Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-43-788/2026

Teisminio proceso Nr. 1-04-5-00038-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.3.1; 2.1.15.3.3.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio, Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, Dariaus Kantaravičiaus, Artūro Pažarskio, Aleno Piesliako ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui (Sergejus Bekiš),

nuteistojo Ž. P. gynėjai advokatei Lauretai Ulbienei,

civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Orintai Samavičiūtei-Andrulevičienei,

viešame teismo posėdyje mišriu būdu, naudojant ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotojo Artūro Klerausko kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 8 d. nuosprendžio dalies, susijusios su civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikšto civilinio ieškinio išsprendimu.

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais ir nuteisti:

Ž. P. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199(2) straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, Ž. P. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams;

L. S. – pagal BK 199(2) straipsnio 1 dalį devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, L. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.

Nuosprendžiu civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl padarytos 9575 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir solidariai iš nuteistųjų Ž. P. ir L. S. priteistas valstybės naudai 9575 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo valstybei.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 8 d. nuosprendžiu Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nuosprendis pakeistas:

vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 8 punktais, L. S. paskirtos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant L. S. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: mokytis arba tęsti darbą, o darbo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Pakeista nuosprendžio dalis, kuria civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl padarytos 9575 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo valstybei priteisimo tenkintas, ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštas civilinis ieškinys atmestas.

Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi civilinės ieškovės atstovės ir prokuroro, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Ž. P. ir L. S. pagal BK 199(2) straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad 2024 m. kovo 8 d., laikotarpiu nuo 19.07 val. iki 20.35 val., veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įgijo ir gabeno 14 368,42 Eur vertės akcizais apmokestinamas prekes – 3394 pakelius cigarečių „Minsk Capital QS“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, bet nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos akcizo ženklais. Ž. P. ir L. S., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų atvežti į Varėnos r., Marcinkonių sen., Musteikos k., esantį miško masyvą, ėjo pėsčiomis į bendrininkų nurodytą vietą (apie 2,5 km nuo valstybės sienos ženklo 0236), į kurią ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys bepiločiu orlaiviu atskraidino per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją 3394 cigarečių pakelius, supakuotus į keturis ryšulius. Du ryšulius Ž. P. ir L. S. paslėpė apdengdami eglių šakomis, o du ryšulius paėmė ir gabeno, tačiau buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų Ž. P. ir L. S. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nuosprendyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir iš nuteistųjų valstybei solidariai priteisė atlyginti 9575 Eur turtinę žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo valstybei. Teismas pateikė šiuos tokio sprendimo argumentus:

2.1. Ž. P. ir L. S. neteisėtai įgytos ir gabentos cigaretės buvo rastos ir paimtos bei nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti jas kaip uždraustos veikos rezultatą ir sunaikinti. Pagal ankstesnę teismų praktiką, sprendžiant klausimus dėl akcizų mokesčio priteisimo, buvo vadovaujamasi 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos nuostatomis, ši direktyva yra nebegaliojanti, nes ją pakeitė 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka ir kuri į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkelta 2021 m. gruodžio 31 d. ir įsigaliojo nuo 2023 m. vasario 13 d. Įgyvendinant šią direktyvą, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalis buvo papildyta nuostata, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda ir už neteisėtai įvežamas akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą.

2.2. Byloje susiklosčiusi situacija atitinka vieną iš Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytų skolos muitinei išnykimo sąlygų (apmokestinamos prekės sulaikomos ir vėliau konfiskuojamos), todėl, vadovaujantis Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, 20 straipsnio 2 dalimi, skola valstybei mokėti akcizo mokestį išnyko, dėl to Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) civilinis ieškinys negali būti tenkinamas.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotojas A. Klerauskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, susijusią su civilinės ieškovės pareikšto civilinio ieškinio išsprendimu, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pateiktas teisės aktų, be kita ko, ir teismų praktikos aiškinimas ir taikymas, atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų nuostatas ir šioje byloje ištirtus įrodymus, yra neteisingas. Teismas iš esmės nepagrindė, kuo remdamasis padarė išvadą, jog byloje taikytinos Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 2 dalies nuostatos, o ne civiliniame ieškinyje nurodytas Direktyvos 6 straipsnio 3 dalies b punktas, Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 10 straipsnio 8 dalis, 11 straipsnis, 12 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio yra nepagrįstos ištirtais įrodymais, skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, taip buvo padaryti esminiai pažeidimai, jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

3.2. Nagrinėjamu atveju L. S. ir Ž. P. neįvykdė Akcizų įstatyme nurodytų prievolių, t. y. nesumokėjo 9575 Eur akcizų mokesčio, taip padarė valstybei turtinę žalą. Nuteistieji akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes) įgijo ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, šios prekės sulaikytos Lietuvos Respublikoje, jos buvo laikomos ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, joms netaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas ir neturėta teisės aktų nustatyta tvarka išrašytų prekių įsigijimo, gabenimo, akcizų už šias prekes sumokėjimą patvirtinančių dokumentų. Taigi valstybei buvo padaryta turtinė žala, kuri pasireiškė kaip jos teisės aktų nustatytu laiku ir tvarka negautos pajamos (nesumokėti mokesčiai), ir tam neturi reikšmės aplinkybė, kad cigaretės vėliau (galimai) bus sunaikintos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2014, 2K-151-222/2015, 2K-30-788/2023).

3.3. Civiliniame ieškinyje nuteistųjų mokestinė prievolė kildinama iš nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusių 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka, (toliau – ir Direktyva) bei Akcizų įstatymo nuostatų. Pagal Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 3 straipsnio 9 ir 11 dalis, rastos ir sulaikytos cigaretės yra akcizo objektas. Direktyvos 14 straipsnio 2 dalyje, Akcizų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad akcizais apmokestinamos prekės, už kurias akcizai dar nesumokėti, privalo būti laikomos (įskaitant saugojimą) akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje. Pagal Direktyvos 6 straipsnio 2 dalį, prievolė apskaičiuoti akcizus atsiranda išleidimo vartoti metu ir išleidimo vartoti valstybėje narėje. „Išleidimas vartoti“ – akcizais apmokestinamų prekių laikymas arba saugojimas, įskaitant pažeidimo atvejus, joms netaikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo, jei tos prekės nebuvo apmokestintos akcizais pagal taikomas Sąjungos teisės ir nacionalinės teisės aktų nuostatas (6 straipsnio 3 dalies b punktas). Pagal Direktyvos 7 straipsnio 1 dalies b punktą, prievolė mokėti apskaičiuotus akcizus tenka bet kuriam asmeniui, dalyvaujančiam laikant ar saugojant akcizais apmokestinamas prekes. Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas ir 10 straipsnio 7 dalis, 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prievolės pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną akcizų sumą atsiradimo, ši suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

3.4. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su: 1) nuteistųjų Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai disponuojamų akcizais apmokestinamų prekių teisiniu režimu, t. y. joms nebuvo taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, už jas nebuvo sumokėti akcizai, cigaretės buvo laikomos ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, neturint teisės aktų nustatyta tvarka išrašytų prekių įsigijimo, gabenimo, akcizų už šias prekes sumokėjimą patvirtinančių dokumentų; 2) faktu, kad sulaikytos cigaretės nebuvo nuteistųjų įgytos trečiosiose šalyse ir jų atgabentos į Lietuvos Respublikos teritoriją iš trečiųjų šalių, dėl ko galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl skolos muitinei atsiradimo, išnykimo. Neatsižvelgta, kad nuteistiesiems nebuvo inkriminuojama jų akcizais apmokestinamų prekių kontrabanda; 3) žala susideda iš neteisėtai kaltinamųjų nesumokėto akcizų mokesčio, o ne iš skolos muitinei ar muito mokesčio.

3.5. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia vadovautis Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktais, pagal kuriuos importo arba eksporto skola muitinei išnyksta kiekvienu iš šių atvejų: kai importo ar eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos; kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės muitinei prižiūrint sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn. Skola muitinei neapima Lietuvos Respublikoje taikomo akcizų mokesčio, todėl, sprendžiant ginčą dėl akcizų mokesčio (taip pat valstybei padarytos žalos atlyginimo) priteisimo, Sąjungos muitinės kodekso nuostatos netaikytinos ir nuteistųjų pareiga sumokėti dėl jų atliktos neteisėtos veikos nesumokėtus akcizus (taip pat atlyginti valstybei padarytą žalą) negali būti laikoma išnykusia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-506-442/2020, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-37-648/2023). Be to, Sąjungos muitinės kodeksas taikomas tik į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms arba iš jos išvežamoms prekėms (Sąjungos muitinės kodekso 1 straipsnio 1 dalis). 

3.6. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė Sąjungos muitinės kodekso normas, taip neteisingai pritaikė ne tas Akcizų įstatymo nuostatas. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog dėl sulaikytų cigarečių atsirado skola muitinei, kuri apimtų dėl sulaikytų cigarečių privalomai mokėtiną akcizų mokestį ir kuri, sulaikius šias prekes (cigaretes), jas konfiskavus ir (ar) sunaikinus, išnyktų. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-275-851/2024, tačiau nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 1A-205-843/2024, 1A-287-843/2024, 1A-95-659/2025, kurios laikytinos teismo precedentu šioje byloje.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotojo A. Klerausko kasacinis skundas atmestinas.

Dėl prievolės mokėti akcizus ir civilinio ieškinio išsprendimo

5. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai VMI pareikštą ieškinį dėl valstybei padarytos žalos (9575 Eur nesumokėtų akcizų) atlyginimo išsprendė skirtingai. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį tenkino, o apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pasikeitusį teisinį akcizų reguliavimą, jį atmetė. Kasatorius VMI atstovas ginčija apeliacinės instancijos teismo sprendimą atmesti ieškinį ir pateikia argumentus, kad akcizų teisinis reguliavimas suponuoja nuteistųjų pareigą sumokėti akcizus dėl neteisėtai į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos Respublikos įvežtų ir nuteistųjų perimtų cigarečių. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi klausimą dėl pareigos mokėti akcizus neteisėtai įvežant prekes, pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadoms.

6. Konstatuotina, kad, pagal bendras muitų ir akcizų teisinio reguliavimo nuostatas, prievolė mokėti muitus ir akcizus atsiranda ir neteisėtai įvežant atitinkamas prekes į Europos Sąjungos muitų teritoriją. Pvz., pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 79 straipsnio 3 dalį muitinės skolininku tokiu atveju pripažįstamas ne tik tas, kuris privalėjo įvykdyti atitinkamas pareigas muitinei, bet ir tas, kuris įsigijo arba laikė atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinojo arba yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, jog muitų teisės aktais nustatyta pareiga nebuvo įvykdyta. Pagal 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka, bendrą taisyklę, akcizais apmokestinamų prekių neteisėtas įvežimas laikomas tokių prekių išleidimu vartoti (6 straipsnio 3 dalies d punktas). Tokiu atveju prievolę mokėti apskaičiuotus akcizus turi asmuo, laikantis ar saugantis akcizais apmokestinamas prekes, arba bet kuris kitas asmuo, dalyvaujantis laikant ar saugojant akcizais apmokestinamas prekes, arba šie asmenys bendrai pagal solidariosios atsakomybės principą (7 straipsnio b punktas). Pagal Akcizų įstatymo 9 straipsnio 13 dalį, kai akcizais apmokestinamos prekės neteisėtai įvežamos, prievolė mokėti akcizus tenka bet kuriam asmeniui, dalyvavusiam neteisėtai įvežant šias prekes. Tačiau tiek muitų, tiek akcizų teisinis reguliavimas nustato ir šių bendrų taisyklių išimtis.

7. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas,

8. Europos Sąjungos Teisingumo

9. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, įtvirtinančios skolos muitinei atsiradimą ir išnykimą, konkrečiai ir šio kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktas, gali būti taikomos tik toms situacijoms, kurios yra susidariusios po šios kodekso normos įsigaliojimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-72-489/2020, 2K-30-788/2023). Toks aiškinimas atitinka tiek ESTT, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuo klausimu (nutartys administracinėse bylose Nr. eA-1256-261/2019, eA-1224-575/2019, eA-4293-968/2019 ir kt.). 

10. Įsiteisėjus Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsniui, nustatančiam skolos muitinei išnykimo sąlygas, Akcizų įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje taip pat buvo įtvirtinta nauja taisyklė, kad prievolė mokėti akcizus muitinei mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) išnyksta Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies d–g punktuose nustatytais atvejais (2016 m. lapkričio 3 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.). Tačiau, nesant atitinkamų nuostatų dėl pareigos mokėti akcizus išnykimo 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvoje 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, teismų praktikoje ir toliau buvo vadovaujamasi nuostata, kad neteisėtai įvežtų prekių sulaikymas ir konfiskavimas nepanaikina pareigos mokėti akcizus (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-489/2023, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-205-843/2024). Tokia teismų praktika, be kita ko, buvo grindžiama ESTT 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu byloje UB prieš Kauno teritorinę muitinę, C-489/20. Šiame sprendime konstatuota, kad 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos atitinkamos nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad skolos muitinei išnykimas dėl Reglamento Nr. 952/2013 124 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyto pagrindo nelemia skolos, susijusios su akcizais už neteisėtai į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, išnykimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiai ESTT bylai pateiktoje generalinio advokato išvadoje, siūlant tokį aiškinimą, nurodyta, jog jokioje Tarybos direktyvos 2008/118/EB nuostatoje neįtvirtinta, kad pareiga mokėti akcizą išnyksta, jeigu neteisėtai į Sąjungą įvežtos prekės vėliau sulaikomos arba sunaikinamos arba kai išnyksta skola muitinei. Tačiau kartu nurodyta ir tai, kad Europos Komisijos rašytinėse pastabose pažymėta, jog, pagal 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvą (ES)2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka, skolos muitinei išnykimas sutampa su pareigos mokėti akcizą išnykimu, bet ši nuostata dar negalioja (38 išnaša).

11. Teisinis pagrindas keisti pirmiau minėtą teismų praktiką atsirado nuo 2023 m. vasario 13 d., kai Lietuvos nacionalinėje teisėje įsitesėjo nuostatos, perkeltos iš naujos 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka. Antai nuo 2023 m. vasario 13 d. įsiteisėjo Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nauja redakcija, kurioje nustatyta, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda ir už neteisėtai įvežamas akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą. Šio įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje taip pat naujai nustatyta, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda ir už neteisėtai įvežamus kaitinamojo tabako produktus, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą.

12. Minėtos Akcizų įstatymo nuostatos priimtos derinant akcizų teisinį reguliavimą nacionalinėje teisėje su Direktyvos (ES) 2020/262 nuostatomis, pagal kurias neteisėtai įvežtų prekių, kurios realiai nebuvo pateiktos vartoti, konfiskavimas ir sunaikinimas pašalina ir teisinį apmokestinimo akcizais pagrindą. Šiame kontekste paminėtinos šios Direktyvos (ES) 2020/262 nuostatos:

12.1. Preambulės 8 pastraipoje nurodyta: „Kadangi akcizas yra prekių vartojimui nustatomas mokestis, neturėtų būti reikalaujama mokėti mokestį už akcizais apmokestinamas prekes, kurios tam tikromis aplinkybėmis buvo visiškai sunaikintos arba yra negrįžtamai prarastos.“ 

12.2. 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolė apskaičiuoti akcizus atsiranda išleidimo vartoti metu ir išleidimo vartoti valstybėje narėje.

12.3. 6 straipsnio 3 dalies d punkte

12.4. 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šios direktyvos tikslais prekės laikomos visiškai sunaikintomis arba negrįžtamai prarastomis, jei jų negalima panaudoti kaip akcizais apmokestinamų prekių.

13. Paminėtų teisinio akcizų reguliavimo nuostatų visuma įtvirtina aiškumą dėl to, kad bylose, kuriose nagrinėjamos veikos, padarytos laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 13 d., ir kuriose valstybės institucijų pastangomis buvo užkirstas kelias neteisėtai įvežtas akcizines prekes išleisti vartoti jas sulaikius ir vėliau konfiskavus bei sunaikinus, tokios prekės neapmokestinamos akcizais. 

14. Aptartos akcizų teisinio reguliavimo nuostatos taip pat leidžia padaryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nuteisti asmenys neturi prievolės sumokėti akcizus už neteisėtai į Lietuvos Respubliką atskraidintą ir jų perimtą cigarečių krovinį, taigi turtinės žalos valstybei (dėl nesumokėtų akcizų) nepadarė. Tokią išvadą lemia tai, kad cigaretės, paženklintos Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, buvo sulaikytos šalia Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sienos esančiame miške; neteisėto jų įvežimo (atskraidinimo) iš Baltarusijos Respublikos į Europos Sąjungos muitų teritoriją faktas nustatytas; išnagrinėjus bylą, cigaretės konfiskuotos ir sunaikintos, taigi į apyvartą nepateko. Aptarta situacija visiškai atitinka 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvoje (ES) 2020/262 ir Akcizų įstatyme nustatytą neteisėtai įvežtų prekių apmokestinimo akcizais išimtį, siejamą su šių prekių sulaikymu, konfiskavimu ir sunaikinimu.

15. Pažymėtina, kad VMI atstovo kasaciniame skunde siūloma spręsti civilinį ieškinį vadovaujantis bendromis akcizų teisinio reguliavimo nuostatomis dėl pareigos mokėti akcizus neteisėto įvežimo atveju, tačiau ignoruojant nustatytą šio teisinio reguliavimo išimtį. Toks argumentavimas nėra teisiškai pagrįstas. Nėra pagrįstos ir nuorodos į teismų praktikos pavyzdžius sprendžiant analogiškų civilinių ieškinių klausimus tose bylose, kuriose nustatytas akcizais apmokestinamų prekių neteisėtas įvežimas iki 2023 m. vasario 13 d., t. y. iki tada, kai įsiteisėjo pirmiau paminėti akcizų teisinio reguliavimo pakeitimai. Kasatoriaus pozicijos nepagrindžia ir nuorodos į tai, kad cigaretėms nebuvo taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas; kad jos nebuvo laikomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje; kad ne patys nuteistieji jas atgabeno į Lietuvos Respubliką ir kad jie nebuvo apkaltinti kontrabanda. Šie bylos duomenys nepašalina byloje nustatyto fakto, kad sulaikytos ir vėliau konfiskuotos bei sunaikintos cigaretės nebuvo išleistos vartoti, todėl nepanaikina teisinio pagrindo remtis pirmiau aptartomis akcizų teisinio reguliavimo nuostatomis, įtvirtinančiomis neteisėtai įvežtų prekių apmokestinimo akcizais išimtį, siejamą su jų sulaikymu, konfiskavimu ir sunaikinimu.

16. Remiantis pirmiau nurodytais argumentais, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog byloje susiklosčiusi situacija atitinka vieną iš Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytų skolos muitinei išnykimo sąlygų (apmokestinamos prekės sulaikomos ir vėliau konfiskuojamos), taip pat Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą analogišką neteisėtai įvežtų prekių apmokestinimo akcizais išimtį, pagrįstai atmetė VMI byloje pareikštą civilinį ieškinį.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo

17. Byloje gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, joje nurodoma, kad už advokatės L. Ulbienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam Ž. P. valstybei priteistina 325 Eur.

18. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-788/2021, 2K-167-303/2022, 2K-7-38-1073/2023, 2K-118-976/2025 ir kt.).

19. Ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka pagal civilinės ieškovės kasacinį skundą, kuris paduotas nuteistojo Ž. P. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais. Be to, nustatyta ir tai, kad nuteistasis Ž. P. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dėl to 2025 m. birželio 10 d. nutartimi, remiantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, pripažinta, kad gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas. Išnagrinėjus bylą, priimamas sprendimas civilinės ieškovės skundą atmesti.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis aptariamu klausimu formuojama teismų praktika, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš nuteistojo atmestinas, nes šių išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo Ž. P. būtų nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti tinkamą nuteistojo teisės į gynybą įgyvendinimą.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotojo Artūro Klerausko kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                        Alvydas Pikelis

Eligijus Gladutis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Darius Kantaravičius

Artūras Pažarskis

Alenas Piesliakas

Olegas Fedosiukas