Civilinė byla Nr. e2A-454-467/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01273-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.8; 2.8.1.2; 2.8.1.3

 

 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Aldonos Tilindienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Charter Jets apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimo ir atsakovų J. M., uždarosios akcinės bendrovės „Classic Jet“, uždarosios akcinės bendrovės „JJ jets“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Charter Jets ieškinį atsakovams J. M., uždarajai akcinei bendrovei „Classic Jet“ ir uždarajai akcinei bendrovei „JJ jets“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo ir žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Charter Jets (buvęs pavadinimas UAB „Hermis Capital Investments G.P.“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: įpareigoti atsakovus UAB „Classic Jet“, UAB „JJ jets“ ir J. M. nedelsiant nutraukti visus nesąžiningos konkurencijos su ieškove veiksmus, be kita ko, nutraukti ieškovės darbuotojų viliojimą, ieškovės komercinės paslapties naudojimą bei šios informacijos gavimą iš subjektų, neturinčių teisės jos perduoti; priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Classic Jet“, UAB „JJ jets“ ir J. M. 77 584,24 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji yra privačių komercinių skrydžių bendrovė, nuosavybės teise turinti du „Hawker“ modelio orlaivius. Ieškovei išduota licencija vykdyti oro susisiekimą. J. M. yra su ieškove tiesiogiai konkuruojančios bendrovės UAB „Classic Jet“ galutinis savininkas ir valdybos narys. UAB „Classic Jet“ išduota licencija vykdyti oro susisiekimą, įmonė turi du „Hawker“ modelio orlaivius. J. M. nuo 2009 m. birželio 11 d. iki 2021 m. spalio 25 d. buvo ieškovės direktorius, nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2021 m. spalio 26 d. – valdybos narys, nuo 2021 m. spalio 26 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d. – atsakingas vadovas aviacijai. Ieškovės akcijos priklausė: 40 proc. „Enercom Holdings Limited“, 60 proc. „Verdom Jet Limited“. Dėl ieškovės kontrolės teisme buvo nagrinėjamos bylos, sprendimu nutraukta „Enercom Holdings Limited“ turėta balsavimo teisių perleidimo sutartis ir nuo 2021 m. spalio 28 d. ieškovės kontrolė grįžo „Verdom Jet Limited“. J. M. į pareigas buvo paskyręs „Enercom Holdings Limited“. 2021 m. gruodžio 7 d. sudaryta nauja valdyba, 2021 m. gruodžio 13 d. paskirtas naujas direktorius.

3.       Ginčų metu J. M. pradėjo ieškoti alternatyvių verslo galimybių su ieškove konkuruojančioje aviacijos rinkoje. 2019 m. spalio 11 d. jis įsteigė UAB „Sirius Aero Europe“ (dabartinis pavadinimas – UAB „JJ jets“). Pavadinimas sutampa su tuometinio ieškovės verslo partnerio „Sirius-Aero“ Ltd. pavadinimu. Įsteigus UAB „JJ jets“, 2019 m. spalio 25 d. „Sirius Aero“ Ltd. nutraukė bendradarbiavimą su ieškove. 2021 m. gruodžio 15 d. J. M. nutraukė darbo santykius su ieškove. 2022 m. sausio 24 d. UAB „JJ jets“ įsigijo su ieškove konkuruojančią UAB „Classic Jet“, kuri teikia paslaugas „Hawker“ modelio orlaiviais. Nuo 2022 m. sausio 24 d. J. M. per savo nuosavybės teise turimą UAB „JJ jets“ tapo UAB „Classic Jet“ vieninteliu savininku, 2022 m. sausio 25 d. išrinktas UAB „Classic Jet“ valdybos nariu.

4.       Nuo 2022 m. pradžios pradėtas labiausiai patyrusių, ilgamečių, nepertraukiamą stažą turinčių, aukštą pridėtinę vertę kuriančių bei aukščiausią ir specifinę profesinę kvalifikaciją turinčių „Hawker“ modelio orlaivio pilotų, technikų bei finansininkų perviliojimas darbui UAB „Classic Jet“. 2022 m. kovo–liepos mėn. pervilioti 6 aukščiausios kvalifikacijos darbuotojai (duomenys neskelbtini), kurie pradėjo dirbti UAB „Classic Jet“. 2022 m. sausio 25 d. UAB „Classic Jet“ valdybos nariu išrinktas G. B., kuris iki 2021 m. gruodžio 6 d. buvo ieškovės valdybos nariu, teikė ieškovei finansines konsultacines paslaugas. Darbuotojai išėjo iš darbo savo noru, nesant svarbių priežasčių, ieškovės lėšomis įgiję kvalifikacijas pilotuoti bei aptarnauti „Hawker“ modelio orlaivius.

5.       J. M. buvo žinoma konfidenciali ir komercinę vertę turinti informacija apie darbuotojų išsilavinimą, stažą, patirtį. Tuo J. M. ir pasinaudojo asmeninio verslo kūrimui – UAB „Classic Jet“ įsigijimui, veiklos plėtrai ir užtikrinimui. Asmeninį konkuruojantį verslą J. M. pradėjo ieškovės sąskaita, pasinaudojo ieškovės know-how. 2016 m. lapkričio 30 d. įsakymu patvirtintas ieškovės konfidencialios informacijos sąrašas, į kurį įtraukta informacija apie darbo užmokestį, kvalifikacijas, išsilavinimą, veiklos organizavimo sistemą, informacija apie veiklą, finansus, duomenų bazes, jų struktūrą, duomenis ir pan. J. M. buvo žinoma, kokio pobūdžio informacija laikoma konfidencialia bei turinčia komercinę vertę. Jis buvo sudaręs konfidencialumo sutartį bei įsipareigojęs sutarties galiojimo laikotarpiu ir 3 metus po darbo santykių pabaigos saugoti komercinę, gamybinę vertę turinčią ir kitą konfidencialią informaciją, tačiau konfidencialumo įsipareigojimą pažeidė asmeniniais nesąžiningos konkurencijos tikslais.

6.       Atsakovai kūrė ieškovės veiklai analogiškus veiklos ir finansų valdymo modelius, informaciją apie ieškovės finansų ir apskaitos sistemas rinko per vyr. finansininkę N. S., kuri buvo sudariusi konfidencialumo sutartį, J. M. asmeniškai jungėsi prie ieškovės paskyros oro užsakomųjų skrydžių platformoje „Avinode“. N. S. ieškovės modelio pagrindu padėjo kurti UAB „Classic Jet“ finansų valdymo sistemą. Atsakovai aviacijos verslą (oro skrydžių organizavimą, orlaivių techninę priežiūrą) vykdo nesąžiningai konkuruodami su ieškove, pasinaudodami komercinę vertę turinčia konfidencialia informacija, mažindami konkurencingumą ir jai kenkdami, išimtinai siekdami asmeninės naudos.

7.       Ieškovei buvo padaryta žala, nes ji prarado savo lėšomis darbui su „Hawker“ orlaiviais ir aviacijos rinkai paruoštus darbuotojus, kurių trūksta rinkoje; turi savo lėšomis iš naujo apmokyti naujai priimamus darbuotojus. 77 584,24 Eur žalą sudaro tiesioginiai nuostoliai – darbuotojų darbui su „Hawker“ orlaiviais būtinųjų mokymų išlaidos. Fiziniai asmenys, kurie siekdami konkuruoti ir atlikdami nesąžiningos konkurencijos veiksmus įsteigia įmonę, atsako su naujai įsteigtu juridiniu asmeniu, todėl J. M. yra atsakingas solidariai.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nutarties esmė

 

8.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

9.       Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovei UAB Charter Jets bei atsakovei UAB „Classic Jet“ yra išduotos licencijos teikti paslaugas vežti keleivius ir(arba) krovinius, paštą už atlygį ir(arba) samdos pagrindais, patvirtina, kad abi įmonės gali būti laikomos konkurentėmis teikiant šias paslaugas rinkoje, kuri apribota B tipo licencijoje vykdyti oro susisiekimą numatytu orlaivio techninių charakteristikų ribojimu. Tuo tarpu UAB „JJ jets“, kaip savarankiška įmonė, aviacijos rinkoje neveikia ir neturi reikiamos licencijos vykdyti oro susisiekimą, ši atsakovė negali būti laikoma turinčiu konkurencinį savarankiškumą. Visgi šiuo atveju taikytina prezumpcija, kad patronuojanti bendrovė UAB „JJ jets“ gali daryti lemiamą įtaką dukterinės bendrovės UAB „Classic Jet“ elgesiui (atsakovai šios prezumpcijos nepaneigė). Teismas padarė išvadą, kad J. M. negali būti laikomas konkuruojančiu ūkio subjektu, kaip fizinis asmuo, o taip pat jo veiksmai negali būti vertinami pagal Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) normas, kadangi jis neturi ir niekada neturėjo konkurencinio savarankiškumo.

10.       Pasisakydamas dėl galimo darbuotojų perviliojimo, teismas pažymėjo, kad tai, jog ieškovė darbo sutarties ar paslaugų sutarties pagrindu gali gauti jai reikalingą darbo rezultatą, leidžia atmesti argumentą, jog K. M. buvo neteisėtai perviliotas, siekiant ieškovei padaryti žalą. Teismas nustatė, kad D. P., L. Ž. ir R. K. neįsidarbino nė vienoje atsakovų įmonėje, nors įrodyta, jog per trišales sutartis su „Brookfield Aviation International (Europe)“ Ltd. teikė paslaugas UAB „Classic Jet“. Teismo vertinimu, nėra pagrindo D. P., L. Ž. ir R. K. sutarčių su „Brookfield Aviation International (Europe)“ Ltd. vertinti kaip savo esme atitinkančių jų darbo sutartis su UAB „Classic Jet“. Dėl N. S. atleidimo nustatytos aplinkybės rodo, kad ji iš ieškovės įmonės išėjo dėl pradėto tyrimo ryšium su jos darbo pareigų atlikimu bei gresiančių nuobaudų. N. S. pati nesiekė nutraukti darbo santykių, ieškovė tyrimo dėl galimo N. S. konfidencialumo pažeidimo nebaigė, bet laisva valia sutiko darbo sutartį nutraukti šalių susitarimu. Nėra duomenų, kad atsakovai būtų įtikinę N. S. sukurti tokią apsimestinę darbo santykių nutraukimo situaciją, kad negalėtų būti apkaltinti jos neteisėtu perviliojimu.

11.       Teismo vertinimu, G. B. buvo ieškovės valdybos nariu, o KĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte draudimas nustatytas vilioti konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojus. Valdybos narys nėra darbuotojas, o yra juridinio asmens valdymo organo narys. Nėra pagrindo KĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą aiškinti plečiamai.

12.       Teismas nustatė, kad D. O. dirba ieškovės ir atsakovų įmonėse, taigi ieškovės ūkinei veiklai žala nedaroma, nusiskundimų, jog D. O. netinkamai atlieka pareigas ieškovė neturi. J. R. darbo sutartį su ieškove nutraukė dar iki UAB „Classic Jet“ įsigijimo ir J. M. išėjimo iš UAB Charter Jets. Apibendrinant išdėstytą, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė KĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimo.

13.       Teismo vertinimu, sprendžiant dėl informacijos apie darbuotojų kvalifikaciją, kaip komercinės paslapties, būtina atsižvelgti į tai, kad kiekvienas kvalifikaciją įgijęs darbuotojas turi ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje garantuojamą teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Taigi pačiam darbuotojui negali būti draudžiama dalintis informacija apie jo turimas profesines žinias ir patirtį.

14.       Teismas pažymėjo, kad informacija apie darbuotojams taikomas darbo apmokėjimo, skatinimo, mokymo sistemas gali būti laikoma slapta, vertinga ir saugoma informacija. Visgi teismas nenustatė, jog darbuotojai buvo neteisėtai pervilioti, taigi nėra pagrindo konstatuoti ir neteisėto pasinaudojimo komercinę paslaptį sudarančia informacija apie darbuotojų darbo sąlygas. Ieškovė nenurodė, kokią konkrečią informaciją galėjo atskleisti G. B., tik pažymėjo, kad asmuo buvo finansiniu konsultantu, ginčų dėl G. B. galimai neteisėtai panaudotos ieškovės informacijos nėra pradėta. Be to, kadangi valdybos narys atleistas dėl kitų objektyvių priežasčių, tai G. B., kaip valdybos nario, veiklos sąlygų žinojimas, nelaikytinas neteisėtu ieškovės komercinės paslapties panaudojimu.

15.       Teismas konstatavo, kad ieškovė naudoja tipinę apskaitos sistemą, kurią UAB „Finansų valdymo sistemos“ siūlo bet kuriam klientui. Savaime apskaitos sistema ar jos rūšis nėra vertinga informacija, kad galėtų būti laikoma komercine paslaptimi. Apskaitos sistemos parinkimas gali būti vertinamas, kaip praktinė patirtis, tačiau tokiu atveju reikia įrodyti, jog tokios patirties neteisėtas gavimas, naudojimas arba atskleidimas gali pakenkti ieškovo verslo ar finansų interesams, strateginėms pozicijoms arba gebėjimui konkuruoti. Tokių duomenų byloje nepateikta. Teismas taikė rungtyniškumo principą ir laikė, jog nėra įrodyta, kad „Avinode“ paskyroje esanti informacija yra konfidenciali ir sudaro ieškovės verslo komercinę paslaptį.

16.       Teismas pažymėjo, kad byloje yra aktualu tai, jog J. M. pats yra sukaupęs didelę patirtį aviacijos versle, dėl to yra svarbu atskirti, ar jo atžvilgiu turi būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 2 dalies 3 punkto išimtis, pagal kurią komercine paslaptimi nelaikoma informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis.

17.       Komercine paslaptimi prašoma laikyti informacija yra iš esmės susijusi su atsakovų turėtomis žiniomis apie ieškovo darbuotojus ir buvo panaudota sudarant galimybes darbuotojams pradėti dirbti UAB „Classic Jet“. Išsamiai išnagrinėjus darbuotojų įsidarbinimo aplinkybes ir nustačius, jog nebuvo padarytas KĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimas, neliko pagrindo šią informaciją laikyti neteisėtai panaudota komercine paslaptimi.

18.       Ieškovė neatskleidė nuomos sutarties nepratęsimo detalių, nėra duomenų, kad šis nuomininko sprendimas ieškovei sukėlė kokių nors verslo suvaržymų, nenurodyta, jog ieškovė siekė pratęsti nuomos sutartį, nėra duomenų apie derybas dėl naujos nuomos sutarties sudarymo, nuomos mokesčio dydžio ir pan. Ieškovė įrodė tik nuomos sutarties nepratęsimo faktą, tačiau neįrodė, kad atsakovai atliko ūkio subjektams draudžiamus veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams.

19.       Ieškovė neteikė duomenų, kad atsakovai veikloje būtų naudojęsi ieškovės verslo partnerių duomenimis, kreipęsi į ieškovės klientus, panašiu būdu organizavę veiklą, kainodarą, panaudoję kokius nors tik ieškovės taikomus, o ne apskritai toje verslo rūšyje naudojamus veiklos modelius. Tipinės apskaitos firmos platinamos apskaitos sistemos naudojimas nelaikytinas pasinaudojimu ieškovo įdirbiu, kadangi nėra atskleista jokia pridėtinė vertė, kuri gali būti gaunama naudojant vieną ar kitą apskaitos sistemą.

20.       Kadangi teismas nenustatė atsakovų atliktų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, tai neturi hipotetiškai vertinti, ar veiksmai, jeigu jie būtų atlikti, galėtų pakenkti ieškovės galimybei konkuruoti. Ši galimybė iš esmės priklauso nuo teismo nustatytų neteisėtų veiksmų apimties.

21.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi atmetė atsakovų J. M., UAB „Classic Jet“ ir UAB „JJ jets“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo prašoma priteisti iš ieškovės UAB Charter Jets atsakovei UAB „Classic Jet“ 2 365,55 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovui J. M. – 2 940,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovei UAB „JJ jets“ – 2 613,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.

22.       Teismas nurodė, kad atsakovai prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jų dydį pagrindžiančius įrodymus pateikė jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ir po teismo sprendimo paskelbimo. Be to, atsakovai prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo teismui pateikė itin uždelsę, t. y. atsakovų prašymas teisme gautas praėjus trims savaitėms po sprendimo priėmimo. Toks atsakovų delsimas nėra ir negali būti pateisinamas, atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pagrindo išvadai, jog atsakovai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos neturėjo galimybės pateikti prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 

 

III. Apeliacinio skundo, atskirojo skundo  ir atsiliepimų į juos argumentai

 

23.       Ieškovė UAB Charter Jets pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1.                      Teismas sprendime nepagrįstai susiaurino ieškiniu apibrėžtas ginčo ribas, ginčo nagrinėjimo pagrindą, dalyką ir sprendimą apribojo išimtinai tik turtiniu ginču, t. y. ginču dėl žalos atlyginimo už nesąžiningos konkurencijos veiksmus, sumenkindamas ieškinyje įrodinėtą ir pareikštą neturtinio pobūdžio reikalavimą įpareigoti atsakovus nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Teismo klaida dėl ginčo ribų nulėmė sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, nes buvo susiaurintas ir apribotas atsakomybės pagrindų vertinimas.

23.2.                      Ieškovė byloje naudojosi dviem savarankiškais teisinės gynybos būdais, įtvirtintais KĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose – kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo (daugelio, kompleksinių požymių atžvilgiu) ir dėl padarytos žalos atlyginimo (tik vieno požymio atžvilgiu). Pavieniai elementai, sąlygoję išimtinai tik žalos atsiradimą siauroje apimtyje, nusvėrė aplinkybių visumą, atskirose pavienėse detalėse buvo nukrypta nuo bylos esmės ir ieškinio konteksto. 

23.3.                      Ieškovė įrodė nesąžiningos konkurencijos veiksmus, o atsakovai to nepaneigė. Teismo išvados, jog ieškovė neįrodė KĮ 15 straipsnyje nurodytų draudžiamų nesąžiningos konkurencijos veiksmų požymių, nepagrįstos byloje esančiais įrodymais. Spręsdamas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, teismas nepagrįstai vertino pavienius atsakovų elgesio epizodus, neįvertindamas atsakovų veiksmų viseto ir jų sekos, tendencingumo, nuoseklumo, kryptingumo ir neatsitiktinio pobūdžio.

23.4.                      Teismas nepagrįstai neįvertino atsakovų paaiškinimų prieštaringumo ir nenuoseklumo; ignoravo faktą, jog atsakovų verslą įgijo ir plėtoja buvę ilgamečiai ieškovės vadovai, kurie tiesiogiai dalyvavo ieškovės darbuotojų perviliojime, ieškovės verslo vietos perėmime, ieškovės finansų valdymo sistemos, kainodaros perėmime ir kitos ieškovės komercinės paslapties rinkime ir panaudojime; teismas sprendimu nukrypo nuo nuoseklaus kasacinio teismo išaiškinimo, jog tokiais atvejais pakankamu nesąžiningos konkurencijos įrodymu laikomas faktas, kad atsakovą įsteigė (jame įsidarbino) buvę ieškovo darbuotojai.

23.5.                      Dar būdamas ieškovės vadovu, prieš pasikeičiant ieškovę kontroliuojančiam akcininkui, atsakovas J. M. pradėjo ruoštis būsimam konkuravimui, bebaigdamas ilgametį darbą pas ieškovę, perėmė ieškovės verslo partnerį – aviacijos grupę Sirius Aero Ltd., įsigijo konkuruojantį atsakovų verslą, toliau nesąžiningai rinko ir naudojo ieškovės komercinę paslaptį, ieškovės įdirbį; tuo pasinaudodami atsakovai, veikdami bendrai, perviliojo ieškovės darbuotojus ir ieškovės įdirbio bei ieškovės sukurto verslo modelio pagrindu toliau plėtoja konkuruojantį verslą.

23.6.                      Dirbti ar kitu būdu teikti paslaugas atsakovei UAB „Classic Jet“ buvę ieškovės darbuotojai pradėjo arba tuoj po darbo santykių su ieškove nutraukimo, arba dar prieš nutraukimą. Buvę ieškovės darbuotojai pas atsakovę UAB „Classic Jet“ pradėjo eiti tas pačias pareigas, kurias užėmė pas ieškovę. Atsakovai gavo ieškovės lėšomis ir laiko sąnaudomis gerai paruoštus, rinkoje trūkstamus darbuotojus, į tai neįdėdami nei darbuotojų paieškos, nei apmokymų pastangų.

23.7.                      Atsakovas J. M. po išėjimo iš ieškovės neteisėtai prisijungdavo prie kodais apsaugotos ieškovės skrydžių pardavimo paskyros platformoje „Avinode“, šioje ieškovės paskyroje neteisėtai rinko informaciją apie ieškovės skrydžių kainodarą, skrydžių įkainius, gaunamas klientų užklausas, pasiūlymus klientams, skrydžių pardavimų kainą, kitą komercinę paslaptį.

23.8.                      Atsakovai prieš ieškovės valią perėmė ir ilgametę ieškovės verslo vietą, buvusią ieškovės buveinę, esančią (duomenys neskelbtini). Ši buveinė buvo pritaikyta aviacijos verslui, patogi lokacijos prasme (ribojasi su oro uosto teritorija), žinoma rinkoje kaip „Hawker“ orlaivių verslo vieta. Aviacijos sektoriuje, tarp klientų ir verslo partnerių adresas (duomenys neskelbtini), yra siejamas su „Hawker“ orlaivių paslaugomis. Perėmus šią verslo vietą, atsakovai atitinkamai perėmė ir ieškovės rinkos dalį, t. y. tiekėjus, klientus ir kitus užsakovus, kurie kreipiasi dėl paslaugų pagal šį adresą. Priešingai, nei klaidingai sprendime nurodė teismas, ieškovė siekė išlaikyti šią verslo vietą, siekė tęsti patalpų nuomą bei pasinaudoti pirmumo teise atnaujinti besibaigiančią patalpų nuomą.

23.9.                      Teismas nepagrįstai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje pateikto „free riding“ doktrinos išaiškinimo – sprendime nepagrįstai ieškovės įdirbį vertino kaip atsakovo J. M. sąžiningai įgytos patirties bei žinių panaudojimą. Teismas sprendime padarė kasacinio teismo praktikai prieštaraujančią išvadą, kad darbuotojų viliojimas nesąžiningos konkurencijos prasme turėtų būti įrodytas aktyviais viliojimo veiksmais.

23.10.                      Faktas, kad atsakovai pilotus įdarbino ne darbo sutarties pagrindais, o pasamdė teikti civilinio pobūdžio paslaugas per fiktyvų tarpininką, nepaneigia darbuotojų perviliojimo fakto, kadangi KĮ 15 straipsnio 1 dalyje apibrėžiami nesąžiningo konkuravimo požymiai ir15 straipsnio 1 dalies 4 punkte apibrėžiamas darbuotojų perviliojimas nesiejamas su darbo sutarties sudarymo faktu pas konkurentą.

23.11.                      Ieškovė įrodė visus komercinės paslapties elementus – informacija buvo įtraukta į ieškovės konfidencialios informacijos sąrašą, ieškovės paskyra „Avinode“ platformoje buvo apsaugota prisijungimo kodais, ieškovės darbuotojų asmens duomenys nėra vieši, nėra ir negali būti viešinami, jie papildomai yra saugomi ir teisės aktais. Ieškovė įrodė, kad ši konfidenciali informacija buvo vertinga ir suteikė ieškovei pranašumą rinkoje – ieškovės pastangomis ir lėšomis apmokyti aviacijos specialistai, kurių rinkoje nėra ir be kurių „Hawker“ orlaivių skrydžiai ir verslas nėra įmanomas; žmogiškieji ištekliai šiuo atveju sudaro verslo pagrindą, kurį papildo kita ieškovės nevieša vertinga informacija – skrydžių kainodara, pardavimų strategija („Avinode“ sistemos duomenys), finansų valdymo sistemos.

23.12.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad finansų valdymo sistema yra tipinė, dėl to nelaikytina komercine paslaptimi. Tuometinė ieškovės vyr. finansininkė, naudodamasi atsakovės UAB „Classic Jet“ jai suteiktu elektroninio pašto adresu, šios atsakovės vardu ir naudai kreipėsi į UAB „Finansų valdymo sistemos“ su prašymu atsakovei UAB „Classic Jet“ sukurti į ieškovės panašias finansų valdymo sistemas. Jei ieškovės finansų valdymo sistema būtų buvusi tipinė, nereikėtų prašyti sukurti panašią sistemą, pakaktų prašyti tipinės sistemos.

23.13.                      Sprendime atsakovo J. M. atžvilgiu padaryta teisės aktams, įrodymams ir teismų praktikai prieštaraujanti išvada, neva šis asmuo negali būti laikomas konkuruojančiu ūkio subjektu ir dėl to negali būti solidariu atsakovu byloje.

23.14.                      Sprendime netinkamai išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimas atsakovams: atsakovei UAB „Classic Jet“ priteistos įrodymais nepagrįstos ir bylos duomenims prieštaraujančios 1 310,43 Eur vertimo išlaidos; nepagrįstai netaikyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė, leidžianti nukrypti nuo principo „pralaimėjęs moka“ – atsakovams nepagrįstai priteistos išlaidos advokatų ir advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, nors šie advokatai ir padėjėja atstovavo atsakovus pažeisdami advokato etiką bei pagrindinius advokatų veiklos principus savo buvusio ilgamečio kliento (ieškovės) atžvilgiu (be sutikimo atstovavo prieš savo buvusį klientą tame pačiame santykyje, atskleidė buvusio kliento informacijos konfidencialumą, advokato paslaptį, pažeidė lojalumo klientui ir interesų konflikto vengimo principus); atsakovei UAB „Classic Jet“ priteistos bylinėjimosi išlaidos, nors atsakovė nėra byloje pateikusi tinkamų įrodymų, kad šias išlaidas realiai patyrė.

24.       Atsakovai J. M. ir UAB „JJ jets“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21  d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1.                      Apeliantės įrodinėti neteisėti veiksmai paneigti, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas nepasisakė dėl visų ieškovės reikalavimų. Tiek neturtinio, tiek turtinio ieškinio faktinis pagrindas sutampa, todėl teismas neprivalėjo dėl jų pasisakyti atskirai. Teismas negali uždrausti atlikti abstraktaus pobūdžio veiksmus. Teismas nenustatė, kad tie veiksmai, kuriuos apeliantė laiko neteisėtais, yra neteisėti. Atitinkamai tokių pačių veiksmų ateityje teisėtumo klausimas išspręstas – jie laikytini teisėtais, kol neįrodyta priešingai.

24.2.                      Ilgametę patirtį sukaupusiam vadovui nėra draudžiama pradėti konkuruoti, todėl nesant įrodymų dėl konkrečių nesąžiningos konkurencijos veiksmų, vien juridinio asmens įsteigimas nėra nei pasiruošimas nesąžiningai konkuruoti, nei nesąžininga konkurencija. Jokios nekonkuravimo sutarties apeliantė su atsakove nesudarė ir jokių išmokų už nekonkuravimą niekada nemokėjo, todėl tai buvo ir yra teisėta.

24.3.                      Sutartis su ribotos atsakomybės bendrove (toliau – RAB) Sirius Aero buvo nutraukta dar 2019 m., o ginčo laikotarpis prasideda 2022 m. Apeliantė be išlygų ir įrodymų sako netiesą, kad J. M. jungėsi prie „Avinode“ laikotarpiu, kai apeliantė valdė J. M., kaip apeliantės vadovo, paskyrą. Nepateikti įrodymai, kad sistemoje „Avinode“ buvo ar yra kokia nors komercinę paslaptį sudaranti informacija. J. M. nereikia jungtis prie „Avinode“, nes tuo metu, kai apeliantė prisijungė naudodamasi J. M. paskyra prie „Avinode“, atsakovai skrydžių nevykdė; visus duomenis į „Avinode“ sudiegė J. M., todėl poreikio jungtis, kad ką nors sužinotų, nebuvo ir nėra. Apeliantė sako netiesą, kad paskyra buvo „apsaugota“ kodais. Jei ji būtų buvusi apsaugota, apeliantė būtų kodus pakeitusi, o ne palikusi tuos pačius, kokius apeliantei perdavė J. M.. J. M. nebuvo identifikuotas ir negavo jokio pranešimo iš apeliantės, kad neva neteisėtai naudojasi kokiais nors duomenimis. Jeigu būtų priešingai, J. M. būtų gavęs ieškinį dėl konfidencialumo susitarimo pažeidimo.

24.4.                      Atsakovė UAB „Classic Jet“ įdarbino 4 buvusius apeliantės darbuotojus (įskaitant ir J. M.), o vien 2022 m. iš apeliantės išėjo mažiausiai 10 darbuotojų. Taigi natūrali darbuotojų kaita lemia, kad apeliantė netenka darbuotojų, kurie renkasi jiems labiau tinkamas darbovietes.

24.5.                      Nėra įrodymų, kad atsakovai kūrė verslą neva apeliantės sąskaita. Atsakovė UAB „Classic Jet“ tolygiai vystėsi ir priėmė apeliantės darbo sąlygomis nepatenkintus darbuotojus, tačiau to nedraudžia joks teisės aktas.

24.6.                      Apeliantė nepateikia įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) yra „žinoma Hawker verslo vieta“. Juo labiau kad apeliantė neįrodo, jog tai sumažino apeliantės konkurencingumą. Jeigu apeliantė po J. M. išėjimo nesugebėjo išlaikyti nuomojamų patalpų, galimai tai parodo, kad apeliantės konkurencingumo sumažėjimas (jei toks įvyko) susijęs su J. M. išėjimu.

24.7.                      Sprendime pagrįstai konstatuota, kad apeliantės darbuotojai ją paliko teisėtai. Apeliantė neįrodė nei pasiūlymų pilotams ir technikui pateikimo fakto, nei kad pilotai įdarbinti atsakovėje UAB „Classic Jet“, nei kad pilotai išėjo ne dėl to, jog apeliantė neturėjo jiems darbo. 

24.8.                      Apeliantė neįrodė, kad išėjus darbuotojams prarado kokį nors konkurencingumą. Faktinės aplinkybės rodo priešingą – apeliantė neteko konkurencingumo (neteko kompetentingo vadovo ir orlaivių) ir tik tuomet pilotai su techniku išėjo. Apeliantė siekė darbo santykių su vyr. finansininke nutrūkimo, todėl ji negalėjo būti perviliota. Jeigu būtų laikoma, kad atsakovė UAB „Classic Jet“ negalėjo įdarbinti N. S., tai reikštų, kad N. S. laisvė pasirinkti darbo vietą būtų apribota neproporcingai be objektyvių priežasčių. J. M. nėra savarankiškas konsultantas – jis yra įdarbintas konsultantu darbo sutartimi, jis nelaikomas ūkio subjektu ar turinčiu konkurencinį savarankiškumą.

24.9.                      Apeliaciniame skunde nenagrinėjama, kokius veiksmus atliko UAB „JJ jets“. Sprendime nepasisakius dėl atsakomybės, nes apskritai neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti, atsakovės UAB „JJ jets“ atžvilgiu negali būti priimtas naujas sprendimas, kadangi tokiu atveju būtų atimta teisė į apeliaciją.

24.10.                      Advokatas H. S. niekada paslaugų UAB Charter Jets neteikė, todėl nėra net teorinės galimybės, kad skunde aprašytoje situacijoje advokatas būtų interesų konflikto situacijoje. Advokatas visą faktinę informaciją, reikalingą atstovauti minimoje civilinėje byloje, gavo konkrečiai iš J. M. arba kitos atsakovės – UAB „Classic Jet“ darbuotojų. Advokatai T. P. ir advokato padėjėja M. V. nėra gavę informacijos iš UAB Charter Jets apie nagrinėjamą bylą, todėl nėra ir nebuvo interesų konflikto situacijoje.

25.       Atsakovė UAB „Classic Jet“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1.                      Teismas detaliai išnagrinėjo abu ieškinio reikalavimus – tiek turtinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tiek ir neturtinį reikalavimą dėl įpareigojimo nutraukti tariamus nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Teismas teisingai ir pagrįstai pažymėjo, kad ieškovei neįrodžius atsakovės neva atliekamų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, nėra pagrindo nustatyti draudimo tokius veiksmus atlikti. Byloje aptariamos aplinkybės ir pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados nei apie pavienių atsakovų veiksmų, nei apie šių veiksmų visumos neteisėtumą.

25.2.                      Byloje įrodyta, kad pilotai neįsidarbino pas atsakovus; atsakovai pateikė įrodymus, kad darbuotojai turėjo svarbias priežastis palikti ieškovę; ieškovė neprarado pranašumo, nes galėjo toliau naudotis darbuotojų paslaugomis, o pilotams darbo tiesiog neturėjo; ieškovė nepateikė įrodymų, kad buvę ieškovės darbuotojai gavo pasiūlymus nutraukti sutartis su ieškove būtent iš atsakovų, o ne atliko tai savo valia.

25.3.                      Teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovai nepanaudojo ieškovės komercinės paslapties. Ieškovė neįrodė ir nenurodė, kokią ieškovės komercinę paslaptį tariamai gavo ir naudojo atsakovai. Nežinant, kokia ieškovės informacija yra komercinė paslaptis, byloje neįmanoma nustatyti, ar tokią informaciją gavo, disponavo ir naudojo atsakovai. Kadangi pagal rungimosi principą būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, ieškovei tenka ir šios pareigos nevykdymo pasekmės.

25.4.                      Be to, nepriklausomai nuo to, ar ieškovės neįvardijama informacija galėtų būti laikoma ieškovės komercine paslaptimi, ieškovė neįrodė, kad atsakovės panaudojo tokią informaciją savo veikloje. Informacija, susijusi su ieškovės darbuotojų kvalifikacijomis, darbo apmokėjimo ir organizavimo sąlygomis bei ieškovės naudotu finansinės veiklos modeliu, nebuvo nei neteisėtai gauta, nei neteisėtai panaudota atsakovės UAB „Classic Jet“ veikloje.

25.5.                      Ieškovė neįrodė, kad atsakovas J. M. prisijungė prie ieškovės paskyros „Avinode“ platformoje, o vėliau atsakovės UAB „Classic Jet“ naudai panaudojo kokią nors informaciją, kuri sudaro ieškovės komercinę paslaptį.

25.6.                      Ieškovė neįrodė, kad atsakovė UAB „Classic Jet“ gavo ir panaudojo ieškovės komercinę paslaptį, susijusią su ieškovės finansų sistemos modeliu. Ieškovė neįrodė, jog naudoja individualiems ieškovės poreikiams sukurtą apskaitos sistemą, kuri suteikia jai komercinį pranašumą. UAB „Finansų valdymo sistemos“ tokias pačias sistemas su tokiais pačiais moduliais siūlo bet kuriam klientui, ši informacija yra vieša, todėl savaime apskaitos sistema ar jos rūšis nėra vertinga informacija, kad galėtų būti laikoma komercine paslaptimi.

25.7.                      Teismas tinkamai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas toje dalyje, dėl kurios pasisakyta sprendime. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovės nurodomos aplinkybės yra susijusios su advokatų etikos vertinimu ir interesų konflikto buvimu, ir ne teismas, o kitos institucijos nustato, vertina advokatų etiką.

25.8.                      Finansiniai vertėjo V. Ž. ir mažosios bendrijos (toliau – MB) „Vertimų karaliai“ susitarimo aspektai nėra šios bylos ir ginčo dalykas, atsakovė UAB „Classic Jet“ laiko teikiamus įrodymus pakankamais patvirtinti aplinkybei, kad vertimo sąskaitos yra už konkrečiai šiai bylai atliktus vertimus. Esant tolimesniam ginčui šiuo klausimu, atsakovė įsipareigoja teismo nurodymu kreiptis į V. Ž. rašytinio patvirtinimo dėl susiklosčiusios situacijos.

26.       Atsakovai UAB „Classic Jet“, UAB „JJ jets“ ir J. M. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš ieškovės UAB Charter Jets atsakovei UAB „Classic Jet“ 1 222,10 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovui J. M. – 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovei UAB „JJ jets“ – 1 197,90 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1.                      Atsakovai turėjo pagrįstą lūkestį, kad byla nebus išnagrinėta 2023 m. vasario 1 d. teismo posėdyje, todėl laikytina, jog neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

26.2.                      2023 m. sausio 27 d. vykusiame teismo posėdyje teismas leido šalims suprasti, kad byla bus nagrinėjama dar dviejuose teismo posėdžiuose: 2023 m. vasario 1 d. paskirtame teismo posėdyje bus pratęstas bylos nagrinėjimas iš esmės, baigiamosioms kalboms bus paskirtas atskiras teismo posėdis. Taigi atsakovai turėjo teisėtą ir pagrįstą teismo sukurtą lūkestį, kad bylos nagrinėjimas iš esmės bus baigtas 2023 m. vasario 1 d. paskirtame teismo posėdyje, tačiau baigiamosioms kalboms bus paskirtas dar vienas, atskiras teismo posėdis. Atsakovai savo finansinius srautus ir apmokėjimą Advokatų profesinės bendrijos (toliau – APB) „M. ir A.“ už suteiktas paslaugas suplanavo atitinkamai.

26.3.                      Vien tai, kad teismas 2023 m. vasario 1 d. teismo posėdyje sudarė galimybes pateikti papildomus prašymus, neleidžia spręsti, jog atsakovai turėjo realią galimybę pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Viena vertus, teismo posėdžio metu atsakovai negalėjo numatyti, kiek teisinių paslaugų atstovaujant jų interesams dar bus suteikta, kita vertus, teismui pasiteiravus dėl papildomų prašymų atsakovai to paties teismo posėdžio metu objektyviai nebūtų galėję to padaryti ir pateikti teismui bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

26.4.                      Atsakovų prašymas buvo pateiktas laiku, nepažeidžiant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Sąskaita atsakovams už faktiškai suteiktas paslaugas išrašyta pagal atsakovų ir APB „M. ir A.“ susitarimą, t. y. 2023 m. vasario 27 d. bei apmokėta po 2023 m. vasario 21 d. sprendimo priėmimo. Tik gavus faktinį apmokėjimą patvirtinančius įrodymus atsakovų atstovai galėjo parengti prašymą ir jį suderinti su atsakovais, atsižvelgiant į suplanuotus darbus, posėdžius ir kasmetines atostogas.

27.       Ieškovė UAB Charter Jets atsiliepime į atsakovų atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1.                      Teismas nutartimi pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad atsakovai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos neturėjo galimybės pateikti prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.  Atsakovai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos į bylą nepateikė atstovavimo išlaidų įrodymų, kuriuos pateikė kartu su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo, nors tokią galimybę turėjo.

27.2.                      Atsakovai negalėjo tikėtis, kad byloje bus paskirtas papildomas posėdis baigiamosioms kalboms, nes dėl to nebuvo galutinai sutarta 2023 m. sausio 27 d. vykusiame posėdyje ir iš anksto paskirtas bylos nagrinėjimo laikas keliems posėdžiams iš eilės; priešingai, buvo sutarta tik dėl vieno posėdžio laiko, t. y. dėl 2023 m. vasario 1 d.

27.3.                      Atsakovai ir patys numatė realią tikimybę, kad byla užsibaigs 2023 m. vasario 1 d. posėdžiu, nes iš anksto buvo pasiruošę baigiamąsias kalbas būtent šiame posėdyje.

27.4.                      Atsakovai turėjo galimybę pateikti patirtas atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau to nepadarė. Sąskaitos, kuriomis grindžiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos, yra išrašytos 2023 m. sausio 31 d., sąskaitos apima teisines paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. sausio 27 d., todėl atstovavimo išlaidas pagrindžiantys dokumentai galėjo būti pateikti iki 2023 m. vasario 1 d. Teismas taip pat suteikė galimybę iki baigiamųjų kalbų papildyti bylos medžiagą ar pateikti prašymus, tačiau atsakovai šiomis teisėmis nepasinaudojo, be to, neinformavo teismo apie tas aplinkybes, kurias dabar nurodo savo prašyme dėl papildomo sprendimo.

27.5.                      Atsakovų atstovavimo išlaidos negalėjo būti priteistos ir todėl, kad jos viršija Rekomendacijose numatytus maksimalius išlaidų dydžius.

 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

29.       Apskųstų pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio bei atskirojo skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį bei atskirąjį skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundų ribų.

30.       Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimai dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo ir žalos atlyginimo. Ieškovė UAB Charter Jets apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad byloje yra įrodyti atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmai, todėl ieškinys turėjo būti tenkintas. Atsakovų atskirasis skundas pateiktas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti papildomą sprendimą ir priteisti atsakovams bylinėjimosi išlaidas. Taigi apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias konkurencijos teisinius santykius, žalos atlyginimą, taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą.

Dėl naujai pateikiamų įrodymų

31.       Atsakovai J. M. ir UAB „JJ jets“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2021 m. lapkričio 18 d. įgaliojimą; 2021 m. spalio 28 d. balsavimo teisių perleidimo sutartį;  2023 m. kovo 31 d. J. M. raštą. Šiais įrodymais atsakovai įrodinėja, kad advokatė J. M. ginčo laikotarpiu turėjo UAB Charter Jets kontrolę, taip pat, kad advokatai T. P. ir advokato padėjėja M. V. nėra gavę informacijos iš UAB Charter Jets apie nagrinėjamą bylą, todėl, pagal Lietuvos advokatų etikos kodekso 11 straipsnio 22 punktą nėra ir nebuvo interesų konflikto situacijoje.

32.       Atsakovė UAB „Classic Jet“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2022 m. lapkričio 24 d. el. laišką, taip pat 2020 m. rugsėjo 10 d. V. Ž. ir MB „Vertimų karaliai“ konfidencialumo susitarimą. Šie įrodymai, pasak atsakovės, patvirtina, kad vertimo išlaidos buvo patirtos šioje byloje, todėl priteistos pagrįstai.

33.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

34.       Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

35.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas atsakovų prašymą priimti naujus įrodymus, pažymi, kad ieškovės nurodomos aplinkybės dėl atsakovų atstovavimo yra susijusios su advokatų etikos vertinimu ir interesų konflikto (ne)buvimu, ir ne teismas, o kitos institucijos nustato, vertina advokatų etiką. Atsižvelgiant į nurodytą, dokumentus, susijusius su galimu advokatų interesų konfliktu, atsisakoma priimti. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovų pateiktus įrodymus dėl galimos UAB Charter Jets kontrolės, pažymi, kad teismas, rinkdamas įrodymus, turi vadovautis įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Šiuo atveju informacija, susijusi su ieškovės kontrole, neatitinka minėto kriterijaus, todėl atsakovų pateiktus dokumentus atsisakoma priimti.

36.       Vertinant įrodymus, susijusius su atsakovės išlaidų vertimams pagrįstumu, pažymėtina, kad klausimas dėl šių išlaidų nepagrįstumo buvo iškeltas tik apeliaciniame skunde, todėl atsakovės UAB „Classic Jet“ naujai teikiami įrodymai laikytini atsikirtimu į apeliacinį skundą, priimami ir pridedami prie bylos medžiagos.

Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų

37.       Ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą nedelsiant nutraukti visus nesąžiningos konkurencijos su ieškove veiksmus, be kita ko, nutraukti ieškovės darbuotojų viliojimą, ieškovės komercinės paslapties naudojimą bei šios informacijos gavimą iš subjektų, neturinčių teisės jos perduoti; priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Classic Jet“, UAB „JJ jets“ ir J. M. 77 584,24 Eur žalos atlyginimą. Kaip teisingai nurodo apeliantė, ji šiuo atveju naudojosi dviem savarankiškais teisinės gynybos būdais, įtvirtintais KĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose – kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ir dėl padarytos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad abiejų reikalavimų pagrindą sudaro galimi nesąžiningos konkurencijos veiksmai, kuriuos privalėjo įrodyti ieškovė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai tokių veiksmų neatliko, o teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, neturi pagrindo situacijos vertinti kitaip.

38.       Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 10bis straipsnyje „Nesąžininga konkurencija“, nustatyta, kad: (1) Sąjungos šalys privalo garantuoti šalių–Sąjungos narių piliečiams efektyvią apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos; (2) nesąžininga konkurencija laikomas bet koks konkurencijos veiksmas, prieštaraująs sąžiningiems pramonės ir prekybos reikalų vedimo papročiams; (3) be to, draudžiami: 1) visi veiksmai, dėl kurių bet kuriuo būdu gali būti supainiotos įmonės, gaminiai arba konkurento pramoninė ar prekybinė veikla; 2) neteisingi teiginiai apie komercinę veiklą, kurie gali diskredituoti įmonės, gaminio reputaciją arba konkurento pramoninę ar prekybinę veiklą; 3) nuorodos arba teiginiai, kurie komercinėje veikloje gali suklaidinti visuomenę dėl prekės rūšies, gamybos būdo, savybių, tinkamumo naudojimui arba prekių kiekio.

39.       KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Ieškovės teigimu, atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmai pasireiškė tuo, jog konkuruojančio verslo vystymui naudojamos ieškovės komercinės paslaptys, konkuruojančias įmones įsteigė buvę ieškovės darbuotojai, buvo perimti verslo partneriai, verslo vieta, pervilioti ieškovės darbuotojai.

40.       Komercinių paslapčių apsauga apima tris skirtingus veiksmus, atliekamus su informacija, laikoma komercine paslaptimi: įgijimą (gavimą), atskleidimą ir naudojimą (ginčui aktualios redakcijos CK 1.116 straipsnio 4 dalis).

41.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 1.116 straipsnio 4 dalies dispozicijoje įtvirtintas terminas „įgijimas“ aiškintinas kaip apimantis visus veiksmus, nukreiptus į komercinės paslapties paviešinimą. Komercinė paslaptis paviešinama atskleidimu, neteisėtu jos perdavimu, todėl saugoma ir nuo minėtų neteisėtų veiksmų atlikimo. „Neteisėtas įgijimas“ reiškia tiek pirminį (t. y. neteisėtą informacijos gavimą iš jos teisėto savininko), tiek antrinį (neteisėtą informacijos gavimą iš ją neteisėtai gavusio asmens) informacijos gavimą. Neteisėtas komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimas CK 1.116 straipsnio 4 dalies prasme sudaro savarankišką neteisėtą veiksmą. Už neteisėtą komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimą teisinė atsakomybė kyla visiems neteisėtai informaciją panaudojusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 69 ir 79 punktai).

42.       Komercinių paslapčių apsaugą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja CK 1.116 straipsnis ir KĮ. Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimas, perdavimas, skelbimas be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimas iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui, laikomas nesąžininga konkurencija.

43.       Pasisakydamas dėl CK ir KĮ normų santykio, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad komercinę paslaptį sudaranti informacija gali būti įgyjama ar naudojama tiek turint tikslą nesąžiningai konkuruoti, tiek tokio tikslo neturint. Asmeniui, įgijusiam ar naudojusiam komercinę paslaptį, tačiau nesiekusiam nesąžiningai konkuruoti, teisinė atsakomybė kyla tik CK 1.116 straipsnio 4 dalies pagrindu. KĮ šiuo atveju netaikomas. Tais atvejais, kai ūkio subjektas, įgijęs ar naudojantis komercinę paslaptį sudarančią informaciją, siekia nesąžiningai konkuruoti, be CK 1.116 straipsnio 4 dalies, taip pat taikomas ir KĮ, konkrečiai – 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas. CK 1.116 straipsnio 4 dalis nuo KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto taip pat atribojama pagal subjektus, kuriems taikomos atitinkamos normos, – CK 1.116 straipsnio 4 dalis taikoma visiems asmenims, o KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas – tik ūkio subjektams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 82 ir 83 punktai).

44.       Visgi tam, kad būtų konstatuotas nesąžiningos konkurencijos veiksmas – komercinės paslapties naudojimas, būtina nustatyti, ar atitinkama informacija gali būti pripažinta įmonės komercine paslaptimi. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovės nurodoma informacija sudarytų komercinę paslaptį ir teisėjų kolegija su tuo iš esmės sutinka.

45.       CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komercinė paslaptis yra informacija, kuri atitinka šiuos požymius: 1) yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad komercine paslaptimi nelaikoma: 1) informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių; 2) informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 3) informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis; 4) informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas; 5) kita įstatymų nustatyta informacija.

46.       Aiškindamas CK 1.116 straipsnio 1 dalies normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, jog ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

47.       Ieškovės teigimu, informacija, kurią savo veikloje naudojo atsakovai buvo įtraukta į ieškovės konfidencialios informacijos sąrašą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo. Taigi vien atitinkamos informacijos įrašymas į konfidencialios informacijos sąrašą savaime nepatvirtina šios informacijos, kaip komercinės paslapties pobūdžio. Kaip jau nurodyta pirmiau, kiekvienu atveju, bylose dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, ieškovas privalo įrodyti atitinkamą informaciją esant ne vien konfidencialia ar slapta, bet ir komercine paslaptimi.

48.       Ieškovės teigimu, ieškovės komercinę paslaptį sudarė „Avinode“ platformoje buvusi informacija, o atsakovas J. M. jungėsi prie ieškovės „Avinode“ platformos paskyros jau po darbo santykių su ieškove nutraukimo. Visgi teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovė neįrodė, jog „Avinode“ platformoje esanti informacija laikytina komercine paslaptimi, kadangi ieškovė pasirinko byloje neatskleisti šioje platformoje esančios informacijos turinio. Be to, byloje esanti informacija patvirtina, kad po darbo santykių su atsakovu J. M. nutraukimo (2021 m. gruodžio 15 d.) ieškovė nesiėmė aktyvių priemonių „Avinode“ platformos duomenų apsaugojimui, o atsakovo turima UAB Charter Jets „Avinode“ platformos paskyra buvo panaikinta tik 2022 m. balandžio 18 d. Taigi konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog „Avinode“ platformoje esanti informacija laikytina komercine paslaptimi, kadangi ieškovė nesiėmė protingų veiksmų, kad ją išlaikytų slaptą. 

49.       Ieškovė teigia, kad jos komercinę paslaptį sudarė informacija apie vertingiausius ieškovės darbuotojus, jų asmens duomenis, įgytas kvalifikacijas ir darbo patirtis, individualias darbo sąlygas (gautą darbo užmokesčio dydį, jo priedus, taikytą darbo ir poilsio režimą, skatinimo priemones, pan.). Tokia informacija, teisėjų kolegijos vertinimu, galėtų būti pripažinta komercine paslaptimi, kadangi ieškovė dirba pakankamai siauroje komercinėje aviacijos sferoje, tačiau šiuo konkrečiu atveju ieškovė neįrodė, jog tokia informacija atsakovų buvo naudojama. Sutiktina, kad J. M., kaip ilgamečiam ieškovės vadovui, buvo žinoma informacija apie ieškovės darbuotojus ir jų darbo sąlygas, tačiau byloje liko neįrodyta, jog atitinkami darbuotojai perėjo dirbti į UAB „Classic Jet“ būtent dėl pasiūlytų geresnių darbo sąlygų, t. y., kad komercinės paslapties galimas panaudojimas suteikė atsakovams komercinį pranašumą.

50.       Ieškovės teigimu, atsakovai pasinaudojo ir kita ieškovės komercine paslaptimi – duomenimis apie ieškovės finansų valdymo sistemą. Šiuo atveju sutiktina, kad ieškovė neįrodė, jog naudoja individualiems ieškovės poreikiams sukurtą apskaitos sistemą, kuri suteikia jai komercinį pranašumą. UAB „Finansų valdymo sistemos“ tokias pačias sistemas su tokiais pačiais moduliais siūlo bet kuriam klientui, ši informacija yra vieša, todėl savaime apskaitos sistema ar jos rūšis nėra vertinga informacija, kad galėtų būti laikoma komercine paslaptimi. Nors ieškovė teigia, jog atsakovai nepaneigė fakto, kad kūrė ne bet kokią įprastą, tipinę finansų valdymo sistemą, o įdiegė analogišką ieškovės turimam apskaitos moduliui, visgi byloje nėra įrodymų, kad ieškovė naudoja išskirtinę, tik jai pritaikytą finansų valdymo sistemą ar atitinkamus jos modulius, ar kad šie moduliai nėra lengvai prieinami visiems UAB „Finansų valdymo sistemos“ klientams. Taigi vien informacija apie finansų valdymo sistemą pagrįstai pirmosios instancijos teismo nelaikyta komercine paslaptimi.

51.       Nepagrįstais laikytini ir ieškovės argumentai, kad tai, jog atsakovus įsigijo ir kontroliuoja buvę ieškovės vadovai, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama pakankamu įrodymu, jog atsakovai pasinaudojo ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodomoje kasacinio teismo praktikoje esmine aplinkybe laikyta tai, kad tose bylose buvo įrodytas ieškovo klientų perėjimo pas atsakovus faktas. Minėtose bylose teismai darė išvadą, kad buvusių ieškovų klientų perėjimą sąlygojo ieškovo komercinę paslaptį turinčios informacijos panaudojimas, taigi buvo susiklosčiusios kitokios faktinės aplinkybės nei nagrinėjamoje byloje, todėl remtis nurodyta kasacinio teismo praktika nėra pagrindo.

52.       Ūkio subjektui nebūtina, kad tai, kas atitinkamoje įmonėje yra komercinė paslaptis, būtų nurodyta viename materialiame arba elektroniniame dokumente. Komercinės paslapties savininkas šiuo atveju turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, jog atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 47 punktas).

53.       Šiuo atveju ieškovė neįrodė, kad jos nurodyta informacija sudaro ieškovės komercinę paslaptį. Ieškovė taip pat neįrodė, jog jos darbuotojams buvo suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kas yra laikoma ieškovės komercine paslaptimi. Savo ruožtu pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra atskirų ieškovės darbuotojų atsakomybė už galimus konfidencialumo susitarimų pažeidimus.

54.       Ieškovės teigimu, atsakovų neteisėtos konkurencijos veiksmai pasireiškė ir ieškovės darbuotojų perviliojimu, kadangi tuoj po atsakovo J. M. darbo santykių pabaigos, darbo, paslaugų ir narystės valdymo organuose pagrindais pas atsakovus pradėjo dirbti mažiausiai šeši aukščiausios kvalifikacijos ieškovės darbuotojai (finansininkai, aviacijos technikas ir Hawker orlaivių pilotai). 

55.       KĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar nevykdyti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui. Pirmosios instancijos teismas nenustatė šių atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų.

56.       Nesąžiningos konkurencijos veiksmai perviliojant darbuotojus nustatomi atsižvelgiant į darbuotojų elgesį iki ir po darbo sutarčių nutraukimo, darbo sutarčių nutraukimo priežastis, darbuotojų motyvaciją dirbti buvusioje ir naujoje darbovietėje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo sutarties šalių ketinimai gali būti nustatyti pagal tai, kaip šalys elgėsi iki ir po sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011). Kasacinio teismo pažymėta, kad tik faktas, jog darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos. Tačiau kai yra daugiau įrodymų, patvirtinančių kryptingą darbuotojų rengimąsi pereiti dirbti pas konkurentą, darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, ypač kai tokius veiksmus atlieka ne vienas, o daugiau darbuotojų, šie darbuotojai turi reikšmingos patirties, atitinkančios įmonių veiklos sritį, konkurentas po naujų darbuotojų įdarbinimo įgijo pranašumą, palyginti su buvusia padėtimi, teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, turi spręsti dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų egzistavimo ar jų nebuvimo įrodytumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011; 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-490-469/2018 34 punktą). Kadangi tiesioginio viliojimo faktą (pasiūlymo nutraukti darbo sutartį pateikimą) įrodyti sunku ar to padaryti neįmanoma, apie žodinio arba pagrįsto bendru supratimu susitarimo buvimą teismas taip pat sprendžia iš perviliojamų darbuotojų ir konkuruojančios įmonės suderintų veiksmų, nukreiptų į darbo sutarčių nutraukimą ir naujų sudarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-684/2020; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-378/2023).

57.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog nesąžininga konkurencija laikomi aktyvūs veiksmai, siekiant pervilioti darbuotojus, stokoja pagrįstumo. Kaip jau nurodyta pirmiau, tiesioginio viliojimo faktą (pasiūlymo nutraukti darbo sutartį pateikimą) įrodyti sunku arba neįmanoma, apie žodinio arba pagrįsto bendru supratimu susitarimo buvimą teismas taip pat sprendžia iš perviliojamų darbuotojų ir konkuruojančios įmonės suderintų veiksmų, nukreiptų į darbo sutarčių nutraukimą ir naujų sudarymą.

58.       Šiuo atveju, byloje nustatyta, kad po J. M. darbo sutarties nutraukimo (2021 m. gruodžio 15 d.), nutrūko ieškovės darbo santykiai su K. M. (2022 m. kovo 31 d.), D. P. (2022 m. birželio 3 d.), L. Ž. (2022 m. birželio 9 d.), R. K. (2022 m. birželio 10 d.), N. S. (2022 m. liepos 15 d.), taip pat pasibaigė paslaugų teisiniai santykiai su G. B. (2021 m. gruodžio 7 d.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje šalys pasirinko poziciją neapklausinėti buvusių ieškovės darbuotojų dėl jų įsidarbinimo atsakovų įmonėse aplinkybių, todėl abiejų pusių teiginiai dėl darbuotojų perėjimo liko neįrodyti. Visgi šiuo atveju pažymėtina, kad darbo (ir paslaugų) santykiai su minėtais asmenimis nutrūko po konkretaus įvykio – ieškovės vadovybės pasikeitimo. Šios aplinkybės neneigia ir pati ieškovė (ieškovės 2022 m. rugsėjo 19 d. pažyma). Atsakovų teiginius, kad pasikeitus vadovybei darbo atmosfera ieškovės įmonėje pasikeitė, iš dalies patvirtina N. S. ieškovei 2022 m. birželio 6 d. teiktas pasiaiškinimas, kuriame ji nurodė, jog konfliktinę situaciją išprovokavo direktorius, kuris ją apkaltino konfidencialios informacijos atskleidimu, vertė išeiti iš darbo, jos atžvilgiu šaukė, grasino teismais, vartojo necenzūrinius žodžius. Iš šio dokumento galima daryti išvadą, kad 2022 m. gegužės – 2022 m. birželio mėn. (laikotarpiu, kuomet prašymus atleisti iš darbo pateikė orlaivių pilotai), situacija ieškovės įmonėje buvo įtempta, darbo atmosfera nebuvo palanki.

59.       Be to, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2022 m. pradžioje sumažėjo ieškovės turimų orlaivių kiekis. Tai kartu su kitomis išvardintomis aplinkybėmis rodo, kad darbuotojų akimis įmonės situacija galimai blogėjo, todėl galėjo paskatinti juos ieškoti stabilesnės darbo vietos. Taigi šiuo atveju, laikytina labiau įrodyta aplinkybė, jog darbuotojai į konkuruojančias atsakovų bendroves perėjo dirbti esant svarbiai priežasčiai (esminiam vadovybės pasikeitimui) ir toks perėjimas negali būti laikomas nesąžiningu konkurencijos veiksmu.

60.       Šioje vietoje pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo kiekvieno iš buvusių ieškovės darbuotojų darbo santykių nutraukimo aplinkybes ir dėl jų pasisakė, konstatuodamas, kad byloje yra neįrodyti atsakovų siūlymai šiems darbuotojams nutraukti darbo santykius su ieškove. Teisėjų kolegija šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms iš esmės pritaria ir jų nekartoja, tačiau papildomai pažymi, jog apeliantė neįrodė nei pasiūlymų pilotams ir technikui pateikimo fakto, nei to, kad pilotai įdarbinti atsakovėje UAB „Classic Jet“, nei to, kad pilotai išėjo ne dėl to, jog apeliantė neturėjo jiems darbo (dėl sumažėjusio orlaivių kiekio). Be to, apeliantė neįrodė, kad, išėjus šiems darbuotojams, ji prarado kokį nors konkurencingumą. Faktinės aplinkybės rodo priešingai – apeliantė pirma neteko konkurencingumo (neteko kompetentingo vadovo ir orlaivių) ir tik tuomet pilotai su techniku išėjo iš darbo. Apeliantė neįrodė, kad darbo santykiai su N. S. nutrūko ne apeliantės iniciatyva, kaip ir neįrodė, kad konkurencingumo sumažėjimas netekus N. S. yra ne apeliantės kaltė. Nors apeliantė teigia, kad N. S. išėjimas buvo sąlygotas jos neteisėtų veiksmų – komercinės paslapties atkleidimo, visgi pažymėtina, jog neteisėti N. S. veiksmai nebuvo konstatuoti, darbo sutartis tarp šalių nutraukta bendru sutarimu. G. B. nebuvo ieškovės darbuotoju ir netapo atsakovų darbuotoju, jis buvo valdybos narys ir pasibaigus jo sutarčiai su apeliante, jis nėra niekaip apribotas pasirinkti darbo vietą. Kadangi apeliantė pati atsisakė G. B. paslaugų, tai atsakovai negali būti atsakingi dėl galimo ieškovės konkurencingumo sumažėjimo.

61.       Taigi, nesant įrodymų dėl konkrečių atsakovų siūlymų buvusiems ieškovės darbuotojams nutraukti darbo santykius su ieškove ir įsidarbinti atsakovų įmonėse, be to, esant svarbiai priežasčiai, dėl kurios darbuotojai galėjo norėti nutraukti darbo santykius su ieškove, apeliantės teiginiai dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų perviliojant darbuotojus laikomi neįrodytais. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė byloje neįrodinėjo, jog dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų ieškovė tendencingai neteko svarbių klientų ar tiekėjų, kurie pradėjo bendradarbiauti su atsakovais, todėl byloje liko neįrodyti ir kiti veiksmai, kurių kontekste darbuotojų perėjimas dirbti į konkuruojančias įmones galėtų būti pripažintas nesąžiningu darbuotojų viliojimu.

62.       Šioje vietoje pažymėtina, kad ieškovės nurodoma aplinkybė dėl RAB Sirius Aero Ltd. ir ieškovės bendradarbiavimo nutrūkimo nesuteikia pagrindo situacijos vertinti kitaip. Iš byloje pateiktos informacijos matyti, kad RAB Sirius Aero Ltd. bendradarbiavimą su ieškove nutraukė 2019 m. spalio 25 d., po to, kai ieškovė nepateikė šiai įmonei informacijos apie ieškovės galutinius naudos gavėjus. Byloje nėra informacijos, kad nutraukusi bendradarbiavimą su ieškove bendrovė Sirius Aero Ltd. analogišką bendradarbiavimą būtų pradėjusi su atsakove UAB „JJ jets“. Taigi šiuo atveju byloje neįrodytas atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmas – ieškovės klientų perėmimas.

63.       Vertinant apeliantės argumentus dėl perimtos ieškovės buveinės, atkreiptinas dėmesys, kad toks veiksmas galėtų būti pripažintas nesąžiningos konkurencijos veiksmu, jei jis prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, ir jei tokiu veiksmu būtų galima pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Šiuo atveju apeliantė nepateikia įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) yra „žinoma Hawker verslo vieta“, taip pat neįrodo, kad tai sumažino apeliantės konkurencingumą ar dėl pasikeitusios buveinės ieškovė būtų praradusi klientus. Taigi byloje neįrodžius, kad buvusios buveinės vietos perėmimas atsakovams suteikė atitinkamą komercinį pranašumą, taip pat neįrodžius, jog atsakovai apskritai aktyviais veiksmais dalyvavo perimant ieškovės nuomotas patalpas, o ne perėmė jas gavę nuomotojo pasiūlymą, šie veiksmai nelaikomi nesąžininga konkurencija KĮ 15 straipsnio prasme.

64.       Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovų (tarp jų – ieškovės buvusių ilgamečių vadovų) išankstinio rengimosi konkuruoti, konkuruojančio verslo įgijimo ir ieškovės įdirbio panaudojimo konkuruojančiame versle. Su tokiais apeliantės teiginiais teisėjų kolegija nesutinka, nes vien konkurencijos veiksmai ar ruošimasis konkuruoti (turint žinioje aplinkybę, kad tarp ieškovės akcininkų kyla nesutarimų ir nežinant ieškovės ateities valdymo perspektyvų) nelaikomi neteisėtais, tol kol nėra įrodyti nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Šiuo atveju nei iš atsakovų atliktų veiksmų viseto, nei iš konkrečių ieškovės nurodomų epizodų negalima spręsti, kad atsakovai konkuravo nesąžiningai, taigi jiems dėl tokių veiksmų neturėtų būti taikoma ir civilinė atsakomybė.

65.       Valstybėse Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo dalyvėse, be klasikinių nesąžiningos konkurencijos veiksmų, susijusių su painiavos su kito ūkio subjekto ar jo veikla sukėlimu, nesąžiningos konkurencijos veiksmais taip pat pripažįstami veiksmai, susiję su nepagrįsto pranašumo įgijimu, pasinaudojant kito ūkio subjekto įdirbiu (angl. free riding). Tokio pobūdžio veiksmų draudimas paaiškinamas tuo, kad nesąžiningi konkurentai šiuo atveju gauna finansinę naudą patys neinvestuodami savo lėšų ir neįdėdami pastangų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-1075/2020 49 punktas). Į šią kategoriją patenka kito ūkio subjekto naudojamo žymens skiriamojo požymio silpninimas (angl. dilution), nesąžiningas pasinaudojimas kito ūkio subjekto reputacija, nesąžiningas kopijavimas (angl. slavish imitation, parasitic acts). Tokio pobūdžio veiksmų draudimas paaiškinamas tuo, kad reputacija yra tam tikrų pastangų ir investicijų rezultatas, turintis finansinę vertę, todėl nesąžiningi konkurentai gali siekti pasinaudoti kito subjekto sukurtu įdirbiu tam, kad iš to gautų finansinę naudą, patys neinvestuodami savo lėšų ir neįdėdami pastangų. Paminėti nesąžiningos konkurencijos veiksmai, kitaip nei „tradiciniai“ nesąžiningos konkurencijos veiksmai, su painiavos galimybe nėra siejami (žr., pvz., Protection against unfair competition. Analysis of the present world situation. WIPO, 1994). Taigi šiuo atveju free riding doktrina iš esmės reiškia nesąžiningą naudojimąsi kito asmens reputacija ar įdirbiu, neįdedant jokių savo pastangų. Ieškovė nagrinėjamoje byloje tokio pobūdžio atsakovų veiksmų neįrodė (CPK 178 straipsnis).

66.       Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovai nepagrįstai naudojasi ieškovės reputacija, tačiau teigė, jog jie pasinaudojo ieškovės įdirbiu, o būtent – apmokytų darbuotojų perėmimu. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Byloje nenustatyti atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmai perimant ieškovės darbuotojus, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir pasinaudojimo ieškovės įdirbiu fakto. Šiuo atveju pritariama pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nagrinėjamoje byloje turi būti atskirtas pasinaudojimas kito ūkio subjekto įdirbiu nuo J. M. sąžiningai įgytos patirties, įgūdžių, gebėjimų ar žinių panaudojimo. 

67.       Taigi išdėstytų aplinkybių visuma leidžia prieiti prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje nenustatė atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, todėl nebuvo pagrindo taikyti nė vieno ieškovės pasirinkto teisių gynybos būdo, t. y. nei uždrausti atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nei atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais pripažįstami apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo uždrausti nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Nenustačius ieškovės teisių pažeidimo, nėra būtinybės šias teises ginti.

68.       Šiame kontekste teisiškai nereikšmingais laikomi ir apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo J. M. savarankiško ūkinio subjektiškumo. Nenustačius jo, kaip atsakovo, neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo spręsti, ar jis turėtų pareigą už tokius galimus neteisėtus veiksmus atsakyti. Visgi pažymėtina, kad J. M. nėra savarankiškas konsultantas – jis yra įdarbintas konsultantu darbo sutarties pagrindu UAB „Classic Jet“. Kasacinio teismo praktikoje laikoma, kad darbuotojai nepatenka į KĮ įtvirtintą ūkio subjekto sąvoką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 83–84 punktus). Tokie asmenys įprastai veikia darbdavio naudai ir interesais ir konkurencinio savarankiškumo neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018). Be to, KĮ įmonių vadovų asmeninė atsakomybė aiškiai numatyta tik už pažeidimus, susijusius su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi ir karteliniais susitarimais, bet ne su nesąžininga konkurencija.

69.       Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovė neįrodė atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, todėl pagrįstai atmetė abu ieškinio reikalavimus.

70.       Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme (ne)teisėtumo, kadangi, apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai atsakovei UAB „Classic Jet“ priteisė 1 310,43 Eur vertimų išlaidas. Pasak ieškovės, atsakovė UAB „Classic Jet“ nepagrindė ir neįrodė, kad šios vertimo išlaidos patirtos būtent šioje byloje pateiktiems dokumentams versti. 

71.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė UAB „Classic Jet“ 2023 m. sausio 27 d. į bylą pateikė teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiančius įrodymus kartu su 2022 m. lapkričio 24 d.  UAB „Vertimų karaliai“ PVM sąskaita faktūra VK-000 Nr. 14695. Po šių dokumentų pateikimo ieškovė nekėlė procesinių dokumentų netinkamumo klausimo, atitinkamus argumentus pateikė tik apeliaciniame skunde. Bylos duomenys patvirtina, kad vertimus byloje atsakovei UAB „Classic Jet“ atliko V. Ž., o ne UAB „Vertimų karaliai“. Visgi iš atsakovės UAB „Classic Jet“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų dokumentų matyti, kad tarp V. Ž. ir UAB „Vertimų karaliai“ tikėtina buvo susitarimas dėl konfidencialios informacijos, kuris patvirtina atsakovės teiginius, jog tarp V. Ž. ir UAB „Vertimų karaliai“ egzistavo susitarimas, kurio pagrindu V. Ž. perduodavo UAB „Vertimų karaliai“ atitinkamas vertimų užduotis. Šią aplinkybę papildomai patvirtina 2022 m. lapkričio 24 d. el. laiškas, iš kurio matyti, kad V. Ž. persiunčia atsakovės UAB „Classic Jet“ atstovams sąskaitą faktūrą VK-000 Nr. 14695, nurodydamas, jog tai Classic Jet nesąžininga konkurencija, o sąskaitą užsakė H. S. (atsakovės atstovas). Papildomų dokumentų analizė suteikia teisėjų kolegijai pagrindą teigti, kad atsakovė įrodė, jog PVM sąskaitoje faktūroje VK-000 Nr. 14695 nurodytos vertimo išlaidos buvo patirtos nagrinėjamoje byloje, todėl pagrįstai priteistos iš ieškovės.

72.       Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos išimties iš bendros taisyklės „pralaimėjęs moka“, kadangi atsakovus atstovavo advokatai, kurie prieš tai teikė teisines paslaugas ieškovei, todėl buvo pažeisti advokatų veiklos teisėtumo ir etikos principai. Kaip jau nurodyta pirmiau, ieškovės nurodomos aplinkybės dėl atsakovų atstovavimo yra susijusios su advokatų etikos vertinimu ir interesų konflikto buvimu, ir ne teismas, o kitos institucijos nustato, vertina advokatų etiką. Ieškovė naudojasi šiomis savo teisių gynybos priemonėmis, inicijuodama ginčo nagrinėjimą Lietuvos advokatūroje. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės argumentai, susiję su advokatų veiklos principais nėra pagrindas nepriteisti atsakovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

73.       Apeliantės vertinimu, teismas sprendimu nepagrįstai priteisė atsakovei UAB „Classic Jet“ 5 310,43 Eur bylinėjimosi išlaidas, nes ši atsakovė nepateikė tinkamų įrodymų, jog šias išlaidas būtų realiai patyrusi. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. UAB „Classic Jet“ patirtų bylinėjimosi išlaidų realumas yra įrodytas byloje esančia darbų išklotine, PVM sąskaita faktūra ir patvirtinimu apie paslaugų apmokėjimą. Sutiktina su atsakovės argumentais, jog tai, kad patvirtinime nėra mokėjimo datos, savaime nereiškia, kad sąskaita nebuvo apmokėta. Šiuo atveju akivaizdu, kad už atsakovei suteiktas paslaugas yra apmokėta ne anksčiau nei 2022 m. lapkričio 30 d., pirmosios instancijos teismas priteisiamas sumas yra sumažinęs daugiau nei per pusę ex officio, todėl apeliantės argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl netinkamo atstovavimo išlaidų paskirstymo

Dėl atskirojo skundo argumentų

74.       Atskiruoju skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš ieškovės UAB Charter Jets bylinėjimosi išlaidas: atsakovei UAB „Classic Jet“ – 1 222,10 Eur, atsakovui J. M. – 871,20 Eur, atsakovei UAB „JJ jets“ – 1 197,90 Eur.

75.       Atsakovai atskirajame skunde nurodo, kad jie turėjo pagrįstą lūkestį, jog byla nebus išnagrinėta 2023 m. vasario 1 d. teismo posėdyje, todėl prašo pripažinti, kad jie neturėjo galimybės pateikti prašymą dėl papildomų atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų pateikimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teisėjų kolegija šiems atskirojo skundo argumentams nepritaria.

76.       CPK 277 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).

77.       Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2023 m. vasario 21 d., o atsakovų prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo pateiktas 2023 m. kovo 14 d., taigi praleidus įstatyme numatytą dvidešimties dienų terminą. Atsakovai nenurodė priežasčių, dėl kurių praleido šį terminą, neprašė termino atnaujinti. Teisėjų kolegija savo iniciatyva nenustato svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą praleistą terminą atnaujinti, todėl atsakovų prašymas atmetamas vien šiuo pagrindu.

78.       Visgi, kadangi pirmosios instancijos teismas atsakovų prašymą atmetė kitais pagrindais, be to, terminas praleistas nežymiai (1 dieną), teisėjų kolegija pasisako ir dėl pateikto prašymo (ne)pagrįstumo.

79.       Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CPK 270 straipsnio 5 dalyje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas turi išspręsti priimdamas sprendimą. Tais atvejais, kai teismas neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo, gali būti priimamas papildomas sprendimas (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 21 d. sprendimu išsprendė visų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateiktų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

80.       Atsakovai nurodo, kad 2023 m. sausio 27 d. vykusiame teismo posėdyje teismas leido šalims suprasti, jog byla bus nagrinėjama dar dviejuose teismo posėdžiuose: 2023 m. vasario 1 d. paskirtame teismo posėdyje bus pratęstas bylos nagrinėjimas iš esmės, baigiamosioms kalboms bus paskirtas atskiras teismo posėdis. Dėl to atsakovai turėjo teisėtą ir pagrįstą teismo sukurtą lūkestį, kad bylos nagrinėjimas iš esmės bus baigtas 2023 m. vasario 1 d. paskirtame teismo posėdyje, tačiau baigiamosioms kalboms bus paskirtas dar vienas, atskiras teismo posėdis. Atsakovai savo finansinius srautus ir apmokėjimą APB „M. ir A.“ už suteiktas paslaugas suplanavo atitinkamai. 

81.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi buvo paskirtas teismo posėdis žodinio proceso tvarka. Posėdžio data 2022 m. gruodžio 22 d. teisėjos rezoliucija perkelta į 2023 m. sausio 27 d. Pasibaigus teismo darbo laikui, 2023 m. sausio 27 d. vykusiame teismo posėdyje paskelbta pertrauka iki 2023 m. vasario 1 d. Iš teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad bylą nagrinėjanti teisėja nurodė, jog per kitą posėdį, per 2 val. galėtų išklausyti paaiškinimus ir išspręstų prašymus, tada būtų baigiamosios kalbos. Antro teismo posėdžio datos, nesuderinus su šalimis, nuspręsta neskirti (2023 m. sausio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2:24:35 val.). 2023 m. vasario 1 d. teismo posėdyje išklausyti šalių paaiškinimai, teisėja išsprendė dalyvaujančių byloje asmenų prašymus ir nurodė, kad baigiamas bylos nagrinėjimas iš esmės ir pereinama prie baigiamųjų kalbų (2023 m. vasario 1 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 57:56 min. iki 1:04:10 val.). Teismas sudarė galimybes pateikti papildomus prašymus, tačiau atsakovai šia galimybe nepasinaudojo. Atsakovai teismui nenurodė atskirajame skunde dėstomų aplinkybių apie planuotus finansinius srautus ir tai, kad atsakovai yra patyrę papildomų atstovavimo išlaidų, kurias pagrindžiančių dokumentų nespėjo pateikti į bylą.

82.       Atsakovai negalėjo pagrįstai tikėtis, kad byloje bus paskirtas papildomas posėdis baigiamosioms kalboms išklausyti, nes dėl to nebuvo sutarta 2023 m. sausio 27 d. vykusiame posėdyje ir nebuvo iš anksto paskirtas bylos nagrinėjimo laikas keliems posėdžiams iš eilės. Priešingai, 2023 m. sausio 27 d. posėdyje buvo sutarta tik dėl vieno posėdžio laiko. 2023 m. sausio 27 d. teismo posėdyje teisėja nurodė, kad poreikis rengti papildomą posėdį priklausys nuo to, ar šalys naudosis bylos medžiagos papildymo teise prieš bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigą (teismo posėdžio garso įrašas nuo 2:23:40 iki 2:23:57, nuo 2:25:30 iki 2:25:40). Taigi atsakovų nurodomas lūkestis dėl dar vieno posėdžio neatitinka nustatytų bylos nagrinėjimo aplinkybių. Be to, pagal bylos duomenis, atsakovo J. M. advokatas H. S. jau 2023 m. vasario 1 d. buvo parengęs baigiamąją kalbą (APB M. ir A. 2023 m. vasario 27 d. sąskaitoje MA Nr. 2023-02-036 nurodyta teisinių paslaugų detalizacija), todėl negalima teigti, kad atsakovai neturėjo galimybių atstovavimo išlaidas pagrindžiančių įrodymų pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

83.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepateikus prašymo priteisti išlaidas už advokato pagalbą ir išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki baigiamųjų kalbų, šios išlaidos negali būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2010), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė byloje priimti papildomą sprendimą.

84.       Atskirajame skunde atsakovai nenurodo pagrįstų argumentų, paneigiančių skundžiamos teismo nutarties išvadas. Atskirąjį skundą atsakovai iš esmės grindžia analogiškomis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas atsakovų prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, atskirajame skunde nėra nurodomi savarankiški skundžiamos nutarties apskundimo motyvai, tik pakartojamos pirminiame prašyme dėl papildomo sprendimo išdėstytos aplinkybės, kurias teismas jau išnagrinėjo ir pagrįstai atmetė.

 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

85.       Apeliacinės instancijos teismas įvertino pagrindinius apeliacinio ir atskirojo skundų argumentus ir dėl jų pasisakė. Dėl kitų skundų argumentų išsamiau nepasisakytina, nes jie neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

86.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą ir atsakovų atskirąjį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nesąžiningos konkurencijos veiksmus, teisingai vadovavosi civilinio proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančiomis proceso normomis ir padarė pagrįstas išvadas dėl šalių ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas ir nutartis paliekami nepakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

87.       Kadangi apeliantės (ieškovės) apeliacinis skundas atmetamas, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokią teisę įgijo atsakovai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai nurodo, kad atsakovė UAB „Classic Jet“ patyrė 4 840 Eur, atsakovė UAB „JJ jets“ 4 573,80 Eur, o atsakovas J. M. 2 613,60 Eur advokato išlaidas už atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą parengimą.

88.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

89.       Atsakovės UAB „Classic Jet“ patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą maksimalaus priteistino užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo dydį (2 470,39 Eur (1,3 koeficientas x 1 900,3 Eur)). Atsižvelgiant į tai, kad byla tiek savo apimtimi, tiek nagrinėjamais klausimais yra sudėtinga, egzistuoja pagrindas atsakovei priteisti iš ieškovės maksimalią Rekomendacijose už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistiną sumą, t. y. 2 470,39 Eur.

90.       Nors atsakovai nurodo, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovė UAB „JJ jets“ patyrė 4 573,80 Eur, o atsakovas J. M. – 2 613,60 Eur advokato išlaidas, pažymėtina, jog abu atsakovai byloje yra pateikę vieną bendrą atsiliepimą. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, jog atsakovai į bylą yra pateikę vieną bendrą atsiliepimą, nėra pagrindas mažinti jiems priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Atsakovų UAB „JJ jets“ ir J. M. bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą maksimalaus priteistino užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo dydį (2 470,39 Eur (1,3 koeficientas x 1 900,3 Eur)). Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo priteisti daugiau, nei nustatyta Rekomendacijose, šiuo atveju nėra, todėl atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki maksimalaus pagal Rekomendacijas priteistino dydžio – (2 470,39 Eur (1,3 koeficientas x 1 900,3 Eur)) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), t. y. iš ieškovės atsakovams J. M. ir UAB „JJ jets“ priteistina po 2 470,39 Eur.

91.       Šalys nepateikė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų rengiant atskirąjį skundą ir atsiliepimą į jį atlyginimo, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimą ir 2023 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistus.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Classic Jet“ (juridinio asmens kodas 302244390) iš uždarosios akcinės bendrovės Charter Jets (juridinio asmens kodas 302001545) 2 470,39 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt eurų 39 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės Charter Jets (juridinio asmens kodas 302001545) 2 470,39 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt eurų 39 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „JJ Jets“ (juridinio asmens kodas 305278871) iš uždarosios akcinės bendrovės Charter Jets (juridinio asmens kodas 302001545) 2 470,39 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt eurų 39 ct) bylinėjimosi išlaidas.

 

 

Teisėjos                                                                 Laima Ribokaitė 

 

 

Aldona Tilindienė

 

 

Alma Urbanavičienė