Civilinė byla Nr. e3K-3-329-403/2020
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00352-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.3.6; 2.6.29.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. G. ir P. G. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 6 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. G. ir P. G. ieškinį atsakovams R. G. ir R. G. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių piniginės prievolės atsiradimą iš paskolos teisinių santykių, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovai A. G. ir P. G. teismo ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. G. ir R. G. 160 516 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovai teigė, kad, 2006 m. rugsėjo 7 d. įsigijęs žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini) ieškovo A. G. brolis atsakovas R. G. namą nugriovė ir ketino statyti naują dviejų butų gyvenamąjį namą su poilsio kambariais, bet neturėjo tam lėšų. Ieškovas A. G. 2008 m. birželio 13 d. pasiskolino iš AB SEB banko 114 399,90 Eur (395 000 Lt), šių lėšų dalį pervedė tėvui A. G. atsakovo R. G. gyvenamojo namo statybai finansuoti. Atsakovas R. G. negrąžino, nors ir žadėjo, kredito sumų ieškovams. Todėl ieškovai pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų šiems perduotą 114 400 Eur kredito sumą ir iki 2017 m. vasario 28 d. ieškovų sumokėtų palūkanų sumą – 46 116,03 Eur, iš viso 160 516 Eur.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovų R. G. ir R. G. ieškovų A. G. ir P. G. naudai solidariai 160 516 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. birželio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).
6. Kreditorius turi įrodyti, kad paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).
7. Šalys nesudarė tarpusavyje rašytinės paskolos sutarties. Žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis).
8. Atsakovas R. G. 2006 m. rugsėjo 7 d. su UAB „Lugenta“ sudarė sutartį, pagal kurią iš UAB „Lugenta“ už 810 000 Lt (234 592 Eur) nupirko 0,0705 ha ploto žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini). Šiam objektui pirkti AB DNB bankas ir R. G. bei R. G. sudarė 2006 m. rugsėjo 13 d. kreditavimo sutartį Nr. 06/423-1035. Bankas paskolino 810 000 Lt (234 592 Eur) iki 2034 m. liepos 31 d. 2007 metais atsakovas R. G. žemės sklype (duomenys neskelbtini) namą nugriovė ir šiame sklype pradėjo statyti naują dviejų butų gyvenamąjį namą su poilsio kambariais.
9. 2008 m. birželio 13 d. ieškovas A. G. su AB SEB banku sudarė kredito sutartį Nr. 0450818071741-70, kuria bankas jam suteikė 395 000 Lt (114 400 Eur) kreditą, nurodyta kredito paskirtis – būsto remontui bei investicijoms į kitą nekilnojamąjį turtą. 2008 m. liepos 25 d. į ieškovo banko sąskaitą AB SEB bankas pervedė 250 000 Lt (72 405 Eur). 2008 m. liepos 28 d. 249 997 Lt (72 404 Eur) ieškovas pervedė į tėvo A. G. banko sąskaitą. 2008 m. rugpjūčio 4 d. tiesiogiai ieškovo tėvui A. G. buvo išmokėta likusi 145 000 Lt (41 994,90 Eur) kredito dalis. Ieškovo tėvas A. G. buvo tik tarpininkas, teismo posėdžio metu liudytoja J. G. patvirtino, jog jos sutuoktinis A. G. nevykdė verslo. Liudytoja V. G., J. G. sesuo, nurodė nežinanti, ar ieškovo tėvas A. G. vykdė verslą. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti apie ieškovo tėvo A. G. vykdytą verslą, įsigytą turtą ir pan.
10. Ieškovų nurodytas ir liudytojos V. I. patvirtintas aplinkybes, kad atsakovas įkalbino savo brolį ieškovą A. G. iš banko savo vardu paimti kreditą, šias lėšas jam perduoti namo statybai, o pastatęs namą ir jį labai greitai su žemės sklypu realizavęs, žadėjo paskolintas lėšas ir net didesnę jų sumą grąžinti, teismas įvertino kaip labiau tikėtinas.
11. 2015 m. gegužės 1 d., 2016 m. gegužės 1 d. ir 2017 m. gegužės 18 d. patalpų panaudos sutartimis R. G. ir R. G. perdavė ieškovui A. G. laikinai neatlygintinai naudotis patalpas (duomenys neskelbtini). Ieškovai taip pat teigė, jog jiems buvo žadėta, kad 2016 m. rudenį šias patalpas atsakovas perleis ieškovui, ir pateikė mobiliojo telefono trumpųjų žinučių fotokopijas. Savo teiginiams patvirtinti ieškovai taip pat pateikė savo ir atsakovo R. G., šalių tėvo A. G., šalių motinos pokalbių įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip ieškovai ir R. G. diskutuoja apie butų (duomenys neskelbtini) planuojamą pardavimą bei prognozuojamas gautinas pajamas ir pan.
12. Teismas darė labiau tikėtiną išvadą, kad paskolos sutartis, kuria ieškovai įsipareigojo atsakovui paskolinti 395 000 Lt (114 400 Eur), buvo sudaryta ir paskolos dalykas, t. y. 395 000 Lt (114 400 Eur), per tėvą A. G. buvo perduotas atsakovui R. G. Ieškovai pateikė įrodymus, kad už suteiktą 395 000 Lt (114 400 Eur) kreditą nuo 2008 m. birželio 13 d. iki 2017 m. vasario 28 d. AB SEB bankui sumokėjo 46 116,03 Eur palūkanų. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų grąžinęs kokią nors paskolos dalį.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008).
14. Abu atsakovai 2006 m. rugsėjo 13 d. skolinosi lėšas iš AB DNB banko, jos panaudotos žemės sklypui, gyvenamajam namui, ūkiniam pastatui, garažui (duomenys neskelbtini) pirkti ir toliau plėtoti. Ieškovų paskolintos projektui plėtoti lėšos buvo skirtos atsakovų šeimos interesams tenkinti, todėl prievolė laikytina solidariąja abiejų atsakovų sutuoktinių prievole.
15. Nuo 160 516 Eur priteistos sumos teismas priteisė 5 proc. procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 ir 3 dalys).
16. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. vasario 6 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą ir ieškinį atmetė.
17. Paskolos sutartis yra realinis sandoris, todėl tokių teisinių santykių egzistavimui konstatuoti turi būti įrodytas paskolos dalyko perdavimo faktas. Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis).
18. Ieškovą ir atsakovą sieja artimas giminystės ryšys (ieškovas ir atsakovas yra broliai), sukuriantis situaciją, kada artimieji asmenys tarpusavio sandorių paprastai neįformina rašytine sutartimi, todėl įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas neatima iš šalių teisės, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti pagal CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punktą (atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams).
19. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių šalių paskolos santykių atsiradimą. Ieškovams suteikta 395 000 Lt (114 400 Eur) banko paskola buvo perduota A. G., t. y. ieškovo ir atsakovo tėvui, o ne atsakovams. Nors, ieškovo teigimu, abu atsakovai kreipėsi į ieškovus dėl paskolos, o tuo metu atsakovo sąskaitos buvo areštuotos, tačiau ieškovas negalėjo nurodyti priežasčių, kodėl pinigų nepervedė atsakovei ir kodėl pinigus pervedė tėvui, nors skolino atsakovams. Ieškovai ginčo paskolos sudarymo faktą įrodinėjo liudytojų parodymais bei garso įrašais. Pateiktuose į bylą garso įrašuose nėra atsakovų žodžių, kurie patvirtintų šalių paskolos sutarties sudarymą, pinigų perdavimą. Nei liudytojų parodymai, nei garso įrašai nepatvirtina, kad 395 000 Lt (114 400 Eur) paskola buvo perduota atsakovams ir kad atsakovai įsipareigojo grąžinti ieškovams 395 000 Lt (114 400 Eur). Kadangi nebuvo sudaryta paskolos sutartis, pinigai nebuvo perduoti, tai ieškinio reikalavimas priteisti paskolos grąžinimą nepagrįstas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
20. Kasaciniu skundu ieškovai A. G. ir P. G. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 6 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
20.1. Pagal CK 6.44 straipsnį prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiaurino CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą paskolos sutarties sampratą eliminuodamas galimybę paskolos davėjui pinigus paskolos gavėjo nuosavybėn perduoti ne tiesiogiai, o per tarpininką. Teismas konstatavo, kad ieškovai nesuteikė paskolos atsakovams, nes pinigus pervedė tėvui A. G., bet nenustatė jokio pagrindo, dėl ko ieškovai tėvui būtų turėję pervesti paskolos sumą, ir nekvalifikavo ieškovų ir tėvo A. G. tariamai buvusių neįvardytų teisinių santykių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų ir kokios materialiosios teisės normos reglamentuoja ginčo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011).
20.2. Apeliacinės instancijos teismas nevertino ir neanalizavo įrodymais pagrįstos faktinės situacijos, nulėmusios ieškovų ir atsakovų paskolos sutarties sudarymo priežastis, aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, susitarimą perduoti ir grąžinti pinigus, todėl nepagrįstai nekonstatavo šalių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių. Teismas neįvertino, kad ieškovų suteiktos paskolos lėšomis tiesiogiai buvo sumokėta atsakovų skola jų kreditorei V. I. Tėvas A. G. iš ieškovų gautų lėšų dalį – 175 000 Lt (50 683,50 Eur) – tą pačią dieną pervedė kreditorei V. I. atsakovų skolai padengti, bei kelių mėnesių laikotarpiu kitą paskolos dalį, remiantis garso įrašais, perdavė atsakovui R. G. grynaisiais. Apeliacinės instancijos teismo liko neįvertinti taip pat ir garso įrašai, kuriuose atsakovas R. G. pripažįsta iš ieškovų gavęs 395 000 Lt (114 400 Eur) paskolą ir patvirtina savo pareigą šią skolą grąžinti.
20.3. Apeliacinės instancijos teismas paminėjo tik kelis įrodymus, tačiau netyrė ir nepasisakė dėl byloje surinktų įrodymų visumos, visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo paskolos sutarties sudarymo aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta ir kad atsakovai negavo paskolos ir neturi jos grąžinti. Taip teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176, 177, 183, 185 straipsniuose įtvirtintas proceso teisės normas, įrodymų pakankamumo taisyklę, tikimybių pusiausvyros principą, neatsižvelgė į įrodinėjimo netiesioginiais įrodymais ypatumus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.), bylose, kuriose sutarties sudarymas įrodinėjamas netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas neišvengiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010), civiliniame procese dėl įrodinėjimo specifikos nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015), vertindamas įrodymų visetą teismas turi įsitikinti, jog pakanka duomenų daryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, ir nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011).
21. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai R. G. ir R. G. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti esminiai argumentai:
21.1. CK 6.871 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Ieškovai teigė, kad tėvas A. G. iš jų gautus pinigus grynaisiais perdavė dalimis atsakovams ir jų kreditorei V. I. Tačiau paskolos sutartis buvo neįforminta. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog bylos įrodymai nepatvirtina, kad šalys tarėsi sudaryti ir sudarė paskolos sutartį ir kad paskolos 395 000 Lt (114 400 Eur) lėšos buvo perduotos atsakovams ir jie būtų įsipareigoję lėšas grąžinti. Teismas įvertino bylos įrodymus, tarp jų ir ieškovų pateiktus garso įrašus, dėl šių ieškovai paaiškino, kad juose kalba tėvas A. G., nors jis yra miręs ir todėl garso įraše kalbančiojo tapatybės nustatyti neįmanoma.
21.2. CK 6.44 straipsnis nereglamentuoja paskolos sutarties objekto – pinigų – perdavimo per paskolos gavėjo pasirinktą tarpininką. Priešingai, šis straipsnis reglamentuoja skolininko galimybę įvykdyti prievolę kreditoriui kreditoriaus nurodytam asmeniui. CK 6.870 straipsnis nustato tik dvi paskolos sutarties šalis – paskolos davėją ir gavėją – ir pinigų perdavimą tik paskolos gavėjui, o ne tarpininkui ar per tarpininką trečiajam asmeniui. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai būtų nurodę ieškovui, jog šis skolinamą sumą perduotų jiems per tėvą A. G. ar V. I. Ieškovas teigė, kad atsakovo sąskaitos buvo areštuotos, bet nepaaiškino, kodėl pinigų nepervedė atsakovei R. G., o juos pervedė tėvui A. G.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
22. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (įrodinėjamų paskolos teisinių santykių metu 2008 m. birželio–rugpjūčio mėn. galiojusio CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).
23. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (579,24 Eur) (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Viršijančios nurodytą sumą žodinės paskolos sutarties negaliojimo nenustatyta įstatyme, tokia žodinė sutartis galioja, tačiau įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Įrodinėjant paskolos sutarties sudarymą ribojimo remtis liudytojų parodymais teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 straipsnio 6 dalis); taip pat kai paskolos sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar realiai grasinant arba dėl paskolos gavėjo atstovo piktavališko susitarimo su paskolos davėju, arba dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių (CK 6.875 straipsnio 2 dalis). Šias išimtis patvirtinančias aplinkybes teismai turi nustatyti ir motyvuoti nutartyje (sprendime) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
24. Bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atsižvelgdami į ginčo šalių artimus giminystės ryšius (ieškovas ir atsakovas yra broliai), dėl ko artimieji giminaičiai neretai neįformina tarpusavio sandorių rašytinėmis sutartimis, turėjo pagrindą taikyti įrodinėjant paskolos santykius draudimo remtis liudytojų parodymais išlygą pagal CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punktą ir remtis liudytojų parodymais.
25. Aiškindamas paskolos teisinių santykių atsiradimą reglamentuojančias teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir kt. Banko mokėjimo pavedimas savaime nebūtinai patvirtina paskolos santykius. Kai lėšų pavedimo paskirtis neįvardijama, tai nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. nėra raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui egzistavimas. Atsižvelgiant į šalių artimus giminystės ryšius, mokėjimo pavedimu pervestos lėšos gali buvo kvalifikuojamos ir vertinamos kaip patvirtinančios atsiskaitymo, dovanojimo ar kitus atlygintinus ar neatlygintinus, o ne paskolos teisinius santykius. Nesant duomenų, kuriais būtų užfiksuotas būtent paskolos sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui faktas ar išreikšta suderinta paskolos sutarties šalių valia, teismas turi pagrindą konstatuoti, kad ieškovė neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015).
26. Paskolos sutarties įrodinėjimo metu teismui vertinant, ar iš tikrųjų sudaryta paskolos sutartis, svarbūs yra rašytinių įrodymų turinys ir kitų įrodymų duomenys, patvirtinantys paskolos teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
27. Paskolos sutartis pagal savo sampratą yra realinis sandoris (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys), taigi paskolos sutartinių teisinių santykių egzistavimui nustatyti reikia įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas).
28. Byloje nustatyta, kad po to, kai ieškovams buvo suteikta banko paskola, kurios tikslinė paskirtis – būsto remontui ir investicijoms į kitą nekilnojamąjį turtą, ieškovas A. G. banko mokėjimo pavedimais pervedė savo vėliau mirusiam tėvui A. G. 2008 m. liepos 25 d. pavedimu 250 000 Lt (72 405 Eur) ir 2008 m. rugpjūčio 4 d. pavedimu 145 000 Lt (41 994,90 Eur), iš viso – 114 399,90 Eur (395 000 Lt). Banko pavedimų mokėjimų paskirtis nurodyta „pagal kredito sutartį 0450818071741-70“. Ieškovai įrodinėjo, kad ieškovo jo tėvui pervestos lėšos iš tikrųjų yra paskola atsakovams sutuoktiniams (atsakovas yra ieškovo brolis).
29. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovai, teigdami, jog negalėjo tiesiogiai pervesti paskolos lėšų atsakovui, nes jo sąskaitos buvo areštuotos, nepaaiškino, dėl kurių priežasčių paskolos lėšų nepervedė atsakovei, jeigu, kaip jie teigė, lėšas skolino būtent atsakovams. Nei liudytojai, nei garso įrašai nepatvirtina, kad 114 399,90 Eur paskola buvo perduota atsakovams ir kad šią sumą atsakovai įsipareigojo grąžinti ieškovams. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nebuvo sudaryta paskolos sutartis.
30. Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių susitarimo dėl paskolos santykių sudarymą, taip pat kiti įrodymai to nepatvirtina. Ieškovo tėvas yra miręs, o jo sutuoktinė ieškovo motina liudytoja J. G. patvirtino, kad sutuoktinis nevykdė verslo.
31. Paskolos santykių atsiradimo fakto nepatvirtina vien banko mokėjimo pavedimas, kuriuo lėšos pervedamos, kaip įrodinėja ieškovai, ne tiesiogiai paskolos gavėjams (atsakovams), o jų tarpininkui, kai nėra jokių patvirtinančių tarpininkavimo susitarimą ar tokį faktą įrodymų. Ieškovo atliktų jo tėvui banko pavedimų mokėjimo paskirtis „pagal kredito sutartį 0450818071741-70“ nurodo šių lėšų kilmę, t. y. ieškovo su AB SEB banku 2008 m. birželio 13 d. sudarytą kredito sutartį, bet niekaip neįvardija, kad lėšos pervedamos kaip paskola atsakovams.
32. Taigi byloje nustatyta, kad ieškovas A. G. sumą, atitinkančią iš banko jo gautą kreditą, pervedė savo tėvui A. G., nenurodydamas, kad pervedamų lėšų mokėjimo paskirtis yra paskola, tik nurodydamas pervedamų lėšų kilmę – savo gautą banko kreditą. Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų pervedęs lėšas tėvui kaip paskolą, taip pat nenustatyta, kad tėvas būtų kaip paskolą perdavęs lėšas atsakovams.
33. Šalių pokalbių garso įrašai rodo, kad ieškovus ir atsakovus siejo tarpusavyje kitokie, bet ne paskolos, santykiai dėl patalpų panaudos, vilkikų pirkimo, bendro verslo plėtojimo. Tokie santykiai gali turėti bendrosios jungtinės veiklos, atsiskaitymo, dovanojimo ir kitokių atlygintinų ir neatlygintinų santykių požymių, bet vienareikšmiškai niekaip nepatvirtina paskolos susitarimo fakto, paskolos santykių atsiradimo, lėšų kaip paskolos perdavimo gavėjams. Ieškovai turėjo įrodyti paskolos susitarimą ir lėšų kaip paskolos perdavimą. Neįrodyta, kad ieškovai su atsakovais būtų sudarę rašytinę ar žodinę paskolos sutartį ar jų abipusį susitarimą dėl paskolos patvirtintų jų faktiniai (konkliudentiniai) veiksmai. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendimu pagrįstai nepriteisė ieškovų reikalaujamos paskolos ir palūkanų, nes, nesant įrodytų paskolos teisinių santykių, nėra ir teisinės prievolės grąžinti paskolą (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).
34. Ieškovų kasacinio skundo argumentai, kad ieškovo tėvas A. G. iš ieškovų gautų lėšų dalį – 175 000 Lt (50 683,50 Eur) – pervedė kreditorei V. I., kuriai atsakovai buvo skolingi, atsakovų skolai padengti, nepatvirtina ieškovų ir atsakovų paskolos teisinių santykių, nes, kaip nurodyta šios nutarties 33 punkte, neįrodyta, kad ieškovus ir atsakovus siejo paskolos santykiai, o jų santykiai gali turėti bendrosios jungtinės veiklos, atsiskaitymo, dovanojimo ir kitokių atlygintinų ir neatlygintinų santykių požymių. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumas nenuginčytas kasacinio skundo argumentais, sprendimas atmesti ieškinį yra teisiškai pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis, 346 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Iš bylą pralaimėjusios šalies priteisiamas šaliai, kurios naudai priimamas teismo sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
36. Atsakovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau byloje nepateikti išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai. Todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovams nepriteisiamas.
37. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 23 d. pažymą išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 1,34 Eur. Kasacinio skundo netenkinus, jį pateikusiems ieškovams tenka šių išlaidų atlyginimas. Ieškovams tenka po mažiau kaip 5 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Birutė Janavičiūtė
Algirdas Taminskas