Civ. b. Nr. 2A-1249-262/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19080-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija: 42.10; 121.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės, Vytauto Zeliankos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S, atstovaujamam Danske Bank A/S Lietuvos filialo, dėl neteisėto kreditavimo nutraukimo, trečiasis asmuo R. B.,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė: pripažinti 2003-07-01 kreditavimo sutarties Nr. BS1125030325 vienašališką nutraukimą, atliktą Danske Bank A/S Lietuvos filialo iniciatyva neteisėtu ir negaliojančiu.

Nurodė, kad trečiasis asmuo R. B. su atsakovu Danske Bank A/S, atstovaujamu Danske Bank A/S Lietuvos filialo, 2003-07-01 pasirašė kredito sutartį Nr. BS1125030325, pagal kurią atsakovas trečiajam asmeniui suteikė 2900 EUR kreditą dvidešimt penkerių metų laikotarpiui. 2003-07-01 atsakovas ir ieškovė sudarė laidavimo sutartį Nr. FA-BS1125030325, pagal kurią ieškovė įsipareigojo solidariai atsakyti bankui, jeigu trečiasis asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal kredito sutartį su visais tolimesniais jos papildymais ir pakeitimais. 2003-10-08 atsakovas ir trečiasis asmuo pasirašė susitarimą BS1125030325-P-1, kuriuo iš dalies pakeitė bei papildė kredito sutartį. 2004-07-22 atsakovas ir trečiasis asmuo pasirašė susitarimą BS1125030325-P-3, kuriuo iš dalies pakeitė bei papildė kredito sutartį. 2006-01-13 atsakovas ir trečiasis asmuo pasirašė susitarimą BS1125030325-P-4, kuriuo iš dalies pakeitė bei papildė kredito sutartį. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-06-05 sprendimu nutraukė ieškovės ir trečiojo asmens santuoką bei patvirtino sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje ieškovė ir trečiasis asmuo susitarė, kad trečiajam asmeniui tenka visi kreditoriniai įsipareigojimai bankui. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarė 2012-12-06 išdavė vykdomąjį įrašą. Tik sužinojusi apie išduotą vykdomąjį įrašą, ieškovė sužinojo, jog atsakovas yra nutraukęs su trečiuoju asmeniu sudarytą kredito sutartį. Ieškovė nesutinka su vienašališku kredito sutarties nutraukimu. Nurodo, kad atsakovas, manydamas, kad kredito gavėjas pažeidė kredito sutartį, galėjo vienašališkai nutraukti kredito sutartį, nesikreipdamas į teismą, tačiau apie kredito sutarties nutraukimą privalėjo iš anksto pranešti trečiajam asmeniui ir nustatyti kredito gavėjui papildomą terminą kredito sutarčiai įvykdyti. Ieškovė dėjo maksimalias pastangas kredito sutarčiai išsaugoti, siūlė modifikuoti sutartinius santykius, o atsakovas nedėjo jokių pastangų kredito sutarčiai išsaugoti, nebendradarbiavo su ieškove, tik grasino dėl sutarties nutraukimo ir vengė išsaugoti sutartį. Ieškovės teigimu, tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė teisės aktuose įtvirtintus kooperavimosi ir bendradarbiavimo principus.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti.

Nurodė, kad šalys, pasirašydamos kredito sutartį jos 44 ir 45 punktais numatė atsakovo teisę, esant tam tikroms sąlygoms, vienašališkai nutraukti kredito sutartį prieš terminą. Taigi, kad atsakovas turėjo teisę nutraukti kredito sutartį tiek sutarties, tiek įstatymo pagrindu. 2012-10-16 rašte Nr. dnk1209458 buvo nurodyta, kad trečiasis asmuo vėluoja vykdyti savo finansinius įsipareigojimus ir jo skola rašto išsiuntimo dieną sudaro 55029,65 EUR. Trečiojo asmens vėlavimai mokėti įmokas tęsėsi daugiau kaip pora mėnesių, kas taip pat laikytina esminiu kredito sutarties pažeidimu. Taigi, ieškovės argumentai dėl kredito sutarties 45 punkto neatitikimo bendriesiems sąžiningumo kriterijams yra nepagrįsti ir neįrodyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas; iš ieškovės valstybei priteista 52,85 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Teismas nurodė, kad trečiajam asmeniui nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, atsakovas negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, todėl kredito negrąžinimas, priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių nesumokėjimas laikytini esminiais kredito sutarties pažeidimais. Esminis sutarties pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį. Atsakovas, vadovaudamasis CK 6.209 straipsnio nuostatomis, 2012-10-19 raštu nustatė papildomą terminą sumokėti susidariusius įsiskolinimus su tai dienai priskaičiuotomis palūkanomis bei delspinigiais, taip pat įspėjo, kad nepadengus įsiskolinimo nustatytu laiku, kreditavimo sutartis bus nutraukta nuo 2012-11-17, taigi darytina išvada, kad trečiasis asmuo buvo iš anksto tinkamai informuotas apie sutarties nutraukimą, suteikiant jam protingą papildomą terminą įvykdyti pradelstus sutartinius įsipareigojimus (CK 6.217 str. 3 d., 6.218 str. 1 d.), tačiau trečiajam asmeniui ir toliau nevykdant kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, atsakovas pagrįstai ir teisėtai pasinaudojo savo teise nutraukti vienašališkai kredito sutartį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodė, kad teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas. Teismas neteisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, nepagrįstai atsisakė vertinti į bylą pateiktą 2013 m. spalio 8 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadą Nr. 10-901, nevykdė savo pareigos elgtis aktyviai ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, nepripažino vartotojų teises pažeidžiančių normų negalionačiomis ab initio ir nepagrįstai nusprendė, kad vienašališkas sutarties nutraukimas yra proporcinga ir adekvati priemonė už kredito sutarties sąlygų pažeidimą.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodė, kad teismas, nagrinėdamas bylą buvo aktyvus, aiškinosi bylos aplinkybes, išklausė ir įvertino visus šalių paaiškinimus ir argumentus, nagrinėjo pateiktus įrodymus, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

Ieškovė teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvados ir nepripažino vartotojų teises pažeidžiančių normų negaliojančiomis ab initio. Kredito sutartis, dėl kurios yra kilęs ginčas, negali būti pripažinta kaip vartojimo sutartis, kadangi pats kredito gavėjas - trečiasis asmuo R. B. yra nurodęs, kad tik pagal pirminę kredito sutartį paskola buvo paimta šeimos reikmėms - būsto statybai, tačiau vėliau poreikiai keitėsi, t. y. už paskolas buvo statomi objektai, perkami sklypai ir daromi detalūs planai verslo tikslais. Taigi, kredito gavėjas - trečiasis asmuo R. B. veikė kaip verslininkas, todėl ir kredito sutartis negali būti traktuojama kaip vartojimo. Be to, kredito sutarties sąlygų nepripažinimas negaliojančiomis ab initio nėra pats savaime pagrindas pripažinti kredito sutarties vienašalį nutraukimą neteisėtu, nes teismas vertino kredito sutarties nutraukimą ir CK 6.217 str. 2 d. nustatytų kriterijų aspektu.

Skundžiamame sprendime yra nurodyta, kad kredito sutarties pažeidimas buvo esminis, pažeidimas buvo vykdomas sistemingai, nesumokėta skola kredito sutarties nutraukimo dienai didelė, o kredito sutarties nutraukimas visiškai atitiko tiek kredito sutarties nuostatas, tiek CK normas.

Pažymėtina, kad sudaręs kredito sutartį ir gavęs kreditą trečiasis asmuo įgijo pareigą mokėti atsakovui įmokas sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais, o jam nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų atsakovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš kredito sutarties (CK 6.217 str. 2 d. 1 p.). Nustatant pažeidimo pobūdį, vertinamas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimą, visuma (CK 6.217 straipsnis, 6.209 straipsnis, 4.192 straipsnis. Kaip matyti iš bylos medžiagos  atsakovas kredito sutartį nutraukė trečiajam asmeniui kurį laiką jos nebevykdant ir įsiskolinimui sudarius daugiau 55 029,65 Eur. T.y. tuo metu kai jau buvo akivaizdu, kad toks trečiojo asmens elgesys yra esminis kredito sutarties pažeidimas, kuris duoda pagrindą atsakovui nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Griežtas prievolės (kredito sutarties) sąlygų laikymasis šiuo atveju turėjo esminę reikšmę, todėl jų nesilaikant buvo padarytas esminis kredito sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Ieškovė teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino vartotojų teises pažeidžiančių normų negaliojančiomis ab initio. Kaip minėta, skundžiamame sprendime labai aiškiai yra nurodyta, kad trečiojo asmens įvykdytas Kredito sutarties pažeidimas buvo pripažintas esminiu ne tik pagal kredito sutarties sąlygas, tačiau ir pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas. Kredito sutarties nutraukimo tvarka taip pat atitiko tiek kredito sutarties, tiek CK 6.209, 6.217 ir 6.218 straipsnių nuostatas. Taigi, net ir pripažinus Kredito sutarties tam tikras nuostatas negaliojančiomis ab initio, tai neturėtų jokios teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo galiojimui, kadangi tiek kredito sutarties nutraukimo pagrindas, tiek kredito sutarties nutraukimo tvarka atitiko įstatymo nustatytus reikalavimus.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir teisingai taikė ginčo teisinius santykius  reglamentuojančias CK normas, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir naikinti skundžiamo sprendimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                         Ona Gasiulytė

                                                                      Neringa Švedienė

                                                                      Vytautas Zelianka