Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. e2AT-30-696/2016

              Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00272-2015-2

              Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4

    (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Audronės Kartanienės ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. B. atstovo advokato Giedriaus Bučinsko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarties.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarimu T. B. pagal ATPK 506 straipsnį nubaustas 1448 Eur bauda už tai, kad, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) tikrinant mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą ir mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2015 m. kovo 23 d. buvo pradėtas T. B. individualios įmonės operatyvus patikrinimas, kuris baigtas 2015 m. kovo 30 d. Tikrintas laikotarpis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Per nurodytą laikotarpį įmonė, turėdama pakankamai grynųjų pinigų kasoje ir likutį pas atskaitingus asmenis, nemokėjo įmokų į valstybės biudžetą. Taip ši įmonė, vykdydama atsiskaitymus už prekes ir paslaugas, būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui, pažeidė CK 6.9301 straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. T. B. IĮ deklaravo, bet nemokėjo pridėtinės vertės mokesčio ir pažeidė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 90 straipsnio 1 dalį, nesumokėdama gyventojų pajamų mokesčio, pažeidė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnį, nesumokėdama pelno bei nekilnojamojo turto mokesčių, pažeidė Pelno mokesčio įstatymo 53 straipsnį ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 12 straipsnį. T. B., būdamas individualios įmonės savininkas ir kartu vadovas, atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą, dokumentų ir kitos informacijos apie individualios įmonės turtą bei veiklą saugojimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą.

2. Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir T. B. apeliacinis skundas netenkintas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi T. B. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas G. Bučinskas prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarimą, Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir bylą, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 7 punktu, nutraukti.

4.1. Prašyme teigiama, kad teismai padarė esminių proceso ir materialiosios teisės pažeidimų, turėjusių įtakos neteisėto nutarimo ir nutarties priėmimui. Anot pareiškėjo, teismai nepagrįstai ATPK 506 straipsnyje numatytą pažeidimą laikė trunkamuoju, dėl to netinkamai nustatė patraukimo administracinėn atsakomybėn terminą. T. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už kreditoriaus (valstybės) teisių pažeidimą, pasireiškusį kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimu, t. y. jis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. mokėjimo pavedimais arba grynaisiais pinigais atsiskaitė su kitais įmonės kreditoriais, bet ne su valstybe (atstovaujama VMI), kaip kreditoriumi. Taigi nagrinėjamas pažeidimas padaromas konkrečiu veiksmu, t. y. konkrečiu mokėjimu kitam kreditoriui, kai turėtų būti mokama valstybei. Todėl toks pažeidimas, kai sumokama kitam kreditoriui, pažeidžiant eiliškumą, pareiškėjo manymu, negali būti laikomas trunkamuoju, nes jis pasibaigia atlikus mokėjimą ir daugiau nebetrunka. Tai, kad metų laikotarpiu buvo padaryti keli tokie pažeidimai, taip pat šio pažeidimo nedaro trunkamuoju. Pareiškėjas sutinka, kad, atlikdamas pavedimą ar išmokėdamas grynuosius pinigus kitiems kreditoriams, T. B. pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, tačiau tokio veiksmo padarymas netrunka, t. y. negali būti laikomas trunkamuoju veikimu, nes priešingu atveju jį būtų galima nutraukti savo iniciatyva ar pan. Byloje nustatyta, kad mokėjimai atlikti nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., nors konkrečios mokėjimų (atsiskaitymų) kitiems kreditoriams datos (konkrečios pažeidimo datos) nenustatytos. Tačiau bet kuriuo atveju, pareiškėjo manymu, galima paskutinio pažeidimo data yra 2014 m. gruodžio 31 d. Anot pareiškėjo, nuobauda T. B. turėjo būti paskirta per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos (turint omenyje, kad padaryta veika negali būti laikoma trunkamuoju pažeidimu), t. y. iki 2015 m. birželio 30 d. Kadangi nuobaudos skyrimo terminas nebuvo pratęstas, o nuobauda paskirta 2015 m. liepos 28 d., laikytina, kad ji paskirta pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui (ATPK 35 straipsnis). Tokiu atveju galima vienintelė proceso baigtis – jo nutraukimas.

5. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjas Jonas Čebelis atsiliepimu prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo prašymą atmesti.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad trunkamuoju teisės pažeidimu teisės doktrinoje laikomas toks pažeidimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiko tarpą ir tokiu pažeidimu pripažįstamas veikimas ar neveikimas, kuris suponuoja tam tikrų asmeniui teisės aktų pagrindu atsiradusių pareigų nevykdymą. Tokie pažeidimai prasideda nuo tam tikro neteisėto veiksmo atlikimo ar nuo pareigos veikti arba neveikti atsiradimo momento ir pasibaigia, kai kaltininkas pats nutraukia pareigos nevykdymą, jį nutraukia kiti asmenys arba pareigos vykdymas pasibaigia. Nagrinėjamoje byloje teismai pagrįstai konstatavo, kad mokėjimų eiliškumo pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio. T. B. pažeidė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką (CK 6.9301 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad T. B. (įmonės vadovas), žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, t. y. kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi vis didėjančius įsipareigojimus VMI, atliko atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors jis, kaip įmonės vadovas, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi mokėjimų eiliškumo tvarkos. Ši pareiga egzistavo kiekvieną dieną jam einant pareigas. Tai, kad atlikti mokėjimai nebuvo vienkartinio pobūdžio, o reguliarūs, sistemingi, patvirtina bylos duomenys, iš kurių matyti, kad visą tikrintą laikotarpį įmonėje kiekvieną mėnesį sistemingai buvo mokami atlyginimai darbuotojams, atsiskaitoma su prekių ir paslaugų teikėjais, išmokamos atitinkamos sumos atskaitingiems asmenims, kurie vėliau vykdė atsiskaitymus su teikėjais už pirktas prekes bei suteiktas paslaugas ir apmokėjo įvairias su įmonės veikla susijusias išlaidas. Taigi pažeidimas tęsėsi tam tikrą laikotarpį, t. y. visus 2014 metus, jis nebuvo padaromas konkrečiu pavieniu veiksmu. Tokia veika yra trunkamojo pobūdžio, nes pažeidėjas visus metus nepertraukiamai nevykdė teisinės pareigos, t. y. nesilaikė mokėjimų eiliškumo tvarkos, ir sistemingai atliko mokėjimus. Trunkamieji teisės pažeidimai tęsėsi tol, kol nebuvo nustatyti kompetentingos institucijos – VMI, kuri, atlikusi Operatyvų patikrinimą, 2015 m. kovo 30 d. surašė operatyvaus patikrinimo pažymą, kurioje užfiksavo trunkamuosius teisės pažeidimus, atliekant finansinius atsiskaitymus T. B. įmonėje. Taigi nuo teisės pažeidimo paaiškėjimo dienos (2015 m. kovo 30 d. Operatyvaus patikrinimo pažymos surašymo) iki nuobaudos paskyrimo dienos (Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarimo priėmimo) nebuvo praėjęs šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai paskirti (ATPK 35 straipsnis). Atsiliepime pažymima, kad VMI neturi galimybės kiekvieną dieną patikrinti visų mokesčių mokėtojų atliktų finansinių operacijų. Tokie teisės pažeidimai gali paaiškėti tik atliekant operatyvius patikrinimus arba mokesčių sumokėjimo teisingumo patikrinimus. Ūkio subjektų vykdoma veikla yra tęstinio pobūdžio, t. y., vykdydami atsiskaitymus už ūkinę komercinę veiklą, jie vykdo tęstinio pobūdžio finansines operacijas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad pažeidimo nustatymo diena laikytina tokia diena, kai nustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, ir tą galima padaryti tik atlikus atitinkamą tyrimą – surinkus įrodymus, juos įvertinus ir padarius išvadą, kad padarytas pažeidimas. Šiuo atveju tai buvo padaryta 2015 m. kovo 30 d. surašius Operatyvaus patikrinimo pažymą.

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. B. atstovo advokato G. Bučinsko prašymas netenkintinas.

ATPK 506 straipsnis (Kreditorių teisių pažeidimas) administracinę atsakomybę numato už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą. ATPK 506 straipsnio 1 dalyje dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696-2015).

Iš Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarimo matyti, kad, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) tikrinant mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2015 m. kovo 23 d. buvo pradėtas T. B. individualios įmonės operatyvus patikrinimas, kuris baigtas 2015 m. kovo 30 d. Tikrintas laikotarpis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Nustatyta, kad per nurodytą laikotarpį T. B. individuali įmonė, turėdama pakankamai grynųjų pinigų kasoje ir likutį pas atskaitingus asmenis, nemokėjo įmokų į valstybės biudžetą.

Pareiškėjas neginčija pažeidimo požymių buvimo T. B. veikoje, tačiau teigia, kad teismai nepagrįstai ATPK 506 straipsnyje numatytą pažeidimą laikė trunkamuoju, dėl to netinkamai nustatė patraukimo administracinėn atsakomybėn terminą ir padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 413, 85, 1852, 1932, 20710, 20712, 209, 2091, 2092, 2093, 2094, 2095, 2096, 210, 21411 straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas įpareigoja įmones vesti buhalterinę apskaitą, sudaryti buhalterinę atskaitomybę. Pagal buhalterinės atskaitomybės duomenis įmonės privalo mokėti valstybei mokesčius, taip pat atsiskaityti su kitais kreditoriais. Pridėtinės vertės mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio, Pelno mokesčio ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymuose nustatyta, kad įmonės mokesčius valstybei moka nustatytais periodais. Yra mėnesiniai, metiniai mokesčių periodai. Taigi mokesčius įmonės valstybei moka ištisus metus. Jei įmonė metų eigoje nemoka valstybei periodinių mokesčių, ji daro trunkamąjį teisės pažeidimą. Dėl specifinio mokesčių mokėjimo teisinio reguliavimo, valstybė negali teisės pažeidimo išaiškinti mokesčio nesumokėjimo dieną. Pažeidimą galima nustatyti tik padarius mokestinį įmonės patikrinimą, kuris daromas pasibaigus mokestiniam periodui, šioje byloje – pasibaigus mokestiniams metams. Padarius mokestinį įmonės patikrinimą už 2014 metus ir jį baigus, 2015 m. kovo 30 d. buvo nustatyti mokesčių įstatymų reikalavimų pažeidimai, t. y. būtent tada paaiškėjo ATPK 506 straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas. Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 28 d. nutarimu pripažino T. B. veikoje ATPK 506 straipsnyje numatyto administracinės teisės pažeidimo sudėtį ir paskyrė administracinę nuobaudą. Įstatymo nustatytas šešių mėnesių terminas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nebuvo praėjęs, tą konstatavo ir teismai.

Pagal ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktą, administracinio teisės pažeidimo byla gali būti atnaujinta, jeigu, nagrinėjant konkrečią bylą, žemesnių instancijų teismuose buvo padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, galėjęs turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui. Nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas, patikrina teisės taikymo aspektu. Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ATPK 30221 straipsnio 13 dalis). Tai reiškia, kad, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įrodymų netiria ir nevertina, faktinių aplinkybių nenustatinėja. Teisėjų kolegija laiko, kad teismų sprendimai šioje byloje yra teisėti ir pagrįsti. Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismai būtų padarę esminių proceso ir materialiosios teisės pažeidimų, turėjusių įtakos neteisėto nutarimo ir nutarties priėmimui, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. B. atstovo advokato Giedriaus Bučinsko prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                              Armanas Abramavičius

                                                                                                                                            Audronė Kartanienė

                                                                                                                                            Vytautas Piesliakas