Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [ATP-224-107-2011].doc
Bylos nr.: ATP-224-107/2011
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Tauragės AVPK Šilalės r. PK 190453332 institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 str.):
Transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimai (ATPK 123-134, 137-1373 str.):
Kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ATPK 1241 str.)
Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą (ATPK 127 str.)
Administracinių teisės pažeidimų bylų procesas
Nutarimas administracinių teisės pažeidimų bylose

Administracinė byla Nr

                                                                                      Administracinė byla Nr. ATP-224-107/2011

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00478-2011-6

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                    45.4.4.; 45.4.2.; (S)



 

 

 

 

                  KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

              N U T A R T I S

            2011 m. rugsėjo 29 d.

           Klaipėda

 

              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracine tvarka nubausto V. G., gim. (duomenys neskelbtini) , apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo, kuriuo V. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. 4000 litų bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams, pagal ATPK 1241 str. 7 d. paskirta 20 litų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 4000 litų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams,

 

n u s t a t ė :

 

              2011-08-01 V. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu jis nubaustas pagal ATPK 127 str. 3 d., 1241 str. 7 d. už tai, kad, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 5, 9, 14, 133 punktų reikalavimus, 2011-07-31  19.20 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), vairavo automobilį „Audi 80“, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota Previa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnui pareikalavus, nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir transporto registravimo dokumentų. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

              Nubaustasis V. G. su Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu nesutinka. Apeliaciniame skunde V. G. pripažįsta, kad dėl to, jog, būdamas neblaivus, vairavo automobilį ir padarė avariją, pasielgė netinkamai, dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Nurodo, kad neatvyko į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių, nes po 2011-07-31 patirto šoko gulėjo Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Apie tai jo draugė R. V. telefonu pranešė Šilalės rajono apylinkės teismui, prašė atidėti teismo posėdį kitai dienai. Tačiau telefonu atsiliepusi teismo sekretorė nieko nenorėjo girdėti, apie tai nepranešė ir teisėjui, nes skundžiamame nutarime konstatuota, jog pažeidėjas apie nedalyvavimą teisme nepranešė. V. G. tvirtina, kad atvykti į teismą nevengė.

Apeliantas nurodo, kad, kai kitą dieną buvo paleistas iš policijos komisariato, savo vairuotojo pažymėjimą ir automobilio registracijos dokumentus rado automobilyje, tačiau juos pateikti policijos pareigūnui buvo jau per vėlu. Tą dieną, kai įvyko autoavarija, jis patyrė stiprų emocinį šoką, todėl negalėjo greitai surasti savo automobilio dokumentų, vairuotojo teisių ir jų pateikti policijos pareigūnui.

Apeliantas tvirtina, kad 2011-07-31, po avarijos, policijos pareigūnas tikrindamas jo girtumą, padavė pūsti į alkotesterį jau su užmautu vamzdeliu (antgaliu). Apelianto nuomone, vamzdelis jau buvo panaudotas, nes naujas antgalis turėtų būti užmaunamas prie pažeidėjo akių, tačiau policininkas to nepadarė. Pareigūnas liepė pūsti, o V. G. pūtė, kol alkotesteris supypsėjo. Pareigūnas, pažiūrėjęs į tikriausiai netinkamus rezultatus, liepė pūsti vėl. V. G. pūtė vėl, kol alkotesteris supypsėjo, tačiau ir tada pareigūnui vėl kažkas nepatiko, tad liepė pūsti trečią kartą. Tuomet alkotesteris nesupypsėjo. Apeliantas nurodo, kad tik kitą dieną, kai jį išleido iš blaivyklos, pareigūnas išsikvietė jį į kabinetą, pakišo pasirašyti kažkokį kvitą. Kai V. G. pasirašė, pareigūnas užsiminė, kad tai alkotesterio rodmenys, t. y. vakar dieną įpūstos promilės. Apelianto nuomone, alkotesterio rodmenis turi užfiksuoti per valandą tuoj po įvykio, todėl apeliantas abejoja, jog kvite užfiksuoti yra jo, o ne kito asmens girtumo duomenys. V. G. nurodo, kad tą pačią dieną jam niekas niekur pasirašyti nedavė. Ne tik ant kvito, bet ir į kažkokį žurnalą davė pasirašyti tik kitą dieną. Pareigūnas jam teisių neišaiškino, o tik nurodinėjo, kur pasirašyti. Nubaustasis V. G. nurodo, kad prieš dvi valandas buvo išgėręs du butelius alaus, todėl abejoja, jog galėjo būti nustatytas vidutinio laipsnio girtumas. Apelianto tvirtinimu, įvykio dieną jis prašė pareigūno nuvežti jį į ligoninę, kad ten būtų paimtas kraujas girtumui nustatyti, nes kraujo tyrimai yra tiksliausi, tačiau pareigūnas to nenorėjo net girdėti ir nuvežti į ligoninę nesutiko, taip pažeidė jo teises.

Apeliantas teigia, kad, skiriant nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į jokias lengvinančias aplinkybes, teismo posėdis vyko jam nedalyvaujant, nors teismo sekretorei buvo pranešta apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje dėl pateisinamos priežasties, nurodo, kad jis gyvena kaimo vietovėje, kur darbą susirasti tikrai neįmanoma. Tuo metu ieškojo ir intensyviai ieško darbo (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė jam labai reikalinga, kad galėtų nuvykti į darbą. Paskirta 4000 litų bauda yra per didelė, jos susimokėti per 40 dienų neturi iš ko, nes pragyvenimo sąlygos yra labai blogos, nuo mažumės buvo paliktas abiejų tėvų likimo valiai. V. G. dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, prašo apsvarstyti galimybę sumažinti vairuotojo teisių atėmimo laikotarpį bei sumažinti paskirtą piniginę nuobaudą ir ją pakeisti viešais darbais arba leisti ją mokėti dalimis.

              Nubaustasis V. G. prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą panaikinti, bylą išnagrinėti iš naujo ir paskirti švelnesnę bausmę.

                            Apeliacinis skundas atmestinas.

              Nubausto V. G. neblaivumo laipsniui nustatyti buvo naudojamas alkotesteris „Alcotest 6810“, kurio patikros sertifikatas Nr. 0793995 galiojo iki 2011-08-13 (b. l. 7, 8). V. G. su alkotesterio, kuriuo jam buvo nustatytas 1,95 promilės girtumas, rodmenimis sutiko,  alkotesterio rodmenis patvirtino savo parašu (b. l. 7). Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. G. buvo surašytas kitą dieną po įvykio, t. y. 2011-08-01. V. G. savo parašu patvirtino, jog su protokolu susipažino, protokolo kopiją gavo, teisės ir pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK 272 straipsnyje, jam buvo išaiškintos (b. l. 4). Nubaustasis V. G. 2011-08-01 paaiškinime prisipažino, jog 2011-08-31, apie 19.20 val., vairavo automobilį būdamas prieš dvi valandas išgėręs du bokalus alaus, su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo bei automobilio registracijos dokumentų, dėl padaryto pažeidimo savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. V. G. savo paaiškinime apie tai, jog jam netinkamai buvo nustatinėjamas girtumas ar buvo kilusios kokios abejonės dėl to, jog ant alkotesterio buvo užmautas nenaujas antgalis, neužsiminė, kad prašė pareigūno nuvežti jį į ligoninę, kur būtų paimtas kraujas girtumui nustatyti, taip pat neužsiminė, jokių pretenzijų paaiškinime nepareiškė (b. l. 10).

              V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai dėl V. G. kaltės, padarius administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos jis nubaustas skundžiamu nutarimu, jokių abejonių nekelia. Duomenų, kurie patvirtintų, jog buvo kaip nors pažeistos V. G. teisės, nenustatyta, todėl tikėti V. G. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog pareigūnai pažeidė jo teises, taip pat, kad alkotesterio rodmenys galėjo būti kito asmens, nėra jokio pagrindo.

              Apeliaciniame skunde V. G. tvirtina, jog jo draugė telefonu pranešė Šilalės rajono apylinkės teismui apie tai, jog jis guli ligoninėje, ir prašė bylos nagrinėjimą atidėti.

              ATPK 272 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.

              Iš 2011-08-01 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 93P–1031208–11 turinio matyti, kad V. G. administracinio teisės pažeidimo byla buvo paskirta nagrinėti (duomenys neskelbtini). Kad apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta tinkamai, neneigė ir pats V. G.. Nagrinėjant bylą apylinkės teisme, V. G. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių ir tas priežastis patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė. Jei V. G. draugė paskambino į teismą ir pranešė apie V. G. negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, tačiau teismui nebuvo pateikti svarbias priežastis patvirtinantys dokumentai, nelaikytina, jog prašymas atidėti bylos nagrinėjimą buvo pateiktas tinkamai. Dokumentus apie neatvykimo į teismą patvirtinančias priežastis V. G. pateikė tik kartu su apeliaciniu skundu (b. l. 33). Pavėluotai pateikta pažyma apie tai, jog V. G. nuo 2011-08-04 iki 2011-08-09 gydėsi ligoninėje, negali būti pagrindas pripažinti, jog apylinkės teismas pažeidė ATPK 272 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad skundžiamas nutarimas turėtų būti naikinamas ir turėtų būti priimtas naujas nutarimas.

                            Apeliaciniame skunde keliamas ir paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta pagal ATPK 127 str. 3 d. piniginė bauda bei papildoma nuobauda yra per griežtos. Iš skundo argumentų galima suprasti, kad apeliantas mano, jog jo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir paskirti mažesnę piniginę baudą arba ją pakeisti viešaisiais darbais, arba leisti ją mokėti dalimis, taip pat sumažinti atėmimo teisės vairuoti transporto priemones terminą.

              ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo trejų iki penkerių metų arba paskiriant administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo trejų iki penkerių metų.

              ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

              Vadovaujantis teismų praktika, ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1 1396/2007, N17 103/2007).

              Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

              Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą. Prevencinių priemonių taikymu ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

              V. G. pažeidimas, numatytas ATPK 127 str. 3 d., yra šiurkštus ir vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

              Tai, kad V. G. gailisi dėl padaryto pažeidimo, apylinkės teismas šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę švelninančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau vien šios aplinkybės konstatavimas nėra pagrindas taikyti 301 straipsnį, būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog V. G. neturi lėšų paskirtai nuobaudai sumokėti, kad transporto priemonė gal būt tik ateityje bus reikalinga nuvykti į darbą, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apribos tokio poreikio tenkinimą, negali būti pripažintos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Specialiosios teisės atėmimo netaikymas šiuo atveju reikštų netinkamą nuobaudos individualizavimą.

              Skirdamas nuobaudas V. G., apylinkės teismas atsižvelgė į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir paskyrė ATPK 127 str. 3 d. numatytą minimalią 4000 litų baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones minimaliam trejų metų terminui. Nors paskirtos minimalios baudos dydis yra gana griežtas, tačiau jį sumažinti arba skirti kaip alternatyvią nuobaudą – viešuosius darbus – vien dėl to, jog V. G. niekur nedirba, nors yra jauno amžiaus ir darbingas, nėra pagrindo. ATPK 313 straipsnio nuostatos per keturiasdešimt dienų nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į pirmosios instancijos teismą su rašytiniu prašymu išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą, atsižvelgiant į baudos dydį, apelianto turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes V. G. teisės nevaržo.

              Jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadaro teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, nurodytos teisės atėmimo terminą sutrumpinti (ATPK 329 straipsnis).

              Esant apeliaciniame skunde ir šioje nutartyje aptartoms aplinkybėms, Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-08-08 nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl nekeistinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

                                  n u t a r i a :

 

Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą, V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

 

 

Teisėjas                                                                                                                       Stasys Valužis