Administracinė byla Nr. eI2-7805-952/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00948-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.3.2; 55.1.3

 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 13 d.

Šiauliai

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,

sekretoriaujant Ritai Levickytei,

dalyvaujant pareiškėjui R. S., jo atstovei advokatei O. S.,

atsakovo atstovui D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas R. S. 2024 m. kovo 12 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 25 d. sprendimą dėl atsisakymo išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas 1); panaikinti Migracijos departamento 2024 m. kovo 1 d. sprendimą dėl pareiškėjo leidimo laikinai gyventi panaikinimo (toliau – ir Sprendimas 2); panaikinti Migracijos departamento 2024 m. kovo 1 d. sprendimą dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 1  d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. (toliau – ir Sprendimas 3); panaikinti Migracijos departamento 2024 m. kovo 8 d. sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos (toliau – ir Sprendimas 4); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą 1, kuriuo nusprendė atsisakyti pareiškėjui Rusijos Federacijos piliečiui išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau - Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai). 2024 m. kovo 1 d. Migracijos departamentas Sprendimą 2, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu (asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai). 2024 m. kovo 4 d. per MIGRIS sistemą pareiškėjas gavo pranešimą apie tai, kad Migracijos departamentas 2024 m. kovo 1 d. priėmė Sprendimą 3, kuriuo nusprendė uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu (užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui). 2024 m. kovo 8 d. atsakovas ankstesnių sprendimų pagrindu priėmė sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos (Sprendimas 4), remdamasis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai). Pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo, gimęs ir užaugęs Lietuvoje. 1999 m. birželio 25 d. pareiškėjui buvo išduotas teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą patvirtinantis pažymėjimas. Taigi, Pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjas Lietuvoje įgijo vidurinį ir profesinį išsilavinimą. Pagal įgytą specialybę pradėjo dirbti Klaipėdos laivų gamykloje. 1981 m. gegužės mėnesį pareiškėjas buvo pašauktas atlikti privalomą karinę tarnybą. Vietoje privalomos tarnybos pareiškėjas įstojo ir nuo 1981-05 iki 1983-06 mokėsi kariniame technikume „(duomenys neskelbtini)“, po technikumo baigimo, pagal tuomet galiojusius įstatymus privalėjo atitarnauti 5 metus, todėl buvo paskirtas į karinį dalinį Rygoje. Praėjus 2 metams, pareiškėjas įstojo į karinių vertėjų institutą Maskvoje, kuri baigė 1992 m. birželio 22 d., įgijęs anglų ir persų kalbų specialybes. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) Maskvoje vedė, (duomenys neskelbtini) jam gimė dukra E. S., (duomenys neskelbtini) gimė antra dukra V. S.. Po instituto baigimo pareiškėjui buvo pasiūlytas dėstytojo darbas tame pačiame karinių vertėjų institute, taip pat buvo pasiūlyta galimybė ateityje gauti būstą. 1993 m. pareiškėjui buvo suteiktas laikinas vieno kambario būstas, šis būstas pakeistas iš laikinojo į pastovų (nuosavą) tik 2000 metais, o žadėtas dviejų kambarių butas jam taip ir nebuvo suteiktas. Kadangi pareiškėjas tuo metu turėjo dvi mažametes dukras ir neturėjo nuosavo gyvenamojo būsto, jis sutiko likti dirbti dėstytoju, su sąlyga, kad ateityje jam bus suteiktas butas, kadangi siekė pagerinti savo šeimos gyvenimo sąlygas. Akcentuoja, kad pareiškėjui dėstytojo darbas kariniame institute nebuvo vienintelis ir pagrindinis. Paskaitų dėstymui jis skirdavo nuo 8 iki 12 val. per savaitę, visą kitą laiką jis dirbo vertėju ir dėstytoju kitose, su karine tarnyba nesusijusiose vietose. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo pirmoji santuoka buvo nutraukta, (duomenys neskelbtini) jis vedė dar kartą. Vėliau pareiškėjas buvo išsiųstas į tarptautinę misiją Afrikoje, nuo 2002 m. rugpjūčio iki 2003 m. rugpjūčio jis buvo Jungtinių Tautų taikos palaikymo misijoje UNAMSIL Sierra Leonėje, už ką buvo apdovanotas Jungtinių Tautų medaliais. 2005 m. birželio 15 d. pareiškėjas buvo išleistas į pensiją. Po to jis iki 2016 metų dirbu vertėju privačioje tarptautinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Laikotarpiu nuo 2014 iki 2016 m. dirbo šios įmonės filiale nuotoliniu būdu, didesnę dalį laiko gyvendamas Lietuvoje. 2015 m. pareiškėjas išsiskyrė su savo antrąja sutuoktine. Jo dukros tuo metu jau buvo pilnametės, gyveno atskirai (viena Rusijoje, kita JAV). Pareiškėjas, iš esmės nutraukęs visus ryšius su Rusija, nutarė visam laikui grįžti gyventi į Lietuvą. Pabrėžia, kad pareiškėjas ir tuo metu, kai gyveno Rusijoje, dažnai lankydavosi Lietuvoje, kadangi ten gyveno jo artimiausi giminaičiai: tėvas (mirė (duomenys neskelbtini)), motina, brolis ir sesuo, jis niekuomet nebuvo nutraukęs ryšių su Lietuva, laikė ją savo Tėvyne, o save – lietuviu. 2016 m. birželio 6 d. pareiškėjas įsidarbino Lietuvoje UAB “(duomenys neskelbtini)” projektų vadovo asistento pareigose (vėliau pareigos pakeisto į projektų vadovo). Šioje darbovietėje pareiškėjas nepertraukiamai dirbo iki skundžiamų sprendimų priėmimo. Pareiškėjas ne tik įsidarbino Lietuvoje veikiančioje įmonėje, bet ir perkėlė savo ekonominių ir socialinių interesų centrą į Lietuvos Respubliką, visiškai nutraukdamas ryšius su Rusija. Lietuvoje gyvena artimiausi pareiškėjo giminaičiai: mama V. S. (buv. S.)), brolis K. S. ir sesuo D. A. (buv. S.), kurie vis yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Atvykęs į Lietuvą Pareiškėjas deklaravo savo gyvenamąją vietą ir faktiškai apsigyveno pas savo brolį adresu (duomenys neskelbtini), kur gyveno tiek atvykdamas į Lietuvos Respubliką su Šengeno viza, tiek jau turėdamas leidimą laikinai gyventi nuo 2014 iki 2016 metų. Būdamas Lietuvoje, pareiškėjas susipažino su gyvenimo drauge R. A., su kuria nuo 2016 m. kartu apsigyveno jos gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Būdamas Lietuvoje pareiškėjas nuolat rūpinasi ir prižiūri savo motiną, kuri yra senyvo amžiaus ((duomenys neskelbtini). gimimo), pensininkė, jai yra reikalinga nuolatinė pagalba. Atsiradus Įstatyme numatytiems pagrindams kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo, pareiškėjas tokį prašymą pateikė 2023 m. spalio 12 d. Sprendimu 1 buvo atsakyta išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos pareiškėjas beveik nesilankė Rusijoje. Paskutinį kartą buvo nuvykęs ten 2021 m. spalį, susitikti su iš JAV atvykusia dukra. Visos šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas visiškai nutraukė ryšius su Rusijos Federacija ir savo tolimesnį gyvenimą ir ateitį siejo būtent su Lietuva, į kurią perkėlė savo socialinių ir ekonominių interesų centrą. Visi trys sprendimai iš esmės motyvuoti 2023 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau - VSD) raštu Nr. 18-13360 (toliau – VSD išvada), kuriame nurodoma, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pabrėžia, kad VSD vertinimas nebuvo individualus, jame naudojamos šabloninės frazės, pasikartojančios kone kiekvieno užsieniečio atžvilgiu priimtose išvadose, kuomet užsieniečio grėsmė valstybės saugumui kildinama iš jo tarnybos/darbo Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos institucijose fakto. Taigi, VSD jokio individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo neatliko, tad tokį vertinimą privalėjo atlikti būtent Migracijos departamentas. Atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, iš esmės sutiko su VSD išvada pareiškėjo atžvilgiu. Atsakovo pateiktas pareiškėjo situacijos vertinimas yra neišsamus ir paviršutiniškas, atsakovas vertino atskirus su pareiškėjo biografija susijusius faktus, tačiau neįvertino aplinkybių visumos, neatsižvelgė į politinį kontekstą, pareiškėjo veiksmų eiliškumą ir laikotarpį. Atsakovas, nei VSD neatsižvelgė ir neįvertino tos aplinkybės, kad pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo, turintis teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą. Lietuvoje pareiškėjas gyveno nuo 1962 iki 1981 metų ir nuo 2014 iki 2024 metų, kas bendrai sudaro apie 30 metų (pusė pareiškėjo gyvenimo), tuo tarpu Rusijos Federacijos karinėje sistemoje pareiškėjas dirbo tik 13 metų, pastaruosius 10 metų gyvena ir dirba Lietuvoje, į kurią, kaip minėta visiškai perkėlė savo ekonominių ir socialinių interesų centrą. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjo ryšys su Lietuva yra žymiai stipresnis. Pareiškėjas visuomet, net ir gyvendamas svetur, laikė Lietuvą savo Tėvyne, o save lietuviu. Šią aplinkybę inter alia patvirtina pareiškėjo deklaracija apie lietuvių kilmę, pareiškėjui išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis pažymėjimas, taip pat faktas, kad net ir Rusijoje gimusioms ir gyvenusioms dukroms pareiškėjas suteikė lietuviškas pavardes, jo dukros taip pat nėra praradusios ryšių su Lietuva. Pareiškėjas taisyklingai kalba lietuviškai, tai yra jo gimtoji kalba, jis moka daug kitų kalbų, dėl to, kad yra vertėjas. Pareiškėjas artimiausiai metu ketina atsisakyti turimos Rusijos Federacijos pilietybės ir kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės jam suteikimo. Nurodytos aplinkybės paneigia atsakovo ir VSD išvadas dėl galimo pareiškėjo lojalumo Rusijos valdžiai. Būti grėsme valstybei, pareiškėjui reikštų būti grėsme patiems artimiausiems žmonėms jo gyvenime - mamai, broliui, sesei, jų šeimoms, draugei, su kuria kartu gyvena. Pareiškėjas Lietuvoje 8 metus dirba jo sesers ir jos vyro įkurtoje įmonėje, moka mokesčius Lietuvos valstybei. Bet kokiais savo veiksmais kenkti Lietuvos valstybei ar savo giminėms pareiškėjui būtų visiškai nelogiška. Nei VSD išvadoje, nei skundžiamuose sprendimuose nėra nurodyta jokių faktų, galinčių patvirtinti bent menkiausią prielaidą, kad pareiškėjas gali būti Rusijos karinių struktūrų užverbuotas. Nei VSD, nei atsakovas neįvertino, ir neatsižvelgė į laikotarpį, kuris suėjo po pareiškėjo darbo (duomenys neskelbtini) institute pabaigos. Pareiškėjo tarnyba nutraukta nuo 2005 m., tai yra prieš 19 metų. Pareiškėjas po 2005 m. išėjimo į pensiją nieko bendro su Rusijos karinėmis ar kitomis struktūromis nebeturi. Po išėjimo į pensiją jis apie dešimtmetį dirbo vertėju Rusijoje privačioje tarptautinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2014 iki 2016 m. pareiškėjas didelę laiko dalį praleisdavo Lietuvoje, o nuo 2016 m. galutinai išvyko į Lietuvą ir nuo to laiko nepertraukiamai gyvena ir dirba Lietuvoje. Pareiškėjas nepalaiko jokių ryšių su buvusia tarnybos vieta draugais, vadovybe ir pan., per tiek laiko santykiai natūraliai nutruko. Jokių duomenų, leidžiančių teigti priešingai, nepateikta nei VSD išvadoje, nei Migracijos departamento sprendimuose. Nei atsakovas, nei VSD, konstatuodami potencialią pareiškėjo grėsmę nacionaliniam saugumui, neatsižvelgė ir neįvertino tos aplinkybės, kad pareiškėjo tarnyba prasidėjo dar sovietmečiu. Atkreipia dėmesį, kad tais laikais tarnyba kariuomenėje buvo visuotinai privaloma, kariai buvo skirstomi tarnauti visos Tarybų Sąjungos mastu ir negalėjo pasirinkti konkrečios tarnybos vietos. Atlikęs privalomąją karo tarnybą, pareiškėjas pasirinko vertėjo specialybę ir būtent dėl to įstojo į karinių vertėjų institutą. Tarybų Sąjungos laikais daugelis aukštojo mokslo institucijų buvo sukarintos, tad, ši aplinkybė pareiškėjui neturėjo lemiamo pasirinkimo. Visos VSD ir atsakovo išvados, susijusios su pareiškėjo lojalumo vertinimu apskritai netaikytinos pareiškėjo situacijai, kadangi jo karo tarnyba prasidėjo dar esant kitam režimui, kuris tuo metu jau buvo ant žlugimo ribos. Dirbdamas Rusijoje, Pareiškėjas dažnai lankydavosi Lietuvoje, kur gyveno jo tėvai, brolis ir sesuo. Pareiškėjui ir jo dukrai taip pat buvo išduoti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą patvirtinantys pažymėjimai. Rusija savo agresyvią užsienio politiką kaimyninių valstybių atžvilgiu pirmą kartą pademonstravo, užpuldama Gruziją 2008 metais, kai pareiškėjas nieko bendro su karine Rusijos sistema nebeturėjo. Kai pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) institute, politinė situacija tiek šalyje, tiek visame regione buvo visai kitokia, pareiškėjas, kaip ir visi kiti asmenys negalėjo numatyti ar nuspėti posūkių Rusijos vidaus ir užsienio politikoje. Atsakovas skundžiamuose sprendimuose daug dėmesio skiria dabartinei agresyviai Rusijos vidaus ir užsienio politikai, bei nurodo, jog išdavus pareiškėjui leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, tačiau visiškai nepagrįstai visą atsakomybę už dabartinį politinį kontekstą perkelia pareiškėjui vien todėl, kad pastarasis dalį savo gyvenimo gyveno ir dirbo Rusijoje, kai tarp valstybių buvo geri santykiai ir niekas negalėjo numanyti, kaip pasikeis geopolitinė padėtis, bei, kad laikinas gyvenimas šioje šalyje turės jam neigiamas pasekmes ateityje. Iš esmės vienintelė pareiškėjo motyvacija tęsti darbą (duomenys neskelbtini) institute buvo jo siekis gauti būstą, t. y. asmeninę naudą. Nuo 2001 m. rugpjūčio iki 2002 m. rugpjūčio pareiškėjas buvo išsiųstas į Jungtinių Tautų taikos palaikymo misiją UNAMSIL Sierra Leonėje. Pagal galiojusią tvarką į tokias misijas negalėjo būti siunčiami asmenys, turintys leidimus dirbti su specialia informacija, tad, prieš pareiškėjui išvykstant, jam buvo išduota pažyma, jog jis neturi teisės dirbti su slapta informacija. Tad ši aplinkybė kaip tik patvirtina, kad jokios teisės dėl susipažinimo su specialia informacija pareiškėjui išduotos nebuvo, priešingu atveju jam nebūtų leista tarnybos metu palikti Rusijos Federacijos teritorijos. Vertinant skundžiamų sprendimų argumentus, jog „R. S. nuosekliai <...> kilo karjeros laiptais ir įgijo pulkininko laipsnį“, akcentuotina, jog kariniai laipsniai Rusijos mokymosi įstaigose suteikiami ne už nuopelnus, o praėjus tam tikram laiko tarpui, jei žmogus užima atitinkamas pareigas. Nepaisant to, jog pareiškėjas dirbo kariniame institute, jo kaip dėstytojo pareigos nebuvo susijusios su strateginių sprendimų priėmimu, tiesioginiu dalyvavimu kariniuose veiksmuose ar jų koordinavimu ir apsiribojo darbo funkcijų atlikimu (dėstymu) pagal turimą išsilavinimą. Taip pat pareiškėjas pažymi, kad per 2024 m. sausio 26 d. nuotoliniu būdu suorganizuotą apklausą pareiškėjui nebuvo išaiškinta, kiek laiko yra skirta atsakymams pateikti bei kokio tipo atsakymai turėtų būti, analizuojamojo tipo ar konkretūs. Pareiškėjui susidarė įspūdis, kad klausimai skirti ne tam, kad išsiaiškinti tiesą, o tam, kad spėti užduoti visus turimus klausimus per pokalbiui skirtą pusvalandį. Migracijos departamento darbuotoja skubėdama užduodavo vis naują klausimą, nesuteikus pareiškėjui galimybės išsamiai atsakyti į užduotus klausimus, dėl ko, pareiškėjo manymu, jo atsakymai galėjo būti netikslūs, ir vėliau galimai neteisingai interpretuojami. Vis tik pokalbio metu pareiškėjas buvo aiškiai nurodęs apie Ukrainos teisę prisijungti prie NATO ir apie tai, jog šalies noras įstoti į šią organizaciją negali būti priežastimi ją užpulti. Pareiškėjas dar kartą pažymi, kad smerkia Rusijos įvykdytą karinę agresiją prieš Ukrainą ir jai nepritaria. Pareiškėjo grėsmė nacionaliniam saugumui jau turėjo būti ne kartą įvertinta prieš išduodant jam ankstesnius leidimus gyventi Lietuvoje. Pažymi, kad pareiškėjas, teikdamas Migracijos departamentui prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, aiškiai nurodė ir nesiekė nuslėpti jokių aplinkybių, įskaitant ir jo karinės tarnybos faktą. Kadangi prieš tai pareiškėjui leidimai laikinai gyventi buvo išduoti net tris kartus, darytina išvada, kad jo grėsmė nacionaliniam saugumui nustatyta nebuvo. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas Sprendime 1 ir Sprendime 2 netinkamai įvertino pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva, dėl ko priimti sprendimai yra ne tik neproporcingi, bet ir sukelia pareiškėjui itin skaudžias pasekmes. Priešingai, nei nurodo atsakovas, vienintelė šalis, su kuria pareiškėjas šiuo metu turi ryšių, yra Lietuva. Pareiškėjas ne tik nutraukė visus ryšius su Rusija, išvykdamas iš šalies, bet ir dėl Rusijos valdžios institucijų bei jų agresyvios užsienio politikos nepalaikymo nebegali grįžti į šią šalį. Pareiškėjas paskutinį kartą Rusijoje lankėsi 2021 m. spalio mėnesį, t. y. prieš du su puse metų. Pareiškėjas paaiškina, kad iš karto po jo antros santuokos faktinio nutraukimo (oficialiai santuoka nutraukta 2015 m.) atvyko į Lietuvą ir Lietuvoje praleisdavo didesnę laiko dalį, bet ne visą laiką, nes dar turėjo įsipareigojimų darbdaviui), o butą Maskvoje paliko dukrai, kuri jame iki šiol gyvena su savo šeima, toks buvo sutuoktinių susitarimas skyrybų metu. Tad, skirtingai, nei vertino atsakovas, pareiškėjas neturi kur grįžti gyventi į Rusiją. Pareiškėjo socialiniai ir kiti ryšiai, su Lietuva yra stiprūs, kadangi Lietuvoje yra jo gimtoji šalis, čia gyvena visi jo giminės ir artimieji. Rusijoje šiuo metu gyvena tik viena pareiškėjo dukrai, kuri yra pilnametė ir sukūrusi savo šeimą. Dėl atsakovo priimto Sprendimo 3 pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjas šiuo metu negali išvykti iš Lietuvos be teisės į ją sugrįžti ir dėl objektyvių priežasčių. Šiuo metu pareiškėjo draugė sunkai serga (2024-01-15 jai diagnozuotas kiaušidės piktybinis navikas (3 stadijos kiaušidžių vėžys), taikomas chemoterapijos kursas. Dėl šios priežasties pareiškėjo draugei reikalingas nuolatinis tiek fizinis, tiek emocinis palaikymas, artimo žmogaus buvimas šalia. Pareiškėjas skunde pažymi, kad uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką yra akivaizdžiai neproporcinga ir kraštutinė priemonė. Dėl Sprendimo 4 pareiškėjas nurodo, kad šiuometinėje politinėje situacijoje pareiškėjui yra nesaugu grįžti į Rusiją. Pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo, turintis teisę į Lietuvos pilietybės išsaugojimą, kuris beveik dešimtmetį pragyveno Lietuvoje. Akivaizdu, kad tokį asmenį, nepaisant jo turimos pilietybės, Rusijos valdžios institucijos gali vertinti kaip priešą. Rusija dalyvauja plataus masto invazijoje prieš Ukrainą. Dėl to yra grėsmė, kad pareiškėjas gali būti priverstinai mobilizuotas arba kitaip išnaudotas režimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad išsiuntus pareiškėją į Rusiją, jam gresia realus pavojus: jis gali būti persekiojamas dėl jo politinių įsitikinimų, gali būti suimtas, priverstinai mobilizuotas ar net kankinamas.

2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad VSD 2023 m. gruodžio 28 d. išvadoje Nr. 18-13360 nurodė, kad VSD vertinimu, pareiškėjas, 1992 – 2005 m. dirbdamas (duomenys neskelbtini) universitete, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose (įstaigose, įmonėse) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Migracijos departamentas pagal kompetenciją atliko pareiškėjo individualų vertinimą ir nustatė, kad pareiškėjas nuo 2014 m. balandžio 24 d. deklaruoja savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje, nuo 2014 m. kovo 25 d. pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas yra išsituokęs, nepilnamečių vaikų neturi, turi dvi pilnametes dukteris, kurios gyvena užsienio valstybėse (Rusijos Federacijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose), apie pareiškėjo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į asmens socialinius ir ekonominius ryšius, į VSD 2023 m. gruodžio 28 d. išvadą, siekdamas surinkti daugiau informacijos apie jo darbinę veiklą, ryšius Rusijos Federacijoje, integraciją Lietuvos Respublikoje, 2024 m. sausio 26 d. atliko asmens apklausą. Priimdamas ginčijamus sprendimus Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pažymi, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Pareiškėjas su skundu nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjas nėra lojalus Rusijos Federacijai. Pareiškėjo atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus yra tik pareiškėjo Migracijos departamentui išdėstyta pozicija, tokių pažiūrų pareiškėjas viešai nereiškia, todėl pareiškėjo skundo teiginiai, kad dėl savo pažiūrų negali grįžti į Rusijos Federaciją yra nepagrįsti. Pažymi, kad ginčijami sprendimai priimti atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus: sprendimai priimti įvertinus pareiškėjo veiksmus (pareiškėjos darbą (duomenys neskelbtini) universitete), iš atliktų pareiškėjo veiksmų VSD surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste galima spręsti dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ateityje. Priimant ginčijamus sprendimus buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika. Ginčijamuose sprendimuose buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimas, atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių ir pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos yra proporcingos priemonės siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės saugumą. Ginčijamuose sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijami sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimi nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad VSD 2023 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 18-13360 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas (Rusijos Federacijos pilietis), 1992–2005 metais dirbdamas (duomenys neskelbtini) universitete, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui turint leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip patikimas ir lojalus Rusijos valdžiai asmuo. Apie tai pasisakoma ne vienoje VSD viešai visuomenei pristatomoje grėsmių vertinimo ataskaitoje, taip pat ir naujausiose – 2023 ir 2024 metų grėsmių vertinimo ataskaitose. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos besąlygiškai leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvą, išduoti jam nacionalinės vizos, leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvoje ar pan., jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant uždraudimo atvykti, leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos neišdavimo ir (ar) panaikinimo klausimus. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai. Skunde teigiama, kad pareiškėjo darbo metu egzistavo kitoks geopolitinis kontekstas, susijęs su Rusija, ir ši aplinkybė neva pati savaime eliminuoja pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvai. Su šiuo argumentu nėra pagrindo sutikti. Pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui dėl jo darbo Rusijos valstybės institucijoje vertinimui itin svarbus dabar susiklostęs geopolitinis kontekstas, susijęs su besitęsiančia Rusijos karine agresija prieš Ukrainą. Pareiškėjas nepagrįstai akcentuoja ir tai, kad jo grėsmės Lietuvos valstybei nebuvimą patvirtina tai, jog anksčiau jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje analogiškose bylose yra išaiškinta, kad teisinę reikšmę turinčių aplinkybių vertinimas atspindi esamą bei, iš dalies, prognozuojamą ateityje galimą situaciją ir tokiam teisiniam vertinimui neturi reikšmės ankstesni sprendimai dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Tai, kad užsieniečiui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra pakankamas pagrindas paneigti VSD teisės reikšmingas užsieniečio biografijos aplinkybes vėliau vertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui. Be to, skunde neatsižvelgiama į tai, kad ankstesnio leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui metu galiojo kitoks užsieniečių teisinės padėties procedūrų teisinis reglamentavimas. Pareiškėjas nenurodė ir įrodymais nepagrindė jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Rusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką, todėl nėra pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjo lojalumo Rusijos Federacijos valdžiai. Tarnybos pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, kad asmuo gali būti vertinamas kaip Rusijos Federacijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis. Skunde dėstant argumentus neatsižvelgiama į tai, jog pareiškėjas yra ypatingai aukšto rango Rusijos Federacijos karininkas, turintis pulkininko laipsnį. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad buvę aukšto rango Rusijos ar Baltarusijos pareigūnai ar kariškiai potencialiai gali būti išnaudoti Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalūs ir patikimi Rusijos ar Baltarusijos valdžiai asmenys ir jų keliama grėsmė Lietuvos valstybės saugumui savaime yra dar didesnė. VSD vertinimu, priimant sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas (Migracijos departamentas) neviršijo kompetencijos, taip pat sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Migracijos departamento sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

4. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. 

Pareiškėjas paaiškino, kad jis gimė ir užaugo Lietuvoje. Abu jo tėvai yra lietuviai. 30 metų gyveno Lietuvoje, niekada jai nekenkė ir nesiekė to daryti. Jis buvo ekonominis migrantas. Tuo metu sprendė savo gyvenimą, turėjo du mažamečius vaikus, žiūrėjo kur šeimai bus geriau. Po 13 metų išėjo iš tarnybos. Niekada nedirbo jokiose slaptose struktūrose, su jokia slapta informacija nebuvo susipažinęs. Jis važiavo į misiją į Sierrą Leonę, kiekvienais metais grįždavo į Lietuvą aplankyti šeimos. Nuo 2013 metų siekė grįžti į Lietuvą. Karo Ukrainoje pradžia 2014 metais tik dar labiau patvirtino tai, kad su Rusija jo niekas nesieja. Nesupranta, kokią agresyvią politiką Rusijoje jis galėjo palaikyti 1992 metais, kai pati Rusija buvo chaose. Jeigu pareiškėjo lojalumas Lietuvai VSD kėlė abejonių, tai galėjo su juo susitikti, pabendrauti, tačiau tai padaryta nebuvo. Susitikimo su Migracijos departamento atstove metu jam nebuvo paaiškinta, kiek išsamiai jis turi atsakyti į pateiktus klausimus. Buvo labai skubama su klausimais, pareiškėjas neturėjo galimybės atsakinėdamas į klausimus net pabaigti savo minties. Tai kas šiuo metu vyksta Ukrainoje yra baisus neišprovokuotas karas, jis niekada jo nepalaikė ir nepalaikys net tuo atveju jei bus išsiųstas į Rusiją. Dirbo dėstytoju Kariniame institute nuo 1992 iki 2005 metų. Dirbo dėstytoju ir vyr. dėstytoju. Buvo suteikti kariniai laipsniai ne už nuopelnus, o už išdribtus metus. Išėjęs iš darbo institute dirbo anglų kapitalo įmonėje vertėju. Į Lietuvą atvyko 2016 metais. Dar nesikreipė dėl pilietybės atkūrimo. Teiravosi Migracijos departamente, tačiau gal ne taip suprato, kas jam buvo paaiškinta, bet kol kas dėl pilietybės atkūrimo nesikreipė, nes turėjo leidimą gyventi Lietuvoje. Lietuvos pilietybės niekada neturėjo. Žlugus Sovietų sąjungai pilietybė buvo suteikta pagal gyvenamąją vietą. Mokėsi Kariniame institute Rusijoje, todėl ir buvo suteikta Rusijos pilietybė. Šiuo metu į pareiškėjo banko sąskaitą yra pervedama pensija iš Rusijos. Pareiškėjas ja nesinaudoja ir planuoja atsisakyti. Rusijoje gyvena pareiškėjo jaunesnioji dukra. Nuo 2016 metų Rusijoje buvo 4 kartus. Bendrai buvo Rusijoje 20 dienų. Jokių ryšių su jokiomis Rusijos tarnybomis nepalaiko. Rusijoje turi dviejų kambarių butą, kuriame gyvena jo jaunesnioji dukra su šeima. Planuoja butą Rusijoje parduoti ir pirkti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Pareiškėjas gyvendamas Lietuvoje rūpinasi savo sergančia mama, kuriai buvo atlikta širdies operacija, mama sunkiai vaikšto. Mama rūpinasi ir sesuo su broliu, bet kai jie būna išvykę, ši pareiga tenka pareiškėjui. Taip pat pareiškėjo buvimas Lietuvoje svarbus pareiškėjo draugei, kuri serga onkologine liga, jai buvo atlikta sudėtinga operacija, taikoma chemoterapija. Pareiškėjo draugei reikia tiek fizinės pagalbos, tiek moralinio palaikymo. Pareiškėjo išvykimas iš Lietuvos pareiškėjo draugei būtų didelė emocinė trauma.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundą palaiko, prašo panaikinti skundžiamus sprendimus. Pažymėjo, kad Migracijos departamento priimti sprendimai turi būti tinkamai motyvuoti ir pagrįsti. Šiuo atveju remiamasi VSD išvada. Jokių papildomų aplinkybių, be pareiškėjo darbo Kariniame universitete, nėra nurodyta, kad pareiškėjas konkrečiais veiksmais keltų grėsmę Lietuvos valstybei. Migracijos departamentas turi ne perkelti VSD išvadą, o padaryti savarankiškas išvadas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei. Pareiškėjo situacija yra išskirtinė, bet į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta. Migracijos departamentas pateikia motyvus, kuriuos pateikia priimdamas ir kitus šimtus savo sprendimų. Svarbu, kad pareiškėjas yra lietuvių kilmės, jo pavardė lietuviška, vaikams suteiktos lietuviškos pavardės. Pareiškėjas iš viso Lietuvoje gyveno 30 metų, pareiškėjo darbiniai santykiai Rusijoje yra nutrūkę prieš 19 metų. Jo visi ryšiai Rusijoje yra nutrūkę ir byloje nėra jokių duomenų apie jo ryšius su buvusia darboviete, jos vadovybe. Taip pat nebuvo vertinta, kad pareiškėjas nuo 2016 metų gyvena su drauge, su kuria planuoja kurti šeimą. Be to, buvo paminėta, bet nebuvo vertinta, kad pareiškėjas rūpinasi savo pensinio amžiaus mama. Tai, kad pareiškėjas turėjo leidimus gyventi Lietuvoje ir tai, kad pateikė prašymą nuolat gyventi Lietuvoje pagrindžia tai, kad pareiškėjas nori gyventi Lietuvoje, sieja save su Lietuva. Tai, kad pareiškėjas gauna pensiją iš Rusijos nėra tokia reikšminga aplinkybė kaip ta, kad pareiškėjas dirba Lietuvoje ir gauna pastovias pajamas. Neįvertinta ta aplinkybė, kad pareiškėjas Lietuvoje gavo vairuotojo pažymėjimą, įsigijo automobilį. Svarbu tai, jog pareiškėjas beveik Rusijoje nesilanko, paskutinė kartą vyko susitikti su iš JAV atvykusia dukra. Pareiškėjas turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę ir ketina šia galimybe pasinaudoti. Ne bet kokios tarnybos faktas gali lemti grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo tarnyba prasidėjo sovietmečiu, kuri tuo metu buvo privaloma. Nors pareiškėjas mokėsi, o vėliau dėstė Kariniame universitete, jo specialybė – vertėjo, ir labiau civilinė. Pareiškėjas dėstė anglų kalbą. Pareiškėjo siekis nebuvo daryti karininko karjerą, kariniai laipsniai pareiškėjui buvo suteikti už ištarnautus metus.

Atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjo darbas Kariniame universitete kelia grėsmę valstybės saugumui ir ją kelia būtent dabar. Pareiškėjas gauna pensiją iš Rusijos, nėra jos atsisakęs. Pareiškėjas gali būti paveiktas Rusijos valdžios, taip pat tas poveikis gali būti padarytas per Rusijoje gyvenančią pareiškėjo dukrą. Nors klausimyne pareiškėjas nurodo, kad nepalaiko karo Ukrainoje, Krymo okupacijos, tačiau taip pat atkartoja Rusijos federacijos oficialią retoriką. Taip pat pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų apie būtiną pagalbą mamai, pareiškėjo draugei, apie tai, kad jos negali pačios savimi pasirūpinti, ar yra kitų žmonių, kurie gali tai padaryti. Be to, pareiškėjas pats nurodo, kad mama rūpinasi ir kiti pareiškėjo giminaičiai. Pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvą tik 2,5 metų laikotarpiui, nors tokiu atveju, kai asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, uždraudimo laikotarpis gali siekti ir 10 metų. Negalima teigti, kad šis terminas nėra proporcingas, taip pat pareiškėjas nėra pateikęs prašymo dėl termino sutrumpinimo. Buvo įvertinti socialiniai ryšiai, kad turi draugę, giminaičių. Jeigu nebūtų giminaičių uždraudimo atvykti laikotarpis būtų nustatytas ilgesnis. Buvo įvertinti šeiminiai ryšiai su mama ir kitais. Tai, kad pareiškėjas dirba Lietuvoje neturėjo įtakos, kad nepriimti pareiškėjo atžvilgiu priimtų sprendimų.  Atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjo situaciją, šeiminius ryšius. Tai, kad pareiškėjas sudarytų santuoka su dabartine gyvenimo drauge neturėtų įtakos priimtiems sprendimams. Pareiškėjo kilmė nepatvirtina jo nelojalumo Rusijos Federacijai. Kyla klausimas, kodėl, nors abu pareiškėjo tėvai yra lietuviai, pareiškėjas po nepriklausomybės atkūrimo nesusitvarkė pilietybės klausimo. Taip pat 10 metų gyvenimo Lietuvoje pilietybės klausimo pareiškėjas nesprendė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsisakymo išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; Migracijos departamento 2024 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo leidimo laikinai gyventi panaikinimo; Migracijos departamento 2024 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.; Migracijos departamento 2024 m. kovo 8 d. sprendimo dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Byloje nustatyta, kad atsakovas priėmė Sprendimą 1, kuriuo nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo nuolat gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Sprendime 1 nurodyta, kad pareiškėjas 1992–2005 m. dirbo (duomenys neskelbtini) universitete, dirbdamas (duomenys neskelbtini) universitete privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje, gavęs leidimą nuolat gyventi, gali būti išnaudotas Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas 1 priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Pareiškėjo R. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                                                                                 Deimantė Andrulytė

Teisėjas Arvydas Martinavičius

Teisėja Jarūnė Sedalienė