Civilinė byla Nr. e2A-129-302/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01725-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.2.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrosfera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrosfera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Furs Baltic“ dėl netesybų ir procesinių palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Agrosfera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iš atsakovės UAB „Furs Baltic“ priteisti 152 040 Eur baudą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. 2018 m. balandžio 12 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 12042018 – 58NB (1204/18-519/G) ir 12042018 – 57NB (1204/18-518/G) (toliau – Sutartys), pagal kurias atsakovė įsipareigojo patiekti 2 800 t (+ / - 10 %) grūdų, tačiau to nepadarė.
3. 2018 m. rugsėjo 7 d. ieškovė pateikė pretenziją pagal Sutartį Nr. 12042018 – 58NB (1204/18-519/G), kurioje reikalavo, kad atsakovė sumokėtų baudą. Atsakovė sutiko su įsipareigojimais, tačiau atsisakė juos vykdyti motyvuodama force majeure (liet. nenugalima jėga) aplinkybėmis. Atsakovei taip pat buvo pateikta pretenzija pagal Sutartį Nr. 12042018 – 57NB (1204/18-518/G), tačiau ji ir vėl atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus.
4. Ieškovė nurodė, kad atsakovė pagal pirmąją Sutartį Nr. 12042018 – 58NB (1204/18-519/G) turi sumokėti 60 300 Eur baudą, pagal antrąją Sutartį Nr. 12042018 – 57NB (1204/18-518/G) atsakovė turi sumokėti 91 740 Eur baudą. Šias sumas ieškovė apskaičiavo, remdamasi Sutartyse esančiu 5.2 papunkčiu. Kadangi atsakovė pažeidė piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovės manymu, atsakovė liko skolinga ieškovei 152 040 Eur. Iš atsakovės, taip pat priteistinos 6 procentų metinės procesinės palūkanos.
5. Pažymėjo, kad šalių sudarytoje Sutartyje yra sąlyga, jog šalis, negalinti vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, privalo ne vėliau kaip per 5 dienas pranešti kitai šaliai apie susidariusias aplinkybes ir jų įtaką sutarties įvykdymui. Jeigu šalis per nurodytą terminą pranešimo neišsiunčia, ji privalo kompensuoti kitai šaliai žalą, kurią ši faktiškai patyrė dėl laiku nepateikto pranešimo (Sutarties 5.6.2 punktas). Atsakovė yra ūkininkė, ji išmano agronominius procesus, tačiau nepranešė apie įsipareigojimų nevykdymą ir nebandė tartis su ieškove dėl nevykdymo pasekmių.
6. Ieškovės teigimu, atsakovė laisva valia prisiėmė atitinkamą riziką. Taip pat byloje neįrodyta, kad dėl susidariusių aplinkybių atsakovė objektyviai negalėjo bent iš dalies vykdyti Sutartį. Atsakovė yra verslo subjektas, kuri pati neaugina produkcijos, o supirkinėja arba gali supirkti ją visoje Lietuvos teritorijoje, todėl jos atsisakymas vykdyti sutartinius įsipareigojimus, motyvuojant nenugalimos jėgos aplinkybėmis, niekinis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Priimdamas sprendimą, teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog atsakovė Sutarčių neįvykdė, nepardavė Sutartyse nurodytų grūdų, rapsų arba sėklų kiekio, kuris nurodytas šalių sudarytose Sutartyse.
9. Pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės baudą, remdamasi šalių Sutarčių nuostatomis, numatančiomis atvejus, kuomet, bet kuriai iš šalių Sutartyse nustatytais terminais ir sąlygomis nepristačius / nepriėmus sutarto produkcijos kiekio, kaltoji šalis kitai šaliai sumokės baudą.
10. Teismo vertinimu, jau vien iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ Nr. 633, kuriuo buvo paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje, ieškovei neabejotinai buvo žinoma, kodėl atsakovė nepristatė 2 800 t grūdų ieškovei, kaip buvo įsipareigojusi pagal šalių sudarytas Sutartis.
11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė, nors ir nurodė, kad ji patyrė nuostolių dėl to fakto, jog atsakovė neįvykdė Sutarčių, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė, nors teismas jai siūlė tai padaryti.
12. Teismo vertinimu, atsakovė negalėjo įvykdyti Sutarčių dėl susiklosčiusių nepalankių gamtinių sąlygų – force majeure aplinkybės, kurią patvirtina visų sąlygų visuma. Taigi, byloje surinktų įrodymų viseto pagrindu teismas padarė išvadą, kad atsakovė įrodė, jog šalių Sutartys neįvykdytos dėl aplinkybių, kurių atsakovė negalėjo kontroliuoti ir numatyti Sutarčių sudarymo metu, taip pat, kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui, todėl yra pakankamas ir pagrįstas pagrindas jos atžvilgiu taikyti Civilinio kodekso 6.212 straipsnio bei šalių Sutarčių 5.6 ir 5.6.1 punktų nuostatas ir atleisti ją nuo atsakomybės, t. y. nepriteisti ieškovės prašomos baudos (Civilinio kodekso 6.253 straipsnis).
13. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė pranešė ieškovei, jog dėl susiklosčiusių nepalankių oro sąlygų negalės įvykdyti Sutarčių, dėl to, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė pažeidė šalių Sutarčių 5.6.1 punkte nustatytą 5 dienų terminą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Agrosfera“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Teismas formaliai taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias force majeure aplinkybių nustatymą bei atleidimą nuo civilinės atsakomybės esant šioms sąlygoms, neindividualizavo aplinkybių, kurias būtina nustatyti siekiant konstatuoti force majeure aplinkybių egzistavimą.
14.2. Jei grūdų augintojas sudarė Sutartį, kuria įsipareigojo perduoti kitai Sutarties šaliai atitinkamą kiekį žemės ūkio produkcijos, jis prisiėmė riziką dėl sutartinės atsakomybės taikymo tuo atveju, jei jis savo įsipareigojimų negalės įvykdyti dėl nepalankių gamtinių sąlygų ir tuo pačiu įsipareigojo dėti visas pastangas, kad minimizuoti nepalankių gamtinių sąlygų poveikį, taip siekiant išvengti (iš dalies išvengti) sutartinės atsakomybės taikymo.
14.3. Atsakovė neįrodinėjo aplinkybių, kad siekė Sutartis sudaryti kitomis nei Sutartyse nurodytos sąlygos, dėl ko darytina išvada, jog ji numatė ir prisiėmė neigiamų aplinkybių (nepalankių gamtinių sąlygų) ir jų padarinių atsiradimo rizikas.
14.4. Nurodo, kad byloje neįrodyta, jog dėl gamtinių sąlygų atsakovė neteko viso derliaus ir jokia apimtimi negalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų ieškovei. Be to, apeliantės manymu, atsakovė neįrodė, kad nepalankios gamtinės sąlygos, kaip force majeure aplinkybės, galiojo visą prievolės vykdymo laikotarpį.
14.5. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2018 m. liepos 4 d. paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl sausros, jai turėjo būti žinoma, jog atsakovė neįvykdys Sutartimis prisiimtų įsipareigojimų. Nesant kitų įrodymų, t. y. atsakovės pranešimo, prašymo pripažinti nukentėjusiu dėl nenugalimos jėgos ir kt., patvirtinančių, kad ekstremali situacija – sausra nustatyta ir teritorijoje, kurioje yra atsakovės pasėliai, ieškovė neturėjo pagrindo manyti, jog ši ekstremali situacija gali įtakoti sutarties vykdymą.
14.6. Tai, kad sausra gali turėti įtakos grūdų augimui, leidžia pagrįstai teigti, jog apie sausros įtaką derliaus kiekiui atsakovė turėjo žinoti grūdų augimo laikotarpiu, o ne įsipareigojimo perduoti jau užaugintus, iškultus grūdus laikotarpiu. Atsakovės atsakymas į pretenziją buvo gautas jau po to, kai visi grūdai buvo nukulti ir Sutartyse nustatyti pateikimo terminai vieniems grūdams baigėsi, o kitiems grūdams buvo įpusėjęs. Tokį atsakovės elgesį apeliantė vertina, kaip nesąžiningą.
14.7. Teismas šioje civilinėje byloje buvo nepagrįstai aktyvus ir iš esmės pasisakė dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, o būtent, nors apeliantės procesiniuose dokumentuose išdėstyti visi argumentai, susiję su pranešimo forma ir praleistais pranešimo pateikimo terminais, atsakovė jokių argumentų ar motyvų, kurie galėtų pateisinti terminų, per kuriuos ji privalėjo kreiptis į ieškovę, nenurodė.
15. Atsakovė UAB „Furs Baltic“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:
15.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė negalėjo įvykdyti Sutarčių dėl susiklosčiusių nepalankių gamtinių sąlygų – force majeure aplinkybės, kurią patvirtina visų sąlygų visuma: kai atsakovė sudarė Sutartis su ieškove, tokių blogų gamtinių sąlygų nebuvo ir atsakovė negalėjo jų numatyti. Atsakovė negalėjo kontroliuoti gamtinių sąlygų ar joms užkirsti kelią.
15.2. Atsakovė neturėjo jokių objektyvių galimybių išvengti auginamos produkcijos sunykimo ar kaip nors minimizuoti sausros padarinius, juolab, kad niekas negali būti įpareigotas atlikti to, kas neįmanoma.
15.3. Šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo Sutarčių sudarymo – šiuo atveju nuo 2018 m. balandžio 12 d., o ne nuo 2017 m. rugsėjo, kaip teigiama apeliaciniame skunde.
15.4. Nenugalimos jėgos aplinkybės šiuo atveju turi reikšmę būtent derliaus auginimo metu, o ne kūlimo, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nes akivaizdu, kad dėl nenugalimos jėgos aplinkybės – sausros, nepavykus gauti derliaus tampa neaktualus ir kūlimo procesas. Dėl šių priežasčių apeliantės argumentai, kad atsakovė, siekdama išvengti atsakomybės, privalėjo įrodyti, jog force majeure aplinkybės galiojo atitinkamai nuo rugsėjo / balandžio mėnesio iki rugpjūčio mėnesio arba Sutartyse nurodyto grūdų perdavimo ieškovei termino pabaigos, yra teisiškai nepagrįsti.
15.5. Atsakovė siūlė ieškovei nukelti sutarties įvykdymą į kitus metus, tačiau ieškovė su šiuo siūlymu nesutiko ir nesutinka. Pozicijos dėl įsipareigojimų perkėlimo laikosi ir LR Žemės ūkio rūmai 2018 m. rugsėjo 5 d. Tarybos rezoliucijoje, prašydami derliaus supirkėjų ir kitų kreditorių vertinant žemės ūkio subjektus, neįvykdžiusius šių metų sutartinių įsipareigojimų, atsižvelgti į nepalankias šių metų meteorologines sąlygas, pagal galimybes perkelti įsipareigojimų vykdymą kitiems metams ir nereikalauti delspinigių bei netesybų. Tačiau, apeliantė iš esmės nepatyrusi jokių nuostolių kategoriškai atsisakė tokio atsakovės pasiūlymo, reikalaudama priteisti aiškiai per dideles netesybas. Tai rodo ne apeliantės siekį bendradarbiauti ir, esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, nukelti sutarties vykdymą į sekančius metus, kaip siūlė atsakovė, bet galimai siekį pasipelnyti iš atsakovės, kuri dėl susiklosčiusių aplinkybių neišaugino produkcijos ir negavo planuotų pajamų.
15.6. Nepranešimas ieškovei apie tai, kad ji negalės įvykdyti Sutarčių, neturi jokios įtakos nenugalimos jėgos aplinkybės taikymui, nes vadovaujantis sutarties 5.6.1 punktu, jeigu šalis per nurodytą terminą pranešimo neišsiunčia, ji privalo kompensuoti kitai šaliai žalą (nuostolius), kuriuos ji faktiškai patyrė dėl laiku nepateikto pranešimo, tačiau šiuo atveju tokių nuostolių apeliantė nepatyrė ir to neįrodinėjo.
15.7. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika, kuria ji prašo vadovautis, yra ydinga ir klaidinanti proceso dalyvius. Nurodytos teismų praktikos aplinkybės yra visiškai skirtingos šios nagrinėjamos bylos faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, todėl jomis apeliacinės instancijos teismas vadovautis neturi, o ir pirmosios instancijos teismas neprivalėjo jomis vadovautis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
17. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė gali būti atleista nuo Sutartyse numatytos baudos mokėjimo, kaip prievolės neįvykdžiusi dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, o konkrečiu atveju – stichinės sausros.
Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių
18. Byloje nustatyta, kad UAB „Agrosfera“ ir UAB „Furs Baltic“ 2018 m. balandžio 12 d. sudarė Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo pardavimo sutartis Nr. 12042018 – 58NB (1204/18–519/G) ir 12042018 – 57NB (1204/18–518/G), pagal kurias atsakovė įsipareigojo pristatyti ieškovei Sutartyse nustatytais terminais ir tvarka 2 800 t (+ / - 10 proc. pirkėjo nuožiūra) grūdų.
19. Pagal Sutarčių nuostatas atsakovė ieškovei kviečius privalėjo pristatyti 2018 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn.; žirnius 2018 m. rugsėjo – spalio mėn.; pupas, atitinkamai pagal pupų klases, nuo rugpjūčio iki lapkričio 15 d.
20. Sutartimis šalys susitarė, kad UAB „Furs Baltic“ laiku neperdavusi ar Sutartyse numatytomis sąlygomis nepristačiusi tinkamos kokybės grūdų UAB „Agrosfera“, privalo sumokėti UAB „Agrosfera“ 30 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo laiku neperduotų grūdų kiekio vertės (Sutarties 5.2 punktas), kuri negali būti mažinama ir atitinka minimalius UAB „Agrosfera“ neįrodinėtinus nuostolius (Sutarties 5.4 punktas).
21. Atsakovei neįvykdžius Sutarčių, ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės netesybas, dėl kurių šalys susitarė pasirašydamos Sutartis bei procesines palūkanas.
22. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, sprendė, kad atsakovė negalėjo įvykdyti Sutarčių dėl susiklosčiusių nepalankių gamtinių sąlygų – force majeure aplinkybės, kurią patvirtina visų byloje nustatytų sąlygų visuma.
23. Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir, pateikusi skundą, jį iš esmės grindžia šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismas formaliai taikė materialiosios teisės normas reglamentuojančias force majeure aplinkybių nustatymą bei atleidimą nuo civilinės atsakomybės 2) teismas nepagrįstai sprendė esant nustatytoms force majeure aplinkybėms, dėl kurių egzistavimo atsakovė atleistina nuo sutartinės atsakomybės; 3) atsakovė, remdamasi nepalankiomis gamtinėmis sąlygomis – sausra, tinkamai ir laiku neinformavo ieškovės apie susidariusias aplinkybes ir jų įtaką tolimesniam sutarties vykdymui.
Dėl force majeure aplinkybių vertinimo
24. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (Civilinio kodekso 6.158, 6.200 straipsniai). Tai reiškia, kad sutarties šalys negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013). Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 3 dalis). Skolininko kaltė, kaip dar viena būtinoji civilinės atsakomybės nustatymo sąlyga, yra preziumuojama (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Viena jų yra ta, kad skolininkas gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei įrodo, kad jis sutartinės prievolės nevykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.253 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis).
25. Atleidimo nuo atsakomybės, esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms, taisyklių 1 punkte paaiškinta „Force majeure“ sąvoka – tai nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti. Taip pat šių taisyklių 2 punkte nurodyta, kad šalis nėra finansiškai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymą, jeigu ji sugeba įrodyti, jog: nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų dėl nepriklausančios nuo jos kliūties (2.1 punktas); negalima tikėtis, jog sutarties sudarymo metu ji galėjo numatyti tą kliūtį ir jos poveikį gebėjimui vykdyti įsipareigojimus (2.2 punktas); ji negalėjo išvengti ar nugalėti kliūties ar bent jos poveikio (2.3 punktas). Kliūtis, nurodytas šių taisyklių 2 punkte, gali sukelti stichinės nelaimės: smarkios audros, ciklonai, žemės drebėjimai, jūrų ar upių potvyniai, žaibai (3.2 punktas); kitos nenugalimos jėgos (3.6 punktas).
26. Pagal Civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalį šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų padarinių atsiradimui, t. y. kad sutartis neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos (force majeure). Nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų Civilinio kodekso 6.205 – 6.216 straipsniuose, jam negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (Civilinio kodekso šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą.
27. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog pagal Civilinio kodekso 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad Civilinio kodekso 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos turi būti nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure aplinkybe besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent dėl jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014).
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje, kurioje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutartinę atsakomybę už žemės ūkio produkcijos pirkimo pardavimo sutarties nevykdymą, aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad: sutarties šalys, veikiančios žemės ūkio srityje, yra tiesiogiai priklausomos nuo gamtinių sąlygų, duodančių didesnį ar mažesnį derlių ir nepalankias gamtines sąlygas visada būtų galima vertinti kaip aplinkybes, kurių žemės ūkio produkcijos augintojas negalėjo kontroliuoti ir užkirsti joms kelio. Dėl nurodyto, sprendžiant, ar aplinkybės atitinka force majeure sąlygas, svarbiausias įrodinėjimo dalykas yra nustatyti, ar sudarydamos sutartį šalys galėjo numatyti tokias aplinkybes ir ar pagrįstai prisiėmė jų padarinių atsiradimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2014).
29. Nagrinėjamu atveju atsakovė force majeure aplinkybės egzistavimą įrodinėja dokumentais, kurie atspindi hidrometeorologines sąlygas ginčo laikotarpiu šalyje, konkrečiai Kretingos rajone, t. y. LR Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ Nr. 633, kuriuo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje bei Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A1 – 569, kuriuo paskelbta savivaldybės lygio ekstremali situacija Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje nuo 2018 m. birželio 28 d.
30. Iš byloje esančių duomenų yra žinoma, kad atsakovė veiklą vykdo ir produkciją augina Kretingos rajone, todėl dokumentai, kuriais remiantis ji įrodinėja force majeure aplinkybės egzistavimą Kretingos rajono savivaldybėje, yra tinkami, aktualūs ir atspindintys buvusias hidrometeorologines sąlygas ginčo laikotarpiu jos prižiūrimame ūkyje.
31. Be to, byloje taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, atsižvelgdami į LR Vyriausybės priimtą nutarimą, 2019 m. rugsėjo 5 d. priėmė Tarybos rezoliuciją, kurioje atsižvelgiant į tai, kad dėl sudėtingos meteorologinės situacijos ūkininkai negalės įgyvendinti savo sutartinių įsipareigojimų žemės ūkio produkcijos supirkėjams, valstybės institucijoms, bankams bei kredito įstaigoms, prašo derliaus supirkėjų ir kitų kreditorių vertinant žemės ūkio subjektus, neįvykdžiusius šių metų sutartinių įsipareigojimų, atsižvelgti į nepalankias šių metų meteorologines sąlygas, pagal galimybes perkelti įsipareigojimų vykdymą kitiems metams ir nereikalauti delspinigių bei netesybų.
32. Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovė yra verslininkė, neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, kad verslininkui, veikiančiam žemės ūkio srityje, yra keliami aukštesni sutarties vykdymo, pasekmių suvokimo reikalavimai. Apeliantės vertinimu, jei grūdų augintojas sudarė Sutartį, kuria įsipareigojo perduoti kitai sutarties šaliai atitinkamą kiekį žemės ūkio produkcijos, jis prisiėmė riziką dėl sutartinės atsakomybės taikymo tuo atveju, jei jis savo įsipareigojimų negalės įvykdyti dėl nepalankių gamtinių sąlygų ir tuo pačiu įsipareigojo dėti visas pastangas, kad minimizuoti nepalankių gamtinių sąlygų poveikį, taip siekiant išvengti (iš dalies išvengti) sutartinės atsakomybės taikymo. Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, kad šalių sudarytų Sutarčių sąlygos yra identiškos, sudarytos prisijungimo būdu, t. y. atsakovė Sutartis sudarė pagal ieškovės iš anksto nurodytas sutarčių sąlygas. Šalių sudarytų Sutarčių 5.6 punktu šalys susitarė, kad „Šalis gali būti visiškai ar iš dalies atleidžiama nuo atsakomybės už Sutarties neįvykdymą, jeigu įrodo, jog Sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti ir numatyti Sutarties sudarymo metu ir, kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (force majeure). Nenugalimos jėgos aplinkybėmis laikomos aplinkybės, nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.212 straipsnyje ir Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse (toliau – Atleidimo taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840, „Dėl atleidimo nuo atsakomybės, esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“.
33. Sutarčių 5.6.1 papunktyje šalys taip pat susitarė, kad „šalis, siekianti įrodyti nenugalimos jėgos aplinkybes privalo pateikti kitai šaliai visus su tuo susijusius bei įrodančius dokumentus. Šalis negalinti vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, privalo ne vėliau kaip per 5 dienas pranešti kitai šaliai apie susidariusias aplinkybes ir jų įtaką sutarties įvykdymui. Jeigu šalis per nurodytą terminą pranešimo neišsiunčia, ji privalo kompensuoti kitai šaliai žalą, kurią šį faktiškai patyrė dėl laiku nepateikto pranešimo. Lokalūs nepalankūs hidrometeorologiniai reiškiniai, kurie neatitinka Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo tvirtinimo“, nelaikomi nenugalimos jėgos (force majeure) reiškiniai“.
34. Iš to darytina išvada, kad šalys aiškiai bei išsamiai aptarė aplinkybes susijusias su nenugalimos jėgos taikymu, tais atvejais, kai viena iš Sutarčių šalių atleidžiama nuo atsakomybės dėl Sutartimis prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo ar netinkamo vykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad buvo paskelbta ekstremali situacija dėl sausros visoje šalyje, kurios metu sunyko auginamas derlius, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog atsakovė turi prisiimti neigiamus padarinius, kadangi ji yra verslininkė – pelno siekiantis asmuo, sudaranti savo veikloje komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės argumentai, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovė kaip ūkininkė yra verslininkė, dėl to jai yra taikomi aukštesni rūpestingumo standartai, niekaip nekeičia force majeure aplinkybių egzistavimo fakto nustatymo ar jo vertinimo kriterijų. Pažymėtina, kad byloje tikrinama ar egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės ir, ar jų egzistavimo faktas ir mastas atleidžia atsakovę nuo prievolės įvykdymo, kaip tai numatyta Civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintose Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse ir šalių sudarytų Sutarčių 5.6 punkte.
36. Šiuo atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad atsakovė neįrodė, jog ji siekė Sutartis sudaryti kitomis sąlygomis ar, kad atsakovė neįrodinėjo aplinkybių, jog siekė sutartį įvykdyti kitais būdais. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju, atsakovė sudarydama su ieškove Sutartis, iš anksto negalėjo numatyti blogų gamtinių sąlygų, o be to, kontroliuoti gamtines sąlygas ar joms užkirsti kelią atsakovė taipogi negali. Priešingai, teismas nustatė, kad Sutartyse buvo numatyta galimybė atleisti atsakovę nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą dėl šių sąlygų. Dėl to teigti, kad pirmosios instancijos teismas formaliai taikė materialiosios teisės normas, nėra jokio teisinio pagrindo. Šiuo atveju, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad nėra įmanoma kovoti prieš gamtos jėgas, ką patvirtina ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai 2018 m. rugsėjo 5 d. priėmę Tarybos rezoliuciją, kurioje, kaip minėta, konstatuota, kad dėl sudėtingos meteorologinės situacijos ūkininkai negalės įgyvendinti savo sutartinių įsipareigojimų žemės ūkio produkcijos supirkėjams, valstybės institucijoms, bankams bei kredito įstaigoms. Dėl to, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė, esant susiklosčiusioms aplinkybėms, neturėjo jokių objektyvių galimybių išvengti auginamos produkcijos sunykimo ar kaip nors minimizuoti sausros padarinius.
37. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad ji net ir žinodama apie ekstremaliąją situaciją regione – stichinę sausrą – negalėjo žinoti, jog tai sukliudys atsakovei įvykdyti savo įsipareigojimus visa apimtimi. Tačiau, tai yra ta aplinkybė, į kurią ieškovė turėtų atsižvelgti, siekdama baudos priteisimo iš atsakovės. Pastebėtina, kad LR Žemės ūkio rūmai 2018 m. rugsėjo 5 d. Tarybos rezoliucijoje prašė derliaus supirkėjų ir kitų kreditorių vertinant žemės ūkio subjektus, neįvykdžiusius šių metų sutartinių įsipareigojimų, atsižvelgti į nepalankias šių metų meteorologines sąlygas, pagal galimybes perkelti įsipareigojimų vykdymą kitiems metams ir nereikalauti delspinigių bei netesybų. Ieškovė atsakovės pasiūlymą Sutartinės prievolės įvykdymą perkelti į kitus metus atmetė. Taigi, iš atsakovės elgesio matyti, kad ji nesistengė išvengti prievolės įvykdymo, priešingai, siekė susitarti su ieškove dėl Sutarties įvykdymo abipusių nuolaidų būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės Sutartimis prisiimtų įsipareigojimų perkėlimas kitiems metams, perskaičiuojant ieškovės naudai Sutartyse numatytas produkcijos supirkimo kainas iš atsakovės, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją būtų racionalus, teisingas ir protingas.
38. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „Agrosfera“ į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų jos turėtą žalą dėl atsakovės neįvykdytų Sutartinių įsipareigojimų, ar netinkamo jos informavimo, taip pat ieškovė nepateikė ir jokių duomenų, kurie patvirtintų tai, kad atsakovė galėjo įvykdyti Sutartinius įsipareigojimus, tačiau to nepadarė dėl kitų, o ne force majeure aplinkybių, kaip ir aplinkybių, jog atsakovė turėjo sąlygas savo pastangomis minimizuoti nepalankių gamtinių sąlygų poveikį savo derliui, tačiau elgėsi neprotingai ir nerūpestingai. Pažymėtina, kad ieškovė turi įrodyti ieškinyje nurodomas aplinkybes, nes teismas negali priimti sprendimo remdamasis vien ieškovės prielaidomis ir spėjimais (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Atsakovė į bylą pateikė ne vieną įrodymą, kuriais grindė force majeure aplinkybės egzistavimą ginčo laikotarpiu, taigi, ieškovė turėjo galimybę paneigti šiuos pateiktus į bylą dokumentus dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar civilinės atsakomybės taikymo kitais įrodymais, pagrįsdama force majeure aplinkybių nebuvimą, tačiau jokių įrodymų, kurie tai patvirtintų, nepateikė, taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie būtų patvirtinę jos teiginius, susijusius su atsakovės realiu galėjimu įgyvendinti sutartinę prievolę.
39. Pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, įvertino byloje esančių duomenų visumą – Sutarčių pasirašymo momentą, atsakovės galėjimą numatyti būsimas gamtines sąlygas, jos galimybes joms užkirsti kelią, atsakovės elgesį, kokią riziką atsakovė buvo prisiėmusi, taip pat įvertino Sutarties sąlygas, į bylą pateiktus įrodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė žalos dydžio neįrodinėjo. Ji, tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde, remdamasi Sutarties 5.2 ir 5.4 punktais, tvirtino, kad Sutartyse yra aptarta bauda, kuri atitinka minimalius neįrodinėtinus šalių nuostolius, todėl atsakovė, pasirašydama Sutartis, įsipareigojo sąlygų laikytis, o jų neįvykdžiusi – sumokėti baudą.
40. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, konstatuoja, kad Sutarčių pasirašymo dieną neegzistavo stichinės sausros sąlygos, taip pat sutinka su tuo, jog atsakovė negalėjo numatyti, kad derliaus augimo metu regione, kuriame yra jos ūkis, susiklostys ekstremalioji situacija – stichinė sausra, dėl kurios ji neteks didžiosios dalies savo derliaus ir dėl kurios nebegalės įvykdyti sutartinių prievolių. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovė negalėjo kontroliuoti gamtinių sąlygų ar joms užkirsti kelią, ji realiai nebuvo prisiėmusi stichinės sausros aplinkybių ir jos padarinių atsiradimo rizikos. Sutartyse yra numatyta atleidimo nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą sąlyga, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, egzistuoja šiuo konkrečiu atveju ir sudaro pagrindą atleisti atsakovę nuo prievolės įvykdymo pagal Civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalį ir Sutarčių 5.6 ir 5.6.1 punktų nuostatas.
Dėl ieškovės informavimo apie negalėjimą įvykdyti Sutartinių prievolių
41. Civilinio kodekso 6.212 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sutarties neįvykdžiusi šalis privalo pranešti kitai šaliai apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės atsiradimą bei jos įtaką sutarties įvykdymui. Jeigu šio pranešimo kita šalis negauna per protingą laiką po to, kai sutarties neįvykdžiusi šalis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tą aplinkybę, tai pastaroji šalis privalo atlyginti dėl pranešimo negavimo atsiradusius nuostolius.
42. Šalių sudarytose Sutartyse taip pat yra numatyta sąlyga, kad „šalis, negalinti vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, privalo ne vėliau kaip per 5 dienas pranešti kitai šaliai apie susidariusias aplinkybes ir jų įtaką sutarties įvykdymui. Jeigu šalis per nurodytą terminą pranešimo neišsiunčia, ji privalo kompensuoti kitai šaliai žalą, kurią ši faktiškai patyrė dėl laiku nepateikto pranešimo“ (Sutarčių 5.6.2. papunktis).
43. Ieškovė tiek ieškinyje pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde tvirtina, kad atsakovė žinojo, jog negalės įvykdyti Sutarčių, bet apie tai ieškovei nepranešė, dėl to atsakovė laikytina nesąžininga, nes apie tai, kad dėl susiklosčiusių nepalankių oro sąlygų atsakovė nevykdys Sutarčių, ieškovė buvo informuota tik 2018 m. rugsėjo 14 d., t. y. tuomet, kai jau buvo pasibaigęs Sutartyje Nr. 12042018 – 57NB (1204/18-518/G) nustatytas terminas kviečiams bei žirniams pateikti (2018 m. rugsėjo mėn.) bei įpusėjo terminas pupoms pateikti (2018 m. rugpjūčio – lapkričio 15 d. Sutartis Nr. 12042018 – 58NB (1204/18-519/G).
44. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2018 m. rugsėjo 4 d. atsakyme dėl pretenzijos ieškovei nurodė, kad ji dėl susiklosčiusių nepalankių oro sąlygų negalės įvykdyti Sutarčių. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė pažeidė šalių Sutarčių 5.6.1 punkte nustatytą 5 dienų terminą. Teismas taip pat nurodė, kad Civilinio kodekso 6.212 straipsnio 3 dalis nustato ne konkretų 5 dienų terminą, o protingą laiką po to, kai sutarties neįvykdžiusi šalis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tą aplinkybę. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad žala (nuostoliai), kurią šalis patyrė dėl laiku kitos šalies nepateikto pranešimo, negali būti tapatinama su ieškovės prašoma priteisti bauda. Pastebėtina ir tai, kad ieškovė ieškinyje nesiekė žalos atlyginimo dėl netinkamo (per vėlai pateikto) pranešimo, neįrodinėjo žalos šiuo aspektu, todėl plačiau pasisakyti apie tai nėra teisinio pagrindo, kadangi ieškovė nenurodė, kokių materialių pasekmių siekia nurodydama argumentus dėl netinkamo informavimo.
Dėl ieškovės nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos
45. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjant šią bylą turi būti atsižvelgiama į kitose civilinėse bylose, kuriose analogiškomis aplinkybėmis buvo priteistos netesybos, pateiktus išaiškinimus. Teisėjų kolegija, vertindama ieškovės argumentus, atsižvelgia į jos nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2014. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje nutartyje kasacinis teismas konstatavo, kad žieminių grūdų sunykimas dėl nepalankių klimato sąlygų nebuvo priežastis, dėl kurios atsakovas nevykdė sutarties ir negali būti laikoma force majeure aplinkybe, atleidžiančia atsakovą nuo sutarčių vykdymo. Buvo nustatyta, kad atsakovas išaugintą derlių pardavė tretiesiems asmenims už didesnę kainą, nei buvo sulygta su ieškovu. Atitinkamai, kasacinis teismas, įvertinęs byloje buvusių duomenų ir įrodymų visetą, nenustatė force majeure aplinkybės egzistavimo.
46. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nėra analogiškos. Šioje byloje surinkti įrodymai suponuoja nenugalimos jėgos egzistavimą ir pagrindinę priežastį, dėl ko atsakovė nebegalėjo įgyvendinti Sutartinės prievolės. Duomenų, kad atsakovas būtų nuimtą derlių perleidęs tretiesiems asmenims byloje nėra, to neįrodinėjo ieškovė, kaip ir nepateikė jokių duomenų, paneigiančių atsakovės įrodinėjamą force majeure aplinkybę.
Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų
47. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotus principus, pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į absoliučiai kiekvieną šalies argumentą. Teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją Nr. 18390/91). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
48. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialiosios teisės normas, pagrįstai įvertino šalių paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
49. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
50. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme apeliantei UAB „Agrosfera“ nepriteisiamos (Civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniai).
51. Atsakovė UAB „Furs Baltic“ pateikė prašymą priteisti jai 1 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, t. y. sąskaitą už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvitą.
52. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.15 punktą, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsiliepimas į apeliacinį skundą pateiktas 2019 m. antrą ketvirtį, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atsižvelgiant į už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokestį, advokatui priteisiama suma sudaro 1 261,39 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrosfera“, juridinio asmens kodas 302348275, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Furs Baltic“, juridinio asmens kodas 302532880, 1 261,39 Eur (tūkstantį du šimtus šešiasdešimt vieną eurą 39 euro centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Romualda Janovičienė
Vilija Mikuckienė
Asta Radzevičienė