Civilinė byla Nr. e2-884-752/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05404-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.16.3; 3.1.7.6;  

3.2.6.5.(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

GALUTINIS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 30 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,

sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui R. V.,

atsakovės atstovui advokatui N. K.,

viešame teismo posėdyje, nuotoliniu būdu, išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo dokumentinio proceso tvarka.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 10 169,63 Eur skolos, 69,71 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 40,00 Eur išieškojimo išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2017 m. lapkričio 10 d. buvo sudaryta autotransporto priemonių nuomos sutartis Nr. N-367, kurios pagrindui ieškovė perdavė atsakovei laikinai, t.y. iki nuomos termino pabaigos, valdyti ir naudotis nuomos teise autotransporto priemonę DAF XF FT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo grąžinti transporto priemonę tokios būklės, kurios ji buvo gauta ir mokėti 1119,05+PVM mėnesinį nuomos mokestį.  Atsakovė nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir su ieškove tinkamai neatsiskaitė. 2020 m. vasario 6 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją dėl 1354,05 Eur skolos sumokėjimo ir nuomos sutarties nutraukimo, kurioje nurodė, kad atsakovei nevykdant nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, dėl esminių jų pažeidimų, nuomos sutartis po 5 d. vienašališkai bus nutraukiama, o atsakovė privalės sumokėti ieškovei įsiskolinimą bei grąžinti transporto priemonę ieškovei. Atsakovė į pretenziją nereagavo ir savo įsipareigojimų neįvykdė, t.y. skolos nesumokėjo, transporto priemonės nepristatė ir neįvykdė kitų pretenzijoje minimų nuomos sutarties pažeidimų.   2020 m. vasario 11 d. ieškovė pateikė atsakovei pareiškimą dėl nuomos sutarties pabaigos ir pareikalavo nedelsiant pristatyti transporto priemonę į nuomos sutartyje numatytą jos grąžinimo vietą. Tačiau pasibaigus nuomos sutarčiai, ieškovė susigrąžino transporto priemonę tik padedant policijos pareigūnams, transporto priemonė perduota ieškovei 2020 m. vasario 11 d. grąžinimo aktu.

 5.1. Tikrinant grąžintą transporto priemonę tiek vizualiai, tiek autorizuotame DAF servise, buvo  nustatyti transporto priemonės defektai, neatitinkantys natūralaus nusidėvėjimo sąlygų. Ieškovė, atlikusi jų remontą, atsakovei pateikė PVM sąskaitas faktūras su remontu bei patikrinimu susijusių išlaidų kompensavimui.

5.2. Nepaisant raginimų, atsakovė su ieškovė nėra atsiskaičiusi. Pagal pateiktas PVM sąskaitas           faktūras, įsiskolinimo suma ieškinio pateikimo dienai sudaro 10 169,63 Eur, taip pat atsakovei priskaičiuota 69,71 Eur delspinigių už mokėjimo terminų praleidimą, bei 40,00 Eur išieškojimo išlaidų pagal LR mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą.

5.3. Ieškovė taip pat prašė priteisti procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti  dokumentinio proceso tvarka.

6. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 8 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau -UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 10 169,63 Eur skolą, 69,71 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (10 279,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 40,00 Eur išieškojimo išlaidų, 963,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Atsakovė 2020 m. balandžio 27 d. pateikė prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. preliminaraus sprendimo. Prieštaravimuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ieškovės reikalavimas atlyginti ginčo sąskaitose nurodytas 10 169,63 Eur išlaidas yra nepagrįstas. Ieškovė, reikalaudama nuostolių, jos patirtų dėl netinkamos būklės Transporto priemonės grąžinimo, visų pirma, privalo įrodyti: i) kad Transporto priemonė buvo grąžinta su trūkumais; ii) kad Transporto priemonės trūkumai atsirado dėl atsakovės kaltės; ir iii) kad Transporto priemonės trūkumai nėra normalus nusidėvėjimas. 2017 m. lapkričio 10 d. Autotransporto priemonės perdavimo – priėmimo akte, kurio pagrindu sudarius nuomos sutartį ieškovė perdavė atsakovei Transporto priemonę, buvo nurodyta ir abiejų šalių patvirtinta, jog Transporto priemonė yra perduota su trūkumais – matomais įbrėžimais ant priekinio buferio, nuskilusiu laiptelio kampu, skilusiomis oro srauto grotelėmis ant spoilerio, trūkusiu galiniu sparnu. Net jeigu ir būtų nustatyti Transporto priemonės trūkumai jų grąžinimo metu, atsakovė turėtų atsakyti tik už tuos trūkumus, kurių nebuvo Transporto priemonės perdavimo metu ir kurie neatitinka normalaus nusidėvėjimo.

7.1. Be to, dėl ieškovo atstovų savivalės veiksmų Transporto priemonė 2020-02-07 buvo perimta policijos pareigūnų ir 2020-02-11 policijos pareigūnų buvo grąžinta ieškovei. Šias aplinkybes patvirtina Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2020-02-17 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-08545-20). Nepaisant to, kad Transporto priemonė ieškovei faktiškai buvo grąžinta policijos pareigūnų, kartu su ieškiniu ieškovė pateikė 2020 m. vasario 11 d. Autotransporto priemonės grąžinio aktą, kuris yra pasirašytas ieškovės vienašališkai, todėl neįrodo Transporto priemonės trūkumų jo grąžinimo ieškovei metu egzistavimo fakto. 

7.2. Pažymėtina, kad 2020 m. vasario 7 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole, kurio pagrindu policijos pareigūnams buvo perduota Transporto priemonė, nebuvo užfiksuota jokių transporto priemonės trūkumų. Faktinę aplinkybę, kad nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu Transporto priemonė buvo tvarkinga ir neturėjo jokių trūkumų, kurie viršytų normalų nusidėvėjimą, patvirtina pridedama automobilių patikros centro techninės apžiūros Nr.X158598645 rezultatų kortelė (ataskaita), iš kurios matyti, jog atlikus Transporto priemonės patikrą techninės apžiūros centre Vokietijoje, nebuvo nustatyti jokie trūkumai, kurie neatitiktų normalaus nusidėvėjimo, bei patvirtina, kad Transporto priemonė yra praėjusi techninę apžiūrą.  Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog ieškovei grąžinta Transporto priemonė turėjo trūkumų, už kuriuos būtų atsakinga atsakovė. Tuo tarpu atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu, kol Transporto priemonė buvo atsakovės dispozicijoje, ji buvo tvarkinga ir neturėjo jokių trūkumų. Ieškovės ieškinys laikytinas neįrodytu ir nepagrįstu.

7.3. Nors ieškovė apskritai nėra įrodžiusi Transporto priemonės trūkumų egzistavimo fakto, už kuriuos turėtų atsakyti atsakovė, tačiau atsakovė pasisako ir dėl ieškovės nurodytų išlaidų nepagrįstumo. Visų pirma, remiantis nuomos sutarties 9.6 punktu, jei grąžinama Transporto priemonė neatitinka nurodytų reikalavimų, atsakovei numatyta pareiga atlyginti Transporto priemonės neatitikimų ištaisymo darbams ieškovės patirtas išlaidas bei kompensuoti ieškovės dėl transporto priemonės prekinės vertės netekimo patirtus nuostolius. Savo esme, nuomos sutarties 9.6 punkte aptartos transporto priemonės neatitikimų ištaisymo darbų išlaidos atitinka tiesioginius nuostolius (CK 6.249 str. 1 d.), kuriuos reikalauja priteisti ieškovė.

7.4. Kasacinio teismo praktikoje tiesioginiai nuostoliai suprantami kaip realiai patirti nuostoliai. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą paturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, tam, kad ieškovas turėtų teisę reikalauti jo patirtų išlaidų atlyginimo, jis turi įrodyti, kad tokios išlaidos yra patirtos. Nuomos sutarties 9.5 punkte taip pat aptartas ieškovo patirtų išlaidų atlyginimas.

7.5. Kaip patirtų 10 169,63 Eur transporto priemonės remonto išlaidų pagrindimą ieškovė kartu su ieškiniu pateikė jos atsakovei išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis bei trečiųjų asmenų, t.y. remonto ir kitas paslaugas atlikusių asmenų sąmatomis ir PVM sąskaitomis faktūromis, tačiau nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog atitinkamos sumos yra ieškovės sumokėtos tretiesiems asmenims. Tai reiškia, kad ieškovė neįrodė, jog minėtas išlaidas apskritai yra patyrusi, dėl ko ir neturi teisės reikalauti jų priteisimo iš atsakovės.

7.6. Be to, dalis ieškovės pateiktų trečiųjų asmenų išrašytų sąskaitų išrašyta ne už Transporto priemonės remontą ir trūkumų šalinimą, todėl tokių išlaidų priteisimo ieškovė apskritai reikalauja be jokio teisinio pagrindo.

7.7. Ieškovės pateiktose sąskaitose yra traukta 11 Eur plius PVM administravimo išlaidų suma, tačiau ieškinyje nėra nurodyta, kokiu pagrindu į reikalaujamas apmokėti PVM sąskaitas faktūras yra įtraukta šio administravimo mokesčio suma, atitinkamas mokestis taip pat nėra numatytas ir nuomos sutartyje. Todėl mano, kad šios sumos priteisimo ieškovė reikalauja nepagrįstai.

8. Taip pat, atsakovė atskirai pasisako dėl kiekvienos ieškovės pateiktos sąskaitos.

8.1. Dėl 2020-02-20 PVM sąskaitos faktūros Nr. KLO2002-063, kurios bendra suma 10 196,07 Eur, kuri išrašyta UAB „Centrako“ sąmatos pagrindu, nurodė, kad sąmata nepagrindžia sąskaitoje nurodytų išlaidų, kadangi: i) sąmata yra tik preliminari; ii) sąmatoje nėra nurodyta, kada ji buvo sudaryta; iii) sąmatoje nurodyta, jog suma iš esmės susidaro iš Transporto priemonės techninio aptarnavimo, tepalų keitimo, vožtuvų reguliavimo, skysčių keitimo ir kitų darbų ir/ar detalių, kurios keičiamos, kai transporto priemonė normaliai nusidėvi. Be to, nepateikta įrodymų, pagrindžiančių, jog iš policijos atsiimta Transporto priemonė buvo grąžinta su trūkumais, už kuriuos atsako atsakovė. Todėl darytina išvada, jog neįrodyta, kad Transporto priemonė jos grąžinimo metu turėjo trūkumų, kurie buvo ištaisyti pagal UAB „Centrako“ remonto sąmatą.

8.2. Dėl 2020-02-20 PVM sąskaitos faktūros Nr. KLO2002-064, kurios bendra suma 1 863,07 Eur, kuri išrašyta UAB „Centrako“ 2020-02-14 pasiūlymo Serija CEN-K Nr. 000743 pagrindu, nurodė, kad atsakovės pateikti dokumentai patvirtina, jog Transporto priemonė buvo tvarkingos būklės perduota policijai ir policijos grąžinta ieškovei, ieškovė nepateikė priešingų įrodymų,  pagrindžiančių, jog iš policijos atsiimta Transporto priemonė ieškovei  buvo grąžinta su trūkumais, už kuriuos atsako atsakovė, ir kurie buvo ištaisyti pagal UAB „Centrako“ pateiktą pasiūlymą. Be to, UAB „Centrako“ pasiūlymas yra nurodytas pirkėjui UAB „Kamida“, o ne ieškovei. Tai įrodo, kad šių išlaidų ieškovė iš viso nėra patyrusi.

8.3. Dėl 2020-02-26 PVM sąskaitos faktūros Nr. KLO2002-069, kurios bendra suma 121 Eur, išrašytos MB „Valymo technologijos“ 2020-02-29 sąskaitos Nr. VT 2030 pagrindu, nurodė, kad sąskaita išrašyta už Transporto priemonės kabinos cheminį valymą. Remiantis nuomos sutarties 7.2.6. ir 9.6. punktais, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės nuostolius patirtus dėl Transporto priemonės sugadinimo ir/ar remonto darbų atlikimo, jeigu Transporto priemonė grąžinama netinkamos būklės. Taigi, valymo išlaidų atlyginimo ieškovė neturi teisės reikalauti nei Nuomos sutarties, nei teisės aktų pagrindu. Be to, sąskaita už cheminio valymo paslaugą buvo išrašyta 2020-02-29, tuo tarpu, Transporto priemonė buvo grąžinta ieškovei 2020-02-11. Taigi, atsižvelgiant į sąskaitos už valymo paslaugas datą, akivaizdu, kad ieškovė reikalauja iš atsakovės atlyginti Transporto priemonės valymo išlaidas, kurios buvo atliktos po to, kai Transporto priemonę naudojo pati ieškovė.

8.4. Dėl 2020-02-29 PVM sąskaitos faktūros Nr. KLO2002-079, kurios bendra suma 262,57 Eur, išrašytos UAB „Centrako“ 2020-02-25 PVM sąskaitos faktūros Serija CEN-K Nr. 151694 pagrindu, nurodė, kad UAB „Centrako“ sąskaitoje faktūroje nurodyta bendra suma 2 122,33 Eur, tačiau ieškovė reikalauja priteisti tik 262,57 Eur sumą. Todėl yra neaišku, už kokius remonto darbus neva patirtų išlaidų ieškovė reikalauja, be to, ieškovė apskritai nėra pateikusi įrodymų, pagrindžiančių, jog: i) Transporto priemonė buvo grąžinta su trūkumais, už kuriuos atsako ieškovė; ii) ieškovė yra faktiškai patyrusi trūkumų šalinimo išlaidas. Taigi,  reikalaujama priteisti suma yra nepagrįsta.

8.5. Dėl 2020-03-03 PVM sąskaitos faktūros Nr. KLO2003-039, kurios bendra suma 163,31 Eur, išrašytos ieškovės tiekėjo mechaniko 2020-03-02 prašymo ir mokėjimo nurodymo Nr. 6442 pagrindu, nurodė, kad remiantis Nuomos sutarties 7.2.6. ir 9.6. punktais, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės nuostolius, ieškovės patirtus dėl Transporto priemonės sugadinimo ir/ar remonto darbų atlikimo, jeigu Transporto priemonė grąžinama netinkamos būklės. Tuo tarpu, 150 Eur išlaidos yra ieškovės patirtos ryšium su mokesčių mokėjimais VMI, todėl minėtos sumos priteisimo ieškovė reikalauja visiškai nepagrįstai.

8.6. Dėl ieškovės papildomai pateiktų dviejų  UAB „Centrako“ sąskaitų: 2020-02-26 sąskaitos Nr. CEN-K 151792 (suma su PVM 1 983,86 EUR) ir 2020-02-27 sąskaitos Nr. CEN-K 15180 (suma su PVM 1 015,37 EUR) bei jų apmokėjimą patvirtinančio 2020-03-25 mokėjimo pavedimo, atsakovės atstovas nurodė, kad pateiktoje remonto sąmatoje nurodyti darbai pilnutinai neatitinka darbų, nurodytų pateiktose sąskaitose. Sąskaitose nurodyti darbai atitinka einamojo remonto darbus, kurie sąlygojami normalaus nusidėvėjimo. 

8.7. Taip pat, atsakovė ir jos atstovas nesutiko su ieškovės prašomais priteisti delspinigiais, kadangi ieškovė, reikalaudama priteisti patirtas išlaidas, kurios savo esme atitinka tiesioginius nuostolius, negali reikalauti priteisti ir nuostolius, ir netesybas. Be to, teigė, kad net ir laikant, jog ieškovė turi teisę skaičiuoti delspinigius nuo PVM sąskaitose faktūrose nurodytų sumų, delspinigiai buvo paskaičiuoti, neatsižvelgus įnuomos sutarties 7.2.6. punkte įtvirtintą išlaidų atlyginimo terminą, kas sąlygojo netinkamą delspinigių skaičiavimo laikotarpį.

8.8. Dėl reikalavimo priteisti 40 Eur išieškojimo išlaidų pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį nurodė, kad ieškovė nereikalauja priteisti skolos už jai patiektas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus, kadangi ieškiniu iš esmės reikalaujama priteisti išlaidas, t.y. tiesioginius nuostolius, patirtus ryšium su neva atsakovės grąžinta netinkamos būklės Transporto priemone, todėl įstatymo nuostatos ginčo situacijoje negali būti taikomos.

9. Ieškovė, atsiliepime į atsakovės prieštaravimus, prašė atsakovės prieštaravimus atmesti ir preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovė itin plačiai aiškina natūralaus nusidėvėjimo sąvoką bei klaidina teismą nurodydama, kad transporto priemonės grąžinimo aktas nebuvo pasirašytas ir trūkumai nėra įrodyti. Atsakovė nebendradarbiavo su ieškove, pažeidusi nuomos sutartį atsisakė grąžinti transporto priemonę ir neatvyko į bendrą transporto priemonės apžiūrą. Ieškovė visus defektus grąžinamai transporto priemonei nustato faktiškai išoriškai apžiūrint grąžinamą transporto priemonę kartu su ją grąžinusiu asmeniu. Tokiam tikslui sudaromas grąžinimo aktas, kurį pasirašo abi šalys. Ginčo atveju atsakovė pažeidė nuomos sutarties sąlygas, t.y. ją nutraukus, transporto priemonė geranoriškai negrąžino, transporto priemonę pavyko atgauti tik priverstiniu būdu į procesą įsikišus policijos pareigūnams. Transporto priemonės grąžinime bei apžiūroje atsakovės atstovai nedalyvavo savo pasirinkimu ir grąžinimo aktą pasirašyti atsisakė. Transporto priemonę ieškovės darbuotojai atgavo iš policijos saugomos aikštelės. Iš transporto priemonės grąžinimo akto akivaizdu, kad jame nurodomi pažeidimai ir trūkumai (sulankstymai, sulaužymai, subraižymai ir pan.) nėra ir niekaip negali būti laikomi natūralaus nusidėvėjimo požymiais. Identiška praktika egzistuoja ir transporto priemonių nuomos ar lizingo rinkoje. Būtent dėl šių pažeidimų, kurie atsirado atsakovei naudojantis, transporto priemone, vadovaujantis nuomos sutarties 9.5. p. atsakovė ir privalo atlyginti ieškovei padarytą žalą už transporto priemonės sugadinimus.

9.1. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė klaidina teismą teigdama, kad į bylą pateikta techninės apžiūros Nr. X158598645 rezultatų kortelė (ataskaita) įrodo, jog tuo metu, kai transporto priemonė buvo naudojama atsakovės, ji neturėjo jokių trūkumų, kurie neatitiktų normalaus nusidėvėjimo. Atsakovės pateikta techninės apžiūros rezultatų kortelė tik parodo, kad transporto priemonė tikrinimo metu atitiko privalomus techninius reikalavimus, leidžiančius transporto priemonei dalyvauti kelių eisme. Bet tokių patikrinimų metu netikrinami išoriniai apgadinimai, sulaužymai, kurie iš esmės netrukdo transporto priemonei saugiai dalyvauti kelių eisme. Be to, atsakovės pateikta techninės apžiūros rezultatų kortelė nėra galiojanti Lietuvos Respublikoje, nes pagal privalomą procedūrą nėra atliktas techninės apžiūros pripažinimas Lietuvos Respublikoje.

9.2. Dėl patirtų remonto išlaidų, nurodytų ginčo PVM sąskaitose faktūrose. Nurodė, kad atsakovė itin selektyviai vertina nusistovėjusią teismų praktiką ir ieškovės patirtų nuostolių pripažinimą pagrindžiančius dokumentus. Į bylą yra pateiktos galiojančios PVM sąskaitos faktūros dėl transporto priemonės remonto, tvarkymo bei kitų atstatymo darbų 10 169,63 EUR išlaidų kompensacijos su jas pagrindžiančiais finansinės apskaitos dokumentais. Mano, kad tai visiškai pakankami dokumentai, įrodantys patirtą žalą atsakovės neteisėtais veiksmais. Atsakovės reikalaujami tiekėjų pateiktų sąskaitų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai turi konfidencialios ir neskelbtinos informacijos požymių ir dėl šios priežasties nebuvo teikiami.

9.3. Dėl reikalavimo priteisti 69,71 Eur delspinigių nurodė, kad delspinigiai paskaičiuoti vadovaujantis nuomos sutarties nuostatomis, kur šalys aiškiai susitarė, kad atsakovei vėluojant mokėti bet kokią sumą pagal nuomos sutartį, ieškovė turės teisę skaičiuoti netesybas. Atsakovė siekia suklaidinti teismą teikdama, kad sąskaitą už sugadinimus ji turėjo pareigą apmokėti ne vėliau kaip per 7 d. d. pagal nuomos sutarties 7.2.6. p. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad minėtas 7.2.6. p. reglamentuoja šalių santykius galiojant pačiai nuomos sutarčiai ir tik šalims turint nuomos teisinį santykį ieškovė kaip nuomotojas turėjo pareigą suteikti ir suteikdavo PVM sąskaitoms faktūroms sutartyse sutartą mokėjimo atidėjimo terminą. Ginčo sąskaitos pateiktos tarp šalių nebesant nuomos santykių ir ieškovė neturėjo pareigos suteikti mokėjimo atidėjimo termino. Be to, nepaisant raginimų, atsakovė su ieškove neatsiskaitė nei PVM sąskaitose nurodytais terminais nei vėliau ir kaip matyti iš ieškinyje pateiktų duomenų ieškinio pateikimo dieną kai kurias sąskaitas apmokėti vėlavo daugiau nei 30 d.

9.4 Dėl reikalavimo priteisti 40 EUR išieškojimo išlaidų pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį mano, kad šis reikalavimas yra visiškai pagrįstas, kadangi reikalavimai atsakovei kildinami iš komercinio sandorio, reikalavimai susiję su atliekamais darbais ir paslaugomis bei atsakovės privalomais atlikti mokėjimais. 

 10. Papildomai, bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškinio pateikimo metu transporto priemonės remonto apimtys buvo derinamos ir buvo siūlomi atlikti didesnės apimties remonto darbai, kurių pagrindu ir suformuluoti ieškinio reikalavimai. Nors remonto darbai dar nebuvo atlikti, ieškovė išrašė sąskaitas atsakovei, kad atsakovės pinigais būtų galima atlikti remontą. Kadangi atsakovė nepripažino poreikio atlikti remonto darbus ir pinigų nesumokėjo, ieškovė, radusi kitą transporto priemonės nuomininką, visų numatytų remonto darbų neatliko. Nepaisant to, ieškovės vertinimu, transporto priemonei padaryta žala yra didesnė nei faktiškai atliktų remonto darbų vertė. Todėl ieškovės išrašytos sąskaitos nebuvo naikinamos ir keičiamos, nors faktiškai Centrako atliktų darbų suma yra mažesnė nei ieškovės išrašyta sąskaitų suma. Be to, nurodė, kad kadangi atsakovė transporto priemonės geranoriškai negrąžino, todėl jai tenka pareiga atlyginti ieškovei ir jos patirtas papildomas išlaidas už transporto priemonės perdavimą, saugojimą, cheminį valymą, vilkiko naudotojo mokestį, pagal išrašytas sąskaitas.

Teismas 

k o n s t a t u o j a :        

Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

11. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2017 m. lapkričio 10 d. buvo sudaryta autotransporto priemonių nuomos sutartis Nr. N-367, kurios pagrindui ieškovė perdavė valdyti ir naudotis nuomos teise autotransporto priemonę DAF XF FT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo grąžinti transporto priemonę tokios būklės, kurios ji buvo gauta ir mokėti 1119,05+PVM mėnesinį nuomos mokestį. 2020 m. vasario 6 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją, kurioje informavo atsakovę apie vienašališką nuomos sutarties nutraukimą po penkių dienų nuo pretenzijos dienos. Ieškovė taip pat pareikalavo per penkias dienas nuo pretenzijos dienos sumokėti skolą ir pristatyti transporto priemonę į ieškovės buveinę, adresu Jovarų g. 2A, Kaunas. 2020 m. vasario 11 d. ieškovė pareiškimu dėl sutarties nutraukimo informavo atsakovę apie nuomos sutarties pasibaigimą (nutraukimą) bei apie tai, kad atsakovei negrąžinus išnuomotos transporto priemonės į ieškovės buveinės vietą, ieškovė inicijuoja priverstinį transporto priemonės grąžinimą ir visas su tuo susijusias išlaidas apmokėjimui pateiks atsakovei.

11.1. Ieškovė teigia, kad atsakovė, nutraukus transporto priemonės nuomos sutartį, prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir grąžino ieškovei defektuotą transporto priemonę bei neatlygino su transporto priemonės grąžinimų bei defektų šalinimu susijusių išlaidų (ieškovės nuostolių). Ieškinio pateikimo dienai liko skolinga ieškovei 10 169,63 Eur bei 69,71 Eur priskaičiuotų delspinigių. 

11.2. Atsakovė skolos nepripažįsta ir teigia, kad byloje nėra pateiktą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad transporto priemonė buvo grąžinta su defektais už kuriuos yra atsakinga atsakovė bei, kad ieškovė apskritai būtų patyrusi kokius tai nuostolius.

12. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

13. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas kilęs dėl atsiskaitymo pasibaigus transporto priemonės -Vilkiko DAF XF 460 FT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutarčiai. Sutarties sąlygos ir nutraukimas nėra ginčijamas, reikalavimai dėl to nepareikšti.

13.1. Pagal nuomos sutartį, viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). CK 6.499 straipsnio 1 dalis numato, jog nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Tuo tarpu, CK 6.500 straipsnis nurodo, jog jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose, ieškovas, reikalaudamas išlaidų, t.y. nuostolių, jo patirtų ryšium su netinkamos būklės Transporto priemonės grąžinimu, visų pirma, privalo įrodyti: i) kad Transporto priemonė buvo grąžinta su trūkumais; ii) kad Transporto priemonės trūkumai atsirado dėl Atsakovo kaltės; ir iii) kad Transporto priemonės trūkumai nėra normalus nusidėvėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2011).

13.2. Pažymėtina, kad šalių sudarytoje autotransporto priemonės nuomos sutartyje nurodytos nuostatos dėl nuomininko įsipareigojimų dėl išnuomotos transporto priemonės naudojimo, priežiūros, techninės būklės gražinimo momentu bei nuostolių atlyginimo (Sutarties 7.3.1., 7.2.6., 9.5. 9.6. punktai), atitinka Civiliniame kodekse numatytą teisinį reglamentavimą.

14. Atsakovė teigia, kad jai ieškovės nuomos sutarties pagrindu perduota transporto priemonė nebuvo be trūkumų, o ieškovės 2020 m. vasario 11 d. surašytas transporto priemonės grąžinimo aktas nėra atsakovės pasirašytas, tad negali būti pripažįstamas tinkamu įrodymu apie grąžintos transporto priemonės buvusius trūkumus. Teismas pažymi, kad dėl transporto priemonei padarytų defektų įvertinimo šalys byloje ekspertizės skirti neprašė ir šia įrodinėjimo priemone nesirėmė. Teismo vertinimu, šalys, bylą vesdamos per advokatus, vadovaudamasi proceso dispozityvumo principu, pačios apsisprendžia kokia apimtimi ir kokiomis procesinėmis priemonėmis ginti savo subjektinę teisę. Esant privačiam bylos pobūdžiui ir abiem šalims bylą vedant per advokatus, teismas, būdamas nešališku ginčo arbitru, nagrinėja bylą neperžengdamas ieškovo ieškinio ribų bei byloje vertindamas šalių teikiamus įrodymus.

15. Iš byloje pateikto 2017 m. lapkričio 10 d. autotransporto priemonės perdavimo – priėmimo akto nustatyta, kad „matosi įbrėžimas ant priekinio buferio, nudažytas nuskilęs laiptelio kampas, skilusi oro srauto grotelė ant spoilerio, trūkęs galinis sparnas. Tad sutiktina su atsakovės argumentu, kad jai perduota transporto priemonė turėjo defektų, kurie užfiksuoti nurodytame akte. 2020 m. vasario 11 d., ieškovė surašė autotransporto priemonės grąžinimo aktą, kuriame užfiksuoti defektai: „1. D.P. bamperio kampas – sulankstytas. 2. Apgadinta priešrūkinio žibinto apdaila d.p. 3. D.p. chromuota žibinto apdaila. 4. D.p. balta žibinto apdaila. 5. D.p. Laipto korpusas. 6. D.p. Laipto pakopa. 7. D.p. ratlankio apsauga. 8. Spoileris už kabinos – d.p. 9. SCR apsauga. 10. Trūksta aušinimo skysčio, dega klaida. 11. Trūksta variklio tepalo – dega klaida.“ Teismas, įvertinęs nurodytus defektus konstatuoja, kad grąžinimo akte nurodyti defektai nesutampa su defektais, buvusiais transporto priemonės perdavimo metu. Pvz. perduodant transporto priemonę buvo priekinis buferis įbrėžtas, o ją grąžinant priekinio buferio kampas sulankstytas. Tokių defektų negalima laikyti tapačiais, t.y. buvusiais transporto priemonę perduodant atsakovei naudotis. Taip pat, teismas įvertinęs naujai atsiradusius defektus, sprendžia, kad nurodyti pažeidimai ir trūkumai (sulankstymai, sulaužymai, subraižymai) negali būti laikomi natūralaus nusidėvėjimo požymiais. Taip pat, teismas pažymi, kad tas faktas, jog 2020 m. vasario 11 d. grąžinimo aktas nepasirašytas atsakovės, nesuteikia pagrindo netikėti nurodytame dokumente surašytų defektų egzistavimu. Kaip paaiškino ieškovė, atsakovė dalyvauti grąžinant transporto priemonę nepanoro ir aktą pasirašyti atsisakė. Teismas sprendžia, kad taip buvo išreikštas atsakovės pasirinkimas, bet šis atsakovės elgesys nesumenkina nurodyto akto įrodomosios vertės.

16. Atsakovė teigia, kad iš jos paimta transporto priemonė buvo tvarkinga, be defektų, kadangi Vokietijoje transporto priemonei buvo atlikta techninė apžiūra. Teismo vertinimu, atsakovės pateikta techninės apžiūros Nr. X158598645 rezultatų kortelė tik įrodo, kad transporto priemonė tikrinimo metu atitiko privalomus techninius reikalavimus, leidžiančius transporto priemonei dalyvauti kelių eisme. Tokių patikrinimų metu netikrinami išoriniai apgadinimai, sulaužymai, kurie iš esmės netrukdo transporto priemonės saugiai eksploatuoti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovės pateiktas dokumentas neįrodo, kad ieškovei grąžinta transporto priemonė neturėjo defektų, kurie neatitiktų normalaus nusidėvėjimo.

17. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovei išnuomota transporto priemonė - Vilkikas DAF XF 460 FT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jos grąžinimo metu turėjo trūkumų ir defektų, kurie niekaip negali būti vertintini kaip natūralus nusidėvėjimas.

18. Ieškovė, patirtai žalai dėl grąžintos transporto priemonės defektų įrodyti pateikė šešias atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurias atsakovė apmokėti atsisakė.

18.1. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Šalių sudarytos nuomos sutarties 9.6. punktas numatė, kad jei grąžinamos Transporto priemonės būklė neatitinka sutarties 9.5 punkte nurodytų reikalavimų,  nuomininkas privalo atlyginti Transporto priemonės neatitikimų ištaisymo darbams nuomotojo patirtas išlaidas bei kompensuoti ieškovės dėl Transporto priemonės prekinės vertės netekimo patirtus nuostolius. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra nurodoma, kad atlyginami realiai patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011). Nuostoliai turi būti realūs, šalims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013). Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).

18.2. Iš ieškovės papildomai byloje pateiktų PVM sąskaitų faktūrų nustatyta, kad ieškovei uždaroji akcinė bendrovė „Centrako“ už atliktus transporto priemonės remonto darbus 2020 m. vasario 26 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą 1639,55 Eur + PVM, viso 1 983,86 Eur sumai ir 2020 vasario 27 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą 839,15 Eur+ PVM, viso 1 015,37 Eur sumai. Nurodytas sąskaitas ieškovė apmokėjo 2020 m. kovo 25 d. Tuo tarpu iš kartu su ieškiniu pateiktų 2020 m. vasario 20 d. atsakovei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų Nr. KLO2002-063 ir KLO2002-064 bei šias sąskaitas pagrindžiančių dokumentų matyti, kad minėtos sąskaitos išrašytos uždarosios akcinės bendrovės „Centrako“ ieškovei pateiktos preliminarios vilkiko (duomenys neskelbtini) remonto sąmatos ir pasiūlymo Serija CEN-K Nr. 000743 pagrindu. Kaip nurodyta ieškovės 2021-03-08 rašytiniuose paaiškinimuose ir ieškovės atstovas paaiškino bylos nagrinėjimo metu, ieškovei buvo siūlomi atlikti didesnės apimties darbai, vilkiko remonto apimtys buvo derinamos ir  realiai darbų buvo atlikta mažiau. Dar iki remonto darbų atlikimo ieškovė išrašė sąskaita atsakovei, nes siekė atlikti remontą atsakovės pinigais. Atsakovei atsisakius apmokėti už transporto priemonės remontą, ieškovė transporto priemonę išnuomavo kitam asmeniui ir visų numatytų remonto darbų nusprendė  neatlikti. Tačiau vertina, kad vilkikui buvo padaryta didesnė žala, nei faktiškai atliktų remonto darbų vertė.

18.3. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, kad jos patirti atsakovės grąžintos transporto priemonės remonto kaštai buvo didesni nei 2020 m. vasario 26 d. ir 2020 m. vasario 27 d. UAB „Centrako“ jai išrašytose sąskaitose nurodytos sumos. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 2 999,23 Eur (1 983,86 Eur pagal sąskaitą faktūrą CEN-K Nr. 151792 ir 1 015,37 pagal sąskaitą faktūrą CEN-K Nr. 151810). Likusioje dalyje ieškovės reikalavimas priteisti nuostolius pagal išrašytas sąskaitas faktūras Nr. KLO2002-063 ir KLO2002-064 atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

18.4. 2020 m. vasario 26 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. KLO2002-069 41,32 Eur sumai už uždarosios akcinės bendrovės „Augenas“ suteiktas transporto priemonės saugojimo paslaugas. Kaip nurodė atsakovė savo procesiniuose dokumentuose bei paaiškino jos atstovas teismo posėdžio metu, ginčo transporto priemonę ieškovės atstovai siekė perimti iš atsakovo vairuotojo dar iki transporto priemonės nuomos sutarties nutraukimo. Dėl kilusio incidento buvo iškviesti policijos pareigūnai, kuriems atvykus, transporto priemonė buvo nugabenta į policijos saugomą aikštelę. Atsakovė teigė, kad dėl to, kad transporto priemonė ieškovei nebuvo tinkamai grąžinta, kalta pati ieškovė, todėl atsiradusios vilkiko saugojimo išlaidos ieškovei neturi būti atlyginamos. Teismas negali sutikti su tokia atsakovės pozicija. Kaip nustatyta iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2020 m. vasario 17 d. nutarimo, dėl nurodyto incidento nusikalstamos veikos sudėties požymių nebuvo nustatyta, todėl buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš minėto nutarimo matyti, kad ieškovei nusprendus, jog atsakovė nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų bei pranešus apie transporto priemonės nuomos sutarties nutraukimą bei pareikalavus transporto priemonę grąžinti, tarp šalių kilo konfliktas. Ieškovės atstovų paaiškinimu, jie turėjo pagrindą manyti, kad atsakovė neketina grąžinti transporto priemonės ir nori ją pasisavinti. Todėl nusprendė ją atsiimti. Ieškovės atstovai laukė grįžtančio vilkiko kelyje, vyko paskui minėtą transporto priemonę, nurodė vairuotojui transporto priemonę pristatytų į jų nurodytą vietą. Vairuotojas atsisakė vykdyti tokį nurodymą, ieškovės atstovų veiksmus vertino kaip užpuolimą, paskambino savo vadovams, o šie iškvietė policiją. Policijos pareigūnai iki visų įvykio aplinkybių išsiaiškinimo ginčo transporto priemonę 2020-02-07 uždarė į saugojimo aikštelę, o 2020-02-11 grąžino teisėtam savininkui - ieškovės atstovui.

18.5. Iš minto nutarimo turinio, šalių nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog transporto priemonės saugojimo išlaidos susidarė dėl abiejų šalių negebėjimo bendradarbiauti ir geruoju spręsti problemas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad transporto priemonės saugojimo išlaidas turėtų pasidalinti abi šalys po lygiai, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 41,32 + PVM Eur tenkintinas iš dalies, ieškovei priteisiant 25,00 Eur, t.y. pusę jos patirtų saugojimo išlaidų.

19. 2020 m. vasario 29 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. KLO2002-074 121,00 Eur sumai už mažosios bendrijos „Valymo technologijos“ suteiktas transporto priemonės kabinos valymo paslaugas. Atsakovė teigė, kad tarp šalių pasirašytoje nuomos sutartyje nebuvo numatyta valymo paslaugų atlyginimo, bei nurodė, kad valymas atliktas po 18 dienų po transporto priemonės grąžinimo, tad atsakovės nuomone, transporto priemone po grąžinimo iki valymo naudojosi pati ieškovė. Teismas pažymi, kad transporto priemonės nuomos sutarties 9.5.10. punktas numatė, kad grąžinama transporto priemonė turi turėti švarią važiuoklę ir kėbulą, išvalytas kabinas, o 9.6. punktas numatė, kad jeigu grąžinama transporto priemonė neatitinka sutartyje nurodytų reikalavimų, nuomininkas (t.y. atsakovė) privalo atlyginti nuomotojo (t.y. ieškovės) patirtas išlaidas, patirtas neatitikimų ištaisymui. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad valymo išlaidų ieškovė neturi teisės reikalauti, nes tai nebuvo numatyta šalių pasirašytoje nuomos sutartyje. Taip pat, pažymėtina, kad niekuo nepagrįstas ir neįrodytas atsakovės argumentas, kad ieškovė, susigrąžinusi transporto priemonę, pati ja naudojosi 18 dienų. Teismas vertina ir jau aptartas transporto priemonės susigrąžinimo aplinkybes, iš kurių matyti, kad transporto priemonė iki pat jos paėmimo ir nugabenimo į saugomą aikštelę, atsakovės intensyviai buvo naudojama. Tad, teismo nuomone, pagrįstai galima spręsti, kad ilgai naudotą transporto priemonę buvo būtina išvalyti. Pažymėtina, kad atsakovei grąžinant transporto priemonę pasibaigus nuomos sutarčiai, galimai atsakovė pati būtų ėmusis transporto priemonę išvalyti ir būtų patyrusi kitokio dydžio valymo išlaidas. Tačiau, kaip jau minėta, atsakovė to nepadarė dėl tarp šalių kilusio konflikto, už kurį atsakingos abi šalys. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovei tenka pareiga atlyginti ieškovei jos patirtas 121,00 Eur transporto priemonės valymo išlaidas, kurias pagrindžia ieškovės pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. KLO2002-074.

20. 2020 m. vasario 29 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. KLO2002-079 262,57 Eur sumai už uždarosios akcinės bendrovės „Centrako“ suteiktas transporto priemonės remonto darbus. Kaip jau minėta aukščiau, yra atlyginami tik pagrįsti ir realiai patirti nuostoliai. Teismas pažymi, kad pagal byloje pateiktus duomenis, ieškovė atliko mokėjimą uždarajai akcinei bendrovei „Centrako“ už transporto priemonės remontą, tik pagal uždarosios akcinės bendrovės „Centrako“ 2020 m. vasario 26 d. išrašytą sąskaitą Nr. 151792 ir 2020 m. vasario 27 d. išrašytą sąskaitą Nr. 151810. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti 262,57 Eur yra niekuo nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

21. 2020 m. kovo 3 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. KLO2002-039 163,31 Eur sumai, t.y. 150,00 Eur be PVM naudotojo mokesčio ir 11,00 be PVM administravimo mokesčio. Atsakovė teigia, kad jokie papildomi mokesčiai nuomos sutartyje nebuvo numatyti, tad jai nekyla pareiga apmokėti nurodytos PVM sąskaitos faktūros. Tarp šalių pasirašytos autotransporto nuomos sutarties 6.3. punktas numatė, kad jei kitaip nenumatyta Sutartyje, nuomininkas (t.y. atsakovė) atsako už visų mokesčių, įskaitant muitinės mokesčius, bei kitų įmokų, susijusių su autotransporto priemonės eksploatavimu ir naudojimu pagal paskirtį, mokėjimą. Iš pateikto 2020 m. kovo 23 d. mokėjimo nurodymo nustatyta, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo sumokėta 150,00 Eur už transporto priemonę (duomenys neskelbtini) todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinu. Ieškovei iš atsakovės priteistina 150,00 Eur + PVM.

22. Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis).

23. Kaip jau nustatyta byloje, atsakovė skolą ieškovei pagal pateiktas sąskaitas nustatytais terminais nesumokėjo. Konstatuotina, kad atsakovė, ieškinio teismui pateikimo dieną, buvo pažeidusi pareigą tinkamai atsiskaityti su ieškove. Atsakovė nesutinka ir su ieškovės reikalavimais priteisti delspinigius bei 40 Eur išieškojimo išlaidas pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutarties vėlavimo prevencijos įstatymą.

23.1. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai); netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu; už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t.t. (CK 6.71 straipsnis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Tarp šalių sudarytos nuomos sutarties 3.9. punktas numatė, kad nuomininkas (t.y. atsakovė) už kiekvieną nuomos mokesčio (jos dalies) ar kitos pagal sutartį mokėtinos sumos sumokėjimo praleidimo dieną įsipareigoja mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos. Delspinigiai skaičiuojami nuo tos dienos, kurią piniginė prievolė turėjo būti įvykdyta (ją įskaitant) iki tos dienos, kurią prievolė įvykdoma (jos neįskaitant). Nors atsakovė teigia, kad ieškovė delspinigius paskaičiavusi neteisingai, tačiau sutiktina su ieškove, kad pateiktas sąskaitas už remonto darbus, atsakovė turėjo sumokėti ne nuomos sutarties 7.2.6. punkte numatytu terminu, kadangi šis punktas reglamentuoja šalių santykius galiojant nuomos sutarčiai, tuo tarpu, sąskaitos atsakovei buvo pateiktos jau po nuomos sutarties nutraukimo, tad nurodytas punktas negali būti taikomas. Kita vertus, ieškovės reikalavimus pagal pateiktas sąskaitas tekinus iš dalies, mažintinas ir ieškovės prašomų priteisti delspinigių dydis. Iš atsakovės ieškovei priteistina 22,53 Eur delspinigių (nuo priteistos 2999,23 Eur sumos už 35 d. – 20,99 Eur; nuo 25,00 Eur sumos už 27 d. – 0,13 Eur; nuo 121,00 Eur sumos už 24 d. – 0,58 Eur ir nuo 181,50 Eur sumos už 23 d. – 0,83 Eur).  Ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies.

23.2. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos, įskaitant minimalius nuostolius (palūkanas, delspinigius), išskyrus bylinėjimosi išlaidas (2005 m. birželio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus konsultacija A3-130, „Teismų praktika" Nr. 23. P. 381-382). Taigi, atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistina 6 proc. metinių palūkanų skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

23.3. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 40 Eur išieškojimo išlaidų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas (keista 2014-10-07 įstatymu Nr. XII-1190, kuris įsigaliojo nuo 2015-01-01) (toliau - Vėlavimo prevencijos įstatymas). Vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Atsakovė teigia, kad šis įstatymas negali būti taikomas, nes nėra komercinio sandorio kriterijaus. Su nurodytu argumentu teismas negali sutikti, kadangi ieškovės reikalavimai kildinami iš komercinio sandorio, reikalavimai susiję su atliekamais darbais ir paslaugomis bei atsakovės privalomais atlikti mokėjimais. Vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnyje nurodama, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš atsakovo gauti 40 eurų sumą. Be to, kreditorius turi teisę reikalauti iš atsakovo kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovei laiku neatsiskaičius su ieškove pagal pateiktas sąskaitas faktūras, atsakovei kilo pareiga dėl piniginės prievolės nevykdymo ir/ar netinkamo vykdymo išmokėti ieškovei ir ieškovės prašomą priteisti 40 eurų kompensaciją už laiku neapmokėtą sąskaitą.

24. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimai tenkintini iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 3 326,73 Eur skolos, 22,53 Eur delspinigių, 6 proc. procesinės palūkanos ir 40,00 Eur išieškojimo išlaidų kompensacija.  Todėl preliminarus teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys buvo tenkinamas visiškai, keistinas.

25. Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 430 straipsnio 7 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalimis nurodo, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. 

25.1. Ieškinį tenkinant iš dalies (33 proc.), iš atsakovės ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, bei iš ieškovės atsakovei priteistinos pastarosios turėtos bylinėjimosi išlaidos (67 proc.). Ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamu atveju sudaro: 116,00 Eur žyminis mokestis ir 3 020,00 Eur už teisinę pagalbą, tad ieškovei priteistina 1 034,88 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 847,00 Eur už teisinę pagalbą, todėl jai iš ieškovės priteistina 567,49 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 9 punktas, 93 straipsnis).

25.2. Priėmus prieštaravimus, ieškovė žyminio mokesčio neprimokėjo, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės valstybės naudai priteista 38,00 Eur dydžio žyminio mokesčio dalis, kurios nesumokėjo ieškovė, paduodama ieškinį dokumentinio proceso tvarka (CPK 83 straipsnis, 425 straipsnio 3 dalis, 430 straipsnio 1 dalis).

25.3. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš proceso dalyvio į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2020, Nr. 970)) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri yra 5 Eur., teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma.

Vadovaujantis  Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 269 straipsniu, 270 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. preliminarų sprendimą pakeisti, ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės  uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai – 3 326,73 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų dvidešimt šešių eurų 73 ct) skolą, 22,53 Eur (dvidešimt du eurus 53 ct) delspinigių, 6 (šešių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (už 3 349,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų kompensaciją bei 1 034,88 Eur (vieno tūkstančio trisdešimt keturių eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės  uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai 567,49 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt septynių eurų 49 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 38,00 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vida Agurkienė