Civilinė byla Nr. e2-743-467/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00337-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.9.1.3; 3.1.9.2 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Mood Furniture“ vadovo A. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutarties, kuria trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Mood Furniture“ vadovui A. P. paskirta bauda civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei,,We in Tomorrow “, B. A., S. A., T. A. dėl akcijų perleidimo sandorio pripažinimo niekiniu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. B., J. D., L. J., uždaroji akcinė bendrovė ,,Šventjonis“, uždaroji akcinė bendrovė „Mood Furniture“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė ,,F process“),

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį, kuriame prašoma: 1) pripažinti 2021 m. rugsėjo 22 d. akcijų pasirašymo sutartis Nr. 2021/01 (sudaryta tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Garen“ ir B. A.), Nr. 2021/02 (sudaryta tarp UAB „Garen“ ir S. A.), Nr. 2021/03 (sudaryta tarp UAB „Garen“ ir T. A.), apsimestinėmis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio 1 dalies pagrindu ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento; 2) taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę UAB „We in Tomorrow“ grąžinti B. A., S. A. ir T. A. 101 156 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Šventjonis“ akcijų, kuriomis 2021 m. rugsėjo 22 d. akcijų pasirašymo sutartimis Nr. 2021/01, Nr. 2021/02 ir Nr. 2021/03 buvo apmokėta naujai išleista UAB „Garen“ akcijų emisija.

2.       Šiaulių apygardos teismas 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi, be kita ko, priėmęs ieškovo A. K. patikslintą ieškinį, pakeitė atsakovą civilinėje byloje pašalindamas iš proceso atsakovę UAB ,,Garen“, likviduotą 2023 m. vasario mėn., ir įtraukdamas atsakove UAB „We in Tomorrow“, taip pat patenkino ieškovo prašymą išreikalauti iš trečiojo asmens (nutartyje rezoliucinėje dalyje klaidingai įvardinta atsakove) UAB „F process“ (nuo 2023 m. balandžio 7 d. pavadinimas pakeistas į UAB „Mood Furniture“) 2022 m. liepos 1 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria buvo perleistos UAB „Garen“ akcijos UAB „We in Tomorrow“, bei šių akcijų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, įpareigodamas juos pateikti iki 2023 m. balandžio 17 d.

3.       Trečiasis asmuo UAB ,,Mood Furniture“ 2023 m. balandžio 17 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė prašymą dėl rašytinių įrodymų priėmimo, kuriame nurodė, kad teikia prie šio prašymo pridėtą 2022 m. liepos 1 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, iš kurios matyti, jog bendrovė pardavė visas jos turėtas UAB „Garen“ akcijas UAB „We in Tomorrow“ už 714 162,97 Eur kainą, o šios akcijos perėjo UAB „We in Tomorrow“ nuosavybėn. Kadangi didžioji dalis sutarties nuostatų yra visiškai nesusijusios su ieškovo nurodytomis įrodinėtinomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių šis dokumentas buvo išreikalautas iš bendrovės, siekiant apsaugoti bendrovės interesus, susijusius su konfidencialios informacijos neatskleidimu tretiesiems asmenims, šios nuostatos pateikiamoje sutartyje yra uždengiamos, nes jų atskleidimas yra perteklinis ir nebūtinas. Taip pat prašyme nurodė, kad faktą, jog už parduotas UAB „Garen“ akcijas su bendrove buvo visiškai atsiskaityta, įrodo prie šio prašymo pridėtas skolų suderinimo aktas, pasirašytas bendrovės ir UAB „We in Tomorrow“ įgaliotų atstovų, kuriame yra nurodyta, kad 2023 m. balandžio 13 d. bendrovė ir UAB „We in Tomorrow“ neturi tarpusavio įsiskolinimų, t. y. yra visiškai tarpusavyje atsiskaičiusios, tame tarpe ir pagal 2022 m. liepos 1 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį.

4.       Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi trečiojo asmens UAB ,,Mood Furniture“ vadovui A. P. paskyrė 500 Eur baudą už teismo įpareigojimo nevykdymą pateikti pagal 2023 m. balandžio 7 d. rašytinę teismo nutartį nurodytus rašytinius įrodymus, pusę sumos – 250 Eur – paskiriant ieškovui A. K. ir įpareigojo trečiąjį asmenį UAB ,,Mood Furniture“ per 7 dienas nuo šios nutarties priėmimo datos pateikti teismui 2023 m. balandžio 7 d. nutartyje nurodytus rašytinius įrodymus – UAB „Garen“ akcijų pagal 2022 m. liepos 1 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.

5.       Trečiasis asmuo UAB „Mood Furniture“ 2023 m. gegužės 9 d. pateikė paaiškinimus ir nurodė, kad pagal 2022 m. liepos 1 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį UAB „Mood Furniture“ ir UAB „We in Tomorrow“ susitarė už parduotas UAB „Garen“ akcijas atsiskaityti tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo būdu pagal CK 6.130 straipsnį (prievolės pabaiga įskaitymu). Kadangi įskaitymui jokie pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuos pateikti įpareigojo teismas 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi, yra nenaudojami, todėl bendrovė jų neturi, bei, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 199 straipsnio 5 dalimi informavo, jog dėl nurodytos objektyvios priežasties negali jų pateikti.

6.       Trečiojo asmens UAB ,,Mood Furniture“ vadovas A. P. 2023 m. gegužės 17 d. pateikė teismui prašymą dėl jam paskirtos baudos panaikinimo. Nurodė, kad nebuvo pagrindo skirti jam baudą, kadangi 2023 m. balandžio 7 d. nutartyje nurodyti įrodymai buvo teismui pateikti. Minėtoje nutartyje nebuvo įvardinta, kokius konkrečius dokumentus reikalaujama pateikti, juo labiau kad nebuvo nurodyta pateikti konkrečios rūšies dokumentus (apskaitos dokumentus, pirminius dokumentus ir pan.). Pažymėjo, kad paskirta bauda viršija CPK 199 straipsnio 6 dalyje numatytą maksimalią piniginę sankciją, be to, šioje normoje apskritai nenurodyta, jog dalis baudos gali būti skiriama vienai iš bylos šalių; teismo įpareigojimas buvo adresuotas ne asmeniškai trečiojo asmens vadovui, o trečiajam asmeniui, t. y. bendrovei; bauda paskirta vadovaujantis negaliojančia CPK redakcija. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Šiaulių apygardos teismas 2023 m. birželio 13 d. nutartimi netenkino trečiojo asmens UAB „Mood furniture“ vadovo A. P. prašymo dėl jam paskirtos baudos panaikinimo.

8.       Teismas nustatė, kad 2023 m. balandžio 7 d. teismo nutartimi trečiasis asmuo UAB ,,F process“ (dabar – UAB ,,Mood Furniture“) buvo įpareigotas iki 2023 m. balandžio 17 d.  pateikti 2022 m. liepos 1 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį bei šių akcijų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Trečiasis asmuo 2023 m. balandžio 17 d. pateikė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurios didžioji dalis sąlygų, tarp jų – ir susijusių su atsiskaitymu pagal sutartį, yra uždengta. Taip pat pateikė skolų suderinimo aktą ir nurodė, kad tai pakankamas įrodymas, jog šalys pagal sutartį atsiskaitė, todėl neturi pareigos teikti teismui kitų įrodymų.

9.       Teismas pažymėjo, kad bauda trečiojo asmens UAB ,,Mood Furniture“ vadovui A. P. buvo paskirta vadovaujantis CPK 199 straipsnio 6 dalimi ir CPK 95 straipsniu. Nors per klaidą nutartyje skirti baudą buvo nurodyta ankstesnė CPK 199 straipsnio 6 dalies redakcija, naujoji iš esmės yra nepasikeitusi, o galimybė skirti iki 5 000 Eur baudą, pusę jos paskiriant ieškovui, numatyta CPK 95 straipsnio 2 dalyje. 

10.       Teismas akcentavo, kad pateikti rašytinį įrodymą gali būti įpareigotas bet kuris asmuo, turintis savo žinioje tą įrodymą, todėl baudos už rašytinių įrodymų nepateikimą gali būti skiriamos tiek dalyvaujantiems byloje, tiek ir kitiems asmenims, svarbu, jog tas asmuo disponuotų reikalaujamais rašytiniais įrodymais. Teismas kaip nepagrįstus atmetė prašymo panaikinti baudą argumentus, kuriais remiantis teigiama, kad bauda paskirta netinkamam subjektui.

11.       Teismas nurodė, kad, vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, už piktnaudžiavimo atvejus teismas gali paskirti baudą dalyvaujančiam byloje asmeniui. CPK 37 straipsnio 2 dalis numato, jog ginčo teisena nagrinėjamose bylose, be šalių ir trečiųjų asmenų, byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi šių asmenų atstovai. Kai bylą juridinio asmens vardu veda jo vienasmenis valdymo organas, laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo (CPK 55 straipsnis). Teisinį pagrindą skirti baudą tiek juridinio asmens vadovui, tiek juridinio asmens atstovui sudaro CPK 106 straipsnio 3 dalis ir CPK 95 straipsnio 2 dalis (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Kadangi įmonės buhalteriniais ir kitais dokumentais disponuoja įmonės vadovas, bauda už piktnaudžiavimą procesu, nepateikiant rašytinių įrodymų, buvo skirta įmonės vadovui.

12.       Nors trečiojo asmens vadovas A. P. nurodė, kad 2023 m. balandžio 7 d. nutartyje teismui nedetalizavus, kokius konkrečius dokumentus apie atsiskaitymą už UAB „Garen“ akcijas turi teismui pateikti, bendrovei pateikus skolų suderinimo aktą, tokie jos veiksmai negali būti vertinami kaip veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, tačiau, teismo vertinimu, įpareigojimas pateikti akcijų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus yra lingvistiškai aiškus ir suprantamas, o jei trečiasis asmuo nesuprato teismo įpareigojimo, turėjo galimybę prašyti jį išaiškinti.

13.       Pasisakydamas dėl prašymo panaikinti baudą argumentų, kad nebuvo pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, teismas pažymėjo, jog nutartyje skirti baudą yra nurodyta, kad teismas, neturėdamas galimybės gauti įrodymų, susijusių su esminėmis ginčo aplinkybėmis, negali tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui ir pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės, todėl padarė išvadą, jog trečiasis asmuo UAB ,,F process“ (dabar – UAB ,,Mood Furniture“) piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, savo procesiniu elgesiu vilkina bylos nagrinėjimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis laikomi veiksmai, kai jie kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

14.       Teismas pažymėjo, kad iš trečiojo asmens UAB ,,Mood Furniture“ procesinių dokumentų, pateiktų 2023 m. gegužės 10 d. po Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutarties skirti baudą, matyti, jog trečiasis asmuo, iki nutarties skirti baudą tvirtinęs, kad akcijų apmokėjimą patvirtinantis dokumentas yra skolos suderinimo aktas, todėl neturintis pareigos teikti teismui kitų įrodymų, nurodė naują aplinkybę – UAB ,,Mood Furniture“ atsiskaitė už akcijas UAB ,,We in Tomorrow“ tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo būdu (CK 6.130 straipsnis). Nors trečiasis asmuo nurodo, kad bendrovė teismo nustatytais terminais pateikė dokumentus apie faktines aplinkybes, dėl kurių ieškovas prašė išreikalauti rašytinius įrodymus iš bendrovės, jei tokia informacija į bylą būtų pateikta savalaikiai, teismas nebūtų nei skyręs įpareigojimo pateikti akcijų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, nei sprendęs prašymo dėl baudos paskyrimo. Todėl tokius trečiojo asmens veiksmus po baudos paskyrimo teismas vertino kaip patvirtinančius, jog nepateikdamas nutartyje prašomų įrodymų trečiasis asmuo trukdė rengtis bylos nagrinėjimui ir jį vilkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

15.       Trečiojo asmens UAB „Mood Furniture“ vadovas A. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023  m. birželio 13 d. nutartį ir klausimą dėl baudos skyrimo išspręsti iš esmės – panaikinti A. P. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi paskirtą 500 Eur baudą. Nurodo šiuos argumentus:

15.1.                      Nebuvo pagrindo skirti baudą, kadangi 2023 m. balandžio 7 d. nutartyje nurodyti įrodymai teismui buvo pateikti.

15.2.                      2023 m. balandžio 7 d. nutartyje teismas buvo įpareigojęs UAB „F process“ (dabar – UAB „Mood Furniture“) pateikti „akcijų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus“, jų nekonkretizuojant, t. y. neįvardijant, kokius konkrečiai dokumentus reikalaujama pateikti. Juo labiau neįpareigojant bendrovę teismui pateikti konkrečios rūšies dokumentus (apskaitos dokumentus, pirminius dokumentus ir pan.). Dėl šios priežasties bendrovė teismo įpareigojimą įvertino kaip reikalavimą pateikti bet kurio pobūdžio rašytinį dokumentą, kuris patvirtintų, jog už UAB „Garen“ akcijas buvo atsiskaityta; tą patvirtina teismui pateiktas skolų suderinimo aktas.

15.3.                      Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 3 d. nutartyje, kuria nusprendė skirti baudą, pradėjo aiškinti savo 2023 m. balandžio 7 d. nutartį dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, teigdamas, kad bendrovė buvo įpareigota pateikti pirminius dokumentus, patvirtinančius atsiskaitymą už UAB „Garen“ akcijas. Tačiau toks vėlesnis 2023 m. balandžio 7 d. nutartyje nepakankamai aiškiai suformuluoto teismo įpareigojimo pateikti rašytinius įrodymus išaiškinimas neleidžia daryti išvados, jog bendrovė netinkamai įvykdė įpareigojimą.

15.4.                      Teisės aktuose apskritai nėra pirminio buhalterinės apskaitos dokumento apibrėžimo. Bendrovė pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais laiko bankinio mokėjimo pavedimą, grynųjų pinigų kasos orderį, PVM sąskaitą faktūrą ir pan. Tačiau šie dokumentai nebuvo surašyti pagal 2022 m. liepos 1 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Atsiskaitymas pagal ją įvyko įskaitymu ir tai yra tinkamas prievolės pasibaigimas pagal CK 6.130 straipsnį, todėl įrodymui, kad pagal sutartį už akcijas buvo atsiskaityta, bendrovė pateikė teismui skolų suderinimo aktą.

15.5.                      Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutarties motyvuojamoje dalyje teismas nurodė, kad bauda skiriama vadovaujantis CPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 199 straipsnio 6 dalimi, kuri numato baudos skyrimą už teismo reikalavimo pateikti rašytinį įrodymą neįvykdymą. Kad bauda buvo skiriama būtent už teismo reikalavimo pateikti rašytinį įrodymą neįvykdymą, patvirtina ir nutarties rezoliucinė dalis. Tačiau paskirta bauda gerokai viršija CPK 199 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą maksimalią piniginę sankciją už teismo įpareigojimo pateikti įrodymus neįvykdymą. Be to, šioje normoje apskritai nėra nurodyta, kad dalis teismo paskirtos baudos gali būti skiriama vienai iš bylos šalių. 

15.6.                      Nei 2023 m. gegužės 3 d. nutarties motyvuojamoje dalyje, nei rezoliucinėje dalyje, Šiaulių apygardos teismas apskritai neminėjo CPK 95 straipsnio nuostatų ir tai patvirtina, jog bauda pagal minėtą procesinę normą A. P. negalėjo būti skiriama. Tuo tarpu faktas, kad 2023 m. birželio 13 d. nutartyje, atmesdamas prašymą dėl baudos panaikinimo, teismas nurodė, jog bauda buvo paskirta ir pagal CPK 95 straipsnį, leidžia konstatuoti, kad nutartis skirti baudą yra vertintina kaip siurprizinis sprendimas teisės taikymo aspektu. Vien tai sudaro pagrindą šį atskirąjį skundą patenkinti ir UAB „Mood Furniture“ vadovui paskirtą baudą panaikinti.

15.7.                      Teismas neturėjo pagrindo skirti baudą trečiojo asmens vadovui A. P. CPK 95 straipsnio pagrindu, nes jis nepatenka į minėtame straipsnyje nurodytų subjektų ratą (nėra byloje dalyvaujantis asmuo). Bauda pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį byloje dalyvaujančio juridinio asmens vadovui, kaip vienasmeniui valdymo organui, gali būti skiriama, kai jis faktiškai veda bylą teisme, o piktnaudžiavimą lėmė jo asmeninis elgesys procese. Tuo tarpu nagrinėjamoje situacijoje bendrovė bylą teisme veda per bendrovės interesams atstovaujantį advokatą, o A. P., kaip bendrovės vadovas, faktiškai bendrovės teisme neatstovauja ir bylos teisme jos vardu neveda. 

15.8.                      Teismas neturėjo teisinio pagrindo skirti baudą ir pagal CPK 199 straipsnio 6 dalį, nes 2023 m. balandžio 7 d. nutartyje nustatytas įpareigojimas pateikti įrodymus buvo adresuotas ne bendrovės vadovui A. P. asmeniškai, bet bendrovei, kuri byloje yra trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Be to, teismas nenustatė, kuo pasireiškė A. P. kaltė dėl 2023 m. balandžio 7 d. nutartyje bendrovei nustatytų įpareigojimų nevykdymo. Tik 2023 m. birželio 13 d. nutartyje teismas nurodė, jog įmonės buhalteriniais ir kitais dokumentais disponuoja įmonės vadovas, todėl bauda už piktnaudžiavimą procesu, nepateikus rašytinių įrodymų, buvo skirta įmonės vadovui. Tuo tarpu bauda juridinio asmens vadovui, kuris faktiškai neveda teisme bylos juridinio asmens vardu ir nelaikytinas byloje dalyvaujančiu asmeniu CPK 37 straipsnio 2 dalies prasme, gali būti skiriama tik imperatyviai kodekse numatytais atvejais, o šis atvejis nėra toks. 

15.9.                      Teismas, už tą patį teismo įpareigojimo nevykdymą skirdamas baudą ir pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį ir pagal CPK 199 straipsnio 6 dalį, pažeidė non ibis idem principą.

15.10.                      Nei UAB ,,Mood Furniture“, nei jos vadovas A. P. nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir nevilkino proceso byloje. 2023 m. balandžio 7 d. nutartyje teismui nedetalizavus, kokius konkrečius dokumentus apie atsiskaitymą už UAB „Garen“ akcijas turi teismui pateikti bendrovė ir bendrovei dėl to savo suvokimu pateikus skolų suderinimo aktą, tokie veiksmai negali būti vertinami, kaip sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, nes dėl to procesas byloje nepasidarė ilgesnis. Po to, kai Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi paskyrė A. P. baudą, nei UAB ,,Mood Furniture“, nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys, nepateikė teismui kitų akcijų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Nepaisant to, byloje 2023 m. gegužės 30 d. įvyko parengiamasis teismo posėdis, kurio metu buvo pereita prie bylos nagrinėjimo iš esmės. Taigi, net jeigu būtų vertinama, kad teismo įpareigojimas dėl rašytinių įrodymų pateikimo buvo neįvykdytas, tai neužvilkino proceso ir neapsunkino teismui galimybės pasiruošti bylos nagrinėjimui, kaip deklaratyviai nurodė teismas.

16.       Ieškovas A. K. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo trečiojo asmens UAB „Mood Furniture“ vadovo A. P. atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Trečiasis asmuo UAB ,,Mood Furniture“ nuo bylos pradžios buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, todėl tiek žodžiu 2023 m. kovo 23 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu išklausyta ieškovo atstovės pozicija dėl dokumentų išreikalavimo, tiek byloje trečiojo asmens UAB ,,Mood Furniture“ dėstoma pozicija dėl ieškovo prašymo išreikalauti duomenis apie UAB „Garen“ akcijų perleidimą ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, rodo, jog trečiajam asmeniui UAB ,,Mood Furniture“ buvo suprantama, kokius duomenis ieškovas siekia gauti ir kokią reikšmę šie duomenys, konkrečiai – akcijų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, turi byloje.

16.2.                      Ieškovo vertinimu, 2023 m. balandžio 13 d. skolų suderinimo aktas teismui buvo pateiktas sąmoningai, tikintis nesulaukti pasekmių dėl teismo įpareigojimo vykdymo, įpareigojimą vykdant formaliai ar net klaidinančiai bei siekiant nepateikti akcijų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų ir (arba) siekiant išvengti fakto pripažinimo, jog šios akcijos nebuvo apmokėtos.

16.3.                      UAB ,,Mood Furniture“ siekį teismui nepateikti arba pateikti klaidingus duomenis dėl UAB „Garen“ akcijų apmokėjimo patvirtina tokios aplinkybės: įprastai tarp juridinių asmenų skolų suderinimo aktai sudaromi metų gale, tačiau šiuo atveju skolų suderinimo akto sudarymo data yra 2023 m. balandžio 13 d., t. y. skolų suderinimo aktas buvo sudarytas po teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria trečiasis asmuo UAB „Mood Furniture“ buvo įpareigotas pateikti akcijų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus; UAB „Mood Furniture“ pagal teismo įpareigojimą pateiktos 2022 m. liepos 1 d.  UAB „Garen“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties turinys, teikiant šią sutartį teismui, dalinai užtušuotas, galimai tikintis nuslėpti šios sutarties IV skyriuje aptartą atsiskaitymo už akcijas tvarką.

16.4.                      Sutiktina su skundžiamoje nutartyje išdėstyta pozicija, kad tuo atveju, jeigu trečiajam asmeniui UAB „Mood Furniture“, jo vadovui A. P. ar advokatui nebuvo suprantama 2023 m. balandžio 7 d. nutartis ir jos turinys, trečiasis asmuo ir (ar) jo atstovas turėjo teisę prašyti teismo nutartį išaiškinti. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, jog 2023 m. balandžio 7 d. nutarties turinys trečiajam asmeniui UAB „Mood Furniture“ nebuvo aiškus, trečiasis asmuo teismo įpareigojimo nevykdė ir po pakartotinai 2023 m. gegužės 3 d. nutartyje nustatyto termino reikalaujamiems dokumentams pateikti, kuomet reikalavimo turinys jau buvo aiškus ir suprantamas.

16.5.                      Skolų suderinimo aktas nėra buhalterinės apskaitos dokumentas. Tai tik dokumentas, patvirtinantis, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatytos skolos ir reikalavimo dydžio. Trečiojo asmens UAB „Mood Furniture“ pateiktame 2023 m. balandžio 13 d. skolų suderinimo akte nėra duomenų ar informacijos, nei kokios skolos yra užskaitomos, nei pagal kokias prievoles, todėl šis skolų suderinimo aktas nepatvirtina, jog buvo įskaitytos prievolės ir pagal 2022 m. liepos 1 d. UAB „Garen“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį.

16.6.                      Be to, trečiojo asmens UAB „Mood Furniture“ pateikto skolų suderinimo akto, kurį pasirašė juridinių asmenų buhalterės, paskirtis – ne padaryti įskaitymą, o tarpusavyje sutikslinti buhalterinę apskaitą. Tokią išvadą ieškovas daro remdamasis CK 6.131 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Atitinkamai spręstina, kad toks dokumentas negali būti laikomas prievolės pareiškimu apie įskaitymą, todėl trečiojo asmens argumentai dėl skolų suderinimo akto juridinės reikšmės yra nepagrįsti.

16.7.                      Trečiasis asmuo UAB „Mood Furniture“ iki nutarties skirti baudą tvirtinęs, jog akcijų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai yra skolos suderinimo aktas, todėl neturi pareigos teikti teismui kitų įrodymų, po 2023 m. gegužės 3 d. teismo priimtos nutarties nurodė naujas aplinkybes ir aiškino, kad trečiasis asmuo UAB „Mood Furniture“ atsiskaitė už akcijas su UAB „We in Tomorrow“ tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo būdu (CK 6.130 straipsnis). Toks trečiojo asmens pozicijos keitimas dėl skolų suderinimo akto reikšmės byloje rodo, jog teismo įpareigojimo nevykdymą lėmė ne neteisingai suprastas ar neaiškus 2023 m. gegužės 3 d. nutarties turinys, o siekis išvengti teismo įpareigojimo vykdymo, dėl to buvo trukdyta rengtis bylos nagrinėjimui, byla buvo vilkinama.

16.8.                      Nesutiktina su atskirojo skundo teiginiais, kad skundžiama nutartis yra siurprizinis sprendimas. Teismas 2023 m. birželio 13 d. nutartyje nurodė, kodėl ir kokiu pagrindu 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi apeliantui yra skirta bauda, tačiau 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi skirtos baudos nepagrindė kitomis faktinėmis aplinkybėmis. Be to, CPK 199 straipsnio 6 dalies ir CPK 95 straipsnio 2 dalies normos nėra konkuruojančios. CPK 95 straipsnio 2 dalies norma konkretizuoja CKP 199 straipsnio 6 dalį, todėl jos gali būti taikomos kartu. Atitinkamai dėl to nesutiktina su atskirojo skundo argumentais dėl principo non ibis idem pažeidimo.

16.9.                      Teismas tinkamai pagrindė ir pagrįstai trečiojo asmens UAB ,,Mood Furniture“ vadovui A. P. taikė atsakomybę už rašytinių įrodymų nepateikimą, nes ir pakartotinai įpareigojus juos pateikti, taip buvo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis. Atsakomybė jam CPK 95 straipsnio pagrindu taikyta konstatavus, kad A. P. nerūpestingai vykdė savo, kaip bendrovės vadovo, pareigas, kurio žinioje yra visi juridinio asmens buhalteriniai dokumentai. Be to, kaip teisingai nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, bauda trečiojo asmens vadovui buvo skirta būtent dėl to, jog jis disponuoja reikalaujamais pateikti rašytiniais įrodymais, tačiau šių duomenų teismui nepateikia.

16.10.                      Pasyviu procesiniu elgesiu trečiojo asmens UAB ,,Mood Furniture“ vadovas A. P. pažeidė pareigą bendradarbiauti ir rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, taip pat pareigą rūpestingai ir laiku pateikti teismui reikalaujamus įrodymus bei sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis. Todėl teismas tokį trečiojo asmens UAB ,,Mood Furniture“ vadovo procesinį elgesį pagrįstai vertino kaip bylos nagrinėjimo vilkinimą ir skundžiama nutartimi atsisakė panaikinti tinkamai taikytą procesinę sankciją paskirtą.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.

18.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjo UAB „Mood Furniture“ vadovo A. P. prašymą dėl teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi paskirtos 500 Eur baudos už teismo įpareigojimo nevykdymą pateikti pagal 2023 m. balandžio 7 d. rašytinę teismo nutartį nurodytus rašytinius įrodymus, pusę sumos – 250 Eur – paskiriant ieškovui A. K., panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

19.       Bauda – tai procesinė teisinė sankcija ir viena iš teismo nuobaudų rūšių, išreikšta proceso įstatyme nustatyta pinigų suma (CPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas baudas skiria CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad baudos, paskirtos juridinių asmenų vadovams ar juridinių asmenų atstovams, išieškomos iš jų asmeninių lėšų.

20.       Be kitų, CPK nustato baudos skyrimą už rašytinių įrodymų nepateikimą (CPK 199 straipsnio 6 dalis). Teismo teisė pagal asmens prašymą reikalauti rašytinių įrodymų iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turinčių atitinkamą rašytinį įrodymą, įtvirtinta CPK 198 straipsnio 1 dalyje ir konkretizuota CPK 199 straipsnyje. CPK 199 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad fiziniai asmenys ar juridiniai asmenys, neturėdami galimybės pateikti reikalaujamą rašytinį įrodymą arba negalėdami jo pateikti per teismo nustatytą terminą, privalo pranešti apie tai teismui ir kartu nurodyti to priežastis. CPK 199 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas pateikti rašytinį įrodymą neįvykdytas ir nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti dėl svarbių priežasčių, arba nurodytas priežastis teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki 300 Eur bauda.

21.       Pagal CPK 199 straipsnio 6 dalies normos turinį ir teismų praktiką, bauda už rašytinių įrodymų nepateikimą gali būti skiriama, kai egzistuoja šios sąlygos: teismo reikalaujami rašytiniai įrodymai nepateikti nustatytu terminu; juos pateikti privalantis asmuo pranešė teismui apie negalimumą įvykdyti teismo įpareigojimą, nurodydamas ir to priežastis, arba teismas tas priežastis pripažino nesvarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje e2-441-302/2019). Pateikti rašytinį įrodymą gali būti įpareigotas bet kuris asmuo, turintis savo žinioje tą įrodymą, todėl baudos už rašytinių įrodymų nepateikimą gali būti skiriamos tiek dalyvaujantiems byloje, tiek ir kitiems asmenims, svarbu, kad tas asmuo disponuotų reikalaujamais rašytiniais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2017).

22.       CPK 95 straipsnio normos reglamentuoja piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019 18 punktas). Paminėtina ir tai, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktas). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktas).

23.       Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad CPK 95 straipsnyje įtvirtintos normos dispozicija aiškiai atskleidžia šios teisės normos paskirtį – norma skirta teisingo ir greito bylos išnagrinėjimo ir išsprendimo procesui užtikrinti ribojant dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningą elgesį, kai savanaudiškai, piktnaudžiaujant gali būti veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, kuris pasibaigia baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalį civilinė byla iškeliama teismui priėmus ieškinį, o išsprendžiama iš esmės – teismui priėmus sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis ). Taigi asmens procesinio elgesio patikra sąžiningumo aspektu galima iki bylos dėl ginčo esmės išsprendimo. Procesinės teisės susijusios su tam tikra asmens pasirinkimo laisve. Ši laisvė pasireiškia tuo, kad asmuo gali pasirinkti įgyvendinti turimą teisę ar jos neįgyvendinti. Piktnaudžiavimas procesine teise yra susijęs su atitinkamos teisės įgyvendinimu, t. y. kaip konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimas. Taigi tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir taikyti CPK 95 straipsnyje įtvirtintas pasekmes, pirmiausia turi būti nustatyta, kad asmuo turi tam tikrą procesinę teisę, t. y. pasirinkimo laisvę veikti tam tikru būdu, įgyvendinti procesinę teisę arba ne. Jeigu asmeniui nustatyta procesinė pareiga, jis neturi pasirinkimo laisvės, neturi procesinės teisės, taigi neturi ir kuo piktnaudžiauti. Tiek nustatytas teisinis reguliavimas, tiek kasacinio teismo praktika suponuoja, kad piktnaudžiavimu teise laikomas toks nagrinėjamoje dėl ginčo esmės byloje dalyvaujančio asmens procesinis elgesys, kai jis pažeidžia konkrečios subjektinės teisės (procesinės teisės) įgyvendinimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023).

24.       Taigi abi teisės normos (CPK 95 straipsnio 2 dalis ir 199 straipsnio 6 dalis) numato baudos skyrimo galimybę, tačiau šių normų prigimtis yra skirtinga – skiriasi tiek jų skyrimo pagrindai, tiek subjektai, tiek numatytos baudos dydžiai. Todėl tam, kad būtų galima spręsti dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo, būtina identifikuoti, kurį teisinį pagrindą nustatęs pirmosios instancijos teismas skyrė baudą apeliantui, t. y. trečiojo asmens UAB „Mood Furniture“ vadovui. Atsižvelgiant į tai, kartu su skundžiamos pirmosios instancijos teismo 20203 m. birželio 13 d. nutarties, kuria atmestas trečiojo asmens vadovo prašymas baudą panaikinti, motyvais apeliacinės instancijos teismas vertina ir 2023 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria trečiojo asmens vadovui skirta bauda, argumentus.

25.       Nagrinėjamu atveju bauda trečiojo asmens vadovui 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi buvo paskirta nagrinėjant ieškovo prašymą dėl baudos trečiajam asmeniui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo ir minimos nutarties 20 punkte teismas nurodė darantis išvadą, kad trečiasis asmuo UAB ,,F process“ (dabar – UAB „Mood Furniture“) piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, savo veiksmais vilkina bylos nagrinėjimą, todėl egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos skirti trečiajam asmeniui baudą pagal CPK 199 straipsnio 6 dalį. Nutarties 21 punkte teismas nurodė, kad bendrovės vadovui A. P. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – rašytinių įrodymų nepateikimą teismui – skirtina 500 Eur bauda, pusę sumos paskiriant ieškovui  A. K.. Nepaisant to, CPK 95 straipsnio 2 dalies norma, kaip teisinis pagrindas skirti baudą trečiajam asmeniui, įvardinta tik atskiruoju skundu šioje byloje skundžiamoje 2023 m. birželio 13 d. nutartyje.

26.       Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl nuobaudos skyrimo teismas nėra ribojamas konkretaus prašymo reikalavimo dalyko ir turi diskrecijos teisę nuspręsti tiek dėl teisinio pagrindo skirti nuobaudą, tiek dėl jos rūšies ar dydžio, atsižvelgdamas į faktinę situaciją ir konkrečius maksimalius atitinkamose teisės normose nustatytus baudos dydžius. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtina atsižvelgti į tai, kokios priežastys lėmė prašymo skirti baudą pateikimą ir teismo procesinį sprendimą skirti baudą konkrečiu atveju.

27.       Byloje nustatyta, kad ieškovas A. K. 2023 m. kovo 24 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė prašymą, kuriame, be kita ko, prašė išreikalauti iš trečiojo asmens (prašyme klaidingai nurodyta atsakovės) UAB „F process“ 2022 m. liepos 1 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria buvo perleistos UAB „Garen“ akcijos UAB „We in Tomorrow“, bei šių akcijų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, prašymą grįsdamas tuo, jog UAB „F process“ 2022 m. rugpjūčio 16 d. atsiliepime nurodydama faktines aplinkybes, kad ji minėta akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Garen“ akcijas perleido UAB „We in Tomorrow“, nepateikė įrodymo, patvirtinančio nei apie tokio sandorio sudarymą, nei apie jo įvykdymą, t. y. atsiskaitymą už akcijas. Pažymėjo, jog šie įrodymai yra reikalingi dėl to, kad priklausomai nuo to, ar UAB „We in Tomorrow“ yra atsiskaičiusi už įsigytas UAB „Garen“ akcijas, priklausys ir teisingas restitucijos klausimo išsprendimas, kurį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva).

28.       Šiaulių apygardos teismas 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą ir nutarė išreikalauti iš trečiojo asmens UAB „F process“ (dabar – UAB „Mood Furniture“) 2022 m. liepos 1 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria perleistos UAB „Garen“ akcijos UAB „We in Tomorrow“, bei šių akcijų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, įpareigodamas juos pateikti iki 2023 m. balandžio 17 d. Teismas nutartyje pažymėjo, kad 2021 m. gruodžio 1 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir 2022 m. liepos 1 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį bei šių akcijų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti į bylą visų pirma tam, jog teismas galėtų nustatyti objektyvias ir teisingas faktines bylos aplinkybes. Taip pat teismas sutiko su ieškovu, kad 2022 m. liepos 1 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis bei jų apmokėjimo dokumentai gali turėti reikšmės taikant restituciją. 

29.       Trečiasis asmuo UAB ,,Mood Furniture“ 2023 m. balandžio 17 d. teismui pateikė prašymą dėl rašytinių įrodymų priėmimo, prie kurio teismui pridėjo 2022 m. liepos 1 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį su dalimi uždengtų sąlygų ir 2023 m. balandžio 13 d. skolų suderinimo aktą, sudarytą tarp UAB „We in Tomorrow“ ir UAB „F process“. Šiame prašyme trečiasis asmuo nurodė, kad iš ieškovo A. K. 2023 m. kovo 24 d. prašymo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo ir Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutarties argumentų darytina išvada, jog ieškovui prašomi išreikalauti įrodymai yra reikalingi tam, kad jų pagrindu galima būtų nustatyti šias faktines aplinkybes: 1) UAB „Garen“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties tarp UAB „Mood Furniture“ ir UAB „We in Tomorrow“ sudarymo faktą; 2) tokio sandorio įvykdymo faktą, t. y. UAB „Garen“ akcijų perleidimo ir atsiskaitymo už jas faktą. Atsižvelgdamas į tai, trečiasis asmuo teikia 2022 m. liepos 1 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad bendrovė pardavė visas jos turėtas UAB „Garen“ akcijas UAB „We in Tomorrow“ už 714 162,97 Eur kainą, o šios akcijos perėjo UAB „We in Tomorrow“ nuosavybėn. Kadangi didžioji dalis sutarties nuostatų yra visiškai nesusijusios su ieškovo nurodytomis įrodinėtinomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių šis dokumentas buvo išreikalautas iš bendrovės, siekiant apsaugoti bendrovės interesus, susijusius su konfidencialios informacijos neatskleidimu tretiesiems asmenims, šios nuostatos pateikiamoje sutartyje yra uždengiamos, nes jų atskleidimas yra perteklinis ir nebūtinas. Faktą, kad už parduotas UAB „Garen“ akcijas su bendrove buvo visiškai atsiskaityta, įrodo prie šio prašymo pridėtas skolų suderinimo aktas, pasirašytas bendrovės ir UAB „We in Tomorrow“ įgaliotų atstovų, kuriame yra nurodyta, jog 2023 m. balandžio 13 d. bendrovė ir UAB „We in Tomorrow“ neturi tarpusavio įsiskolinimų, t. y. visiškai tarpusavyje atsiskaičiusios, tarp jų – ir pagal 2022 m. liepos 1 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį.

30.       Ieškovas A. K. 2023 m. balandžio 17 d. teismui pateikė prašymą dėl įrodymų išreikalavimo ir baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo (CPK 95 straipsnis), kuriame prašė: 1) įpareigoti trečiąjį asmenį UAB „F process“ ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šio prašymo priėmimo dienos pateikti UAB „Garen“ akcijų pagal 2022 m. liepos 1 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus (banko sąskaitos išrašą ar mokėjimo pavedimus, grynųjų pinigų priėmimo kvitus (originalus)); 2) skirti 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę sumos paskiriant ieškovui. Atkreipė dėmesį, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai yra banko sąskaitos išrašai, mokėjimo pavedimai, pinigų priėmimo kvitai, tuo tarpu skolų suderinimo aktas nėra apmokėjimą pagrindžiantis dokumentas, nes jame nėra apskaitos dokumentui privalomos informacijos. Todėl, ieškovo vertinimu, UAB „F process“ neįvykdė 2023 m. balandžio 7 d. teismo įpareigojimo. Toks UAB „F process“ vengimas pateikti teismui apskaitos dokumentus dėl UAB „Garen“ akcijų apmokėjimo, ieškovo vertinimu, patvirtina įtarimus dėl apmokėjimo nebuvimo apskritai ir yra nesąžiningas. Vykdydamas teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutarties įpareigojimą patikslinti subjektą, kuriam prašoma paskirti baudą, ieškovas 2023 m. balandžio 20 d. pareiškime nurodė, jog 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę sumos paskiriant ieškovui, vadovaujantis CPK 103 straipsnio 1, 3 dalimis, prašo skirti trečiajam asmeniui UAB „F process“.

31.       Trečiasis asmuo UAB „Mood Furniture“ (buvusi UAB „F process“) 2023 m. balandžio 17 d. pateikė atsiliepimą į aptartą prašymą, kuriame nurodė, kad byloje yra pateikti duomenys apie tai, už kokią kainą bendrovė pardavė UAB „Garen“ akcijas UAB „We in Tomorrow“, ir irodymai, jog tarp šių įmonių nėra įsiskolinimo, tarp jų – ir pagal minėtų akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir to visiškai pakanka tam, kad būtų galima nustatyti visas bylos teisingam išsprendimui reikiamas faktines aplinkybes. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog pateikdamas skolų suderinimo aktą, trečiasis asmuo tuo pačiu patvirtino, kad už UAB „Garen“ akcijų pardavimą su trečiuoju asmeniu buvo atsiskaityta, o CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais.

32.       Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi ieškovo A. K. prašymą tenkino iš dalies ir trečiojo asmens UAB ,,Mood Furniture“ vadovui A. P. paskyrė 500 Eur baudą už teismo įpareigojimo nevykdymą pateikti pagal 2023 m. balandžio 7 d. rašytinę teismo nutartį nurodytus rašytinius įrodymus, pusę sumos – 250 Eur – paskiriant ieškovui A. K. ir įpareigojo trečiąjį asmenį UAB ,,Mood Furniture“ per 7 dienas nuo šios nutarties priėmimo datos pateikti teismui 2023 m. balandžio 7 d. nutartyje nurodytus rašytinius įrodymus – UAB „Garen“ akcijų pagal 2022 m. liepos 1 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.

33.       Trečiasis asmuo UAB „Mood Furniture“ 2023 m. gegužės 9 d. teismui pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pagal 2022 m. liepos 1 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį UAB „Mood Furniture“ ir UAB „We in Tomorrow“ susitarė už parduotas UAB „Garen“ akcijas atsiskaityti tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo būdu pagal CK 6.130 straipsnį (prievolės pabaiga įskaitymu). Kadangi įskaitymui jokie pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuos pateikti įpareigojo teismas 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi, yra nenaudojami, todėl bendrovė jų neturi, bei remiantis CPK 199 straipsnio 5 dalimi informavo, jog dėl nurodytos objektyvios priežasties negali jų pateikti, o 2023 m. gegužės 17 d. trečiojo asmens UAB ,,Mood Furniture“ vadovas A. P. pateikė prašymą dėl jam paskirtos baudos panaikinimo, kurio pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama 2023 m. birželio 13 d. nutartimi netenkino.

34.       Iš išdėstytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, visų pirma, buvo paskirta dėl teismo įpareigojimo pateikti rašytinius įrodymus (ne)įvykdymo. Atsižvelgiant į CPK 199 straipsnio 6 dalies normos turinį, bauda už rašytinių įrodymų nepateikimą gali būti skiriama, kai egzistuoja šios sąlygos: teismo reikalaujami rašytiniai įrodymai nepateikti nustatytu terminu; juos pateikti privalantis asmuo pranešė teismui apie negalimumą įvykdyti teismo įpareigojimą, nurodydamas to priežastis, arba teismas tas priežastis pripažino nesvarbiomis. Taigi šiuo atveju įpareigojimą turintis asmuo neturi pasirinkimo teisės nuspręsti pateikti ar nepateikti teismui reikalaujamus įrodymus. Kitaip tariant, teismo reikalavimo privalomumas įpareigoja įrodymus pateikti, o nepateikti galima tik tuo atveju, jeigu asmuo objektyviai, t. y. dėl svarbių priežasčių, negali tokių įrodymų teismui pateikti, apie tai informuodamas teismą.

35.       Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo UAB „Mood Furniture“ Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi buvo įpareigotas iki 2023 m. balandžio 17 d. pateikti teismui konkrečią akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir šių akcijų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Nėra pagrindo konstatuoti, kad šis teismo įpareigojimas nebuvo įvykdytas – pateikta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir apmokėjimą pagrindžiantis dokumentas – skolų suderinimo aktas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo įpareigojime nebuvo įvardinta, kokius konkrečius įrodymus (dokumentus) trečiasis asmuo privalo pateikti, taigi UAB „Mood Furniture“ pateikė dokumentą, kurį laikė pakankamu įpareigojimui įvykdyti. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas galėjo spręsti, ar teismo įpareigojimas įvykdytas tinkamai, ar trečiojo asmens UAB „Mood Furniture“ nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remdamasis teikė būtent skolų suderinimo aktą, o ne konstatuoti, kad teismo įpareigojimas apskritai nėra įvykdytas. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog trečiasis asmuo, pateikdamas tik skolų suderinimo aktą, neįvykdė pareigos pateikti teismo nurodytų įrodymų ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Iš 2023 m. gegužės 3 d. nutarties turinio akivaizdu, jog teismas išplėtė 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi skirto įpareigojimo išreikalauti minėta sutartimi parduotų akcijų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų turinį, išaiškindamas, jog teismo nutartimi trečiasis asmuo buvo įpareigotas pateikti akcijų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus, t. y. pirminius dokumentus.

36.       Apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju negalėjo būti sprendžiamas baudos skyrimo klausimas, o turėjo būti priimta nutartis, patikslinanti teismo įpareigojimą, ir tik tokiu atveju, jeigu trečiasis asmuo jo nebūtų įvykdęs ar nebūtų pranešęs apie aplinkybes, dėl kurių jis to negali padaryti (ką vėliau ir paaiškino – atsiskaitymas įvyko vienarūšių prievolių įskaitymo pagrindu), spręsti dėl atsakomybės už teismo įpareigojimo neįvykdymą. Šiuo atveju pats teismas yra atsakingas už netikslią įpareigojimo formuluotę, todėl nepagrįstai nurodo, kad jei trečiasis asmuo nesuprato teismo įpareigojimo, turėjo galimybę prašyti jį išaiškinti. Taigi bauda už teismo įpareigojimo pateikti rašytinius įrodymus neįvykdymą tokioje stadijoje negalėjo būti paskirta. Be to, sutiktina su apeliantu, kad šiuo atveju teismo paskirta 500 Eur bauda, 50 procentų jos skiriant ieškovui, viršytų maksimalią CPK 199 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą, kuri yra iki 300 Eur, juolab kad, skiriant baudą už įpareigojimo išreikalauti rašytinius įrodymus neįvykdymą, apskritai negalimas toks nuostolių atlyginimo mechanizmas kaip taikomas skiriant baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (t. y. pusę sumos skiriant baudos prašančio asmens naudai).

37.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismas yra teisingumą vykdanti institucija, todėl jis turi siekti, jog teismo priimami sprendimai ir nutartys savo turiniu iš karto būtų suprantami ir nedviprasmiški. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad teismo priimamas aktas negali būti dviprasmiškas; jis turi būti aiškus, suprantamas jau tada, kai nagrinėjamu klausimu yra priimamas ir viešai paskelbiamas sprendimas iš esmės, o ne būti toks, kuris verstų šalis, kitus proceso dalyvius, asmenis spėlioti, kodėl, dėl kokių tikrųjų motyvų buvo priimtas būtent toks, o ne kitoks teismo sprendimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Teismui nesilaikant minėtų reikalavimų, o proceso dalyviui įvykdžius plačiai apibrėžtą teismo įpareigojimą dėl dokumentų pateikimo pagal savo suvokimą, tai negali būti vertinama sąmoningu teismo įpareigojimų nevykdymu ar procesiniu piktnaudžiavimu.

38.       Kita vertus, iš abiejų pirmosios instancijos teismo nutarčių turinio matyti, kad bauda trečiojo asmens vadovui buvo skirta (nepanaikinta) remiantis ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis norma. Aplinkybė, kad 2023 m. gegužės 3 d. nutartyje pačios normos (CPK 95 straipsnio 2 dalies) teismas neįvardijo, nepaneigia fakto, jog pirmosios instancijos teismas vertino baudos skyrimo ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (minėtos nutarties 20 ir 21 punktai) klausimą, pažymėdamas, jog teismas, neturėdamas galimybės gauti įrodymų, susijusių su esminėmis ginčo aplinkybėmis, negali tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui ir pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės. 

39.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016 32 punktas). Taigi sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020).

40.       Visų pirma, sutiktina su apeliantu, kad bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95  straipsnio 2 dalis) gali būti skiriama tik byloje dalyvaujantiems asmenims. Remiantis CPK 37 straipsnio 2 dalimi, dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį šio kodekso 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys šio kodekso 442 straipsnyje išvardytose bylose, šio kodekso 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai. Apeliantas yra trečiojo asmens (juridinio asmens) vadovas, tačiau byloje trečiąjį asmenį atstovauja advokatas, todėl apeliantas nėra šioje byloje dalyvaujančiu asmeniu.

41.       Taigi būtent trečiojo asmens interesams byloje faktiškai atstovaujantis advokatas pasirinko teismui teikti skolų suderinimo aktą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantas, kaip bendrovės vadovas, yra kaltas dėl 2023 m. balandžio 7 d. nutartyje numatyto įpareigojimo (ne)įvykdymo. Aplinkybė, jog vadovas disponuoja bendrovės dokumentais, savaime nereiškia, kad šie dokumentai nebuvo pateikti teismui dėl vadovo kaltės, nes civiliniame procese galiojanti taisyklė nustato, jog visi atstovo (tiek pagal įstatymą, tiek pagal pavedimą) procesiniai veiksmai atliekami atstovaujamojo vardu ir teisinius padarinius sukelia būtent jam. Atsižvelgiant į tai, net ir tuo atveju, jeigu laikyti, jog teismo įpareigojimas dėl rašytinių įrodymų pateikimo buvo neįvykdytas, procesinė poveikio priemonė – bauda – galėjo būti skirta ne vadovui, kaip bendrovės atstovui pagal įstatymą, bet bendrovei (jos atstovui pagal pavedimą). Iš pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutarties matyti, kad Šiaulių apygardos teismas, skirdamas baudą apeliantui, nenustatė ir nenurodė, kuo pasireiškia apelianto kaltė dėl 2023 m. balandžio 7 d. nutartyje bendrovei nustatytų įpareigojimų nevykdymo. Tik 2023 m. birželio 13 d. nutartyje teismas nurodė, jog įmonės buhalteriniais ir kitais dokumentais disponuoja įmonės vadovas, todėl bauda už piktnaudžiavimą procesu, nepateikiant rašytinių įrodymų, buvo skirta įmonės vadovui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie pirmosios instancijos teismo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja apelianto kaltė dėl teismo nustatyto įpareigojimo (ne)įvykdymo.  

42.       Tiek 2023 m. gegužės 3 d., tiek 2023 m. birželio 13 d. nutartyse pirmosios instancijos teismas nurodė, kad trečiojo asmens piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir proceso vilkinimas pasireiškia tuo, jog teismas, neturėdamas galimybės gauti įrodymų, susijusių su esminėmis ginčo aplinkybėmis, negali tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui ir prieiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės. Tačiau tokie teismo argumentai neatitinka faktinei situacijai. Byloje nustatyta, kad po to, kai Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi paskyrė apeliantui baudą, nei trečiasis asmuo, nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys, nepateikė teismui kitų akcijų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, išskyrus jau pateiktą skolų suderinimo aktą, pasirašytą trečiojo asmens ir UAB „We in Tomorrow“ įgaliotų atstovų. Nepaisant to, byloje 2023 m. gegužės 30 d. įvyko parengiamasis teismo posėdis, kurio metu buvo pereita prie bylos nagrinėjimo iš esmės. Taigi ir tuo atveju, jeigu laikyti, kad teismo įpareigojimas dėl rašytinių įrodymų pateikimo buvo neįvykdytas, tai neužvilkino proceso ir neapsunkino teismui galimybės pasiruošti bylos nagrinėjimui bei prieiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad bauda už piktnaudžiavimą procesu ir bylos nagrinėjimo vilkinimą apeliantui buvo paskirta formaliai, nesant tam objektyvaus pagrindo.

43.       Pažymėtina, kad pagal CPK 95 straipsnį būtų galima konstatuoti piktnaudžiavimą, jei nustatytas sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Kitaip tariant tam, jog būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesu, turi būti nustatytas akivaizdus veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, sukeliantis tam tikrus neigiamus padarinius (turtinės žalos atsiradimą, bylos užvilkinimą ir pan.). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta pirmiau, trečiojo asmens veiksmai neužvilkino bylos nagrinėjimo ir nesukėlė proceso dalyviams neigiamų pasekmių. Bendrovė teismo nustatytais terminais pateikė dokumentus apie faktines aplinkybes, dėl kurių ieškovas prašė išreikalauti rašytinius įrodymus, o 2023 m. balandžio 7 d. nutartyje teismui nedetalizavus, kokius konkrečius dokumentus apie atsiskaitymą už UAB „Garen“ akcijas turi teismui pateikti trečiasis asmuo, ir šiam pateikus skolų suderinimo aktą, tokie trečiojo asmens veiksmai negali būti vertinami, kaip sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, nes dėl to procesas byloje iš esmės nepailgėjo.

44.       Skundžiamoje 2023 m. birželio 13 d. nutartyje teismas pažymi, kad trečiojo asmens 2023 m. gegužės 10 d. (po nutarties skirti baudą priėmimo) pateiktame procesiniame dokumente nurodoma nauja faktinė aplinkybė, jog bendrovė atsiskaitė už akcijas su UAB „We in Tomorrow“ tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo būdu (CK 6.130 straipsnis). Teismo vertinimu, jei tokia informacija į bylą būtų pateikta savalaikiai, teismas nebūtų nei skyręs įpareigojimo pateikti akcijų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, nei sprendęs prašymo dėl baudos skyrimo. Todėl, teismo nuomone, tokie bendrovės veiksmai po baudos paskyrimo patvirtina, kad nepateikdama nutartyje prašomų įrodymų ji trukdė rengtis bylos nagrinėjimui ir ją vilkino. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nes, kaip jau buvo minėta pirmiau, 2023 m. balandžio 7 d. nutartyje Šiaulių apygardos teismui nenurodžius, kokius konkrečiai atsiskaitymo už UAB „Garen“ akcijas patvirtinančius dokumentus turi pateikti trečiasis asmuo, buvo teikiami bet kurie tą patvirtinantys dokumentai, tarp jų – ir skolų suderinimo aktas. Tik 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi, kuria apeliantui buvo paskirta bauda, Šiaulių apygardos teismas išaiškino savo paties 2023 m. balandžio 7 d. nutartį dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, nurodant, kad bendrovė buvo įpareigota pateikti būtent pirminius dokumentus, patvirtinančius atsiskaitymą už UAB „Garen“ akcijas, bei pareikalavo tokius dokumentus pateikti. Vykdydamas šį teismo įpareigojimą, trečiasis asmuo 2023 m. gegužės 10 d. pranešimu Dėl rašytinių įrodymų pateikimo informavo teismą, jog kadangi įskaitymui jokie pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuos pateikti įpareigojo teismas 2023m. gegužės 3 d. nutartimi, yra nenaudojami, todėl bendrovė jų neturi bei dėl šios objektyvios priežasties negali jų pateikti. Šios faktinės aplinkybės neleidžia abejoti, kad bendrovė
tinkamai vykdė jai teismo nustatytus įpareigojimus.

45.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartis, kuria netenkintas trečiojo asmens UAB ,,Mood Furniture“ vadovo A. P. prašymas dėl jam paskirtos baudos panaikinimo, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – apeliantui paskirta bauda panaikinama.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Mood furniture“ vadovo A. P. prašymą tenkinti ir panaikinti A. P. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-196-569/2023 skirtą 500 Eur baudą.

Teisėja                                                                   Alma Urbanavičienė