VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko, Gedimino Užubalio,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sanginas“ atstovams advokatui Vaidui Rakauskui, direktoriui A. Z.,

atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sanginas“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Ekoagros“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas 

n u s t a t ė :

Pareiškėja UAB „Sanginas“ teismui pateikė skundą, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2020-01-14 sprendimą Nr. BR6-3746169 „Dėl skirtos išmokų sumos“ dalyje dėl Kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ išmokėjimo už 1,31 ha plotą ir įpareigoti atsakovę NMA šioje dalyje išmokėti kompensacinę išmoką už visą VšĮ „Ekoagros“ 2019-07-12 patvirtinamajame dokumente Nr. SER-K-19-00771 sertifikuotą plotą; 2) priteisti iš atsakovės pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi dėl kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – ir Priemonė) gavimo tik už 1,31 ha plotą, kai tuo tarpu deklaruotas ir trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ „Ekoagros“ sertifikuotas plotas sudarė 138,65 ha. Pareiškėjos 2019-05-28 pateiktoje Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje buvo nustatytas vienintelis neatitikimas – įsėlio reikalavimų nesilaikymas (per 5 metų laikotarpį neįsėtas įsėlis tame pačiame plote). Atsakovė, neturėdama nei faktinio, nei teisinio pagrindo, nepagrįstai neskyrė pareiškėjai paramos pagal Priemonę.

Ginčo santykius reglamentuoja ne tik atsakovės ginčijamame sprendime cituojamos Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklės, bet ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000-12-28 įsakymu Nr. 375 patvirtintos Ekologinio žemės ūkio taisyklės, kurių taikymą pareiškėjos atveju atsakovė ignoravo. Nors pagal ginčijamo sprendimo turinį spręstina, kad jeigu pareiškėja būtų savo kontroliniuose žemės sklypuose bent vienus metus auginusi daugiametes žoles, kompensacinę išmoką ji būtų gavusi už visą 138,65 ha plotą, tačiau būtent pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklės taisyklių 38 punktą, augalai gali būti neauginami tuose sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose, kurie bent vieną kartą per penkerius metus buvo tręšiami organinėmis trąšomis. VšĮ „Ekoagros“ 2019-07-12 Ekologinės gamybos tikrinimo protokole užfiksavo, kad pagal buhalterinės apskaitos dokumentus pareiškėja savo ekologiniame ūkyje naudoja organines trąšas – mėšlą, kuris naudotas kontroliniuose žemės sklypuose. Todėl atsakovė nepagrįstai atsisakė išmokėti kompensacines išmokas už tai, kad pareiškėja, neva, nesilaikė Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių 26 punkto reikalavimų, nors jai jų ir nereikėjo laikytis pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklių 38 punkto reikalavimus.

Pareiškėjos ūkį kaip ir kiekvienais metais tikrino ir sertifikavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgaliota tarnyba – VšĮ „Ekoagros“. Šio vienintelio Lietuvos Respublikoje įgalioto sertifikuoti ekologinius ūkius subjekto atliktas pareiškėjos ekologinio ūkio patikrinimas ir išduotas patvirtinamasis dokumentas (sertifikatas) patvirtino, kad pareiškėjos ūkis yra ekologinis ir šiais duomenimis vadovaudamasi atsakovė turi išmokėti paramą. Atsakovė negalėjo paneigti vienintelės Lietuvos Respublikoje veikiančios ekologinių ūkių sertifikavimo įstaigos atlikto sertifikavimo ir savavališkai nuspręsti, kad išmoką pareiškėjai iš esmės turi būti atsisakoma išmokėti, nors tam nebuvo jokio įstatyminio ar poįstatyminio pagrindo.

Pareiškėjos atstovai teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškėjos skundą tenkinti. 

Atsakovė NMA atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad vertinant 2019 m. paraišką dalyje laukų nustatyta, kad pareiškėja nesilaikė Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių 22.13 papunktyje nurodyto įsipareigojimo – plotuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai kartą per įsipareigojimų laikotarpį, privalu auginti augalus, nurodytus 26 punkte, t. y. įsėti daugiamečių žolių įsėlį. Bendras plotas, kuriame nustatytas įsėlio reikalavimų nesilaikymas 137,06 ha. Kadangi nustatytas neatitikimo plotas 137,06 ha pagal Priemonę, tai parama pagal priemonę mokama už 1,31 ha (138,37 ha (deklaruotas plotas) – 137,06 ha (plotas, kuriame pareiškėja nesilaikė įsėlio reikalavimų)).

Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių 2 priede nurodyti augalai yra susiję su paramos mokėjimu pagal atitinkamas remiamas grupes, tuo tarpu Ekologinio žemės ūkio taisyklių 37 punkte yra nurodyti augalai, kurie turi būti auginami, siekiant ekologiškai ūkininkauti (atitikti sėjomainos bei dirvos gerinimo reikalavimus). Minėtų įgyvendinimo taisyklių 26 punktas nenurodo, kad įsėlio reikalavimas laikomas įgyvendintas ir tuose laukuose, kuriuose pareiškėjai arba paramos gavėjai per įsipareigojimų laikotarpį nors kartą naudojo organines trąšas, kaip nurodyta Ekologinio žemės ūkio taisyklių 38 punkte. NMA paraiškas pagal priemonę administruoja tinkamai bei vykdydama jai pavestas funkcijas vadovaujasi kompetentingos institucijos – Žemės ūkio ministerijos – parengtomis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklėmis. Būtent šiuose taisyklėse yra nurodytos tinkamumo gauti paramą sąlygos ir reikalavimai bei įsipareigojimai, kurių privalo laikytis pareiškėjai, siekiantys gauti išmoką pagal priemonę.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 nuostatas, už ekologinio ūkininkavimo metodų, ekologinio ūkininkavimo reikalavimų ir praktikos tinkamą vykdymą yra atsakinga VšĮ „Ekoagros“, kuri sertifikuoja ekologinę augalininkystę ar gyvulininkystę bei vertina sertifikuojamos auginamos produkcijos ar gyvūnų atitiktį teisės aktų reikalavimams vadovaudamasi Ekologinio žemės ūkio taisyklėmis ir šiai institucijai nėra pavesta funkcija vertinti laukų tinkamumą paramai gauti, nes būtent NMA yra atsakinga už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą ir kontrolę, įskaitant ir žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų nuotolines patikras.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. 

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Ekoagros“ atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.  

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl NMA 2020-01-14 sprendimo Nr. BR6-3746169 dalies, kuria pareiškėjai kompensacinė išmoka pagal Priemonę išmokėta už 1,31 ha plotą, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pagrindo įpareigoti atsakovę NMA išmokėti pareiškėjai kompensacinę išmoką už visą VšĮ „Ekoagros“ 2019-07-12 patvirtinamajame dokumente Nr. SER-K-19-00771 sertifikuotą plotą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2019-05-28 pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (toliau – ir Paraiška), kurioje nurodė deklaruotinus plotus (kontrolinius žemės sklypus), iš viso naudmenų, už kurias prašoma priteisti išmokas plotas – 138,65 ha. Pareiškėja prie skilties „Dalyvavimas įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros programos priemones“ „Ekologinis ūkininkavimas“ nurodė konkrečius kontrolinius žemės sklypus, t. y. plotus už kuriuos prašoma paramos.

Pareiškėja prie Paraiškos pridėjo VšĮ „Ekoagros“ išduotą patvirtinamąjį dokumentą, skirtą ūkio subjektui pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalį, kuriuo sertifikavo, kad pareiškėjos bendrame ūkio plote – 138,65 ha – auginami augalai – avižos, grikiai (2018 m. derliaus 46,20 t.) – apibrėžiami kaip ekologiški produktai. Pridedame VšĮ „Ekoagros“ ekologinės gamybos tikrinimo protokole užfiksuota, kad kontrolinių žemės sklypų, kuriuose pareiškėja augina grikius, avižas, tręšimui naudota medžiaga 2018 m. rugsėjo mėn. buvo mėšlas.

NMA 2020-01-14 priėmė ginčijamą sprendimą Nr. BR6-3746192, kuriuo kompensacinę išmoką pagal Priemonę skyrė 1,31 ha deklaruotai pareiškėjos naudmenų daliai, už tokį plotą skiriama kompensacinės išmokos suma – 285,98 Eur. NMA ginčijamą sprendimą grindė argumentu, jog pareiškėja nesilaikė Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių 22.13 papunktyje nurodyto įsipareigojimo – per 5 metų įsipareigojimo laikotarpį ne trumpiau nei 1 metus, bet ne ilgiau kaip 2 metus, laukuose privaloma įsėtį žolių įsėlį. Todėl paramą pagal Priemonę paskyrė už 1,31 ha plotą, t. y. faktinis plotas 138,37 ha, o plotas, kuriame nesilaikyta įsėlio reikalavimų – 137,06 ha.

Pareiškėja nesutinka su atsakovės ginčijamame sprendime išdėstyta pozicija, kad pareiškėja nesilaikė Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio 2015-04-20 įsakymu Nr. 3D-286 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 26 punkto reikalavimų, mano, kad tokio Įgyvendinimo taisyklių reikalavimo jai ir nereikėjo laikytis, pagal kito teisės akto – Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2000-12-28 įsakymu Nr. 375 (toliau – ir EŽU taisyklės) 38 punkto nuostatas.

Pagal Įgyvendinimo taisyklių 22.13 papunktį, pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja plotuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai kartą per įsipareigojimų laikotarpį auginti augalus, nurodytus 26 punkte. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 26 punktu, kompensacinė išmoka už daugiamečių žolių įsėlį mokama už tuos laukus, kuriuose auginami prie šios grupės priskirti augalai, nurodyti šių Įgyvendino taisyklių 2 priede, arba jame nurodytų daugiamečių žolių mišiniai. Pareiškėjai arba paramos gavėjai, kurių laukuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, per 5 metų įsipareigojimų laikotarpį ne trumpiau nei 1 metus, bet ne ilgiau nei 2 metus, nurodytuose laukuose privalo įsėti daugiamečių žolių įsėlį. Įgyvendinimo taisyklių 2 priede nurodyti augalai, kurie laikytini daugiamečių žolių įsėliu. Kai nesilaikoma 26 punkte nurodyto reikalavimo, parama einamaisiais metais už tuos laukus neskiriama (Įgyvendinimo taisyklių 54.4. papunktis).

Pagal EŽU taisyklių 37 punktą, sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose (išskyrus daugiamečių augalų ir vaistažolių laukus bei sertifikuojamus plotus šiltnamiuose) turi būti parengta ir įgyvendinama šiam ūkininkavimo būdui tinkama sėjomaina arba augalų kaita, privalomai pasirenkant taikyti vieną iš nurodytų priemonių (žaliajame pūdyme auginti pupinius augalus arba jų mišinius su migliniais ir (arba) bastutiniais augalais, taip pat kitus augalus, nurodytus EŽU taisyklių 37. 2 papunkčiuose). Pagal EŽU taisyklių 38 punktą, šių taisyklių 37 punkte nurodyti augalai gali būti neauginami tuose sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose, kurie bent vieną kartą per penkerius metus buvo tręšiami organinėmis trąšomis (tirštuoju mėšlu, pusiau skystuoju mėšlu, skystuoju mėšlu arba srutomis, kompostu, granuliuotu mėšlu, granuliuotomis trąšomis, sapropeliu). Bendras minimalus į dirvožemį įterpiamų nurodytų organinių trąšų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 170 kg/ha per penkerius metus skaičiuojant azoto kiekį.

Pareiškėja nagrinėjamu atveju neginčija aplinkybės, kad ji vienų metų laikotarpį neaugino deklaruotose laukuose, kuriems neskirta kompensacinė išmoka, augalų, nurodytų Įgyvendinimo taisyklių 2 priede, tačiau mano, kad tokių veiksmų ir neturėjo atlikti, nes tręšė laukus organinėmis trąšomis pagal EŽU taisyklių 38 punktą.

Teismas pastebi, kad Įgyvendinimo taisyklės nustato tinkamumo gauti paramą (kompensacinę išmoką) sąlygas ir reikalavimus, o viena iš sąlygų gauti kompensacinę išmoką yra reikalavimas plotuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai kartą per įsipareigojimų laikotarpį auginti augalus, nurodytus 26 punkte. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 7 punktą, pagal Priemonę remiamos veiklos – „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“, „Parama ekologiniam ūkininkavimui“. Už laukus, kuriuose įgyvendinama priemonės veikla „Parama ekologiniam ūkininkavimui“ mokama kompensacinė išmoka, kurios dydžiai detalizuoti Įgyvendinimo taisyklių 48 punkte, o už laukus, kuriuose įgyvendinama priemonės veikla „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ mokama kompensacinė išmoka, kurios dydžiai detalizuoti Įgyvendinimo taisyklių 47 punkte. Taigi pagal Įgyvendinimo taisykles, kompensacinė išmokama mokama už Įgyvendinimo taisyklėse nustatytų įpareigojimų vykdymą, siekiant įgyvendinti Priemonės tikslus, o ne už patį faktą, kad tam tikras ūkis ar jame auginama produkcija pripažįstama ir sertifikuota kaip ekologiška.

Tuo tarpu pagal EŽU taisyklių 3 punktą, šios taisyklės taikomos sertifikavimo įstaigoms, ūkio subjektams, ketinantiems užsiimti arba užsiimantiems ekologine gamyba visuose gamybos, paruošimo ir platinimo etapuose. Šios taisyklės reglamentuoja kodų sertifikavimo įstaigoms suteikimą, ekologinės gamybos žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimą, ekologinės gamybos proceso kontrolę visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais, leistinų naudoti ekologinėje gamyboje pagalbinių medžiagų naudojimą, su ekologine gamyba susijusių leidimų suteikimą, ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų ženklinimą ir mokymų, susijusių su ekologine gamyba, organizavimą (EŽU taisyklių 2 punktas).

Teismas daro išvadą, kad EŽU taisyklės nustato reikalavimus ūkiams, gamybos plotams, jų gamybos produktams, kurie yra keliami sertifikuojant tokią gamybą kaip ekologinę. Todėl pareiškėjos nurodomos EŽU taisyklių 37–38 punktų nuostatos taikomos būtent šiam tikslui įgyvendinti. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia gauti kompensacinę išmoką, o ne pripažinti jos ūkį, gamybos plotą ar gamybos produktą ekologiniu, tuo tarpu kompensacinės išmokos gavimo sąlygas pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ reglamentuoja specialios nuostatos, įtvirtintos ne EŽU taisyklėse, o Įgyvendinimo taisyklėse, kuriomis ir rėmėsi NMA priimdama ginčijamą sprendimą. Be to, pareiškėja pateikė ir Įgyvendinimo taisyklių rengėjos, Žemės ūkio ministerijos, išaiškinimą, jog EŽU taisyklių 37–38 punktuose nurodomi visi galimi sėjomainos būdai sertifikavimo įstaigos kontroliuojamose laukuose, o Įgyvendinimo taisyklių 26 punkto nuostatose nurodyti būtent reikalavimai kompensacinėms išmokoms gauti.

 Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos teiginius, kad EŽU taisyklių 38 punkto įgyvendinimas deklaruotose laukuose, panaikino jos pareigą vykdyti reikalavimus, įtvirtintus Įgyvendinimo taisyklių 22.13, 26 punktuose. Pareiškėja neginčija aplinkybės, kad ji bent vienų metų laikotarpį neaugino deklaruotose laukuose, kuriems neskirta kompensacinė išmoka, augalų, nurodytų Įgyvendinimo taisyklių 2 priede, todėl teismas daro išvadą, kad NMA pagrįstai už plotus, kuriuose nevykdyti šie įsipareigojimai, neskyrė kompensacinės išmokos. Aplinkybė, kad pareiškėjos deklaruotas plotas buvo sertifikuotas nėra pagrindas nesilaikyti Įgyvendinimo taisyklėse numatytų įpareigojimų paramos gavėjui, o be to, nagrinėjamu atveju ginčo dėl deklaruoto ir (ar) sertifikuoto ploto skirtumų, dėl kurių parama turėtų būti mažinama pagal Įgyvendinimo taisyklių 40 punktą, nebuvo.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos teiginius, kad pareiškėjos deklaruoti kontroliniai žemės sklypai yra sertifikuoti kaip ekologiniai, todėl atsakovė pagal tai (šiais duomenimis vadovaudamasi) išmoka (turi išmokėti) išmokas. Nors pareiškėja pateikė teismui duomenis, kad VšĮ „Ekoagros“ išdavė patvirtinamąjį dokumentą, skirtą ūkio subjektui pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalį, kuriuo sertifikavo, kad pareiškėjos auginami augalai – avižos, grikiai, avižos (2018 m. derliaus 46,20 t.) apibrėžiami kaip ekologiški produktai, ši aplinkybė nepatvirtina, kad pareiškėja įgyvendino reikalavimus, įtvirtintus Įgyvendinimo taisyklių 22.13, 26 punktuose. Žemės sklypų ar gaminių sertifikavimas kaip ekologiškų, pagal Įgyvendinimo taisyklių nuostatas nėra pagrindas kompensacinei išmokai gauti, nes tokiai išmokai gauti būtina įgyvendinti teikiant paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, įskaitant ir pareigą laukuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, per 5 metų įsipareigojimų laikotarpį ne trumpiau nei 1 metus, bet ne ilgiau nei 2 metus, įsėti daugiamečių žolių įsėlį. 

Teismas nagrinėjamoje byloje nekvestionuoja pareiškėjos argumentų dėl VšĮ „Ekoagros“ įgaliojimų sertifikuoti ekologinius ūkius, tačiau būtent atsakovė NMA yra paskirta atlikti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių administravimą (Vyriausybės 2014-07-22 nutarimo Nr. 722 2 punktas), toks pats įpareigojimas NMA įtvirtintas ir žemės ūkio ministro 2015-12-04 įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 105 punkte – už paraiškų administravimą, administracinę patikrą, patikrą vietoje ir nuotolinę patikrą, paramos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą paramos gavėjams, lėšų apskaitą, ataskaitų teikimą atsako NMA. Būtent NMA administruoja ir Priemonę (Įgyvendinimo taisyklių 35 punktas).

Europos Parlamento ir Tarybos 2013-12-17 reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos (toliau – ir Reglamentas) 2 straipsnio 2 dalyje numatytos nenugalimos jėgos (lot. force majeure) aplinkybės ir išimtinės aplinkybės. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 57 punktą, jeigu pažeidimai buvo padaryti dėl nenugalimos jėgos ar išimtinių aplinkybių, sankcijos netaikomos. Paramos gavėjas ar jo įgaliotasis asmuo raštu praneša NMA apie šių taisyklių 57 punkte numatytų aplinkybių atsiradimą, kartu pateikdamas įrodymo dokumentus, per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kurią paramos gavėjas ar jo įgaliotasis asmuo gali tai padaryti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad įsėlio į kontrolinius žemės sklypus nedarė ir pasirinko tręšti juos organine trąša dėl ekstremalios situacijos (klimatinių sąlygų) 2017-2018 metais. Tačiau pareiškėja apie tokias sąlygas iki ginčijamo sprendimo priėmimo NMA neinformavo, apie jas paramą administruojančiai institucijai jokios informacijos, ar tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Pareiškėja nenurodė jokių argumentų, kas jai trukdė vykdyti įsipareigojimą įsėti daugiamečių žolių įsėlį. Apie būsimų tam tikrų nepalankių sąlygų (sausrą, gausią drėgmę ar pan.) atsiradimą ateityje iš esmės neįmanoma prognozuoti, todėl pareiškėja, nevykdydama įsipareigojimo, sąmoningai pasirinko tokį savo elgesio modelį, o šie argumentai vertintini kaip pasirinkta savo pozicijos gynimo taktika. 

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijama NMA 2020-01-14 sprendimo Nr. BR6-3746169 dalis dėl kompensacinės išmokos už 1,31 ha plotą išmokėjimo priimta tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti nei pareiškėjos nurodomais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo. Kadangi ginčijama sprendimo dalimi pareiškėjai pagrįstai skirta kompensacinė išmoka už 1,31 ha deklaruoto ploto dalį, teismas neturi pagrindo įpareigoti atsakovę NMA šioje dalyje išmokėti pareiškėjai kompensacinę išmoką už visą VšĮ „Ekoagros“ patvirtinamajame dokumente Nr. SER-K-19-00771 sertifikuotą plotą. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėja prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, ji neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl toks prašymas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sanginas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.