Civilinė byla Nr. e2S-327-254/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08210-2018-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.5.; 3.3.2.3.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei UAB „Formpakas“, tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, BUAB „Formateka“, AB Šiaulių bankui, Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl 2006 m. sausio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2006-02 pripažinimo negaliojančia.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį, kuriuo ieškovė prašo teismo pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento Kauno apskrities viršininko 2006 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 02-01-21 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ 2 punktą ir 2006 m. sausio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2006-02 dalyse dėl 0,8759 ha ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (Plane pažymėta Žemės sklypo dalis tarp posūkio taškų Nr. 20, 19, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9), dalies.
2. Atsakovė UAB „Formpakas“ pateikė teismui prašymą leisti įregistruoti nebaigtą statyti pastatą (sandėlį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumo procentas 9 procentai, adresu (duomenys neskelbtini) ir UAB „Formpakas“ daiktines teises į jį. Prašyme nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės: 1) sustabdyti statybos darbai 0,8759 ha valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje (Plane pažymėta Žemes sklypo dalis tarp posūkio taškų Nr. 20, 19, 2, 3, 4, 5, 6,7,8 ir 9) iki įsiteisės teismo sprendimas; 2) uždrausta atlikti statinių projektavimo ir statybos darbus 0,8759 ha valstybinės Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje (Plane pažymėta Žemės sklypo dalis tarp posūkio taškų Nr.20, 19, 2,3,4,5,6,7,8 ir 9); 3) uždrausta teikti duomenis Nekilnojamo turto registrui su tikslu įregistruoti naujus statinius ar jų baigtumo procentą 0,8759 ha valstybines žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje (Plane pažymėta Žemes sklypo dalis tarp posūkio taškų Nr. 20, 19, 2, 3, 4, 5, 6, 7,8 ir 9) iki kol bus išnagrinėta civilinė byla ir įsiteisės teismo sprendimas. Paaiškino, kad atsakovei minėta nutartis buvo įteikta 2018 m. gegužės 30 d. Iki minėtos nutarties įteikimo atsakovė, turėdama statybos leidimą statyti naują statinį (duomenys neskelbtini), išduotą Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 3 d., vykdė statybos darbus. Apie statybos pradžią 2018 m. gegužės 10 d. buvo informuota ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Atsakovė, gavusi nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nedelsdama sustabdė statybos darbus, o atliktų darbų apimtys fiksuotos antstolio 2018 m. gegužės 23 d., 2018 m. gegužės 29 d., 2018 m. birželio 1 d. faktinių aplinkybių protokolais. Atsakovė 2018 m. birželio 1 d. atliko statinio kadastrinius matavimus, kurių pagrindu 2018 m. birželio 13 d. yra išduota Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažyma „Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių“, kuria yra patvirtinama, kad statinio statyba buvo vykdoma be nukrypimų nuo esminių statomo projekto sprendinių. Dokumentuose yra užfiksuotas statinio baigtumas 9 procentai, bei suteiktas unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė mano, kad minėta įvykių seka rodo, jog ji teisėtai pastatė statinio dalį, kurio baigtumas šiuo metu yra 9 procentai. Kadangi Statybos įstatymo 39 straipsnyje numatyta materialinė teisės norma įpareigoja atsakovę išviešinti nebaigtos statybos faktą, tačiau atsakovė dėl jai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali įvykdyti įstatyminės pareigos, todėl prašė teismo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir leisti atsakovei įregistruoti nebaigtą statyti pastatą (sandėlį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumo procentas 9 procentai, adresu (duomenys neskelbtini) ir UAB „Formpakas“ daiktines teises į jį.
3. Ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius atsiliepimu su pareikštu prašymu nesutiko. Ieškovės nuomone, atsakovė elgiasi nesąžiningai, nes ir po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo statė ir vykdė statybos darbus, kas rodo jos siekį kuo greičiau užstatyti žemės sklypą bei veikimą bet kokia kaina įgyti daugiau teisių nei dabar turi, kas gali apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą bei sklypo atlaisvinimą. Ieškovės nuomone, šiuo atveju neįmanoma nustatyti kiek procentų statinio buvo pastatyta iki nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo ir kiek buvo bei galėjo būti pastatyta jau po nutarties priėmimo ir atsakovei žinant apie apribojimus. Ieškovė pažymi, kad joks teisės aktas neįpareigoja privalomai įregistruoti nebaigtos statybos fakto. Be to, tenkinus pareikštą prašymą, padidės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo išlaidos. Siekiant išregistruoti Nekilnojamojo turto registro faktus, reiks ne tik patikslinti ieškinio reikalavimus, bet bus patiriamos išregistravimo išlaidos, nes šios paslaugos atlygintinos. Be to, įregistravus statinio dalį atsakovės nuosavybės teise, atsakovei atsiras galimybė dalyvauti įvairiuose sandoriuose, turtą įkeisti, jį perleisti ir pan., kad sukeltų ne tik nepagrįstų lūkesčių, bet ir išplėstų byloje dalyvaujančių asmenų ratą.
4. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau ir KMSA) atsiliepimu į prašymą patvirtino, kad atsakovei 2018 m. balandžio 3 d. išdavė statybos leidimą statyti naują statinį ginčo žemės sklype, jokių teisinių ar faktinių priežasčių, kodėl KMSA galėjo neišduoti statybos leidimo, ar dėl ko jis galėtų būti negaliojantis, nėra. KMSA, išduodama statybos leidimą, atsižvelgė į tai, kad valstybinės žemės nuomos sutartis numato galimybę statyti naujus statinius ir, kad jų paskirtis neprieštarauja teritorijos naudojimo režimui, nes planuojamas statyti sandėliavimo paskirties pastatas atitinka ginčo žemės sklype nustatytą naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos ir komercinės paskirties objektų teritorijos. KMSA pažymėjo, kad atsakovė turi visus statybai reikalingus dokumentus, todėl neturi pagrindo nesutikti su atsakovės prašymu dėl leidimo įregistruoti statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), baigtumą 9 proc.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi tenkino pareikštą prašymą ir pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei leido atsakovei UAB „Formpakas“ įregistruoti nebaigtą statyti pastatą (sandėlį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumo procentas 9 procentai, adresu (duomenys neskelbtini), ir daiktines teises į jį.
6. Teismas, nustatęs, kad atsakovė byloje pateikė įrodymus, jog statinio statyba buvo vykdoma pagal teisėtai išduotą leidimą, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje buvo numatyta atsakovės teisė tokius statinius statyti, įvertinęs teisėtus atsakovės lūkesčius bei LR Statybos įstatymo 39 straipsnio nuostatas, tenkino atsakovės prašymą ir pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pastebėjo, kad leidimas atsakovei įregistruoti nebaigtą statyti pastatą (sandėlį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumo procentas 9 procentai, adresu (duomenys neskelbtini), ir UAB „Formpakas“ daiktines teises į jį, nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei užtikrins teisių į nekilnojamąjį turtą apsaugą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį ir atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Nepagrįstai teismas konstatavo, kad LR Statybos įstatymo 39 straipsnis įpareigoja atsakovę įregistruoti nebaigtą statyti pastatą (sandėlį), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), baigtumo procentas 9 procentai, adresu (duomenys neskelbtini), ir UAB „Formpakas“ daiktines teises į jį. Pastebi, kad joks teisės aktas nereikalauja įregistruoti nebaigtos statybos fakto ir nenumato tokios pareigos atlikti nedelsiant. Statybos įstatymo 39 straipsnio 1 dalies nuostatos numato pakankamai lankstų ir ilgą terminą, net trejus metus, šiuo atveju net iki 2021-04-03, įvykdyti nurodytą pareigą. Ginčas bus išspręstas iki minėto termino, todėl šioje proceso stadijoje nebuvo jokios būtinybės tenkinti prašymo. Be to, 2018-06-13 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduota pažyma po nutarties priėmimo, todėl ieškovės vertinimu negali būti laikoma teisėta priežastimi taikyti LR Statybos įstatymo 39 straipsnio 1 dalies nuostatas. Todėl atsakovė nepagrįstai nurodė, kad negali įgyvendinti įstatyminės pareigos: pirma nėra tokios prievolės, antra nėra už tai atsakomybės, trečia – šiuo atveju yra šio veiksmo neatlikimą pateisinančios priežastys.
7.2. Ieškovė pažymėjo, kad iš pridėto 2018-06-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 70/18/34 matyti, jog atsakovė intensyviai vykdė statybos darbus net ir po 2018-05-25 nutarties priėmimo, t. y. antstolis 2018-05-29 ir 2018-06-01 užfiksavo pamatų betonavimo ir detalių montavimo darbus. Tai patvirtina, kad atsakovė sužinojo apie nutartį, draudžiančią vykdyti statybos darbus, anksčiau nei teigia. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai, siekiant kuo greičiau užstatyti ginčo žemės sklypą ir įgyti daugiau teisių nei turi bei apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir sklypo atlaisvinimą.
7.3. Teismui leidimas įteisinti statinį reiškia išankstinį teismo nusistatymą atsakovės naudai. 2018-05-25 nutartimi buvo uždrausti ne tik tiesioginiai statybos darbai, bet ir su tuo susiję projektavimo darbai, tokie kaip kadastriniai matavimai, pažymų užsakymas ir pan. Todėl atsakovės 2018-06-01 atlikti kadastriniai matavimai, jų pagrindu gauta 2018-06-13 VTPSI pažyma, iš esmės prieštarauja 2018-05-25 nutarčiai bei jos esmei. Tai reiškia, kad ir pati 2018-11-22 nutartis prieštarauja 2018-05-25 nutarčiai ir jos esmei bei prigimčiai.
7.4. Nepagrįsti teismo argumentai, kad statybos leidimo, ar detaliojo plano sprendinių neginčijimas iš esmės pateisina atsakovės veiksmus ginčo žemės sklype. Pažymi, kad ginčo dalykas byloje susijęs su atsakovės teisių veikti žemės sklypo ginčo dalyje kvestionavimu, todėl jokie išvestiniai reikalavimai (minėtas statybos leidimas ar teritorijų planavimo dokumentai) negali įtakoti bylos eigos ir galimai palankaus sprendimo priėmimo. Nuginčijus sandorį, joks statybos leidimas ar teritorijų planavimo dokumentas nesuteiks teisės atsakovei veikti valstybinėje žemėje.
7.5. Teismas nepagrįstai atsižvelgė į atsakovės teisėtus lūkesčius ir sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų bei užtikrins teises į nekilnojamojo turto apsaugą, kadangi tenkinus ieškinį ženkliai padidės jo įvykdymo išlaidos, kai bus įregistruotas statinys. Siekiant išregistruoti Nekilnojamo registro faktus, reikės ne tik patikslinti ieškinio reikalavimus, bet bus patiriamos išregistravimo išlaidos, nes šios paslaugos VĮ Registrų centre atlygintinos. Be to, dėl galimybės apskųsti Nekilnojamojo turto registratoriaus veiksmus/neveikimą iš esmės padaugės proceso šalių, užsitęs išregistravimo klausimų išnagrinėjimas bei nusikels sprendimo įvykdymo terminas.
2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Formpakas“ prašo teismo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Ieškovė klaidina teismą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo. Pažymi, kad 2018-05-30 gavus 2018-05-25 nutartį, draudžiančią vykdyti statybos darbus, jokie statybos darbai nebuvo atliekami. Iki minėtos nutarties įteikimo atsakovė turėjo galiojantį statybos leidimą statyti naują statinį ginčo sklype. Atliktų darbų apimtys yra fiksuotos antstolio faktinių aplinkybių protokolais: 2018-05-23, 2018-05-29, 2018-06-01. Atsakovas 2018-06-01 atliko statinio kadastrinius matavimus, kurių pagrindu 2018-06-13 yra išduota Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažyma „Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių“, kuria yra patvirtinama, kad statinio statyba buvo vykdoma be nukrypimų nuo esminių statomo projekto sprendinių. Dokumentuose yra užfiksuotas statinio baigtumas 9 procentai, bei suteiktas unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovė pagrįstai siekia įvykdyti įstatyminę pareigą, numatytą Statybos įstatymo 39 straipsnyje – išviešinti nebaigtos statybos faktą. Juridinio fakto Nekilnojamojo turto registre išviešinimas niekaip neapsunkins teismo sprendimo įvykdymo (ieškinio dalykas nesusijęs su atliekamais statybos darbais).
8.2. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad atsakovės parengta kadastrinių matavimų byla ir pažyma apie nebaigto statyti pastato atitikimą projektui yra neteisėti, nes gauti po 2018-05-25 nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo. Pažymi, kad ginčas byloje sprendžiamas dėl nuomos sutarties. Ginčo byloje dėl statybos teisėtumo nėra. Laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos ieškinio reikalavimų užtikrinimui. Kadastrinių matavimų byla sudaryta siekiant aiškiai įvertinti statybos baigtumą, o pažyma tik patvirtina tam tikrą faktą apie statybos eigą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis tokių veiksmų atlikimas nėra uždraustas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
4. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino atsakovės prašymą dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
5. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones, ir: 1) sustabdė statybos darbus 0,8759 ha valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje (Plane pažymėta Žemes sklypo dalis tarp posūkio taškų Nr. 20, 19,2,3, 4, 5, 6,7,8 ir 9) iki įsiteisės teismo sprendimas; 2) uždraudė atlikti statinių projektavimo ir statybos darbus 0,8759 ha valstybinės Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje (Plane pažymėta Žemės sklypo dalis tarp posūkio taškų Nr. 20, 19,2,3,4,5,6,7,8 ir 9); 3) uždraudė teikti duomenis Nekilnojamo turto registrui su tikslu įregistruoti naujus statinius ar jų baigtumo procentą 0,8759 ha valstybines žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje (Plane pažymėta Žemes sklypo dalis tarp posūkio taškų Nr. 20, 19, 2, 3, 4, 5, 6, 7,8 ir 9) iki kol bus išnagrinėta civilinė byla ir įsiteisės teismo sprendimas.
6. Atsakovei apskundus 2018 m. gegužės 25 d. nutartį apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1501-773/2018 atskirąjį skundą atmetė ir skundžiamą nutartį paliko galioti. Apeliacinės instancijos teismas iš kartu su atskiruoju skundu pateikto 2018 m. birželio 4 d. antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir jo priedų nustatė, jog atsakovė ginčo žemės sklype 2018 m. gegužės 23 d., 2018 m. gegužės 29 d. ir 2018 m. birželio 1 d. atliko statybos paruošimo, sklypo išvalymo nuo statybinio laužo, sklypo niveliavimo ir lyginimo, sklypo ašių žymėjimo, sandėliavimo paskirties pastato sijinių pamatų betonavimo ir detalių montavimo darbus. Iš apeliantės pateiktos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos teismas nustatė, kad statinio baigtumas yra 9 procentai. Teismas darė išvadą, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė nuomos sutartimi išsinuomotoje valstybinės žemės sklypo dalyje vykdo statybas, o ieškovė nuomos sutartį dėl šios žemės sklypo dalies prašo teismo pripažinti negaliojančia, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavo. Teismas pažymėjo, kad priešingai nei teigia atsakovė, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia atsakovės interesų, o užtikrina padėties bylos nagrinėjimo metu tarp šalių stabilumą (lot. status quo). Atsakovei žemės sklype tęsiant pradėtus statybos darbus, įregistruojant jų baigtumą, atsakovė investuotų į šiuos darbus lėšas, kas neabejotinai apsunkintų ir pabrangintų žemės sklypo atlaisvinimą, ar net padarytų jį neįmanomu. Todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bet patenkinus ieškovės reikalavimus, pastaroji, siekdama realios pažeistų teisių gynybos, turėtų inicijuoti naujus teisminius ginčus ir iš naujo siekti savo interesų patenkinimo. Konstatavęs minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nevaržoma apeliantės teisių daugiau, nei yra būtina šios civilinės bylos proceso tikslams pasiekti, jos nepažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principų bei yra glaudžiai susiję su pareikštų reikalavimų pobūdžiu (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
7. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti įregistruoti nebaigtą statyti pastatą (sandėlį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumo procentas 9 procentai, adresu Kaune, Technikos g. 10A, ir UAB „Formpakas“ daiktines teises į jį. Taigi, konstatuotina, kad atsakovė iš esmės planuoja atlikti veiksmus, kurie buvo apriboti byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, siekiant užtikrinti tinkamą byloje priimto teismo sprendimo įvykdymą. Kitaip tariant, atsakovė siekia panaikinti teismo taikytą draudimą, dėl kurio taikymo pagrįstumo detaliai pasisakė Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartyje.
8. CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato teisę dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims teikti pagrįstą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, bet ir mastas. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas yra užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti, kokie padariniai kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Be to, visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017; 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1229-180/2018). Taigi, pagrindą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sudaro naujų aplinkybių atsiradimas ar aplinkybių pasikeitimas, atsiradęs po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei lemiantis, jog laikinosios apsaugos priemonės yra neefektyvios ar pažeidžiančios proporcingumo, ekonomiškumo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1229-180/2018).
9. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iš esmės grindžia siekiu įvykdyti LR Statybos įstatymo 39 straipsnio nuostatas, atsakovės nuomone, ją įpareigojančias išviešinti nebaigtos statybos faktą, tačiau to negali padaryti dėl jos atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
10. LR Statybos įstatymo 39 straipsnio nuostatos numato, kad nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo pradžios turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių pagrindu.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei statybos leidimas statyti naują statinį (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybės administracijos buvo išduotas 2018 m. balandžio 3 d. Todėl darytina išvada, kad LR Statybos įstatymo 39 straipsnyje nurodyti veiksmai gali būti atlikti per 3 metus, šiuo atveju iki 2021 m. balandžio 3 d., kaip pagrįstai atskirajame skunde nurodė apeliantė. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad minėta įstatymo nuostata įpareigoja atsakovę įregistruoti statinio baigtumą nedelsiant.
12. Nustačius minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės prašyme nurodytų aplinkybių nėra pagrindo laikyti naujomis, pažeidžiančiomis šalių proporcingumo principą, ar sudarančiomis nepagrįstą ieškovės pranašumą prieš atsakovę. Vien tai, kad atsakovė byloje pateikė įrodymus, jog statinio statyba buvo vykdoma pagal teisėtai išduotą leidimą, kad valstybės žemės nuomos sutartyje buvo numatyta atsakovės teisė tokius statinius statyti, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pateikimo metu yra fiksuotas statinio baigtumo procentas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad išnyko pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Šios nutarties 12 punkte plačiai pasisakyta dėl aplinkybių, kurios sudarė pagrindą taikyti draudimą atsakovei teikti duomenis Nekilnojamo turto registrui su tikslu įregistruoti naujus statinius ar jų baigtumo procentą 0,8759 ha valstybines žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje (Plane pažymėta Žemes sklypo dalis tarp posūkio taškų Nr. 20, 19, 2, 3, 4, 5, 6, 7,8 ir 9) iki kol bus išnagrinėta civilinė byla ir įsiteisės teismo sprendimas. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad išnyko ar pasikeitė aplinkybės, sudariusios pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7. Nagrinėjamu atveju teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 11 d. sprendimu ieškovės ieškinys buvo atmestas, teismui konstatavus ieškinio nepagrįstumą. Taigi, civilinė byla tarp ginčo šalių yra išnagrinėta iš esmės, tačiau šiai dienai priimtas byloje sprendimas nėra įsiteisėjęs. Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 11 d. sprendimu atmesdamas ieškovės pareikštą ieškinį, dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo nepasisakė. Šios nutarties priėmimo metu teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs, todėl siekiant išlaikyti tarp bylos šalių status quo padėtį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo ir pakeisti 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi jos atžvilgiu pagrįstai taikytas laikinąsias pasaugos priemones – draudimą atsakovei įregistruoti statinio ginčo žemės sklype baigtumo procentą ir savo daiktines teises į jį.
8. Nustačius minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentą, susijusių su Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodytų draudimų pažeidimais, galimu išankstiniu pirmosios instancijos teismo nusistatymu ieškovės atžvilgiu, 2018 m. birželio 13 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotos pažymos savalaikiškumo, kadangi minėti argumentai šiuo atveju neturi įtakos, sprendžiant dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
9. Apibendrinat tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės prašymą, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 338 straipsnis ). Todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės UAB „Formpakas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Formpakas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Dalė Burdulienė