Civilinė byla Nr. 2A-482-267/2020

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01027-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 2.1.2.1; 2.1.2.4.3; 2.6.15;

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 3 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Birutės Simonaitienės ir Irenos Stasiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-418-471/2020 pagal ieškovės T. B. ieškinį atsakovui V. B. ir tretiesiems asmenims VĮ Registrų centrui, Raseinių 1-ojo notarų biuro notarėms K. Š. bei A. S. dėl dovanojimo sutarčių panaikinimo ir restitucijos taikymo. 

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė T. B. 2019 m. spalio 25 d. pareiškė ieškinį, prašydama panaikinti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono notarės K. Š. sudarytą dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ji padovanojo V. B. du žemės sklypus – sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); panaikinti Registrų centre žemės sklypų įregistravimą V. B. nuosavybe; įregistruoti Registrų centre žemės sklypus T. B. nuosavybe ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė 2020 m. sausio 21 d. patikslintą ieškinį, kuriuo papildomai prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) notarės A. S. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ji padovanojo V. B. 0,30 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžiuose ieškovė T. B. paaiškino, kad atsakovas V. B. yra jos su sutuoktiniu A. B. sūnus. Ji su sutuoktiniu (duomenys neskelbtini) turėjo ūkininko ūkį, kurį nusprendė perleisti sūnui V., todėl (duomenys neskelbtini) notarės A. S. patvirtinta sutartimi atsakovui dovanojo 0,30 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės ūkio veiklai. Pagal 2012 m. atsakovo užsakymu atliktus matavimus šio sklypo ribos buvo pakeistos taip, kad jame atsidūrė jai nuosavybės teise priklausantis (duomenys neskelbtini) statytas gyvenamasis namas, kuriame ji su sutuoktiniu gyvena. Vėliau atsakovui dalį savo ūkio dovanojo, o kitą dalį pardavė. (duomenys neskelbtini) dovanojo 14 žemės sklypų – iš viso apie 74 ha ploto. (duomenys neskelbtini) dovanojo 3,26 ha sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vėliau atsakovas padalijo į du atskirus sklypus. Susidarė situacija, kad ieškovės gyvenamasis namas su aplink naudojama sodybos reikmėms žeme yra atsakovui priklausančiame 0,30 ha žemės sklype, kuriame taip pat yra atsakovo garažai. Šalia esanti paveldėta jos tėvų sodyba, kaip paaiškėjo, yra laisvame valstybinės žemės sklype (jį proceso metu įteisina savo vardu). Vandens gręžinys, dėl kurio nuosavybės teisių vyksta teisminiai ginčai tarp A. ir V. B., bei jos sodas yra atsakovo 1,4 ha žemės sklype, kuriame yra atsakovo fermos. Ieškinyje nurodomas trečias 1,82 ha žemės sklypas yra be statinių (dirbama žemė), kitoje kelio pusėje.

Po sklypų padovanojimo jos ir atsakovo šeimų santykiai iš pradžių buvo geri, tačiau (duomenys neskelbtini), pradėjus fermose trūkti darbininkų, vedėju dirbęs A. B. išėjo iš darbo ir prasidėjo konfliktai. Atsakovas ją ne kartą iškeikė, grasino pašauti tėvą, nebeleido bendrauti su anūkais, atsisakė iš jų imti dovanas ir pan. (duomenys neskelbtini) jis apskundė tėvą policijai dėl tariamos vagystės; (duomenys neskelbtini) apgadino jų namų daiktus, prikrovė šiaudų ritinių prie pat gyvenamojo namo sienų, užstodamas šviesos patekimą per langus, nedavė traktoriaus parsivežti nukastų bulvių; (duomenys neskelbtini) perkeldamas sugadino jų šiltnamį, užarė pasodintas braškes, statė žemės ūkio techniką prie pat gyvenamojo namo, trukdydamas juo ir žeme naudotis. (duomenys neskelbtini) po pokalbio su atsakovu A. B. ištiko infarktas, po kurio jis ilgą laiką gydėsi, tačiau atsakovas nei tėvo, nei ieškovės nelankė, jais nesirūpino. (duomenys neskelbtini) atsakovas kasinėjo trasą, kuria iš gręžinio vanduo tiekiamas jos namui, užsukinėdavo vandenį, o (duomenys neskelbtini) vandens tiekimą išvis išjungė ir vėl įjungė tik (duomenys neskelbtini), kai teismas antstolio prašymu pakartotinai paskyrė baudas. Naudotis vandeniu iš gręžinio trukdoma iki šiol (dažnai vandens tiekimas išjungiamas). Taip pat atsakovas (duomenys neskelbtini) užarė prie namo jos pasisodintas bulves, grasina išrauti jos vaismedžius, neleidžia naudotis A. B. iškastu, vėliau sūnui dovanotu tvenkiniu, kažkada anksčiau užkasė jos šulinį ir pan. Jos šeimą terorizuoja ir atsakovo fermos vedėjas.

Ji nuo (duomenys neskelbtini) yra neįgali (dėl sąnarių ligos darbingumas 40 proc.), sutuoktinis taip pat yra ligotas, todėl toks atsakovo elgesys juos ne tik skaudina, bet ir nuolat sudaro didelių sunkumų naudotis savo turtu. Nori, kad ieškinyje nurodytų žemės sklypų dovanojimo sutartys būtų panaikintos, kad netrukdomai galėtų naudotis savo namu, prie jo esančia žeme, sodu, daržu ir vandens gręžiniu. 1,8 ha sklypą, esantį kitoje kelio pusėje, nori susigrąžinti, kad jame galėtų pasisodinti daržovių. Kitų atsakovui dovanotų sklypų atsiimti nenori, nes jie yra toliau nuo namų ir jai nereikalingi. Už naudojimąsi vandens gręžiniu atsakovui nėra mokėjusi, nes jis to nereikalavo. Prašo ieškinį tenkinti.

Ieškovė T. B. advokatė nurodė, kad ieškovė neapsižiūrėjusi padovanojo atsakovui ne tik kitus žemės sklypus, bet ir sklypą, kuriame šiuo metu (po naujų matavimų) stovi jos gyvenamasis namas. Atlikusi tyrimą Nacionalinė žemės tarnyba konstatavo, kad yra pažeista sklypų formavimo tvarka. Dėl vandens gręžinio nuosavybės vyksta ginčai teisme, tačiau net ir teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas ilgą laiką netiekė vandens į ieškovės sodybą ir tai padarė tik paskyrus baudas. Be to, atsakovas ir toliau trukdo vandens tiekimą, neleidžia naudotis tvenkiniu, grasino A. B. peršauti kojas, sugadino aikštelę, pavėsinę, prie pat gyvenamojo namo sukrovė šiaudų ritinius, pastatė vaikščioti draudžiančius ženklus; (duomenys neskelbtini) sugadino šiltnamį, užarė braškes ir pan. Šie atsakovo veiksmai yra įvairūs, pasikartojantys, tęsiasi ilgą laiką prieš senyvo amžiaus neįgalią motiną, pažeidžia Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau – CK) 3.162 str. nustatytas vaikų pareigas tėvų atžvilgiu, todėl pripažintini veiksmais, pagal CK 6.472 str. 1 d. neabejotinai griežtai smerktinais geros moralės požiūriu, dėl to patikslintame ieškinyje nurodytos dovanojimo sutartys panaikintinos. Kadangi tokie atsakovo veiksmai tęsiasi faktiškai iki šiol, CK 6.472 str. 4 d. nustatytas ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas V. B. 2019 m. lapkričio 29 d. atsiliepime ir 2020 m. vasario 10 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė taikyti CK 6.472 str. 4 d. nurodytą senaties terminą aplinkybėms, kurios nurodytos ieškinyje; ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžiuose atsakovas V. B. paaiškino, kad jis (duomenys neskelbtini) įkūrė atskirą ūkininko ūkį. Tada jam tėvai A. ir T. B. padovanojo 30 a. žemės sklypą, kuriame yra ne tik tėvų gyvenamasis namas, bet ir jo ūkio garažas. (duomenys neskelbtini) pati ieškovė atliko žemės matavimus, nes visi statiniai buvo neteisingai įregistruoti viename sklype. (duomenys neskelbtini) tėvai jam dovanojo daug žemės sklypų. Taip pat (duomenys neskelbtini) dovanojo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), o jame esančią fermą pardavė. Abu sandoriai buvo tokie, kaip juose nurodyta (pirkimo ir dovanojimo). Kodėl buvo taip padaryta (dalis turto dovanota, o dalis parduota), nežino. Vėliau sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padalytas į du atskirus sklypus. Viename iš jų (1,4 ha ploto) yra jo ferma, vandens gręžinys ir tėvų sodas. 1,82 ha ploto dirbamos žemės sklypas be statinių yra kitoje kelio pusėje.

(duomenys neskelbtini) atsakovas nebeleido tėvui dirbti fermoje, nes šis nuolat girtaudavo su darbininkais ir trukdė darbui. Nuo tada prasidėjo konfliktai su tėvais – išgalvoti kaltinimai, nepagrįsti skundai, grasinimai ir pan. Pripažįsta, kad tėvui pasakė peršausiąs kojas, tačiau tik po to, kai šis pasakė, jog išsprogdins fermą. Taip pat pripažįsta, kad pats perkėlė tėvų šiltnamį, tačiau jo nesugadino, nes šiltnamis stovėjo jo žemėje, trukdė veiklai, o paprašius tėvai patys jo nepersikėlė. Šiaudų rulonai prie tėvų namo buvo sudėti tik savaitę laikinai. Žemės ūkio techniką prie tėvų namo laiko, nes prie pat namo yra garažo kiemas ir ten technika buvo laikoma visą laiką. Vandens tiekimą iš gręžinio išjungia tik įvykus gedimams, nes iš to paties gręžinio vanduo tiekiamas fermai, tėvų namui ir jo garažui. Dėl gręžinio nuosavybės iki šiol vyksta teisminiai ginčai su tėvu, nors gręžinį iš jo nupirko pagal sąskaitą. Tėvai vandeniu iš gręžinio naudojasi, tačiau niekada už jį nėra nei mokėję, nei prisidėję prie gręžinio priežiūros išlaidų. Ištyrus paaiškėdavo, kad visi tėvų kaltinimai yra nepagrįsti, atsakovas nė karto nebuvo baustas. Vieną kartą atsakovas buvo nubaustas dėl vandens netiekimo, bet to negalėjo daryti dėl gedimo, metų laiko (žiemą negalėjo suremontuoti trasą) ir A. B. elgesio (apsiėmė pats sutaisyti gedimą, bet to nepadarė, o apkaltintas buvo atsakovas). Specialiai vandens trasos negadino, o jo samdyti darbininkai didino fermą ir įrengė dyzelino talpyklą, todėl žemė buvo kasama. Nurodomą kaip jo užkastą šulinį užkasė pats A. B. dar (duomenys neskelbtini) Susitarti su tėvais nėra galimybių, nes jie nuolat kelia įvairius reikalavimus, patys nežinodami, ko nori. Jiems siūlė susitarti dėl naudojimosi žeme tvarkos, bet jie atsisakė. Šiuo metu taip pat sutinka sudaryti su tėvais žemės sklypų naudojimo sutartį, bet nuosavybės teisių į 30 a. sklypą perleisti nesutinka, nes šiame sklype stovi jo garažas, yra įvažiavimas į garažą ir fermą. Patikslina, kad sutiktų ieškovei perleisti nuosavybę į tą 30 a. sklypo dalį, kuria ji faktiškai naudojasi (t. y. kur stovi jos namas, yra aplink jos naudojama žemė). Ieškovės tėvų namas yra ne 30 a sklype, o laisvame valstybinės žemės sklype, su kuriuo jis niekaip nesusijęs. Prašo ieškinį atmesti.

Atsakovo V. B. advokatas nurodė, kad ieškovė ne pirmą kartą teisme reikalauja panaikinti ieškinyje nurodytus sandorius. Ankstesnėje byloje reikalavimas buvo grindžiamas dėl apsimestinių sandorių panaikinimo, tačiau teismo atmestas. Po to šioje byloje atsirado reikalavimas CK 6.472 str. 1 d. pagrindu. Pažymi, kad patys B. gyvenamąjį namą pasistatė (parinkdami jo vietą) prie pat garažo, todėl galėjo ir turėjo numatyti, kad sklypą padovanojus atsakovui gali kilti nepatogumų, taip ir atsitiko prasidėjus konfliktams. Atstovo nuomone, tokioje situacijoje ieškovė galėjo reikšti reikalavimą dėl naudojimosi žeme tvarkos nustatymo, tačiau pati pasirinko savo teisių gynimo būdą, neprisidedantį prie socialinės taikos atkūrimo. Nors ieškovės reikalavimas suformuluotas CK 6.472 str. 1 d. pagrindu, faktiškai jis grindžiamas ne atsakovo netinkamu elgesiu, o naudojimosi tvarkos trukdymu. Pats reikalavimas turi būti vertinamas visų šalių ūkių objektų kontekste. Įvertintina, kad patenkinus ieškinį ieškovei grąžintuose žemės sklypuose atsirastų ne tik jos namas su sodu, bet ir atsakovo ūkiui priklausantys garažas, ferma ir vandens gręžinys, dėl kurio nuosavybės sprendžiamas ginčas teisme. Esant tokiems konfliktiniams šalių santykiams, atsakovo veikla minėtuose statiniuose vargu ar išvis būtų įmanoma ir tai galėtų privesti prie jo ūkio žlugimo. Be to, ieškovė reikalauja panaikinti ir 1,8 ha žemės sklypo, esančio kitoje kelio pusėje, kuriuo ji faktiškai nesinaudoja, perleidimo sutartį, todėl reikalavimas yra net teisiškai ydingas ir tam tikra prasme nelogiškas – dėl neva prieštaraujančio moralės normoms elgesio reikalaujama panaikinti tik dalį vienodų dovanojimo sandorių (o sklypų iš viso yra dovanota apie 15).

Ieškinys visų pirma atmestinas taikant CK 6.472 str. 4 d. nustatytą senaties terminą, nes visi ieškovės skundai policijai yra pateikti daugiau kaip prieš metus laiko. Visi reikalavimo argumentai, išskyrus aplinkybes dėl vandens tiekimo, yra nepagrįsti įrodymais. Dėl ginčų, susijusių su vandens tiekimu, pripažintina, kad atsakovas nesiekė tyčia sąmoningai kenkti ieškovei dėl šių argumentų: 1) ginčas dėl nuosavybės teisių į gręžinį teisme nėra pasibaigęs; 2) ieškovės šeima ilgą laiką naudojasi vandeniu, tačiau visiškai už jį nemoka; 3) problemos kyla ne dėl tyčinio vandens netiekimo, o dėl gedimų, dėl kurių atsiranda trikdžiai. Pažymi, kad ieškinio pateikimo teismui metu gedimai buvo pašalinti ir vanduo ieškovei tiekiamas.

Tiek Konstitucijos 38 str., tiek CK yra nustatytos ne tik vaikų pareigos tėvams, bet ir tėvų pareigos vaikams, kurių privaloma laikytis. Net proceso metu atsakovas sutiko taikytis (nustatyti naudojimosi žeme tvarką ar net dalį sklypo, kuriuo ieškovė faktiškai naudojasi, perleisti jos nuosavybėn), tai patvirtina nesant jo siekio kenkti tėvams, bet tai padaryti sutrukdė į derybas pertraukos teismo posėdyje metu įsikišęs A. B.. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Tretieji asmenys VĮ Registrų centro atstovas, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės K. Š. ir A. S. į teismo posėdžius neatvyko ir jokių įrodymų nepateikė. 2020 m. kovo 4 d. atsiliepimuose notarės K. Š. ir A. S. prašė bylą spręsti teismo nuožiūra joms nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2020 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Reikalavimas grindžiamas ne konkrečiu veiksmu (pavyzdžiui, pasikėsinimo į gyvybę ar sunkaus sužalojimo atveju, kai galima tiksliai nustatyti ieškinio senaties termino pradžios dieną), o atlikimu tam tikrų veiksmų, kuriuos pats asmuo laiko smerktinais geros moralės požiūriu. Akivaizdu, kad nuo šių veiksmų (pvz., nuo vandens tiekimo ieškovei atnaujinimo (duomenys neskelbtini)) iki ieškinio teismui pateikimo (duomenys neskelbtini) vieni metai nėra praėję, todėl taikyti CK 1.131 str. 1 d. nuostatas nėra pagrindo.

Ieškovė Šiaulių apygardos teismui 2016 m. rugsėjo 8 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o 2016 m. rugsėjo 26 d. – ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-343-357/2017, prašydama pripažinti negaliojančiais dviem skirtingais pagrindais – dėl apsimestinumo ir dėl apgaulės – tris dovanojimo sandorius, iš jų ir (duomenys neskelbtini) sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini); ieškinys galutinai atmestas apeliacinio teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartimi. Šioje byloje yra pareikštas analogiškas reikalavimas jau trečiu pagrindu – dėl apdovanotojo veiksmų, griežtai smerktinų geros moralės požiūriu pagal CK 6.472 str. 1 d., tačiau iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžiuose matyti, kad pagrindinis jos siekis yra netrukdomai naudotis žeme aplink jos namą. Teismas sutiko su atsakovo atstovo argumentu, kad ieškinio pagrindas faktiškai neatitinka jo reikalavimo – siekiant naudotis žemės sklypais, bet nepavykus jų susigrąžinti nuosavybėn vienais pagrindais, tas pats reikalavimas reiškiamas kitu pagrindu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į reikalavimo prieštaringumą – argumentuojant netinkamu apdovanotojo elgesiu prašoma panaikinti dovanojimą, tačiau tik dalies dovanoto turto atžvilgiu. Ieškovės nurodymas, kad „kitas dovanotas turtas yra toliau, jai netrukdo ir nereikalingas,“ tik patvirtina, kad ji siekia susigrąžinti nuosavybėn tą dovanoto turto dalį, kuria pageidauja pati naudotis.

Reikalavimas grindžiamas įvairiais per ilgą laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar atliktais atsakovo veiksmais, kuriuos nurodė ieškovė ir iš esmės patvirtino liudytojai A. B. bei J. K.. Atsakovas V. B. juos neigia, jo poziciją patvirtino liudytojai I. B. ir D. Z.. Tiek šalys, tiek minėti liudytojai laikytini maždaug vienodo laipsnio suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis, todėl jų parodymai vertinami kaip lygiaverčiai, vieni kitų nenusveriantys. Be to, kaip anksčiau minėta, reikalavimą susigrąžinti dovanotus sklypus savo nuosavybėn ieškovė teisme pirmą kartą pareiškė dar (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. e2-343-357/2017, o pirmas ieškovės šeimos skundas dėl atsakovo neva neteisėtų veiksmų policijoje gautas (duomenys neskelbtini), t. y. visi dovanotojos skundai dėl netinkamo apdovanotojo elgesio pareikšti jau esant reikalavimui panaikinti dovanojimą.

(duomenys neskelbtini) r. PK raštas patvirtina, kad T. ir A. B. dėl netinkamo V. B. elgesio į policiją nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) kreipėsi 11 kartų, bet nė karto V. B. kaltė nekonstatuota ir jis nebaustas. Dėl V. B. grasinimo A. B. ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepadarius nusikalstamos veikos. Kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad visi ginčai dėl žemės sklypų formavimo, dėl vandens gręžinio, dėl tarpusavio atsiskaitymų, sandorių panaikinimo iš esmės buvo inicijuoti T. ir A. B. ir juose, teismo vertinimu, iki šiol V. B. veiksmų, griežtai smerktinų geros moralės požiūriu, nekonstatuota.

Dėl atsakovo galbūt neteisėto vandens gręžinio užvaldymo ir vandens tiekimo ieškovei nutraukimo teismas pažymėjo, kad nors šalys neginčija, jog atsakovui už teismo nutarties nevykdymą buvo skirtos baudos, jokių kitų ginčo sprendimui reikšmingų įrodymų (pvz., kad jos nurodoma sklendė, kuria galima užsukti vandens tiekimą būtent į gyvenamąjį namą, tikrai įrengta, kad laikotarpiais, kai vanduo netiektas į namą, jis buvo tiekiamas į atsakovui priklausančius turto objektus ir pan.) ieškovė nepateikė. Todėl atsižvelgiant į kitas aplinkybes (ginčus dėl nuosavybės, ieškovės pripažinimą niekada nemokėjus už vandenį, atsakovo nurodomus gedimus, dėl kurių vanduo nebuvo tiekiamas, pažeidimų neužfiksavimą visus kartus atvykus policijai) pripažįstama neįrodyta, kad atsakovas tyčia ilgą laiką netiektų vandens ieškovės gyvenamajam namui, siekdamas jai pakenkti.

Įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus, teismas pripažino įrodyta, kad ne vėliau kaip nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol tarp šalių nuolat tęsiasi įvairūs ginčai ir konfliktai, susiję su naudojimusi turtu, šie ginčai objektyviai sąlygoti teisiškai prieštaringos situacijos, nes šalims priklausantys turto objektai, kuriose vykdoma aktyvi veikla, yra atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose, o naudojimosi jais tvarka nenustatyta. Tokios situacijos susidarymą lėmė pačios ieškovės veiksmai, kai ji atsakovui dovanojo žemės sklypus, neišsprendusi naudojimosi jais tvarkos klausimo. Bent dalis ieškinyje nurodytų atsakovo veiksmų, dėl kurių prašoma panaikinti dovanojimą, trukdo ieškovei naudotis jos turto objektais, tačiau nėra įrodymų, kad šie veiksmai atliekami, siekiant tyčia pakenkti ieškovei, o ne vykdant su atsakovo ūkiu susijusią veiklą, be to, šių veiksmų nei pagal įrodymų vertinimo taisykles, nei pagal CK 1.5 str. nuostatas neabejotinai negalima prilyginti pasikėsinimui į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčiniam sunkiam jų sužalojimui CK 6.472 str. 1 d. prasme. Formaliai pareikšdama reikalavimą CK 6.472 str. 1 d. pagrindu ieškovė faktiškai siekia susigrąžinti savo nuosavybėn tą dovanotąjį turtą, kuriuo pageidauja naudotis pati. Todėl ieškinys jame nurodytu pagrindu negali būti tenkinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė T. B. prašo Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-418-471/2020 panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Teismas neteisingai aiškino CK 6.472 str. nuostatas, neįsigilino į susiklosčiusius šaliu? tarpusavio santykius ir juos įvertino neteisingai. Įstatymo leidėjas CK 6.472 straipsnį sieja ne tik su apdovanotojo pasikėsinimu į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar sunkiu tyčiniu sužalojimu, to ieškovė visiškai neįrodinėjo. Šis straipsnis suteikia galimybę dovanotojui panaikinti dovanojimo sutartį ir tais atvejais, kai atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Taigi pagal pareikšto ieškinio pobūdį ir teisinį pagrindą teismas nagrinėjamoje byloje turėjo vertinti: dovanos pobūdį, šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius bei spręsti, ar atsakovas atliko tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

Teismas santykių pablogėjimą suskirstė į grupes, dalį jų įvertino kaip „asmeniniais santykiais – atsisakymu priimti dovanas, draudimu bendrauti su anūkais, nepagarbiu elgesiu (keikimu, nesirūpinimu ieškove ir jos sutuoktiniu šiam sergant ir pan.) bei padarė išvadą, kad jie yra „teisiškai nereikšmingi (dėl dovanų nepriėmimo, neleidimo bendrauti su anūkais).“ Apeliantės įsitikinimu, teisiškai yra reikšmingi visi santykiai, ginčijant sandorį CK 6.472 straipsnio pagrindu ir vertinant atsakovo veiksmus geros moralės požiūriu.

Teismas neįvertino ne tik ieškovės, liudytojo A. B., liudytojos J. K. parodymų, bet ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, tik konstatavo, kad visi ginčai iš esmės buvo inicijuoti T. ir A. B. ir juose, teismo vertinimu, iki šiol V. B. veiksmų, griežtai smerktinų geros moralės požiūriu, nekonstatuota. Tokią išvadą teismas galėjo padaryti ne tik neišanalizavęs į bylą pateiktų dokumentų, bet jų net neperskaitęs nuo pradžios iki galo.

Ieškovės sutuoktinis A. B. pastebėjo, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), A. B. nežinant ir nesant jo sutikimo, pervesdamas pinigines lėšas iš tėvo asmeninės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą pasinaudodamas A. B. elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis, V. B. nepagrįstai pasisavino 181 571,48 Eur (626 930 Lt). Šioje sąskaitoje esančios piniginės lėšos jungtinės nuosavybės teise priklausė ir T. B.. Išsiaiškinti geruoju su sūnumi nepavyko, todėl dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo A. B. (duomenys neskelbtini) metais kreipėsi į teismą (teisminio proceso Nr. 2-58-3-00347-2016-1), byla įvairiose instancijose nagrinėjama iki šiol, 2020 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-263-856/2020 Šiaulių apygardos teismas iš atsakovo V. B. ieškovui A. B. priteisė 174.330,98 Eur kaip įgytus be teisinio pagrindo, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Pinigų pasisavinimas be tėvų sutikimo šiuo atveju tikrai neatitinka geros moralės ir teisinių nuostatų ir tikrai yra smerktini geros moralės požiūriu, tačiau pirmosios instancijos teismas to net nevertino, motyvų nepateikė.

Geros moralės požiūriu neabejotinai smerktini ir atsakovo V. B. veiksmai, kuriais jis tėvų namus ir ūkinius pastatus paliko be vandens, apribodamas jo tiekimą. Žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuris buvo padovanotas V. B., A. B. buvo įrengęs ir įregistravęs vandens gręžinį. Tai pripažino ir teismas skundžiamame sprendime. Šiuo gręžiniu, kuriuo tėvai naudojosi ne tik savo, bet ir savo ūkio poreikiams tenkinti, atsakovas V. B. visokeriopai trukdė naudotis. Nors atsakovas teisme teigė, kad tėvams vandeniu naudotis specialiai netrukdė, jo paaiškinimus paneigė ne tik ieškovė, liudytojas A. B., liudytoja J. K., bet ir įsiteisėję teismų sprendimai. Negalėdami išgyventi be vandens A. ir T. B. buvo priversti kreiptis į teismą. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi uždraudė V. B. sudaryti kliūtis A. B. ir T. B. prižiūrėti šulinį ir naudotis gręžtinio šulinio, esančio (duomenys neskelbtini), vandeniu. Teismo nutartis buvo perduota vykdyti antstoliui T. U.. Antstolis konstatavo, kad nutartis neįvykdyta, išieškotojui vanduo netiekiamas, todėl surašė aktą pagal Lietuvos Respublikos CPK 771 straipsnio 6 dalį ir perdavė vykdomąją bylą teismui. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. 2VP-17051-907/2018 V. B. buvo skirta 150,00 Eur bauda už Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-11-07 nutarties nevykdymą.

Dėl įvairių nesutarimų su sūnumi ir sūnaus agresyvaus elgesio ieškovė ir jos sutuoktinis ne kartą kvietė policijos pareigūnus. Teismas sprendime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) r. PK raštas (17 l.) patvirtina, kad T. ir A. B. dėl netinkamo V. B. elgesio į policiją nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) kreipėsi 11 kartų, bet nė karto V. B. kaltė nekonstatuota ir jis nebaustas. Tėvus tenkino tai, kad policijos pareigūnų iškvietimas apramindavo konfliktus, todėl pareiškimų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nerašydavo. A. B. kreipėsi į policiją ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tarpusavio atsiskaitymų, ikiteisminiai tyrimai pradėti nebuvo, ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad geros moralės požiūriu nepateisinamus veiksmus atsakovas atliko iš tiesų. Apie grasinimus peršauti kojas teisme patvirtino kaip liudytojas apklaustas A. B., apie turto sugadinimą, braškių aparimą ir kt. veiksmus paaiškino ieškovė, jos paaiškinimus patvirtino liudytoja J. K.. Teismas ieškovės ir atsakovo pakviestus liudytojus laikė maždaug vienodo laipsnio suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis, todėl jų parodymus vertino kaip lygiaverčius, vieni kitų nenusveriančius ir detaliau jų neaptarė. Tokioms teismo išvadoms prieštarauja sprendimo 3 lape išdėstyti paties atsakovo V. B. parodymai, kuriais atsakovas pripažino atlikęs minėtus veiksmus. Atsakovo nederami veiksmai tėvų atžvilgiu yra daugiau negu akivaizdūs, tačiau pirmosios instancijos teismas to „nepastebi“, jų nevertina, nors, kaip minėta, jų dalis ne tik nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, dalį jų pripažįsta ir atsakovas.

Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad ieškovė du kartus kreipėsi į teismą dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, nors iš tikrųjų tai neturi visiškai jokios reikšmės nagrinėjamoje byloje.

Atsakovas V. B. atsiliepimu į ieškovės T. B. apeliacinį skundą prašo atmesti T. B. apeliacinį skundą ir palikti Šiauliu? apylinkės teismo Kelmės rūmu? 2020 m. kovo 20 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-418-471/2020, nepakeistą bei priteisti visas atsakovo V. B. bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo patirtos apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės T. B.. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovė nurodydama, kad teismas netinkamai taikė CK 6.472 str. nuostatas, subjektyviai interpretuoja teismo sprendimą, visiškai neatsižvelgdama į šiai bylai aktualius kasacinio teismo išaiškinimus. Priešingai nei nurodo ieškovė, ne visi santykiai yra teisiškai reikšmingi prašant panaikinti dovanojimo sandorį vadovaujantis CK 6.472 str. nuostatomis, o reikšmingi tik tokie apdovanotojo veiksmai, kurie yra taip pat smerkiami geros moralės požiūriu, kaip ir pasikėsinimas į apdovanotojo ar jo artimu?ju? giminaičiu? gyvybę ar tyčinis sunkus ju? sužalojimas. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde išdėstė aplinkybes, kurios arba yra teisiškai nereikšmingos ir išvis nėra smerkiamos geros moralės požiūriu, arba visiškai neįrodytos, arba nėra smerkiamos tokiu pačiu geros moralės požiūriu kaip tyčinis sunkus sužalojimas ar pasikėsinimas atimti gyvybę. Be to, ieškovė subjektyviai interpretuodama teismo sprendimą neatsižvelgia į tai, kad pagal aktualius kasacinio teismo išaiškinimus privalo būti atsižvelgiama ne tik į apdovanotojo elgesį ir jo atitiktį geros moralės požiūriui, tačiau kartu ir paties dovanos davėjo elgesį ir jo atitiktį geros moralės požiūriui, kadangi vien konfliktišku? santykiu? kilimas nėra pagrindas panaikinti dovanojimo sandorius.

Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas yra uždraudęs bendrauti anūkams su ju? seneliais. Šios aplinkybės neatitinka tikrovės, kadangi ieškovės sutuoktiniui anūku? akivaizdoje grasinus užmušti atsakovo sutuoktinę ir pasodinti atsakovą į kalėjimą bei teikiant nepagrįstus skundus vaiku? teisiu? tarnyboms dėl tariamos vaiku? nepriežiūros, patys anūkai nebenori bendrauti su savo seneliais. Atsakovas savo vaikams bendrauti su savo seneliais nėra uždraudęs. Ieškovė į bylą nepateikė jokiu? įrodymu?, kurie patvirtintu?, kad atsakovas yra uždraudęs bendrauti anūkams su ju? seneliais.

Ieškovė taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino liudytojos J. K. parodymu?. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog ši liudytoja anksčiau dirbo atsakovo ūkininko ūkyje ir buvo atleista dėl netinkamai vykdomu? pareigu?, todėl jos parodymai neturėtu? būti vertinami kaip patikimi ar nusveriantys kitu? liudytoju? parodymus. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad jos liudijime buvo pažodžiui išdėstytos lygiai tokios pačios aplinkybės kaip ieškovės pareikštame ieškinyje, tačiau išvardydama tariamą neigiamą atsakovo elgesį jokiu? detalesniu? paaiškinimu? pateikti negalėjo. Dėl šiu? priežasčiu? teismas pagrįstai konstatavo, kad liudytoju? parodymai yra subjektyvūs, kadangi visi liudytojai dalyvavo tam tikruose teisiniuose santykiuose ir konfliktuose atitinkamai su ieškove ir jos sutuoktiniu ar atsakovu. O ieškovės argumentai, kad teismas nesusipažino su į bylą pateiktais dokumentais ar ju? iki galo neperskaitė, atsakovo vertinimu, yra teisiškai nereikšmingi, ypač atsižvelgiant į tai, kad šios bylos apimtis nėra didelė ir ieškovė net nenurodo, kuriu? dokumentu?, jos nuomone, teismas šioje byloje nevertino ar neperskaitė.

Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) be ieškovės sutuoktinio žinios iš jo pasisavino 181 571,48 Eur, tačiau šios aplinkybės nebuvo keliamos pirmosios instancijos teisme, todėl ieškovė nurodydama naujas aplinkybes apeliacinės instancijos teisme akivaizdžiai peržengia šios bylos nagrinėjimo ribas.

Ieškovė nurodė, kad geros moralės požiūriu smerktini atsakovo veiksmai, kuriais jis tėvu? namus ir ūkinius pastatus paliko be vandens, apribodamas jo tiekimą. Kaip pagrįstai skundžiamu sprendimu konstatavo teismas, byloje nėra jokiu? įrodymu?, kad atsakovas tyčia nutraukė vandens tiekimą savo tėvams ar kad egzistuoja tam tikras čiaupas, kuriuo būtu? galima užsukti vandenį tik tėvams nenutraukiant vandens tiekimo į atsakovui priklausančius ūkinius pastatus. Ieškovės nurodytoje teismo nutartyje taip pat nėra konstatuotos aplinkybės, kad atsakovas tyčia nutraukė vandens tiekimą savo tėvams ar kad egzistuoja ieškovės nurodytas čiaupas. Pati ieškovė ir jos sutuoktinis niekaip neprisideda nei prie vandens trasu? išlaikymo, nei prie vandens gręžinio išlaikymo, o ju? priežiūrą supranta tik kaip grasinimus atsakovui kreiptis į antstolius kiekvieną kartą sutrikus vandens tiekimui.

Vandens gręžinys nuosavybės teisėmis priklauso ne ieškovei ir ne jos sutuoktiniui, o atsakovui, tačiau ieškovės sutuoktiniui nepagrįstai nurodžius, jog atsakovas neva suklastojo parašą ant PVM sąskaitos faktūros, eilinį kartą buvo pradėtas ir nepasitvirtinus ieškovės sutuoktinio nurodytoms aplinkybėms nutrauktas ikiteisminis tyrimas, prasidėjo civiliniai ginčai dėl nuosavybės teisiu? į vandens gręžinį. Be to, ieškovė nutyli, kad dėl konfliktišku? santykiu? ieškovės sutuoktinis nuolat grasina atsakovui, kad jis sunaikins ar susprogdins vandens gręžinį ir nutrauks vandens tiekimą į atsakovui priklausantį ūkį bei sukels grėsmę, kad atsakovo ūkininko ūkyje laikomiems galvijams nebus tiekiamas vanduo. Dėl šiu? priežasčiu? ieškovė nurodydama netinkamą atsakovo elgesį, lygiai taip pat turėtu? atsižvelgti ir į savo sutuoktinio elgesį, kuriuo nuolat yra provokuojamos konfliktinės situacijos.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas „pripažino“, kad jis yra grasinęs pašauti ieškovės sutuoktinį, vis dėlto ieškovė nutyli aplinkybes dėl kuriu? šis pasisakymas buvo išsakytas. Ieškovė išdėstydama šias aplinkybes nutyli, jog jos sutuoktinis A. B. kilusio konfliktu metu atsakovui grasino, kad jis susidoros su atsakovu, susprogdins ūkį ir sugadins visą ūkyje laikomą techniką, o ieškovės sutuoktinis kreipėsi į policijos pareigūnus tik tuo tikslu, jog iš atsakovo atimtu? medžioklinius šautuvus. Taip pat neaišku, dėl kokiu? priežasčiu? ieškovė teigia, jog atsakovas šioje byloje pripažino tam tikrą netinkamą elgesį su savo tėvais. Ieškovė į bylą nepateikė jokiu? įrodymu?, kurie patvirtintu?, kad atsakovas būtu? užaręs ieškovės braškes ar bulves. Atsakovas nesutiko, kad laikydamas žemės ūkio techniką ten pat, kur laikydavo ir A. B., kai jis dar vykdė ūkinę veiklą, amoraliai elgėsi su savo tėvais, juo labiau, kad atsakovo tėvai niekada nėra reiškę dėl to pretenziju? ir šias pretenzijas pareiškė tik teisme. Tuo atveju, jeigu atsakovo tėvai būtu? paprašę laikyti žemės ūkio techniką kitose vietose, atsakovas šią žemės ūkio techniką būtu? patraukęs. Paprašius patraukti šiaudu? ritinius, jis juos patraukė, o toje vietoje šiaudu? ritiniai buvo laikomi tik todėl, kad ūkinis pastatas, priklausantis atsakovui yra šalia ieškovei priklausančio gyvenamojo namo.

Atsakovas taip pat nesutinka, kad jis perkeldamas ieškovės šiltnamį jį sugadino, juo labiau, kad ieškovė nepateikia tai patvirtinančių įrodymu?. Kadangi ieškovės sutuoktinis pastatė šiltnamį tokioje vietoje, kurioje turėjo pravažiuoti žemės ūkio technika, atsakovas tiesiog perkėlė šiltnamį prie ju? gyvenamojo namo. Šiuo šiltnamiu ieškovė ir jos sutuoktinis naudojasi ir šiuo metu. Taip pat atsakovas nesutinka, kad jis kokiu nors būdu sulaužė ieškovei ir jos sutuoktinei priklausančius lauko baldus, juo labiau, kad ieškovė šiu? aplinkybiu? niekaip neįrodinėja.

Ieškovė teigė, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles vertindamas liudytojų parodymus, tačiau, kaip teisingai nustatė teismas, visi liudytojai teikę parodymus šioje byloje yra susiję teisiniais santykiais su atsakovu ar ieškove ir yra dalyvavę tarp ju? kilusiuose konfliktuose. Dėl šios priežasties teismas turėjo pagrindą vertinti liudytoju? parodymus kaip subjektyvius ir nenusveriančius vienu? kitu? parodymu?. Kaip užfiksuota liudytoju? parodymuose, liudytoja J. K. tiesiog pažodžiui atkartojo ieškovės ieškinyje išdėstytas aplinkybes, negalėdama detaliau jų paaiškinti, o liudytojas A. B. net negalėjo tiksliai nurodyti, ar pats išėjo iš darbo atsakovo ūkininko ūkyje, ar vis dėlto buvo atleistas. Akivaizdu, jog teismas negalėjo pagrįsti savo sprendimo išvadu? vadovaudamasis parodymais liudytoju?, kurie dalyvavo konfliktiniuose santykiuose su ieškove ir atsakovu ir yra suinteresuoti šios bylos baigtimi.

Ieškovė nurodė, jog ji į teismą kreipėsi ne dėl to, kad įrodytu? savo tiesą ar principus, o dėl to, kad ji turėtu? žemės sklypą aplink jai priklausantį gyvenamąjį namą. Atsakovas pasiūlė realius šios galbūt konfliktinės situacijos sprendimo būdus, t. y. jis siūlė tiek nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, tiek perleisti žemės sklypo dalis, kuriomis faktiškai naudojasi ieškovė ir jos sutuoktinis. Ieškovė ir ieškovės sutuoktinis su tokiais pasiūlymais nenurodytdami priežasčiu? nesutiko. Atsakovas nesudaro jokiu? kliūčiu? savo tėvams naudotis tomis žemės sklypu? dalimis, kuriomis jie faktiškai naudojasi. Atsakovas negali sutikti perleisti žemės sklypu? daliu?, kurios yra reikalingos pačiam atsakovui jo ūkinei veiklai vykdyti, kadangi šiose žemės sklypo dalyse yra pastatyti pagrindiniai ūkiniai pastatai, kuriuose yra vykdoma ūkinė veikla. Atsakovui nekyla jokiu? abejoniu?, kad, patenkinus ieškovės ieškinį, ieškovė ir jos sutuoktinis dėl konfliktišku? santykiu? sudarytu? kliūtis jam vykdyti ūkinę veiklą ir naudotis jam reikalingomis žemės sklypu? dalimis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

 IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Ginčas dėl dovanojimo sandorio kilo iš šeimos teisinių santykių, kai dovanojimo sandoris, kurį prašoma panaikinti, sudarytas motinos ir sūnaus.

Bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) notarine dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovė padovanojo atsakovui V. B. 0,30 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) notarine dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė padovanojo atsakovui du žemės sklypus – sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, remdamasi CK 6.472 straipsnio pagrindu, prašė pripažinti šios nutarties 19 punkte nurodytas dovanojimo sutartis negaliojančiomis, nurodydama, jog (duomenys neskelbtini), pradėjus fermose trūkti darbininkų, vedėju dirbęs A. B. išėjo iš darbo ir prasidėjo konfliktai. Atsakovas ją ne kartą iškeikė, grasino pašauti tėvą, nebeleido bendrauti su anūkais, atsisakė iš jų imti dovanas ir pan. (duomenys neskelbtini) jis apskundė tėvą policijai dėl tariamos vagystės; (duomenys neskelbtini) apgadino jų namų daiktus, prikrovė šiaudų ritinių prie pat gyvenamojo namo sienų, užstodamas šviesos patekimą per langus, nedavė traktoriaus parsivežti nukastų bulvių; (duomenys neskelbtini) perkeldamas sugadino jų šiltnamį, užarė pasodintas braškes, statė žemės ūkio techniką prie pat gyvenamojo namo, trukdydamas juo ir žeme naudotis. (duomenys neskelbtini) po pokalbio su atsakovu A. B. ištiko infarktas, po kurio jis ilgą laiką gydėsi, tačiau atsakovas nei tėvo, nei ieškovės nelankė, jais nesirūpino. (duomenys neskelbtini) atsakovas kasinėjo trasą, kuria iš gręžinio vanduo tiekiamas jos namui, nutraukdavo vandens tiekimą, o (duomenys neskelbtini) vandens tiekimą išvis išjungė ir vėl įjungė tik (duomenys neskelbtini), kai teismas antstolio prašymu pakartotinai paskyrė baudas. Naudotis vandeniu iš gręžinio yra trukdoma iki šiol. Taip pat atsakovas (duomenys neskelbtini) užarė prie namo jos pasisodintas bulves, grasina išrauti jos vaismedžius, neleidžia naudotis A. B. iškastu, vėliau sūnui dovanotu tvenkiniu, kažkada anksčiau užkasė jos šulinį ir pan. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčijamos dovanojimo sutartys buvo sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo, todėl byloje įrodinėtina aplinkybė yra apdovanotojo (atsakovo) prieš dovanotoją (ieškovę) atlikti veiksmai, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

Dovanotojo teisė kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo siejama su CK 6.472 straipsnyje įtvirtintais teisiniais pagrindais. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvūs pagrindai, susiję su neigiamais apdovanotojo veiksmais dovanotojo ar jo artimųjų atžvilgiu: kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Šio straipsnio 3 dalyje, kurioje reglamentuojami dovanojimo panaikinimo padariniai, nustatyta, kad apdovanotasis privalo grąžinti dovanotą turtą, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra išlikęs, dovanotojui pagal Civilinio kodekso šeštosios knygos normas, reglamentuojančias restituciją.

Ieškovė (atsakovo motina) byloje įrodinėjo vieną alternatyvų dovanojimo sutarties panaikinimo pagrindą, nurodytą CK 6.472 straipsnyje (t. y. netinkamą atsakovo elgesį, kuris yra griežtai smerktinas geros moralės požiūriu).

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinis kodeksas konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinto pagrindo panaikinti dovanojimą – apdovanotojo veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, vertinimo kriterijų nurodyta, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-403/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015). Sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, gali būti pripažįstami tik tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje išvardytus reikšmingus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybių, priežasčių aspektu reikšmingais gali būti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; ir kt.). Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

Apeliantė skunde nurodė, kad teismas visiškai nevertino ne tik ieškovės, liudytojo A. B., liudytojos J. K. parodymų, bet ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, tik konstatavo, kad visi ginčai iš esmės buvo inicijuoti T. ir A. B. ir juose, teismo vertinimu, iki šiol V. B. veiksmų, griežtai smerktinų geros moralės požiūriu, nekonstatuota. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, šalių ir liudytojų paaiškinimais, pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ar vertinimo taisyklių pažeidimo. Iš apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas tyrė ir vertino ne tik civilinės bylos duomenis, liudytojų parodymus, teismo posėdžio metu šalių teiktus paaiškinimus, bet ir šalių pateiktus dokumentus, bylos aplinkybių visumą. Teismas pagrįstai pripažino, kad A. B. bei J. K., I. B. ir D. Z. (ieškovės ir atsakovo sutuoktiniai, atsakovo darbuotojas ir buvusi darbuotoja, jo atleista iš darbo, t. y. esanti su juo konfliktiniuose santykiuose) laikytini maždaug vienodo laipsnio suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis, todėl jų parodymai pagrįstai buvo vertinami kaip lygiaverčiai, vieni kitų nenusveriantys.

Kaip pagrįstai nurodė atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, vertinant liudytoju? parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, reikia atsižvelgti į ju? subjektyvu? pobūdį. Liudytojo parodymu? turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kuriu? teisiu? ir interesu? jis liudija ar apie kuriu? elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymu? patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kuriu? pagrindą sudaro fiziniu? asmenu? paaiškinimai (šaliu?, trečiu?ju? asmenu? paaiškinimai ir argumentai, liudytoju? parodymai ir kt.). Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobu?džio ir nepakankamos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).

Apeliantė skunde nurodė, kad geros moralės požiūriu smerktini atsakovo veiksmai, kuriais jis itin ilgą laiką ieškovės šeimai tyčia netiekė vandens, be to, dėl pokalbio su atsakovu A. B. susirgo, o tiekti vandenį atsakovas pradėjo tik teismui paskyrus baudą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė ir įvertino šį apeliantės argumentą. Kaip šioje byloje pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė neįrodė, kad atsakovas tyčia nutraukė vandens tiekimą savo tėvams ar kad egzistuoja tam tikras čiaupas, kuriuo būtu? galima užsukti vandenį tik savo tėvams nenutraukiant vandens tiekimo į atsakovui priklausančius ūkinius pastatus, ar kad tuo pat metu, kai vanduo buvo netiektas į namą, jis buvo tiekiamas į atsakovui priklausančius turto objektus. Ieškovės nurodytoje teismo nutartyje taip pat nėra konstatuotos aplinkybės, kad atsakovas tyčia nutraukė vandens tiekimą savo tėvams ar kad egzistuoja ieškovės nurodytas čiaupas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, kad nors byloje esantis (duomenys neskelbtini) r. PK raštas patvirtina, kad T. ir A. B. dėl netinkamo V. B. elgesio į policiją nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) kreipėsi 11 kartų, tačiau, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas – V. B. kaltė nė karto nekonstatuota ir jis nebaustas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie duomenys neįrodo, kad atsakovas prieš ieškovę tyčia ir to siekdamas atliko veiksmus, kurie geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. 

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad byloje pats atsakovas pripažino, jog atliko tėvų atžvilgiu moralės požiūriu netinkamus veiksmus. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas pripažino, jog tėvui pasakė peršausiąs kojas, tačiau tik po to, kai šis pasakė, jog išsprogdins fermą. Taip pat pripažino, kad pats perkėlė tėvų šiltnamį, tačiau jo nesugadino, nes šiltnamis stovėjo jo žemėje, trukdė veiklai, o paprašius tėvai patys jo nepersikėlė. Šiaudų rulonai prie tėvų namo buvo sudėti tik savaitę laikinai. Žemės ūkio techniką prie tėvų namo laiko, nes prie pat namo yra garažo kiemas ir ten technika buvo laikoma visą laiką. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien tai, jog atsakovas pripažino atlikęs minėtus veiksmus, nereiškia, kad egzistuoja CK 6.472 str. numatytas pagrindas dovanojimui panaikinti, kadangi, kaip nurodyta anksčiau, ieškovė neįrodė, kad minėti veiksmai atlikti siekiant tyčia pakenkti ieškovei, o ne vykdant įprastą atsakovo ūkio veiklą.

Apeliantė skunde taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovo atsisakymas priimti dovanas, draudimas bendrauti su anūkais, nepagarbus elgesys (keikimas, nesirūpinimas ieškove ir jos sutuoktiniu šiam sergant ir pan.) yra teisiškai nereikšmingi, kadangi, apeliantės nuomone, ginčijant sandorį CK 6.472 straipsnio pagrindu teisiškai yra reikšmingi visi santykiai. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas dar kartą pabrėžia, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą gali būti pripažįstami tik tokie veiksmai, kurie geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Papildomai teismas pažymi, kad CK užtikrina vaiko teisę bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams, todėl, ieškovei manant, kad ši vaiko teisė yra nepagrįstai ribojama, ji gali gintis CK 3.176 str. numatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateikdama apeliacinį skundą apeliantė nurodė kitas faktines aplinkybes nei įrodinėjo pirmosios instancijos teisme, t. y. papildomai nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), A. B. nežinant ir nesant jo sutikimo, pervesdamas pinigines lėšas iš tėvo asmeninės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą pasinaudodamas A. B. elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis, V. B. nepagrįstai pasisavino 181 571,48 Eur (626 930 Lt). Taigi, netinkamą atsakovo elgesį, kuris griežtai smerktinas geros moralės požiūriu, apeliacinėje instancijoje ieškovė įrodinėja naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmojoje instancijoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovo V. B. ir jo tėvo A. B. tarpusavio įsiskolinimų klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-987-1120/2020 (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Be to, CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatos draudžia apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, todėl šios apeliantės nurodytos aplinkybės apeliacinio teismo nebus nagrinėjamos.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl dovanojimo sutarties panaikinimo pagal ieškovės pareikštus reikalavimus, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai vertino bylos įrodymus, dėl to nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Atsakovas patyrė 631,62 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, atitinka rekomendacinius dydžius, dėl to, ieškovės apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

           Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

           Priteisti iš ieškovės T. B., a. k. (duomenys neskelbtini),

 atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 631,62 Eur (šešis šimtus trisdešimt vieną eurą ir 62 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Teisėjai                                                    Danutė Burbulienė

                                                    Birutė Simonaitienė

                                                    Irena Stasiūnienė