Civilinė byla Nr. 3K-3-362/2014

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-0950-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 95.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės Šiaulių banko prašymą pakeisti išieškotoją, suinteresuoti asmenys: akcinė bendrovė Ūkio bankas, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Bendra idėja“, K. J., M. J..

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 275-3N/2009, iš skolininko UAB „Bendra idėja“ kreditoriui AB Ūkio bankui pagal 2007 m. gegužės 17 d. kredito sutartį Nr. 17-437:343 nutarta išieškoti 5 386 250 Lt paskolos, 221 355,39 Lt palūkanų, 11 182,23 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, 396 Lt žyminio mokesčio, 10 Lt įspėjimo įteikimo mokesčio, 40 Lt mokesčio už lakšto pakeitimo registravimą, 18 Lt notaro išlaidas, 78,54 Lt už skelbimą laikraštyje „Vakarų ekspresas“, 117,81 Lt už skelbimą laikraštyje „Respublika“, iš viso – 5 619 447,97 Lt; už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus: 0,0481 ha ploto žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po ½ dalis priklausančius K. J. ir M. J..

AB Ūkio bankas 2013 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perdavė AB Šiaulių bankui dalį AB Ūkio banko turto ir įsipareigojimų, įskaitant ir reikalavimo teises į gautinas sumas pagal 2007 m. gegužės 17 d. kredito sutartį Nr. 17-437.

Pareiškėjas AB Šiaulių bankas prašė teismo pakeisti išieškotoją AB Ūkio banką pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 275-3N/2009, į naująjį išieškotoją AB Šiaulių banką.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pareiškėjo AB Šiaulių banko prašymą tenkino ir teismo nutartyje Nr. 275-3N/2009 pakeitė išieškotoją AB Ūkio banką naujuoju išieškotoju AB Šiaulių banku.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju išieškojimo procesas dar nėra pradėtas, tačiau teisės aktai nereglamentuoja teisinės situacijos, kai reikalavimo teisių perleidimas įvyksta iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui. Ši teisinio reglamentavimo spraga, teismo nuomone, užpildytina teisės normos analogijos taikymo būdu, vadovaujantis CPK 596 straipsnio 1 dalimi, nes nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas būtų keičiamas užvedus vykdomąją bylą, ar iki vykdomosios bylos užvedimo, išieškotojo pakeitimo faktas nekeičia reikalavimo teisės turinio ir neturi jokios įtakos vykdymo procesui bei jo dalyvių teisėms ir pareigoms.

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi paliko Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartį nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra prasidėjęs vykdomasis procesas, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi CPK 596 straipsnyje įtvirtintomis teisių perėmimo vykdymo procese normomis. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, turi būti taikomos procesinio teisių perėmimo normos, įtvirtintos CPK 48 straipsnyje.

Teismas nesutiko su suinteresuoto asmens M. J. argumentu dėl CPK 329 straipsnio 3 dalies pažeidimo, nes, vadovaujantis CPK 48 straipsniu, teismas, esant pagrindui, rašytinio proceso tvarka pasitraukiančią iš santykių šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Atsižvelgdamas į šią teisės normą bei į kreditoriaus ir skolininko prievolių pobūdį, taip pat į tai, kad po teisių perėmimo skolininko pareiga grąžinti skolą nesikeičia, teismas laikė nepagrįstu M. J. argumentą, jog jai nebuvo suteikta teisė būti išklausytai.

Kadangi teismo nutarties vykdymo sustabdymas neužkerta kelio nagrinėti prašymą perimti teises, tai teismas atmetė kaip nepagrįstą M. J. argumentą, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti ginčijamos nutarties, nes yra sustabdytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 275-3N/2009, vykdymas iki bylos išnagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutarties vykdymas jau yra atnaujintas. 

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra BAB Ūkio banko teisių perėmimas ir šalies pakeitimas procese, o ne ginčas dėl skolos, todėl jis neturi aiškintis aplinkybių, kurios jau yra nagrinėjamos bankroto byloje ir išspręstos kitų teismų; iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 21 d. nutartimi, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutarties dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo UAB „Bendra idėja“ bankroto byloje Nr. B2-2817-431/2013, išsprendė procesinį teisių perėmimo klausimą ir nutarė ankstesnį BUAB „Bendra idėja“ kreditorių AB Ūkio banką pakeisti jo procesinių teisių perėmėju – naujuoju kreditoriumi AB Šiaulių banku; pakeitus BUAB „Bendra idėja“ kreditorių pagal kreditorių pasirašytą reikalavimų perleidimo sutartį, skolininko BUAB „Bendra idėja“ prievolės šiam kreditoriui nesikeičia, kaip ir suinteresuotiems asmenims M. J. ir K. J..

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo M. J. prašo panaikinti apeliacinės ir pirmosios instancijos teismų nutartis bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodomi šie argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismas klausimą dėl išieškotojo pakeitimo išnagrinėjo apie jį nepranešęs įkeisto daikto savininkui ir nesuteikęs jam teisės būti išklausytam, taip pažeidžiant CPK 9, 12, 17, 117 straipsnių, 133 straipsnio 3 dalies nuostatas. Išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą ar išspręsti atskirus klausimus, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, bei priimti nutartį, ignoruojant vienos iš šalių argumentus ir motyvus, nepranešant jai apie teismo posėdį, reikštų pažeisti tinkamo proceso, procesinio šalių lygiateisiškumo bei teisės būti išklausytam principus (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis) (EŽTT 2000 m. balandžio 27 d. sprendimas byloje L V. v. Finland; 2000 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas byloje Entleitnet v. Austria; 2001 m. birželio 28 d. sprendimas byloje F. R. v. Syvitzerland; kt.). Šis pirmosios instancijos teismo padarytas pažeidimas sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą, įtvirtintą CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte.

2. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir nepanaikinęs jos CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, formuojamos aiškinant šią teisės normą ir joje įtvirtintą absoliutų sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindą bei jo taikymo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. E. B., bylos Nr. 3K-3-484/2010; 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Z. v. BUAB „Vakarų prekyba“ administratorius UAB „Kononenko ir ko“, bylos Nr. 3K-3-44/2011; kt.).

3. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 275-3N/2009, vykdymas buvo sustabdytas, visa byla buvo išsiųsta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, todėl teismas negalėjo spręsti kreditoriaus pakeitimo klausimo.

Suinteresuotas asmuo K. J. prisidėjo prie suinteresuoto asmens M. J. kasacinio skundo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas AB Šiaulių bankas prašo suinteresuoto asmens skundą atmesti ir palikti nepakeistas skundžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis. Nurodomi šie argumentai:

1. Teismas, remdamasis CPK 48 straipsniu, pakeičia išieškotoją, jeigu, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, jog kitam asmeniui perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Šią aplinkybę teismas nustato, atlikęs formalų pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Forthmill Limited v. BUAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-367/2008). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui dokumentus, įrodančius AB Ūkio banko teisių pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartį perleidimą pareiškėjui, todėl teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą, pagrįstai išieškotoją AB Ūkio banką pakeitė AB Šiaulių banku. Įkeisto turto savininko (skolininko) pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes įkeisto turto savininko (skolininko) sutikimas ar atskiras informavimas apie faktą dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sąlyga (CK 6.101 straipsnis, Bankų įstatymo 761 straipsnio 9 dalis). Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės, o išieškotojo pakeitimas jokių papildomų pareigų įkeisto turto savininkui nesukuria, t. y. po išieškotojo pakeitimo jokių papildomų prievolių įkeisto turto savininkui neatsiranda, prieš naująjį išieškotoją jis atsako tokia pačia apimtimi, kaip ir iki šiol.

2. Priimdamas skundžiamą nutartį, apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos panašaus pobūdžio bylose. Suinteresuoto asmens kasaciniame skunde cituojamų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių faktinės aplinkybės yra skirtingos nuo nagrinėjamos bylos, todėl jomis negali būti remiamasi šioje byloje.

3. Nutarties vykdymo sustabdymas neatima teisės AB Šiaulių bankui kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šalį procese, todėl pareiškėjas šia teise teisėtai pasinaudojo ir teismas pagrįstai pakeitė pradinį išieškotoją AB Ūkio banką jo teisių perėmėju AB Šiaulių banku.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl procesinių teisių perėmimo

Procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Pabrėžtina, kad procesinių teisių perėmimas apima ne tik teisių, bet ir procesinių pareigų perėmimą. Procesinis teisių perėmimas yra proceso teisės, o ne materialiosios teisės institutas, todėl procesinės teisės perimamos vadovaujantis civilinio proceso, o ne materialiosios teisės normomis. Tačiau negalima perimti procesinių teisių, kai neleidžiama perimti atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių, t. y. kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu (ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu, o vykdymo procese – išieškotoju ar skolininku).

Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Procesinio teisių perėmimo klausimas turėtų būti išsprendžiamas toje proceso stadijoje, kurioje įvyko juridiniai faktai, nulėmę šalies pasitraukimą iš ginčijamo teisinio santykio. Pirmiau nurodyta CPK 48 straipsnio 1 dalies nuostata neeliminuoja būtinumo klausimą dėl CPK 48 straipsnio nuostatų taikymo išspręsti būtent tada, kai toks (faktinis ir teisinis) pagrindas atsirado. Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t. y. jo įgytas procesines teises ir pareigas. Pagal CPK 48 straipsnio 3 dalį įsitraukdamas į procesą procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese; tai reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus (pvz., paveldėjimo teisės liudijimą), jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Forthmill Limited v. BUAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-367/2008; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v. antstolis A. B., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-523/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v. antstolis T. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2013; kt.). Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi taip pat, kaip būtų privalomi tam asmeniui, kurio vietoje jis įstojo, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad proceso teisės normos nustato teismo pareigą savo iniciatyva imtis veiksmų tinkamai išspręsti reikalavimo teisę perleidusios šalies ir jos teisių perėmėjo procesinės padėties klausimus (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Be to, teismas, gavęs informaciją ir įrodymų apie įvykusį materialiųjų teisių perėmimą, privalo svarstyti procesinių teisių perėmimo klausimą nepriklausomai nuo byloje dalyvaujančių asmenų valios, nes perimant materialiąsias civilines subjektyvines teises perimamos atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Pažymėtina, kad procesinis teisų perėmimas yra proceso, o ne materialiosios teisės institutas, todėl jos turi būti perimamos vadovaujantis CPK, o ne materialiosios teisės normomis. Dėl to, sprendžiant procesinių teisių perėmimą, negali būti svarstomi suinteresuotų asmenų argumentai, susiję su jų prievole išieškotojui.

Teisėjų kolegija, taikydama ir aiškindama CPK 48 straipsnio nuostatas, pažymi, kad procesinio teisių perėmėjo įtraukimo į procesą klausimą teismas išsprendžia priimdamas nutartį, kuri gali būti tiek žodinė, įrašoma į teismo posėdžio protokolą, tiek rašytinė (CPK 290 straipsnio 2 dalis). Tokia nutartis atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Atskiruoju skundu skundžiama tik teismo nutartis, kuria atsisakoma įteisinti byloje teisių perėmimą, nes teisių perėmėjui ji užkerta kelią dalyvauti procese ir tokia nutartis turi būti rašytinė (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė pakeisti išieškotoją ir pirmosios instancijos teismas, laikydamas, kad procesinių teisų perėmimas yra atliekamas vykdymo proceso stadijoje, vadovavosi CPK 596 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia teisių perėmimą vykdymo procese, pakeitė išieškotoją vykdymo procese ir nurodė, jog nutartis yra skundžiama atskiruoju skundu, nes būtent ši specialioji proceso norma nustato nutarties apskundimą atskiruoju skundu. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos nutartį, nurodė, kad nėra prasidėjęs vykdymo procesas, todėl turi būti taikomos CPK 48 straipsnio nuostatos dėl procesinio teisių perėmimo, t. y. ištaisė klaidingą proceso teisės normos taikymą. Kadangi  šios bylos atveju teismo nutartis dėl procesinio teisių perėmimo, atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl proceso teisės normos klaidos ištaisymo, buvo apeliacinio nagrinėjimo  objektas, tai ji galėjo būti skundžiama ir kasacine tvarka (CPK 340 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismai nustatė, kad 2013 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu AB Šiaulių bankas perėmė AB Ūkio banko teises ir pareigas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartį Nr. 275-3N/2009, nėra nuginčyta, taip pat byloje nėra duomenų, kad ji būtų ginčijama, todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog teisų perėmimas įvyko, neturėjo pagrindo atmesti prašymą pakeisti pirmiau nurodytoje nutartyje Nr. 275-3N/2009 pradinį išieškotoją AB Ūkio banką jo teisių perėmėju AB Šiaulių banku. Be to, minėta, reikalavimą perleidusios šalies pakeitimas teisių perėmėju gali būti ir nesiejamas su dalyvaujančių asmenų valios išreiškimu dėl procesinio teisių perėmimo. Dėl pirmiau nurodytos priežasties šio klausimo nagrinėjimas taip pat negali būti siejamas ir su priešingos šalies (nagrinėjamu atveju skolininko ar įkeistų daiktų savininkų, tarp jų ir kasatorės) valios išreiškimu ar neišreiškimu. Dėl to kasatorės argumentai, kad nepranešus jai apie klausimo dėl išieškotojo pakeitimo svarstymą buvo pažeista jos teisė būti išklausytai, yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pranešimų taisykles tais atvejais, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nustato CPK 133 straipsnio 3 dalis (nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusi įstatymo redakcija). Pirma, šioje teisės normoje įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, kai byla yra nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie posėdžio datą, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiajame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio, išskyrus CPK atvejus, kai yra pranešama byloje dalyvaujantiems asmenims kita tvarka. Antra, ši proceso teisės norma nustato taisyklę, kad kai nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad proceso įstatymas nenustato, jog apie nagrinėjamo procesinio veiksmo atlikimą (klausimo dėl procesinių teisių perėmimo svarstymą) turi būti pranešama byloje dalyvaujantiems asmenims. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK nuostatų, reglamentuojančių pranešimą apie rašytinį teismo posėdį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pakeitus išieškotoją suinteresuotiems asmenims buvo tinkamai pranešta apie atliktą procesinį veiksmą. Dėl šios priežasties kasacinio skundo argumentai, kad teismas pažeidė CPK 133 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas, minėta, gavęs informaciją ir įrodymų apie įvykusį materialiųjų teisių perėmimą, turėjo įstatymo nustatytą pareigą svarstyti procesinių teisių perėmimo klausimą. Kaip teisingai pažymėjo šią bylą nagrinėję teismai, kreditoriaus ir skolininko (taip pat kasatorės) prievolių pobūdis po teisių perėmimo naujajam išieškotojui nepasikeitė. Be to, kasatorė šioje byloje turėjo galimybę pasinaudoti teise paduoti atskirąjį ir nagrinėjamąjį kasacinį skundus, taigi ji pasinaudojo CPK jai suteiktomis teisėmis ir jos teisė būti išklausytai, pareikšti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu nebuvo pažeista. Priešinga išvada reikštų formalų teisės taikymą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų pažeidimą (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnis) bei civilinio proceso tikslo – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – neįgyvendinimą (CPK 2 straipsnis).

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog kasacinio skundo argumentai dėl teismo padarytų išvadų, nepateikiant išsamios teisinės argumentacijos, laikytini bylos dalyvio nuomone dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Šalies nesutikimas su ne jos naudai priimtu sprendimu savaime nereiškia, kad yra teisės aiškinimo ir taikymo problema. Kasaciniame skunde turi būti išdėstyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtintų kasacijos pagrindus, nustatytus CPK 346 straipsnyje. Jeigu dalis kasacinio skundo argumentų šių reikalavimų neatitinka, tai yra pagrindas išvadai, kad jie nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko dėl to, kad jie yra ne teisinio turinio, arba kad jie yra neišsamūs, arba kad yra nesusiję su nagrinėjama byla, joje nustatytomis aplinkybėmis, taikytina teise ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. Palangos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-559/2012; kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl teismų padarytų CPK 9, 12, 177 straipsnių nuostatų pažeidimų ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos nepagrįsti išsamiais teisiniais argumentais, nesudaro kasacijos dalyko, todėl dėl jų nepasisako (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis). 

              Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Netenkinus kasacinio skundo iš suinteresuoto asmens M. J. pareiškėjui AB Šiaulių bankui priteistinos kasaciniame teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Pareiškėjas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo priteisti 2000 Lt bylinėjimosi išlaidas, patirtas parengiant ir surašant atsiliepimą (jo papildymą) į kasacinį skundą. Kartu su prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas jis pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato teisines paslaugas parengiant procesinį dokumentą sumokėjo 2000 Lt. Ši suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktuose nustatytos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dviejų dydžių sumos už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byla kasaciniame teisme išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nagrinėjamas klausimas nesudėtingas, iš suinteresuoto asmens priteistinos pareiškėjo patirtos advokato atstovavimo išlaidos mažintinos iki 500 Lt.

Kasacinis teismas turėjo 69,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. pažyma). Teisėjų kolegijai netenkinus kasacinio skundo šios išlaidos priteistinos iš suinteresuoto asmens M. J. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

              Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens M. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjui AB Šiaulių bankui (juridinio asmens kodas 112025254) 500 (penkis šimtus) Lt advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš suinteresuoto asmens M. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 69,95 Lt (šešiasdešimt devynis litus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Virgilijus Grabinskas                                         

                                                                      Sigitas Gurevičius

                                                                                                                                                                        Egidijus Laužikas