Civilinė byla Nr. e2-328-407/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00786-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.7.1; 1.3.5.1;

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Antano Rudzinsko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus S. Š. (S. Š.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. nutarties, kuria iš dalies patvirtintas S. Š. finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ingofo“ nemokumo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ingofo“ iškelta bankroto byla. Nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija „Fondeksa“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. spalio 4 d. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai.

2.       Atsakovė, atstovaujama nemokumo administratorės, 2023 m. sausio 5 d. kreipėsi į teismą prašydama netvirtinti S. Š. finansinio reikalavimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Ingofo“ bankroto byloje, kadangi jis pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą. Teismui nusprendus, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, prašė patvirtinti S. Š. pirmosios eilės pirmo etapo 918,54 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kildinamą iš darbo užmokesčio, o 26 702 Eur dydžio finansinio reikalavimo, susidariusio kaip skola atskaitingam asmeniui, netvirtinti. Nurodė, kad 2022 m. gruodžio 9 d. buvo gautas buvusio UAB „Ingofo“ vadovo prašymas įtraukti jį į finansinių reikalavimų sąrašą, tačiau prie pareiškimo nebuvo pridėti jokie reikalavimą pagrindžiantys dokumentai, nėra nurodytas laikotarpis, už kurį neišmokėtas darbo užmokestis bei nėra nurodoma reikalavimo pareiškimo termino praleidimo priežastis.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtino pirmos eilės S. Š. 918,54 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Kitą prašymo dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo dalį atmetė.

4.       Teismas, spręsdamas dėl finansinio reikalavimo, kildinamo iš darbo užmokesčio patvirtinimo, rėmėsi asmens kortelėje pateiktais skaičiavimais. Nurodė, kad iš visos išmokamos 1 018,04 Eur sumos turi būti atimta 99,53 Eur suma, mokėtina kaip mokesčiai valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – SODRA).

5.       Suinteresuotas asmuo nurodė, kad 26 702 Eur antros eilės reikalavimas yra skola jam kaip atskaitingam asmeniui, pateikė avanso apyskaitos registrus už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. Teismas sutiko su nemokumo administratorės nuomone, kad svarbu įvertinti aplinkybę, jog nei nurodomi avansinės apyskaitos dokumentai, nei avansinės apyskaitos dokumentai už ankstesnius laikotarpius nebuvo perduoti nemokumo administratorei. Pagal pateiktus duomenis laikotarpio pradžioje 2020 m. sausio 1 d. bendrovės skola suinteresuotam asmeniui sudarė 41 493,86 Eur, tačiau, neturint duomenų už ankstesnius laikotarpius, nei nemokumo administratorius, nei teismas negali patikrinti finansinio reikalavimo pagrįstumo.

6.       Teismas sutiko, kad negalima vadovautis suinteresuoto asmens teiginiu, jog jo antros eilės reikalavimas buvo konstatuotas Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI), pastarajai atliekant operatyvų patikrinimą. Teismas pažymėjo, kad operatyvaus patikrinimo metu buvo tikrintas pridėtinės vertės mokesčio deklaravimo teisingumas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., taip pat sandorių realumas pagal bendrovės elektroniniu paštu pateiktus dokumentus, o ne bendrovės avansinės apyskaitos duomenys.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7.       Kreditorius S. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartį ir priimti naują nutartį, patvirtinti 1 006,14 Eur dydžio S. Š. pirmos eilės reikalavimą ir 26 702 Eur dydžio antros eilės finansinį reikalavimą BUAB „Ingofo“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Teismas neatkreipė dėmesio, kad kreditoriaus teismui pateiktoje asmens kortelėje 1 018,04 Eur suma nurodoma iš jos jau atskaičius visus priklausančius mokėti mokesčius. Kreditoriaus asmens kortelėje aiškiai matosi visos atliktos išskaitos iš darbo užmokesčio, taigi galutinė kreditoriaus gautina atlyginimo suma yra lygi būtent 1 018,04 Eur. Teismo nurodyta 99,53 Eur suma, kuri yra mokama SODRAI, turi būti mokama iš įmonės lėšų, bet ne iš darbuotojo atlyginimo.

7.2.                      Visi atsakovės dokumentai nemokumo administratorei buvo perduoti.

7.3.                      VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje konstatuota, kad pagal pateiktus bendrovės dokumentus S. Š. yra atskaitingas asmuo, kuriam 2019 m. gruodžio 31 d. bendrovės skola buvo 41 493,86 Eur, o 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovės skola atskaitingam asmeniui buvo 23 985,65 Eur. Taigi VMI pažymoje konstatavo konkrečius atsakovės įsiskolinimus kreditoriui, reiškia, kad tai buvo padaryta remiantis objektyviais dokumentais, su kuriais VMI buvo susipažinusi. Taigi finansinis reikalavimas yra pagrįstas objektyviais įrodymais ir kreditoriaus paaiškinimais.

8.       Atsakovė, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime prašo kreditoriaus S. Š. skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

8.1.                      Teikdama nuomonę Vilniaus apygardos teismui dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo, kylančio iš darbo santykių, nemokumo administratorė vadovavosi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apdraustųjų asmenų draudžiamųjų pajamų ir valstybinio socialinio draudimo įmokų duomenimis bei BUAB „Ingofo“ buhalterinės apskaitos dokumentais. Jų pagrindu administratorė nustatė, kad kreditorius laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. mėnesio dirbo UAB „Ingofo“ ir jam buvo priskaičiuota: 2018 metais 238,10 Eur darbo užmokestis, iš kurio 35,72 Eur pajamų mokesčio, 95,67 Eur valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų, pensijų kaupimo įmokų pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą (toliau – PKĮ), privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų; 2019 metais – 840 Eur darbo užmokestis, iš kurio 168 Eur pajamų mokesčio, 193,80 Eur VSD įmokų, pensijų kaupimo įmokų, PSD įmokų; 2020 metais – 589,10 Eur darbo užmokestis, iš kurio 117,82 Eur pajamų mokesčio, 137,65 Eur VSD įmokų, pensijų kaupimo įmokų, PSD įmokų. UAB „Ingofo“ buhalterinės apskaitos duomenimis, S. Š. neišmokėtas atlyginimas sudaro 1 018 Eur. Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo (toliau – Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad garantinio fondo išmokos, nurodytos Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 6 straipsnio 1 punkte, apskaičiuojamos pagal teismo nutartimi patvirtintas darbuotojų su darbo santykiais susijusias reikalavimų sumas, kurios teismo nutartyje turi būti nurodomos atskaičius darbuotojo mokėtinas VSD įmokas, pensijų kaupimo įmokas, PSD įmokas, mokėtiną gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM), todėl, nemokumo administratorės nuomone, iš suskaičiuotos 1 667,20 Eur sumos turi būti atimamas 321,54 Eur pajamų mokestis bei 427,12 Eur VSD įmokų, pensijų kaupimo įmokų, PSD įmokų.

8.2.                      Kreditoriaus argumentai, kad iš jo, kaip darbuotojo, darbo užmokesčio neteisingai išskaityta 99,53 Eur mokesčio suma, kuri mokama iš įmonės lėšų, nėra pagrįsti. Minėta suma, nors ir mokama iš įmonės lėšų, yra įtraukta į asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apdraustųjų asmenų draudžiamųjų pajamų ir valstybinio socialinio draudimo kreditoriaus mokamas įmokas, todėl, vadovaujantis Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turi būti atimta iš tvirtinamo kreditoriaus finansinio reikalavimo, kylančio iš darbo santykių.

8.3.                      Kreditorius (ir buvęs bendrovės vadovas) nemokumo administratorei priėmimo–perdavimo aktu perdavė iš viso vieną segtuvą buhalterinės apskaitos dokumentų. Remiantis turimais buhalterinės apskaitos dokumentais – bendrovės didžiosios knygos duomenis – bankroto bylos iškėlimo momentui bendrovės skola pareiškėjui pagal avansinę apyskaitą buvo 26 702 Eur. Tačiau įrašas didžiojoje knygoje nebuvo pakankamas pagrindas patvirtinti reikalavimo pagrįstumą neturint tiesioginių (pirminių) finansinio reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių duomenų.

8.4.                      Kreditorius pateikė anksčiau neperduotus nemokumo administratorei avanso apyskaitos registrus už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. Esant situacijai, kai laikotarpio pradžioje bendrovės skola kreditoriui sudarė 41 493,86 Eur ir neturint duomenų už ankstesnius laikotarpius, negalima patikrinti finansinio reikalavimo pagrįstumo.

8.5.                      Operatyvus patikrinimas – įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose numatytų atskirų mokesčių mokėtojų pareigų apskaitos, mokesčių deklaravimo, sumokėjimo, registravimosi mokesčių mokėtoju ir kitose srityse vykdymo patikrinimas. Pažymoje aiškiai nurodoma, kad minėto operatyvaus patikrinimo metu buvo tikrintas PVM deklaravimo teisingumas, sandorių realumas pagal bendrovės elektroniniu paštu pateiktus dokumentus, o ne bendrovės avansinės apyskaitos duomenys. Todėl ši pažyma neįrodo kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo, kylančio iš skolos jam, kaip atskaitingam asmeniui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10.       Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

11.       Apeliacijos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta patvirtinti S. Š. 87,60 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalį, kildinamą iš darbo teisinių santykių, bei atmestas reikalavimas patvirtini S. Š. 26 702 Eur dydžio antros eilės finansinį reikalavimą, kurį sudaro bendrovės skola atskaitingam asmeniui, BUAB ,,Ingofo“ bankroto byloje.

Dėl 26 702 Eur dydžio finansinio reikalavimo

12.       S. Š. pateikė prašymą patvirtinti jo 26 702 Eur dydžio antros eilės finansinį reikalavimą. Pareiškėjo teigimu, yra susidariusi nustatyto dydžio bendrovės skola kreditoriui kaip atskaitingam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė motyvuodamas tuo, kad nei nurodomi avansinės apyskaitos dokumentai, nei avansinės apyskaitos dokumentai už ankstesnius laikotarpius nebuvo perduoti nemokumo administratorei. Kadangi nėra duomenų už ankstesnius laikotarpius, neįmanoma patikrinti finansinio reikalavimo pagrįstumo. Atskirajame skunde pareiškėjas nesutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu ir nurodo, kad jo finansinis reikalavimas pagrįstas objektyviais įrodymais. Su šiais atskirojo skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka.

13.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012 ir kt.). Teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014 ir kt.). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus byloje esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus reikalavimas į bankrutuojančią įmonę.

14.       Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

15.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad VMI operatyvaus patikrinimo pažyma (2 t., b. l. 143) nėra įrodymas, patvirtinantis pareiškėjo turimą reikalavimą bendrovei. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad operatyvaus patikrinimo metu buvo tikrintas PVM deklaravimo teisingumas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau nebuvo tikrinti bendrovės avansinės apyskaitos duomenys. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pateiktas nepasirašytas dokumentas, be numerio ir be registracijos datos. Todėl ši pažyma vertintina kaip nepatikimas įrodymas civilinėje byloje.

16.       Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo 26 702 Eur dydžio finansinį reikalavimą, taip pat pateikė avanso apyskaitas nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. Avansinėje apyskaitoje, išrašytoje 2020 m. kovo 31 d., fiksuojama bendrovės 41 493,86 Eur dydžio skola atskaitingam asmeniui, o iš 2021 m. liepos 31 d. avanso apyskaitos matyti, kad avanso likutis sudaro 26 702,30 Eur. Praktikoje pripažįstama, kad avanso apyskaitos (ataskaitos) sudaromos, kai įmonės darbuotojas (atskaitingas asmuo) iš savo asmeninių pinigų perka prekes (paslaugas) įmonės reikmėms. Avanso apyskaitoje nurodoma, kokios išlaidos buvo patirtos įmonės naudai, ir pagal šį dokumentą pinigai išmokami atskaitingam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-677-241/2020 29 punktas). Avansinė apyskaita yra suvestinis buhalterinės apskaitos dokumentas, t. y. dokumentas, sudarytas pirminių dokumentų – kasos dokumentų, mokėjimo nurodymų, sąskaitų ir pan. – pagrindu, jame atsispindi informacija apie atskaitingo asmens pinigines operacijas, taip pat galima sužinoti, ar atskaitingas asmuo liko skoloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateiktos avanso apyskaitos yra išsamios ir aiškios, jose atsisipindi visos bendrovės naudai ir interesais išrašytos sąskaitos iš UAB „Milesija“, UAB „Makveža“ ir kt. Avanso apyskaitose detaliai nurodytas dokumento numeris, sąskaitos suma, avanso likutis, fiksuojama, kokia bendra suma išleista pagal dokumentus, kiek pinigų perduota atskaitingam asmeniui.

17.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ankstesni avansinių apyskaitų duomenys negali pakeisti skolos dydžio, kuris matomas iš paskutinės – 2021 m. liepos 31 d. – avansinės apyskaitos. Ankstesni duomenys atspindėtų tik praeities duomenų pasikeitimą. Šiuo atveju paskutinėje avansinėje apyskaitoje fiksuojama ne tik bendra išlaidų bendrovės naudai suma, tačiau ir pasikeitimas nuo praeitos avansinės apyskaitos – perskaičiuojamas likutis pagal aktualius duomenis (pareiškėjo gautas sumas ir patirtas išlaidas). Be to, teisėjų kolegija šiuo atveju laiko reikšminga ir tai, kad nemokumo administratorė patvirtino, jog, bendrovės didžiosios knygos duomenis, bankroto bylos iškėlimo dieną bendrovės skola S. Š. pagal avansinę apyskaitą buvo 26 702 Eur. Taigi avansinės apyskaitos duomenis patvirtina ir kiti buhalterinės apskaitos dokumentai. Todėl, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo netvirtinti S. Š. 26 702 Eur dydžio finansinio reikalavimo.

Dėl iš darbo teisinių santykių kylančio finansinio reikalavimo

18.       Pareiškėjas pateikė prašymą patvirtinti jo 1 018,04 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kildinamą iš darbo teisinių santykių. Savo reikalavimą grindė buhalterine asmens kortele, kurioje nurodytos priskaičiuotas darbo užmokestis ir mokėtini mokesčiai. Vėliau savo reikalavimą patikslino (DOK-4018) ir sumažino jį 11,90 Eur suma, kadangi gyventojų pajamų mokestis už 2018 metus turėjo būti perskaičiuotas iš 15 proc. į 20 proc. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šios finansinio reikalavimo dalies, iš esmės rėmėsi nemokumo administratorės paaiškinimais, kuriuose ji nurodė pareiškėjui priskaitytas sumas ir mokesčius, kurie turi būti išskaitomi iš darbo užmokesčio. Taigi nagrinėjamoje civilinėje byloje iš esmės kilo ginčas dėl 99,53 Eur sumos – ar ji turėjo būti išskaičiuota iš pareiškėjo darbo užmokesčio, ar ji turėjo būti sumokėta iš bendrovės lėšų.

19.       Mokesčiai, taikomi pajamoms, gautoms iš su darbo teisiniais santykiais susijusių pajamų (A klasės pajamos), skirstomi į du tipus. Pirmasis tipas – tai darbuotojo mokami mokesčiai, kai mokesčiai yra išskaičiuojami iš darbuotojo darbo užmokesčio, kuris yra sulygtas ir priskaičiuotas. Tokie mokesčiai yra gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir valstybinio socialinio draudimo įmokos (VSD), kurias sudaro pensijų draudimas, ligos socialinis draudimas, motinystės socialinis draudimas ir privalomasis sveikatos draudimas (PSD) (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 8 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 6 punktai). Šie mokesčiai mažina darbuotojui priskaičiuotą mokėtiną darbo užmokestį, kadangi darbdavys šias sumas išskaičiuoja iš darbuotojui mokėtino darbo užmokesčio ir jas sumoka į valstybės biudžetą. Antrasis tipas – tai darbdavio ir iš darbdavio lėšų mokami mokesčiai. Darbdavys iš savo lėšų moka valstybinio socialinio draudimo įmokas (VSD), kurias sudaro nedarbo socialinis draudimas ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas (VSDĮ 8 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai), taip pat įmokas į garantinį fondą ir į ilgalaikio darbo išmokų fondą (Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 2 straipsnio 4 ir 6 dalys). Kadangi šie mokesčiai yra mokami iš darbdavio lėšų, jie mokėtino darbo užmokesčio nemažina. Atitinkamai, bankroto byloje tvirtintinas iš darbo teisinių santykių kildinamas finansinio reikalavimo dydis, iš kurio turi būti išskaičiuojami tik darbuotojo mokėtini mokesčiai, o darbdavio mokėtini mokesčiai lieka kaip bankrutuojančio juridinio asmens neįvykdyta mokestinė prievolė.

20.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, kad iš esmės visi apskaičiuoti mokesčiai turi būti atimami iš priskaičiuoto darbo užmokesčio. Sutiktina su nemokumo administratorės teiginiais, kad apskaičiuota 321,54 Eur gyventojų pajamų mokesčio suma turi būti išskaitoma iš priskaičiuoto 1 667,20 Eur dydžio darbo užmokesčio. Tačiau nemokumo administratorė tiek teismui teiktuose paaiškinimuose, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė ir 427,12 Eur sumą, kurią taip pat prašė atimti iš priskaičiuoto 1 667,20 Eur darbo užmokesčio. Nemokumo administratorė pažymėjo, kad į šią sumą įeina VSD, pensijų kaupimo įmokos ir PSD, taigi į šią sumą nemokumo administratorė įtraukė tiek darbdavio, tiek darbuotojo mokėtinus mokesčius. Todėl nemokumo administratorės skaičiavimai yra netikslūs ir neišsamūs, taigi nėra pagrindo jais remtis apskaičiuojant tvirtintiną finansinį reikalavimą.

21.       Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir nemokumo administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nenustatyta, kad šiomis įmokomis turi būti mažinamas tvirtintinas iš darbo teisinių santykių kylantis finansinis reikalavimas. Visų pirma, minėtas straipsnis nustato išmokų (o ne įmokų) iš garantinio fondo apskaičiavimo tvarką, kurioje numatyta, kad pagrindas išmokai iš garantinio fondo apskaičiuoti yra teismo nutartimi patvirtintas darbuotojo reikalavimas. Šis reikalavimas yra tvirtinamas jau atskaičius darbuotojo mokėtinas valstybinio socialinio draudimo įmokas, pensijų kaupimo įmokas, PSD ir GPM. Kaip matyti iš teisinio reguliavimo, iš mokėtino darbo užmokesčio (tvirtintino finansinio reikalavimo, kylančio iš darbo teisinių santykių) neturi būti atskaitomi darbdavio mokėtini mokesčiai. Antra, įmokų mokėtojas pagal Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą yra darbdavys ir įmokos sumokėjimo prievolė (išskaitant mokėtinas sumas iš darbo užmokesčio) negali būti perkelta darbuotojui.

22.       Buhalterinėje asmens kortelėje nurodyta 99,53 Eur suma – tai darbdavio ir iš darbdavio lėšų mokėtini mokesčiai. Nemokumo administratorė neginčijo pareiškėjo pateiktoje buhalterinėje asmens kortelėje esančių duomenų, neteigė, kad mokesčiai apskaičiuoti neteisingai ar duomenys neatitinka faktinės situacijos. Priešingai, iš nemokumo administratorės pateiktų SODROS duomenų matyti (2 t., b. l. 55, 53–54), kad sutampa buhalterinėje asmens kortelėje ir ataskaitose nurodyta S. Š. draudžiamųjų pajamų suma, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad buhalterinės asmens kortelės duomenys yra teisingi ir patikimi. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad nėra pagrindo 99,53 Eur suma mažinti pareiškėjo finansinio reikalavimo, todėl tvirtintinas pirmos eilės pareiškėjo 1 006,14 Eur (1 018,04 Eur – 11,50 Eur) dydžio finansinis reikalavimas, kildinamas iš darbo teisinių santykių BUAB ,,Ingofo“ bankroto byloje.

Dėl procesinės bylos baigties

23.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, neišsamiai išanalizavo bylą, todėl nepagrįstai nepatvirtino S. Š. 87,60 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalies, kildinamos iš darbo teisinių santykių, bei atmetė reikalavimą patvirtini S. Š. 26 702 Eur dydžio antros eilės finansinį reikalavimą, kurį sudaro bendrovės skola atskaitingam asmeniui. Teisėjų kolegija konstatuota, kad, remiantis atskirojo skundo argumentais, yra pagrindas nutartį pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip: patvirtinti kreditoriaus S. Š. (S. Š.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pirmos eilės pirmo etapo 1 006,14 Eur (vieno tūkstančio šešių eurų 14 euro centų) dydžio finansinį reikalavimą ir 26 702 Eur (dvidešimt šešių tūkstančių septynių šimtų dviejų eurų) dydžio antros eilės pirmo etapo finansinį reikalavimą.

Teisėjai                                                                        Asta Radzevičienė

                                                                                Antanas Rudzinskas

                                                                                Vigintas Višinskis