Civilinė byla Nr. 2A-717-198/2016

              Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04613-2013-3

              Procesinio sprendimo kategorija:

2.6.2.6.2; 2.6.2.7.;3.3.1.14.; 3.3.1.21. (S)

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės ir Nijolės Danguolės Smetonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-792-452/2016 dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Plastineta“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. A., V. A., akcinei bendrovei (toliau – AB) „SEB bankas“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja BUAB „Plastineta“ patikslintu pareiškimu prašė atnaujinti procesą Panevėžio miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4849-837/2011 ir priimti naują sprendimą – netenkinti V. A. ir L. A. prašymo patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių Nr. P-23-16(5); iš naujo spręsti klausimą dėl V. A. ir L. A. santuokoje įgyto turto padalijimo, nenukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.
2. Nurodė, jog suinteresuotiems asmenims nutraukiant santuoką, jie pasidalijo turtą, nors žinojo, bet neinformavo teismo, jog turtas areštuotas ir jo dalybos negalimos. V. A. ir L. A. buvo nesąžiningi, nes žinojo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Iškėlus UAB „Plastineta“ bankroto bylą, pirmajame kreditorių susirinkime buvo nuspręsta, kad V. A., būdamas įmonės vadovas, padarė nemažai teisės pažeidimų, ko pasėkoje buvo padaryta ir žala kreditoriams, bet jau po savaitės jis iniciavo santuokos nutraukimo procesą, kurio metu natūra visas turtas atiteko L. A..
3. 2011-06-27 buvo priimta teismo nutartis dėl V. A. turto arešto. Ši nutartis areštų registre įregistruota kitą dieną, antstolis turtą aprašė. 2011 m. liepos 12 d. įvyko teismo posėdis dėl santuokos nutraukimo, kur buvo išspręstas klausimas dėl turto padalinimo. Nors pareiškėjai žinojo apie turto areštą, bet teismui to nesakė. L. A. taip pat žinojo apie turto areštus, nes abu sutuoktiniai gyveno kartu (duomenys neskelbtini), kur ir buvo areštuotas turtas.
4. Turto padalinimo sąlygos buvo parengtos siekiant išvengti atsiskaitymo su BUAB „Plastineta“, jos kreditoriais. Sutarties nesąžiningumą patvirtina tai, kad buvo nesilaikyta lygių dalių principo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjos BUAB „Plastineta“ prašymą tenkino, taikant restituciją pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4849-837/2011 pagal pareiškėjų L. A. ir V. A. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu: sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4, 5, 6 ir 10 punktus išdėstė taip:

„4. Santuokos metu L. A. vardu 2004-05-04 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu įgytas nekilnojamasis turtas:

•              pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2011-06-09 pareiškėjų abipusiu  susitarimu,  yra  52 131,60 Eur (180 000,00 Lt) ir

•              kiti statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2011-06-09 pareiškėjų abipusiu susitarimu, yra 868,86 Eur (3 000,00 Lt),

esantis adresu (duomenys neskelbtini), įkeistas AB „SEB bankas“ Panevėžio filialui (įm. k. 112021238, Ukmergės g. 20, Panevėžys) pagal 2004-05-26 Kredito sutartį Nr. 0750418070571-10 (2004-05-31 Hipotekos registro pranešimas Nr. 041200400001624 apie hipotekos įregistravimą), po santuokos nutraukimo bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½  atitenka L. A. ir V. A..

5. Santuokos metu L. A. vardu 1996-11-08 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. P27/96-0649 pagrindu įgytas nekilnojamasis turtas - žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė  rinkos  vertė, nustatyta 2011-06-09 pareiškėjų abipusiu susitarimu, yra 5 792,40 Eur (20 000,00 Lt), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įkeistas AB „SEB bankas“ Panevėžio filialui (įm. k. 112021238, Ukmergės g. 20, Panevėžys) pagal 2004-05-26 Kredito sutartį Nr. 0750418070571-10 (2004-05-31 Hipotekos registro pranešimas Nr. 041200400001624 apie hipotekos įregistravimą), po santuokos nutraukimo bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ atitenka L. A. ir V. A..

6. Santuokos metu V. A. vardu 2000-07-04 Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 8024 pagrindu įgytas nekilnojamasis turtas:

•              2/9 pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2011-06-09 pareiškėjų abipusiu susitarimu, yra 868,86 Eur (3 000,00 Lt);

•              2/9 pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2011-06-09 pareiškėjų abipusiu susitarimu, yra 57,92 Eur (200,00 Lt);

•              2/9 pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2011-06-09 pareiškėjų abipusiu susitarimu, yra 115,85 Eur (400,00 Lt);

•              2/9 kiti statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2011-06-09 pareiškėjų abipusiu susitarimu, yra 57,92 Eur (200,00 Lt);

esantis adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ atitenka L. A. ir V. A..

10. Santuokos metu įgytas neregistruotas kilnojamasis turtas minkštų baldų komplektas 115,85 Eur vertės, po santuokos nutraukimo bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½  atitenka L. A., ir V. A.“.

            sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7 ir 9 punktus – panaikino.

Nustatė, kad V. A. ir L. A. yra solidariai atsakingi pagal prievolę kreditoriui BUAB „Plastineta“.

Iš V. A. priteisė 8 022,47 Eur L. A. naudai.

            Kitoje dalyje sprendimą paliko nepakeistą.

Priteisė iš L. A., ir V. A. po 15,65 Eur iš kiekvieno išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

6. Teismas nesutiko su suinteresuoto asmens L. A. argumentu, kad BUAB „Plastineta“ prievolė turėtų būti asmeninė V. A. prievolė. Pareiškėjas BUAB „Plastineta“ nepateikė nuomonės dėl prievolės pobūdžio. Įrodinėti, kad prievolė yra asmeninė vieno sutuoktinio, o ne jų abiejų bendra, tenka tam asmeniui, kuris siekia paneigti prievolės bendrumo prezumpciją. Šiuo atveju, L. A. reikalaudama pripažinti minėtą prievolę V. A. asmenine, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Todėl teismas darė išvadą, jog už neįvykdytas prievoles šalys lieka solidariai atsakingos kreditoriams. Kitų sutuoktinių galimų kreditorių teismas nenustatė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo V. A. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimą dalyje, kuria nustatyta, kad V. A. ir L. A. yra solidariai atsakingi pagal prievolę kreditoriui BUAB „Plastineta“ ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - konstatuoti, jog V. A. prievolė kreditoriui BUAB „Plastineta“, remiantis Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimu ir Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimu yra asmeninė V. A. prievolė. Priteisti iš pareiškėjo visas V. A. turėtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Apeliantas nurodo, kad teismas skundžiamoje sprendimo dalyje netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių solidariąją atsakomybę kreditoriams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 str.).
9. Mano, kad neatskleisdamas prievolės kreditoriui BUAB „Plastineta“ pobūdžio ir esmės teismas neteisėtai V. A. prievolę kreditoriui BUAB „Plastineta“ pripažino bendra sutuoktinių V. A. ir L. A. solidaria prievole.
10. Teismas nenustatė, kam kreditorius reiškia reikalavimą, vienam ar abiem sutuoktiniams, neidentifikavo, kokia tai yra prievolė – asmeninė ar bendra, jei bendra tai ar tai dalinė ar solidari prievolė. Teismo išvada, jog už neįvykdytas prievoles šalys lieka solidariai atsakingos kreditoriams, yra nepagrįsta, nes ji padaryta neišanalizavus šiuo aspektu kasacinės instancijos teismo suformuotų kriterijų, tuo trapu solidarios sutuoktinių prievolės nepreziumuojamos.
11. Teigia, kad konstatavus V. A., kaip įmonės vadovo ir akcininko civilinę atsakomybę, piniginės lėšos, kaip žalos atlyginimo forma, kreditoriui priteistinos asmeniškai iš V. A.. CK 2.50 str. 3 d. nurodoma, kai juridinis asmuo negali vykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Apeliantas V. A. buvo vienintelis UAB „Plastineta“ akcininkas ir vadovas, t. y. juridinio asmens dalyvis (CK 2.45 str.)
12. Nurodo, kad žala padaryta vieno iš sutuoktinių – V. A. veiksmais, kaip tai konstatuota įsiteisėjusiais teismų sprendimais, yra asmeninė, individuali prievolė kreditoriui, ji nieko bendro neturi su bendrų sutuoktinių prievolių pobūdį atskleidžiančiomis aplinkybėmis kaip antai, prievolės kylančios iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto, sutuoktinių sudarytų sandorių, kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės.
13. Pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad L. A. dalyvautų bendrovės UAB „Plastineta“ veikloje kaip šeimos versle ir savo veiksmai prisidėtų prie jo plėtojimo. Priešingai, ji bendrovėje iki bankroto bylos iškėlimo, jokių pareigų nevykdė. Bendrovėje dirbo nuo 2007-01-08 iki 2009-04-12 samdomu darbuotoju ir jokių savarankiškų sprendimų bendrovės veiklos klausimais nepriėmė. Teismų sprendimuose, priešingai nei apelianto, nebuvo konstatuoti L. A. neteisėti veiksmai. Aplinkybės, jog V. A. galimai gautos piniginės lėšos iš bendrovės buvo panaudotos šeimos interesais taip pat nebuvo nustatytos. Taigi, dėl apelianto neteisėtų veiksmų padaryta žala kreditoriui kvalifikuotina kaip asmeninė apelianto prievolė, išimtinai susijusi su V. A. asmeniu ir jo atliekamomis funkcijomis bendrovėje.
14. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas – kreditorius šioje byloje nereikalavo pripažinti, jog prievolė yra bendra sutuoktinių prievolė, taip pat neprašė prievolės įvykdymo solidariai iš sutuoktinių. Taigi, teismas įrodinėjimo pareigą perkėlė L. A. visiškai nepagrįstai.

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo L. A. prašo apeliacinį skundą tenkinti.
16. Nurodo, kad santuokos faktas savaime nereiškia, kad sutuoktinio prievolė kreditoriui yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių, priteisiant kreditoriui pagal dalinės ar solidarios prievolių taisykles.
17. Mano, kad teismų priimti sprendimai, kuriais iš V. A. priteistos piniginės sumos kreditoriui turi prejudicinę galią šioje byloje. Atsižvelgiant į įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytas aplinkybes, teismas turėjo vertinti kokia tai yra prievolė – asmeninė ar bendra, jei bendra tai ar ši prievolė yra dalinė ar solidari prievolė. Solidarios sutuoktinių prievolės nepreziumuojamos.
18. Pažymi, kad teismai, spręsdami vadovo civilinės atsakomybės klausimą vertino išimtinai V. A. veiksmus ir jų pasekoje atsiradusią žalą BUAB „Plastineta“, kas suponuoja išvadą, jog prievolės pobūdis yra susijęs su konkrečiu asmeniu. Dėl V. A. neteisėtų veiksmų padaryta žala kreditoriui kvalifikuotina kaip asmeninė V. A. prievolė, išimtinai susijusi su V. A. asmeniu ir jo atliekamomis funkcijomis bendrovėje.

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas BUAB „Plastineta“ prašo apeliacinį skundą atmesti.
20. Nurodo, kad apeliantas kelia naują reikalavimą, kurio pirmosios instancijos teisme neteikė – pripažinti prievolę kreditoriui BUAB „Plastineta“ asmenine apelianto prievole.
21. Nurodo, kad įmonės veikloje dalyvavo ne tik apeliantas, bet ir kiti šeimos nariai, kreditoriaus veiklos adresas buvo ir jo šeimos gyvenamoji vieta, duomenų, kad įmonės veiklos laikotarpiu šeima būtų išlaikoma iš kitų pajamų šaltinių, į bylą nepateikta, todėl darytina išvada, kad UAB „Plastineta“ buvo pareiškėjų vykdytas šeimos verslas.
22. Pažymi, kad teismas pagrįstai įvertino, kad UAB „Plastineta“ akcijos laikytinos bendrąja jungtine pareiškėjų nuosavybe. Turto bendrumo prezumpcija byloje nepaneigta. Akcijos taip ir liko bendru pareiškėjų turtu.
23. Mano, kad nors nagrinėtu atveju atsakovės solidari prievolė teismų sprendimų pagrindu neatsirado, tačiau prievolė yra solidari pagal įstatymą ir ji atitinka CK 3.109 str.
24. Pažymi, kad prievolė yra solidari ir abu pareiškėjai ją tokia laikė, patvirtina jų nesąžiningas elgesys, siekiant užkirsti kelią kreditoriui nukreipti išieškojimą į jų abiejų turtą.
25. Mano, kad vien faktas, kad teismo sprendimu kreditoriaus naudai yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio. Dėl to, sumos priteistos tik iš V. A. kaip atsakovo, nereiškia, kad prievolė kreditoriui laikytina apelianto asmenine.
26. Nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo bylose nagrinėti klausimai išimtinai dėl kreditoriui padarytos žalos ir visiškai nepasisakyta dėl apelianto prievolės buvimo asmenine ar solidaria. Sutuoktinių prievolės kreditoriui pobūdis buvo nagrinėjamas tik atnaujintoje byloje dėl santuokos nutraukimo.
27. Pažymi, kad vien tai, jog L. A. teigė, kad prievolė yra buvusio sutuoktinio asmeninė, o suinteresuotas asmuo aiškiai savo pozicijos pirmosios instancijos teismui nenurodė, neturi įtakos prievolės pobūdžio nustatymui.
28. Nurodo, kad teismas turėjo pareigą spręsti apie atsiskaitymą su kreditoriumi tik taip, kad nebūtų pažeidžiami kreditoriaus interesai, priešingas sprendimas būtų teisiškai negalimas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Apeliacinis skundas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 3 p.).
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sutuoktinio atsakomybės už kito sutuoktinio, veikusio kaip akcininko ir įmonės vadovo žalos atlyginimo įmonei, prievoles. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. A. ir L. A. yra solidariai atsakingi pagal V. A. prievolę kreditoriui BUAB „Plastineta“.
32. Nustatyta, kad apeliantas V. A. nuo 2002-06-27 buvo UAB „Plastineta“ valdymo organu – direktoriumi, nuo 2005-09-26 jis buvo vieninteliu UAB „Plastineta“ akcininku. Panevėžio apygardos teismo 2012-01-06 sprendimu iš V. A. priteista 41 003,84 Lt žalos, 5 procentų dydžio palūkanos nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-06-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 150 Lt patirtų išlaidų BUAB „Plastineta“ naudai. Panevėžio apygardos teismo 2013-09-04 sprendimu iš V. A. priteista 145 659,20 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo šios sumos už laiką nuo bylos iškėlimo teisme (2011-06-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo BUAB „Plastineta“ naudai.
33. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
34. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.).
35. Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Jos, minėta, dar skirstomos į dalines ir solidariąsias. Priklausomai nuo to, ar bendra prievolė yra solidarioji ar dalinė, skiriasi jos vykdymas ir sutuoktinių atsakomybės apimtis. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek vienas jų, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 1 d.). Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis.
36. Atsižvelgiant į pateiktą sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles reglamentavimą ir jo išaiškinimus kasacinio teismo praktikoje, darytina išvada, kad, nenustačius prievolės pobūdžio, negali būti sprendžiamas jos padalinimo klausimas. Prievolės pobūdžiui konstatuoti būtina nustatyti prievolės, dėl kurios vyksta ginčas, atsiradimo pagrindą, t. y. teisinius santykius, iš kurių kyla prievolė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditoriaus prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę –– vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2005; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006).
37. Iš skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, spręsdamas dėl suinteresuotų asmenų prievolės pareiškėjui BUAB „Plastineta“ solidarumo, iš esmės netyrė aplinkybių, kurios reikšmingos sutuoktinių bendrų prievolių atsiradimui konstatuoti. Todėl sutiktina su apelianto teiginiu, kad pirmos instancijos teismas neatskleidė prievolės kreditoriui BUAB „Plastineta“ pobūdžio.
38. Sprendžiant dėl apelianto V. A. ir pareiškėjo BUAB „Plastineta“ teisinių santykių kvalifikavimo, reikšmingos Panevėžio apygardos teismo 2012-01-06, 2013-09-04 sprendimais nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados – V. A. buvo vienasmenis UAB „Plastineta“ valdymo organas ir vienasmenis akcininkas, pats vykdė bendrovės kasininko pareigas, pats sau avansu atsiskaitymui išmokėjo iš kasos atitinkamas pinigų sumas, tačiau už jam atsiskaitytinai išmokėtas sumas V. A. tinkamai neatsiskaitė, tuo padarydamas bendrovei žalą. Bylas nagrinėję teismai nenustatė už kokią sumą ir kam buvo panaudoti avansu iš kasos V. A. išmokėti pinigai, kad už juos įsigyta žaliava, panaudota produkcijai gaminti, konstatavo esant visas administracijos vadovo ir įmonės savininko civilinės atsakomybės sąlygas. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais tarp suinteresuoto asmens V. A. ir pareiškėjo BUAB „Plastineta“ konstatuota, kad juos sieja žalos atlyginimo (deliktiniai) teisiniai santykiai (CPK 182 str. 2 p.). Pažymėtina, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokia prievolė yra asmeninė ir vykdoma iš asmeninio sutuoktinio turto ir tik tada, jei jo nepakanka, išieškojimas gali būti nukreipiamas į sutuoktinio dalį bendrame turte. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytų aplinkybių visuma ir pateiktu jų teisiniu įvertinimu, sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas V. A. prievolę BUAB „Plastineta“ nepagrįstai kvalifikavo kaip bendrą sutuoktinių prievolę. 
39. Pastebėtina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad L. A., reikalaudama pripažinti prievolę V. A. asmenine, turėjo paneigti prievolės bendrumo prezumpciją. Pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012). Taigi, šiuo atveju pareiškėjas BUAB „Plastineta“ turėjo įrodyti, kad vieno sutuoktinio žalos atlyginimo (deliktinė) prievolė yra bendra sutuoktinių prievolė. Šios aplinkybės bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme pareiškėjas neįrodinėjo, nuomonės dėl prievolės pobūdžio nepateikė ir duomenų tokiai išvadai padaryti nustatyta nebuvo.
40. Atsiliepime į skundą pareiškėjas teigia, kad UAB „Plastineta“ buvo pareiškėjų vykdytas šeimos verslas. Byloje nėra duomenų, jog L. A. dalyvautų UAB „Plastineta“ veikloje kaip šeimos versle ir savo aktyviais veiksmais prisidėtų prie jo plėtojimo. Priešingai, L. A. bendrovėje jokių pareigų nevykdė, dirbo laikotarpiu nuo 2007-01-08 iki 2009-04-12 samdomu darbuotoju (vadybininke) ir jokių savarankiškų sprendimų bendrovės veiklos klausimais nepriėmė. Pažymėtina, kad tai, jog santuokos metu įsteigta įmonė priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, savaime nereiškia, kad vienam iš sutuoktinių be kito sutuoktinio sutikimo nusprendus priimti tam tikrus verslo sprendimus, tokie verslo sprendimai (veiksmai) laikytini sudarytais šeimos interesais ir sukuria prievoles ir kitam sutuoktiniui. Be to, bendros sutuoktinių įmonės valdymas ir jos finansiniai sprendimai nėra savaime preziumuojama kaip šeimos poreikių tenkinimas, jei neįrodoma, kiek naudos iš šios įmonės ir jos gerovei daromų sprendimų gavo pati šeima. Byloje nėra duomenų, kad iš bendrovės veiklos gaunamos pajamos buvo naudojamos šeimos interesais. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad L. A. dalyvavo bendrovės veikloje, V. A. deliktinė prievolė BUAB „Pastineta“ atsirado šeimos interesais ir yra bendra sutuoktinių prievolė.
41. Pastebėtina, kad tuo atveju, kai civilinė atsakomybė pagal prievolės prigimtį tenka abiem sutuoktiniams kaip solidariesiems skolininkams ir prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, į bylą turi būti įtraukiami bendraatsakoviais abu sutuoktiniai (CPK 43 str. 1 d. 1 p., CK 3.109 str. 1 d.). Nagrinėjant BUAB „Plastineta“ ieškinį dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo atsakovu buvo V. A.. Nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieškovo, paduodančio ieškinį, pareiga (CPK 111 str. 2 d. 2 p., 135 str. 1 d.). Pareiškėjas reikalavimų L. A. nereiškė, nenurodė jos trečiuoju asmeniu, kas leidžia spręsti, kad pats pareiškėjas V. A. prievolės bendra sutuoktinių prievole nelaikė ir pretenzijų L. A. neturėjo. Bylą pagal BUAB „Pastineta“ ieškinį V. A. nagrinėję teismai, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos ir L. A. teisėms ar pareigoms taip pat nenustatė (CPK 47 str.).
42. Apeliantas nurodo, kad pareiškėjas šioje byloje nereikalavo pripažinti prievolės bendra sutuoktinių prievole, solidaraus prievolės įvykdymo. Kolegija pažymi, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, net ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas sutuoktinių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, išsprendžia kilusį ginčą nepatvirtindamas sutarties ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievole asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011, 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2014). Esant reikalavimui padalinti santuokoje įgytą turtą pirmos instancijos teismas teisingai sprendė esant reikalinga nustatyti prievolės kreditoriui BUAB „Pastineta“ pobūdį, kadangi teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).
43. Kiti apeliaciniame skunde, atsiliepimuose į skundą išdėstyti argumentai ir nurodomos aplinkybės esminės reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų išsamiai neanalizuoja ir nevertina.
44. Pareiškėjas BUAB „Plastineta“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus, nurodo kad jie reikšmingi teismui vertinant apelianto elgesį ir nesąžiningą naudojimąsi procesine teise. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktais įrodymais ir įvertinęs jų turinį sprendžia, kad priėjus išvadą, jog pirmos instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių prievoles, kreditoriui, vertinti apelianto sąžiningumą naudojantis procesinėmis teisėmis pagrindo nėra. Dėl šios priežasties pareiškėjo pateiktus dokumentus atsisakoma priimti (CPK 314 str.).
45. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl suinteresuoto asmens L. A. atsakomybės pagal jos sutuoktinio V. A. deliktines prievoles BUAB „Pastineta“, netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, nenustatė visų byloje reikšmingų faktinių aplinkybių, ko pasėkoje netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių bendrų prievolių atsiradimą, dėl ko yra pagrindas skundžiamo sprendimo dalį dėl prievolės BUAB „Plastineta“ pakeisti (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
46. Apeliacinį skundą patenkinus, apelianto turėtos 150 Eur apeliacinio skundo rengimo išlaidos priteistinos iš pareiškėjo BUAB „Pastineta“. Apeliacinis skundas, į kurį teiktas priešingą suinteresuotumą turinčio dalyvaujančio byloje asmens atsiliepimas, buvo patenkintas, tai skundo rengimo išlaidos turi būti atlygintos, kadangi jį rengusi šalis apeliaciniame procese šio proceso (t. y. pradėto pagal priešingos šalies apeliacinį skundą) požiūriu bei šio apeliacinio skundo atžvilgiu yra laimėjusi (CPK 93 str. 1 d., 98 str., 443 str. 6 d.). Apelianto pateiktas išlaidų advokatui už apeliacinio skundo parengimą dokumentas atitinka įstatymo reikalavimus (CPK 98 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) yra solidariai atsakingi pagal prievolę kreditoriui BUAB „Plastineta“, į. k. 147209659, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

Nustatyti, jog V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė kreditoriui BUAB „Plastineta“, į. k. 147209659, remiantis Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimu ir Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimu yra asmeninė V. A. prievolė.

Priteisti iš BUAB „Plastineta“, į. k. 147209659, 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) išlaidas advokatui už procesinio dokumento parengimą - V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjai                                                        Ramunė Čeknienė

                                                               Birutė Jonaitienė

                                                                                                    Nijolė Danguolė Smetonienė