Administracinė byla Nr. A-1400-1047/2023
Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00013-2023-8
Procesinio sprendimo kategorija 8.5; 59.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (kolegijos pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
dalyvaujant užsieniečiui E. D. A., jo atstovui advokatui R. S.,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro atstovui R. B.,
vertėjaujant J. B.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio E. D. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl pakartotinio alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo svarstymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Kybartų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus, prašydamas persvarstyti (duomenys neskelbtini) piliečiui E. D. A. (toliau – ir Užsienietis) paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę ir taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. vasario 10 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
2. Centras nurodė, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai pereidamas Lietuvos Respublikos sieną, todėl 2021 m. liepos 2 d. jis buvo sulaikytas VSAT pareigūnų.
3. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 21S49519, kuriuo nutarė Užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 5 metus ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 3 metus. Užsienietis sprendimą ginčijo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu Užsieniečio skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ir perspėjimo Šengeno informacinėje sistemoje terminus. Šis sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. liepos 5 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė. 2022 m. gruodžio 7 d. Užsienietis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą.
4. Centras nurodė, kad Užsieniečiui 2022 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu yra pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. vasario 19 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
5. Centras paaiškino, kad 2023 m. sausio 23 d. VSAT pareigūnai 48 val. sulaikė Užsienietį, kuris šiuo metu yra apgyvendintas Kybartų užsieniečių registracijos centre.
6. Centras informavo, jog VSAT 2023 m. vasario 8 d. kartu su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Frontex (toliau – Frontex) organizuoja jungtinę grąžinimo operaciją į (duomenys neskelbtini), kurios metu bus vykdomas Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgęs į tai, VSAT kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą Vilniuje dėl Užsieniečio asmens grįžimo pažymėjimo į kilmės šalį išdavimo. Užsieniečiui (duomenys neskelbtini) ambasada Vilniuje 2022 m. lapkričio 10 d. išdavė asmens grįžimo pažymėjimą į (duomenys neskelbtini), kuris galioja tris mėnesius nuo išdavimo dienos t. y. iki 2023 m. vasario 10 d.
7. Užsieniečio atstovas atsiliepime prašė teikimo netenkinti.
8. Atsiliepime nurodoma, kad Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 30 straipsnis nurodo, kad draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Pateiktame prašyme užsienietis pateikė argumentus ir įrodymus, kad pagal jo nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina kilmės valstybės informacija, jo gyvybei kyla reali individuali grėsmė ir dėl šios grėsmės jis negali grįžti į savo šalį. Šie argumentai nėra išnagrinėti. Net Migracijos departamentui priėmus sprendimą užsienietis turi teisę jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka.
9. Atsiliepime pažymima, kad prašoma laisvės ribojimo priemonė yra nepagrįsta – nevykdomas laisvės apribojimo tikslas. Sprendžiant dėl teikimo sulaikyti asmenį teisėtumo ir proporcingumo svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti. Teikime nurodoma, kad sulaikymo tikslas – išsiųsti užsienietį į kilmės valstybę. Prieglobsčio prašytojo išsiuntimas prieštarautų Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams ir vidaus teisės aktams.
10. Atsiliepime akcentuojama, kad Užsienietis turi darbą. Laisvės apribojimas apribotų Užsieniečio galimybes dirbti ir integruotis. Užsienietis turi teisę dirbti ir šią teisę realizuoja. Jos apribojimas turi būti pagrįstas ir proporcingas. Teikimu nepagrįstai apribojus Užsieniečio teisę dirbti (kurią jis realiai įgyvendina, gauna oficialų darbo užmokestį), darbo santykių nutraukimas sukels Užsieniečiui turtinius nuostolius (žalą), kurios atsiradimo pagrindas – tiesioginiai neteisėti kompetentingų valstybės institucijų veiksmai.
II.
11. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2023 m. sausio 24 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – pakeitė Užsieniečiui paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės ribojimų į alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. vasario 10 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.
12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad aptariamu atveju yra pagrindas tenkinti teikimą dėl naujai paaiškėjusios išskirtinės aplinkybės – 2023 m. vasario 8 d. VSAT ir Frontex organizuojamo Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjui Lietuvos Respublikoje nesuteiktas prieglobstis, į Lietuvos Respubliką jis atvyko neteisėtai kirsdamas jos sieną. Teismo vertinimu, aptartų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad Užsienietis gali ir siekia pasislėpti ir išvengti jo grąžinimo į kilmės valstybę, todėl Užsieniečiui būtina taikyti griežtesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.
III.
13. Užsienietis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. sausio 24 d. sprendimą ir pareiškėjo teikimą atmesti.
14. Apeliaciniame skunde nurodoma, pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas, nepagrįstas ir neproporcingai apriboja asmens judėjimo laisvę. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams priimant 2022 m. rugpjūčio 19 d. teismo sprendimą, kuriuo Užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės ribojimų, buvo įvertinta aplinkybė, kad Užsienietis gali būti priverstinai išsiųstas, todėl ši aplinkybė nelaikytina naujai paaiškėjusia, nebuvo siejama su neteisėtos migracijos rizika. Tai, kad Užsieniečio sulaikymas nebūtinas, patvirtina aplinkybė, kad turėdamas judėjimo laisvę Užsienietis nesislėpė, nebandė neteisėtai išvykti. Be to, pareiškėjas nepateikė byloje įrodymų apie numatomą Užsieniečio išsiuntimo datą. Užsieniečio teigimu, tam, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas, nereikia varžyti jo laisvės. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, nes griežčiausios alternatyvios sulaikymui priemonės taikymą pagrindžiančių argumentų sprendime nėra.
15. Teismas nevertino aplinkybės ir Užsieniečio argumentų, kad prieglobsčio prašytojo negalima išsiųsti į kilmės valstybę, nes jam galioja 1951 m. Ženevos konvencijos ir kitų tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų nuostatos, draudžiančios asmenų kankinimą ar nežmonišką elgesį ar asmenų išsiuntimą į valstybę jei joje jiems grėstų būti kankinamiems ar nežmoniškai su jais elgiamasi. Pateiktame prašyme dėl prieglobsčio suteikimo Užsienietis pateikė informaciją ir ją patvirtina kilmės valstybės informacija, kad jo gyvybei kils reali individuali grėsmė, dėl kurios jis negali grįžti į kilmės šalį. Užsieniečio teigimu, Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos Nr. 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – Direktyva) preambulės 8 punktas numato, kad „pripažįstama, kad valstybė narė turi teisę grąžinti neteisėtai esančius trečiųjų šalių piliečius su sąlyga, kad veikia teisinga ir veiksminga prieglobsčio sistema, kurioje visiškai atsižvelgiama į pabėgėlių negrąžinimo principą“. Pagal 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvą 2005/85/EB, nustatančią būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse, trečiosios šalies pilietis, paprašęs prieglobsčio valstybėje narėje, neturėtų būti laikomas neteisėtai tos valstybės narės teritorijoje esančiu piliečiu, kol neįsigaliojo sprendimas nepatenkinti prašymo arba sprendimas, kuriuo jis netenka teisės likti šalyje kaip prieglobsčio siekiantis asmuo (Direktyvos preambulės 9 p.).
16. Užsieniečio teigimu, sprendžiant klausimus dėl laisvės judėti apribojimo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje reikalaujama įvertinti asmens gyvenimo sąlygas, tokio gyvenimo trukmę, su tam tikrų socialinių, psichologinių, medicininių paslaugų prieinamumu susijusias aplinkybes, t. y. atsižvelgti į individualią asmenų padėtį, taikomą teisinį režimą, jo trukmę bei tikslą bei faktišką apribojimų kumuliacinį poveikį.
17. Centras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
18. Centras atsiliepime nurodo iš esmės tas pačias faktines aplinkybes ir argumentus kaip ir teikime pirmosios instancijos teismui skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre nustatant jam teisę judėti tik Centro teritorijoje. Papildomai nurodoma, kad 2023 m. sausio 23 d. Užsieniečio sulaikymo metu jam buvo paaiškintos jo teisės, galimybė savanoriškai grįžti į kilmės šalį, tačiau Užsienietis kategoriškai atsisakė grįžti į savo kilmės šalį, jis iki šiol nėra pateikęs jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Centras remiasi 2017 m. kovo 7 d. Europos Komisijos rekomendacijos (ES) 2017/432 Dėl grąžinimo veiksmingumo padidinimo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB 8 konstatuojamąja dalimi, kurioje nustatyta, kad tam, jog Sąjungos grąžinimo politika būtų veiksminga, reikia veiksmingų ir proporcingų neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių sulaikymo ir tapatybės nustatymo priemonių, jų bylos turi būti tvarkomos sparčiai, be to, reikia tinkamų pajėgumų, kurie padėtų užtikrinti jų buvimą reikiamoje vietoje prieš grąžinimą. Centras taip pat nurodo, kad pagal minėtos Europos Komisijos rekomendacijos 10 aiškinamąjį punktą siekdamos veiksmingai užtikrinti neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių išsiuntimą, valstybės narės turėtų: a) prireikus, jei tinkama, taikyti sulaikymą Direktyvos 15 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, visų pirma, kai yra pasislėpimo pavojus, kaip nurodyta šios rekomendacijos 15 ir 16 punktuose.
19. Centras nurodo, kad Užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra, Centro vertinimu, Užsienietis pateikė naują prieglobsčio prašymą tik siekdamas išvengti išsiuntimo į kilmės šalį, todėl šiuo atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas Užsieniečio sulaikymo pagrindas. Centras kartu su atsiliepimu pateikia Migracijos departamento 2023 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 23S11628, kuriuo jam atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
20. Centras prideda dokumentus, iš kurių matyti, kad 2023 m. vasario 8 d. apie 3 val. yra organizuojama Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Frontex jungtinė grąžinimo operacija į (duomenys neskelbtini), kurios metu bus vykdomas Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos ir pridėjo numatomo skrydžio duomenis (skrydžių maršrutus, skrydžių datas ir laikus) bei (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvoje išduotą Užsieniečio grįžimo pažymėjimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. sausio 24 d. sprendimo, kuriuo buvo apribota Užsieniečio judėjimo laisvė, teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Byloje nustatyta, jog Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 21S49519, kuriuo nutarė Užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis šį sprendimą ginčijo teisme. Užsieniečio skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ir perspėjimo Šengeno informacinėje sistemoje terminus. Šis sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. liepos 5 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė. 2022 m. gruodžio 7 d. Užsienietis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai Centro teikimu 2022 m. rugpjūčio 19 d. skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant jam judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. vasario 19 d. Centras, vadovaudamasis, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo neskundžiama nutartimi buvo nuspręsta, kad Užsieniečiui pagrįstai nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir vykdydamas Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą dėl jo išsiuntimo, Užsienietį sulaikė ir, vadovaudamasis Įstatymo 10 straipsnio 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 dalimi, 114 straipsnio 5 dalimi, 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 118 straipsnio 2 dalimi, 14019 straipsnio 3 dalimi, 14021 straipsniu, kreipėsi su teikimu dėl alternatyvios sulaikymui priemonės ribojant jo teisę judėti, t. y., apgyvendinti Užsienietį VSAT ar kitoje pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. vasario 10 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą nustatęs, kad VSAT 2023 m. vasario 8 d. yra organizuojama Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Frontex jungtinė grąžinimo operacija į (duomenys neskelbtini), kurios metu bus vykdomas Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, todėl siekiant užtikrinti sprendimo dėl Užsieniečio išsiuntimo įvykdymą jam būtina taikyti griežtesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, nei buvo paskirta Vilniaus regiono apylinkės teismui Ukmergės rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu. Pareiškėjas pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą, kuris išnagrinėtas 2023 m. vasario 1 d. Migracijos departamentui priimant sprendimą Nr. 23S11628, kuriuo atsisakyta Užsieniečiui suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
23. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog Centras neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl Užsieniečiui pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės netaikant judėjimo laisvės ribojimų persvarstymo, teismo sprendimas nepagrįstas, pritaikyta priemonė neproporcinga. Apelianto teigimu, Centras teikime nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams priimant 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą.
24. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje yra numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės: nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.). Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui priemonių taikymo, t. y., ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
25. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, byloje esančius įrodymus, proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdyje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas, neindividualizuotas konkrečia Užsieniečio situacija, neįvertintas Užsieniečio elgesys, iki tol jam taikytų judėjimo laisvės apribojimų terminas. Byloje nėra duomenų, jog Užsienietis kelia grėsmę visuomenei ar viešajai tvarkai, kad būtų pažeidęs teisės aktų reikalavimus, nesilaikęs jam taikomo teisinio režimo, skundžiamame teismo sprendime neįvertinta, kiek ir kokius laikotarpius iki tol buvo ribojama Užsieniečio judėjimo laisvė. Teismo posėdyje atsakovo atstovas patvirtino, kad šiuo metu su Užsieniečiu jokie proceso veiksmai dėl jo išsiuntimo neatliekami. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad Užsieniečio atžvilgiu egzistuoja Įstatyme įtvirtinti pagrindai tenkinti Teikimą.
26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien patekimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai negali suponuoti kategoriškos išvados, kad užsienietis nebendradarbiauja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3283-1047/2022), nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3694-502/2022). Nagrinėjamoje byloje tokių įrodymų apie Užsienietį nepateikta.
27. Užsienietis apeliacinį skundą taip pat grindžia faktiniais ir teisiniais argumentais dėl jo, kaip turinčio prieglobsčio prašytojo statusą, grąžinimo į kilmės valstybę pagrįstumo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 146 straipsnio nuostata, pažymi, kad apeliacijos administraciniame procese esmė – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas Centro teikimą, sprendė dėl Užsieniečiui taikytos alternatyvios sulaikymo priemonės pakeitimo kita paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos dalykas – konkrečios alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrįstumas, todėl Užsieniečio teisinio statuso ir buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumo klausimai nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas.
28. Užsienietis taip pat prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT) dėl prejudicinio sprendimo klausdamas, ar paskesnį prieglobsčio prašymą pateikusio prieglobsčio prašytojo išsiuntimas į kilmės valstybę nesuteikus galimybės apskųsti priimtą sprendimą ir jam neįsigaliojus yra suderinamas su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu.
29. ABTĮ 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog, taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais. Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinės instancijos teismas administracinėms byloms (ABTĮ 20 str.), todėl iškilus Europos Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų aiškinimo klausimui, jis turi kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnio 3 dalis, Teismų įstatymo 401 str.). Pažymėtina, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, būtent bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą bei įvertinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2006 m. birželio 15 d. sprendimo Acereda Herrera, C–466/04, 47 p., taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A(143)-250/2012).
30. Kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pagrindas yra pagrįsta abejonė ne dėl bet kokios Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos aiškinimo, bet dėl tokios nuostatos ar nuostatų, kurios turėtų būti taikomos konkrečioje byloje. Užsieniečio prašyme kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą keliami klausimai sietini su Užsieniečio teisinio statuso, buvimo Lietuvos Respublikoje, išsiuntimo teisėtumu ir jie nėra sprendžiami šioje byloje. Teisėjų kolegijai nekyla pagrįsta abejonė dėl Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų aiškinimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija netenkina Užsieniečio prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.
31. Kiti proceso dalyvių argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų plačiau teisėjų kolegija nepasisako.
32. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir netinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris panaikinamas, Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
(duomenys neskelbtini) piliečio E. D. A. apeliacinį skundą tenkinti.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. sausio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro teikimo persvarstyti (duomenys neskelbtini) piliečiui E. D. A. paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę ir taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. vasario 10 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos netenkinti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Skirgailė Žalimienė