Byla Nr. 1S-288-1020/2021
Proceso Nr. 1-01-1-19133-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.2.12; 2.14.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. V. (A. V.) gynėjo advokato Raimundo Jurkos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 25 d. nutarties, kuria trims mėnesiams, nuo 2021 m. spalio 30 d. iki 2022 m. sausio 30 d., pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. V. turtui – piniginėms lėšoms, t. y. 2 400 Eur.
Teismas,
n u s t a t ė :
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus apygardos teismui perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, A. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), BK 226 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), BK 226 straipsnio 3 dalyje ir BK 226 straipsnio 4 dalyje.
2. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2020 m. balandžio 30 d. nutarimu, laikinai apribotos A. V. nuosavybės teisės į pastarojo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 18 d. atliktos kratos metu rastus ir paimtus pinigus – 2 400 Eur, kurios terminas buvo pratęstas. Bylą perdavus nagrinėti teismui, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-104-891/2021, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas minėtam turtui pratęstas trims mėnesiams, nuo 2021 m. sausio 30 d., vėlesnėmis teismo nutartimis šis terminas buvo pratęstas.
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 25 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas A. V. turtui – namuose rastoms piniginėms lėšoms pratęstas dar trims mėnesiams, nuo 2021 m. spalio 30 d., siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Pasak apygardos teismo, byloje yra duomenų, kad minėtos A. V. priklausančios piniginės lėšos gali būti gautos iš nusikalstamos veikos.
II. Skundo argumentai ir prašymai
4. Kaltinamojo A. V. gynėjas advokatas R. Jurka skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 25 d. nutartį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo A. V. priklausančiam turtui – kratos jo namuose metu rastiems 2 400 Eur, panaikinti.
4.1. Skunde gynėjas aptardamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas dėl nuosavybės neliečiamumo nurodo, kad apygardos teismas nevertino ar ikiteisminio tyrimo metu priimtas prokuroro sprendimas laikinai apriboti nuosavybės teises A. V. šeimos turtui – 2 400 Eur, buvo pagrįstas ir teisėtas, o taip pat neatsižvelgė į ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duotus parodymus apie šių lėšų kilmę. Gynėjas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad dar 2016 m. A. V. su žmona pradėjo taupyti grynuosius pinigus, o 2019 m. jų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jau buvo sukaupta 10 000 arba 12 000 Eur grynaisiais pinigais. Šie pinigai gulėjo seife, perlenkti per pusę ir perrišti, o 2019 m. vasarą kaltinamajam kilo mintis dalį šių pinigų – 10 000 Eur užkasti viename (duomenys neskelbtini). Gynėjo teigimu, A. V. taip pat nurodė, kad vėliau – 2019 m. rugsėjį – jam reikėjo pinigų įsigyjama žemės sklypui, todėl jis nuvažiavo ir iš minėto (duomenys neskelbtini) pasiėmė 2 000 Eur. Dar vėliau, apie 2020 m. sausio mėnesį, A. V. dar kartą nuvažiavo iki minėto tvarto ir pasiėmė 2 500 Eur, kadangi planavo kelionę į (duomenys neskelbtini), ir pareigūnai kratos metu paėmė būtent šios piniginės sumos dalį, t. y. 2 400 Eur. Anot kaltinamojo gynėjo, baudžiamajame procese nebuvo imtasi jokių priemonių patikrinti tokius kaltinamojo parodymus ir versiją dėl 2 400 Eur piniginės sumos kilmės, t. y. nebuvo patikrinti A. V. nurodomi duomenys apie nekilnojamojo turto sandorius, neįvertinta tai, kad kratos metu paimtos lėšos yra ne kaltinamojo, o visos jo šeimos santaupos, reikalingos pragyvenimui. Skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai, kad šios piniginės lėšos gali būti gautos iš A. V. galimai padarytų nusikalstamų veikų, yra deklaratyvūs, nes nenustatytos faktinės aplinkybės, kurios leistų daryti neginčijamą išvadą apie tai, kad iš kitų asmenų, galimai veikiančių nusikalstamai, jis galėjo gauti būtent 2 400 Eur sumą.
4.2. Pasak gynėjo, skundžiamoje nutartyje, kurioje stokojama įtikinamų nuosavybės teisių ribojimo motyvų, buvo neproporcingai pažeistos A. V. ir jo šeimos turtinės teisės bei laisvės, nes teismas pratęsė nuosavybės teisių ribojimą, kurį prokuroras, tuo metu ir iki šiol būdamas objektyviai šališkas, buvo paskyręs dar 2020 m. balandžio 30 d. nutarimu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir jos protokolų nuostatomis, o taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, kaltinamojo gynėjas teigia, kad priimant skundžiamą nutartį nebuvo gilintasi ir veiksmingai patikrinta, ar šioje byloje taikomas nuosavybės teisės ribojimas į A. V. šeimos turtą yra proporcingas ir atitinka jam pareikštų kaltinimų turinį. Taigi, apygardos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nesiaiškino minėtų piniginių lėšų kilmės ir deklaratyviai nurodė teismų praktikoje tradiciškai naudojamą argumentą, kad, esą, ši priemonė reikalinga siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą.
III. Teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo A. V. gynėjo advokato R. Jurkos skundas atmestinas.
5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 25 d. nutarties ir pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad teismo sprendimas pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo A. V. turtui, yra teisėtas ir pagrįstas, nes nagrinėjamoje byloje gali būti sprendžiamas kratos metu rastų pinigų konfiskavimo klausimas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo gynėjo pateiktas skundas iš esmės yra grindžiamas analogiškais argumentais, kaip ir ankstesni skundai, kurie buvo išsamiai išnagrinėti ir atmesti kaip nepagrįsti.
6. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika, o byloje gali būti ar yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas, ar išplėstinis turto konfiskavimas. Šia procesine prievartos priemone, be kita ko, siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan.
7. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. V. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti liudytojų, pvz., E. P., parodymuose, slapto sekimo, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų ir kitų procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Atsakant į gynėjo skundo argumentus dėl duomenų susijusių su pinigų kilme, vertinimo, atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundą nagrinėjantis teismas šioje proceso stadijoje kaltinamojo kaltės iš esmės nesprendžia, taip pat nesprendžia, ar byloje bus taikomas turto konfiskavimas ir kokia apimtimi. Tai kokiu būdu iš tiesų buvo gautas ar įgytas kaltinamojo A. V. turtas – piniginės lėšos, kuriam šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, ar jis atitinka konfiskuotino turto požymius, ar egzistuoja įstatyme nustatytos turto konfiskavimo sąlygos, bus nustatyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, teismui priimant galutinį sprendimą byloje.
8. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. V. kaltinamas padaręs šešias korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 1–4 dalyse. Nagrinėjamu atveju, įvertinus A. V. inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 226 straipsnio 1–4 dalyse, pobūdį ir aplinkybes, tai yra, kad jis pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir įtaka, kelis kartus susitarė duoti kyšius bei juos davė siekdamas neteisėto atitinkamų pareigūnų veikimo vykdant įgaliojimus, o minėtas pinigines sumas (vienu atveju – 5 000 Eur, kitu – 8 000 Eur), kurias perduodavo kaip kyšius, jis galimai gavo iš trečiojo asmens, tam tikrą dalį iš perduodamų sumų pasilikdamas sau, kaip mokestį už tarpininkavimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, aptarta situacija suteikia pagrindą manyti, kad A. V. galimai padarytos veikos yra susijusios su neteisėtos turtinės naudos gavimu ir tokia turtinė nauda gali būti laikoma nusikalstamos veikos rezultatu, todėl, jeigu apygardos teismui išnagrinėjus bylą toks kaltinimas pasitvirtins, vadovaujantis BK 72 straipsniu ir 723 straipsniu, siekiant neleisti kaltinamajam disponuoti neteisėtai įgytu turtu ir taip neteisėtai praturtėti, teismas spręs klausimą dėl kaltinamojo žinioje esančio turto arba jo vertės konfiskavimo. Šiuo metu, t. y. neištyrus visų byloje surinktų įrodymų, ir neatsakius į klausimą, kuri iš nagrinėjamų versijų yra pagrįsta ir teisinga, valstybinio kaltintojo ar gynybos, negalima atsakyti į gynybos skunde akcentuojamą versiją dėl pinigų kilmės.
9. Kaltinamojo gynėjas taip pat teigia, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. V. atžvilgiu yra taikomas neproporcinga apimtimi – skundžiama nutartimi nebuvo gilintasi ir veiksmingai patikrinta, ar šioje byloje nuosavybės teisės ribojimas yra proporcingas ir atitinka A. V. pareikštų kaltinimų turinį. Kaip ir ankstesnėse aukštesniojo teismo nutartyse, atkreipiamas gynėjo dėmesys į tai, kad atsižvelgdamas į pateiktą baudžiamosios medžiagą bei skundo argumentus, aukštesnysis teismas negali sutikti, kad laikinai apriboto A. V. turto vertė yra aiškiai neadekvati ir užkrautų pernelyg didelę finansinę naštą. Kaip jau minėta, byloje keliamas klausimas dėl minėtų pinigų, kaip gautų iš nusikalstamos veikos, kilmės, taigi, nuosavybės teisės į šiuos pinigus apribojimas, neeliminuoja nuteistojo galimybės disponuoti kitu teisėtu būdu turimu turtu. Be to, šia procesine prievartos priemone nėra apribotos nuosavybės teisės į kitas jo gaunamas pajamas, kurios būtinos nuteistojo pragyvenimui ir pan. Taigi, šioje situacijoje paskirta procesinė prievartos priemonė nėra neproporcinga ir nevaržo kaltinamojo A. V. nuosavybės teisių labiau, negu reikia šios priemonės tikslams pasiekti.
10. Atsižvelgiant į visa tai, skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgdamas į visa tai ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
n u t a r i a:
kaltinamojo A. V. (A. V.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 25 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjas Ernestas Rimšelis