konkrečios turto srities objektus, išskyrus unikalius, retai šalies rinkoje parduodamus objektus. Tuo tarpu vertintojas ekspertas savarankiškai vertina visus konkrečios turto srities objektus ir kilus ginčui dėl turto vertės nustatymo, šiuo klausimu teikia išvadas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vertintojui ekspertui keliami aukštesni ir išsilavinimo reikalavimai, t.y., vertintojus ekspertu gali tapti asmuo turintis magistro laipsnį arba aukštąjį išsimokslinimą, vyresniojo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, ne mažesnę kaip 6 metų praktinę tam tikros srities turto vertinimo patirtį, dirbti mokslo tiriamąjį arba metodinį darbą turto vertinimo srityje. Be to, turto vertintojo atliktas turto vertinimas nėra ekspertizės išvada, o tik turto vertės nustatymo pažyma (LR Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymo 23 str. 2 d. 6 p.).  Atkreiptinas dėmesys, jog UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ pateiktoje turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 10-05-03-V30 nėra nurodyta, jog vertintojas Z. R. yra įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 str., už melagingos išvados pateikimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Ekspertizės akte turi būti duodami pagrįsti atsakymai į iškeltus klausimus, smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados (CPK 216 str. 1 d., 682 str. 6 d.), o tuo tarpu iš byloje esančios medžiagos matyti, kad turto vertintojo atliktas turto vertinimas tokių įstatymo reikalavimų neatitinka, t.y. nėra smulkaus tyrimo aprašymo, jų pagrindu padarytų išvadų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, turto vertinimą atlikusią įstaigą ir išieškotoją AB bankas „Snoras“ sieja 2003-02-27 bendradarbiavimo sutartis Nr. 0309/2003, ši aplinkybė buvo žinoma ir antstolei, kuri 2010-03-01 savo rašte turto vertintojams nurodė atlikti žemės sklypo pervertinimą remiantis 2003-02-27 bendradarbiavimo sutarties 3.3 p. Dėl ko pagal LR Turto ir verslo vertinimų pagrindų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktu priskirtina prie kitų sąlygų, galinčių turėti įtakos turto vertintojo nepriklausomumui, nešališkumui ir objektyvumui, pažeidžiant CPK 682 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad turto vertintojų atliktas turto vertinimas ir turto vertės nustatymo pažyma Nr. 10-05-03-V30 nėra ekspertizės išvada gauta CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka, o tik ataskaita dėl turto vertės, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes.

Apeliantė atskirąjį skundą grindžia ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo  nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje ir apelianto skunde nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose faktinės aplinkybės skiriasi. Tuo tarpu CPK 4 straipsnis numato, kad teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime, nagrinėdamas CPK 4 straipsnio atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai - būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t.y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių ir aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurtų precedentų - sprendimų analogiškose bylose. Aukštesnių instancijų teismų nutarčių išvados ir motyvai turi būti vertinami konkrečios bylos aplinkybių kontekste, o analogiškai naudojami tik esant tapačioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms. Dėl skirtingų bylų ratio decidendi teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nesiremia apelianto nurodytomis  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis. 

Kiti suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė; pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo proceso metu  taisykles. Dėl to apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija     

n u t a r i a :

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                                  Henrichas Jaglinskis

Kolegijos teisėjos                                                                                         Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                                      Virginija Volskienė