Civilinė byla Nr. e2A-515-945/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04464-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;
2.6.20.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 22 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Dalės Burdulienės ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Verus gustus“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verus gustus“ dėl skolos priteisimo už suteiktas paslaugas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verus gustus“ (toliau – atsakovė) 5 551,58 Eur skolą, 87,45 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. kovo 15 d., 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad verčiasi individualia inžinerijos veikla ir su ja susijusiomis techninėmis konsultacijomis (EVRK kodas (duomenys neskelbtini)) pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Proceso šalys 2019 m. liepos 5 d. susitarė dėl atsakovės valdomų kavinės „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos), remonto darbų organizavimo už atlygį. Laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 5 d. iki 2019 m. spalio 15 d. ieškovas suteikė atsakovei remonto darbų organizavimo paslaugas, tačiau atsakovė vengia už jas atsiskaityti. Šalys buvo susitarusios, kad ieškovas, vykdydamas konsultavimo ir statybos/remonto darbų organizavimą teiks tokios apimties paslaugas: užsakovo (atsakovės) atstovų konsultavimas statybų ir remonto klausimais, įvairių darbų rangovų paieška ir rekomendacijos atsakovei sudaryti rangos sutartis, dalyvavimas sutarčių sudaryme (pasirašyme), rangovų darbininkų kontrolė objekte, atliktų darbų kokybės tikrinimas, atliktų darbų ir medžiagų kainų (sąmatų) tikrinimas, skirtingų rangovų veiksmų koordinavimas. Iš viso darbų atlikta už 30 206,30 Eur be PVM. Pagal šalių susitarimą ieškovui atsakovė turėjo sumokėti 25 proc., apskaičiuotus nuo 30 206,30 Eur sumos, t. y. 7 551,58 Eur. Atsakovė sumokėjo ieškovui 2 000 Eur avansą, o kitą sumą mokėti atsisako.
2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimus, dėl šalių bendradarbiavimo nurodomos sugalvotos ar iškraipytos aplinkybės, atsakovė kaltinama dėl sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo ir jų nevykdymo, kurių atsakovė niekada nebuvo prisiėmusi ieškovo atžvilgiu, ieškovas siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Į bylą nepateikta sutartis, kuri patvirtintų ieškovo nurodomas aplinkybes. Ieškovas, teigdamas, kad susitarimas dėl statybos darbų organizavimo paslaugų suteikimo ir atsiskaitymo už visas šias paslaugas buvo žodinis, tinkamai nenurodė, su kuo jis buvo sudarytas. Atsakovė pripažino, kad turėjo ketinimų bendradarbiauti ir tam tikra apimtimi bendradarbiavo su ieškovu, už ieškovo atliktus darbus sumokėjo sutartą 2 000 Eur sumą, tačiau atsakovė nebuvo sudariusi susitarimo, kurio pagrindu būtų įsipareigojusi mokėti ieškovui 25 proc. atlygį, skaičiuojamą nuo bendros darbų vertės. Objekto atnaujinimo darbus organizavo ir baigė pati atsakovė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovui 416,50 Eur (be PVM) skolą, 7,87 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 48,65 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisė iš ieškovo atsakovei 3 301,07 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl remonto darbų patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), organizavimo, tačiau į bylą surinkti įrodymai – liudytojų E. J., V. J. parodymai, ieškovo nurodyto aplinkybės, elektroninis susirašinėjimas – patvirtina sutartinių santykių faktą.
5. Ginčas kilo dėl to, kaip šalys susitarė dėl tarpusavio atsiskaitymo. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad už jo atliekamas paslaugas buvo sutarta mokėti atlygį, lygų 25 proc. jo prižiūrėtų darbų vertės. Nors ieškovas 2019 m. vasario mėn. V. J. siuntė sutarties projektą, kuriame yra nurodyta, kad už paslaugas ieškovui mokama 25 proc. nuo darbų vertės, liudytojas V. J. akcentavo, jog tuo metu jo dukra statėsi namą ir buvo tartasi dėl šio objekto, remontuoti Patalpas pradėta 2019 m. liepos mėn. Be to, pats ieškovas nurodė, kad susitikimas dėl remonto ginčo objekte įvyko 2019 m. liepos 5 d. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad labiau tikėtina, jog ieškovo nurodyta sutartis, kurioje numatytas 25 proc. atlygis, nėra susijusi su Patalpomis ir sutartiniais santykiais, iš kurių ieškovas kildina savo reikalavimą.
6. Įvertinęs aplinkybes, kad ieškovas paslaugas teikė nuo 2019 m. liepos mėn., o iš 2019 m. rugsėjo 22 d. elektroninio susirašinėjimo matyti, jog, rašydamas E. J., ieškovas nurodė, kad jo „interesą sudaro procentai nuo visų darbų rangovų, subrangovų ir meistrų atliekamų ir kontroliuojamų darbų“, jog iki tol už paslaugas ieškovui nebuvo mokama, o susitariant dėl bendradarbiavimo nebuvo galimybės įvertinti darbų apimties, teismas sprendė, kad, tikėtina, jog ieškovo prašyta sumokėti 2 000 Eur suma nėra mėnesinis atlygis, šalys tarėsi dėl tam tikro procentinio atlygio.
7. Teismas nurodė, kad ieškovas byloje pateikė vertinimo aktą, kurį ieškovo iniciatyva parengė ekspertas dr. D. K. Įvertinęs tai, kad ieškovo suteiktas paslaugas organizuojant objekte darbus galima prilyginti statybvietės vadovo pareigoms, o vertinimo akte yra išskirtas statybvietės vadovo darbo užmokestis, lygus 8 proc., teismas konstatavo, jog ieškovui už jo atliktas paslaugas atsakovė privalo sumokėti 8 proc. atlygį, skaičiuojamą nuo organizuotų darbų vertės.
8. Ieškovas nurodė, kad viso darbų atlikta už 30 206,30 Eur be PVM. 8 proc. nuo šios sumos sudarytų 2 416,50 Eur (30 206,30 Eur * 8 proc. = 2 416,50 Eur). Kadangi šalys pripažino, kad ieškovui jau sumokėta 2 000 Eur, teismas iš atsakovės ieškovui priteisė 416,50 Eur (be PVM).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat priimti papildomus įrodymus – 2020 m. lapkričio 16 d. informaciją iš internetinio puslapio www.manoalga.lt apie grynuosius mėnesinius atlyginimus statybos sektoriaus srityje pagal skirtingas pareigas, 2020 m. balandžio 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) rangos sutarties kopiją. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta žodinė atlygintinė statybos/remonto darbų organizavimo paslaugų teikimo sutartis, todėl nustatant šalių susitarimą dėl kainos reikia vadovautis kaina ar jos kriterijais, egzistavusiais sutarties sudarymo metu, atsižvelgti į verslo sritį ir joje įprastai už tokį pat įvykdymą mokamą kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.198 straipsnio 1 dalis). Teismas vadovavosi tik liudytojo V. J. teismo posėdyje duotais parodymais, tačiau nevertino rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kokią kainą statybos/remonto darbų organizavimo verslo srityje buvo įprasta mokėti už tokį pat įvykdymą tapačiomis aplinkybėmis. 2020 m. liepos 10 d. ieškovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus apie paslaugų teikimo eigą, su kitais užsakovais sudarytų ir įvykdytų sutarčių kopijas, tačiau teismas dėl šių įrodymų nepasisakė ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
1.2. Teismas netinkamai vertino dr. D. K. valdymo atlygio apskaičiavimo vertinimo aktą, nepagrįstai ieškovo suteiktas paslaugas prilygino statybvietės vadovo pareigoms. Ieškovas, teikdamas statybos/remonto darbų valdymo/organizavimo paslaugas, atliko ne tik statybvietės vadovo funkcijas, bet ir konsultacijas statybų ir remonto klausimais, rangovų paiešką, tarpininkavimą sudarant sutartis su rangovais, paslaugų ir statybinių medžiagų tiekėjais, statybinių medžiagų tiekimą, sąskaitų apmokėjimo kontrolės funkcijas, atliktų darbų kokybės tikrinimą, atliktų darbų ir medžiagų, kainų (sąmatų) tikrinimą, rangovų, užsakovų ir architektų veiksmų koordinavimą ir pan. Ieškovo nurodytas 25 proc. dydžio atlygis yra mažesnis, nei ekonomiškai pagrįstas statybos valdymo procentas (37,1 proc.).
1.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti 2020 m. lapkričio 16 d. informaciją iš internetinio puslapio www.manoalga.lt apie grynuosius mėnesinius atlyginimus statybos sektoriaus srityje pagal skirtingas pareigas. Šie įrodymai turėjo būti priimti, nes, nesant šalių sudarytos rašytinės sutarties, teismas turėjo pareigą priimti ir vertinti visus įrodymus, iš kurių būtų galima padaryti pagrįstą išvadą apie tai, kiek yra mokama konkrečioje verslo srityje (statybos valdymo) už tokias pat paslaugas (statybos valdymo/organizavimo).
1.4. Ieškovas negalėjo susitarti su atsakove teikti paslaugas kainomis, mažesnėmis nei rinkoje vyraujantis atlyginimas. Kaip matyti iš informacijos apie grynuosius mėnesinius atlyginimus statybos sektoriaus srityje, ieškovo kompetencijai prilygintų specialistų (statybvietės darbų vadovo) grynieji atlyginimai per mėnesį yra nuo 841 Eur iki 2 036 Eur, t. y. vidutiniškai apie 1 500 Eur.
1.5. Atsakovei iš ieškovo priteistas per didelis bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Teismas, nustatęs, kad atsakovė turėjo 3 569,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, šių išlaidų neanalizavo, nepasisakė dėl jų pagrįstumo. Teismui pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad už atsiliepimo į ieškinį parengimą atsakovė sumokėjo 1 100 Eur (be PVM). Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, aplinkybę, kad nėra akcentuojamas teisinių klausimų naujumas, už šias advokato paslaugas yra pakankama 400 Eur suma. Taip pat priteistos nepagrįstai didelės atstovavimo išlaidos už advokato dalyvavimą 2020 m. liepos 13 d., 2020 m. rugsėjo 24 d., 2020 m. lapkričio 12 d., 2020 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžiuose. Priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas sudaro 65 proc. ginčo sumos. Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovei priteistina atstovavimo išlaidų suma turėtų būti mažinama iki 450 Eur.
10. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškinys, priteisiant ieškovui iš atsakovės 416,50 Eur skolą ir 7,87 Eur palūkanas, ir dėl šių reikalavimų priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Išvada, kad šalys tarpusavyje susitarė dėl tam tikro procentinio atlygio už ieškovo bendradarbiavimą su atsakove, atliekant remonto darbus, padaryta iš esmės tik vieno byloje esančio rašytinio įrodymo pagrindu, t. y. 2019 m. rugsėjo 22 d. elektroninio laiško, kuris ieškovo buvo siųstas atsakovės tuometinei vadovei E. J., pagrindu. Pripažindamas, kad šis įrodymas patvirtina šalių susitarimą dėl procentinio atlygio, teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias prievolių atsiradimą. Vienašališkas ieškovo pareiškimas atsakovei apie jo pageidaujamą (norimą) iš atsakovės gauti atlygį negalėjo sukurti atsakovei prievolės sumokėti ieškovui jo pageidaujamą atlygį bei, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, savaime negali patvirtinti buvus šalių susitarimą dėl procentinio atlygio, skaičiuojamo nuo organizuotų darbų kainos.
2.2. Vadovaudamasis tik 2019 m. rugsėjo 22 d. elektroniniu laišku teismas pažeiė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę. Byloje esančių įrodymų (duomenų) visuma patvirtina, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų buvus ieškovo ir atsakovės suderintą valią (abiejų šalių susitarimą) dėl 25 proc. ar kitokio dydžio procentinio atlygio ieškovui sumokėjimo.
2.3. Byloje nėra tarp šalių sudarytos sutarties, pats ieškovas nurodo, kad susitarimas buvo žodinis. Ieškovas tiksliai nenurodė, su kuo konkrečiai sudarė žodinį susitarimą dėl statybos darbų organizavimo paslaugų teikimo ir atsiskaitymo už paslaugas, įskaitant atsiskaitymo dydį.
2.4. Teismas nevertino ieškovo nurodytos darbų vertės pagrįstumo, nors bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad ieškovo atlygis negali būti skaičiuojamas nuo 30 206,30 Eur sumos, nes ji nepagrįsta. Teismas pripažino, kad ieškovo procentinis atlygis turi būti skaičiuojamas nuo ieškovo organizuotų darbų (o ne medžiagų) kainos, tačiau iš byloje pateiktų dokumentų (sutarčių, aktų, sąskaitų) matyti, jog bendrą 30 206,30 Eur sumą sudaro ne tik darbų, bet ir medžiagų kainos. 30 206,30 Eur suma nėra pagrįsta byloje esančiais duomenimis. Byloje nei ieškovas, nei atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių R. A. (1 300 Eur) ir D. A. (1 660 Eur) darbų atlikimą. Šie asmenys nėra atsakovei išrašę sąskaitų faktūrų. Atsakovė 2020 m. lapkričio 16 d. į bylą pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad elektros ir santechnikos darbus Patalpose atliko kiti asmenys ir už kitas pinigų sumas.
2.5. Atsakovė su ieškovu yra visiškai ir tinkamai atsiskaičiusi, sumokėjusi jam 2 000 Eur sumą. Kaip patvirtina šalių tarpusavio susirašinėjimas, ieškovas paprašė atsakovės 2 000 Eur sumos ir atsakovė sutiko šiuos pinigus jam sumokėti. Vėliau šalių tarpusavio bendradarbiavimas nutrūko.
11. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės mėgina modifikuoti ieškinio pagrindą. Ieškinyje nurodyta, kad šalys susitarė, jog už Patalpų remonto organizavimo darbus atsakovė sumokės ieškovui 25 proc. nuo visų ieškovo suorganizuotų darbų kainos, o apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad tarp šalių nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl darbų organizavimo ir ieškovo paslaugų teikimo kainos, taip pat nebuvo ir konkretaus susitarimo kainos klausimu, todėl byloje turėjo būti taikoma CK 6.198 straipsnio 1 dalis.
3.2. Byloje tarp šalių kilo ginčas tik dėl atsiskaitymo tarpusavyje dydžio (bet ne dėl paties susitarimo dėl kainos buvimo/nebuvimo).
3.3. 2020 m. balandžio 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) rangos sutarties kopiją, 2021 m. sausio 6 d. informaciją iš internetinio puslapio www.cvonline.lt apie darbo rinkoje vyraujančius statybų vadovų ir statybų projektų vadovų atlyginimus ieškovas galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti 2020 m. lapkričio 16 d. informaciją apie grynuosius mėnesinius atlyginimus statybos sektoriaus srityje pagal skirtingas pareigas iš internetinio puslapio www.manoalga.lt, nes nurodytame internetiniame puslapyje yra pateikiami darbo užmokesčiai konkrečioje statybų srityje, o šioje byloje buvo nagrinėjami prievoliniai teisiniai santykiai.
3.4. Nėra aišku, kokiu pagrindu remdamasis ieškovas nurodo, kad priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma sudaro 450 Eur. Atsakovė yra pateikusi prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, kuriame yra nurodytas valandinis advokato įkainis (100 Eur + PVM) ir nurodytos valandos, kurios buvo skirtos kiekvienai teisinei paslaugai suteikti. Kad parengtų atsiliepimą, atsakovės atstovai turėjo susipažinti ir išanalizuoti pateiktą medžiagą, nustatyti faktines aplinkybes, įvertinti didelės apimties ieškinio priedus. Byloje vyko keturi teismo posėdžiai, kuriems reikėjo tinkamai pasiruošti. Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo prie teismo posėdžių nurodytos valandos yra nurodytos ne tik su atstovavimu paties teismo posėdžio metu, tačiau kartu su valandomis, kurios buvo skirtos pasiruošti posėdžiui. Nėra reglamentuota, kad ieškinio (ginčo) suma yra kriterijus, į kurį turėtų atsižvelgti teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį.
12. Ieškovas nepateikė atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2020 m. lapkričio 16 d. informaciją apie grynuosius mėnesinius atlyginimus statybos sektoriaus srityje pagal skirtingas pareigas iš internetinio puslapio www.manoalga.lt, 2020 m. balandžio 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) rangos sutarties kopiją, 2021 m. sausio 6 d. informaciją iš internetinio puslapio www.cvonline.lt apie darbo rinkoje vyraujančius statybų vadovų ir statybų projektų vadovų atlyginimus, kuriuos prašo priimti į bylą.
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad su apeliaciniu skundu pateikta 2020 m. balandžio 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) rangos sutarties kopija galėjo būti pateikta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamą įrodymą priimti ir vertinti apeliaciniame procese nėra pagrindo. Ieškovo pateikta informacija iš internetinių puslapių negali patvirtinti arba paneigti turinčių reikšmės bylai aplinkybių, kadangi nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne iš darbo teisinių santykių, tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodinėjamos, todėl ieškovo su apeliaciniu skundu pateiktą informaciją iš internetinių puslapių taip pat atsisakytina priimti.
16. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, kuria remiantis, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Materialiosios teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką, nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Tačiau šioje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungimosi principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu reikalavo priteisti skolą pagal ieškovo išrašytą ir atsakovės neapmokėtą sąskaitą faktūrą už remonto darbų organizavimo paslaugas. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (CK 6.718 straipsnio 3 dalis), o paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais (CK 6.720 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškovui teko pareiga įrodyti susitarimo dėl atlygintinų paslaugų su atsakove sudarymo faktą ir šio susitarimo turinį, t. y. dėl kokių konkrečiai paslaugų sulygta, kokios šių paslaugų suteikimo ir jų apmokėjimo sąlygos, taip pat įrodyti, kad jis paslaugas, dėl kurių teikimo šalys susitarė, suteikė ir sutartinę prievolę įvykdė, o antroji sutartinių santykių šalis (atsakovė) priešpriešinės sutartinės prievolės sumokėti už gautas (perduotas) paslaugas nėra įvykdžiusi.
18. Byloje nėra ginčo, kad tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė paslaugų teikimo sutartis. Ieškovo teigimu, šalys buvo sudariusios žodinį susitarimą dėl paslaugų suteikimo, atsakovė vengė pasirašyti rašytinę sutartį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu; pagal atlygintinų paslaugų sutartį teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018); CK XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018); kilus ginčui dėl atlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių egzistavimo, į bylos įrodinėjimo dalyką įeina šių sąlygų nustatymas: 1) šalių valia sukurti tarpusavio paslaugų teikimo santykius, 2) suteikiamų nematerialaus pobūdžio (intelektinių) ar kitokių paslaugų rūšis, 3) atlyginimo už šias paslaugas dydis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018).
19. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas paslaugų teikimo faktą įrodinėjo šalių paaiškinimais ir elektroniniu šalių susirašinėjimu. Pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis įvertino kaip pakankamus susitarimo dėl paslaugų teikimo atsakovei faktui įrodyti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, tuo labiau, kad šiai išvadai iš esmės neprieštarauja ir atsakovė. Atsakovė nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo atliktų darbų apimtimi, verte ir ieškovui nustatytu atlyginimo dydžiu. Ieškovas nesutinka su jam nustatytu atlyginimo už suteiktas paslaugas dydžiu.
20. Atsakovė savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui didesnę paslaugų kainą, nei jam priklauso pagal faktiškai suteiktų paslaugų apimtį, t. y. kelia klausimą dėl įrodymų vertinimo tinkamumo nustatant prievolių vykdymo faktus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pasisakant dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo tinkamumo pirmosios instancijos teismui nustatant šiai bylai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, pirmiausia būtina pažymėti, kad bylos šalys, nors jos abi yra savo sričių profesionalės, nepateikė rašytinių įrodymų, pagal kuriuos būtų galima tiesiogiai nustatyti tikslią sutartų suteikti paslaugų apimtį (tokie duomenys nėra užfiksuoti sutartyje, kadangi ji sudaryta žodžiu, taip pat kituose šalių pateiktuose dokumentuose), faktiškai suteiktas paslaugas ir konkrečią atsakovės pareigos sumokėti paslaugų kainą apimtį. Vadinasi, šios bylos faktinėms aplinkybėms išsiaiškinti nebuvo pateikti įrodymai, kuriais paprastai yra nustatomos reikšmingos faktinės aplinkybės, – jos buvo nustatytos remiantis daugiausia netiesioginiais įrodymais. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad bylos šalys savo veiksmais, kuriems pateisinti nebuvo nurodytos objektyvios priežastys, ypač apsunkino pirmosios instancijos teismui galimybę išsiaiškinti faktines aplinkybes, sudarančias šios bylos nagrinėjimo dalyką, todėl, esant tokioms procesinėms sąlygoms, nėra pagrindo reikalauti absoliutaus ar ypač aukšto teismo įsitikinimo dėl bylai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių (ne)egzistavimo laipsnio. Teisėjų kolegija, remdamasi šiais argumentais ir įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai, pateikti aptariamam atsakovės teiginiui pagrįsti, patys savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo faktiškai suteiktų paslaugų kiekį ir kartu atsakovės pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas apimtį, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles.
21. Teisėjų kolegija pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šalys nebuvo sutarusios dėl konkrečia suma įvardinto atlygio už paslaugas dydžio. Atsakovė neįrodinėjo aplinkybių, kad prieš pradedant darbus buvo nustatyta konkreti atlygio suma. Be to, atsakovė pripažino pradžioje susitarusi su ieškovu tik dėl griovimo ir smėliavimo darbų organizavimo, o vėliau paslaugų teikimo eigoje šalių konkliudentiniais veiksmais paslaugų apimtis buvo keičiama (didinama). Tokie pokyčiai, esant konkrečiam susitarimui dėl galutinės paslaugų kainos, būtų sąlygoję ir šalių derybas dėl papildomo užmokesčio už paslaugų masto padidinimą, tačiau tokios aplinkybės šalys neįrodinėjo. Dėl nurodytos priežasties kaip labiausiai tikėtiną teisėjo kolegija vertina pirmosios instancijos teismo konstatuotą faktą, kad šalys buvo susitarę ieškovo atlygį susieti su teiktinų paslaugų apimtimi.
22. Nutarties 21 punkte pateikta išvada paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad konstatuodamas šalių susitarimą dėl procentinio atlygio dydžio pirmosios instancijos teismas vadovavosi 2019 m. rugsėjo 22 d. elektroniniu laišku, t. y. vienašališku ieškovo pareiškimu atsakovei apie jo pageidaujamą gauti atlygį. 2019 m. rugsėjo 22 d. elektroniniame laiške ieškovas atsakovės atstovei nurodė, kad jo atlygį sudaro procentai nuo rangovų, subrangovų ir meistrų atliekamų ir kontroliuojamų darbų, tikslios sumos bus nustatytos pabaigus darbus. Tame pačiame laiške ieškovas nurodė norintis gauti tam tikrą atlyginimo dalį – 2 000 Eur. Nors atsakovė teigia, kad ieškovas laiške vienašališkai pareiškė apie savo procentinį atlygį, tačiau atsakovės atstovė, atsakydama į šį laišką, neišreiškė jokio prieštaravimo, priešingai, sutiko su juo, pasiūlė su ieškovu susitikti ir susitikimo metu sumokėjo prašomą sumą.
23. Tai, kad sumokėta 2 000 Eur suma nebuvo galutinis atlyginimas už suteiktas paslaugas, įrodo aplinkybės apie tame pačiame laiške minimą procentinį atlygį, taip pat 2 000 Eur mokėjimo data – 2019 m. rugsėjo 26 d., t. y. ketvirtadienis, kaip nurodyta atsakovės atstovės laiške. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovas atsakovei paslaugas teikė mažiausiai iki 2019 m. spalio mėn. vidurio. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nenustatyta, kad už ankstesnius mėnesius iki rugsėjo mėnesio ieškovui buvo mokama. Byloje taip pat nėra duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad ieškovas, gavęs 2 000 Eur atlygį, sutiko likusį laiką dirbti nemokamai. Pabrėžtina, kad šalių bendradarbiavimas nutrūko dėl konflikto, o ne dėl to, jog buvo atlikti visi šalių sutarti darbai. Nurodytų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad atsakovė, net ir sumokėjusi 2 000 Eur sumą, nėra tinkamai atsiskaičiusi su ieškovu.
24. Esminis klausimas šiuo atveju sietinas su tuo, kaip maksimaliai objektyviai nustatyti įsiskolinimo sumą. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę papildomai sumokėti 416,50 Eur. Įvertinusi bylos medžiagą šalių argumentų kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad, viena vertus, atsakovė nenuginčijo nurodytos sumos pagrįstumo, kita vertus, ieškovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti didesnės atsakovės turtinės prievolės faktą.
25. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškinio motyvais, kad atlygio dydis turi būti siejamas su ieškovo organizuotų darbų verte. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo nurodytos jo organizuotų darbų vertės pagrįstumo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais atsakovės apeliacinio skundo teiginiais.
26. Skundžiamu sprendimu pripažinta įrodyta ieškovo nurodyta aplinkybė, kad iš viso atlikta ieškovo organizuotų darbų už 30 206,30 Eur be PVM. Atsakovė, teigdama, kad 30 206,30 Eur sumą sudaro ne tik darbų, bet ir medžiagų kainos, šio savo teiginio nepagrindė konkrečiais įrodymais. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas teigė, kad į 30 206,30 Eur sumą įtraukė tik darbų vertę. Atsakovė, nurodydama, kad į kai kurias sąskaitas faktūras buvo įtrauktos ir medžiagos (UAB „Talbeta“, UAB „ANVI projektai“), turėjo galimybę šiuos savo teiginius pagrįsti konkrečiais įrodymais, tačiau to nepadarė. Byloje nėra ginčo, kad ieškovo organizuoti darbai buvo teikti atsakovei, būtent ji priėmė įvairių rangovų atliktus darbus, apmokėjo jų pateiktas sąskaitas faktūras, todėl būtent ji, o ne ieškovas, turėjo galimybę reikalauti iš atsakovei darbus atlikusių subjektų jų atliktų darbų detalizavimo. Atsakovės atstovas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad atsakovės surasti rangovai pateikė atskiras sąskaitas už medžiagas ir darbus, o ieškovo surasti rangovai sąskaitose viską nurodė kartu, todėl atsakovei sunku apskaičiuoti darbų ir medžiagų vertes. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė tik patvirtina išvadą, kad atsakovė savo poziciją grindžia prielaidomis. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad į ieškovo nurodytą organizuotų darbų vertę yra faktiškai įtraukta ir darbams naudotų medžiagų kaina. Pažymėtina, kad tokioms prielaidoms pagrįsti atsakovė turėjo galimybę ne tik įvertinti, kokie darbai jos valdomose patalpose buvo faktiškai atlikti ir kokios medžiagos naudotos (apmokėdama jai teikiamas sąskaitas nepasidomėjusi, už ką moka, atsakovė elgėsi savo rizika), bet ir užklausti konkrečių rangovų apie jų išrašytų sąskaitų turinį bei jose užfiksuotų rangos darbų apimtis, tačiau to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas aptariamą argumentą pagrįstai atmetė.
27. Be to, atsakovė akcentavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių į ieškovo organizuotų darbų apimtį įtrauktų R. A. (1 300 Eur) ir D. A. (1 660 Eur) darbų atlikimą. Vertinant šį argumentą reikšmingomis teisėjų kolegija pripažįsta keletą aplinkybių. Pirma, vien faktas, kad atskiriems darbams atlikti nebuvo išrašytos sąskaitos ar nėra kitų jų atlikimo ar atsiskaitymo už juos faktą patvirtinančių įrodymų, nėra pakankamas spręsti, kad darbai iš tikrųjų nebuvo atlikti. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė taip organizuoja savo veiklą, kad dalis sutartinių santykių nėra įforminamos sutartimis ar kitais dokumentais. Net ir faktas, kad atsakovė ieškovui sumokėjo 2 000 Eur sumą, grindžiamas ne išrašytomis sąskaitomis ar mokėjimo dokumentais, bet elektroniniu susirašinėjimu ir šalių paaiškinimais. Antra, ieškovas neįrodinėja aplinkybės, kad jis organizavo visus Patalpose vykdytus darbus. Šalys pripažino, kad dalis darbų buvo atliekama pačios atsakovės iniciatyva, jai susitarus su atskirais rangovais, už dalį darbų apmokėjo patalpų savininkas. Dėl nurodytos priežasties vien atsakovės nurodyta aplinkybė, kad egzistavo ir kiti rangovai, kurie vykdė tam tikrus darbus, pati savaime nepaneigia ieškovo nurodytų darbų atlikimo. Trečia, ieškovas dar teikdamas ieškinį aiškiai įvardijo priežastis, dėl kurių jis negalėjo pateikti jo nurodytas aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų – kilusį konfliktą su atsakovės vadove, dėl kurio jam nebuvo leista užbaigti darbų. Kita vertus, atsakovė, kuri, kaip patalpų valdytoja ir užsakovė, turėtų disponuoti visais su statybos darbais susijusiais dokumentais, nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti, kokie santechnikos ir elektros darbai buvo atliekami, konstatuoti, kad visus darbus atliko atsakovės nurodyti asmenys. Ketvirta, reikšminga teismas pripažįsta ir ieškovo nurodytą aplinkybę, kad ieškovas į 30 206,30 Eur sumą įtraukė ne visus darbus, kuriuos teikdamas paslaugas jis organizavo (pvz., UAB „Dauriusta“, UAB „Cramo“). Kaip minėta, darbų apimtys ir pobūdis buvo keičiami jų eigoje, buvo pasitelkiamas didelis kiekis skirtingų rangovų. Tokia sutartinių santykių raida leido pirmosios instancijos teismui kaip labiausiai tikėtiną vertinti ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jo organizuotų darbų vertė buvo ne mažesnė už jo nurodytą 30 206,30 Eur sumą.
28. Konstatavęs, kad ieškovas įrodė jo teiktų paslaugų apimtį, pirmosios instancijos teismas neįrodytu pripažino ieškinio argumentą, kad šalys buvo sutarusios dėl 25 proc. organizuotų darbų vertės atlygio, bei nustatė 8 proc. dydžio atlygį. Su tokia išvada nesutinka abi šalys.
29. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas neįrodė ieškinyje nurodomo atlygio dydžio. Nors ieškovas teigia, kad jis nedirba už mažesnę nei, jo teigimu, rinkos kaina, t. y. 25 proc. nuo darbų vertės, tačiau šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Dviejų sutarčių, sudarytų 2014 m. lapkričio 21 d. ir 2019 m. sausio 15 d., pateikimas į bylą neįrodo ieškovo ieškinyje įvardintos jo paslaugų kainos, tuo labiau, kad 2014 m. lapkričio 15 d. sutartyje ji nurodyta mažesnė – 20 proc. Šiuo atveju įvertintina, kad kiekvienu atveju gali skirtis ieškovo atliekamų darbų apimtis, o tai lemia ir jų kainą. Teisėjų kolegijos nuomone, nelabai aišku, kodėl asmuo, kuris jau ne vienerius metus užsiima su statybų organizavimu ir jų priežiūra susijusia veikla, pateikė tik dvi sutarčių kopijas, kuriose nurodytas panašus į nagrinėjamoje byloje prašytą priteisti užmokesčio dydis. Ieškovas turėjo galimybę pateikti žymiai didesnį kiekį savo su įvairiais užsakovais sudarytų sutarčių, kad pirmosios instancijos teismas galėtų įsitikinti ieškovo nurodytų jo teikiamų paslaugų įkainių pagrįstumu.
30. Abejonių dėl ieškovo nurodytos paslaugų vertės negalėjo nesukelti ir paties ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis 2019 m. vasario mėn. atsakovės direktorės vyrui V. J. buvo siuntęs sutarties projektą, kuriame yra nurodyta, jog už paslaugas ieškovui mokama 25 proc. nuo darbų vertės, tačiau, kaip nurodė liudytoju apklausiamas V. J., šis sutarties projektas buvo siųstas dėl kito objekto ir dėl bendradarbiavimo nurodytame objekte nebuvo susitarta.
31. Pabrėžtina ir tai, kad rašytinės sutarties su atsakove nesudarymas, ieškovo reikalavimas atlyginimą mokėti grynais (2019 m. rugsėjo 23 d. elektroninis laiškas) ne tik sukūrė situaciją, kad realiai šalių aptarto atlyginimo dydžio nustatyti nėra įmanoma, bet ir atskleidžia specifinius sutarties šalių poreikius oficialiai neforminti tarpusavio santykių, kas leidžia kaip labiausiai tikėtiną vertinti situaciją, kad šalis siejo neformalūs santykiai, kuriuos galėjo nulemti siekis sumažinti su Patalpų rekonstrukcija susijusias išlaidas. Dėl nurodytos aplinkybės sieti ieškovo atlygį su panašių paslaugų, kurias teikia panašaus pobūdžio veikla užsiimantis ūkio subjektas, oficialiai įforminantis teikiamas paslaugas, samdantis tokiai veiklai vykdyti darbuotojus ir prisiimantis atsakomybę už teikiamų paslaugų kokybę, nėra pagrindo.
32. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nustatydamas mažesnį (8 proc. nuo organizuotų darbų vertės) atlygio dydį, ieškovo teikiamos paslaugos iš esmės atitiko darbų vadovo funkcijas, kurių kainą susiejo su paties ieškovo pateiktame eksperto dr. D. K. parengtame vertinimo akte nurodomu statybvietės vadovo darbo užmokesčiu. Akte nurodytos išlaidos (kurių fakto ieškovas neįrodė) bei pelno marža sietini su sutartiniais santykiais, kai tam tikrą organizacinę struktūrą turintis paslaugų teikėjas sudarydamas sutartį dėl paslaugų teikimo įvertina ne tik faktą, kad paslaugas faktiškai teiks tam tikras darbų vadovas, bet ir aplinkybes, jog paslaugų teikėjas bus atsakingas už visą objektą, su darbų organizavimu susijusias išlaidas bei atskaičius šias išlaidas verslo organizavimo tikslais tikėsis papildomai gauti pelno. Sudarydama neformalų susitarimą su ieškovu atsakovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad ieškovo atlygį sudarys darbų vadovo darbo užmokestį atitinkantis įkainis, todėl, nesusitaręs su atsakove dėl konkrečios atlygio sumos, ieškovas negali savo finansines pretenzijas grįsti teoriniais, besiklosčiusių santykių raidos specifikos neatitinkančiais dydžiais.
33. Kartu teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas atlygio dydis negali būti vertinamas kaip paneigiantis šalių teisių ir teisėtų interesų balansą. Viena vertus, konstatavus, kad atsakovės sumokėta 2 000 Eur suma negali būti pripažįstama galutiniu atsiskaitymu, ieškovui priteista papildoma atlyginimo suma, kuri nėra iš esmės didesnė už išmokėtąją dalį. Kita vertus, ieškovas neįrodė savo pretenzijų į didesnį atlygį pagrįstumo.
34. Teisėjų kolegija nesutinka ir su ieškovo apeliacinio skundo argumentu dėl iš ieškovo atsakovei priteisto per didelio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
35. Atsakovė pirmosios instancijos teismui 2020 m. lapkričio 17 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, prašydama iš ieškovo priteisti 3 569,5 Eur sumą. Prie prašymo atsakovė pridėjo 2020 m. liepos 20 d. ir 2020 m. lapkričio 16 d. PVM sąskaitas faktūras, 2020 m. liepos 20 d. ir 2020 m. lapkričio 16 d. suteiktų teisinių paslaugų ataskaitas, 2020 m. rugpjūčio 21 d. ir 2020 m. lapkričio 16 d. mokėjimo nurodymų kopijas. Iš 2020 m. liepos 20 d. teisinių paslaugų ataskaitos nustatyta, kad atsakovė už atsiliepimo į ieškinį parengimą jai atstovaujančiam advokatui sumokėjo iš viso 1 331 Eur sumą (1 100 Eur + PVM). Įvertinusi vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) atitinkamu ketvirčiu (užpraėjęs ketvirtis nustatomas pagal sąskaitos faktūros už teisines paslaugas apmokėjimo datą), Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punkte nustatytą koeficientą, teisėjų kolegija sprendžia, kad maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą yra 3 452,50 Eur (2020 m. 1 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (1 381 Eur) * 2,5). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo sumažinti už atsiliepimo į ieškinį parengimą atsakovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą. Įvertinusi 2020 m. liepos 20 d. teisinių paslaugų ataskaitos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei bylinėjimosi išlaidos už pasirengimą ir atstovavimą 2020 m. liepos 13 d. teismo posėdyje taip pat pagrįstai nemažintos, kadangi 363 Eur išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto užmokesčio dydžio už tokio pobūdžio teisines paslaugas – 414,30 Eur (3 val., 2020 m. 1 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 381 Eur, koeficientas – 0,1 už vieną valandą (Rekomendacijų 8.19 punktas)). Iš 2020 m. lapkričio 16 d. teisinių paslaugų ataskaitos nustatyta, kad atsakovė už pasirengimą ir atstovavimą 2020 m. rugsėjo 24 d., 2020 m. lapkričio 12 d., 2020 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžiuose jai atstovaujančiam advokatui sumokėjo iš viso 1 754,50 Eur sumą (1 450 Eur + PVM). Priešingai, nei teigia ieškovas, ši suma nėra per didelė už nurodyto pobūdžio teisines paslaugas, kadangi maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už šias teisines paslaugas yra 2 027,8 Eur (14,5 val., 2020 m. 2 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 398,50 Eur, koeficientas – 0,1 už vieną valandą (Rekomendacijų 8.19 punktas)). Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad atsakovės jai atstovaujančiam advokatui už lydraščio dėl dokumentų pateikimo parengimą sumokėta 121 Eur (100 Eur + PVM) suma yra per didelė, kadangi maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už tokio procesinio dokumento parengimą yra 139,85 Eur (2020 m. 2 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (1 398,5 Eur) * 0,1 (Rekomendacijų 8.17 punktas)).
36. Rekomendacijų 2 punktas ir CPK 98 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.
37. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šiuos kriterijus, sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo atsakovės sumokėtos sumos advokato teisinei pagalbai apmokėti vertinti kaip pernelyg didelio ir nepagrįsto išlaidavimo. Šiuo atveju nesutiktina su ieškovu, kad nagrinėjama byla buvo nesudėtinga, nereikalavo specialių žinių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės prašyta priteisti išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, advokato pagalbai apmokėti suma atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra mažesnė, negu apskaičiuota pagal Rekomendacijas, priteistino užmokesčio suma, todėl skundžiamu teismo sprendimu buvo pagrįstai priteista iš atsakovės, įvertinus patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalis, dėl kurių ginčo nėra.
38. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ar proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 117 Eur žyminį mokestį, taip pat prie apeliacinio skundo pridėjo įrodymus, kad turėjo 350 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, taip pat apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti jai 1 754,5 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (968 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, 786,5 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) atlyginimą, pridėjo šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Kadangi ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai netenkinami, šalims nepriteistinas išlaidų už apeliacinių skundų parengimą atlyginimas, taip pat už apeliacinius skundus sumokėti žyminiai mokesčiai. Teisėjų kolegija tenkina tik atsakovės prašymą dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atlyginimo. Kaip minėta, atsakovė pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovo 786,5 Eur išlaidas, patirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, pridėjo šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išlaidų suma atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra žymiai mažesnė, negu apskaičiuota pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį maksimali rekomenduojama priteisti suma (2020 metų 3 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (1 454,8 Eur) * 1,3 = 1 891,24 Eur), todėl ji priteistina iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verus gustus“, juridinio asmens kodas 135139384, iš ieškovo A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), 786,50 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Dalė Burdulienė
Albina Rimdeikaitė