Civilinė byla Nr. e2S-1375-618/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11107-2018-2  

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.2.5

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gruodžio 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl paramos priteisimo ir pagal atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei V. M. dėl tėvystės pilnamečiam vaikui nuginčijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. M..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė V. M. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. M. (toliau – ir atsakovas, apeliantas) paramą periodinėmis įmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki mokslo baigimo, t. y. iki 2022 m. birželio 30 d. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad jis nėra ieškovės biologinis tėvas, ir panaikinti ieškovės gimimo liudijime duomenis apie atsakovą.

2.       Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-52-460/2020 Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-916/2020 panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarties ir Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas priešieškinis, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – priešieškinį tenkino ir nustatė, kad atsakovas R. M. nėra ieškovės V. M. tėvas, o ieškovė V. M. nėra atsakovo R. M. vaikas.

3.       Teisme buvo gautas atsakovo R. M. prašymas priteisti atsakovui iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartimi atsakovo R. M. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestas.

5.       Teismas nustatė, kad atsakovas patyrė 4 233 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 225 Eur žyminis mokestis, t. y. po 75 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, apeliacinį ir kasacinį skundus, 2 750 Eur už advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme, 800 Eur už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, 410 Eur už ekspertizę, 48 Eur kuro išlaidos už kelionę.

6.       Teismas pažymėjo, kad bylose esančiais įrodymais nustatyta, jog kreipimosi į teismą metu ieškovei nebuvo žinoma aplinkybė, kad atsakovas nėra jos biologinis tėvas. Ši aplinkybė paaiškėjo atsakovui pareiškus priešieškinį ir bylos nagrinėjimo metu atlikus ekspertizę tėvystei nustatyti. Taigi, ieškovė, besikreipdama į teismą, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, ieškinį reiškė pagrįstai, neturėdama pagrindo abejoti, kad atsakovas, kaip jos tėvas, vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.1921 straipsnio 1 dalimi, turi pareigą teikti jai išlaikymą. Atkreiptinas dėmesys, jog, Klaipėdos apylinkės teismui 2019 m. liepos 18 d. sprendimu atmetus ieškovės ieškinį, ji apeliacinio ir kasacinio skundų neteikė. Taigi bylos nagrinėjimas apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose vyko atsakovo iniciatyva, jam siekiant nuginčyti tėvystę ieškovės atžvilgiu.

7.       Teismo vertinimu, nepaisant to, kad kasacinis teismas sutiko su atsakovo, o ne ieškovės pozicija dėl tėvystės nuginčijimo, šis teismo sprendimas buvo grindžiamas ne aplinkybe, kad ieškovės pozicija aiškiai prieštarauja teisės aktų reikalavimams, o kasaciniam teismui atlikus išsamų šalių interesų pusiausvyros vertinimą, t. y. įvertinus, ar vienos iš šalių teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimas (tęsiant teisinį tėvystės santykį ar jį nutraukiant), tenkinant kitos šalies interesus, yra proporcinga priemonė tikslui pasiekti. Taigi, ieškovė turėjo pagrindą nesutikti su atsakovo pozicija dėl tėvystės nuginčijimo. Be to, nors atsakovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo buvo pareikštas ieškovės atžvilgiu, tačiau minėto reikalavimo tenkinimas nėra susijęs išimtinai su ieškove ir turi reikšmės atsakovo bei trečiojo asmens J. M. (toliau – ir trečiasis asmuo) – ieškovės motinos – teisėms ir pareigoms, susijusioms su ieškove. Taigi, akivaizdu, kad, atsakovui pareiškus priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, jis siekė užtikrinti platesnius nei tik su ieškove susijusius interesus. Teismas nutarė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš ieškovės neatitiks teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, todėl atsakovo prašymo netenkino.

III. Atskirojo skundo argumentai

8.       Atskiruoju skundu atsakovas R. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. patenkinti R. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

8.1.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2020 m. rugsėjo 23 d. priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-916/2020, kuria nutarė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 28 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovo priešieškinis, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį tenkinti ir nustatyti, kad R. M. nėra V. M. tėvas, o V. M. nėra R. M. vaikas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, konstatuotina, kad LAT 2020 m. rugsėjo 23 d. priimdamas nutartį, o tiksliau, priimdamas naują sprendimą, bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė. Remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 5 dalimi, jei kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tačiau, jeigu kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas.

8.2.                      Atsižvelgiant į bendrąsias (tiek į materialines, tiek ir procesines) asmens / atsakovo teises ir į tai, kas dėstoma teismo skundžiamoje nutartyje, darytina pagrįsta prielaida, jog teismas tiesiog pažymi (kartu atmesdamas atsakovo prašymą), kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nebūtų jam susidarę, jeigu atsakovas tiesiog nebūtų kreipęsis į teismus (tiek su priešieškiniu, tiek su apeliaciniu ir kasaciniu skundais), vadinasi, atsakovas turėjo atsisakyti savo teisių, laisvių ir teisėtų interesų gynimo ir nesikreipti į teismą, tiesiog atsisakyti teisės kreiptis į teismą ir taip išvengti bylinėjimosi išlaidų patyrimo. Nors CPK 5 straipsnio 2 dalis tą imperatyviai draudžia.

8.3.                      Byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kad atsakovas būtų elgęsis teisminio nagrinėjimo metu neteisėtai, kad būtų nevykdęs kokių nors teismo įpareigojimų, kad atsakovas R. M. būtų elgęsis nesąžiningai, nesilaikęs bendradarbiavimo, koncentruotumo ir kitų civilinio proceso principų. Atsakovas visomis savo procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai ir laiku, iš teismo nebuvo gavęs jokių pastabų ir (ar) procesinių nuobaudų. Todėl, dar kartą įvertinus visą šalių išnagrinėtą bylą, pripažintina, kad teismas skundžiama nutartimi neteisingai aiškino CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalis.

9.       Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11.       CPK

       Dėl atskirojo skundo argumentų

12.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo R. M. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo paramą periodinėmis įmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki mokslo baigimo, t. y. iki 2022 m. birželio 30 d. Ieškovė ieškinį dėl paramos priteisimo pareiškė dar nežinodama, kad atsakovas nėra jos biologinis tėvas. Atsakovui gavus ieškovės ieškinį ir paskambinus trečiajam asmeniui (ieškovės motinai), ši užsiminė apie abejotiną jo biologinę tėvystę. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad jis nėra ieškovės biologinis tėvas, ir panaikinti ieškovės gimimo liudijime duomenis apie atsakovą. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-52-460/2020 Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-916/2020 panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarties ir Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas priešieškinis, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – priešieškinį tenkino ir nustatė, kad atsakovas R. M. nėra ieškovės V. M. tėvas, o ieškovė V. M. nėra atsakovo R. M. vaikas. Kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė.

14.       Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylą nagrinėjant pirmąja instancija ir apeliacine bei kasacine tvarka jis patyrė 4 233 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 225 Eur žyminis mokestis (po 75 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, apeliacinį ir kasacinį skundus), 2 750 Eur už advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme, 800 Eur už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, 410 Eur už ekspertizę, 48 Eur kuro išlaidos už kelionę. Bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“ nustatytų maksimalių dydžių. Nenustatęs atsakovo netinkamo procesinio elgesio bylos nagrinėjimo metu, teismas nutarė, kad atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš ieškovės neatitiks teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų.

15.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad ieškovė, besikreipdama į teismą, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, ieškinį reiškė pagrįstai, neturėdama pagrindo abejoti, kad atsakovas, kaip jos tėvas, vadovaujantis CK 3.1921 straipsnio 1 dalimi, turi pareigą teikti jai išlaikymą. Nenustatęs atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, teismas nurodė, kad atsakovo reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo tenkinimas nėra susijęs išimtinai su ieškove ir turi reikšmės atsakovo bei trečiojo asmens (ieškovės motinos) teisėms ir pareigoms, susijusioms su ieškove.

16.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo.

17.       CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

18.       Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas ir kt.). Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020). Pagal CK 6.263 straipsnio nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis).

19.       Įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę spręsti civilines bylas operatyviai ir ekonomiškai. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimas į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą toje byloje, kurioje bylinėjimosi išlaidos atsirado, sudaro sąlygas išspręsti šį klausimą koncentruotai, operatyviai ir ekonomiškai, nereiškiant tretiesiems asmenims regresinio ieškinio vien dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

20.       Teismų praktikoje akcentuojama, kad, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovė, nežinodama, kad atsakovas nėra jos biologinis tėvas, turėjo pagrindą inicijuoti civilinę bylą, pareikšdama ieškinį dėl paramos priteisimo. Taigi, ieškovės elgesys atitinka apdairaus ir rūpestingo asmens elgesį, nes, besikreipdama į teismą, ji nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, ieškinį reiškė pagrįstai, neturėdama pagrindo abejoti, kad atsakovas, kaip jos tėvas, vadovaujantis CK 3.1921 straipsnio 1 dalimi, turi pareigą teikti jai išlaikymą. Atsakovas visą laiką tikėjęs ieškovę esant jo biologine dukterimi, gavęs jos ieškinį, susisiekęs su trečiuoju asmeniu (ieškovės motina), sužinojo apie abejotiną jo biologinę tėvystę ir minėtu pagrindu pateikė teismui priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo elgesys taip pat atitinka apdairaus ir rūpestingo asmens elgesį, nes priešieškinį reiškė pagrįstai, siekdamas paneigti ir (ar) patvirtinti trečiojo asmens išsakytas abejones dėl tėvystės. Tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo (ieškovės motina) gerokai anksčiau išsakytų abejones dėl atsakovo biologinės tėvystės, ieškovė nebūtų kreipusis su ieškiniu dėl paramos priteisimo, o atsakovas nebūtų pripažinęs tėvystę ir jam nereikėtų vėliau jos ginčyti teisme.

21.       Minėta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi lygias su šalimis procesines teises ir pareigas, išskyrus teises ir pareigas, susijusias su disponavimu ginčo dalyku (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

22.       Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, jog atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį.

23.       Įvertinęs minėtą teisinį reglamentavimą bei atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, vadovaudamasis civilinio proceso koncentracijos, operatyvumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, jog pagal šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, dėl kurių ieškovė pareiškė ieškinį būtent atsakovui, taip pat aplinkybes, dėl kurių atsakovas pareiškė priešieškinį ir jis buvo patenkintas, yra pagrindas pripažinti, kad dėl šioje konkrečioje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų yra atsakingas trečiasis asmuo (ieškovės motina), todėl jai tenka pareiga atlyginti šias išlaidas jas patyrusiam atsakovui.

     Dėl procesinės bylos baigties

24.       Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovui R. M. iš trečiojo asmens J. M. priteisiama 4 233 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

     Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

25.       Atsakovas pateikė prašymą priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už advokato teisinę pagalbą rengiant atskirąjį skundą. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“ nustatytų maksimalių dydžių. Konstatavus, kad dėl šios civilinės bylos procese atsiradusių bylinėjimosi išlaidų yra atsakingas trečiasis asmuo J. M., patenkinus atsakovo atskirąjį skundą, jo turėtos apeliacinėje instancijoje atstovavimo išlaidos priteistinos iš trečiojo asmens (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš trečiojo asmens J. M. atsakovui R. M. 4233 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš trečiojo asmens J. M. atsakovui R. M. 500 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėja                                                   Larisa Šimanskienė