Administracinė byla Nr. eAS-19-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00715-2018-9

                Procesinio sprendimo kategorija 53.1

 (S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2019 m. sausio 3 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo ir patikrinimo akto panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjas S. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą Klaipėdos rūmus, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVMI) 2018 m. sausio 22 d. patikrinimo aktą Nr. FR0680-22 (toliau – ir Aktas) ir 2018 m. balandžio 20 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (6.5)-FR0682-128 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos AVMI, vykdydama 2014 m. gruodžio 22 d. pavedimą, atliko pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą (toliau – ir Patikrinimas) laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Atlikus patikrinimą priimtas Aktas, kuriuo nustatyta, jog pareiškėjas 2009 metais disponavo piniginėmis lėšomis, kurių nedeklaravo ir kurių gavimo šaltinių negali pagrįsti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, pareiškėjui apskaičiuotos papildomai mokėtinos į biudžetą 9 962,05 Eur GPM ir 3 982,85 Eur PSD sumos. Atsižvelgus į pareiškėjo pateiktas pastabas, Sprendimu Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento I Juridinių asmenų patikrinimo skyriui pavesta atlikti pakartotinį pareiškėjo mokestinį patikrinimą. Pareiškėjo nuomone, skundžiami Aktas ir Sprendimas yra neteisėti ir nepagrįsti, nes argumentai, kuriais Klaipėdos AVMI rėmėsi priimdama Sprendimą, akivaizdžiai prieštarauja Aktui ir pareiškėjo pateiktiems įrodymams; atsakovas Patikrinimą atliko ilgiau nei trejus metus, turėjo galimybę nustatyti ir išnagrinėti visas aktualias aplinkybes, todėl pakartotinis patikrinimas netikslingas ir neteisėtas; atsakovas nepagrindė pareiškėjui priskaičiuotų mokesčių ir susijusių sumų ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnio 1 dalies reikalavimus; nepagrįstai neatsižvelgė į trečiųjų asmenų paaiškinimus, subjektyviai vertino arba išvis nevertino patikrinimui svarbių faktinių aplinkybių.

Atsakovas Klaipėdos AVMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė, kad aiškinantis pareiškėjui suteiktos paskolos gavimo bei paskolos teikėjo finansines galimybes suteikti tokio dydžio paskolą aplinkybes, buvo išsiųsti paklausimai Rumunijos, vėliau – Rusijos Federacijos mokesčių administratoriams ir dėl šios informacijos gavimo Patikrinimas užsitęsė. Pareiškėjas, nesutikdamas su Aktu, pateikė pastabas, kartu pateikdamas naujus, patikrinimo metu nežinomus įrodymus ir paaiškinimus bei prašydamas netvirtinti Akto. Klaipėdos AVMI, išnagrinėjusi pareiškėjo pastabas ir vadovaudamasi MAĮ 132 straipsniu, Sprendimu nusprendė atlikti pakartotinį patikrinimą, kurio metu būtų įvertinti pareiškėjo papildomai pateikti įrodymai, kurie atlikto mokestinio patikrinimo metu nebuvo pateikti ir apie kuriuos mokesčių administratoriui nebuvo žinoma, tai pat, atsižvelgiant į pateiktas pastabas, pakartotinai nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, galinčias turėti įtakos teisingam mokesčių apskaičiavimui ir tik tada spręsti klausimą dėl pareiškėjo apmokestinimo. Atsakovo teigimu, pakartotinį patikrinimą atlikti tikslinga. Pareiškėjas pats išreiškė nesutikimą su Aktu bei jame esančiomis išvadomis, todėl pakartotinis patikrinimas lemtas ne tik mokesčių administratoriaus, bet ir pareiškėjo pateiktų pastabų dėl Akto. Pakartotinio patikrinimo atlikimas nereiškia, kad jis savo išvadomis bus visiškai nepalankus pareiškėjui. Kauno AVMI nuomone, pareiškėjo reikalavimas panaikinti Aktą negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

 

II.

 

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 1 p.).

Teismas nustatė, kad Klaipėdos AVMI specialistai, vykdydami Klaipėdos AVMI 2014 m. gruodžio 22 d. pavedimą tikrinti Nr. FR0773-688, atliko pareiškėjo S. M. GPM ir PSD įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. patikrinimą. Patikrinimas pradėtas 2014 m. gruodžio 22 d., baigtas 2018 m. sausio 22 d., buvo sustabdytas nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. dėl papildomos informacijos gavimo iš užsienio valstybių mokesčių administratoriaus ir kitų institucijų. Nustatyta, kad 2009 metais pareiškėjas nedeklaravo 229 206 Lt apmokestinamųjų pajamų, todėl papildomai apskaičiuojama mokėtina į biudžetą 34 397 Lt (9 962,05 Eur) GPM ir 13 752 Lt (3 982,85 Eur) PSD įmokų. Akte nurodyta, jog gauta papildoma informacija, turinti įtakos mokesčių apskaičiavimui, kuri nebuvo žinoma šio mokestinio patikrinimo metu, gali būti vertinama pakartotinio patikrinimo metu.

Teismas nustatė, kad Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja, išnagrinėjusi Aktą, nustatė, jog tikslinga atlikti pakartotinį patikrinimą, kurio metu būtų įvertinti pareiškėjo papildomai pateikti įrodymai, kurie atlikto mokestinio patikrinimo metu nebuvo pateikti ir apie kuriuos mokesčių administratoriui nebuvo žinoma, taip pat pakartotinio patikrinimo metu tikslinga pakartotinai nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, galinčias turėti įtakos pareiškėjo teisingam apmokestinimui ir tik tada spręsti klausimą dėl pareiškėjo apmokestinimo. Sprendimu Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento I Juridinių asmenų patikrinimo skyriui pavesta atlikti pareiškėjo pakartotinį patikrinimą.

Teismas aptarė ABTĮ nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl aktų, galinčių būti ginčo administracinėje byloje dalyku. Teismas nurodė, kad konkrečias teisines pasekmes mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės srityje, atliekant mokestinį patikrinimą, mokesčių mokėtojui paprastai sukelia sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnai nustato mokesčių įstatymų pažeidimus (MAĮ 132 str. 1 ir 2 d.), o pareiškėjo reikalavimas panaikinti mokestinio patikrinimo aktą negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

Teismas pažymėjo, kad remiantis suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika iš esmės panašiose bylose, savarankišku administracinės bylos dalyku mokesčių teisinių santykių srityje taip pat negali būti pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti), pavedimas atlikti operatyvų patikrinimą, centrinio mokesčių administratoriaus sutikimas (leidimas) atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą ir pavedimas atlikti pakartotinį patikrinimą.

Teismas nurodė, kad nors pradedant mokestinio patikrinimo procedūrą privaloma surašyti pavedimą atlikti mokestinį patikrinimą, tačiau pats pavedimas tikrinti niekaip nelemia mokesčių mokėtojo materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Sprendimas pavesti atlikti mokestinį patikrinimą yra tik būtina prielaida pradėti mokesčių administravimo procedūrą – mokestinį patikrinimą, o pavedimu tikrinti mokesčių mokėtojas iš esmės yra tik informuojamas apie jo atžvilgiu pradėtą specifinę mokesčių administravimo procedūrą. Konkrečias teisines pasekmes mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės srityje, atliekant mokestinį patikrinimą, mokesčių mokėtojui paprastai sukelia sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnai nustato mokesčių įstatymų pažeidimus (MAĮ 132 str. 1 ir 2 d.).

Teismas konstatavo, kad pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti), taip pat pavedimas atlikti pakartotinį patikrinimą iki patvirtinant patikrinimo aktą, yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t. y. tik vienas iš aptariamos mokesčių administravimo procedūros, kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas, metu priimamų dokumentų. Todėl tokio pavedimo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks pavedimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), mokesčių mokėtojas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą šioje mokesčių administravimo procedūroje, o nagrinėdamos pastarąjį ginčą ikiteisminės institucijos ar (ir) teismas įvertins ir tokius tarpinius (procedūrinius) sprendimus (veiksmus), kaip pavedimas atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą, bei šiais procedūriniais (tarpiniais) sprendimais (veiksmais) padarytų pažeidimų įtaką galutinio aptariamos mokesčių administravimo procedūros sprendimo teisėtumui.

Teismas konstatavo, kad byloje skundžiamas Aktas ir Sprendimas, kuriuo pavedama atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą, nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku. Todėl vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, teismas administracinę bylą nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai ir neteismingą bendrosios kompetencijos teismui.

 

III.

 

Pareiškėjas S. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį.

Pareiškėjas pažymi, jog Sprendimas atlikti pakartotinį patikrinimą ir tokio patikrinimo atlikimas savaime sukelia mokesčių mokėtojui teisines pasekmes, o būtent – pareigų bei didelių nepatogumų. Mokesčių mokėtojas yra įpareigojamas mokesčių administratoriui pateikti dokumentus, duoti paaiškinimus, atlikti kitus būtinus veiksmus bei vykdyti mokesčių administratoriaus nurodymus; mokestinis patikrinimas trikdo pareiškėjo veiklą, atitraukia nuo tiesioginių pareigų vykdymo, sukelia nepagrįstų nepatogumų, taigi, natūraliai yra sukeliamos teisinės pasekmės. Pareiga stengtis kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą mokesčių administratoriui (jo pareigūnui) atliekant savo funkcijas yra įtvirtinta MAĮ 32 straipsnio 7 punkte. Pareiga pagrįsti, jog mokesčių mokėtojui duodami privalomi nurodymai yra būtini, tenka mokesčių administratoriui. Šiuo atveju mokesčių administratorius nepagrindė pakartotinio patikrinimo būtinumo, todėl pakartotinio patikrinimo atlikimas gali būti pripažįstamas mokesčių mokėtojo veiklos trikdymu, atitinkamai, sukeliančiu teisines pasekmes.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Akto sprendimas atlikti pakartotinį patikrinimą nėra pagrįstas, nes Akte yra surinkta visa reikiama informacija, kaip to reikalauja įstatymai bei viešojo administravimo principai. Taigi nėra jokio pagrindo ar prasmės atlikti pakartotinį patikrinimą iš naujo. Mokesčių administratorius, vykdydamas savo funkcijas, privalo vadovautis viešojo administravimo principais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje, atlikdamas savo pareigas privalo netrikdyti pareiškėjo veiklos vykdant mokestinius patikrinimus pakartotinai ir už tą patį laikotarpį. Todėl pareiškėjas įsitikinęs, jog Aktas turi būti panaikintas, kaip prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams bei viešojo administravimo principams.

Pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos AVMI mokestinį patikrinimą atliko ilgiau, nei trejus metus ir turėjo galimybę nustatyti ir išnagrinėti visas aktualias faktines aplinkybes, todėl pakartotinis patikrinimas yra netikslingas ir neteisėtas. Taigi Sprendimas, kuriuo nuspręsta atlikti pakartotinį patikrinimą, prieštarauja MAĮ ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, nes teisė atlikti pakartotinį patikrinimą siejama su poreikiu surinkti papildomus ginčui svarbius įrodymus ar ištirti nenagrinėtas faktines aplinkybes, tačiau Sprendime Klaipėdos AVMI nenurodo aplinkybių, kurias reikėtų papildomai ištirti ar įrodymų, kuriuos reikėtų papildomai surinkti, o Klaipėdos AVMI argumentas, kad turi būti papildomai išnagrinėtos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo iš Z. ir D. Ž. gauta paskola, prieštarauja Akto išvadoms, todėl yra visiškai nepagrįstas.

Atsakovas Klaipėdos AVMI prašo pareiškėjo S. M. atskirąjį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas teigia, kad pareiškėjo skundžiami Aktas ir Sprendimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku. Pareiškėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus išvadomis, padarytomis atlikus jo mokestinį patikrinimą, pateikė naujų argumentų bei įrodymų, kuriuos būtina iš naujo įvertinti, siekiant objektyvumo ir tikslumo, taigi pakartotinis patikrinimas sąlygotas ne tik mokesčių administratoriaus, bet ir paties pareiškėjo veiksmų ir pastabų, be to, negalima teigti, kad pakartotinio patikrinimo rezultatai bus nepalankūs pareiškėjui. Pareiškėjo argumentai dėl mokesčių administratoriaus pareigos pagrįsti pakartotinio patikrinimo atlikimo būtinumą, o jo nepagrindus tai galima vertinti kaip pareiškėjo veiklos trikdymą, t. y. sukeliantį teisines pasekmes, yra pareiškėjo subjektyvi nuomonė. Pirmosios instancijos teismas surinktų įrodymų pagrįstumo, pakankamumo nevertino, nes bylą nutraukė. Konkrečias teisines pasekmes mokesčių mokėtojui sukelia sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuomet mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius nustato mokesčių įstatymo pažeidimus. 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.

 

Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas S. M. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos AVMI 2018 m. sausio 22 d. patikrinimo aktą Nr. FR0680-22 ir 2018 m. balandžio 20 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (6.5)-FR0682-128. Pirmosios instancijos teismas administracinę bylą nutraukė, konstatavęs, kad Aktas ir Sprendimas, kuriuo pavedama atlikti pareiškėjo pakartotinį mokestinį patikrinimą, nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku. Pareiškėjas su tokia teismo išvada nesutinka, nes teisinės pasekmės jam atsiras trikdant jo veiklą pakartotinio mokestinio patikrinimo metu, be to, Sprendimas nepagrįstas, nes nenurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriuos reikia papildomai surinkti ar ištirti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles (pvz., 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-341/2009; 2009 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-404/2009; 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-54/2012 ir kt.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Taigi nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo skundžiami aktai jam nesukelia teisinių pasekmių.

Bylos duomenys patvirtina, kad skundžiamu Aktu pareiškėjui apskaičiuotos papildomai mokėtinos į biudžetą 9 962,05 Eur GPM ir 3 982,85 Eur PSD sumos, o pareiškėjui pateikus 2018 m. kovo 19 d. pastabas dėl Akto kartu su papildomais dokumentais, 2018 m. balandžio 20 d. Klaipėdos AVMI priėmė Sprendimą, kuriuo pavedė Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento I Juridinių asmenų patikrinimo skyriui atlikti pareiškėjo S. M. pakartotinį mokestinį patikrinimą. Atsakovas Sprendime nurodė, kad tikslinga atlikti pareiškėjo pakartotinį mokestinį patikrinimą, kurio metu būtų įvertinti pareiškėjo papildomai pateikti įrodymai, kurie atlikto mokestinio patikrinimo metu nebuvo pateikti ir apie kuriuos mokesčių administratoriui nebuvo žinoma, taip pat tikslinga pakartotinai nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, galinčias turėti įtakos pareiškėjo teisingam apmokestinimui ir tik tada spręsti dėl pareiškėjo apmokestinimo. Taigi akivaizdu, kad Sprendimu Aktas patvirtintas nebuvo, be kita ko, atsižvelgus ir į paties pareiškėjo pateiktus naujus paaiškinimus bei dokumentus.

Remiantis nuosekliai suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika iš esmės panašiose bylose, savarankišku administracinės bylos dalyku mokesčių teisinių santykių srityje negali būti pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti) (žr., pvz., 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-593/2011); pavedimas atlikti operatyvų patikrinimą (žr., pvz., 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-145/2011, 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-190/2011, 2011 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1412/2011); centrinio mokesčių administratoriaus sutikimas (leidimas) atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą (žr., pvz., 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-408/2011, 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1276/2014). Pažymėtina, kad MAĮ 144 straipsnio nuostata, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą nesuponuoja teisės skųsti teismui ir tokius mokesčių administratoriaus veiksmus, kurie teisinių pasekmių nesukelia ir kurių nagrinėjimas teisme būtų beprasmis

Pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti), taip pat pavedimas atlikti pakartotinį patikrinimą iki patvirtinant patikrinimo aktą, negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Nors pradedant mokestinio patikrinimo procedūrą privaloma surašyti pavedimą atlikti mokestinį patikrinimą, tačiau pats pavedimas tikrinti niekaip nelemia mokesčių mokėtojo materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Sprendimas pavesti atlikti mokestinį patikrinimą yra tik būtina prielaida pradėti mokesčių administravimo procedūrą – mokestinį patikrinimą, o pavedimu tikrinti mokesčių mokėtojas iš esmės yra tik informuojamas apie jo atžvilgiu pradėtą specifinę mokesčių administravimo procedūrą. Tuo metu konkrečias teisines pasekmes mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės srityje, atliekant mokestinį patikrinimą, mokesčių mokėtojui paprastai sukelia sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnai nustato mokesčių įstatymų pažeidimus (MAĮ 132 str. 1 ir 2 d.). Taigi akivaizdu, jog pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti), taip pat pavedimas atlikti pakartotinį patikrinimą iki patvirtinant patikrinimo aktą, yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t. y. tik vienas iš aptariamos mokesčių administravimo procedūros, kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas, metu priimamų dokumentų. Todėl tokio pavedimo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks pavedimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), mokesčių mokėtojas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą šioje mokesčių administravimo procedūroje. Būtent nagrinėdamos pastarąjį ginčą ikiteisminės institucijos ar (ir) teismas įvertins ir tokius tarpinius (procedūrinius) sprendimus (veiksmus), kaip pavedimas atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą, bei šiais procedūriniais (tarpiniais) sprendimais (veiksmais) padarytų pažeidimų įtaką galutinio aptariamos mokesčių administravimo procedūros sprendimo teisėtumui.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje skundžiami Aktas ir Sprendimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia ir administracinę bylą nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu (administracinė byla nutraukiama, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui). Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl jam kilsiančių teisinių pasekmių atliekant jo pakartotinį mokestinį patikrinimą, atsižvelgus į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nesudaro pagrindo tenkinti jo atskirojo skundo. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo S. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                Laimutis Alechnavičius

 

                                        Artūras Drigotas

 

                                        Dalia Višinskienė