Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-7481-1017/2016
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05990-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2016 m. rugsėjo 22 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,
sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei, Audronei Glambienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. M. (E. M.),
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovams advokatui Renaldui Baliūčiui ir advokato padėjėjai Jolantai Triponei,
specialistui Jonui Mindaugui Paliuliui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. M. (E. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 5 dalį,
n u s t a t ė:
E. M. (E. M.) 2016 m. balandžio 21 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-58179554-16, kuriame nurodyta, kad E. M. (E. M.) 2016 m. balandžio 21 d., apie 21.00 val., Jankausko g. 1, Vilniuje, vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vengė apsvaigimo patikrinimo, t. y. galimai padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 5 dalyje.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. M. (E. M.) nurodė, kad pažeidimo nepripažįsta. Paaiškino, kad 2016 m. balandžio 21 d., 9 val., jam stovint prie „Impulso“, prie jo priėjo pakeleivė ir paprašė nuvežti prie garažų. Nuvažiavus prie garažų, ten įlipo kažkoks vaikinas. Važiuodamas galinėje sėdynėje jis sėdėjo pasilenkęs. Bevažiuojančius juos sustabdė policija ir padarė kratą automobilyje. Pareigūnai patikrino jo neblaivumą, jis pūtė į alkotesterį. Keleiviai tuo metu buvo automobilyje. Vėliau su policijos tarnybiniu automobiliu nuvyko į Gerosios Vilties g. esantį Narkologinį centrą. Narkologiniame centre kartu su juo buvo policijos pareigūnai, du vyrai. Ten jam davė gerti vandens. Jis vandens gėrė daug – stiklinę ar dvi, bet į tualetą nei už 5, nei už 10 minučių nenorėjo. Pareigūnai jo neklausė, kodėl jis negali šlapintis. Tuomet jis paprašė, kad tyrimams paimtų jo kraujo, bet jam atsakė, kad tik šlapimas parodo rezultatus. Vėliau, nieko nepaaiškinę, pareigūnai jį nuvežė į komisariatą surašyti protokolą. Jis pareigūnams sakė, kad negali šlapintis dėl vartojamų vaistų nuo depresijos šalutinio poveikio. Vaistus vartoja nuo 18-19 metų, vartoja juos pastoviai; Alprazolami, Clonazepami – vartoja ekstra atvejais, kitus vaistus vartoja nuolat. Mano, kad ir vartodamas tuos vaistus, gali atlikti savo darbą – vairuoti taksi. Paaiškino, kad jo vartojami vaistai turi šalutinį poveikį – vyzdžių išsiplėtimą, neįmanoma pradėti šlapintis, jam sunku save priversti pradėti šlapintis; šlapimo susilaikymas nuo vaistų vartojimo yra seniai. Gydantys gydytojai keitė vaistus, bet vis tiek nepavyko parinkti tokių, kurie neturėtų tokio šalutinio poveikio. Paskirtus vaistus tą dieną gėrė ryte. Pažymėjo, kad kai būna vienas namuose, dar kažkaip gali šlapintis, o Narkologiniame centre jam tyrimui davė indelį ir liepė eiti į tualetą, bet jis į jį net nėjo, nes tai jam būtų pavykę padaryti nebent po 2 valandų o čia dar pašaliniai žmonės.
Teismo posėdžio metu specialistas J. M. Paliulis paaiškino vaistų šalutinį poveikį. Nurodė, kad nėra tokių duomenų, jog pavartojus Amisulpridi būtų apsunkintas šlapimas. Vaistų Haloperidoli, Trihexyphenidyli ir Paroxetini šalutinis poveikis – šlapimo sulaikymas, galimas, šitie vaistai gali įtakoti šlapimo susilaikymą. Vaistai Alprazolami ir Clonazepami turi priešingą poveikį – jie gali provokuoti šlapimo nelaikymą ir dažną šlapinimąsi. Patikslino, kad Alprazolami skatina šlapimo nelaikymą, o Clonazepami gali padažninti šlapinimąsi. Apskritai šie vaistai veikia psichiką. Amisulpridi naudojamas gydyti šizofreniją, Haloperidoli – naudojamas kaip psichozinis vaistas, judesių sutrikimams gydyti, Trihexyphenidyli naudojamas judesiams slopinti, gydyti, Paroxetini – depresijai, nerimui, gydyti. Jeigu žmogaus pūslė ištuštinta, jis mažai vartojo skysčių, prakaitavo, tai jis gali ir nepasišlapinti. Jeigu asmuo vartoja šiuos vaistus, galimos visokios komplikacijos – gal prieš tai žmogus buvo pasišlapinęs, dar kažkoks poveikis buvo, dėl to gal ir negalėjo pasišlapinti, tačiau neištyręs asmens tiksliai pasakyti negali, ar jis galėjo pasišlapinti; asmuo, išgėręs stiklinę vandens, nebūtinai turi šlapintis. Tyrimui geriausia medžiaga yra šlapimas. Paėmus kraują, jeigu asmuo neseniai kažką vartojo, nustatyti galima, tik tai yra sunkiau padaryti. Narkotinės ar psichotropinės medžiagos radimas kraujo mėginyje dar nereiškia, kad asmuo tuo momentu yra apsvaigęs. Sveikatos centras turėjo kliniškai nustatyti, ar asmuo vartojo kažką, paimti medžiagas. Apsvaigimą galėjo nustatyti gydytojas, kuris atlieka klinikinį tyrimą – pažiūrėjus akių vyzdžius, kaip asmuo juda, kalba, surinkus visus požymius, gydytojas turi vaizdą ir gali nustatyti apsvaigimą.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis M. A. nurodė, kad įvykio dieną sulaikė taksi vairuotoją, kuris, kaip buvo įtarta, buvo apsvaigęs. Žmogus sakė, kad vartojo vaistus. Pareigūnai nuvežė jį į Priklausomybės lygų centrą patikrinti jo būseną. Nuvežtas žmogus gėrė vandens, tačiau nesutiko duoti šlapimo, į tualetą nėjo, reikalavo apsvaigimą patikrinti iš kraujo. Žmogus teisinosi, kad vartoja vaistus. Po paaiškinimų davimo liudytojas patvirtino savo 2016 m. balandžio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad įvykio gerai neprisimena, tarnybiniame pranešime duomenys tikslesni.
Tyrimo metu E. M. (E. M.) 2016 m. balandžio 21 d. paaiškinime nurodė, kad jis vairuoja taksi įmonei „1424“ priklausantį automobilį. Įvykio dieną prie jo vairuojamo automobilio priėjo mergina ir paprašė pavežti iki Karoliniškių. Nuvažiavo į Jankausko gatvę ir paėmė vaikiną, kuris, įsėdęs į automobilį, kažkodėl atsigulė ant galinės sėdynės. E. M. (E. M.) iš karto suprato, kad kažkas negerai, bet vis tiek negalėjo merginos ir vaikino išlaipinti, tad teko juos vežti. Važiuojant link Karoliniškėse esančio sporto klubo „Impuls“, netikėtai sustabdė policijos pareigūnai. Jis labai išsigando ir nesuprato, kas vyksta. Pareigūnai sulaikė, išlaipino iš automobilio ir automobilį išvertė. Taip pat nurodė, kad vartoja antidepresantus Paroxetini actavis, neuroleptikus Soliana ir mažas dozes trankviliantų Xanax ir Clonazepam, taip pat vaistus nuo kraujospūdžio Propranolol actavis. Paaiškino, jog serga depresija, depresijos – kompulsijos sutrikimu. Pareigūnai jį nuvežė į Narkologinį skyrių, gydytojas apžiūrėjo ir prašė priduoti šlapimą, bet jis visiškai nenorėjo šlapintis (nuo vaistų ir mažo skysčių gėrimo). Jis prašė, kad gydytojas paimtų kraują, tačiau gydytojas nesutiko. Narkotinių medžiagų nėra vartojęs.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 2-jo būrio vyriausiojo patrulio D. B. (D. B.) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. balandžio 21 d., apie 21.00 val., Jankausko g. 1, Vilniuje, patruliuodami pastebėjo įtartiną važiuojantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. M. (E. M.). Tikrinimo metu jis elgėsi neadekvačiai, labai lėtai kalbėjo, svirduliavo, jo akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, jis nuolat kartojo, kad vartojo antidepresantus. Paklausus, ar vartojo narkotikus, atsakė, kad narkotikų nevartoja, vartoja tik antidepresantus. Apie tai buvo pranešta Vilniaus apskrities VPK OVS, E. M. (E. M.) buvo perduotas atvykusiam pareigūnų ekipažui.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. balandžio 21 d., apie 21.35 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą vykti pas mobilios kuopos patrulį Galvė 24, kur Jankausko gatvėje yra sustabdytas taksi automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pareigūnai įtaria, kad jo vairuotojas gali būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Atvykę bendravo su vairuotoju E. M. (E. M.). Jo akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, kalba nerišli ir labai lėta, kūno judesiai taip pat sulėtėję. Vairuotojas teigė, kad nevartoja narkotinių medžiagų, o serga depresija ir nuolat vartoja antidepresantinius vaistus. Automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliko aikštelėje prie sporto klubo ir su vairuotoju atvyko į Vilniaus miesto priklausomybės ligų centrą apsvaigimui nustatyti. Čia E. M. (E. M.) nesutiko duoti šlapimo, kuris būtinas tyrimui nuo apsvaigimo atlikti, o pageidavo, kad tyrimas būtų atliktas paėmus kraujo. Gydytojui paaiškinus, kad tyrimui reikia ne kraujo, o šlapimo, E. M. (E. M.) nesutiko atsigerti vandens ir laukti, kol norės šlapintis.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo matyti, jog E. M. (E. M.) 2016 m. balandžio 21 d., 22.56 val. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo iki bus neapsvaigęs.
Vilniaus priklausomybės ligų centro 2016 m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. 5293 nurodyta, kad E. M. (E. M.) į šį centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo. Pagal ekspertizių registracijos žurnalą, 2016 m. balandžio 21 d. E. M. (E. M.) į Apsvaigimo nustatyto med. priežiūros kabinetą pristatytas nebuvo.
Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
ATPK 126 straipsnio 5 dalies nuostatomis, transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 868 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalis numato, jog policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, kyla iš įstatymo. Analogišką pareigą vairuotojui numato ir Kelių eismo taisyklių 17 punktas.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo veikos požymius sudaro apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo apsvaigimą. Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią apsvaigimo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byla Nr. N575-2696/2011).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 „Dėl medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) buvo patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau – Metodika). Metodika reglamentuoja transporto priemonių vairuotojų, tarp jų ir darbuotojų, vairuojančių juridinių asmenų transporto priemones, bei kitų asmenų, įtariamų neblaivumu (girtumu) ar apsvaigimu, patikrinimą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Metodikos 2 punkte numatyta, kad medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas (išskyrus 16 punkte numatytus atvejus); tiriamųjų medžiagų paėmimas; tiriamųjų medžiagų ištyrimas; išvados formulavimas. Gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 103-2972; 2001, Nr. 31-1042) patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“ (toliau vadinama – medicininės apžiūros aktas), išskyrus skiltis „Tyrimo rezultatas“, „Išvada“ ir „Tiriamojo įrašas ranka apie susipažinimą su išvada, sutikimas/nesutikimas su išvada“ (Metodikos 6 p.).
Tiriamųjų medžiagų (kraujo ir/ar šlapimo) paėmimas ir ištyrimas psichiką veikiančių medžiagų (narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų) kiekiui nustatyti tyrimui imama ne mažiau kaip 50 ml šlapimo, jei neaišku, kokių psichiką veikiančių medžiagų asmuo vartojo – ne mažiau kaip 100 ml, ir ne mažiau kaip 10 ml kraujo; mėginiai imami į indelius be jokių priedų; siekiant nustatyti, ar asmuo vartojo narkotines medžiagas, būtina paimti šlapimo (Metodikos 10 p., 10.1 p.).
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų (tarp jų 2016 m. balandžio 21 d. tarnybinių pranešimų, pagarsintų teismo posėdžio metu, bei liudytojo M. A. paaiškinimų teisme) nustatyta, kad, 2016 m. balandžio 21 d., apie 21.00 val., R. Jankausko g. 1, Vilniuje, sustabdžius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamą automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams kilo įtarimų, kad automobilio vairuotojas E. M. (E. M.) galimai yra apsvaigęs, kadangi jis elgėsi neadekvačiai, labai lėtai kalbėjo, kalba buvo nerišli, svirduliavo, akių vyzdžiai buvo išsiplėtę. Kilus šiam įtarimui, E. M. (E. M.) buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Tačiau šiam asmeniui inkriminuotas ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, t. y. transporto priemonės vairavimas ir apsvaigimo patikrinimo vengimas. Aukščiau minėta, jog konstatavimui, kad tam, jog asmens veika būtų kvalifikuota kaip vengimas pasitikrinti apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų, reikalinga nustatyti, kad asmuo išreiškė savo valią apsvaigimo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti. Taigi nagrinėjamu atveju reikalinga nustatyti, ar E. M. (E. M.) sąmoningai (tyčia) vengė apsvaigimo patikrinimo, ir ar buvo objektyvi galimybė tokį patikrinimą atlikti.
Visų pirma pažymėtina, kad pagal Metodikos 2 punktą, medicininę apžiūrą sudaro 4 etapai: bendras asmens būklės vertinimas (išskyrus 16 punkte numatytus atvejus); tiriamųjų medžiagų paėmimas; tiriamųjų medžiagų ištyrimas; išvados formulavimas. Tuo tarpu pagal šioje byloje esančius įrodymus (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus teismo posėdžio metu bei Vilniaus priklausomybės ligų centro 2016 m. rugsėjo 22 d. rašto Nr. 5293 duomenis) nustatyta, kad Vilniaus miesto priklausomybės ligų centre E. M. (E. M.) nebuvo atliktas netgi pirmasis medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti etapas – bendros E. M. (E. M.) būklės įvertinimas, kurio rezultatai pagal Įsakymo, kuriuo patvirtinta Metodika, reikalavimus, turėjo būti užfiksuoti aukščiau nurodytoje specialioje formoje Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“. Į bylą toks aktas ir po teismo pareikalavimo nebuvo pateiktas. Priešingai, Vilniaus priklausomybės ligų centro 2016 m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. 5293 nurodyta, kad pagal ekspertizių registracijos žurnalą, 2016 m. balandžio 21 d. E. M. (E. M.) į Apsvaigimo nustatyto med. priežiūros kabinetą pristatytas nebuvo.
Antra, iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų tiek tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme matyti, kad jis ne atsisakė duoti šlapimo tyrimui atlikti, bet to negalėjo padaryti dėl fiziologinių priežasčių. Jo paaiškinime tyrimo metu nurodyta, kad gydytojas prašė priduoti šlapimą, bet E. M. (E. M.) visiškai nenorėjo šlapintis (nuo vaistų ir mažo skysčių gėrimo), prašė paimti kraują, bet gydytojas nesutiko. Teismo posėdžio metu jis nurodė, jog Vilniaus priklausomybės ligų centre jam davė gerti vandens, jis išgėrė 1-2 stiklines, bet šlapintis nei už 5, nei už 10 minučių nenorėjo, o pareigūnai jo neklausė, kodėl E. M. (E. M.) negali šlapintis, tuomet jis paprašė, kad tyrimams paimtų kraujo, bet jam atsakė, kad tik šlapimas parodo rezultatus. Tai, jog E. M. (E. M.), būdamas paminėtame centre, gėrė vandens, tačiau nesutiko eiti į tualetą ir reikalavo apsvaigimą patikrinti iš kraujo, teisindamasis, kad vartoja vaistus, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis M. A.. Tiesa, jo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad E. M. (E. M.) nesutiko duoti šlapimo, kuris būtinas tyrimui nuo apsvaigimo atlikti, o pageidavo, kad tyrimas būtų atliktas paėmus kraujo, po to, kai gydytojas paaiškino, kad tyrimui reikia ne kraujo, o šlapimo, E. M. (E. M.) nesutiko atsigerti vandens ir laukti, kol norės šlapintis. Tačiau ir iš šių duomenų matyti, kad pačio pasitikrinimo asmuo specialiai nevengė, vyko kartu su pareigūnais į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, nėra duomenų, kad ten būtų atsisakęs gydytojo apžiūros, be to, jis siūlė tyrimui duoti kraujo.
Trečia, byloje esantys įrodymai (išrašai iš medicininių dokumentų, vaisų informaciniai lapeliai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei specialisto J. M. Paliulio paaiškinimai teismo posėdžio metu) patvirtina, kad E. M. (E. M.) diagnozuotas obsesinis kompulsinis sutrikimas, pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, įvykio metu jis vartojo vaistus (Amisupridi, Haloperidoli, Trihexyphenidyli, Paroxetini, Alprazolami, Clonazepami). Vaistų Haloperidoli, Trihexyphenidyli ir Paroxetini galimas šalutinis poveikis – šlapimo sulaikymas, t. y. šie vaistai gali įtakoti šlapimo susilaikymą, ypatingai šiuos vaistus vartojant nuolat. Iš bylos įrodymų (2016 m. balandžio 21 d. tarnybinių pranešimų, pagarsintų teismo posėdžio metu, bei liudytojo M. A. paaiškinimų teisme) nustatyta, jog E. M. (E. M.) nuosekliai nuo pat jo sustabdymo momento pareigūnams aiškino, jog jis vartoja antidepresantus, serga depresija. Taigi asmuo nei savo paaiškinimų, nei versijos, dėl ko negalėjo duoti šlapimo tyrimui atlikti nekeitė, nuo pat jo sulaikymo nuosekliai tvirtino tas pačias aplinkybes. Įvertinus tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog kyla pagrįstų abejonių, ar nagrinėjamu atveju E. M. (E. M.) turėjo objektyvią galimybę duoti šlapimo tyrimui atlikti.
Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, jog teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti; be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, taip pat principu, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 2AT-66-697/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarimas byloje N575-1/2014).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, taip pat į tai, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pagrindo kategoriškai teigti, jog E. M. (E. M.) tyčia, sąmoningai vengė apsvaigimo patikrinimo, turėdamas tokią galimybę, taip pat įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, jog šioje byloje neįrodyta, kad E. M. (E. M.) padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą E. M. (E. M.) atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalyje, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Giedrė Norvilienė