Civilinė byla Nr. e2-943-912/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01398-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.1.3; 3.3.2.5

        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal trečiojo asmens likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Bendida“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tiesioginį ieškinį atsakovui S. Z. dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Bendida“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su tiesioginiu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo S. Z. 100 518,90 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad tuo metu, kai atsakovas buvo LUAB „Bendida“ vadovu, bendrovė nedeklaravo 100 518,90 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), todėl atsakovas padarė 100 518,90 Eur žalos ieškovei.

3.       Atsakovas pateikė teismui prašymą sustabdyti civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 164 straipsnio 4 punktą iki įsiteisės teismo sprendimas Kauno apygardos teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje dėl likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Bendida“ (toliau – LUAB „Bendida“) bankroto pripažinimo tyčiniu (bylos Nr. B2-1192-924/2022).

4.       Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje keliamas jo civilinės atsakomybės klausimas, civilinę atsakomybę kildinant iš atsakovo, kaip buvusio LUAB „Bendida“ vadovo, pareigų vykdymo, civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas grindžiant mokestinio ginčo procesiniais dokumentais ir teismų sprendimais mokestiniame ginče. Kauno apygardos teisme nagrinėjamas ginčas dėl LUAB „Bendida“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 13 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas turi pareigą nuosekliai išanalizuoti mokestinio ginčo dokumentų turinį ir įvertinti, ar LUAB „Bendida“ valdymo organai gali būti laikomi atsakingais dėl mokestinio ginčo metu papildomai apskaičiuotų PVM ir su PVM susijusių sumų (civilinė byla Nr. 2-630-910/2022). Nagrinėjamojoje byloje ieškovė grindžia ieškinį tais pačiais mokestinio ginčo dokumentais ir juose aprašytomis bendrovės veiklos aplinkybėmis, susijusiomis su mokestinių prievolių vykdymu. Taigi, iš dalies sutampa nagrinėjamos bylos ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamos bylos dalykas – abiejose bylose turi būti atliekamas tų pačių mokestinio ginčo duomenų tyrimas, siekiant įvertinti ir nustatyti, ar atsakovas tinkamai vykdė savo, kaip juridinio asmens vadovo, pareigas. Kai dviejuose skirtinguose teismuose tuo pačiu metu nagrinėjamose civilinėse bylose turi būti tiriamos ir vertinamos analogiškos faktinės aplinkybės, kurios turi esminę reikšmę teisingam bylų išsprendimui, ir bylose dalyvauja tos pačios šalys, neracionalu dubliuoti tų pačių faktinių aplinkybių tyrimą. Be to, nesustabdžius bylos, yra rizika, kad teismai padarys dvi skirtinas ir viena kitai prieštaraujančias išvadas dėl tų pačių faktinių aplinkybių buvimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 

5.       Panevėžio apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą ir sustabdė bylą iki įsiteisės teismo sprendimas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. B2-1192-924/2022.

6.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje dėl LUAB „Bendida“ bankroto pripažinimo tyčiniu nustatyti faktai turės teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, nes abiejose bylose civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos grindžiamos mokestinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis dėl galbūt pažeistų mokestinių prievolių vykdymo ar netinkamo vykdymo. Teismas konstatavo, kad tarp nagrinėjamos bylos ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamos bylos dėl LUAB „Bendida“ bankroto pripažinimo tyčiniu yra tiesioginis prejudicinis ryšys. Dėl to, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas sustabdė bylą.

III.                      Atskirojo skundo argumentai 

7.       Trečiasis asmuo atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo prašymą sustabdyti bylą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 

7.1.                      Teismas sustabdė bylą tik formaliais pagrindais, nes nutartyje nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kliudančių teismui išnagrinėti bylą. Nutartyje teismas nenurodė nei kokie kitoje byloje nustatyti konkretūs faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai, nei kokie faktai teismui apskritai reikalingi, kurių negali nustatyti jis pats. 

7.2.                      Nepaisant to, kad abiejose bylose vertinamos aplinkybės, susijusios su buvusio įmonės vadovo veiksmais, tik tai nėra pagrindas sustabdyti bylą, nes bylose nagrinėjamos aplinkybės vertinamos skirtingais aspektais, skiriasi jų įrodinėjimo dalykai. Tyčinio bankroto byloje tikrinami privedimo prie bankroto požymiai ir prezumpcijos, bet konkrečių įmonės valdymo organų atsakomybė nenustatinėjama. Tam, kad būtų išspręstas įmonės tyčinio bankroto klausimas, turi būti vertinami ne tik konkretūs veiksmai ar sandoriai, lėmę įmonės bankrotą, bet taip pat turi būti įvertinta aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, visuma. Žalos atlyginimo byloje sprendžiama išimtinai dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Nepaisant nuo to, kaip bus išspręstas tyčinio bankroto klausimas, nagrinėjamoje byloje turės būti atskirai įvertintos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. 

7.3.                      Byla susijusi su viešuoju interesu operatyviai ginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus. Teismui sustabdžius bylą, jos nagrinėjimas gali užsitęsti neproporcingai ilgai. 

7.4.                      Kitose pagal VMI ieškinius inicijuotose bylose pateikti analogiški prašymai sustabdyti bylas iki įsiteisės teismo sprendimas byloje dėl LUAB „Bendida“ bankroto pripažinimo tyčiniu (civilinės bylos Nr. e2-1312-392/2022 ir Nr. e2-449-587/2022). Vis dėlto, teismams priėmus nutartis sustabdyti bylas, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis panaikintos pirmosios instancijos teismų nutartys (civilinės bylos Nr. e2-704-790/2022 ir Nr. e2-536-467/2022). Dėl to nagrinėjamojoje byloje taip pat nėra pagrindo sustabdyti bylą.

8.       Atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1.                      Nepaisant to, kad nėra privalomų bylos sustabdymo pagrindų, iš dalies sutampa šios ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamos bylų dalykas. Bylos dėl bankroto pripažinimo tyčiniu įrodinėjimo dalykas daug platesnis, joje vertinamos priežastys, kodėl LUAB „Bendida“ tapo nemoki, ar tos priežastys galėtų būti vertinamos kaip kieno nors kaltė. Dėl to teismas pagrįstai sustabdė bylą.

8.2.                      Netikslinga ir neekonomiška vienu metu šalims dalyvauti keliuose teisminiuose procesuose, kuriuose iš esmės nagrinėjamos tos pačios aplinkybės. Tyčinio bankroto bylos rezultatas ir byloje nustatytos bendrovės nemokumo priežastys turės didelę reikšmę bylos šalių pozicijai šioje byloje. Dėl to gali nelikti prasmės toliau tęsti nagrinėjamą bylą.

8.3.                      Nepaisant to, kad trečiasis asmuo atskirajame skunde prašo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, kuriomis panaikintos pirmosios instancijos teismų nutartys dėl bylų sustabdymo, apeliacinės instancijos teismas priėmė pirmiau nurodytas nutartis atsižvelgdamas į ieškovės norą tose bylose tęsti procesą. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė sutiko, kad būtų sustabdyta byla. Jeigu teismas toliau bylą nagrinėtų prieš šalių valią, būtų pažeistas dispozityvumo principas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas sustabdė bylą ar ne, kai pagrindą sustabdyti bylą jis iš esmės grindė aplinkybe, kad kitoje byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu teismo išnagrinėtos aplinkybės ir nustatyti faktai turės teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

Dėl bylos sustabdymo pagrindų, nustatytų CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 164 straipsnio 4 punkte

10.       Atsakovas pateikė teismui prašymą sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje dėl LUAB „Bendida“ bankroto pripažinimo tyčiniu nustatyti faktai turės teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, nes abiejose bylose civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos grindžiamos mokestinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis dėl galbūt pažeistų mokestinių prievolių vykdymo ar netinkamo vykdymo. Dėl to teismas sustabdė bylą pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas tik formaliai rėmėsi nurodytu privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu ir nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kliudančių teismui išnagrinėti bylą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai nėra pagrindas sustabdyti bylą nei pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nei pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą.

11.       CPK

12.       CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pirmiau nurodytas privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas siekiant išvengti situacijų, kai yra priimami prieštaringi teismų sprendimai tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat siekiant, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomas byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo lėšos bei laikas. Kita vertus, tik tai, kad keliose bylose skirtingais aspektais vertinami tie patys faktiniai duomenys, savaime nėra pagrindas sustabdyti bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarties byloje Nr. e2-704-790/2022 10 punktas).

13.       Pagal kasacinio teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016 53 punktas). Teismas privalo sustabdyti bylą, kai jam, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Taigi, jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 21 punktas). 

14.       Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą.

15.       Nagrinėjamojoje byloje ieškovė pareiškė tiesioginį ieškinį atsakovui, kaip buvusiam LUAB „Bendida“ vadovui, dėl žalos atlyginimo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atlikusi LUAB „Bendida“ 2012 m. sausio 1 d.–2013 m. birželio 30 d. laikotarpio PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą, nustatė, jog LUAB „Bendida“ nesumokėjo į valstybės biudžetą mokėtino 100 518,90 Eur PVM. Dėl to, anot ieškovės, atsakovas padarė jai 100 518,90 Eur žalos. Ieškovės teigimu, per atsakovo vadovavimo laikotarpį LUAB „Bendida“ teikė neteisingas PVM deklaracijas, kuriose deklaruodavo 0 proc. PVM, tokiu būdu išvengdama privalomų sumokėti mokesčių mokėjimo. Ieškovės vertinimu, būtent atsakovas, kaip bendrovės vadovas, atsakingas už neteisingų mokesčio deklaracijų pateikimą. Taigi, nagrinėjamojoje byloje teismas nagrinėdamas bylą iš esmės, turės nustatyti, yra visos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti ar ne.

16.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje spręsdamas iš esmės tokį pat klausimą dėl bylos sustabdymo pagrįstumo, pažymėjo, kad nepaisant to, jog Kauno apygardos teisme nagrinėjamojoje byloje dėl LUAB „Bendida“ bankroto pripažinimo tyčiniu pareiškėja, be kita ko, remiasi tomis pačiomis, kaip ir nagrinėjamoje byloje, aplinkybėmis, susijusiomis su bendrovės netinkamai deklaruotu ir sumokėtu PVM, vis dėlto tokios aplinkybės pirmiau minėtoje byloje vertinamos ne siekiant nustatyti įmonei sukeltą žalą ar už jos atsiradimą atsakingą asmenį (klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu šioje byloje yra nagrinėjamas taikant anksčiau galiojusio ĮBĮ nuostatas, kuriame nebuvo nustatytas toks reikalavimas), bet kitais aspektais. Nagrinėjamojoje byloje nėra pagrindo daryti priešingos išvados. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas, 2022 m. birželio 9 d. nutartimi panaikindamas Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį, kuria patenkintas pareiškimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, ir grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad, nagrinėdamas šią bylą, teismas, be kita ko, turi įvertinti, ar yra įstatyme nustatyti tyčinio bankroto požymiai, t. y. jis turi vertinti, ar VMI nustatytas pažeidimas dėl neteisingai taikyto 0 proc. PVM tarifo kvalifikuotinas kaip šio mokesčio vengimas, ar nepagrįstai taikant nurodytą PVM tarifą, buvo siekiama tyčia privesti bendrovę prie bankroto, ar kitų tikslų ir pan. (civilinė byla Nr. e2-704-790/2022). Taigi, nors abiejose nurodytose bylose yra remiamasi aplinkybėmis, susijusiomis su VMI atliktu LUAB „Bendida“ patikrinimu ir jos nustatytais mokestinių teisės aktų nuostatų pažeidimais, vis dėlto nagrinėjamos bylos ir bylos dėl LUAB „Bendida“ bankroto pripažinimo tyčiniu įrodinėjimo dalykai skirtingi, todėl šios aplinkybės bus vertinamos skirtingais aspektais.

17.       Įvertinus abiejų bylų įrodinėjimo dalyką, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti bylose, nėra jokio pagrindo spręsti, kad negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta byla dėl LUAB „Bendida“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kad tarp bylų yra toks teisinis ryšys, kuris kliudo pačiam teismui išnagrinėti civilinę bylą ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali nustatyti bylai reikšmingų faktų. Apeliantė teisingai pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai rėmėsi aplinkybe, jog Kauno apygardos teismo civilinėje byloje dėl LUAB „Bendida“ bankroto pripažinimo tyčiniu nustatyti faktai turės teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė konkrečių priežasčių bei motyvų, kodėl atitinkamas aplinkybių vertinimas ir įrodymų tyrimas deliktinės civilinės atsakomybės aspektu negali būti atliekamas nagrinėjamojoje byloje. Tokių aplinkybių nenurodė ir šalys savo procesiniuose dokumentuose.

18.       Pasisakant dėl atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų aplinkybių dėl bylos nagrinėjimo tikslingumo ir civilinio proceso tikslų, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Priešingai negu teigia atsakovas, būtent sustabdžius nagrinėjamą bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęs. Teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72 straipsniai). Apeliantė teisingai nurodė, kad pirmiau nurodyti tikslai ypatingai reikšmingi bankroto procese. Dėl to bylos sustabdymo pagrindai negali būti taikomi tik formaliai. Teismas spręsdamas klausimą dėl bylos sustabdymo konkrečioje byloje, privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios yra įstatyme įtvirtintas pagrindas bylai sustabdyti. Nagrinėjamojoje byloje nenustačius pagrįstų aplinkybių, kliudančių teismui pačiam nustatyti visas bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, bylos sustabdymas nepagrįstai užvilkins jos nagrinėjimą ir neatitiks pirmiau nurodytų civilinio proceso tikslų.

19.       Be to, atsakovo teiginiai, kad nesustabdžius bylos būtų pažeistas dispozityvumo principas, nes byla būtų nagrinėjama prieš šalių valią, nepagrįsti. Dispozityvumo principas nėra absoliutus. Be to, pastaruoju principu negali būti remiamasi siekiant vilkinti procesą ar kitaip piktnaudžiauti, t. y. negalima prisidengti vienokiais ar kitokiais civilinio proceso principais ir tuo pačiu piktnaudžiauti procesu. Būtent teismas vadovauja procesui, kontroliuoja šalių veiksmus procese siekdamas, kad byla nebūtų vilkinama ir būtų kuo operatyviau išnagrinėta. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Taigi, byla negali būti sustabdyta formaliai ir tik dėl to, kad šalys prašo. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą ar pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą. Akcentuotina, kad apeliantė teisingai pažymėjo, jog tokios praktikos laikomasi Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant iš esmės analogiškus prašymus dėl bylų sustabdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartis byloje Nr. e2-536-467/2022; 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis byloje Nr. e2-704-790/2022). Priešingai negu teigia atsakovas, pirmiau nurodytose Lietuvos apeliacinio teismo bylose ieškovė prašė sustabdyti bylas, bet apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismų nutartis, kuriomis sustabdytos bylos. Dėl to atsakovo nurodyta nagrinėjamos bylos aplinkybė, kad ieškovė sutiko su prašymu sustabdyti bylą, yra nereikšminga ir nelemia pagrindo skirtingai traktuoti nagrinėjamoje byloje susidariusios ir pirmiau aptartose Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtose bylose buvusių situacijų.

20.       Kiti atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną byloje dalyvaujančių asmenų pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

21.       Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas tai, kas pirmiau šioje nutartyje nurodyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė bylą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylos sustabdymo, neatsižvelgė į civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtį ir pirmiau šioje nutartyje nurodytą kasacinio teismo praktiką, tik formaliai rėmėsi privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu. Dėl to atskirasis skundas tenkintinas, apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl bylos sustabdymo išsprendžiamas iš esmės – atsakovo prašymas sustabdyti bylą atmetamas. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo S. Z. prašymą sustabdyti civilinę bylą. 

Teisėjas                                Tomas Venckus