Civilinė byla Nr. B2-1244–230/2014

Procesinio sprendimo kategorija: 126.8, 117.1; 117.2

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 10 d.

     Kaunas

              Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centras bendrasavininkės V. M. skundą suinteresuotam asmeniui bankrutavusiai individualiai įmonei V. ir S. M. prekybos centras, tretiesiems asmenims MAXIMA LT, UAB, valstybės įmonei ,,Turto bankas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, S. M., dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir bylos medžiagą,

n u s t a t ė :

                            Pareiškėja skundu teismą prašo pripažinti negaliojančiu bankrutavusios IĮ V. ir S. M. prekybos centras 2013-11-26 kreditorių susirinkimo nutarimą patvirtinti administratoriaus ataskaitą bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo ĮBĮ 31 straipsnio 2 punkto norma, nustatanti, kad bankroto administratorius Įmonių bankroto „įstatymo nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams“, ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma nustatanti, kad „nekilnojamasis ir įkeistas turtas, [...], parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka“, 33 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, jog „kitas ir neparduotas dvejose varžytynėse nekilnojamasis turtas – kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka“ parduodamas, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui bei teisinio apibrėžtumo principui, taip pat Konstitucijos 23 str. normai, nustatančiai, kad nuosavybė neliečiama ir kad nuosavybės teises saugo įstatymai.

Nurodo, kad kreditorių nutarimas naikintinas, nes priimtas neįsiteisėjus 2013-10-31 teismo nutarčiai civilinėje byloje Nr. B2-2454-230/2013, kurioje buvo ginčijamas 2013-08-22 kreditorių susirinkimo nutarimas parduoti VĮ Turto bankui įkeistą turtą už administratoriaus pasiūlytas kainas bei nutarimą apie įmonės nekilnojamojo turto aukcioną skelbti šalies dienraštyje ir nekilnojamo turto internetinėje svetainėje iki aukciono datos likus ne mažiau kaip dviem savaitėms. Minėtoje byloje taip pat galioja 2013-09-06 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis sustabdytas kreditorių susirinkimo vykdymas ir iki sprendimo įsiteisėjimo uždrausta bankroto administratoriui organizuoti IĮ V. ir S. M. prekybos centro nekilnojamojo turto pardavimo procedūras, bei nėra įsiteisėjusi 2013-10-15 teismo nutartis, kuria pakeistos 2013-09-06 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pareiškėja mano, kad dėl šių aplinkybių bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo A. P., inicijuodamas skundžiamą kreditorių susirinkimą, siekė ir šiuo kreditorių nutarimu siekia įteisinti savo neteisėtus veiksmus, parduodant įmonės turtą, tai yra atlikti veiksmus, kurie buvo uždrausti 2013-09-06 Kauno apygardos teismo nutartimi. Be to, administratorius, kreditoriams nurodydamas, kad teismo nutartis 2013-09-06 dėl laikinųjų apsaugos priemonių gauta 2013-09-11, pateikė klaidingą informaciją. Ši nutartis paskelbta viešai 2013-09-06 Lietuvos teismų informacinėje sistemoje, todėl administratorius, apie šios nutarties tikimybę žinodamas 2013-09-05 viešai paskelbus, kad bus sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šiuo klausimu privalėjo pasidomėti prieš vykdydamas aukcioną.

Pareiškėjos nuomone, kreditoriams administratorius pateikė klaidingą informaciją ir dėl parduodamų patalpų kainų, dėl tikslo gauti daugiau pajamų, nes administratorius nesiekė parduoti viso pastato, o siekė jį parduoti patalpas išskaidžius į atskirus objektus ir tokiu būdu pasipelnyti. Pareiškėja nurodo, jog bankroto administratorius, nurodydamas, kad patalpų kainos buvo diferencijuotos dėl to, kad būtų gauta kuo daugiau pajamų, siekė naudos ne kreditoriams, bet asmeniškai sau. Be išimties visos patalpos pirmame ir antrame aukšte pritaikytos konkrečiai veiklai, todėl nėra aišku, kodėl vienodos kokybės, gerai įrengtoms patalpoms nustatyta skirtinga vieno kvadratinio metro kaina.

Pareiškėja taip pat mano, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas turėtų pasisakyti dėl ĮBĮ 33 str. 1 d. 2 p. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai – dėl vyriausybės įgaliojimų nustatyti nekilnojamojo turto ir įkeisto turto pardavimo tvarką varžytinėse bei įgaliojimų kreditoriams nustatyti kito ir neparduoto dvejose varžytynėse turto, išskyrus įkeistą, pardavimo tvarką. LR įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog nekilnojamasis ir įkeistas turtas, parduodamas „iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka“, LR įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog „kitas ir neparduotas dvejose varžytynėse nekilnojamasis turtas – kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka”.

Suinteresuoto asmens bankrutavusios IĮ V. ir S. M. prekybos centras administratorius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo jį atmesti, priteisti bylos vedimo išlaidas. Nurodo, jog skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu jokia pareiškėjos teisė nėra pažeista. Teikti išimtinai  kreditoriams skirtą informaciją apie bankroto bylos eigą yra bankroto administratoriaus įstatyminė pareiga. Priimant skundžiamą nutarimą, buvo pateikta informacija, susijusi su jau įvykusiais įvykiais, ir nebuvo priimami jokie sprendimai dėl veiksmų, kuriuos administratorius būtų įpareigojamas atlikti ateityje. Administratorius, šaukdamas kreditorių susirinkimą, siekė operatyviai informuoti kreditorius apie tai, kad pradėtas turto pardavimo procesas sustojo dėl V. M. pradėtų teisminių procesų. Bankroto administratorius mano, kad kreditorių teisė žinoti negali būti ribojama pradėtu teisminiu procesu, juolab, kad teismui skundžiamas pačių kreditorių priimtas sprendimas, kurį bankroto administratorius buvo įpareigotas vykdyti. Aplinkybė, kad konkretūs bankroto administratoriaus jau atlikti veiksmai ar kreditorių priimti sprendimai yra apskųsti teismui ir dėl jų teisėtumo sprendžiama teisme, neatima iš bankroto administratoriaus teisės apie juos informuoti kreditorius. Tai, kad konkretiems administratoriaus veiksmams pritaria kreditoriai, nereiškia, kad teismas yra saistomas kreditorių nuomonės dėl veiksmų teisėtumo ir atitikimo įstatymo reikalavimams, tačiau galimas atvejis, kai, teismui sprendžiant ginčą, gali būti svarbi pačių kreditorių nuomonė dėl atliktų veiksmų. Bankroto administratorius mano, kad teismas sprendimu negali uždrausti kreditoriams turėti nuomonę, turimą pakeisti, panaikinti ar atšaukti, todėl, ar ji išreikšta iki teismui priimant sprendimą, ar po sprendimo priėmimo, jokios reikšmės neturi. Ieškovė kelia klausimą dėl teisės normų konstitucingumo kreditoriams suteikiant teisę patiems nustatyti turto pardavimo tvarką, tačiau neišreiškia jokių teisinių argumentų, be to, toks klausimas jau buvo keltas ir yra išspręstas Kauno apygardos teismo 2012-12-03 nutartimi.   

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Nurodo, kad skundas nepagrįstas, kadangi ginčas vyksta dėl kreditorių susirinkimo 2013-11-26 priimto sprendimo, kuriuo pritarta administratoriaus veiklos ataskaitai, tačiau kaip skundo pagrindas nurodomas ir analizuojamas visai kitas, kreditorių 2013-08-22 priimtas nutarimas pardavinėti bankrutavusios IĮ V. ir S. M. prekybos centras priklausantį turtą. Būtent dėl šio nutarimo teisėtumo jau yra priimta 2013-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-2545­–230/2013. Patvirtindami administratoriaus 2013-11-26 ataskaitą, kreditoriai neviršijo savo kompetencijos ir nepažeidė jokių teisės aktų. Pareiškėja nenurodo įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų pripažintas neteisėtu bankrutuojančios IĮ V. ir S. M. prekybos centro 2013-08-22 priimtas nutarimas dėl turto pardavimo. Todėl kreditoriai neturi pagrindo netvirtinti ataskaitos, jeigu, jų nuomone, administratoriaus veiksmai nurodytu laikotarpiu buvo atlikti tinkamai. Vykstantys ginčai su pareiškėja neatima kreditoriams teisės išreikšti savo valią pritariant administratoriaus veiksmams – vadovaujantis pareiškėjos logika, tokiu atveju net ir kreditorių atsiliepimas teismui, kuriuo nesutinkama su pareiškėjos reikalavimais, jau yra neteisėtas, nes neatitinka pareiškėjos pozicijos. Taigi, kreditorių veiksmai vertintini vadovaujantis objektyviais kriterijais, o ne subjektyvia pareiškėjos valia.

Skundas atmestinas. Byloje nustatyta, kad likviduojamos IĮ V. ir S. M. prekybos centras kreditorių susirinkime, vykusiame 2013-11-26 (b. l. 44–47) buvo nutarta patvirtinti administratoriaus ataskaitą apie įmonės nekilnojamojo turto pardavimą. Pareiškėja ginčija šį kreditorių susirinkimo nutarimą argumentuodama tuo, jog jis priimtas neįsiteisėjus 2013-10-31 teismo nutarčiai civilinėje byloje Nr. B2-2454-230/2013 ir galiojant šioje byloje pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, taip pat teigia, kad turto pardavimas buvo vykdomas netinkamai.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

         Pareiškėja prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo ĮBĮ 31 straipsnio 2 punkto norma, nustatanti, kad bankroto administratorius Įmonių bankroto „įstatymo nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams“, ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma nustatanti, kad „nekilnojamasis ir įkeistas turtas, [...], parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka“, 33 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, jog „kitas ir neparduotas dvejose varžytynėse nekilnojamasis turtas – kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka“ parduodamas, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui bei teisinio apibrėžtumo principui, taip pat Konstitucijos 23 str. normai, nustatančiai, kad nuosavybė neliečiama ir kad nuosavybės teises saugo įstatymai.

Pagal CPK 3 straipsnio 3 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar tas įstatymas ar jo dalis atitinka Konstituciją. Teismas pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra reikalavimas pripažinti negaliojančiu kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita. Šio ginčo išsprendimui nėra jokio poreikio taikyti teisės normas, kurių konstitucingumą pareiškėja prašo ištirti, todėl toks kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl teisės normų, kurios nagrinėjamoje byloje tiesiogiai netaikytinos, ištyrimo neabejotinai reikštų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, šalių procesinio lygiateisiškumo principų pažeidimą (CPK 7, 17 straipsniai). Pažymėtina, kad pareiškėja prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl nurodytų teisės aktų prieštaravimo Konstitucijai bankroto byloje reiškia ne pirmą kartą. Toks pareiškėjos prašymas jau buvo atmestas Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1519/2010, analogišką prašymą pareiškėja reiškė ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-2316-230/2011, kurioje jos prašymas šio teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi buvo netenkintas, o Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. liepos 28 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-2053/2011) taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo pareiškėjos prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šis prašymas buvo pareikštas ir Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. B2-2273-230/2012, kuris šio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi taip pat atmestas.

Dėl kreditorių susirinkimo 2013-11-26 nutarimo pripažinimo negaliojančiu

Vadovaujantis ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktu, kreditorių susirinkimas turi teisę reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti. Jei kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas. Atitinkamai ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 25 punkte numatyta, kad administratorius turi pareigą teikti tvirtinti savo veiklos ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui, o kreditorių susirinkimui pareikalavus – kitas savo veiklos ataskaitas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad administratoriaus ataskaitos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad likviduojamos IĮ V. ir S. M. prekybos centras kreditorių susirinkimas 92,431 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos 2013-11-26 patvirtino administratoriaus ataskaitą apie įmonės nekilnojamojo turto pardavimą (b. l. 44-47). Ataskaitoje administratorius kreditoriams pateikė išsamią informaciją apie kreditorių susirinkimų nutarimų, priimtų likviduojamos įmonės nekilnojamojo turto pardavimo klausimais, vykdymą, turto pardavimo eigą, apie vykstančius teisminius ginčus, dėl kurių užsitęsė turto pardavimo procedūros. Administratoriaus ataskaitoje pateikta informacija dėl kreditoriaus MAXIMA UAB dalyvavimo ir balsavimo 2013-08-22 kreditorių susirinkime, dėl turto kainos nustatymo, dėl patalpų į atskirus objektus išskaidymo tikslingumo, dėl aukciono paskelbimo tvarkos. Taigi, iš pateiktos administratoriaus ataskaitos turinio spręstina, kad ji yra informacinio pobūdžio, pateikta informacija susijusi su jau įvykusiais įvykiais, jokie spendimai, įgalinantys atlikti administratorių vienokius ar kitokius veiksmus, nebuvo svarstomi ir priimti. Todėl pritartina suinteresuoto asmens atsiliepimo į skundo argumentams, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas jokių pareiškėjos teisių nepažeidžia ir kad administratorius, šaukdamas kreditorių susirinkimą, siekė operatyviai informuoti kreditorius apie įvykusį turto pardavimą, apie parduotą turtą ir gautas lėšas, apie užvestą civilinę bylą ir joje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, draudžiančias parduoti turtą, apie veiksmus, kuriuos atliko bankroto administratorius prasidėjusiame procese, kad būtų leista užbaigti pradėtas pardavimo procedūras tiems pirkėjams, kurie savalaikiai sumokėjo pinigus už perkamas patalpas, išsakyti savo nuomonę dėl pareiškėjos keliamų pretenzijų ir reikalavimų.

Pareiškėjos skundo argumentai, kad skundžiamas nutarimas negalėjo būti priimtas dėl to, jog nebuvo baigta nagrinėti civilinė byla Nr. B2-2454-230/2013, atmetami kaip neteikiantys pagrindo skundžiamą nutarimą pripažinti negaliojančiu, kadangi, nesant draudimo administratoriui sušaukti įmonės kreditorių susirinkimus, administratorius turėjo teisę ir pareigą sušaukti kreditorių susirinkimą ir pateikti savo veiklos ataskaitą, o kreditoriai turėjo teisę išreikšti savo valią pritariant administratoriaus veiksmams (ĮBĮ 11 str. 3 d. 25 p., ĮBĮ 23 str. 4 p.).  Kiti pareiškėjos skundo argumentai (dėl pastato skaidymo į atskirus objektus, dėl kainų diferencijavimo, dėl paskelbimo apie turto pardavimą tvarkos ir kt.), kuriais yra grindžiamas skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo nepagrįstumas, sudaro kito pareiškėjos skundo, pareikšto civilinėje byloje Nr. B2-2454-230/2013, pagrindą. Bankrutavusios individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centras 2013-08-22 kreditorių susirinkimas nutarė nustatyti įmonės ilgalaikio ir trumpalaikio turto pardavimo tvarką ir kainas: ilgalaikio nekilnojamojo turto pardavimą vykdyti aukciono būdu. Aukcioną vykdyti pagal LRV 2001-07-03 nutarime Nr. 831 nustatytą „Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytinių tvarkos aprašas“ tvarką, išskyrus paskelbimą apie būsimą aukcioną. Apie aukcioną skelbti šalies dienraštyje ir nekilnojamojo turto internetinėje svetainėje iki aukciono datos likus ne mažiau kaip dviem savaitėms. Pirminę patalpų pardavimo kainą nustatyti administratoriaus susirinkimo medžiagoje pasiūlytą kainą. Byloje Nr. B2-245–-230/2013 pareiškėja prašė panaikinti 2013-08-22 kreditorių susirinkimo nutarimą dalyje, kuria nutarta parduoti VĮ Turto bankui įkeistą turtą už administratoriaus pasiūlytas kainas bei nutarimą apie įmonės nekilnojamojo turto aukcioną skelbti šalies dienraštyje ir nekilnojamo turto internetinėje svetainėje iki aukciono datos likus ne mažiau kaip dviem savaitėms. Kauno apygardos teismo 2013-10-31 nutartimi pareiškėjos skundas atmestas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013-10-31 nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2454-230/2013, 2014 m. sausio 23 d. nutartimi minėtą nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-147/2014) ir 2014 m. sausio 23 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013-10-15 nutarties, kuria pakeistos 2013-09-06 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (civilinė byla Nr. 2-68/2014). Šios apeliacine tvarka priimtos nutartys įsiteisėjo nuo jų priėmimo momento (CPK 331 str. 6 d., 338 str.). Todėl pareiškėjos skundo argumentai, dėl kurių pagrįstumo yra pasisakyta nurodytose teismų nutartyse ir kurie yra teisiškai įvertinti, neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

              Suinteresuotas asmuo IĮ V. ir S. M. prekybos centras prašo priteisti iš pareiškėjos turėtas atstovavimo išlaidas - 1 000 Lt ( b. l. 78–79). Kadangi atstovavimo išlaidos pagrįstos pateiktais įrodymais ir yra ne didesnės, nei nustatytos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, jos priteistinos, remiantis CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimais.   

              Teisėja, vadovaudamasi LR CPK 290–291 straipsniais,  ĮBĮ 24 straipsniu,

n u t a r i a:

                            Pareiškėjos skundą atmesti.

              Priteisti iš pareiškėjos V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui bankrutavusiai individualiai įmonei V. ir S. M. prekybos centras (įmonės kodas 15110179) 1 000 Lt atstovavimo išlaidas.

Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti duodamas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

              Teisėja                                                                                                                                          Nijolia Indreikienė