Baudžiamoji byla Nr. 1-95-573/2014

Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00193-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5. (N)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 4 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei, nukentėjusiajai A. S., jos atstovei advokatei Ramutei Budrytei, kaltinamajai I. N. A., jos gynėjui advokatui Vytautui Merkšaičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. N. A., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.,

n u s t a t ė :

I. N. A. 2011 m. rugpjūčio 28 d. apie 21 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendro naudojimo patalpose, konflikto metu tampė A. S. už plaukų bei sudavė ne mažiau vieno smūgio į veidą, tuo nukentėjusiajai A. S. padarydama nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies pertvaros plyšimu, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Kaltinamoji I. N. A. kalta neprisipažino, iš jos parodymų matyti, kad minėtą vakarą, būdama namuose, išgirdusi triukšmą laiptinėje, išbėgo į laiptinę, nusivijo dukrą V. A., nes išgirdo, kad tarp dukros ir nukentėjusios A. vyko konfliktas dėl gėlių vazono. Kai ji priėjo prie A., A. jai iškart su tuo vazonu į veidą trenkė. V. ją atitraukė. Kai ji apsisuko, A. jai dar trenkė, buvo mėlynė po akim. Pas nukentėjusią jokių sužalojimų tą dieną ji nematė. A. S. nosis jai pasirodė keista jau anksčiau. A. jau penkis metus nesitvarko savo ir jų bendros aplinkos, tranko duris. Gražiuoju paprašydavo A. susitvarkyti, bet jos neklausydavo. Teigia, kad nukentėjusios nemušė, nieko jai nedarė.

Kaltinamosios kaltė įrodyta nukentėjusios, liudytojų parodymais, specialisto išvada, kita rašytine bylos medžiaga.

Iš nukentėjusios A. S. parodymų matyti, kad konfliktai prasidėjo seniai dėl netvarkos, triukšmo. Dieną prieš įvykį kaltinamosios dukra V. grasino išmėtyti jos daiktus, gėles. Tą vakarą, grįžusi namo apie 9 valandą vakaro, nerado gėlių ir nuėjo paklausti, kur yra jos gėlės. V. jai pasakė, kad gėles išmetė. Tuomet ji pasakė, kad ir ji jų gėles išmes. Tai išgirdusi atbėgo I. N. A., griebė jai už plaukų, pradėjo smūgiuoti kumščiu į veidą, kiek kartų pasakyti negali, bet tikrai daug, pasipylė kraujas iš nosies. Ji dengėsi vazonu, vazonas suskilo jai ginantis. Vazonu ji stūmė I., kur stūmė nežiūrėjo. I. N. A. dukra liepė I. N. A. tvardytis. Galvoje ji turi šuntą, nes jos galva operuota, galvoje kaupiasi skysčiai, kaltinamoji jai galėjo išplėšti tą šuntą. Su kaltinamąja dalinasi bendro naudojimo patalpomis, t. y. virtuve, tualetu ir laiptine. Dėl įvykio patyrė moralinę traumą. Atsirado nerimas, baimė, jaučiasi persekiojama, pažeminta. Iki šiol, kai būna sloga, yra daug problemų, skausmas keičiantis orui atsinaujina, jaučia diskomfortą.

Iš liudytojos R. S. parodymų matyti, kad kaltinamąją pažįsta, su ja nebendrauja, o A. S. yra jos sesuo. A. pas ją atvyko kitą dieną po įvykio, skundėsi, kad vėl sukonfliktavo su V. ir N.. V. su sugyventiniu A. puola. Šį kartą A. vazonus išmetė. Kai A. paklausė kur vazonai, N. puolė A. mušti į galvą, o sesuo gynėsi. Sužalojimai matėsi A. veide. A. skundėsi, kad prastai jaučiasi, skauda galvą, jai buvo silpna, matėsi patinęs A. veidas, nosis. Su sese dažnai matosi. Sesuo yra visad besišypsanti, turi daug draugų, visur eina, mokosi, specialiai priekabių neieško. Sesuo tik šioje situacijose pasiskundė, nes buvo labai stiprus konfliktas.

Iš liudytojos J. B. parodymų matyti, kad ji kaltinamosios nepažįsta, A. S. pažįsta. S. yra neįgali, buvo pirmos grupės invalidė, dabar turi antrą ar trečią grupę. Darytos 7 galvos operacijos, A. yra didelis ligonis. Ji A. S. sutiko gatvėje, A. nosis tada buvo patinusi, paraudusi. A. ji paklausė, kas jai yra. Iš pradžių A. nenorėjo sakyti. Paskui pasakė, kad su kaimyne susimušė. Po įvykio buvo praėję gal kelios dienos. A. pasakojo, kad susipyko su kaimyne dėl vazonėlių, kad kaimynė juos išmetė, kad kaimynė griebė A. už plaukų, kumščiu mušė, o A. vazonėliu gynėsi.

Iš liudytojos V. A. parodymų matyti, kad visi konfliktai prasidėjo dėl A. S. netvarkos. Bendroje virtuvėje buvo blogas kvapas, netvarka. Reikėjo išvėdinti patalpas, o ten buvo krūva gėlių, ji tas gėles padėdavo A. prie durų, A. jas vėl atgal sunešdavo. Po to A. gėles ji išnešė į balkoną. Tą vakarą A. paklausė, kur yra gėlės. A. čiupo vazoną ir pradėjo bėgti į bendras patalpas. Ji pasakė padėti vazoną ir prasidėjo konfliktas. Paskui iš paskos atbėgo jos mama, kuri irgi paprašė atiduoti vazoną, apsižodžiavo. A. su vazonu dėjo per pakaušį mamai. Paskui iškvietė policiją, papasakojo kaip viskas įvyko. A. nebuvo suduoti smūgiai, nes ji mamą užstojo. A. mamai sudavė su vazonu gal du ar tris kartus. A. pažinojo apie 5 metus. Apie tai, kad A. serga, nežinojo. A. elgesys visą laiką buvo labai keistas. Keista tai, kad A. kažką padaro, o paskui šypsosi, sveikinasi. Iš kur pas A. sužalojimai negali pasakyti, nes mama A. nieko nepadarė. Vakare, kai įvyko konfliktas dėl gėlių, nematė ant A. sužalojimų. Tą vakarą pas A. niekas netriukšmavo. Kai atvyko policija, pasakė, kad A. sumušta. Pas ją sužalojimų kitą rytą ji nematė.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2013-02-05 gavus nukentėjusiosios A. S. skundą, kuriuo A. S. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės vyr. prokurorą ir nurodė, kad 2011-08-28, apie 21.00 val., savo namuose bendrose patalpose buvo sumušta I. N. A.. Dėl įvykio prašo iškelti baudžiamąją bylą I. N. A. (b. l. 7 - 8).

2012-06-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1516/12 (02) patvirtina, kad A. S. konstatuota nosies pertvaros plyšimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nosies sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiriamosios nurodytu laiku 2011-02-28. Nosies pertvaros plyšimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Specialisto išvadoje nurodyta, kad VšĮ Kauno klinikinės ligoninės asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriaus apskaitos kortelėje yra įrašas, patvirtinantis, kad A. S. kreipėsi 2011-08-29 (nurodyta 2011-09-29 - klaida) dėl nosies sumušimo, nurodė sumušusį asmenį - „kaimynė I. A.“ (b. l. 11-12).

2013-10-25 specialisto apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad specialistė Z. M. dėl duotos eksperto išvados atsakė į pateiktą klausimą ir nurodė, kad sužalojimas A. S. buvo padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje (b. l. 13).

Apklausta teisme specialistė Z. M. paaiškino, kad nukentėjusiąją pirmą kartą pamatė birželio 15 dieną. Remiantis medicininiais dokumentais surašė išvadą. Nosies pertvaros plyšimą pastebėjo konsultavęs gydytojas loristas V. rugpjūčio 31 dieną ir parašė, kad sužalojimas galėjo atsirasti po nosies traumos. Sužalojimas nebūdingas tyčiniam savęs žalojimui, nebūdingas ir kritimui. Tai galėjo būti ir vieno trauminio poveikio pasekmė. Defektas ir plyšimas yra vienas ir tas pat. Plyšimas nuo lūžimo skiriasi. Buvo apsunkintas kvėpavimas. Neatmetama galimybė, kad vartodama medikamentus A. S. gali visiškai pasveikti.

Iš 2012-01-19 įsiteisėjusio Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamoje byloje Nr. PK-388-240/2012 matyti, kad A. S. buvo nuteista dėl to, kad 2011 m. rugpjūčio 28 d., apie 21.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), I - ojo aukšto bendro naudojimo patalpoje, tyčia gėlės vazonu sudavė kelis kartus nukentėjusiajai I. N. A. į galvą, padarydama jai nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (b. l. 18 - 19).

Iš 2012-01-09 Kauno miesto apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje Nr. PK-388/2012 matyti, kad užfiksuoti A. S. ir I. N. A. parodymai dėl konflikto, įvykio 2011 m. rugpjūčio 28 d., apie 21.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendro naudojimo patalpose (b. l. 20 - 29), iš kurio matyti, kad A. S. nuosekliai tvirtino, jog I. N. A., laikydama ją už plaukų, sudavė smūgius į veidą.

Teisiamajame posėdyje ištirtų ir aukščiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamosios kaltė įrodyta, t. y. įrodyta jog I. N. A. 2011-08-28 apie 21 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendro naudojimo patalpose, konflikto metu nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją, padarydama nukentėjusiajai A. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies pertvaros plyšimu. Tai, kad nukentėjusioji buvo sužalota kaltinamosios veiksmais, patvirtina:

- nukentėjusiosios A. S. parodymai, iš kurių matyti, jog būtent kaltinamoji konflikto metu tampė jai už plaukų bei sudavė ne mažiau vieno smūgio į veido sritį, taip padarydama nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies pertvaros plyšimu;

- liudytojos R. S. parodymai, kuriais ji patvirtino, kad jos sesuo - nukentėjusioji A. S. – kitą dieną po konflikto jai pasakojo, kad buvo sumušta kaimynės, kad ją tampė už plaukų, matė jos ištinusį veidą;

- liudytojos J. B. parodymai, kuri patvirtino mačiusi A. S. po įvykio, matė jos sužalotą veidą, ištinusią nosį ir A. S. sakė, kad ją sužalojo kaimynė;

- specialistės Z. M. išvada, kurioje A. S. konstatuotas nosies pertvaros plyšimas bei specialistės parodymais, kad nukentėjusiajai padarytas sužalojimas nebūdingas kritimui ar paties savęs sužalojimui ir tai yra patirtos traumos pasekmė;

- kaltinamosios I. A. ir jos dukros liudytojos V. A. parodymai apie tai, kad jos nematė, kad nukentėjusioji iki konflikto būtų sužalota.

Kaltinamoji neginčijo, kad vyko konfliktas, patvirtino analogiškas aplinkybes, kurios buvo ištirtos nagrinėjant privataus kaltinimo bylą. Nenustatyta, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati ar būti sužalota kitų asmenų, o ne kaltinamosios jų tarpusavio konflikto metu. Sužalojimo faktą ir sužalojimo sunkumą patvirtina byloje esanti specialisto išvada. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios, liudytojų R. S., J. B., specialistės parodymais, todėl, nesant duomenų, kad sužalojimai nukentėjusiajai A. S. buvo padaryta iki konflikto su kaltinamąja 2011-08-28 ar po konflikto, darytina išvada, kad A. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies pertvaros plyšimu, padarė būtent kaltinamoji I. N. A..

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji I. N. A. savo kaltės nepripažino, jos nurodytos aplinkybės vertintinos kaip siekimas išvengti atsakomybės. 2012-01-19 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendyje dėl to paties įvykio konstatuota, kad A. S. parodymai visiškai paneigti I. N. A. ir V. A. parodymais bei specialisto išvada dėl I. N. A. sužalojimo, o 2012-04-06 Kauno apygardos teismo nutartyje dėl 2012-01-19 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžio atmesti A. S. argumentai dėl to, kad ją sumušė I. N. A., tačiau nei pirmos instancijos, nei apeliacinės instancijos teismams nebuvo žinomi ir nebuvo vertinami liudytojų R. S., J. B., specialistės Z. M. parodymai, specialisto išvada, kuriais patvirtinami A. S. padaryti sužalojimai nukentėjusios nurodytu laiku 2011-08-28. Be to, 2012-01-19 nuosprendžiu nustatytos aplinkybės dėl I. N. A. sužalojimo nešalina I. N. A. atsakomybės už A. S. sužalojimą muštynių metu.

I. N. A. parodymus apie tai, kad ji nesudavė smūgių A. S. patvirtino liudytoja V. A., tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad V. A. parodymai akivaizdžiai prieštarauja surinktiems byloje įrodymams, kad kaltinamoji I. N. A. yra liudytojos V. A. motina, kad tarp A. S. ir V. A. yra susiklostę priešiški santykiai, kad konfliktas 2011-08-28 dėl gėlių vazono kilo tarp liudytojos V. A. ir A. S., o į jį tik vėliau įsikišo kaltinamoji I. N. A., liudytojos V. A. parodymus dalyje dėl smūgių nesudavimo vertina kaip neatitinkančius tikrovės ir siekimą padėti motinai I. N. A. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., kadangi kaltinamoji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia - suvokdama pavojingą veikos pobūdį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl tokių veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir jų norėjo, tiksliai nenumatydama savo veikos galimų padarinių sunkumo.

Skiriant bausmę kaltinamajai I. N. A. už nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d., padarymą, įvertintina tai, kad kaltinamosios padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, padaryta neturtinė žala nukentėjusiajai neatlyginta. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji neteista (b. l. 53), administracine tvarka nebausta (b. l. 54), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 58), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruota (b. l. 60), Lietuvos darbo biržoje neregistruota (b. l. 55), pensininkė, registruota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos – SODROS duomenų bazėje (b. l. 56).

Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė. Kaltinamajai, teisiamai pirmą kartą, skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu - laisvės apribojimo bausmė, bausmės dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui, taip pat skirtini teismo įpareigojimai (BK 48 str.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusioji A. S. pateikė civilinį ieškinį dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 77 - 78). Kartu su ieškiniu pateikė neįgaliojo pažymėjimo kopiją, iš kurio matyti, kad A. S. yra iš dalies darbinga, jos darbingumo lygis – keturiasdešimt penki procentai. Taip pat pateikta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritorinio skyriaus 2013-09-13 išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-1905.

Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinta skirtingai - 800 Lt, 2000 Lt, 3000 Lt, 10000 Lt ir šie sprendimai nebuvo naikinami ar keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010). Tai patvirtina, kad neturtinės žalos įvertinimą pinigine išraiška lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma.

Pagal CK 6.250 str. 1 d., neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ir (ar) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai - tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Fizinio pobūdžio pasekmės - tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan.

Žmogaus sveikata yra viena svarbiausių įstatymų saugomų vertybių, todėl jos gynimo atveju pagrindiniu neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijumi yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Vertinant fizinio pobūdžio pasekmes, pirmiausia atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, taip pat į asmens turėtų galimybių praradimą, susirūpinimas būsimomis sužalojimo pasekmėmis.

Kaltinamoji I. N. A., suduodama smūgį nukentėjusiajai į veidą ir padarydama nosies pertvaros plyšimą, nesunkiai sutrikdė A. S. sveikatą. Dėl šio sužalojimo nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, buitinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, todėl neabejotinai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant žalos dydį, atsižvelgtina į liekamuosius reiškinius po sužalojimo ir pasveikimo galimybę (duomenų apie netektą darbingumą dėl šio sužalojimo ir liekamuosius reiškinius nėra), sužalojimo padarymo aplinkybes.

Duomenų, kad nukentėjusioji po sužalojimo būtų praradusi dalį darbingumo, ar kad sužalojimas jos fizinei ir psichinei sveikatai būtų sukėlęs ilgalaikių ir negrįžtamų pakitimų, kad būtų sumažinęs jos karjeros galimybes, kad trukdytų tęsti jai įprastą gyvenimo būdą, nėra. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiajai padaryto sužalojimo pasekmės ir su jomis susiję dvasiniai išgyvenimai neįtakojo jokių esminių ar negrįžtamų permainų jos gyvenime, todėl, atsižvelgiant ir į CK 6.250 str. 2 d. nurodytus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiosios civilinis ieškinys mažintinas iki 4000 litų.

Dėl proceso išlaidų

Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą A. S. pagal tarnybos 2012-11-13 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-T-3862-4575. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro advokato užmokestis 280 Lt. Šios išlaidos, advokato pagalbai apmokėti yra patvirtintos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymoje. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, išlaidos yra protingo dydžio. Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo formų. Šios išlaidos yra pagrįstos ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., pripažintinos proceso išlaidomis ir turi būti priteistos iš kaltinamosios.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 str. ir 307 str.,

n u s p r e n d ž i a:

I. N. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Nukentėjusiosios A. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš I. N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, 4000 Lt (keturis tūkstančius litų 00 ct) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., priteisti iš I. N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Kaune, 280,00 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt litų 00 ct) valstybės patirtų išlaidų, išlaidas apmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. 24 7300 0101 1239 4300, juridinio asmens kodas 188659752, AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už A. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                Dainius Ročys