Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-52-366-2014].doc
Bylos nr.: 1A-52-366-2014
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio žuvo žmogus (BK 281 str. 5d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Bausmė (BK VII skyrius)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42 str., 44-51 str.)
Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
Bausmės vykdymo atidėjimas ir atleidimas nuo bausmės (BK X skyrius)
Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas
Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas
Civilinio ieškinio išsprendimas
Civilinio ieškinio užtikrinimas (BPK 116 str.)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr

              Baudžiamoji byla Nr. 1A-52-366/2014

                                                                                          Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00569-11-9

Teisėjas Česlovas Kulikauskas              Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.

(S)

                                                                                          

 

                                                                                                            

 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 3 d.

Panevėžys

 

 

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Algirdo Gapučio, Bronės Vidzėnienės,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,

dalyvaujant:

prokurorei G. P.,

nuteistajai L. N.,

gynėjui advokatui Raimondui Garlauskui,

nukentėjusiesiems S. Š., M. Š., S. B., F. B., G. B.,

nukentėjusiųjų atstovei advokatei Ingai Radinienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. N. gynėjo advokato Raimondo Garlausko bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų G. B., S. B. ir F. B. (atstovaujamos įstatyminių atstovų G. B. ir S. B.) apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo L. N., a. k (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nubausta:

  • pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant L. N., bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 (septynioms) paroms.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš L. N. nukentėjusiajam S. B. priteista 39000 Lt (trisdešimt devyni tūkstančiai litų); nukentėjusiajai G. B. – 25 684 Lt (dvidešimt penki tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt keturi litai); nukentėjusiajai F. B. – 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų);  nukentėjusiajam M. Š. – 40 684 Lt (keturiasdešimt tūkstančių šeši šimtai aštuoniasdešimt keturi litai) neturtinės žalos atlyginimo.

G. B. ieškinys, dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, atmestas.

M. Š. ieškinys draudimo kompanijai AAS „Gjensidige Baltic“ atmestas.  

Iš L. N. nukentėjusiajai G. B. priteista 3400 Lt (trys tūkstančiai keturi šimtai litų) jos turėtų išlaidų advokatui.

Iš L. N. priteista 145,75 Lt (vienas šimtas keturiasdešimt penki litai 75 ct) proceso išlaidų valstybei.

L. N. taikytas laikinas nuosavybių teisės apribojimas į: 1) gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus namo kieme, (turtas neregistruotas VĮ „Registrų centras“), esančius adresu (duomenys neskelbtini), neregistruotus Valstybės įmonės „Registrų centras“, 2) 0,2498 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),   3) 1,2300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 4480 Lt vertės, 4) 0,0100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 5) 1,0700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 6) 0,4900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 7) vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8) automobilį Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 9) automobilį Volvo 460, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); paliktas galioti iki civilinių ieškinių išsprendimo.

Nukentėjusysis M. Š. apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nepateikė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

N U S T A T Ė :

 

L. N. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nuteista už tai, kad ji, 2011 metų rugsėjo 17 dieną, apie 19.30 val., Panevėžio rajone, kelio Panevėžys – Šiauliai, 23 km 900 m, vairuodama automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 158 punkto reikalavimus – nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodama šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu jai iš kairės pusės važiavusiam motociklui „Honda NSR 125“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. Š., bei su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo motociklo „Honda NSR 125“ keleivė R. B., - jai buvo padaryti šie sužalojimai: muštinė žaizda pakaušyje, poodinės kraujosruvos smakre ir kairėje šlaunyje, kraujosruvos pilvo kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvos apie dešinį inkstą ir už pilvaplėvės, kairio gaktikaulio lūžis, kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių kaktinių ir momeninių skilčių dangalais, kraujosruva kairio pusrutulio momeninės skilties medžiagoje, pakauškaulio ir kaukolės pamato užpakalinių duobių bei dešinės vidurinės duobės kaulų lūžiai, ir 2011-09-19 VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ R. B. mirė nuo stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio muštine žaizda pakaušyje, poodinėmis kraujosruvomis smakre ir kairėje šlaunyje, kraujosruvomis pilvo kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvomis apie dešinį inkstą ir už pilvaplėvės, kairio gaktikaulio lūžiu, kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių kaktinių ir momeninių skilčių dangalais, kraujosruva kairio pusrutulio momeninės skilties medžiagoje, pakauškaulio ir kaukolės pamato užpakalinių duobių bei dešinės vidurinės duobės kaulų lūžiais, kas komplikavosi galvos smegenų koma ir trauminiu difuziniu aksoniniu smegenų pakenkimu (kliniškai), galvos smegenų pabrinkimu, trauminiu šoku ir anemija, ir buvo sunkiai sutrikdyta motociklo vairuotojo M. Š. sveikata,- jam nustatyta muštinės žaizdos tarpvietėje, pilve, apatinėje lūpoje ir kakle, inkstų sumušimas, gaktikaulio kairės pusės abiejų šakų ir dešinės pusės viršutinės šakos lūžiai, kraujo išsiliejimas už pilvaplėvės, trauminis šokas, sunkaus laipsnio mažakraujystė dėl nukraujavimo.

Apeliaciniu skundu nuteistosios L. N. gynėjas advokatas Raimondas Garlauskas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria L. N. buvo pripažinta kalta pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir nubausta laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams bei taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviems) metams, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – atleisti kaltinamąją L. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant L. N. R. Ž. atsakomybei pagal laidavimą, o baudžiamąją bylą nutraukti. Taip pat pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių priteisimo: nukentėjusiajam S. B. priteistą 39000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 19000 Lt (devyniolikos tūkstančių litų); nukentėjusiajai G. B. priteistą 25 684 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 5684 Lt (penkių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt keturių litų); nukentėjusiajai F. B. priteistą 20000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 5 000 Lt (penkių tūkstančių litų); nukentėjusiajam M. Š. priteistą 40684 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 20684 Lt (dvidešimt tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt keturių litų). Likusias nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Nuteistosios L. N. gynėjas advokatas R. Garlauskas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat nepilnai įvertino kai kurias eismo įvykio aplinkybes, nepašalino visų byloje nustatytų prieštaravimų, todėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka visų bylos aplinkybių bei lėmė neteisingą civilinių ieškinių išsprendimą.

Jo teigimu byloje yra nustatytos visos trys būtinosios sąlygos BK 40 straipsnio nuostatų taikymui, o pirmosios instancijos teismui, atsisakiusiam taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąją L. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, iškilo abejonė tik dėl ketvirtosios sąlygos – manymo, kad nuteistoji visiškai atlygins ar pašalins nusikalstama veika padarytą žalą, egzistavimo. Tačiau gynėjo advokato nuomone, aplinkybės, kad byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai bei, kad L. N. nesutiko su ieškinių sumomis, nors iš dalies padarytą žalą atlygino, negali būti reikšmingomis sprendžiant ar padaryta žala bus ar nebus atlyginta, šie teismo argumentai formalūs bei praktiškai nemotyvuoti. Atsižvelgiant į bylos pobūdį, nei ieškinių pareiškimo faktas, nei ieškinių skaičius ir jų dydis negali būti aplinkybe, leidžiančia teismui atsisakyti taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, kiek tai susiję su ketvirtosios sąlygos buvimo nustatymu. Tuo labiau, kad byloje nustatyta, kad L. N. iki nuosprendžio priėmimo iš dalies atlygino padarytą žalą, t.y. sumokėjo nukentėjusiems 16 000 litų bei nesutiko ne su pareikštais ieškiniais, o su jų dydžiu ir kaltinamo asmens pozicija dėl jam pareikšto ieškinio dydžio (sumos) ginčijimu negali būti pagrindas manyti, kad asmuo visiškai neatlygins padarytos žalos. Gynėjas advokatas pažymi, kad kaltinamoji L. N. teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme nuosekliai teigė, kad ji atlygins nukentėjusiems padarytą žalą, jeigu teismas tokią priteis. Taip pat ir kiti bylos duomenys neleidžia abejoti L. N. pozicija dėl teismo priteistų ieškinių atlyginimo – pagal turto apyrašą, sudarytą taikant laikiną nuosavybės teisių apribojimą, L. N. ir jos sutuoktinio turtas įvertintas bemaž 200 000 Lt, taip pat dalis turto yra iš viso neįvertinta.

Toliau apeliaciniame skunde gynėjas advokatas R. Garlauskas teigia, kad yra būtina įvertinti motociklo vairuotojo M. Š. ir motociklo keleivės R. B. elgesį KET laikymosi atžvilgiu. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu M. Š. parodė, kad jis važiavo nuo Panevėžio link Smilgių ir važiavo apie 90 km/h greičiu. Privažiuodamas Smilgius matė 70 km apribojimo ženklą ir sulėtino greitį iki 70 km/h. Po to pastebėjo, kad iš dešinės išvažiavo automobilis ir sudarė jam kliūtį, jis stabdė ir atsitrenkė į automobilio dureles. M. Š. nurodė, kad motociklo žibintas degė, jis ir keleivė R. B. buvo užsidėję saugos šalmus. Anot gynėjo tokie M. Š. parodymai vertinti kritiškai, teismas turėjo nustatyti, kad sunkioms eismo įvykio pasekmėms turėjo įtakos ir nukentėjusiųjų: motociklo vairuotojo M. Š. ir motociklo keleivės R. B. veiksmai. Toliau gynėjas cituoja KET 20, 133, 134, 139 punktu reikalavimus bei teigia, kad M. Š. autoįvykio metu buvo pradedantysis vairuotojas, t.y. neturėjo 2 metų stažo, todėl jis negalėjo važiuoti didesniu kaip 70 km/h greičiu, o byloje nustatyta, kad M. Š. viršijo jam leistiną greitį ir ši aplinkybė turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Taip pat ekspertizės akto išvadose nurodoma, kad motociklo greitis susidūrimo metu buvo apie 70 km/h. (2 t., 13-19 b.l.) ir gynėjo nuomone, leidžia teigti, kad M. Š. arba nestabdė arba važiavo didesniu nei nurodė greičiu, taip pažeisdamas KET reikalavimus. Be to teismas neįvertino nukentėjusiųjų M. Š. ir R. B. saugos šalmų tinkamo dėvėjimo ir/ar segėjimo aplinkybių, kadangi nukentėjusiojo M. Š. parodymai, kad jis ir keleivė įvykio metu buvo su šalmais ir tinkamai juos užsisegę, yra paneigti byloje esančių įrodymų – nuteistosios L. N., liudytojo S. N., mačiusių nukentėjusiuosius iš kart po įvykio, liudytojų Z. D., N. P., D. B., N. K., D. D. parodymais, daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad šalmai apžiūrėti (1 t., 76-79 b.l.) ir nustatyta, kad jie apgadinti, bet jokių šalmų užsegimų mechanizmų sugadinimo nenustatyta, o nurodyta, kad užsegimo mechanizmai tvarkingi, taip pat nenustatyta, kad šalmui, kurį dėvėjo R. B., būtų padaryti apgadinimai, būdingi apgadinimams, kurie atsiranda, kuomet šalmas atsitrenkia į daiktą - važiuojamąją dalį kartu su asmeniu juo dėvinčiu (asmens galva), R. B. dėvėto šalmo dalis, kuri apsaugo galva (pakaušį) sveika. Gynėjas pabrėžia ir tai, kad įvykio vietoje (jos apžiūros metu) nebuvo užfiksuotos abiejų šalmų buvimo vietos ir jie nebuvo tinkamai paimti iš įvykio vietos, nors visgi jie yra įrodymai šioje byloje ir ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėti. Taip pat ir nukentėjusiajai R. B. padaryti kūno sužalojimai nulėmę jos mirtį, buvo galvos sužalojimai ir anot advokato, jie negalėjo atsirasti jeigu asmuo būtų dėvėjęs apsauginį šalmą, taip pat ir teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas ekspertas G. Serbenta negalėjo nurodyti ar sužalojimai nukentėjusios R. B. galvoje atsirado kai šalmas buvo ant galvos, ar ne ant galvos.

Taigi, gynėjo advokato R. Garlausko teigimu, nukentėjusių elgesys iki įvykio ir įvykio metu (KET pažeidimai) vertintini kaip pačių nukentėjusiųjų rizikingas elgesys ir didelis neatsargumas, ir turėjo esminę įtaką R. B. eismo įvykio metu padarytiems ir jos mirtį nulėmusiems kūno sužalojimams, nežiūrint, kad kaltinamosios L. N. veiksmai, t.y. KET pažeidimas buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, tačiau teigti, kad tarp L. N. veiksmų ir atsiradusių visų pasekmių (mirties) yra tiesioginis ryšys, pagrindo nėra. Toliau gynėjas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką susijusią su nukentėjusiojo elgesio įtaką neturtinės žalos dydžio nustatymui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio nuostatas bei teigia, kad civiliniai ieškiniai, atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, turėtų būti sumažinti.

Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu dėl nurodytų aplinkybių nustatymo ir abejonių pašalinimo buvo prašoma skirti ekspertizę, tačiau tai padaryta nebuvo.

Apeliaciniu skundu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai G. B., S. B. ir F. B. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės bei turtinės žalos atlyginimo civiliniams ieškovams G. B., S. B. ir F. B. pakeisti ir civilinius ieškinius patenkinti pilnai, taip pat priteisti iš nuteistosios turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad pirmos instancijos teismas iš dalies tenkindamas civilinių ieškovų ieškinius netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio panašiose bylose.

Civiliniai ieškovai cituoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje įtvirtintą neturtinės žalos sąvoką, jos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes. Nurodo, kad nustatant neturtinę žalą G. B., S. B., F. B. teismas įvertino tai, kad žuvusioji R. B. buvo nepilnametė G. ir S. B. duktė,  F. B. sesuo.  Dėl dukters mirties  G.  ir S. B., o F. B. – dėl sesers mirties, patyrė didžiulius dvasinius skausmus ir išgyvenimus. G. B. po vaiko žūties paūmėjo epilepsijos liga, žvynelinė liga, pablogėjo psichinė būsena, diagnozuotas depresijos paūmėjimas adaptacijos ir nerimo sutrikimas, G. B. buvo gydyta ligoninėje. Byloje nustatyta, kad F. B. su seserimi siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai. Po sesers netekties F. B. nutraukė choro repeticijas, sustabdė sportavimą, pablogėjo jos psichologinė būsena, sunkiai išgyveno sesers netektį, buvo konsultuota psichologo. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, nukentėjusiųjų prašomas neturtinės žalos sumas mažino ir nukentėjusiesiems S. B., G. B., priteisė po 40 000 Lt, F. B. 20 000 Lt, taip pat įskaitė draudimo ir kaltinamosios atlygintas sumas.

Civilinės atsakovės nusikalstamos veikos pasekmės – R. B. mirtis nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams sukėlė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, tuštumos ir praradimo jausmą, teisėtus lūkesčius gyventi šeimoje, džiaugtis dukros ir sesers R. B. pasiekimais, jos parama ir pagalba tėvams sulaukus senatvės. Apeliantai išgyveno ir išgyvena vienišumo, gyvenimo prasmės praradimo jausmą. Dukros netektis G. B. sukėlė fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimus – padažnėjo epilepsijos priepuoliai, atsinaujino žvynelinė liga (UAB (duomenys neskelbtini) 2011-12-07 pažyma). Po patirtų išgyvenimų paaštrėjo psichikos sveikatos sutrikimai, G. B. diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkus depresijos epizodas (Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro 2013-03-13 pažyma). G. B. laikotarpiu nuo 2006-10-05 iki 2011-10-02 buvo nustatytas 50 proc. netektas darbingumas, nuo 2011-10-02 iki 2014-10-22 nustatytas 55 proc. netektas darbingumas, buvusią diagnozę G 40.20, papildant nauja diagnoze F33.2 (pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkus depresijos epizodas). Šios aplinkybės dėl G. B. fizinės ir psichinės sveikatos pablogėjimo teismo nebuvo įvertintos ir neturtinė žala nebuvo individualizuota, atsižvelgiant į šios žalos pasekmes. Tačiau įvertinus tai, kad neturtinė žala patiriama individualiai, o byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad nukentėjusieji patyrė skirtingo sunkumo padarinius, nors visi išgyveno dvasinio pobūdžio pažeidimus, teismas neturtinės žalos atlyginimą turėjo individualizuoti ir spręsti dėl kiekvieno nukentėjusio asmens patirtos neturtinės žalos dydžio individualiai.

Teigia, kad teismas neatsižvelgė į teismų praktiką analogiškose bylose – į priteistų civilinių ieškinių dydžius (kasacinės bylos Nr. 2K-196/2009, 2K-322/2009, 2K-353/2009, 2K-399/2009) bei nagrinėjamoje byloje teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma priskirtina prie minimalių neturtinės žalos atlyginimo sumų. Taip pat teismas nepagrįstai kaltinamosios įvykdytos nusikalstamos veikos kaltės formai, turimam turtui ir jos galimybėms atsiskaityti su nukentėjusiais suteikė prioritetą prieš nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus ir neturtinę žalą. Neturtinė žala turi bent iš dalies kompensuoti nukentėjusiųjų neturtinius praradimus, o tuo pačiu užtikrinti socialinį teisingumą. Kaltinamoji turi atlyginti nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą, o jos dydis neturi būti iš esmės suderintas su pastarosios gaunamomis pajamomis ir turimo turto verte.

Skundžiamu sprendimu kaip nepagrįstas buvo atmestas G. B. pareikštas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti – kasmetinėmis periodinėmis išmokomis po 300 Lt turtinės žalos atlyginimo už kapavietės tvarkymą iki L. N. gyvos galvos, kadangi teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų dėl prašomos priteisti žalos pagrįstumo. Apeliantai nurodo, kad palaidojus R. B., atsirado realios žalos dėl kapavietės priežiūros, civilinei ieškovei G. B. tikimybė. Nors kapavietės priežiūros išlaidų dydis nėra pagrįstas objektyviais rašytiniais įrodymais, yra kintamas ir nukreiptas į ateitį, tačiau teismas galėjo įvertinti būsimą žalą pinigine išraiška, kuri įvertinus lietuvių laidojimo ir kapavietės priežiūros tradicijas ir taisykles, kasmet sudaro 300 Lt sumą, į kurią įeina kapavietės priežiūros darbai, želdiniai, žvakės, kelionės išlaidos ir remiantis CK 6.249 straipsnio 2 dalies nuostatomis ši žala turi būti priteisiama. Apeliantų teigimu ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo atmetimas nepagrįstas, kadangi objektyviai žala dėl kapavietės priežiūros egzistuoja ir egzistuos, taip pat tikėtina, jog jei ne civilinės atsakovės neteisėti ir nusikalstami veiksmai, civilinė ieškovė G. B. panašaus pobūdžio žalos nebūtų patyrusi, o savo ruožtu ieškinio atmetimas atima iš civilinės ieškovės teisę pareikšti tokio pobūdžio turtinį reikalavimą ateityje.

Atsikirtimu į nuteistosios L. N. gynėjo advokato R. Garlausko apeliacinį skundą nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. Š. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Teismo posėdžio metu nuteistoji L. N. ir jos gynėjas prašė gynėjo advokato R. Garlausko apeliacinį skundą tenkinti, o nuketėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusieji ir civilinai ieškovai G. B., S. B. bei F. B. prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą – atmesti, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. Š. prašė nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmetami.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino L. N. kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje,  padarymo. Apeliaciniu skundu nuteistosios gynėjas iš esmės neginčija veikos kvalifikavimo, tačiau tvirtina, jog  esant visoms BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms, teismas turėjo atleisti jo ginamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei kvestionuoja nukentėjusiųjų elgesio galimą įtaką kilusių padarinių sunkumui bei civilinių ieškinių dydžiui, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai, pateikę apeliacinį skundą, nesutinka su civilinių ieškinių išsprendimu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamas teismo sprendimas patikrinamas tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neperžengiant skundų ribų.

 

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo ir kitų nuteistosios L. N. gynėjo advokato R. Garlausko apeliacinio skundo argumentų

 

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu. Tik įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas sprendžia, ar yra pagrindas taikyti kaltininkui BK 40 straipsnio nuostatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai baudžiamojoje byloje teismas įgyvendina įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti dėl įstatymo nuostatos taikymo, turi būti atsižvelgiama ne vien tik į formaliąsias teisines baudžiamajame įstatyme nustatytas sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos aplinkybes.

Apeliaciniame skunde nuteistosios L. N. gynėjas, aiškindamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą netaikyti L. N. BK 40 straipsnio nuostatų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio pirmosios instancijos teismas nustatė, jog egzistuoja šios BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos sąlygos – L. N. padarė neatsargų nusikaltimą, baudžiamojoje byloje buvo pateiktas laiduotojos R. Ž. prašymas atiduoti L. N. jos atsakomybei pagal laidavimą (5 t., 40-42 b.l.), be to L. N. anksčiau teista nebuvo – tai yra nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (1 t., 91 b.l.), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, ką pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pripažino jos baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat iš dalies atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą – nukentėjusiesiems G. ir S. B. atlygino iš viso 11000 litų neturtinės žalos (4 t., 38-39 b.l.), o M. Š. – 5000 litų neturtinės žalos (5 t., 39 b.l.), kas taip pat buvo pripažinta jos baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismui iškilo abejonė tik dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto pagrindo – manymo, jog kaltininkė visiškai atlygins padarytą žalą, egzistavimo.

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas pagrindas iš esmės reiškia, baudžiamojoje byloje turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokie įstatymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-09 nutartis 2K-84/2010). Pažymėtina ir tai, jog žala privalo būti pašalinta ar atlyginta ją padariusio asmens noru ir valia, o ne priverstinai – vykdant teismo sprendimą.

Nagrinėjamu atveju L. N. nukentėjusiesiems, lyginant tiek su pareikštų civilinių ieškinių dydžiais, tiek su pirmosios instancijos teismo priteistomis sumomis neturtinei žalai atlyginti, yra atlyginusi tik nedidelę dalį neturtinės žalos – nukentėjusiesiems G. ir S. B. atlygino iš viso 11000 litų neturtinės žalos, o M. Š. – 5000 litų neturtinės žalos. Taip pat šios sumos nukentėjusiesiems buvo sumokėtos per gana ilgą laiko tarpą – G. ir S. B. 2011-12-23, 2013-02-28 pavedimais bei 2013-04-12 pavedimu M. Š. (4 t., 38-39 b.l., 5 t., 39 b.l.), be to įmokos padarytos tik po to kai nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje (G. ir S. B. ieškinį pareiškė 2011-11-16, M. Š. – 2013-03-07). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistoji L. N. po pirmosios instancijos teismo sprendimo būtų stengusis sumokėti priteistas sumas nukentėjusiesiems (atlikusi mokėjimus ar pan.), priešingai – ji ginčija priteistų civilinių ieškinių dydžius bei siekia, jog šie būtų žymiai sumažinti. Nuteistosios L. N. gynėjo nurodomas argumentas, kad pagal turto apyrašą, sudarytą taikant laikiną nuosavybės teisių apribojimą, L. N. ir jos sutuoktinio turtas įvertintas bemaž 200 000 Lt, taip pat dalis turto yra iš viso neįvertinta, ir tai leidžia daryti išvadą, jog ieškiniai bus patenkinti yra nepagrįstas BK 40 straipsnio taikymo prasme, kadangi, kaip jau ir minėta, žalą turi būti siekiama atlyginti gera valia, o ne vykdant teismo sprendimą. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad L. N. tiek proceso pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame teisme, metu būtų siekusi kokio nors susitarimo dėl padarytos žalos atlyginimo su nukentėjusiaisiais, o nedidelę dalį žalos atlygino tik po civilinių ieškinių pareiškimo.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir išsamiai neaptaręs, tačiau pagrįstai nusprendė, jog nėra nustatytas BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas pagrindas, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra pakankami pripažinti, jog bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino BK 40 straipsnio nuostatas ir neteisingai išsprendė galimybės atleisti L. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, taigi nėra pagrindo šioje dalyje panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir bylą nutraukti.

Apeliaciniu skundu nuteistosios L. N. gynėjas taip pat, kaip jau ir minėta, kvestionuoja galimą nukentėjusiųjų elgesio įtaką kilusių padarinių sunkumui, teigdamas, jog teismas turėjo nustatyti, kad sunkioms eismo įvykio pasekmėms turėjo įtakos ir nukentėjusiųjų: motociklo vairuotojo M. Š. ir motociklo keleivės R. B. veiksmai – M. Š. viršijo jam leistiną greitį, neįvertintos saugos šalmų tinkamo dėvėjimo ir/ar segėjimo aplinkybės, o nukentėjusiajai R. B. padaryti kūno sužalojimai nulėmę jos mirtį, buvo galvos sužalojimai ir anot advokato, jie negalėjo atsirasti jeigu asmuo būtų dėvėjęs apsauginį šalmą.

Šie apeliacinio skundo argumentai, vertintini kaip deklaratyvūs – jie nėra pagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis ir šiomis prielaidomis, atsižvelgiant į apeliacinio skundo turinį, tik siekiama sušvelninti ginamosios civilinę atsakomybę, be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šie teiginiai yra paneigti baudžiamojoje byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtų įrodymų, todėl atmetami.

Iš baudžiamojoje byloje esančios medžiagos matyti, jog nukentėjusysis M. Š. viso proceso metu vieningai teigė eismo įvykio metu važiavęs apie 70 km/h greičiu, tai yra „privažiuodamas prie Smilgių sulėtino greitį iki 70 km/h, iki tol važiavo 90 km/h greičiu”, taip pat, jog tiek jis tiek R. B. buvo užsidėję bei užsisegę šalmus, iš esmės analogiškus parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (5 t., 56, 65-66 b.l., 1 t., 29, 31-32 b.l.). Kaip matyti iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-03-30 specialisto išvados Nr. 11-663(12), jos tyriamojoje dalyje buvo nustatyta, jog eismo įvykio vietos plane neužfiksuota motociklo „Honda NSR 125” stabdymą, judėjimą prieš eismo įvykį ir eismo įvykio metu apibūdinančių pėdsakų (motociklo ratų stabdymo, ratų šoninio slydimo pėdsakų), todėl negalima apskaičiuoti motociklo „Honda NSR 125” važiavimo greičio. Tačiau tuo pačiu konstatuota, jog „sprendžiant iš motociklo „Honda NSR 125” ir automobilio „Toyota Corolla“ sugadinimų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad dėl automobilio ir motociklo automobilio „Toyota Corolla“ judėjimo kryptis ženkliai nepakito, o motociklas ant dešinio šono nuvirto ties susidūrimo vieta (į tai nurodo šukės ir nuolaužos ant asfalto dangos ties motociklu), galima teigti, kad motociklo greitis susidūrimo metu buvo mažesnis nei 60 km/h, todėl tikėtina, kad prieš eismo įvykį motociklo vairuotojas stabdė“ (2 t., b.l. 17). Taip pat šioje išvadoje buvo konstatuota, jog automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. GPL 843, vairuotojos L. N. veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, tai patvirtina ir kitų baudžiamojoje byloje esančių duomenų visetas – pačios nuteistosios, nukentėjusiojo parodymai, eismo įvykio schema ir kt., o objektyvių faktinių duomenų, kurie leistų teigti apie nukentėjusiojo M. Š. padarytus kokius nors KET pažeidimus, kuriuos galimai buvus svarsto nuteistosios gynėjas, baudžiamojoje byloje nėra. Tuo labiau, jog, kaip jau ir minėta, nebuvo galimybės nustatyti tikrojo greičio, kuriuo iki įvykio važiavo M. Š. vairuojamas motociklas, o remiantis minėta specialisto išvada motociklo greitis susidūrimo metu galimai buvo mažesnis nei 60 km/h (o ne 70 km/h, kaip apeliaciniame skunde teigia nuteistosios gynėjas), o eismo įvykio vietos plane (shemoje) nesant užfikstuotiems transporto priemonių stabdymo, slydimo pėdsakams, gynėjo teiginiai apie galimą nukentėjusiojo M. Š. greičio viršijimą yra niekuo nepagrįsti.

Nuteistosios gynėjo teiginiai apie tai, jog nebuvo įvertintos saugos šalmų tinkamo dėvėjimo ir/ar segėjimo aplinkybės, o nukentėjusiajai R. B. padaryti kūno sužalojimai nulėmę jos mirtį, buvo galvos sužalojimai ir anot advokato, jie negalėjo atsirasti jeigu asmuo būtų dėvėjęs apsauginį šalmą, taip pat nepagrįsti jokia objektyvia bylos medžiaga, kadangi tiek iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus 2011-09-20 specialisto išvados Nr. M 393/11 (05), tiek iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus teismo medicinos eksperto Gintauto Serbentos, atlikusio R. B. autopsiją bei pateikusio 2011-09-20 specialisto išvados Nr. M 393/11 (05), duotų paaiškinimų matyti, jog R. B. mirties priežastis buvo visų nustatytų sužalojimų visuma, tai yra nebuvo dominuojančio sužalojimo nulėmusio jos mirtį (1 t., 57-58 b.l., 5 t., 101 b.l.), todėl plačiau šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako.

 

Dėl priteistų civilinių ieškinių dydžių

 

Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais neturtinės žalos dydžiais: nuteistosios L. N. gynėjo teigimu pirmosios instancijos teismas nepilnai įvertino kai kurias eismo įvykio aplinkybes – būtent nukentėjusiųjų elgesio įtaką atsiradusioms pasekmėms, todėl neteisingai išsprendė civilinių ieškinių dydžio klausimus ir, atsižvelgiant į rizikingą nukentėjusiųjų elgesį, ieškinių dydžiai turėtų būti sumažinti, tuo tarpu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų G. B., S. B. bei F. B. teigimu – pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nukentėjusiųjų patirtus skirtingo sunkumo padarinius bei neindividualizavo patirtos neturtinės žalos atlyginimo, taip pat neatsižvelgė į teismų praktiką analogiškose bylose – civilinių iešinių dydžius, nepagrįstai L. N. interesams suteikė prioritetą prieš nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus, bei nepagrįstai atmetė civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti – kasmetinėmis periodinėmis išmokomis po 300 Lt turtinės žalos atlyginimo už kapavietės tvarkymą iki L. N. gyvos galvos.

Apeliacinius skundus nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusieji M. Š., G. B., S. B. bei F. B. dėl L. N. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinės žalos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostatas neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusieji G. B. ir S. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo po 191 375 Lt kiekvienam iš jų, nukentėjusioji G. B. taip pat prašė priteisti po 300 Lt mokamomis kasmetinėmis periodinėmis išmokomis turtinės žalos atlyginimo už kapavietės tvarkymą iki L. N. gyvos galvos, nukentėjusioji F. B. (atstovaujama įstatyminių atstovų G. ir S. B.) pareiškė ieškinį dėl 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o M. Š. – dėl 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 156-158 b.l., 4 t., 8-10 b.l., 3 t., 150-157 b.l.). Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydžius, atsižvelgė į visus byloje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, tai yra į nukentėjusiesiems kilusias veikos pasekmes, nuteistosios kaltę bei turtinę padėtį ir kt, ir savo išvadas išsamiai motyvavo. Baudžiamojoje byloje esantys, nukentėjusiųjų pateikti, dokumentai – civiliniai ieškiniai, stacionare gydomo asmes statistinių kortelių kopijos, išrašai iš M. Š. medicininių dokumentų (2 t., b.l. 78-80, 3 t., 158-162 b.l.), M. Š. darbingumo lygio pažymos ir su jomis susiję dokumentai (3 t., 163- 168 b.l.), įvairios pažymos apie G. B. sveikatos būklę bei jos darbingumo lygio pažymos ir su jomis susiję dokumentai (3 t., 173-174 b.l., 4 t., 15-25 b.l.), įvairios pažymos apie F. B. (4 t., 11-13 b.l.) taip pat ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų duoti parodymai patvirtina, jog visi nukentėjusieji patyrė skaudžius, įvairius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocines depresijas, tai yra dvasinio pobūdžio pasekmes; nukentėjusiajam M. Š. eismo įvykio metu buvo padaryti daugybiniai sužalojimai, tai yra sunkiai sutrikdyta sveikata, kuri, net ir nuo veikos padarymo praėjus daugiau nei dviems metams, nėra visiškai atstatyta ir iki šiol (neteko 60 proc. darbingumo), dėl patirtų sužalojimų jam teko vieneriems metams atidėti mokyklos lankymą, buvo apribotos galimybės užsiimti norima veikla, atliktos keturios operacijos, tai yra, akivaizdu, jog jis patyrė tiek fizinį skausmą ir ilgo gijimo proceso sukeltus didelius nepatogumus, tiek dvasinius išgyvenimus; G. ir S. B. bei F. B. dėl įvykusio eismo įvykio patyrė negrįžtamas pasekmes – žuvo jų dukra bei sesuo, ir dėl kurios patyrė didžiulius dvasinius skausmus ir išgyvenimus, kurie skundžiamame nuosprendyje yra išsamiai nurodomi. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įstatymų nuostatų, taip pat atsižvelgė į tai, jog padaryta nusikalstama veika, nors ir sukėlusi itin skaudžias pasekmes – buvo neatsargi, tai yra nuteistoji sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiesiems dvasinių išgyvenimų bei fizinių kančių, be to įvertino, jog kaltinamosios turtinę padėtį – turimą nekilnojamąjį turtą bei gaunamas šeimos pajamas, turimus įsipareigojimus (2 t., 106 – 116 b.l., 3 t., 51-55 b.l., 4 t., 28, 36-37 b.l.) bei pačios L. N. interesus – galimybę realiai atlyginti neturtinę žalą.

Taigi, atsižvelgus į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, jog teismas nepagrįstai kaltinamosios įvykdytos nusikalstamos veikos kaltės formai, turimam turtui ir jos galimybėms atsiskaityti su nukentėjusiais suteikė prioritetą prieš nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus ir neturtinę žalą yra atmetamas, kadangi, kaip jau ir minėta, teismas priimdamas skundžiamą sprendimą atsižvelgė į visus, CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus, neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus bei savo sprendimą išsamiai motyvavo. Taip pat atsižvelgė į tai, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, dalį neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlygino draudimo bendrovė ir šia dalimi, bei L. N. jau nukentėjusiesiems sumokėtų sumų dalimis, sumažino neturtinės žalos atlyginimui priteisiamas sumas.

Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde nurodomu teiginiu, jog kaltinamoji turi atlyginti nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą, tačiau pažymi ir tai, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimųjų, tačiau artimo žmogaus netektis negali tapti pasipelnymo šaltiniu ir suteikti nepagrįstą pagrindą praturtėti, tuo labiau, jog, kaip ir minėta, turi būti atsižvelgiama ir į pagrįstus kaltininko interesus, tai yra realią galimybę atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.

Dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų teiginio, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nukentėjusiųjų patirtus skirtingo sunkumo padarinius bei neindividualizavo patirtos neturtinės žalos atlyginimo, skundus nagrinėjanti teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nukentėjusieji G. B. ir S. B. pateiktu civiliniu ieškiniu patirtai neturtinei žalai atlyginti prašė jiems priteisti identiškas sumas, tai yra po 191 375 Lt kiekvienam iš jų (1 t., 156-157 b.l.). Taigi, patys nukentėjusieji dėl savo dukters žūties patirtus išgyvenimus įvertino vienodomis piniginėmis išraiškomis. Pažymėtina ir tai, jog kaip matyti iš pateiktų pažymų apie G. B. sveikatos būklę (3 t., 173-174 b.l., 4 t., 15-25 b.l.), ji nuo 1998 m. serga generalizuota epilepsija (vėliau diagnozės buvo keičiamos), 2009 m. taip pat buvo diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, gydyta psichiatrijos skyriuje, apie 20 metų sirgo žvyneline liga, 2006 metais nustytas 50 proc. darbingumo lygis – šios aplinkybės patvirtina, jog G. B. jau iki eismo įvykio sirgo įvairiomis ligomis ir dėl jų buvo netekusi dalies darbingumo. Taip pat nurodoma, jog po eismo įvykio jai buvo diagnozuotas depresijos paūmėjimas, keipėsi pas neurologą bei dermatologą, buvo gydyta VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės psichiatrijos skyriaus dienos stacionare, iš darbingumo lygio pažymos (darbingumo lygis buvo nustatinėjamas 2011-10-02 bei 2012-10-23) matyti, jog G. B. darbingumo lygis po eismo įvykio sumažėjo 5 proc. – iki 45 proc., ir jį, kaip matyti iš darbingumo lygio pažymose įrašytos informacijos, nulėmė papildomos diagnozės (F33.2 – kas pagal pateiktus dokumentus yra pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkus depresijos epizodas) įrašymas. Žinoma, beveik nekelia abejonių tai, jog šiuos pokyčius nulėmė dėl dukros žūties patirtas stresas, tačiau atsižvelgiant į G. B. fizinės bei psichinės sveikatos būklę iki eismo įvykio (2011 m. du kartus buvo gydyta psichiatrijos skyriuje, paskutinį kartą laikotarpiu nuo 2011-06-28 iki 2011-07-27), negali būti atmetamas ir natūralus ligų progresavimas, tuo labiau, jog nėra pateikta išrašų iš G. B. ligos istorijos (pateikti tik informacinio pobūdžio raštai), teisėjų kolegija nemano, jog dėl dukters žūties ji patyrė didesnius išgyvenimus (sunkesnius padarinius) nei jos sutuoktinis.

Dėl L. N. gynėjo skundo argumentų apie nukentėjusiųjų elgesio įtaką atsiradusioms pasekmės jau buvo pasisakyta aukščiau, baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, jog būtent L. N. padarytas KET pažeidimas nulėmė atsiradusias skaudžias pasekmes dėl kurių nepilnametė mergina žuvo, o nepilnamečiui vaikinui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, kaip jau ir minėta mergina žuvo dėl sužalojimų visumos, o ne dėl galvos traumos, be to specialisto išvadoje konstatuota, jog važiuojant ir leistinu greičiu nukentėjusysis M. Š. nebūtų spėjęs laiku sustabdyti motociklo ir išvengti eismo įvykio, taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindo teigti, kad eismo įvykio metu kilusias pasekmes nulėmė nukentėjusiųjų rizikingas ar neatsargus elgesys nėra, ir priteistų civilinių ieškinių dydžių, L. N. gynėjo apeliaciniame skunde nurodomais motyvais, nėra pagrindo mažinti.

Taigi, atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatyti neturtinės žalos dydžiai nukentėjusiesiems nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžius, ir nėra nei per maži (kaip apeliaciniame skunde teigia nukentėjusieji) nei per dideli (kaip nurodo nuteistosios gynėjas), todėl nėra pagrindo jų mažinti ar didinti.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog G. B. pareikštas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti – kasmetinėmis periodinėmis išmokomis po 300 Lt turtinės žalos atlyginimo už kapavietės tvarkymą iki L. N. gyvos galvos, pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai, kadangi nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie išlaidų dydžius. Kaip matyti iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ pateiktos G. B. prašymo atlyginti žalą kopijos (4 t., 47 b.l.) ji prašiusi draudėją atlyginti turtinę žalą, kurią sudarė laidojimo, kapavietės sutvarkymo bei kitos (nurodoma „aukos bažnyčiai 200 Lt”) išlaidos, ką šis ir padaręs išmokėdamas draudimo išmoką (4 t., 50-51 b.l.). Kaip paaiškino G. B. teisiamojo posėdžio metu (5 t., 61-62 b.l.) draudimo kompanija yra išmokėjusi už kapavietės tvarkymą, laidojimo išlaidas, o jos prašomas priteisti turtinės žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis iš esmės būtų skirtas žvakėms bei gėlėms, teigė dar nerinkusi čekių už kapo priežiūrą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog asmens, apdraudusio civilinę atsakomybę ir vairuojančio transporto priemonę, padaryta turtinė žala yra atlyginama pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės įstatymo nuostatas, tačiau įstatymas nenumato periodinių kasmetinių išmokų kapavietės sutvarkymui atlyginimą. Žinoma, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio nuostatomis, teismas gali įvertinti ir būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir priteisti ją konkrečia pinigų sumą, periodinėmis išmokomis arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą, tačiau šiuo atveju nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. B. nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikusi jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti jos būsimus nuostolius, kuriuos ji patirs tvarkydama kapavietę.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovė apeliacinės instancijos teismui yra pateikusi kvitus dėl 1000 Lt (5 t., 187 b.l.) bei 500 Lt įmokų advokatui už apeliacinio skundo parengimą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ir prašo šias sumas išieškoti iš nuteistosios L. N. nukentėjusiosios G. B. naudai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju apeliacinius skundus pateikė tiek nuteistoji, tiek nukentėjusieji ir šie skundai yra atmetami ir kadangi G. ir S. B. bei F. B. apeliacinis skundas netenkinamas, minėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti jiems iš L. N. nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

N U T A R I A:

 

Nuteistosios L. N. gynėjo advokato R. Garlausko bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų G. B., S. B. ir F. B., atstovaujamos įstatyminių atstovų G. B. ir S. B., apeliacinius skundus atmesti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

 

 

Kolegijos pirmininkas              Sigitas Bagdonavičius

 

Teisėjai:              Algirdas Gaputis

 

              Bronė Vidzėnienė


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 281 str. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas
  • BK 75 str. Bausmės vykdymo atidėjimas
  • BK 40 str. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
  • CK
  • 2K-196/2009
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • BPK
  • BK 59 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės