Civilinė byla Nr. 2- 556/2007
Procesinio sprendimo kategorija 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. rugsėjo 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V.A.Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 22 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-2166-39/2007 pagal ieškovo A.A. ieškinį atsakovei Violetai V.A.Ž. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
Ieškovas A.A. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės V.A.Ž. 240 000 Lt skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas. Nurodė, kad pagal paskolos raštą 2004 m. kovo 1 d. paskolino atsakovei 240 000 Lt. Skolos grąžinimo terminas baigėsi 2004 m. liepos 1 d., tačiau atsakovė sutartu terminu skolos negrąžino. Kadangi reikalavimo suma yra didelė ir atsakovė vengia grąžinti skolą, todėl ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytinos laikinosios apsaugos priemonės ieškinio reikalavimų ribose.
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 22 d. nutartimi nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės V.A.Ž. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą esantį pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis. Nesant ar nepakankant kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, teismas nusprendė areštuoti atsakovės pinigines lėšas bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant 240 000 Lt sumos. Teismas nutartyje nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas yra turtinis, ieškinio suma yra didelė, ieškovė vengia vykdyti jai priklausančią prievolę grąžinti skolą, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė gali slėpti turtą ar kitaip jį apsunkinti, todėl teismas nusprendė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu ir taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Atsakovė V.A.Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:
- įstatymas įpareigoja teismą motyvuoti sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nurodyti teisės aktus, kuriais teismas vadovaujasi. Teismo nurodytas motyvas dėl didelės ieškinio sumos yra nepakankamas ir nepagrįstas.
- Ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu ir nėra įrodymų, jog atsakovė slėps ar kitaip bandys apsunkinti turimą turtą. Atsakovė neatliko jokių veiksmų leidžiančių teigti, jog ji slepia turimą turtą, apie skolą sužinojo tik gavusi ieškinį iš teismo, užsiima verslu ir turi pakankamai turto ieškinio reikalavimams įvykdyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos teismuose yra suformuota teismų praktika, jog aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, teismų praktikoje preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose: Nr. 2-127/2005; Nr. 2-105/2006 ir kitos).
Iš ieškinio matyti, kad atsakovėms pareikštas 240 000 Lt reikalavimas (b.l. 4--5), t.y. reikalavimo suma yra didelė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai preziumavo, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.).
Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog teismas nenurodė teisės normų ir nemotyvavo savo nutarties. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas nurodė teisės normas, kuriomis remiasi, t.y. CPK 144 straipsnio 1 dalį, CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus. Teismas nutartyje motyvavo, jog dėl didelės ieškinio sumos preziumuoja, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Todėl apelianto argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.
Apeliantės argumentai, kad ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių grėsmę teismo sprendimų įvykdomumui, nepagrįsti. Kadangi dėl didelės ieškinio sumos yra preziumuojama, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu, todėl kitų įrodymų šiai prezumpcijai patvirtinti nereikalaujama. Dėl šių aplinkybių apeliantės argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.
Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu:
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Audronė Jarackaitė
Gintaras Pečiulis
Vigintas Višinskis