Civilinė byla Nr. e2-1102-467/2025
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00077-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1; 3.4.4.5.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko, Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“, valdančios uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtą, į paskolas investuojantį investicinį fondą „NuCapital“, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje, išskirtoje iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo projektai“ bankroto bylos, pagal nemokumo administratorės ginčijamą ieškovės „Diamond Hands Inv“, uždarosios akcinės bendrovės prašymą dėl 265 702,44 Eur finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo, atsakovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Vėjo projektai“, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „I asset management“, valdanti uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtą, į paskolas investuojantį investicinį fondą „NuCapital“,
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Vėjo projektai“ iškelta restruktūrizavimo byla, nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 30 d. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 21 d. nutartimi nutraukė UAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo bylą, atsisakydamas patvirtinti restruktūrizavimo planą ir konstatuodamas, kad UAB „Vėjo projektai“ yra nemoki. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi UAB „Vėjo projektai“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė A. G.. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. birželio 5 d. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartimi nemokumo administratorius A. G. atstatydintas iš pareigų ir bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Vėjo projektai“ nemokumo administratore paskirta UAB „Valnetas“.
2. „Diamond Hands Inv“, UAB pateikė BUAB „Vėjo projektai“ nemokumo administratorei prašymą įtraukti ją į BUAB „Vėjo projektai“ kreditorių sąrašą su 1 765 003,51 Eur finansiniu reikalavimu, kurį sudaro 1 200 000 Eur paskola ir 565 003,51 Eur kompensuojamosios palūkanos.
3. BUAB „Vėjo projektai“ nemokumo administratorė UAB „Valnetas“ 2025 m. rugsėjo 4 d. pateikė teismui prašymą dėl neginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo. Minėtu prašymu, be kita ko, prašė teismą patvirtinti antrosios eilės kreditorės „Diamond Hands Inv“, UAB finansinį reikalavimą 1 499 301,07 Eur, kurį sudaro 1 200 000 Eur negrąžinta paskola ir 299 301,07 Eur palūkanos, skaičiuojamos nuo 2022 m. rugsėjo 22 d. iki 2024 m. gegužės 30 d. (kai įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartis dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Vėjo projektai“ iškėlimo) pagal 2022 m. rugpjūčio 3 d. paskolos sutartį, 2023 m. gruodžio 22 d. paskolos sutarties pakeitimą Nr. l, 2023 m. lapkričio 29 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą. Nemokumo administratorė prašė netvirtinti jos ginčijamų kreditorių reikalavimų, tarp kurių – ir „Diamond Hands Inv“, UAB finansinis reikalavimas dėl 265 702,44 Eur palūkanų dalies.
4. Nemokumo administratorė nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio l dalies 4 punktą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. Teismų praktikoje nurodoma, kad restruktūrizavimo bylos nutraukimas ir bankroto bylos iškėlimas JANĮ 114 straipsnio 3 dalies pagrindu nereiškia, jog buvo nutrauktas pats nemokumo procesas, keičiasi tik nemokumo proceso forma. Todėl JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas principas dėl draudimo skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, atsakovės prievolėms taikomas nuo nemokumo bylos iškėlimo, t. y. kai įsiteisėjo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o vien nemokumo proceso formos pakeitimas nepaneigė minėto principo taikymo. Finansiniai reikalavimai, susiformavę iki nemokumo bylos iškėlimo, nemokumo byloje turi būti fiksuojami tokio dydžio ir apimties, kokia buvo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dieną ir negali būti didinami skaičiuojant delspinigius bei palūkanas.
5. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi buvo patvirtintas antrosios eilės kreditorės „Diamond Hands Inv“, UAB finansinis reikalavimas, kurį sudaro: 1 200 000 Eur skola ir 299 301,07 Eur palūkanos, iš viso 1 499 301,07 Eur. Ta pačia nutartimi nemokumo administratorės ginčijama „Diamond Hands Inv“, UAB finansinio reikalavimo dalis – dėl 265 702,44 Eur palūkanų – išskirta iš BUAB „Vėjo projektai“ bankroto bylos ir nutarta šią finansinio reikalavimo dalį nagrinėti atskirai (užvesta civilinė byla Nr. eB2-788-777/2025).
6. Nustatytu terminu kreditorė „Diamond Hands Inv“, UAB dubliko nepateikė.
7. Suinteresuotas asmuo UAB „I asset management“, valdanti uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtą, į paskolas investuojantį investicinį fondą „NuCapital“ (toliau – fondas „NuCapital“) 2025 m. spalio 21 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad išskirtas bylas nagrinėjantis teismas negali kvestionuoti BUAB „Vėjo projektai“ kreditorių teisės apskaičiuoti palūkanas ir delspinigius už restruktūrizavimo laikotarpį ir skaičiuoti jas iki tol, kol bendrovei buvo iškelta bankroto byla, nes tai tiesiogiai prieštarautų Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2-524-407/2025, kurioje pateikti išaiškinimai yra privalomi ne tik dėl to, kad jie suformuoti naujausioje aukštesnės instancijos teismo nutartyje, bet ir dėl to, jog jie suformuoti būtent dėl BUAB „Vėjo projektai“ kreditorių teisės į papildomas palūkanas ir delspinigius už šios bendrovės restruktūrizavimo laikotarpį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi nutarė atmesti kreditorės „Diamond Hands Inv“, UAB prašymą dėl 265 702,44 Eur palūkanų finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo BUAB „Vėjo projektai“ bankroto byloje.
9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog nemokumo administratorės ieškovės ginčijamą 265 702,44 Eur finansinio reikalavimo dalį sudaro palūkanos, kurios apskaičiuotos nuo 2024 m. gegužės 30 d. (kai bendrovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla) iki 2025 m. birželio 5 d. (kai bendrovei buvo iškelta bankroto byla). Ginčo esmę sudaro tai, ar bankroto byloje gali būti tvirtinamos palūkanos, kurios yra apskaičiuotos už laikotarpį, kai bendrovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, pereinant iš vieno nemokumo proceso į kitą.
10. Teismas sutiko su nemokumo administratore, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-465-407/2025 20 punkte išaiškino, jog praktika dėl palūkanų skaičiavimo taisyklių, kai yra pradedamas restruktūrizavimo procesas ir pereinama į bankroto procesą, yra suformuota Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-912-407/2024. Teismas, priimdamas nutartį, šia teismų praktika vadovavosi, pažymėdamas, kad net jei ir anksčiau kai kuriose bylose buvo vartojamos priešingos formuluotės, teismų praktika nėra statiška. Juolab kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ, pakeitęs iki tol galiojusį Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ). Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-912-407/2024 aiškiai suformuluota nuostata, kad restruktūrizavimo ir bankroto procesai – vientisas nemokumo procesas, todėl palūkanos tarp jų neskaičiuojamos. Ši pozicija buvo pakartota ir patvirtinta Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-465-407/2025. Būtent šių Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimų turėtų būti laikomasi nagrinėjamoje byloje, siekiant užtikrinti teisės aiškinimo nuoseklumą ir vienodą teismų praktiką. Fondo „NuCapital“ siekis remtis ankstesniais išaiškinimais neturi pagrindo.
11. Teismas vertino, kad fondas „NuCapital“ neteisingai interpretuoja kreditorių lygiateisiškumo principą, nes palūkanų neskaičiavimo draudimas nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo taikomas visiems kreditoriams tiek dalyvavusiems restruktūrizavime, tiek naujai prisijungusiems po bankroto bylos iškėlimo. Todėl teismo pozicija užtikrina vienodas sąlygas visiems kreditoriams, o ne jų teisių pažeidimą.
12. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-524-407/2025 teismas nesirėmė, nes šios bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nesutampa. Teismo vertinimu, Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai paminėtoje nutartyje, priešingai nei teigia fondas „NuCapital“, nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamoje civilinėje byloje ir neturi prejudicinės res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galios. Fondas „NuCapital“ nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-524-407/2025 42 punktu, išimtu iš konteksto, kuris neatitinka nagrinėjamos bylos konteksto, todėl nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamoje civilinėje byloje.
13. Teismas, įvertinęs nutartyje aptartą teismų praktiką, konstatavo, kad pagal JANĮ 114 straipsnio 3 dalį restruktūrizavimo bylos nutraukimas ir bankroto bylos iškėlimas nereiškia naujo proceso pradžios, o tik nemokumo proceso formos pakeitimą. Nemokumo procesas laikytinas vientisu nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki galutinio proceso užbaigimo (bankroto pabaigos ir bendrovės išregistravimo). Palūkanų skaičiavimo draudimas, nustatytas JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte, taikomas nuo pirmosios nemokumo bylos iškėlimo dienos, t. y. restruktūrizavimo bylos ir tęsiasi viso proceso metu, neatsižvelgiant į jo formos pakeitimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Suinteresuotas asmuo fondas „NuCapital“ atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti „Diamond Hands Inv“, UAB 2025 m. liepos 1 d. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo visa apimtimi ir patvirtinti antrosios eilės II etapo 265 702,44 Eur „Diamond Hands Inv“, UAB finansinį reikalavimą BUAB „Vėjo projektai“ bankroto byloje; 2) tuo atveju, jeigu „Diamond Hands Inv“, UAB nepateiktų atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-788-777/2025 ir Lietuvos apeliacinis teismas konstatuotų, kad fondas „NuCapital“ neturi teisės savarankiškai skųsti šios nutarties, nes ji neturi teisinės įtakos fondo „NuCapital“ teisėms ir (ar) pareigoms, nutraukti apeliacinį procesą pagal šį atskirąjį skundą, nepasisakant dėl ginčo esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Priešingai nei konstatuota nutartyje, Lietuvos apeliacinis teismas daugiau nei 10 metų formuoja išaiškinimus, įskaitant ir naujausioje savo praktikoje, kad netesybų ir palūkanų skaičiavimas nutraukiamas tik iškėlus bendrovei bankroto bylą, o restruktūrizavimo bylos iškėlimo atveju tik laikinai sustabdomas, dėl to ir gali būti atnaujinamas (JANĮ 115 straipsnio 2 dalis).
14.2. Nemokumo administratorė ir jai pritaręs pirmosios instancijos teismas vadovavosi vos dviem Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, kurios, viena vertus, akivaizdžiai prieštarauja ilgus metus nuosekliai formuojamai ir naujausiai Lietuvos apeliacinio teismo praktikai, kita vertus, ignoruoja esminį faktą, kad būtent BUAB „Vėjo projektai“ nemokumo procese Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-524-407/2025 konstatavo, jog, nutraukus restruktūrizavimo procesą, kreditoriai turi teisę apskaičiuoti palūkanas ir delspinigius už restruktūrizavimo laikotarpį ir skaičiuoti jas iki tol, kol bendrovei bus iškelta bankroto byla (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-336-881/2025).
14.3. Pirmosios instancijos teismui Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-524-407/2025 pateikti išaiškinimai yra privalomi ne tik dėl to, kad jie suformuoti naujausioje aukštesnės instancijos teismo nutartyje, bet ir dėl to, jog jie suformuoti būtent dėl UAB „Vėjo projektai“ kreditorių teisės į papildomas palūkanas ir delspinigius už šios bendrovės restruktūrizavimo laikotarpį. Teismas šiuo atveju nepagrįstai nukrypo nuo tame pačiame teisminiame procese (Nr. 2-57-3-00077-2024-9) UAB „Vėjo projektai“ ir jos kreditorių atžvilgiu Lietuvos apeliacinio teismo suformuoto išaiškinimo. Įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui.
14.4. Teismas, kaip ir nemokumo administratorė, painioja dvi skirtingas teisines sąvokas: skaičiavimo sustabdymą ir nutraukimą. Vadovaujantis teismų praktika, palūkanų ir netesybų skaičiavimas buvo nutrauktas tik tada, kai UAB „Vėjo projektai“ buvo iškelta bankroto byla (2025 m. birželio 5 d.). Iki tol UAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo procese palūkanų ir netesybų skaičiavimas buvo laikinai sustabdytas. 2025 m. balandžio 1 d. įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-172-777/2025 nutraukus restruktūrizavimo procesą, palūkanų ir netesybų skaičiavimas atsinaujino ir buvo nutrauktas tik 2025 m. birželio 5 d., kai šiai bendrovei buvo iškelta bankroto byla.
14.5. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, bendrovė, skųsdama nutartį, kuria jai buvo iškelta bankroto byla, 2025 m. balandžio 15 d. atskirajame skunde kaip vieną iš esminių atskirojo skundo argumentų ir nurodė tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas turi suformuoti išaiškinimą, ar bendrovės kreditoriai turi teisę apskaičiuoti papildomas palūkanas ir netesybas už bendrovės restruktūrizavimo laikotarpį, nes bendrovė mano, jog tokios teisės jos kreditoriai neturi.
14.6. Priešingai nei konstatuota skundžiamos nutarties 12 punkte, JANĮ įsigaliojimas šiuo atveju nepakeitė Lietuvos apeliacinio teismo praktikos ir fondas „NuCapital“ nesiremia tariamai pasenusia teismų praktika, nes fondas „NuCapital“ nurodė ne vieną 2025 metais priimtą nutartį, kuri yra vėlesnė nei nurodė nemokumo administratorė, pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-233-467/2025.
14.7. Kreditoriaus dalyvavimas restruktūrizavimo procese ir finansinio reikalavimo reiškimas nėra teisiškai privalomas. Todėl jeigu reikėtų hipotetiškai pritarti nemokumo administratorės dėstomai nepagrįstai pozicijai (kurią palaikė ir pirmosios instancijos teismas), iškėlus UAB „Vėjo projektai“ bankroto bylą, nebūtų poreikio iš naujo prašyti visų UAB „Vėjo projektai“ kreditorių reikšti finansinius reikalavimus, nes jie neva jau pareikšti restruktūrizavimo byloje. Tačiau, vadovaujantis JANĮ reikalavimais, visi UAB „Vėjo projektai“ kreditoriai turėjo iš naujo iki 2025 m. liepos 9 d. pareikšti finansinius reikalavimus, apskaičiuotus 2025 m. birželio 5 d. (kai iškelta bankroto byla). Kreditoriai iš nemokumo administratorės negavo pranešimo ar paaiškinimo, kad finansiniai reikalavimai turi būti reiškiami ne 2025 m. birželio 5 d., kai bendrovei iškelta bankroto byla, o 2024 m. gegužės 30 d., kai buvo iškelta restruktūrizavimo byla.
14.8. Nemokumo administratorė įrodinėja, kad restruktūrizavimo byloje dalyvavę bendrovės kreditoriai šiuo atveju nebeturi teisės reikšti patikslintų (padidintų) finansinių reikalavimų į bendrovę, o tai iš esmės reiškia kreditorių diskriminavimą ir savotišką nubaudimą už dalyvavimą restruktūrizavimo procese. Tokia nemokumo administratorės pozicija prieštarauja kreditorių lygiateisiškumo principui.
14.9. Teismas taip pat yra nenuoseklus, sprendžiant klausimą dėl bendrovės kreditorių teisės apskaičiuoti papildomas palūkanas ir netesybas už UAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo laikotarpį. Skundžiama nutartimi teismas konstatavo, kad „Diamond Hands Inv“, UAB tokios teisės neturi, tačiau iškeldamas UAB „Vėjo projektai“ bankroto bylą 2025 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-172-777/2025 sprendė, jog kitas bendrovės kreditorius UAB „Klaipėdos paslaugos“ turi teisę į netesybas, skaičiuotinas bendrovės restruktūrizavimo laikotarpiu.
14.10. Fondas „NuCapital“, kaip bankroto byloje patvirtintas bendrovės kreditorius, buvo įtrauktas į išskirtą bylą trečiuoju asmeniu. Taigi įsiteisėjusia nutartimi jau yra konstatuota, kad fondas „NuCapital“ turi tiesioginį teisinį suinteresuotumą šios išskirtos bylos baigtimi. Pirmosios instancijos teismas sustabdė 14 išskirtų bylų ir tikėtinai sustabdys ir fondo „NuCapital“ finansinio reikalavimo tvirtinimo bylą iki įsiteisės procesinis sprendimas šioje išskirtoje byloje. Tuo atveju, jeigu kreditorė „Diamond Hands Inv“, UAB neapskųs nutarties ir Lietuvos apeliacinis teismas manys, kad fondas „NuCapital“ neturi teisės prašyti atskiruoju skundu panaikinti nutartį ir tenkinti kreditorės „Diamond Hands Inv“, UAB prašymo ir patvirtinti ginčijamą finansinio reikalavimo dalį, fondas „NuCapital“ mano, kad Lietuvos apeliacinis teismas turėtų tiesiog nutraukti apeliacinį procesą pagal šį atskirąjį skundą, nepasisakydamas dėl ginčo esmės.
15. Atsakovės BUAB „Vėjo projektai“ nemokumo administratorė UAB „Valnetas“ atsiliepime į suinteresuoto asmens fondo „NuCapital“ atskirąjį skundą prašo: 1) Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą; 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismų precedentais reikia remtis apdairiai. Apeliantas vadovaujasi teismų praktika, kuri arba suformuota iki JANĮ įsigaliojimo, arba yra suformuota bylose, kurių faktinės aplinkybės ir įrodinėjimo dalykas skiriasi. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas išsamiai paaiškino, dėl kokių priežasčių nėra pagrįsta vadovautis fondo „NuCapital“ nurodyta teismų praktika ir atskirajame skunde fondas „NuCapital“ net nebando įrodinėti, kad yra teisinis konstitucinę doktriną ir kasacinio teismo išaiškinimus atitinkantis pagrindas vadovautis būtent jos nurodomais precedentais.
15.2. Teismui nėra privaloma sprendime aptarti kiekvieną šalies nurodomą teismo nutartį, jei nėra pagrindo jomis vadovautis. Pažymėtina, kad fondo „NuCapital“ cituojami teismų praktikos išaiškinimai negali būti taikomi šioje byloje, kadangi nurodytose bylose skiriasi faktinės aplinkybės. Nė viena iš atskirajame skunde nurodomų teismo nutarčių neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių.
15.3. Fondas „NuCapital“ atskirajame skunde nepasisako dėl nemokumo formos pasikeitimo ir įtakos palūkanų bei netesybų skaičiavimui. Fondas „NuCapital“ ignoruoja tiek nemokumo administratorės, tiek teismo nurodomą teismų praktiką ir jos net nebando kritikuoti ar aiškinti, kodėl nagrinėjamu atveju ji neturėtų būti taikoma.
15.4. Naujausioje teismų praktikoje, nagrinėjančioje netesybų ir palūkanų skaičiavimą tais atvejais, kai iš restruktūrizavimo bylos pereinama į bankroto bylą, aiškiai nurodoma, kad restruktūrizavimo bylos nutraukimas ir bankroto bylos iškėlimas JANĮ 114 straipsnio 3 dalies pagrindu nereiškia, jog buvo nutrauktas pats nemokumo procesas, keičiasi tik nemokumo proceso forma. Todėl JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas principas dėl draudimo skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, atsakovės prievolėms taikomas nuo nemokumo bylos iškėlimo, t. y. kai įsiteisėjo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o vien nemokumo proceso formos pakeitimas nepaneigė minėto principo taikymo. Finansiniai reikalavimai, susiformavę iki nemokumo bylos iškėlimo, nemokumo byloje turi būti fiksuojami tokio dydžio ir apimties, kokia buvo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dieną ir negali būti didinami skaičiuojant delspinigius bei palūkanas (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-912-407/2024; 2025 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-465- 407/2025).
15.5. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-524-407/2025 nagrinėjamoje byloje neturi prejudicinės reikšmės ir pirmosios instancijos teismas paaiškino, kodėl. Teismo vertinimas atitinka teismų praktiką dėl galimybės kitu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais. Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartyje nepateiktas teisinis vertinimas, pateikta tik nuoroda į Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartį, kuri neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl ja negali būti vadovaujamasi.
15.6. Nagrinėjamos bylos dalykas yra tai, ar bankroto byloje gali būti tvirtinamos palūkanos, kurios yra apskaičiuotos už laikotarpį, kai bendrovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, pereinant iš vieno nemokumo proceso į kitą, o ne tai, ar restruktūrizavimo byloje dalyvavę kreditoriai turi teisę reikšti patikslintus (padidintus) reikalavimus. Nemokumo administratorė bankroto byloje neįrodinėjo, kad restruktūrizavimo byloje nedalyvavę kreditoriai turi teisę skaičiuoti palūkanas ir netesybas už iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo susidariusias skolas viso restruktūrizavimo metu. Atitinkamai, teismas pagrįstai sprendė, jog fondas „NuCapital“ neteisingai interpretuoja kreditorių lygiateisiškumo principą, nes palūkanų neskaičiavimo draudimas nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo taikomas visiems kreditoriams vienodai, tiek dalyvavusiems restruktūrizavime, tiek naujai prisijungusiems po bankroto bylos iškėlimo. Teismo pozicija kaip tik užtikrina vienodas sąlygas visiems kreditoriams, o ne jų pažeidimą.
15.7. Pastebėtina ir tai, kad UAB „Klaipėdos paslaugos“ finansinio reikalavimo tvirtinimas yra ne šios bylos dalykas, be to, šios kreditorės reikalavimas yra iki šiol nepatvirtintas, atitinkamai, atsiliepime dėl šios kreditorės reikalavimo nepasisakytina.
15.8. Kreditorė 2025 m. lapkričio 5 d. nutarties neskundė ir nagrinėjamoje byloje nepateikė dubliko ar kitokių paaiškinimų, leidžiančių daryti išvadą, kad ji nesutinka su atsakovės ir teismo nurodyta teismų praktika dėl palūkanų ir netesybų skaičiavimo. Iš visų bendrovės kreditorių skundus nuosekliai teikia tik fondas „NuCapital“, tai rodo, kad jis vienintelis laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju kreditoriai turi teisę į netesybų ir palūkanų skaičiavimą iki pat bankroto bylos iškėlimo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų ir faktinių bylos aplinkybių
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti atskirojo skundo nagrinėjimo ribas nenustatyta.
17. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi UAB „Vėjo projektai“ iškelta restruktūrizavimo byla, nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 30 d.
18. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 21 d. nutartimi nutraukė UAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo bylą, atsisakydamas patvirtinti restruktūrizavimo planą ir konstatuodamas, kad UAB „Vėjo projektai“ yra nemoki, tačiau nesant paskelbtos nemokumo administratoriaus atrankos, bankroto bylą iškėlė 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi, nemokumo administratoriumi paskirdamas A. G.. Ši nutartis įsiteisėjo 2025 m. birželio 5 d.
19. „Diamond Hands Inv“, UAB 2025 m. liepos 1 d. pateikė BUAB „Vėjo projektai“ nemokumo administratoriui prašymą įtraukti ją į BUAB „Vėjo projektai“ kreditorių sąrašą su 1 765 003,51 Eur finansiniu reikalavimu, kurį sudaro 1 200 000 Eur paskola ir 565 003,51 Eur kompensuojamosios palūkanos.
20. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartimi nemokumo administratorius A. G. atstatydintas iš pareigų ir BUAB „Vėjo projektai“ nemokumo administratore paskirta UAB „Valnetas“.
21. BUAB „Vėjo projektai“ nemokumo administratorė UAB „Valnetas“ 2025 m. rugsėjo 4 d. pateikė teismui prašymą dėl neginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo. Minėtu prašymu, be kita ko, prašė teismą patvirtinti antrosios eilės kreditorės „Diamond Hands Inv“, UAB 1 499 301,07 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 1 200 000 Eur negrąžinta paskola ir 299 301,07 Eur palūkanos, skaičiuojamos nuo 2022 m. rugsėjo 22 d. iki 2024 m. gegužės 30 d. (kai įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartis dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Vėjo projektai“ iškėlimo) pagal 2022 m. rugpjūčio 3 d. paskolos sutartį, 2023 m. gruodžio 22 d. paskolos sutarties pakeitimą Nr. l, 2023 m. lapkričio 29 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą, ir netvirtinti „Diamond Hands Inv“, UAB finansinio reikalavimo dėl 265 702,44 Eur palūkanų dalies.
22. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi buvo patvirtintas antrosios eilės kreditorės „Diamond Hands Inv“, UAB reikalavimas, kurį sudaro: 1 200 000 Eur skola ir 299 301,07 Eur palūkanos, iš viso 1 499 301,07 Eur. Ta pačia nutartimi nemokumo administratorės ginčijama „Diamond Hands Inv“, UAB finansinio reikalavimo dalis – dėl 265 702,44 Eur palūkanų išskirta iš BUAB „Vėjo projektai“ bankroto bylos ir nutarta šią finansinio reikalavimo dalį nagrinėti atskirai (užvesta civilinė byla Nr. eB2-788-777/2025).
23. Klausimo dėl fondo „NuCapital“ finansinio reikalavimo (ne)tvirtinimo nagrinėjimas taip pat yra išskirtas į atskirą civilinę bylą Nr. eB2-796-777/2025. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi šios bylos nagrinėjimas sustabdytas iki įsiteisės priimtas procesinis sprendimas civilinėje byloje eB2-788-777/2025, kurioje priimta skundžiama 2025 m. lapkričio 5 d. nutartis. Teismo vertinimu, išnagrinėjus fondo „NuCapital“ atskirąjį skundą dėl 2025 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje eB2-788-777/2025, bus nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas – dėl finansinių reikalavimų dalies, susijusios su netesybomis (ne)patvirtinimo.
24. Taip pat sustabdytos ir kitos iš BUAB „Vėjo projektai išskirtos civilinės bylos, kuriose nagrinėjami nemokumo administratorės ginčijami kreditorių reikalavimai (ar jų dalys) dėl palūkanų.
Dėl momento, iki kurio gali būti skaičiuojamos palūkanos, kai iš restruktūrizavimo proceso pereinama į bankroto procesą
25. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė patvirtinti kreditorės „Diamond Hands Inv“, UAB finansinio reikalavimo dalį dėl 265 702,44 Eur palūkanų, kadangi šią kreditorės reikalavimo dalį sudarančios palūkanos buvo apskaičiuotos už restruktūrizavimo laikotarpį, t. y. nuo nutarties iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal JANĮ 114 straipsnio 3 dalį restruktūrizavimo bylos nutraukimas ir bankroto bylos iškėlimas nereiškia naujo nemokumo proceso pradžios, o tik nemokumo proceso formos pakeitimą. Nemokumo procesas laikytinas vientisu nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki galutinio proceso užbaigimo (bankroto pabaigos ir bendrovės išregistravimo), todėl palūkanų skaičiavimo draudimas, nustatytas JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte, taikomas nuo pirmosios nemokumo bylos iškėlimo dienos, t. y. restruktūrizavimo bylos, ir tęsiasi viso proceso metu, neatsižvelgiant į jo formos pakeitimus.
26. Apeliantas fondas „NuCapital“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, kuria remiantis, nutraukus juridinio asmens restruktūrizavimo procesą, kreditoriai turi teisę apskaičiuoti palūkanas ir delspinigius už restruktūrizavimo laikotarpį ir pateikti savo patikslintus finansinius reikalavimus, apskaičiuotus būtent juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto pozicija.
27. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-912-407/2024, kurioje buvo sprendžiamas kreditorės UAB „Swedbank lizingas“ pareikšto finansinio reikalavimo dalies, kurią sudaro delspinigiai ir palūkanos, apskaičiuotos už restruktūrizavimo procesą, UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ (juridinio asmens, kuris prieš tai buvo restruktūrizuojamas (kaip nagrinėjamu atveju nutiko ir BUAB „Vėjo projektai“)) bankroto byloje, pagrįstumas, buvo konstatuota, kad „Šiaulių apygardos teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi atsakovei UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ iškėlė restruktūrizavimo bylą. Ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 17 d. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi nutraukė atsakovės restruktūrizavimo bylą ir iškėlė atsakovei bankroto bylą. Ši nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 30 d. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad, priešingai nei teigia apeliantė, atsakovės nemokumo procesas prasidėjo 2023 m. kovo 17 d. ir nuo šio momento tęsiasi. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis JANĮ 114 straipsnio 3 dalimi, 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi nutraukė restruktūrizavimo bylą ir ta pačia nutartimi iškėlė bankroto bylą, nereiškia, jog atsakovės nemokumo procesas buvo nutrauktas, t. y. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi buvo pakeista tik nemokumo proceso forma – baigta restruktūrizavimo byla ir pradėta bankroto byla. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas principas dėl draudimo skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, atsakovės prievolėms taikomas nuo nemokumo bylos iškėlimo, t. y. nuo 2023 m. kovo 17 d., o vien nemokumo proceso formos pakeitimas nepaneigė minėto principo taikymo“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-912-407/2024 21–22 punktai).
28. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. gegužės 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-465-407/2025 taip pat konstatavo, kad „praktika dėl palūkanų skaičiavimo taisyklių, kai yra pradedamas restruktūrizavimo procesas ir pereinama į bankroto procesą, yra suformuota Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-912-407/2024. Teismas išaiškino, kad restruktūrizavimo bylos nutraukimas ir bankroto bylos iškėlimas JANĮ 114 straipsnio 3 dalies pagrindu nereiškia, jog buvo nutrauktas pats nemokumo procesas, keičiasi tik nemokumo proceso forma. Todėl JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas principas dėl draudimo skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, atsakovės prievolėms taikomas nuo nemokumo bylos iškėlimo, t. y. šiuo konkrečiu atveju nuo 2020 m. liepos 7 d., kai įsiteisėjo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o vien nemokumo proceso formos pakeitimas nepaneigė minėto principo taikymo. Finansiniai reikalavimai, susiformavę iki nemokumo bylos iškėlimo, nemokumo byloje turi būti fiksuojami tokio dydžio ir apimties, kokia buvo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dieną (<...>), ir negali būti didinami skaičiuojant delspinigius bei palūkanas (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-465-407/2025).
29. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip aiškinti JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto draudimo, nei tai padaryta pirmiau nurodytose apeliantės kritikuojamose nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. e2-912-407/2024 ir Nr. e2-465-407/2025.
30. Atkreiptinas dėmesys, kad tai nėra vienintelės nutartys, kuriose buvo laikomasi aiškinimo, jog pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktą palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Būtent tokios pozicijos buvo laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-895-790/2022, kurioje kreditorius reiškė finansinį reikalavimą remdamasis jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jam priteista ne tik skola, bet ir procesinės palūkanos (iki visiško sprendimo įvykdymo). Vertindamas procesinių palūkanų dydį, Lietuvos apeliacinis teismas anuomet taip pat pažymėjo, kad „pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 dalį, nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. Šiuo atveju Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjo 2020 m. gegužės 4 d. Nors Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 10 d. restruktūrizavimo bylą nutraukė, ta pačia nutartimi UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ iškėlė bankroto bylą, o ši nutartis įsiteisėjo 2021 m. sausio 28 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus minėtą nutartį nepakeistą. Šiuo metu įmonės bankroto byla nėra nutraukta. Taigi, pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktą, procesinės palūkanos gali būti skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 24 d.) iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (2020 m. gegužės 4 d.).“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-895-790/2022 23 punktas).
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai aiškinti neleidžia sisteminis JANĮ normų aiškinimas, kurio pagrindu darytina išvada apie nemokumo proceso vientisumą.
32. JANĮ 114 straipsnio, reglamentuojančio juridinio asmens restruktūrizavimo bylos nutraukimą, 3 dalis teismą, nutraukiantį restruktūrizavimo bylą, tiesiogiai įpareigoja ta pačia nutartimi iškelti bankroto bylą, jeigu padaroma pagrįsta išvada, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent vienas šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų.
33. Pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalį nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama: 1) vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą; 2) išieškoti skolas iš juridinio asmens; 3) įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; 4) skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos; 5) nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą; 6) įkeisti turtą, suteikti garantiją, laiduoti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą; 7) parduoti ar kitaip perduoti restruktūrizuojamo juridinio asmens turtą, reikalingą jo gyvybingumui išsaugoti.
34. Taigi, nurodytame teisiniame reguliavime yra įtvirtintas principas, kad nuo nemokumo bylos iškėlimo draudžiama skaičiuoti palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
35. JANĮ 2 straipsnio 24 punkte yra nustatyta, kad kai šio įstatymo nuostatos taikomos ir juridinio asmens restruktūrizavimo bylai, ir juridinio asmens bankroto bylai, vartojama sąvoka „nemokumo byla“.
36. JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 ir 2 dalis kreditoriai savo reikalavimus per 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, kuris patikrina reikalavimų teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Taigi, remiantis JANĮ 2 straipsnio 24 punktu, minėta kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tvirtinimo tvarka taikoma tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto procese.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos įtvirtindamas draudimą skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, siekė „užšaldyti“ juridinio asmens skolas nemokumo bylos pradžios momentui, kad būtų apsaugoti kreditorių interesai, neleidžiant skoloms nevaldomai augti tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto proceso metu, taip pat užtikrinti kreditorių lygiateisiškumo principą, nes skolų didinimas palūkanomis jau prasidėjus nemokumo procedūroms (restruktūrizavimo ar bankroto) prieštarautų protingumo ir teisingumo principams, kadangi juridinis asmuo jau tokio proceso pradžios momentu buvo nemokus ar turėjo finansinių sunkumų, dėl kurių ir buvo inicijuotas atitinkamas procesas.
38. Būtent toks reglamentavimas (naudojant sąvoką „nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos“) užtikrina tiek paties bankrutuojančio juridinio asmens teises ir interesus, tiek kitų, restruktūrizavimo procesu sąžiningai suinteresuotų kreditorių interesus, nuo praktikoje pasitaikančių atvejų, kuomet kreditorius tik formaliai pritaria juridinio asmens restruktūrizavimo procesui, tačiau iki termino restruktūrizavimo planui pateikti tvirtinti pabaigos įvairiais būdais vilkina paties restruktūrizavimo plano patvirtinimą, kol restruktūrizavimo byla nutraukiama JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu (t. y. kai nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas).
39. Taigi, remiantis sisteminiu šių normų aiškinimu ir įstatymų leidėjo siekiu, be kita ko, užtikrinti restruktūrizavimo proceso veiksmingumą ir efektyvumą, darytina išvada, kad juridinio asmens restruktūrizavimo bylos nutraukimo atveju, kai jam tuo pačiu iškeliama bankroto byla, pats juridinio asmens nemokumo procesas nėra pabaigiamas, o tik iš vienos nemokumo proceso formos pereinama į kitą, tačiau palūkanų skaičiavimo sustabdymas (draudimas jas skaičiuoti) sulig restruktūrizavimo bylos iškėlimo (teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos) momentu nenustojo galioti.
40. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad „Diamond Hands Inv“, UAB reikalavimo dalis, susidaranti iš palūkanų, apskaičiuotų po teismo nutarties iškelti nemokumo bylą, t. y. restruktūrizavimo bylą BUAB „Vėjo projektai įsiteisėjimo dienos, negali būti tvirtinama kaip tiesiogiai prieštaraujanti imperatyviai JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatai.
41. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir apelianto argumentas, kad, vadovaujantis JANĮ reikalavimais, visi BUAB „Vėjo projektai“ kreditoriai, iškėlus jai bankroto bylą, turėjo iš naujo iki 2025 m. liepos 9 d. reikšti savo finansinius reikalavimus.
42. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-895-790/2022 pažymėjo, kad JANĮ 114 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju teismui nutraukus restruktūrizavimo bylą ir iškėlus bankroto bylą, JANĮ nuostatos nenumato taisyklės, jog nutrauktoje restruktūrizavimo byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai automatiškai laikomi patvirtintais ir bankroto byloje (nors esant atvirkštinei situacijai, t. y. nutraukus bankroto bylą ir iškėlus restruktūrizavimo bylą, JANĮ 81 straipsnio 5 dalis numato, kad patvirtinti kreditorių reikalavimai bankroto byloje laikomi reikalavimais restruktūrizavimo byloje). Vadinasi, esant tokiai situacijai kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimas turi būti sprendžiamas iš naujo, JANĮ 41–42 straipsniuose nustatyta tvarka. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, kad restruktūrizavimo proceso metu gali būti atsiskaitoma su kreditoriais, dėl restruktūrizuojamo juridinio asmens veiklos atsirasti naujų kreditorių ir pan., todėl restruktūrizavimo byloje teismo patvirtintas kreditorių reikalavimų sąrašas dėl restruktūrizavimo proceso metu įvykusių aplinkybių gali pakisti.
43. Vis dėlto, jeigu restruktūrizavimo metu teismo patvirtintas kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas, nėra pagrįsta perėjus į bankroto procesą reikalauti iš šio kreditoriaus pateikti tą patį reikalavimą bei jį pagrindžiančius dokumentus iš naujo – kreditoriaus reikalavimas nustatyta tvarka jau buvo pateiktas ir teismo patvirtintas, kreditoriaus valia gauti reikalavimo patenkinimą juridinio asmens nemokumo procese buvo aiškiai išreikšta, todėl tokioje situacijoje pakartotinis kreditoriaus reikalavimų pateikimas lemtų bankroto proceso užsitęsimą, neatitiktų operatyvumo principo. Tokioje situacijoje nemokumo administratorius, vadovaudamasis JANĮ 41 straipsnio 2 dalimi, turėtų pats susipažinti su restruktūrizavimo byloje pareikštais ir teismo patvirtintais kreditorių reikalavimais ir, atsižvelgęs į restruktūrizavimo metu įvykusias aplinkybes, perduoti patikslintą kreditorių reikalavimų sąrašą tvirtinti teismui, kartu paaiškindamas atitinkamų patikslinimų poreikį. Taigi, JANĮ 114 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju teismui nutraukus restruktūrizavimo bylą ir iškėlus bankroto bylą, kreditoriai, kurių reikalavimai buvo patvirtinti restruktūrizavimo byloje, neturi pareigos iš naujo teikti savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus nemokumo administratoriui, o jų restruktūrizavimo metu pareikšti reikalavimai bankroto byloje nemokumo administratoriaus iniciatyva gali būti tik patikslinami dėl reorganizavimo metu įvykusių aplinkybių (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-895-790/2022 14–16 punktai).
44. Apelianto akcentuojama aplinkybė, kad kreditoriaus dalyvavimas restruktūrizavimo procese ir savo finansinio reikalavimo reiškimas nėra teisiškai privalomas, taip pat nesuponuoja priešingo vertinimo dėl draudimo skaičiuoti palūkanas nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo momento (teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos) – kreditoriai, prie nemokumo proceso prisijungę po restruktūrizavimo bylos nutraukimo, kai ta pačia nutartimi iškelta bankroto byla, savo reikalavimų dydį turi nurodyti būtent tokio dydžio ir apimties, koks jis buvo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dieną. Todėl jokio kreditorių, nedalyvavusių restruktūrizavimo procese ir prisijungusių nutraukus restruktūrizavimo bylą ir iškėlus bankroto bylą, diskriminavimo lyginant su dar restruktūrizavimo stadijoje reikalavimus pareiškusiais kreditoriais, būti negali.
45. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija, kad skundžiama nutartis yra priimta pirmosios instancijos teismui nepagrįstai nukrypus nuo nuoseklios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, kuria remiantis pripažįstama kreditorių teisė apskaičiuoti palūkanas ir netesybas už bendrovės restruktūrizavimo laikotarpį. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad net jei ir anksčiau kai kuriose bylose buvo vartojamos priešingos formuluotės, teismų praktika nėra statiška, juolab kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ, pakeitęs iki tol galiojusį ĮBĮ. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, įsigaliojus JANĮ, neteko galios ne tik iki tol bankroto teisinius santykius reglamentavęs ĮBĮ, tačiau ir iki 2019 m. gruodžio 31 d. restruktūrizavimo teisinius santykius reguliavęs Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ). Apelianto atskirajame skunde cituojamose nutartyse arba bylų ratio decidendi nesutampa su šios bylos, arba jose spręsti klausimai, nors ir atrodo analogiški nagrinėjamam atvejui, tačiau jie buvo sprendžiami pagal anksčiau galiojusias ĮRĮ ir ĮBĮ normas, arba ištraukti iš konteksto.
46. Antai, Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-336-881/2025 apeliantas grindžia poziciją, kad Lietuvos apeliacinis teismas ir toliau laikosi praktikos, jog palūkanų skaičiavimas nutraukiamas nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Taip pat atskirajame skunde Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-233-467/2025 pateikiama kaip neva naujesnis (nei Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-912-407/2024 ir 2025 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-465-407/2025) pavyzdys, kad netesybų ir palūkanų skaičiavimas nutraukiamas tik iškėlus įmonės bankroto bylą, o restruktūrizavimo bylos iškėlimo atveju tik laikinai sustabdomas, dėl to ir gali būti atnaujinamas (JANĮ 115 straipsnio 2 dalis). Atskirajame skunde pateikiama citata, kad „Šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas paneigė, nurodydamas, kad nei Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas, nei ĮBĮ nedraudė LUAB Arvi fertis“ kreditoriams (taigi ir atsakovei1) skaičiuoti palūkanas tiek per laikotarpį, kai LUAB „Arvi fertis“ turėjo restruktūrizuojamos bendrovės statusą, tiek iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, todėl nėra pagrindo teigti, kad bendrovės kreditoriai skaičiavo palūkanas nepagrįstai. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas ir JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas aiškiai nustato, jog palūkanų skaičiavimas nutraukiamas nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Šios nuostatos taikomos ir tyčinio bankroto atveju (žr. minimos nutarties 29–30 punktus) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).“
47. Tačiau pažymėtina, kad ši apelianto citata yra ištraukta iš konteksto ir nei Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-336-881/2025, nei 2025 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-233-467/2025 bei jose padarytos išvados nepagrindžia apelianto įrodinėjamos pozicijos. Minėtos nutarties 76–77 punktuose apeliacinį skundą išnagrinėjusi teisėjų kolegija nurodė, jog „Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantė nagrinėjamu atveju kelia tuos pačius klausimus (dėl AB SEB banko perleistos reikalavimo teisės į palūkanas apimties), pateikdama tuos pačius pagrindus (draudimą skaičiuoti netesybas ir palūkanas įmonės nemokumo, restruktūrizavimo ir (ar) bankroto metu), kuriuos teismai jau yra įvertinę. Jokių naujų aplinkybių, kurios lemtų pakitusią ginčo reikalavimo apimtį, apeliantė nenurodė. Teisėjų kolegija pažymi, kad finansinio reikalavimo, kildinamo iš kreditavimo sutarties, tvirtinimo (taigi ir pagrįstumo bei teisėtumo) klausimas buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2846-340/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-363-798/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1672-340/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1119-881/2020. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-336-881/2025 palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 24 d. nutartis, kuria teismas atmetė kreditorės UAB „BELOR“ prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimų sumažinimo, kuris taip pat buvo grindžiamas, be kita ko, ir argumentais, jog pradinės kreditorės AB SEB banko reikalavimas buvo per didelis dėl nepagrįstai laikotarpiu nuo faktinio LUAB „Arvi fertis“ nemokumo momento iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos apskaičiuotų palūkanų. Šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas paneigė, nurodydamas, kad nei Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas, nei ĮBĮ nedraudė LUAB Arvi fertis“ kreditoriams (taigi ir AB SEB bankui) skaičiuoti palūkanas tiek per laikotarpį, kai LUAB „Arvi fertis“ turėjo restruktūrizuojamos bendrovės statusą, tiek iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, todėl nėra pagrindo teigti, kad bendrovės kreditoriai skaičiavo palūkanas nepagrįstai. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas ir JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas aiškiai nustato, jog palūkanų skaičiavimas nutraukiamas nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Šios nuostatos taikomos ir tyčinio bankroto atveju (žr. minimos nutarties 29–30 punktus) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).“
48. Kaip matyti, civilinėje byloje Nr. e2A-233-467/2025 priimtoje nutartyje cituota kita Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-336-881/2025, kurioje buvo įrodinėjama, kad toje byloje susiklosčiusioje situacijoje palūkanos turėjo būti skaičiuojamos ne nuo bankroto bylos iškėlimo dienos (2019 m. liepos 11 d.), bet nuo faktinio nemokumo momento – 2017 m. rugsėjo 1 d., kadangi buvo siekiama sumažinti patvirtintus kreditorių reikalavimus.
49. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. e2A-233-467/2025 buvo nagrinėjamas ginčas dėl reikalavimo perleidimo sutarčių, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutarties, įkeisto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių priėmimo–perdavimo įkaito turėtojui akto pripažinimo negaliojančiais, o ne dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo, kurio sudėtine dalimi būtų palūkanos, tvirtinimo, todėl bylų nagrinėjimo (tad ir įrodinėjimo dalykas) iš esmės skiriasi. Be to, civilinėje byloje Nr. e2A-233-467/2025 priimtoje nutartyje pacituotoje Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-336-881/2025 nurodytos išvados yra padarytos dėl juridinio asmens, kuriam restruktūrizavimo byla buvo iškelta dar 2017 m. lapkričio 19 d. nutartimi, o nutraukta 2018 m. spalio 4 d. nutartimi (įsiteisėjusia 2019 m. sausio 28 d.), taigi galiojant atskirai įmonių restruktūrizavimo ir bankroto procesus reglamentavusiems ĮRĮ ir ĮBĮ. Todėl minėtose nutartyse pateikti išaiškinimai, restruktūrizavimo ir bankroto proceso vykdymo klausimų reglamentavimą sujungus į vieningą, nuoseklų procesą, vykdomą vadovaujantis JANĮ normomis, nėra aktualios šiai nagrinėjamai bylai.
50. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad apelianto akcentuojamoje tame pačiame teisminiame procese Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-524-407/2025 pirmosios instancijos teismo nutartis buvo ginčijama iš esmės procesiniu aspektu, kad teismas neteisėtai iškėlė bankroto bylą. Taigi joje nebuvo sprendžiama nei dėl kreditorių teisės skaičiuoti palūkanas, nei momento, iki kurio jas skaičiuoti leidžiama tuo atveju, kai iš restruktūrizavimo proceso pereinama į bankroto procesą. Todėl priešingai nei teigia fondas „NuCapital“, Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai 2025 m. birželio 5 d. nutartyje, nors ir priimti tame pačiame teisminiame procese, nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamoje civilinėje byloje ir neturi prejudicinės res judicata galios.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
51. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).
52. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, BUAB „Vėjo projektai“ bankroto byloje netvirtindamas kreditorės „Diamond Hands Inv“, UAB pareikšto finansinio reikalavimo dalies, kurią sudaro palūkanos, apskaičiuotos už restruktūrizavimo proceso laikotarpį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, tinkamai taikė JANĮ nuostatas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
53. Fondas „NuCapital“ nurodė apeliacinės instancijos teisme patyręs 949,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo priteisti iš BUAB „Vėjo projektai“ administravimo išlaidų, tačiau jo atskirąjį skundą atmetus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Antanas Rudzinskas
Alma Urbanavičienė
Vigintas Višinskis