Baudžiamoji byla Nr. e1-997-1189/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27551-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.;
1.2.4.61.; 2.12.1.4
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S
Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 20 d.
Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės D. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, praeityje teistas užsienyje ir Lietuvos Respublikoje, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje,
Teismas
n u s t a t ė :
A. B. 2024 m. liepos 10 d. apie 21.00 val. savo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme tyčia ne mažiau vieną kartą sudavė E. L. į galvą, dėl ko jis parkrito ir prarado sąmonę, taip ne mažiau devyniais trauminiais poveikiais padarė E. L. odos nubrozdinimus kaktos kairėje, kairėje plaštakoje, kairiame kelyje, poodines kraujosruvas kairio peties srityje, krūtinėje abipus, abiejuose žastuose, dešinėje šlaunyje ir sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino, paaiškino, kad dėl jo veiksmų E. L. galėjo būti sužalotas, jis jį stipriai kėlė už pažastų ir kita. Detaliai viso įvykio aplinkybių neatsimena, tačiau sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 172-174).
Nukentėjusysis E. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei savo pareiškime, paaiškino kad 2024 m. liepos 10 d. apie 20.00 val. nuėjo pas pažįstamą A. B. į namus, esančius (duomenys neskelbtini) Jis ketino iš A. B. nusipirkti elektrines krūmų karpymo žirkles ir kartu išgerti alkoholinių gėrimų. Jie dviese vartojo alkoholinius gėrimus kieme. Apie 21.00 val. A. B. prieš jį pradėjo naudoti fizinį smurtą – jis ne mažiau kaip 1 smūgį sudavė jam į galvos sritį, po kurio jis prarado sąmonę. Tiksliai negali nurodyti, ar smūgis į galvą buvo suduotas kumščiu ar kažkokiu daiktu. Jis, kai atgavo sąmonę, suprato, kad yra tame pačiame namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Jis klūpėjo ant abiejų kelių ant žemės, jam bėgo kraujas nuo skruostų, abiejų alkūnių. Jis gerai nesuprato kas vyksta, kadangi jautė silpnumą, skausmą galvos ir krūtinės srityse, dešinėje veido pusėje. A. B. kieme jau nematė. Pastebėjo, kad yra sulaužyti jo akiniai nuo saulės – išdužęs akinių kairės pusės stikliukas, nulaužta akinių rankenėlė. Jis iškart grįžo pėsčiomis į jam priklausančius namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur buvo jo sūnėnas A. J.. A. J., kai jis grįžo į namus, žiūrėjo futbolą ir paklausė kas atsitiko. Jam atsakė, kad jį sumušė A., bet daugiau negalėjo paaiškinti. Apie 22.00 val. jis nuėjo miegoti. Jis medikų ar policijos nekvietė ir neprašė iškviesti. 2024 m. liepos 12 d. į jo namus buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Lyg jo sūnus E. L. arba jo sūnėnas A. J. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri jį nuvežė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) apžiūrai. Po minėto įvykio jam sutriko kalba, jis sunkiai gali kalbėti, negali parašyti, sutriko atmintis. Jį 2017 m. buvo ištikęs insultas, po kurio buvo sutrikusi kalba, tačiau iki įvykio buvo atsistatęs jo gebėjimas kalbėti ir jis kalbėjo be trikdžių, galėjo rašyti. Įvykio metu buvo tik jis ir A. B.. Jis prieš A. B. smurto nenaudojo. Prieš patį įvykį jokio žodinio konflikto tarp jo ir A. B. nebuvo, jis fizinį smurtą prieš jį pradėjo naudoti be priežasties. Negali tiksliai nurodyti, kiek kartų ir kokiu būdu prieš jį naudojo fizinį smurtą pažįstamas A. B., kadangi jis buvo be sąmonės. Jis iškart po pirmo smūgio į galvą prarado sąmonę. 2024 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini) jam diagnozavo smegenų kraujagyslių ligą (diagnozė I 67.8) galvos plaukuotosios dalies paviršinį sužalojimą, apdraskymą, krūtinės ląstos sumušimą, alkūnės sumušimą, apdraskymą, kalbos sutrikimą (el. b. l. 1-9, 18-21, 68-71).
Liudytojas A. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad E. L. yra jo tėvo A. L. brolis. Jis gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), o maždaug prieš 2 ar 3 savaites grįžo į (duomenys neskelbtini), todėl laikinai apsistojo pas dėdę E. L. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad jo dėdei E. L. anksčiau yra buvę 3 insultai, po kurių jam buvo sutrikusi kalba, tačiau šiais metais jis kalbėjo visiškai aiškiai, rišliai, galėjo savimi pasirūpinti. Šiame bute E. L. gyveno vienas. 2024 m. liepos 10 d. ryte atsikėlęs matė, kad yra E. L. namuose – jį matė namuose maždaug iki 13.00 val., jis buvo be jokių sužalojimo žymių, kalbėjo įprastai. Po to jis (A. J.) buvo išėjęs iš namų ir grįžo apie 17.00-18.00 val., namuose E. L. nebuvo. Jis vėl išėjo iš namų ir grįžo apie 22.00 val. Jam žiūrint futbolą per pertrauką išėjo parūkyti į lauką, pavaikščiojo kieme. Jis, parūkęs lauke ir grįžęs į namus, pamatė, kad apie 22.45 val. laiptinėje bando atrakinti jų buto duris E. L.. Jis buvo kruvinu veidu, dešinė veido pusė buvo ištinusi, kaktoje buvo guzas, jo rankos ir vienos rankos pirštai buvo nubrozdinti. Jis paklausė E. L., kas atsitiko, o jis tiesiog stovėjo ir žiūrėjo. Jis iškart suprato, kad jį kažkas sumušė. Matė, kad E. L. buvo neblaivus, kadangi nepataikė raktu atrakinti buto duris. Jis iškart bėgo į (duomenys neskelbtini) barą, esantį prie (duomenys neskelbtini), pagalvojęs, kad gal tame bare yra kažkokie asmenys, kurie galėjo naudoti fizinį smurtą prieš jo dėdę, tačiau bare buvo ramu. Suprato, kad bare jokio konflikto nebuvo. Jis iškart grįžo į namus, kur E. L. dar stovėjo laiptinėje prie buto durų ir laukė jo. Abu įėjo į namus, jis nurengė E. L. ir paguldė jį į lovą. Jis galvojo, kad E. L. jo išsigando, jog grįžo į namus neblaivus ir sumuštas. Galbūt galimai bijojo jam pasakoti kas atsitiko, todėl ir nekalbėjo su juo. Jis paguldė jį į lovą, kur miegojo iki ryto. Jis nepagalvojo, kad reikia kviesti medikus. Norėjo pažiūrėti, kaip jis jausis kitą dieną. Jis visus drabužius, kuriais E. L. buvo apsirengęs, įdėjo skalbti į skalbimo mašiną. 2024 m. liepos 10 d. apie 23.26 val. paskambino telefonu pusbroliui E. L., bet jis neatsiliepė, galimai miegojo. 2024 m. liepos 11 d. 01.14 val. jam paskambino jo pusbrolis E. L., kuriam jis papasakojo situaciją. Jis pasakė, kad paguldė miegoti jo tėvą (E. L.). 2024 m. liepos 11 d. dienos metu jis buvo išvykęs iš namų. 2024 m. liepos 12 d. jis grįžęs į namus pastebėjo, kad E. L. neatsigauna – beveik nekalba, kalba nerišli. Tuomet jis paskambino telefonu E. L. ir pasakė apie šią situaciją. Po judviejų pokalbio telefonu E. L. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. 2024 m. liepos 12 d. dienos metu į namus atvyko greitoji medicinos pagalbą, kuri nuvežė jo dėdę E. L. į Kauno klinikas. Tą pačią dieną E. L. išleido į namus. Jam E. L. minėjo, kad pas jo tėvą E. L. galvoje anksčiau medikai buvo įstatę plokštelę dėl užsikišusių kraujagyslių. E. L., grįžęs į namus iš (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad 2024 m. liepos 10 d. apie 20.00 val. nuėjo pas pažįstamą A. B. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), išgerti alkoholinių gėrimų ir kieme A. B. jį sumušė. E. L. nepaaiškino kaip tiksliai jį sumušė. E. L. teigė, kad A. B. jam kažkuo trenkė dėl ko jis prarado sąmonę, gerai neprisimena kaip jis grįžo į namus. Jis (A. J.) įvykio nematė. Jis žino iš matymo kaip atrodo A. B.. E. L. ir jis anksčiau jau buvo pasakę E. L., kad jis nebendrautų su A. B., kadangi anksčiau jis (A. B.) buvo kėlęs konfliktus (el. b. l. 100-103).
Liudytojas E. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jo tėtis yra E. L.. Jis žino, kad E. L. buvęs draugas yra A. B.. 2024 m. liepos 10 d. vakare, tikslaus laiko neatsimena, jam paskambino pusbrolis A. J., kuris gyvena kartu su jo tėčiu. A. J. pasakė, kad vakare jo tėtis E. L. grįžo į namus kruvina galva, atrodo sumuštas. Kitą dieną jis nuvyko pas tėtį pažiūrėti, kaip jis jaučiasi. Tėtis jam nieko nepasakojo, jis jo klausinėjo, kas nutiko, o jis (E. L.) atsakydavo linkčiodamas galvą. Jo klausė, ar jis buvo pas A. B., tėtis linktelėjo, klausė, ar A. jį sumušė, jis taip pat teigiamai linktelėjo. To klausė todėl, kad A. prieš 10-12 metų buvo sumušęs jo tėtį. A. B. pasižymi ūmiu, nevaldomu charakteriu. Jo tėtis yra po 3 insultų, paskutinis yra buvęs gal daugiau nei prieš 3 metus. Jis sunkiai kalba, sunkiai dėsto mintis, kartais nori pasakyti viena, o pasako visai kita. Jis yra įsitikinęs, kad jo tėtis E. L. nukentėjo būtent nuo A. B. (el. b. l. 108-111).
Iš 2024 m. liepos 19 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo, matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta fotografuota (el. b. l. 40-48).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad E. L. konstatuota odos nubrozdinimai kaktos kairėje, kairėje plaštakoje, kairiame kelyje, poodinės kraujosruvos kairio peties srityje, krūtinėje abipus, abiejuose žastuose, dešinėje šlaunyje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, ne mažiau 9 (devyniais) trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2024 m. liepos 10 d. (el. b. l. 52-55).
Kaltinamasis A. B. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai smurtinių veiksmų panaudojimas, kai dėl to kyla įstatyme numatyti padariniai – nukentėjusiam asmeniui sukeliamas fizinis skausmas ar nežymiai sutrikdoma jo sveikata.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino, paaiškino, kad dėl jo veiksmų E. L. galėjo būti sužalotas, jis jį stipriai kėlė už pažastų ir kita. Detaliai viso įvykio aplinkybių neatsimena. Tuo tarpu nukentėjusysis E. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei savo pareiškime, paaiškino kad 2024 m. liepos 10 d. apie 20.00 val. nuėjo pas pažįstamą A. B. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jis ketino iš A. B. nusipirkti elektrines krūmų karpymo žirkles ir kartu išgerti alkoholinių gėrimų. Jie dviese vartojo alkoholinius gėrimus kieme. Apie 21.00 val. A. B. prieš jį pradėjo naudoti fizinį smurtą – jis ne mažiau kaip 1 smūgį sudavė jam į galvos sritį, po kurio jis prarado sąmonę. Tiksliai negali nurodyti, ar smūgis į galvą buvo suduotas kumščiu ar kažkokiu daiktu. Jis, kai atgavo sąmonę, suprato, kad yra tame pačiame namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Jis klūpėjo ant abiejų kelių ant žemės, jam bėgo kraujas nuo skruostų, abiejų alkūnių. Jis gerai nesuprato kas vyksta, kadangi jautė silpnumą, skausmą galvos ir krūtinės srityse, dešinėje veido pusėje. Nukentėjusiojo parodymus dėl sumušimo įvykusio 2024 m. liepos 10 d. patvirtino liudytojai A. J. ir E. L., kurie paaiškino, jog 2024 m. liepos 10 d. vakare nukentėjusysis grįžo namo sumuštas ir vėliau nurodė, jog jį sumušė A. B..
Tai, kad 2024 m. liepos 10 d. E. L. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad E. L. konstatuota odos nubrozdinimai kaktos kairėje, kairėje plaštakoje, kairiame kelyje, poodinės kraujosruvos kairio peties srityje, krūtinėje abipus, abiejuose žastuose, dešinėje šlaunyje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, ne mažiau 9 (devyniais) trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2024 m. liepos 10 d. (el. b. l. 52-55). Taigi aptarti įrodymai patvirtina, jog A. B. 2024 m. liepos 10 d. apie 21.00 val. savo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme tyčia ne mažiau vieną kartą sudavė E. L. į galvą, dėl ko jis parkrito ir prarado sąmonę, taip ne mažiau devyniais trauminiais poveikiais padarė E. L. odos nubrozdinimus kaktos kairėje, kairėje plaštakoje, kairiame kelyje, poodines kraujosruvas kairio peties srityje, krūtinėje abipus, abiejuose žastuose, dešinėje šlaunyje ir sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos keturios alternatyvios bausmių rūšys, viena iš jų – laisvės apribojimas. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino, bylos aplinkybės yra aiškios, o turtinė ar neturtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims nebuvo padaryta, civilinio ieškinio byloje nėra. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pagrindus, teismas konstatuoja, jog procesas šioje byloje gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Skiriant bausmę kaltinamajam A. B. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamasis A. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors pareiškime dėl proceso užbaigimo buvo nurodyta, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino pilnai ir gailis dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), šiuo atveju nenustatyta sąlygų visumos šiai lengvinančiai atsakomybei pripažinti, kadangi kaltinamasis tik prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau duomenų apie jo gailėjimąsi nėra, atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau daug kartų teistas ir nors teistumas išnykęs, šie duomenys taip pat vertinami charakterizuojančių duomenų visumoje, administracine tvarka baustas (el. b. l. 122-124). Kaltinamasis psichiatro ar priklausomybių ligų įskaitoje neregistruota, dirbantis. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskiriant laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, o jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, įpareigojant kaltinamąjį tęsti darbą/pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (BK 48 straipsnio 2 dalies, 4 dalies 4 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, skirtina bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Proceso išlaidų byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo laikotarpiu A. B. skiriant įpareigojimą tęsti darbą/pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo laikotarpiu A. B. skiriant įpareigojimą tęsti darbą/pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti A. B., kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
A. B. išaiškinti, kad:
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams Kaišiadoryse prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Gabrielė Kaktienė