Administracinė byla Nr. eA-266-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00188-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.1; 16.2.3.5; 16.4; 16.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan, Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Č. V. (Č. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Č. V. ir J. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išplėstinė teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjai Č. V. (Č. V.) ir J. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2018 m. lapkričio 14 d. atsakymą Nr. A51-98878/18(2.15.1.1-MP3); 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. gruodžio 10 d. raštą Nr. 2D-17862; 3) įpareigoti Administraciją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. gegužės 9 d., 2018 m. gegužės 8 d. ir 2018 m. liepos 9 d. pasiūlymus bei jiems pritarti arba išsamiai ir motyvuotai pagal teisės aktų reikalavimus atsakyti į minėtus pareiškėjų siūlymus, kodėl jie netenkinami.

2.       Pareiškėjai paaiškino, kad nuosavybės teise valdo neurbanizuotus žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius prie (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, kurių plotas 0,1754 ha ir 0,3162 ha (toliau – ir Sklypai). Pareiškėjai 2017 m. gegužės 9 d., 2018 m. gegužės 8 d. ir 2018 m. liepos 9 d. raštais kreipėsi į Administraciją, prašydami atlikti Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m. (toliau – ir BP) sprendinių keitimą Sklypuose, tikslinti ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijų funkcinės zonos ribas ir numatyti tokias funkcines zonas, kuriose būtų leistina sekančiose planavimo stadijose nustatyti Sklypo paskirties teritorijų naudojimo būdą su galimybe statyti pastatus, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių naudojimo būdą ir performuoti Sklypų ribas. Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjų pasiūlymus dėl Vilniaus miesto bendrojo plano, 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. A51-67551/18(2.15.1.1-MP3) atsisakė juos tenkinti. Minėtą Administracijos sprendimą pareiškėjai apskundė Inspekcijai, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, pateikė Administracijai 2018 m. rugsėjo 19 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1146 išsamiai ir motyvuotai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais) atsakyti pareiškėjams, priimant sprendimą panaikinti ar pakeisti 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštą Nr. A51-67551/18(2.15.1.1-MP3), o bendrojo plano planavimo proceso nevykdyti, kol nebus pašalinti minėti pažeidimai. Vykdydama šį privalomąjį nurodymą, Administracija 2018 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. A51-98878/18(2.15.1.1-MP3) papildė 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštą Nr. A51-67551/18(2.15.1.1-MP3) ir nurodė, kad teikia pakeistą atsakymą į pareiškėjų pasiūlymus dėl Vilniaus miesto bendrojo plano, kuriuo vis tiek netenkino pareiškėjų pasiūlymų.

3.       Pareiškėjų nuomone, iš Administracijos 2018 m. lapkričio 14 d. rašto Nr. A51-98878/18(2.15.1.1-MP3) matyti, kad atsakovas pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų siūlymus atliko formaliai. Administracijos 2018 m. lapkričio 14 d. raštas, kaip ir ankstesnis raštas, buvo grindžiamas iš esmės tais pačiais teiginiais, kad žemės sklypai, kuriuose pareiškėjai siūlė numatyti urbanizaciją, patenka į gamtinį karkasą ir ekstensyvaus naudojimo želdynų funkcinę zoną. Nurodyti papildomi argumentai, kad teritorija suplanuota detaliaisiais planais ir ginčo Sklypai yra (duomenys neskelbtini) vandenvietės prieigose. Lyginant su ankstesniu atsakymu, skundžiamame Administracijos rašte buvo atlikta tik keletas nežymių, esmės nekeičiančių informacinio pobūdžio papildymų. Kadangi 2018 m. lapkričio 14 d. rašte Administracija nemotyvavo pareiškėjų pasiūlymų dėl Vilniaus miesto bendrojo plano atmetimo, pareiškėjai 2018 m. gruodžio 3 d. su skundu vėl kreipėsi į Inspekciją. Nors Administracijos atsakymas iš esmės nepasikeitė, tačiau šį kartą Inspekcijos 2018 m. gruodžio 10 d. rašte Nr. 2D-17862, išnagrinėjus pareiškėjų skundą, buvo nurodyta, kad Administracija pateikė išsamų ir motyvuotą atsakymą. Pareiškėjų teigimu, šis Inspekcijos raštas yra nepagrįstas ir naikintinas.

4.       Pareiškėjai pažymėjo, kad teikdami savo pasiūlymus nurodė konkrečius argumentus, tačiau nei į vieną iš jų nebuvo atsakyta ir nepaaiškinta, kodėl jie atmetami, todėl atsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 37 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų ir gero administravimo principo imperatyvų, aiškumo bei pakankamumo reikalavimų. Be to, nemotyvuodamas pareiškėjų prašymo atmetimo, planavimo organizatorius nesilaiko skaidrumo ir išsamumo principų (VAĮ 3 str. 10 d., 13 d.).

5.       Pareiškėjai nurodė, kad naujame Administracijos atsakyme pateikti šie argumentai, kuriais atmetami jų pasiūlymai: Sklypai patenka į gamtinį karkasą (nacionalinio lygmens koridorių); teritorijos nenumatė urbanizuoti galiojantys teritorijų planavimo dokumentai, t. y. nei galiojantis BP, nei galiojantis Valakupių-Turniškių zonos detalusis planas (toliau – ir Turniškių DP), patvirtintas 1997 m. sausio 9 d. miesto valdybos sprendimu; Turniškių DP teritorijoje, šalia tuo metu uždaros visuomeninių objektų teritorijos („Turniškių zonos“), į kurią patenka Sklypai, numatytas paplūdimys. Administracijos teigimu, kadangi ši erdvė, esanti prie pat upės, nėra užstatyta, o upės prieigas iš šiaurinės pusės apriboja viena svarbiausių Vilniaus vandenviečių ((duomenys neskelbtini) vandenvietė), tikslinga išsaugoti šį plotą kaip svarbią viešam interesui rekreacinę-ekologinę teritoriją (BP sprendiniuose numatoma ekstensyviai naudojamų želdynų funkcinė zona). Rašte nurodyta galimybė, kad pritarus savivaldybės tarybai, rengiant Vilniaus miesto savivaldybės nurodytos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus galima keisti privačių fizinių ar juridinių asmenų valdomą bendrajame plane nurodytą šių želdynų ar miškų ar miškingų teritorijų funkcinę zoną į kitą funkcinę zoną, jeigu ne mažiau nei 70 procentų viso želdyno ploto neatlygintinai perduodama savivaldybei. Pareiškėjų teigimu, planavimo organizatorius nei vieno iš šių argumentų nepagrindė faktiniais duomenimis (kai kurie argumentai net neatitinka faktinės situacijos, o kiti argumentai neturi jokio teisinio pagrindo). Pareiškėjai skunde detaliai nurodė argumentus, kuriais nesutinka su skundžiamu atsakovo atsakymu.

6.       Pareiškėjų manymu, Inspekcijos 2018 m. gruodžio 10 d. raštas Nr. 2D-17862 taip pat neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje keliamų reikalavimų individualiam administraciniam aktui. Inspekcija pareiškėjų 2018 m. lapkričio 29 d. skundo, kuriame buvo ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nemotyvuotas atsakymo į pareiškėjų pasiūlymus, realiai nenagrinėjo. Inspekcijos 2018 m. gruodžio 10 d. rašte pateikta labai trumpa ir be motyvų išvada, kad išnagrinėjus planavimo organizatoriaus atsakymą, t. y. Administracijos 2018 m. lapkričio 14 d. raštą Nr. A51-98878/18(2.15.1.1-MP3), laikomasi pozicijos, jog planavimo organizatoriaus atsakyme išsamiai ir motyvuotai paaiškinti pasiūlymų nepriimtinumo motyvai, esą atsakymas pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir planavimo organizatorius nepažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 6.4.2 punkto reikalavimų. Tačiau šiame Inspekcijos rašte nėra jokių motyvų, kuo remiantis padaryta tokia išvada ir kodėl pareiškėjų skunduose nurodyti argumentai atmesti.

7.       Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8.       Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Teisės aktai nenustato planavimo organizatoriaus pareigos bet kuriuo atveju priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad, gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui.

9.       Atsakovas paaiškino, kad šiuo atveju Administracija, įvertinusi pareiškėjų pasiūlymus dėl rengiamo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių, 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. A51-67551/18(2.15.1.1-MP3) informavo pareiškėjus, jog jų pasiūlymus atsisakyta tenkinti, nes pareiškėjų Sklypai patenka į ekstensyviai naudojamų želdynų funkcinę zoną, svarbią miesto gamtinio karkaso sudedamąją dalį, kuriai nustatytas pagrindinis – ekologinės kompensacijos, ir papildomas – želdyno-viešosios erdvės (miestiečių poilsio poreikių tenkinimui pagal bendrojo plano nustatytus apsirūpinimo želdynais reglamentus gyvenamosioms teritorijoms), funkciniai prioritetai, todėl šioje zonoje urbanizacija nenumatoma. Pareiškėjai, nesutikdami su Administracijos 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštu „Dėl bendrojo plano sprendinių“, pasinaudojo įstatyme įtvirtinta teise ir apskundė šį atsakymą Inspekcijai. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą dėl Administracijos 2018 m. rugpjūčio 8 d. rašto, nustatė, kad Administracija nenurodė motyvų ar argumentų, taip pat neįvardino teisės aktų, kurių pagrindu pareiškėjų pasiūlymai buvo atmesti, todėl 2018 m. rugsėjo 19 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-1146 Administracija buvo įpareigota išsamiai ir motyvuotai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais) atsakyti pareiškėjams, priimant sprendimą panaikinti ar pakeisti 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštą Nr. A51-67551/18(2.15.1.1-MP3), o bendrojo plano planavimo proceso nevykdyti, kol nebus pašalinti minėti pažeidimai. Administracija, vykdydama šį privalomąjį nurodymą, pareiškėjams pateikė naują 2018 m. lapkričio 14 d. atsakymą Nr. A51-98878/18(2.15.1.1-MP3), kuriame nurodė, jog, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjų pasiūlymus, priėmė sprendimą jų netenkinti, argumentuojant tuo, kad ginčo Sklypai patenka į gamtinį karkasą, be to, teritorijos, į kurią patenka Sklypai, nenumatė urbanizuoti galiojantys teritorijų planavimo dokumentai. Minėta erdvė, esanti prie pat Neries upės, nėra užstatyta, o upės prieigas iš šiaurinės pusės apriboja viena svarbiausių Vilniaus vandenviečių ((duomenys neskelbtini) vandenvietė), todėl atsakyme nurodyta, jog tikslinga išsaugoti šį plotą kaip svarbią viešam interesui rekreacinę-ekologinę teritoriją (bendrojo plano sprendiniuose numatoma ekstensyviai naudojamų želdynų funkcinė zona). Pareiškėjai, nesutikdami su Administracijos 2018 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. A51-98878/18(2.15.1.1-MP3), kreipėsi į Inspekciją, tačiau pastaroji 2018 m. gruodžio 10 d. rašte Nr. 2D-17862 nurodė, kad Administracijos atsakymas yra išsamus ir motyvuotas.

10.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo taip pat nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11.       Inspekcija atsiliepimą grindė iš esmės tais pačiais argumentais kaip atsakovas bei pažymėjo, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą planavimo organizatorius neturėjo pareigos priimti pasiūlymų dėl Vilniaus miesto bendrojo plano keitimo sprendinių, bet turėjo pareigą pareiškėjams motyvuotai atsakyti. Įvertinusi Administracijos 2018 m. lapkričio 14 d. atsakymą, Inspekcija padarė išvadą, kad Administracija motyvavo savo nesutikimą su pateiktais pasiūlymais, todėl minėtą pareigą įvykdė iš esmės nepažeisdama teisės aktų reikalavimų. Tuo tarpu tai, kad pareiškėjai nesutinka su atsakymuose nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į jų pasiūlymus, nesudaro pagrindo panaikinti Inspekcijos sprendimą.

12.       Inspekcija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kuomet pareiškėjai, neatsižvelgdami į suformuotą teismų praktiką ir elgesio modelį atitinkamose situacijose, prašo teismo nukrypti nuo teismų praktikos bei teismo diskrecijos teisės ribų ir įpareigoti institucijas tenkinti pareiškėjų prašymus bei atsižvelgti į jų pateiktus pasiūlymus dėl bendrojo plano keitimo. Inspekcijos nuomone, pareiškėjų skunde nurodyti argumentai, dėl kurių jie nesutinka su Administracijos atsakymu, kuriuo buvo atsisakyta atsižvelgti į pareiškėjų pasiūlymus, iš esmės reiškia nesutikimą su jo turiniu ir niekaip nepagrindžia skundžiamo Inspekcijos sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Atitinkamai didžioji dalis skundo argumentų nagrinėjamu atveju nėra susijusi su skundžiamu sprendimu ir neturi įtakos šios bylos nagrinėjimui, todėl Inspekcija atsiliepime plačiau dėl to nepasisakė.

II.

13.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

14.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2018 m. lapkričio 14 d. atsakymo Nr. A51-98878/18(2.15.1.1-MP3), kuriuo nebuvo atsižvelgta į pareiškėjų pasiūlymus ir prašymus dėl Vilniaus miesto bendrojo plano keitimo, ir Inspekcijos 2018 m. gruodžio 10 d. rašto Nr. 2D-17862, kuriuo netenkintas pareiškėjų skundas, teisėtumo ir pagrįstumo, bei Administracijos įpareigojimo pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų pasiūlymus dėl bendrojo plano keitimo ir jiems pritarti arba išsamiai bei motyvuotai pagal teisės aktų reikalavimus atsakyti į minėtus siūlymus, kodėl jie netenkinami.

15.       Teismas apžvelgė Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies bei Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų 6.4.2 punkto nuostatas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl šių nuostatų taikymo ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas išdėstė atsisakymo atsižvelgti į pareiškėjų pasiūlymus faktinius motyvus (būtinybę įvertinti viešojo intereso aspektus bei ginčo Sklypų gamtinį karkasą, prioriteto teikimą visuomenės gyvenimo kokybei, gamtos apsaugai, darnaus kraštovaizdžio formavimui, darniai plėtrai, kokia veikla gali būti vykdoma želdynų funkcinėse zonose ir kt.) ir teisinius motyvus. Todėl teismas sprendė, kad Administracija, įvertinusi pareiškėjų pasiūlymus, ginčijamame atsakyme pateikė faktiškai bei teisiškai pakankamai motyvuotus paaiškinimus, kodėl šie pasiūlymai atmetami. Pareiškėjų skundus išnagrinėjusi Inspekcija taip pat pagrįstai nusprendė, jog Administracija, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjų pasiūlymus, pateikė pagrįstą ir motyvuotą atsakymą.

16.       Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjų skundo teismui turinys patvirtina, jog jie suprato pasiūlymų atmetimo motyvus ir iš esmės nesutinka su jų turiniu, t. y. pareiškėjai nesutinka su atsakyme nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į jų pasiūlymus ginčo Sklypuose vykdyti urbanizaciją. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje, todėl pareiškėjų nesutikimo su pasiūlymų atmetimo motyvais argumentų teismas nagrinėjamoje byloje neanalizavo.

17.       Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų ginčijami sprendimai negali būti panaikinti skunde išdėstytais ar kitais pagrindais, todėl pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nors proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jie nėra esminiai nagrinėjant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia teismo padarytos išvados, todėl jų nenagrinėjo

III.

18.       Pareiškėjas Č. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio eismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo Č. V. skundą: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 14 d. atsakymą Nr. A51-98878/18(2.15.1.1-MP3); 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. gruodžio 10 d. raštą Nr. 2D-17862; 3) įpareigoti Administraciją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. gegužės 9 d., 2018 m. gegužės 8 d. ir 2018 m. liepos 9 d. pasiūlymus bei jiems pritarti arba išsamiai ir motyvuotai pagal teisės aktų reikalavimus atsakyti į minėtus pareiškėjų siūlymus, kodėl jie netenkinami.

19.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu teisiniu aplinkybių vertinimu. Pareiškėjas nurodo, kad, vadovaujantis pirmosios instancijos teismo pateiktu materialiosios teisės normų aiškinimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo teisę pateikti bet kokius motyvus – kad ir visiškai nesuprantamus, nepagrįstus teisės aktų reikalavimais ar neatitinkančius tikrovėje esančių aplinkybių, ir vis tiek toks atsakymas būtų laikomas išsamiu ir motyvuotu, nors juo nebūtų atsakyta nei į vieną pareiškėjų iškeltą klausimą. Teismas sprendime net nepalygino pirmojo Administracijos atsakymo (kuris Inspekcijos buvo pripažintas nemotyvuotu) ir antrojo atsakymo turinio bei nepasisakė, kuo skiriasi šių beveik tapačių sprendimų motyvai. Pareiškėjas pažymi, kad jis skunde rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais reikalavimais individualiam administraciniam aktui ir jų taikymo praktika. Kito būdo įrodinėti Administracijos atsakymo nemotyvuotumą nėra ir negalėjo būti, t. y. turėjo būti nagrinėjami Administracijos atsakymo motyvai, atskleidžiant jų neatitikimą tikrovei (faktinėms aplinkybėms), galiojantiems teisės aktams ir atsakymų nepateikimą į pareiškėjų pateiktus pasiūlymus.

20.       Pareiškėjas, pakartodamas skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes dėl ginčijamo Administracijos atsakymo neteisėtumo ir nepagrįstumo, akcentuoja, kad teikdami pasiūlymus pareiškėjai nurodė konkrečius argumentus (su jais pagrindžiančiais įrodymais – fotonuotraukomis ir kt.), bet nei į vieną iš šių argumentų Administracijos raštu nebuvo atsakyta ir nepaaiškinta, kodėl jie atmetami. Administracijos atsakyme nėra pareiškėjo prašyme nurodytų argumentų atmetimo motyvų, todėl jis neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostatų. Be to, nemotyvuodamas pareiškėjų prašymo atmetimo, planavimo organizatorius nesilaikė skaidrumo ir išsamumo principų (VAĮ 3 str. 10 d., 13 d.).

21.       Pareiškėjas taip pat palaiko skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus dėl skundžiamo Inspekcijos rašto neteisėtumo ir nepagrįstumo. Pareiškėjas nurodo, kad iš šio rašto turinio matyti, jog Inspekcija pareiškėjų 2018 m. lapkričio 29 d. skundo dėl Administracijos atsakymo į pareiškėjų pasiūlymus realiai nenagrinėjo, jame tik pateikta labai trumpa ir be motyvų išvada, kad planavimo organizatoriaus atsakyme išsamiai ir motyvuotai paaiškinti pasiūlymų nepriimtinumo motyvai, atsakymas esą yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis, todėl planavimo organizatorius nepažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies bei Nuostatų 6.4.2 punkto reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, tokia Inspekcijos pozicija yra visiškai nepagrįsta ir minėtas raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

22.       Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir pažymi, kad administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas.

23.       Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24.       Atsakovas nurodo, kad palaiko savo atsiliepime į pareiškėjų pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą išdėstytą poziciją. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, tiek apeliaciniame skunde nenurodė jokių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų būti laikomi esminiais, sprendžiant dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 14 d. rašto Nr. A51-98878/18(2.15.1.1-MP3), kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjų pasiūlymus, teisėtumo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde deklaratyviai teigia, kad Administracijos 2018 m. lapkričio 14 d. raštas neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų dėl jo netinkamo motyvavimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjų skundo teismui turinys patvirtina, jog pareiškėjai suprato pasiūlymo atmetimo motyvus ir iš esmės nesutinka ne dėl jų nebuvimo, o dėl jų turinio. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei priėmė pagrįstą sprendimą.

25.       Atsakovas taip pat pažymi, kad pagal teismų suformuotą praktiką, nagrinėdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei Inspekcijos atsakymų teisėtumą ir pagrįstumą, teismas neturi teisės vertinti rengiamų bendrojo plano pakeitimų sprendinių teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju rengiamas bendrasis planas yra baigiamajame etape, kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimo stadijoje (ši stadija nėra baigta), todėl byloje nagrinėjama tik tai, ar buvo pateikti pakankami, aiškūs pareiškėjų pasiūlymų atmetimo motyvai. Kadangi priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo šioje teritorijų planavimo stadijoje teismas nevertina, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi teisės aktų reikalavimais bei susiformavusia teismų praktika bei vertino tik Administracijos 2018 m. lapkričio 14 d. rašto motyvų pakankamumą ir išsamumą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kuriais siekiama pagrįsti tariamą ginčijamų sprendimų motyvų neteisėtumą ir nepagrįstumą, laikytini nesusijusiais su nagrinėjama byla.

26.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą taip pat su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27.       Inspekcija nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat palaiko savo atsiliepime į pareiškėjų pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą išdėstytus argumentus bei laikosi nuomonės, jog skundžiamas Inspekcijos raštas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams. Inspekcija pažymi, kad nagrinėjamu atveju galutinis sprendimas, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė pareiškėjų rašytinius pasiūlymus, dar nėra priimtas, nes teritorijų planavimo dokumentas nėra teisės aktų nustatyta tvarka pateiktas Inspekcijai tikrinti. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą planavimo organizatorius neturėjo pareigos priimti pasiūlymus dėl Vilniaus miesto bendrojo plano keitimo sprendinių, bet turėjo pareigą pareiškėjams motyvuotai atsakyti. Atitinkamai įvertinusi Administracijos 2018 m. lapkričio 14 d. atsakymą, Inspekcija padarė išvadą, kad šią pareigą atsakovas įvykdė iš esmės nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, kadangi motyvavo savo nesutikimą su pateiktais pasiūlymais. Inspekcija, kaip teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, pagrįstai vadovavosi šiuo klausimu suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje apibrėžtas jos veiklos modelis nagrinėjant tokius ginčus, t. y. pareiga patikrinti atsakymo motyvaciją nevertinant jo atitikimo teisės aktų reikalavimams (toks vertinimas atliekamas kitoje teritorijų planavimo stadijoje). Nagrinėjamu atveju Inspekcija būtent ir laikėsi šios pareigos – patikrino, ar Administracija pakankamai motyvavo savo atsakymą. Taigi, Inspekcijos nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra teisinio pagrindo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

28.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 14 d. atsakymo Nr. A51-98878/18(2.15.1.1-MP3), kuriuo nebuvo atsižvelgta į pareiškėjų pasiūlymus dėl Vilniaus miesto bendrojo plano keitimo, ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. gruodžio 10 d. rašto Nr. 2D-17862, kuriuo netenkintas pareiškėjų skundas dėl minėto Administracijos atsakymo, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat Administracijos įpareigojimo pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. gegužės 9 d., 2018 m. gegužės 8 d. ir 2018 m. liepos 9 d. pasiūlymus bei pateikti į juos teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkantį motyvuotą atsakymą.

29.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjai J. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso neurbanizuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, kurio plotas 0,1754 ha, o pareiškėjui Č. V. dalinės nuosavybės teise su kitais bendrasavininkais priklauso neurbanizuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, kurio plotas 0,3162 ha. Pareiškėjai 2017 m. gegužės 9 d., 2018 m. gegužės 8 d. ir 2018 m. liepos 9 d. raštais kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl Vilniaus miesto bendrojo plano keitimo su pasiūlymais (prašymais) atliekant Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m. sprendinių keitimą žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) tikslinti ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijų funkcinės zonos ribas ir numatyti tokias funkcines zonas, kuriose būtų leistina sekančiose planavimo stadijose nustatyti šių Sklypų paskirties teritorijų naudojimo būdą su galimybe statyti pastatus, susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių naudojimo būdą ir performuoti Sklypų ribas.

30.       Administracija 2018 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjams pateikė atsakymą Nr. A51-67551/18(2.15.1.1-MP3) „Dėl bendrojo plano sprendinių“, kuriuo informavo, jog į jų pasiūlymus neatsižvelgta, nes pareiškėjų Sklypai patenka į ekstensyviai naudojamų želdynų funkcinę zoną, svarbią miesto gamtinio karkaso sudedamąją dalį, kuriai nustatytas pagrindinis – ekologinės kompensacijos, ir papildomas – želdyno-viešosios erdvės (miestiečių poilsio poreikių tenkinimui pagal bendrojo plano nustatytus apsirūpinimo želdynais reglamentus gyvenamosioms teritorijoms), funkciniai prioritetai, todėl šioje zonoje urbanizacija nenumatoma. Nesutikdami su šiuo atsakymu, pareiškėjai jį apskundė Inspekcijai, kuri išnagrinėjusi pareiškėjų skundą pateikė Administracijai 2018 m. rugsėjo 19 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1146 – įpareigojo Administraciją išsamiai ir motyvuotai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais) atsakyti pareiškėjams, priimant sprendimą panaikinti ar pakeisti 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštą Nr. A51-67551/18(2.15.1.1-MP3), o bendrojo plano planavimo proceso nevykdyti, kol nebus pašalinti minėti pažeidimai.

31.       Administracija 2018 m. lapkričio 14 d. pareiškėjams pateikė atsakymą Nr. A51-98878/18(2.15.1.1-MP3) „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui“, kuriame nurodyta, jog pakartotinai išnagrinėjus pareiškėjų pasiūlymus priimtas sprendimas jų netenkinti argumentuojant tuo, jog Sklypai patenka į gamtinį karkasą, be to, teritorijos, į kurią patenka Sklypai, nenumatė urbanizuoti galiojantys teritorijų planavimo dokumentai. Minėta erdvė, esanti prie pat Neries upės, nėra užstatyta, o upės prieigas iš šiaurinės pusės apriboja viena svarbiausių Vilniaus vandenviečių ((duomenys neskelbtini) vandenvietė), todėl atsakyme nurodyta, jog tikslinga išsaugoti šį plotą kaip svarbią viešam interesui rekreacinę-ekologinę teritoriją (bendrojo plano sprendiniuose numatoma ekstensyviai naudojamų želdynų funkcinė zona). Nesutikdami su šiuo atsakymu pareiškėjai pakartotinai kreipėsi į Inspekciją su 2018 m. lapkričio 29 d. skundu, tačiau Inspekcija pareiškėjų skundo netenkino ir 2018 m. gruodžio 10 d. rašte Nr. 2D-17862 konstatavo, jog Administracijos 2018 m. lapkričio 14 d. atsakyme pareiškėjams išsamiai ir motyvuotai paaiškintas pasiūlymų nepriimtinumas, atsakymas pagrįstas teisės aktų nuostatomis, privalomasis nurodymas įvykdytas.

32.       Nesutikdami su Administracijos 2018 m. lapkričio 14 d. atsakymu Nr. A51-98878/18(2.15.1.1-MP3) ir Inspekcijos 2018 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. 2D-17862, pareiškėjai su skundu kreipėsi į teismą. Tačiau pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, konstatavęs, kad Administracijos atsakymas yra pakankamai motyvuotas ir pareiškėjai suprato jų pasiūlymų atmetimo motyvus, bet iš esmės nesutinka su jų turiniu, t. y. pareiškėjai nesutinka su atsakyme nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į jų pasiūlymus ginčo Sklypuose vykdyti urbanizaciją, tuo tarpu pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus visuomenės pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje.

33.       Pareiškėjas Č. V. apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad iš Administracijos 2018 m. lapkričio 14 d. rašto Nr. A51-98878/18(2.15.1.1-MP3) matyti, jog atsakovas pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų pasiūlymus atliko tik formaliai. Pareiškėjas pažymi, kad Administracijos atsakymas iš esmės nepasikeitė, tačiau Inspekcija 2018 m. gruodžio 10 d. rašte Nr. 2D-17862 jau nurodė, jog atsakovas pateikė išsamų ir motyvuotą atsakymą, o pirmosios instancijos teismas net nepalygino pirmojo ir antrojo Administracijos atsakymų turinio.

V.

Dėl planavimo organizatoriaus pareigos motyvuoti atsakymus į visuomenės pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų

34.       Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, kurio 37 straipsnyje (ginčui aktuali straipsnio redakcija, galiojusi iki 2021 m. vasario 1 d.) įtvirtintos nuostatos dėl pasiūlymų teikimo planavimo organizatoriui ir jų nagrinėjimo. Pagal šio straipsnio 1 dalį, pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. Planavimo organizatorius apie parengtą ir pagal pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgta, pataisytą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje.

35.       Ginčui aktuali iki 2021 m. vasario 1 d. galiojusi Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies redakcija nustatė, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriaus atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).

36.       Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų 6.4 punkte, reglamentuojančiame pasiūlymų teikimą ir nagrinėjimą teritorijų planavimo dokumentų rengimo viešinimo stadijoje: pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ir (ar) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laiką iki viešo svarstymo pabaigos, viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu (rekomenduojama pasiūlymų teikimo forma pateikta 1 priede) (6.4.1 p.); visus gautus pasiūlymus planavimo organizatorius registruoja ir kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju išnagrinėja, apsvarsto, įvertina ir priima arba atmeta; sprendimus dėl pritarimo pasiūlymams ar jų atmetimo priima planavimo organizatorius; pasiūlymus teikusiems asmenims planavimo organizatorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai teikti šioje sistemoje, nurodydamas, ar į pasiūlymus atsižvelgta ar neatsižvelgta, ir pateikdamas motyvus, kodėl neatsižvelgta (6.4.2 p.); planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; visuomenės dalyvavimo ataskaitą, visuomenės pasiūlymų ir atsakymų į juos kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais planavimo organizatorius teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai (6.4.3 p.).

37.       Aiškinant nurodytų teisės normų turinį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nepaisant to, jog aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui, minėtose teisės normose inter alia (be kita ko) yra nustatytas planavimo organizatoriui privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal ABTĮ 89 straipsnyje (nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančios ABTĮ redakcijos 91 straipsnyje) nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-169/2012; 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2031/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016; 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1790-602/2020; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3526-624/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2253-822/2020; ir kt.). Taigi, nors suinteresuoto asmens pateiktas pasiūlymas dėl bendrojo plano sprendinių planavimo organizatoriui nėra privalomas, tačiau jį planavimo organizatorius turi išnagrinėti ir, jei pasiūlymas nepriimamas, privalo motyvuotai atsakyti, be to, nepriklausomai nuo pasiūlymo priėmimo ar nepriėmimo, asmens pateiktas pasiūlymas turi būti įtrauktas į pasiūlymus apibendrinančią medžiagą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-135/2008).

38.       Savo ruožtu pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai, t. y. konkrečių pasiūlymų atmetimo motyvų turinys jų teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013; 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2058-602/2020; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3526-624/2020; ir kt.). Šiuo aspektu pabrėžtina, kad minėta praktika buvo pradėta formuoti taikant dar iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymą, pagal kurio 10 straipsnio 5 dalies 2 punktą bendrojo teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija apėmė ir tikrinimą valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje. Tuo tarpu nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Teritorijų planavimo įstatyme kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje išskiriamas kaip atskira baigiamojo etapo stadija (TPĮ 25 str. 6 d. 3 p.). Atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-904/3D-844 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-985/3D-888 redakcija) patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo 7.7 punktą dokumento tikrinimo metu, be kita ko, patikrinama, ar dokumentas pataisytas pagal planavimo organizatoriaus ataskaitoje nurodytus priimtus visuomenės pasiūlymus ir ar pagrįstai atmesti gauti visuomenės pasiūlymai.

39.       Plėtodama aktualių teisės normų aiškinimą šios bylos kontekste, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos nuostatos iš esmės įtvirtina du galimus planavimo organizatoriaus elgesio modelius gavus visuomenės pateiktus pasiūlymus – jiems pritarti (visiškai ar iš dalies į juos atsižvelgti, atitinkamai pakoreguojant teritorijų planavimo dokumentą) arba motyvuotai atmesti. Pagal aptartą ginčui aktualų teisinį reguliavimą, prieš priimdamas sprendimą dėl gautų visuomenės pasiūlymų, planavimo organizatorius juos privalo išnagrinėti, apsvarstyti ir įvertinti kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju, o priėmus sprendimą pasiūlymus atmesti, planavimo organizatoriaus atsakyme turi būti išsamiai nurodomos pasiūlymų nepriimtinumo (nepagrįstumo) priežastys. Tai suponuoja planavimo organizatoriaus pareigą atlikti išsamų ir visapusišką gautų visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą, o jeigu gauti pasiūlymai atmetami – raštu (arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje) nurodyti šiuos pasiūlymus pateikusiems asmenims aiškius ir išsamius pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą) lėmusius motyvus. Įstatymų leidėjui suteikus teisę visuomenei teikti pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų ir asmenims nusprendus šia teise pasinaudoti, toks naudojimasis nurodyta teise turi būti ne formalus, o realiai padėti siekti ja numatytų tikslų – veiksmingai įgyvendinti teritorijų planavimo viešumo principą ir visuomenės dalyvavimo teisę teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese, derinant privačių asmenų, savivaldybių ir valstybės interesus bei sudarant sąlygas racionaliam žemės naudojimui.

40.       Kitaip tariant, nors planavimo organizatorius, gavęs nurodytus pasiūlymus, turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti, visuomenės pasiūlymų dėl teritorijų planavimo dokumentų nagrinėjimo procedūra negali būti vykdoma tik formaliai ir planavimo organizatoriaus atsakymai į visuomenės pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų negali būti grindžiami išimtinai tik planavimo organizatoriaus diskrecijos teise tokiems pasiūlymams pritarti arba juos atmesti, visiškai nepaaiškinant atitinkamo sprendimo priėmimo motyvų. Planavimo organizatoriui priėmus sprendimą pasiūlymus atmesti, atsakyme išdėstyti tokių pasiūlymų atmetimo motyvai, visų pirma, turi atliepti pasiūlymus pateikusių asmenų nurodytus argumentus (būti individualizuoti) ir turi būti pakankamai išsamūs, kad tiek šio teisinio santykio dalyviams, tiek teritorijų planavimo proceso valstybinę priežiūrą vykdantiems subjektams ar teismui (jeigu toks ginčas vėliau būtų inicijuotas) būtų aiškios atitinkamo sprendimo priėmimą lėmusios priežastys (kodėl pareiškėjų pateiktiems pasiūlymams negali būti pritarta) ir iš šio atsakymo būtų matyti, jog planavimo organizatorius realiai įvykdė pareigą išnagrinėti jam pateiktus pasiūlymus, juos apsvarstė bei įvertino. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, priešingas minėtų nuostatų aiškinimas iš esmės neatitiktų visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese esmės ir nebūtų užtikrinama galimybė suinteresuotiems asmenims tinkamai pasinaudoti įstatymuose bei kituose teisės aktuose jiems garantuojamomis teisėmis teritorijų planavimo procese.

41.       Šiuo aspektu akcentuotina, kad pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų pateikusio asmens teisių bei įstatymo saugomų interesų apsaugos užtikrinimo požiūriu nurodyti pasiūlymai yra būdas apsaugoti asmens teises bei įstatymų saugomus interesus teritorijų planavimo procedūros eigoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-201/2009). Visuomenės pasiūlymų dėl teritorijų planavimo dokumentų teikimas ir nagrinėjimas yra svarbi su teritorijų planavimo viešumo principo įgyvendinimu susijusi procedūra. Todėl siekiant įgyvendinti teritorijų planavimo viešumo principą ir tinkamai užtikrinti visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese, itin svarbu išsamiai motyvuoti šio proceso metu priimamus sprendimus, kad visiems suinteresuotiems asmenims būtų aiškūs jų priėmimo motyvai. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai baigiamasis teritorijų planavimo proceso dokumentas yra norminis administracinis aktas, kuriam ABTĮ nustatyta speciali apskundimo tvarka ir ribotas subjektų, galinčių inicijuoti tokių aktų teisėtumo patikrą, ratas. Be to, išsamių visuomenės pasiūlymų atmetimo motyvų pateikimas kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimo stadijoje inter alia sudaro prielaidas sklandžiam teritorijų planavimo procesui sekančiose stadijose.

VI.

Dėl planavimo organizatoriaus pareigos motyvuoti atsakymą į pareiškėjų pasiūlymus įgyvendinimo vertinimo nagrinėjamoje byloje

42.       Visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė tik pareiškėjas Č. V., kuriam, kaip matyti iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, nuosavybės teise priklauso tik dalis žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančio inžinerinio statinio – automobilių stovėjimo aikštelės. Tuo tarpu kitas ginčo sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso pareiškėjai J. K., tačiau ji apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Č. V. būtų įgaliotas atstovauti J. K., todėl ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik dalyje dėl Č. V. teiktų pasiūlymų dėl Vilniaus miesto bendrojo plano keitimo, kiek tai susiję su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

43.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 30-991 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo pradžios“, vykdant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 1-289 ,,Dėl pritarimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) 2007–2014 metų ataskaitai“, buvo pradėta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo procedūra. Iš byloje esančių pareiškėjo Č. V. 2018 m. liepos 9 d. raštu atsakovui teiktų pasiūlymų bei 2018 m. spalio 5 d. rašto dėl papildomos informacijos pateikimo matyti, kad šios procedūros metu pareiškėjas teikė Administracijai siūlymus dėl Vilniaus miesto bendrojo plano keitimo, kuriais siekė, jog būtų patikslintos ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijų funkcinės zonos ribos ir jo nuosavybės teise valdomam sklypui būtų nustatyta funkcinė zona, leidžianti nustatyti naudojimo būdą su galimybe statyti pastatus, susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių naudojimo būdą ir performuoti sklypo ribas. Pareiškėjas atsakovui pateiktą prašymą ir jo papildymą grindė šiais esminiais argumentais: ginčo Sklypai ribojasi su urbanizuotais žemės sklypais, taip pat su didele valstybinės žemės teritorija, kurioje nustatyta visuomenės poreikiams specializuota ir kompleksinių teritorijų su dideliu želdynų kiekiu funkcinė zona; Sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas nenustatytas; Sklypai nepatenka į (duomenys neskelbtini) vandenvietės apsaugos zoną; be to, pareiškėjas nurodė aplinkybes dėl specifinių ginčo teritorijos požymių, o būtent, kad didžiąją Sklypų dalį užima asfaltbetonio danga, tiesioginio priėjimo prie Neries upės per Sklypus nėra, ties upe yra status skardis, Sklypai niekada nebuvo naudojami ir nėra tinkami visuomenės poreikiams (rekreacinėms reikmėms ir želdynams įrengti), juose įrengti metaliniai garažai, kaupiamos medžių atliekos. Taip pat pareiškėjas teikė atsakovui su šiais argumentais susijusius įrodymus (sklypų planus, nuotraukas ir kt.).

44.       Kaip matyti iš šioje administracinėje byloje ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 14 d. atsakymo Nr. A51-98878/18(2.15.1.1-MP3), atsakovo sprendimas atmesti pareiškėjų pasiūlymus buvo grindžiamas šiais argumentais: ginčo Sklypai patenka į gamtinį karkasą (nacionalinio lygmens migracijos koridorių); teritorijos, į kurią patenka Sklypai, nenumatė urbanizuoti galiojantys teritorijų planavimo dokumentai; pagal galiojantį Turniškių DP teritorijoje, į kurią patenka Sklypai, numatytas paplūdimys, ši erdvė, esanti prie pat Neries upės, nėra užstatyta, o upės prieigas iš šiaurinės pusės apriboja viena svarbiausių Vilniaus vandenviečių ((duomenys neskelbtini) vandenvietė), todėl tikslinga išsaugoti šį plotą kaip svarbią viešam interesui rekreacinę-ekologinę teritoriją (BP sprendiniuose numatoma ekstensyviai naudojamų želdynų funkcinė zona); Vilniaus miesto bendrojo plano tekstiniuose reglamentuose numatyta galimybė vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentais spręsti dalies funkcinės zonos pakeitimą.

45.       Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame atsakovo atsakyme išdėstyti pareiškėjo Č. V. pateiktų pasiūlymų atmetimo motyvai neatitinka šio sprendimo V dalyje nurodytų reikalavimų, kadangi šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju jie yra pernelyg abstraktūs ir neatliepia pareiškėjo nurodytų argumentų dėl pateiktų pasiūlymų. Visų pirma pabrėžtina, kad atsakovo argumentas, jog ginčo Sklypai patenka į gamtinį karkasą, yra visiškai nedetalizuotas ir iš jo nėra aišku, kaip ši aplinkybė, atsakovo manymu, kliudo pritarti pareiškėjo pateiktiems pasiūlymams. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 patvirtintų Gamtinio karkaso nuostatų 11 punktą (2015 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. D1-763 redakcija) gamtiniame karkase esančių kitos paskirties žemės sklypų užstatymo tankis ribojamas iki 30 procentų ploto, išskyrus miestų, miestelių kompleksiniuose ir (ar) specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose numatytas visuomeninės paskirties teritorijas, kuriose, įvertinus teritorinę erdvinę kraštovaizdžio struktūrą ir geoekologinį potencialą, užstatymo tankis pažeisto geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijose gali būti padidintas iki 50 procentų sklypo ploto; stipriai pažeisto (degraduoto) geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijose kitos paskirties žemės sklypų užstatymo tankis gali būti didesnis nei 50 procentų, tačiau tokiais atvejais atskirųjų ir priklausomųjų želdynų normos didinamos ne mažiau kaip 10 procentinių punktų. Tuo tarpu atsakovas ginčijamame atsakyme nepateikė jokių argumentų šiuo aspektu ir nepaaiškino, kaip ginčo Sklypų patekimas į gamtinį karkasą savaime kliudo pritarti pareiškėjo pasiūlymams. Atsakovas taip pat visiškai nemotyvavo, kodėl pareiškėjo pasiūlymams negali būti pritarta dėl tos aplinkybės, jog teritorijos, į kurią patenka Sklypai, nenumatė urbanizuoti galiojantys teritorijų planavimo dokumentai, t. y. kaip ši aplinkybė susijusi su pareiškėjo pasiūlymų atmetimu. Be to, iš minėto atsakovo atsakymo nėra aišku, ar atmesdamas pareiškėjo pasiūlymus argumentuojant aplinkybe, jog visuomenės poreikiams kaip rekreacinę-ekologinę teritoriją (ekstensyviai naudojamų želdynų funkcinę zoną) yra būtina išsaugoti teritoriją, į kurią patenka Sklypai ir kurioje pagal daugiau nei prieš 24 metus patvirtintą Turniškių DP numatytas paplūdimys, atsakovas realiai apsvarstė bei įvertino pareiškėjo pateiktus pasiūlymus, inter alia atsižvelgdamas į faktinę ginčo Sklypų situaciją ir galimybes šiuose Sklypuose įgyvendinti minėtus sprendinius bei realų visuomenės poreikį šiai teritorijai ginčijamo atsakymo priėmimo metu. Atsakovo nurodytas argumentas, jog Vilniaus miesto bendrojo plano tekstiniuose reglamentuose numatyta galimybė vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentais spręsti dalies funkcinės zonos pakeitimą, tačiau su sąlyga, jog ne mažiau nei 70 procentų viso želdyno ploto neatlygintinai perduodama savivaldybei, taip pat iš esmės neatsako į klausimą, kodėl pareiškėjo pasiūlymams buvo nepritarta, o priešingai, visgi implikuoja galbūt esant tokią galimybę. Todėl konstatuotina, kad skundžiamame atsakyme atsakovo išdėstyti pareiškėjo pasiūlymų atmetimo motyvai iš esmės yra dviprasmiški ir iš jų nėra galimybės aiškiai suprasti šio sprendimo priėmimą lėmusias priežastis.

46.       Papildomai pabrėžtina, jog atsakovas ginčijamame 2018 m. lapkričio 14 d. atsakyme Nr. A51-98878/18(2.15.1.1-MP3) nurodė, kad pagal tikslinamo Vilniaus miesto bendrojo plano tekstinių reglamentų sprendinius ekstensyviai naudojamų želdynų teritorijose bei miškuose ir miškingose teritorijose esantys privačių subjektų valdomi žemės sklypai toliau naudojami pagal esamą žemės paskirtį, o Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu jie gali būti paimami visuomenės poreikiams. Remiantis nuo 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliosiančios redakcijos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 punktą (2021 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. XIV-273 redakcija) žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama, be kita ko, kai ši žemė pagal vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga socialinei infrastruktūrai plėsti – viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog tokiais atvejais visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turės būti atliktas rengiant vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą; konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas galės būti sudedamoji vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento dalis arba parengtas kaip atskiras dokumentas, teikiamas kartu su vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentu (Žemės įstatymo 45 str. 2 d. (2021 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. XIV-273 redakcija, įsigaliosianti nuo 2021 m. lapkričio 1 d.)). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančios redakcijos Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje, tačiau vietoj vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų nurodyti detalieji planai. Nors nagrinėjamoje byloje pareiškėjai pasiūlymus teikė rengiant savivaldybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, iš aiškinamajame rašte dėl Žemės įstatymo Nr. I-446 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. data 2019 m. vasario 18 d., Nr. XIIIP-3238) nurodytų įstatymo projekto rengimą paskatinusių priežasčių, parengto projekto tikslų ir uždavinių matyti, kad nurodyti pakeitimai inicijuoti norint geriau sureguliuoti šio įstatymo 45 straipsnyje numatytą žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejų sąrašą, kadangi įgyvendinant bendrojo plano sprendinius dažnai susiduriama su problema, kai savivaldybės numato tam tikrus plotus atskirų želdynų, skverų ar parkų įrengimui, tačiau dažnai jos yra sugrąžinamos buvusiems žemės savininkams, neatsižvelgiant į planuojamas ar esamas želdynų sistemas.

47.       Šiuo aspektu primintina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamą jurisprudenciją, Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visuomenės bei jos narių teisėtų interesų. Visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį paimama nuosavybė – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui. Pagal Konstituciją paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar nuosavybė yra paimama visuomenės poreikiams, atsižvelgtina ir į tai, kad visuomenės poreikiai nėra statiški. Reikmės, kurios viename visuomenės ir valstybės raidos etape galėjo būti suprantamos kaip visuomenės poreikiai, kitame visuomenės ir valstybės raidos etape gali būti vertinamos kaip neatitinkančios konstitucinės visuomenės poreikių sampratos, ir atvirkščiai. Ar poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, yra visuomenės poreikiai, kiekvieną kartą turi būti sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į tai, kokių socialiai reikšmingų tikslų tuo metu paimant būtent tą nuosavybę buvo siekiama (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai).

48.       Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad tokiu atveju, koks susiklostė nagrinėjamoje byloje, atsakovui savo sprendimą atsisakyti tenkinti pareiškėjų siūlymus, be kita ko, grindžiant visuomenės poreikiu teritorijai, į kurią patenka ginčo Sklypai, toks pareiškėjų pasiūlymų atmetimo argumentas juo labiau turėtų būti išsamiai motyvuotas, įvertinant realų ir pagrįstą visuomenės poreikį būtent tai konkrečiai žemei bei atsakyme pasiūlymus pateikusiems asmenims išdėstant aiškius motyvus šiuo aspektu, kartu nedviprasmiškai išreiškiant savo poziciją, ar ketinama spręsti žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimą.

VII.

Dėl procesinės bylos baigties

49.       Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 14 d. atsakymas Nr. A51-98878/18(2.15.1.1-MP3) nelaikytinas išsamiai motyvuotu, todėl jo dalis, kuria buvo atsakyta į pareiškėjo Č. V. 2018 m. liepos 9 d. raštu, papildytu 2018 m. spalio 5 d. raštu, teiktus pasiūlymus, naikintina. Atitinkamai kaip nepagrįsta naikintina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. gruodžio 10 d. rašto Nr. 2D-17862 dalis, kuria buvo atmestas pareiškėjo Č. V. skundas dėl minėto Administracijos atsakymo.

50.       Taigi atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė nepagrįstą sprendimą, pareiškėjo Č. V. apeliacinis skundas tenkinamas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo dalis, kuria buvo atmestas pareiškėjo Č. V. skundas, naikinama bei priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo Č. V. skundas tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Č. V. (Č. V.) apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo Č. V. skundas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo Č. V. skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 14 d. atsakymo Nr. A51-98878/18(2.15.1.1-MP3) dalį, kuria atsakyta į pareiškėjo Č. V. 2018 m. liepos 9 d. raštu, papildytu 2018 m. spalio 5 d. raštu, pateiktus pasiūlymus, ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. gruodžio 10 d. rašto Nr. 2D-17862 dalį, kuria atmestas pareiškėjo Č. V. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 14 d. atsakymo Nr. A51-98878/18(2.15.1.1-MP3), bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Č. V. 2018 m. liepos 9 d. raštu, papildytu 2018 m. spalio 5 d. raštu, teiktus pasiūlymus, pateikiant Č. V. motyvuotą atsakymą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Artūras Drigotas

        Veslava Ruskan

        Dalia Višinskienė

        Virginija Volskienė