Administracinė byla Nr. A⁸⁵⁸ – 717/2010

Procesinio sprendimo kategorija 20

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. balandžio 16 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų   Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič

dalyvaujant pareiškėjo atstovui Egidijui Kabašinskui

atsakovo atstovui Gražinai Belian

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tempo Libero“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tempo Libero“ skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nutarimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

Pareiškėjas UAB „Tempo Libero“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 3 – 8) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2009 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 3K09/52 (toliau – ir ginčijamas nutarimas).

Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba jam skyrė ekonominę sankciją už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymas) 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7 ir 11 punktų pažeidimą. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba nepagrįstai alkoholio reklamai priskyrė teiginius, kuriais nėra siekiama skatinti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, ginčo teiginius, ištraukusi iš pateiktos informacijos konteksto, analizuoja atskirai ir tik tiek, kad pagrįstų nuomonę dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo. Dėl jo tinklapyje paskelbtos informacijos „Lui Pasteras tvirtino, kad „vyną galima vadinti sveikiausiu ir higieniškiausiu gėrimu“ pažymėjo, kad ši žymaus mokslininko mikrobiologo ir chemiko Louis Pasteur citata plačiai publikuojama informacinėse visuomenės informavimo priemonėse. Be to, pareiškėjo manymu, vertinant šios informacijos pobūdį būtina atsižvelgti į tai, kad šis teiginys patalpintas skyriuje „Vyndarystės istorija“ išskirtinai informacinio pobūdžio kontekste. Todėl manė, kad aptariamos informacijos paskelbimu nėra skatinama įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Kitas teiginys „Ir dar, italai mano, kad reguliarus vyno vartojimas apsaugo nuo paukščių gripo“ patalpintas skyrelyje „Naujienos iš vyno pasaulio“, pareiškėjo teigimu, yra informacinio pobūdžio, be to, buvo pagrįstas analogiškais Italijos žiniasklaidos pranešimais, kurie savo ruožtu rėmėsi moksliniais tyrimais, kad vyne esanti medžiaga stabdo gripo viruso reprodukciją ir mažina šios ligos plitimą. Ši informacija grindžiama moksliniais tyrimais bei pateikiama informacinėse visuomenės informavimo priemonėse. Dėl pateiktos informacijos „Malonu, kad tokia iškilminga proga Jūsų taures užpildo geras vynas ir padeda sukurti šventinę nuotaiką. Tikriausiai todėl visame pasaulyje žmonės per Kalėdas norėdami padovanoti gerą nuotaiką ir gražius prisiminus apie save į dovanų krepšelį įdeda ir gero vyno“ ir „Vynu galima sukurti norimą bendravimo atmosferą, priduoti lengvumo ar suteikti momentui iškilmingumo, pajusti naujų įspūdžių ar atgaivinti malonius prisiminimus, nudžiuginti savo draugą ir mylimą žmogų“ pareiškėjas pažymėjo, kad Tarnyba akcentavo tik atskiras tekstų dalis, taip iš esmės iškreipdama mintį, kurią buvo siekiama perteikti. Nesutiko, kad ši informacija yra alkoholio reklama, kad ši informacija sieja alkoholio vartojimą (apie kurį pranešime apskritai nekalbama) su psichinės veiklos pagerėjimu. Manė, kad šioje informacijoje nėra pateikta ir neteisinga ir (ar) klaidinanti informacija apie alkoholinius gėrimus – visuotinai žinoma aplinkybė, kad šventinei nuotaikai sukurti įvairiausiomis iškilmingomis progomis tradiciškai yra naudojamas vynas, paprastai putojantis. Tuo tarpu gera nuotaika ir gražūs prisiminimai siejami ne su alkoholio vartojimu, o su dovanojimo faktu. Nurodė, kad pranešimas „Verta pažeisti ir auksinę taisyklę, kada iš pradžių geriami jauni vynai, o paskui palaipsniui pereinama prie išlaikytų. Tai tarytum lengvas kopimas į pasitenkinimo viršūnę. Tačiau ne mažiau malonu iš karto pasinerti į tikrą malonumą – pradėti nuo išlaikyto, praradusio taninų agresyvumą, raudonojo vyno...“ patalpintas skyriuje „Vartojimo kultūra“ ir, pareiškėjo manymu, taip pat yra informacinio pobūdžio, juo siekiama supažindinti svetainės lankytoją su vyno degustavimo (skonio, kvapo ir išvaizdos vertinimo) tradicijomis ir tvarka. Šiuo atveju teksto autorius, pasitelkdamas literatūrines išraiškos priemones, siekė ne alkoholio įsigijimo ir vartojimo skatinimo, o kalbos vaizdingumo. Nesutiko, kad teiginyje „Karštą vasaros dieną malonu atsigaivinti šaltu baltu vynu, ypač, jei jis dar ir putoja“ yra pateikta neteisinga ir (ar) klaidinanti informacija apie alkoholinius gėrimus, kadangi šaltas vynas, kaip vėsus gėrimas karštymečiu, turi gaivinamąjį poveikį. Be to, šiuo atveju kalbama apie vyną, kaip apie bet kurį gaivinantį gėrimą, ir nesiejama vyno vartojimo su fizinės būklės pagerėjimu ar su stimuliuojančiomis savybėmis. Pareiškėjo teigimu, frazė „Vynas ant valgiais nukloto stalo atrodo savaime suprantamas dalykas, vyno taurę italai išgeria prie baro tarp dviejų kavos puodelių, jis lydi kasdieninį gyvenimą ir šventes, jis galiausiai sutaiko tuomet, kai du karštakošiai kimba vienas kitam į plaukus“ yra bendro pobūdžio informacijos apie Italijos vyndarystę dalis ir skirta tik supažindinti skaitytoją su Italijos kultūra, ir niekaip pati savaime neskatina alkoholinių gėrimų įsigijimo ar vartojimo. Pažymėjo, jog teiginį „Vynas, tai bekraštis skonių, aromatų ir įspūdžių pasaulis...“ būtina vertinti visos skyriuje „Vyno pažinimas“ pažintinio pobūdžio informacijos ir betarpiškai viso sakinio kontekste: „Vynas, tai bekraštis skonių ir įspūdžių pasaulis ir vargu bau ar jis atskleis savo lobius, jei keliausite po jį apgraibomis, remdamiesi tik nuogirdomis ar atsitiktiniais spėliojimais pagal kainas ir butelio išvaizdą“. Laikė, kad šioje informacijoje nėra jokio skatinimo įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, todėl negali būti laikoma draudžiama alkoholio reklama. Paaiškino, kad Tarnyba nepagrįstai jam sankciją skyrė vadovaudamasi Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalies redakcija, galiojančia nuo 2008 m. spalio 25 d. (Įstatymas Nr. X-1750, 2008 m. spalio 14 d., Žin., 2008, Nr. 123-4660), nes visi ginčo teiginiai, išskyrus vienintelį 2008 m. lapkričio 11 d. pranešimą „Artėja Šv. Kalėdos“, bendrovės interneto svetainėje buvo patalpinti 2006 metais, kai galiojo Alkoholio kontrolės įstatymo redakcija, įtvirtinta įstatymu Nr. IX-2052, ir kurios 34 straipsnio 6 dalies sankcijoje buvo numatyta bauda nuo 1 000 iki 10 000 Lt. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimu, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 8 straipsnio 1 dalimi ir aiškino, kad atsakomybę užtraukia pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje galioję įstatymai. Todėl jo atžvilgiu turėjo būti taikoma švelnesnę atsakomybę nustatanti Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalies redakcija. Aiškino, kad paskirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Paskelbdamas savo internetiniame tinklapyje ginčijamus teiginius jis neatliko sąmoningų, valingų veiksmų, kuriais būtų siekiama skatinti įsigyti ir vartoti alkoholio produktus. Ginčo informacija buvo paskelbta specializuotame tinklapyje, skirtame asmenims, besidomintiems vynu. Pažymėjo, kad nors ir nesutiko su tarnybos išvadomis, tačiau ginčo teiginius iš tinklapio nedelsdamas pašalino. Šios aplinkybės rodo, kad jo veiksmų pobūdis, pavojingumas, mastas, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais neproporcingas paskirtai už juos baudai. Nurodė, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 dalis suteikia teismui teisę skirti mažesnę piniginę baudą nei šio straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos minimalios piniginės baudos.

Atsakovas Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsiliepimu į skundą (b. l. 22 – 23) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad draudžiamos alkoholio reklamos pateikimo faktą pareiškėjas ginčija tais pačiais motyvais, kurie Tarnybai buvo pateikti pareiškėjo 2009 m. kovo 4 d. paaiškinime, ir kurie išsamiai įvertinti ir aptarti ginčijamame nutarime. Laikė, kad pats nutarimas atitinka jam Alkoholio kontrolės įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus, jame yra nurodyti teisiniai motyvai, kuriais remdamasi Tarnyba atmetė pareiškėjo paaiškinimus, nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Paaiškino, kad draudžiamos alkoholio reklamos skleidimo faktas užfiksuotas 2009 m. vasario 13 d. Pažymėjo, jog pareiškėjo internetinė svetainė nėra vienadienio pobūdžio, kaip pavyzdžiui dienraštis, ir joje pateikiama informacija yra prieinama svetainės lankytojams ne tik informacijos patalpinimo dieną, bet ir vėliau. Manė, kad nagrinėjamiems teisiniams santykiams pagal analogiją taikytina Administracinių teisės pažeidimų kodekso 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje. Nurodė, jog šiuo konkrečiu atveju Alkoholio kontrolės įstatymo draudžiama alkoholio reklama buvo skleidžiama 2009 m. vasario 13 d., todėl pareiškėjui taikytina Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalies redakcija (2008 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. X-1750 redakcija, įsigaliojusi nuo 2008 m. spalio 25 d.), numatanti baudą nuo 10 000 iki 50 000 Lt. Pažymėjo, jog atsižvelgęs į pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, individualizavo ekonominę sankciją ir paskyrė minimalią baudą. Nurodė, jog pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 8 straipsnio 2 dalį, aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę, turi atgalinio veikimo galią. Nagrinėjamu atveju tokių teisės aktų nėra, nes įstatymų leidėjo valia atsakomybė už alkoholio reklamos pažeidimus nuo 2008 m. spalio 25 d. ne sušvelnėjo, o sugriežtėjo. Paaiškino, kad priimdamas skundžiamą nutarimą nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė, vadovavosi teisingumo ir proporcingumo principais, paskyrė teisėtą ir pagrįstą baudą.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 20 d. sprendimu (b. l. 91 – 97) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui ekonominė sankcija (10 000 Lt bauda) taikyta už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7 ir 11 punktų pažeidimus, t. y. už tai, kad pareiškėjo internetinėje svetainėje buvo pateikta draudžiama alkoholinių gėrimų reklama, kurioje alkoholio vartojimas siejamas su fizinės būklės pagerėjimu, gydomosiomis ir stimuliuojančiomis savybėmis, psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu, pateikiama neteisinga ir (ar) klaidinanti informacija. Pažymėjo, jog alkoholio produktai priskiriami specialiems produktams dėl žalingo jų poveikio žmonių sveikatai (alkoholio žalingas poveikis žmogaus sveikatai visuotinai žinomas) ir jiems taikomas ypatingas valstybinio reguliavimo režimas. Dėl to specialiame įstatyme, tikslu mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus (Alkoholio kontrolės įstatymo 1 str. 1 d.), yra reglamentuojamas alkoholio reklamos ribojimas. Nurodė, jog Alkoholio kontrolės įstatymo (2008 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. I-857 redakcija) 2 straipsnio 4 punkte nurodoma, kad alkoholio reklama – tai bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Kokia alkoholio reklama draudžiama, nurodoma Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnyje, kurio 1 dalies 4, 6, 7 ir 11 punktuose nurodoma, kad draudžiama alkoholio reklama, kurioje alkoholio vartojimas siejamas su fizinės būklės pagerėjimu (4 p.), psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu (6 p.), stimuliuojančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis (7 p.) ir pateikiama neteisinga ir (ar) klaidinanti informacija (11 p.). Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinti draudimai alkoholio reklamai, bet ne informacijai. Taikant šį straipsnį, visų pirma, nustatytina, ar pareiškėjo pateikiama informacija apie alkoholinį gėrimą vyną atitinka reklamos kriterijus. Tik nustačius reklamos buvimo faktą, galima taikyti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytus apribojimus ir atsakomybę už apribojimų pažeidimus. Teismas rėmėsi Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 punkte apibrėžiama alkoholio reklamos sąvoka, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimu bei 2004 m. sausio 26 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. liepos 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-657/2001 ir 2004 m. birželio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A2‑604/04. Remdamasis išdėstytu, teismas padarė išvadą, kad esminis reklamos požymis yra siekimas daryti kitiems asmenims poveikį jiems renkantis ar įsigyjant tam tikrus produktus, skatinti juos elgtis tam tikru būdu. Paveikus vartotoją rinktis būtent reklamuojamą produktą, pasiekiamas ir komercinis tikslas. Tam, kad informacija būtų kvalifikuota kaip reklama, nebūtina, kad ji būtų kieno nors užsakyta arba apmokėta, taip pat nebūtina nustatyti, ar subjektas, platinęs tokią reklamą, yra alkoholinių gėrimų gamintojas, importuotojas ir pan. Pažymėjo, kad Alkoholio kontrolės įstatymas nenumato konkrečių alkoholio produktų ar konkrečių šių produktų gamintojų, kuriems gali būti taikomi įstatymo reikalavimai, neapibrėžia, iš kokių šaltinių leidžiama ar neleidžiama pateikti draudžiamą informaciją apie alkoholio produktus. Iš Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnyje draudžiamų alkoholio reklamos sričių sąrašo akivaizdu, kad yra draudžiamas bet koks alkoholio produkto palankaus įvaizdžio formavimas, tiesioginis ar netiesioginis skatinimas vartoti apskritai. Byloje nustatytos svarbios aplinkybės, kurių pareiškėjas neginčija: pareiškėjui išduota licencija Nr. 4L-100a verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, šia licencija leidžiama pareiškėjui prekiauti vynais, bendrovės internetiniame puslapyje pristatomos konkrečios vyno rūšys, nurodant pavadinimą ir kainą, kuriomis prekiauja pareiškėjas, pateikiamos naujienos iš vyno pasaulio, įvairūs patarimai, bendrovė turi vynines Tappo D‘oro Vilniuje ir Klaipėdoje, siūlo ir tiekia vyną kavinėms bei restoranams. Teismas nurodė, jog pareiškėjo internetinėje svetainėje pateikiamoje informacijoje tam tikromis frazėmis, kuriose teigiama, kad vynas padeda sukurti šventinę nuotaiką, bendrauti, šaltas vynas atgaivina karštą vasaros dieną, padeda apsisaugoti nuo ligų ir kt., formuojamas teigiamas vyno įvaizdis, todėl siekis paveikti vartotojų pasirinkimus yra akivaizdus. Tarnybos nutarime nurodoma, kad pareiškėjo internetinėje svetainėje nuorodoje „Vyndarystės istorija“ pateikta frazė „Lui Pasteras tvirtino, kad „vyną galima vadinti sveikiausiu ir higieniškiausiu gėrimu“, yra reklaminė ir pažeidžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 7 ir 11 punktų draudimus. Teismas pažymėjo, jog kaip matyti iš viso pranešimo teksto, straipsnyje pateikiama vyno atsiradimo istorija, įvairių šalių ir pasaulio religijų, konkrečių asmenybių požiūris į vyną. Todėl nagrinėjama frazė, teismo manymu, yra tik Lui Pastero nuomonė apie vyną. Tokiame tekste pateikta informacija nedaromas poveikis vartotojų pasirinkimams, t. y. skatinti juos įsigyti ir (ar) vartoti vyną. Tekstas yra grynai informacinio pobūdžio, todėl pateiktosios frazės teismas nelaikė draudžiama reklama. Pažymėjo, jog nutarime nurodoma, kad pareiškėjo internetinėje svetainėje nuorodoje „Naujienos iš vyno pasaulio“ / 2006 m. kovo 24 d. / „Jau pavasaris“ reklaminė frazė „Ir dar, italai mano, kad reguliarus vyno vartojimas apsaugo nuo paukščių gripo“ pažeidžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 7 ir 11 punktų draudimus. Teismas pažymėjo, jog kaip matyti, šiame pareiškėjo pranešime pateikiama informacija apie naujus vynus Tempo Libero vynų kolekcijoje, ir be kita ko nurodoma, kad „Vynas turi daug vitaminų, kurių mums visiems pavasarį ypač trūkta. Ir dar, italai mano, kad reguliarus vyno vartojimas apsaugo nuo paukščių gripo“. Teismo manymu, tokiais teiginiais apie vyną, ypač atsižvelgus į 2006 metais visuomenės informavimo priemonėse pateikiamą informaciją apie pasaulyje siaučiantį paukščių gripą, straipsnio skaitytojas, potencialus vyno vartotojas, yra skatinamas įsigyti šį gėrimą dėl jo gydomųjų savybių fizinei sveikatai. O atsižvelgus į visuotinai žinomą neigiamą alkoholio poveikį žmogaus organizmui, bet kokie teiginiai apie teigiamą alkoholio poveikį žmogaus sveikatai yra savaime neteisinga ir klaidinanti informacija. Todėl teismo nuomone, pareiškėjo pateikta frazė „Ir dar, italai mano, kad reguliarus vyno vartojimas apsaugo nuo paukščių gripo“ yra Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 7 ir 11 punktų draudžiama reklama. Pastebėjo, jog pranešime nėra jokių nuorodų į šaltinius, kurie pagrįstų aptariamos frazės teisingumą, todėl pareiškėjo skundo argumentai šiuo klausimu yra visiškai nepagrįsti. Teismas pažymėjo, jog nutarime nurodoma, kad pareiškėjo internetinėje svetainėje nuorodoje „Naujienos iš vyno pasaulio“ / 2006 m. birželio 28 d. / „Vyno kortos papildymas“ pateikiama reklaminė frazė „Karštą vasaros dieną malonu atsigaivinti šaltu baltu vynu, ypač, jei jis dar putoja“ pažeidžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 7 ir 11 punktų draudimus. Šiame pranešime siūlomi konkretūs nauji vynai iš Italijos. Paminėta fraze teigiama, kad šaltas baltas vynas turi gaivinamąjį poveikį ir, teismo manymu, yra akivaizdu, kad šia fraze siekiama paveikti vartotojus pirkti siūlomus vynus. Tokia reklama sieja alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, su stimuliuojančiomis savybėmis, nes teigiama, kad vynas padeda atsigaivinti. Dėl visuotinai žinomo neigiamo alkoholio poveikio žmogaus sveikatai, toks teiginys iš esmės negali būti laikomas teisingu. Pažymėjo, jog tokia frazė yra alkoholio reklama, kurią draudžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 7, 11 punktai. Pažymėjo, jog nutarime nurodoma, kad pareiškėjo internetinėje svetainėje nuorodoje „Naujienos iš vyno pasaulio“/ 2008 m. lapkričio 11 d. / „Artėja Šv. Kalėdos“ yra pateikiama reklaminė frazė „Malonu, kai tokia iškilminga proga Jūsų taures užpildo geras vynas ir padeda sukurti šventinę nuotaiką. Tikriausiai todėl visame pasaulyje žmonės per Kalėdas norėdami padovanoti gerą nuotaiką ir gražius prisiminimus apie save į dovanų krepšelį įdeda ir gero vyno.“, kurią draudžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktai. Aptariamame pranešime nurodoma, kad pareiškėjas ne pirmus metus prekiauja Lietuvoje itališku vynu, kad žmonės renkasi jų produktus dėl produktų išskirtinumo bei tinkamo kainos ir kokybės santykio, kad bendrovė siūlo dar platesnį vynų pasirinkimą, jeigu vynas bus pasirenkamas Kalėdinei dovanai, taikys nuolaidą. Teismas laikė, jog yra akivaizdu, kad tokiais teiginiais, jog vynas padeda sukurti šventinę nuotaiką, kad dėl to žmonės visame pasaulyje per Kalėdas dovanoja vyną, siekiama paveikti vartotojo pasirinkimus. Šventinė nuotaika reiškia psichinės veiklos pagerėjimą, todėl teiginiu, kad vynas sukuria šventinę nuotaiką, skatinama įsigyti ir vartoti šios rūšies alkoholinį gėrimą būtent šiam tikslui, o tokią reklamą draudžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 punktas. Atitinkamai tokie teiginiai apie alkoholio poveikį teigiamai psichinei veiklai negali būti laikomi teisingais. Teismas pažymėjo, jog nutarime nurodoma, kad pareiškėjo internetinėje svetainėje nuorodoje „Vartojimo kultūra / Vynas ir maistas“ frazė „Verta pažeisti ir auksinę taisyklę, kada iš pradžių geriami jauni vynai, o paskui palaipsniui pereinama prie išlaikytų. Tai tarytum lengvas kopimas į pasitenkinimo viršūnę. Tačiau ne mažiau malonu iš karto pasinerti į tikrą malonumą – pradėti nuo išlaikyto, praradusio taninų agresyvumą, raudonojo vyno...“ yra draudžiama Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktų reklama. Visas tekstas skirtas supažindinti svetainės lankytojus su vyno vartojimo tradicijomis ir tvarka, tačiau aptariamoje frazėje akcentuojamas ne vyno vartojimo eiliškumas, o tai, kokias emocijas sukelia vyno vartojimas ir kaip greitai tai pasiekiama – pradedant nuo jaunų vynų ir palaipsniui pereinant prie išlaikytų, į „pasitenkinimo viršūnę kopiama palengva“, o pradėjus nuo išlaikyto vyno, „iš karto pasineriama į tikrą malonumą“. Teismas akcentavo, jog emocijos yra psichinės veiklos vienas iš išraiškos būdų. Akivaizdu, kad tokiomis vaizdingomis frazėmis veikiami paprasto vartotojo pasirinkimai, tuo pačiu pažeidžiamas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 punkto draudimas. Pateikta draudžiama alkoholio reklama, siejanti alkoholinio gėrimo vyno vartojimą su psichinės būklės pagerėjimu, sutampa su tuo, kad tokiu būdu yra pateikiama ir neteisinga bei (ar) klaidinanti informacija apie alkoholinius gėrimus (Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 11 p.). Teismas pažymėjo, jog nutarime nurodoma, kad pareiškėjo internetinėje svetainėje nuorodoje „Vyninė TAPPO D‘ORO Vilniuje / Vyno pažinimas“ pateikiama frazė „Vynu galima sukurti norimą bendravimo atmosferą, priduoti lengvumo ar suteikti momentui iškilmingumo, pajusti naujų įspūdžių ar atgaivinti malonius prisiminimus, nudžiuginti savo draugą ir mylimą žmogų“ yra Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktų draudžiama reklama, o frazė „Vynas, tai bekraštis skonių ir įspūdžių pasaulis...“ yra Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punkto draudžiama reklama. Teismas nurodė, jog lingvistinė pirmosios frazės analizė suponuoja išvadą, kad vyno pagalba galima išspręsti problemas bendravime, socialinių ryšių kūrime, o tokią reklamą draudžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 punktas. Tokie teiginiai apie alkoholio poveikį bendravimui negali būti laikomi teisingais. Išvadą, kad tai yra reklaminė frazė, pagrindžia straipsnio tikslas paveikti vartotoją ateiti į pareiškėjo vyninę ir paragavus išsirinkti patinkantį vyną. Teismo manymu, yra akivaizdu, kad teiginyje „Vynas, tai bekraštis skonių ir įspūdžių pasaulis...“ kalbama apie vyno sukeliamus teigiamus įspūdžius, tačiau tokia informacija negali būti laikoma teisinga dėl neigiamo alkoholio poveikio žmogaus organizmui. Akcentavo, jog yra visuotinai pripažinta, kad alkoholio vartojimas kenkia žmonių sveikatai (ir fizinei, ir psichinei), bet kokio alkoholinių gėrimų kiekio patekimas į organizmą toksikologine prasme jau yra apsinuodijimas, alkoholis slopina visų audinių ir organų gyvybinius procesus, net mažos jo dozės mažina fizinį ir psichinį žmogaus pajėgumą. Alkoholio produktai pagal savo savybes iš esmės laikomi sveikatą žalojančiais produktais, galinčiais lemti pripratimą ir priklausomybę nuo jų. Teismas pažymėjo, jog nutarime nurodoma, kad pareiškėjo internetinėje svetainėje nuorodoje „Italijos vynai“ pateikta frazė „Vynas ant valgiais nukloto stalo atrodo savaime suprantamas dalykas, vyno taurę italai išgeria prie baro tarp dviejų kavos puodelių, jis lydi kasdieninį gyvenimą ir šventes, jis galiausiai sutaiko tuomet, kai du karštakošiai kimba vienas kitam į plaukus“ yra Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktų draudžiama reklama. Teismo manymu, viso teksto analizė leidžia daryti išvadą, kad paminėta fraze apibūdinamos Italijos tradicijos ir tokia informacija yra objektyvaus pobūdžio. Ši frazė nelaikytina reklama. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Tarnyba pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas padarė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7, 11 punktų pažeidimus. Pažymėjo, jog informacijos apie alkoholinį gėrimą vyną skleidėjas yra pareiškėjas, todėl jam ir taikytina ekonominė sankcija už alkoholio reklamos draudimų pažeidimus. Nurodė, jog tai, kad dėl dviejų pareiškėjo internetiniame puslapyje pateiktų pranešimų pažeidimo faktas nepasitvirtino, pareiškėjo atsakomybės už padarytus kitus pažeidimus nepašalina ir nutarimu paskirtos ekonominės sankcijos dydžiui įtakos neturi – pareiškėjui paskirta inkriminuoto pažeidimo sankcijoje numatyta minimali bauda. Todėl iš esmės teismas Tarnybos nutarimą laikė teisėtu ir pagrįstu. Pastebėjo, jog draudžiamos alkoholio reklamos skleidimo faktas užfiksuotas 2009 m. vasario 13 d. Aplinkybės, kad skundžiame nutarime nurodytos frazės pareiškėjo internetinėje svetainėje buvo 2009 m. vasario 13 d., pareiškėjas neginčija. Nurodė, jog internetinėje svetainėje pateikiama informacija svetainės lankytojams prieinama ne tik informacijos patalpinimo dieną, bet ir vėliau. Atitinkamai dėl to tokios informacijos skleidimas tęsiamas, kol nėra nutraukiamas. Tai reiškia, kad draudžiamos reklamos skleidimo pažeidimas yra trunkamasis ir atsakomybę užtraukia teisės aktas, galiojęs tokio pažeidimo nustatymo dieną. Todėl atsakomybei kilti iš esmės nėra svarbu, kada tokia informacija buvo patalpinta internetinėje svetainėje. Pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju pažeidimo nustatymo dieną 2009 m. vasario 13 d. galiojo 2008 m. spalio 14 d. Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. X-1750 redakcija, kurios 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio reikalavimų nesilaikymą skiriama nuo 10 000 iki 50 000 Lt bauda. Nurodė, jog švelnesnė Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalies redakcija pareiškėjui negali būti taikoma. Atgalinio veikimo galią turi teisės aktai, švelninantys arba panaikinantys atsakomybę. Nagrinėjamu atveju atsakomybė už alkoholio reklamos pažeidimą ne sušvelnėjo, o sugriežtėjo. Laikė, jog ekonominė sankcija paskirta laikantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje nustatytų ekonominių sankcijų skyrimo taisyklių, tinkamai individualizuota, pagrindo išvadai, kad bauda neproporcinga padarytam pažeidimui, nėra. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai pateikė įrodymus apie pareiškėjo finansinę būklę ir žodžiu prašė sumažinti skirtą ekonominę sankciją. Teismas padarė išvadą, kad prašymas sušvelninti ekonominę sankciją yra skundo dalyko papildymas, todėl jis turėjo būti suformuluotas raštu. Skunde keliamas tik reikalavimas panaikinti Tarnybos nutarimą, nors motyvuose pateikiami argumentai dėl ekonominės sankcijos neproporcingumo padarytam pažeidimui. Pažymėjo, jog skundo reikalavimas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, tuo tarpu spręsdamas dėl ekonominės nuobaudos švelninimo teismas išeitų už bylos nagrinėjimo ribų.  

 

III.

 

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 101 – 105) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teiginys „Ir dar, italai mano, kad reguliarus vyno vartojimas apsaugo nuo paukščių gripo“ skirtas ne skatinti įsigyti vyną apsisaugojimui nuo minėto susirgimo, bet supažindinti su Italijos krašte esama nuomone. Aptariamas teiginys tėra kitų asmenų nuomonės, kuriai paprastai netaikomi tiesos ir tikrumo kriterijai, perteikimas. Be to, pareiškėjas teismui pateikė nuorodas į moksliškai pagrįstus duomenis, kad vyno kaip fermentuotų vynuogių sulčių sudėtyje esanti medžiaga Resveratrol stabdo gripo viruso reprodukciją ir mažina šios ligos plitimą, todėl nėra pagrindo išvadai, esą bet kokie teiginiai apie teigiamą alkoholio poveikį žmogaus sveikatai yra savaime neteisinga ir klaidinanti informacija.

2. Vertinant teiginį „Malonu, kai tokia iškilminga proga Jūsų taures užpildo geras vynas ir padeda sukurti šventinę nuotaiką. Tikriausiai todėl visame pasaulyje žmonės per Kalėdas norėdami padovanoti gerą nuotaiką ir gražius prisiminimus apie save į dovanų krepšelį įdeda ir gero vyno“, pažymėtina, kad nors nuotaika yra emocinio proceso kaip psichinės žmogaus veiklos išraiška, tačiau nuotaikos, kaip žmogaus subjektyvios reakcijos į jį veikiantį dirgiklį pobūdis (šventinė, iškilminga, ilgesinga ar pan. nuotaika), nenurodo psichinės veiklos kokybinio pokyčio, t. y. pati psichinė veikla dėl to pagerėja ar pablogėja. Visuotinai žinoma tradicija putojančiu vynu pažymėti iškilmingus bei šventinius įvykius (gimtadienius, sutuoktuves, naujųjų metų šventes ir pan.), todėl negali būti laikomas klaidingu teiginys, kad geras vynas padeda sukurti šventinę nuotaiką. Kitais aspektais dėl aptariamo teiginio teismas nepasisakė.

3. Frazėje „Vynu galima sukurti norimą bendravimo atmosferą, priduoti lengvumo ar suteikti momentui iškilmingumo, pajusti naujų įspūdžių ar atgaivinti malonius prisiminimus, nudžiuginti savo draugą ir mylimą žmogų“ vynas niekaip nesiejamas su problemų sprendimu, todėl šiuo aspektu teismo išvada yra nepagrįsta. Vertinant informacijos teisingumą, atkreiptinas dėmesys į aukščiau minėtus argumentus dėl vyno kaip priemonės iškilmingumui bei šventiškumui pažymėti, be to, aptariamame teiginyje nėra neteisingos ir (ar) klaidinančios informacijos apie alkoholinius gėrimus. Pasirinkus atitinkamą vyną pagal kokybę bei kainą tikrai galima sukurti norimą bendravimo atmosferą, t. y. duoti lengvumo, jei serviruojami jauni, nebrangūs vynai, arba duoti iškilmingumo, jeigu patiekiami putojantys ar brandinti, ypatingai kokybiški vynai. Patiekus iki tol nedegustuotų vynų galima pajusti naujų įspūdžių (kvapo, spalvos, skonio), o degustuojant jau žinomus vynus, galima atgaivinti malonius prisiminimus, kadangi vynų vizualinės, kvapiosios bei skoninės savybės nėra nemalonios. Atitinkamai, pateikiant ar dovanojant draugui ar mylimam žmogui kokybiško, brangaus vyno galima jį tuo nudžiuginti. Teismas nenustatė, kad aptariamas teiginys pažeistų kitus Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies draudimus.

4. Teiginyje „Vynas, tai bekraštis skonių, aromatų ir įspūdžių pasaulis...“ nepasisakoma apie vyno kaip alkoholio vartojimą. Šį teiginį būtina vertinti visos skyriuje „Vyno pažinimas“ pažintinio pobūdžio informacijos, ir betarpiškai viso sakinio kontekste: „Vynas, tai bekraštis skonių, aromatų ir įspūdžių pasaulis ir vargu bau ar jis atskleis savo lobius, jei keliausite po jį apgraibomis, remdamiesi tik nuogirdomis ar atsitiktiniais spėliojimais pagal kainas ir butelio išvaizdą.“. Šioje informacijoje nėra jokio skatinimo įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, todėl ir ji negali būti laikoma draudžiama alkoholio reklama. Vyno pažinimas pasireiškia vyno degustavimu, t. y. vyno skonio, kvapo ir išvaizdos vertinimu, todėl žinant, kad kiekviena vyno rūšis priklausomai nuo kilmės vietovės, vynuogių rūšies, gamybos technologijos, amžiaus bei begalės kitų aplinkybių pasižymi unikaliomis skoninėmis, kvapo bei vizualinėmis savybėmis, akivaizdu, kad vynų skonio, kvapo ir išvaizdos potyrių, t. y. vyno pažinimo įspūdžių yra nesuskaičiuojama daugybė, taigi, tokia informacija negali būti laikoma neteisinga ar klaidinančia.

5. Teiginys „Verta pažeisti ir auksinę taisyklę, kada iš pradžių geriami jauni vynai, o paskui palaipsniui pereinama prie išlaikytų. Tai tarytum lengvas kopimas į pasitenkinimo viršūnę. Tačiau ne mažiau malonu iš karto pasinerti į tikrą malonumą – pradėti nuo išlaikyto, praradusio taninų agresyvumą raudonojo vyno...“ patalpintas skyriuje „Vartojimo kultūra“, yra informacinio pobūdžio, juo siekiama supažindinti svetainės lankytoją su vyno degustavimo tradicijomis ir tvarka. Literatūrinės išraiškos priemonės „tai tarytum lengvas kopimas į pasitenkinimo viršūnę“ bei „pasinerti į tikrą malonumą skirtos ne alkoholio įsigijimo ir vartojimo skatinimui, o kalbos vaizdingumui, yra informacinio pobūdžio, todėl aptariamas teiginys tinklapyje pateiktos informacijos kontekste nelaikytinas alkoholio reklama.

6. Teiginyje „Karštą vasaros dieną malonu atsigaivinti šaltu baltu vynu, ypač, jei jis dar ir putoja“ apie vyną kalbama kaip apie bet kurį gaivinantį gėrimą ir nesiejamas vyno, kaip alkoholio, vartojimas su fizinės būklės pagerėjimu ar su stimuliuojančiomis savybėmis.

7. Nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Tarnybos nutarimą užkerta galimybę teismui sušvelninti paskirtą ekonominę sankciją, kadangi spręsdamas dėl ekonominės nuobaudos švelninimo teismas išeitų už bylos nagrinėjimo ribų. Pagal alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 dalį skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą nei šio straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos minimalios piniginės baudos. Šioje teisės normoje nepasisakoma dėl skundo turinio ar pareiškėjo reikalavimų apimties, kuriuos svarstant teismas galėtų ar negalėtų šia diskrecijos teise pasinaudoti. Pareiškėjo nuomone, prašymas panaikinti skundžiamą nutarimą apima ir prašymą sumažinti ekonominę sankciją, jeigu argumentai dėl ekonominės sankcijos neproporcingumo pareiškėjo skunde buvo aptarti pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 dalies nuostatas. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pateikė tik papildomus duomenis apie bendrovės finansinę padėtį, pagrindžiančius aplinkybes, kad piniginė bauda pareiškėjui akivaizdžiai per didelė ir galinti sąlygoti ūkinės veiklos sutrikimą.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 112 – 116) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas sutinka su teismo sprendime išdėstytais motyvais, taip pat atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Tarnyba objektyviai ir teisėtai skundžiamame nutarime iš viso reklaminio teksto išskyrė atskiras frazes, kurios pažeidžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį. Reklaminiame tekste pateiktos frazės, kurios neprieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 daliai nepanaikina pažeidimo, kuris padarytas dėl atskirų reklaminio teksto frazių, neatitinkančių Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Aptariamas frazes Tarnyba 2009 m. kovo 5 d. nutarime Nr. 3K09/52 ir išskyrė kaip neatitinkančias Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų. Tai, kad pareiškėjas bando įrodyti, jog privaloma atsižvelgti į visą teksto turinį, kad priešingu atveju yra iškreipiama pateikta informacija, yra tik pasirinkta gynybinė pozicija, kadangi šiuo atveju, kaip minėta, tekstas, kuris atitinka teisės aktų reikalavimus, nepanaikina Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo, kuris padarytas pateikiant draudžiamas frazes apie alkoholinius gėrimus.

2. Pareiškėjo pateikta informacija neteisėtai siekta formuoti palankų alkoholio produktų įvaizdį, skatinti vartoti alkoholį apskritai. Kaip matyti iš alkoholio reklamos sąvokos, reklama yra informacijos forma. Neteisinga informacija yra draudžiama. Todėl ir informacija, kuri gali būti vertinama kaip alkoholio reklama, taip pat turi būti teisinga. Reklamos teiginiai, kuriuos pateikė pareiškėjas, be abejonės, daro poveikį reklamos vartotojų pasirinkimui, kadangi alkoholio vartojimą sieja su fizinės būklės pagerėjimu, su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu, su stimuliuojančiomis savybėmis, gydomosiomis savybėmis.

3. Atsakovas, priimdamas 2009 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 3K09/52, nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, skirta bauda yra individualizuota atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį ir mastą, atsakovas savo kompetencijos ribose skyrė minimalią baudą, todėl nėra pagrindo teigti, kad skirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 3K09/52 pareiškėjui UAB „Tempo Libero“ skyrė ekonominę sankciją – 10 000 litų už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7 ir 11 punktų pažeidimą. Ekonominė sankcija pareiškėjui skirta už jam priklausančiame interneto tinklapyje www.tempolibero.lt patalpintas frazes: „Lui Pasteras tvirtino, kad „vyną galima vadinti sveikiausiu ir higieniškiausiu gėrimu“, „Ir dar, italai mano, kad reguliarus vyno vartojimas apsaugo nuo paukščių gripo“, „Vynu galima sukurti norimą bendravimo atmosferą, priduoti lengvumo ar suteikti momentui iškilmingumo, pajusti naujų įspūdžių ar atgaivinti malonius prisiminimus, nudžiuginti savo draugą ir mylimą žmogų“, „Vynas, tai bekraštis skonių, aromatų ir įspūdžių pasaulis...“, „Verta pažeisti ir auksinę taisyklę, kada iš pradžių geriami jauni vynai, o paskui palaipsniui pereinama prie išlaikytų. Tai tarytum lengvas kopimas į pasitenkinimo viršūnę. Tačiau ne mažiau malonu iš karto pasinerti į tikrą malonumą – pradėti nuo išlaikyto, praradusio taninų agresyvumą raudonojo vyno“, „Karštą vasaros dieną malonu atsigaivinti šaltu baltu vynu, ypač, jei jis dar ir putoja“, „Vynas ant valgiais nukloto stalo atrodo savaime suprantamas dalykas, vyno taurę italai išgeria prie baro tarp dviejų kavos puodelių, jis lydi kasdieninį gyvenimą ir šventes, jis galiausiai sutaiko tuomet, kai du karštakošiai kimba vienas kitam į plaukus“, „Malonu, kai tokia iškilminga proga Jūsų taures užpildo geras vynas ir padeda sukurti šventinę nuotaiką. Tikriausiai todėl visame pasaulyje žmonės per Kalėdas norėdami padovanoti gerą nuotaiką ir gražius prisiminimus apie save į dovanų krepšelį įdeda ir gero vyno“, kurias atsakovas pripažino draudžiama alkoholio reklama.

Pirmosios instancijos teismas, nors ir konstatavęs, jog frazės „Lui Pasteras tvirtino, kad „vyną galima vadinti sveikiausiu ir higieniškiausiu gėrimu“ ir „Vynas ant valgiais nukloto stalo atrodo savaime suprantamas dalykas, vyno taurę italai išgeria prie baro tarp dviejų kavos puodelių, jis lydi kasdieninį gyvenimą ir šventes, jis galiausiai sutaiko tuomet, kai du karštakošiai kimba vienas kitam į plaukus“ nelaikytinos alkoholio reklama Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu, kitas pirmiau minėtas frazes traktavo kaip Alkoholio kontrolės įstatymu draudžiamą alkoholio reklamą ir pareiškėjo skundą dėl Tarnybos skundžiamo nutarimo neteisėtumo atmetė.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės teigia, kad ginčijamos frazės nėra alkoholio reklama, o tik pateikiama informacija apie vyną, kuri savaime nėra neteisinga (klaidinga). Taip pat nurodo, kad jomis nėra skatinamas vyno vartojimas. Nurodo, kad ir atsakovas, ir pirmosios instancijos teismas atsietai vertino ginčijamas frazes ir neįvertino jų pateikimo konteksto (viso teksto, kuriame jos buvo), todėl nepagrįstai konstatavo, kad minėtos frazės yra draudžiama alkoholio reklama.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje tinkamas teisės aiškinimas ir taikymas bei bylos faktinių aplinkybių įvertinimas yra neatsiejamai susiję, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl visų minėtų aspektų vertintini kartu.

Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams.

Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas absoliutus alkoholio reklamos, kiek tai susiję su šia byla, kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas ir pan. (3 punktas), siejančios alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu (4 punktas), siejančios alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu (6 punktas), siejančios alkoholio vartojimą su stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis (7 punktas), siejančios alkoholio vartojimą su socialine sėkme, padidintu seksualiniu aktyvumu (8 punktas), pateikiančios neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus (11 punktas) draudimas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (1997 m. vasario 13 d. ir 2004 m. sausio 26 d. nutarimai) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr., pavyzdžiui, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje A⁶³-1586/2008; 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A²⁶¹-1160/2009, 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A²⁶¹-1003/2009, 2010 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁴³-395/2010) praktiką, ir aiškindama įstatyme pateiktą alkoholio reklamos sąvoką lingvistiniu, sisteminiu ir teleologiniu (atsižvelgiant į įstatymo 1 straipsnyje nurodytą įstatymo paskirtį ir 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą „alkoholio kontrolės“ sąvoką) metodais, konstatuoja, kad alkoholio reklamos sąvoką sudaro du elementai: informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimas, ir tokios informacijos sąsajos su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla.

Pareiškėjas neginčija, kad jam priklausančiame tinklapyje buvo pateikta atsakovo priimtame ginčijamame nutarime nurodyta informacija. Dėl antrojo elemento byloje ginčo taip pat nėra. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas užsiima didmenine (b.l. 40) ir mažmenine alkoholio prekyba (b.l. 28-39), interneto tinklapis, kuriame buvo pateiktos ginčijamos frazės, priklauso pareiškėjui, minėtas tinklapis tiesiogiai susijęs su pareiškėjo vykdoma komercine veikla (pateikiama informacija apie konkrečias vyno rūšis, jų kainas, kuriomis vartotojai gali įsigyti pareiškėjo parduodamą vyną, ir pan.).

Aiškinant ir konkrečioms faktinėms aplinkybėms taikant alkoholio reklamos sąvoką sudarantį pirmąjį elementą pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog vertinant, ar tam tikra informacija yra alkoholio reklama, turi būti nustatyta, ar atitinkama informacija siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui, susijusiam su alkoholio produktų vartojimu (žr., pavyzdžiui, 2004 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A²-604/2004). Aiškindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą alkoholio reklamos draudimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs apie jame įtvirtinto draudimo absoliutų pobūdį (žr., pavyzdžiui, 2010 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A¹⁴³-395/2010), taip pat pabrėžęs, kad juo draudžiamas ne tik skatinimas vartoti konkrečius alkoholio produktus, tačiau ir bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantis vartoti alkoholį apskritai (žr., pavyzdžiui, 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A²⁶¹-1160/2009).

Įvertinusi galiojantį teisinį reguliavimą ir jį plėtojančią teismų praktiką teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė atitinkamas teisės normas. Teisėjų kolegija mano, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog tiriamu atveju yra abu elementai, t. y., kad pareiškėjo pateiktomis frazėmis siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui, ir šios frazės yra neabejotinai susijusios su pareiškėjo komercine veikla.

Vertindama ginčijamas frazes Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies požiūriu teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiose frazėse pateikta informacija, nepriklausomai nuo jos tikro ar tariamo teisingumo ar mokslinio pagrįstumo (analogiškai žr. 2010 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A¹⁴³-395/2010), vyno vartojimą sieja su fizinės būklės pagerėjimu (įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4 punktas), psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu (įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 punktas), stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis (įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 7 punktas), socialine sėkmė (8 punktas), pateikia neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus (11 punktas). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčijamose frazėse pateikiama informacija nėra neteisinga, todėl netraktuotina kaip draudžiama alkoholio reklama. Toks argumentas atmestinas. Šiuo klausimu pažymėtina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti alkoholio reklamos draudimai nėra siejami vien su atitinkamų teiginių ar frazių neteisingumu (ar klaidinančiu pobūdžiu), nes pateikiamos informacijos neteisingumas ar klaidinantis pobūdis yra tik vienas (konkrečiai, 29 straipsnio 1 dalies 11 punktas) iš daugelio alkoholio reklamos draudimo pagrindų. Todėl sistemiškai aiškinant įstatymo nuostatas darytina išvada, jog vertinant, ar konkrečiai alkoholio reklamai taikomas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reklamos draudimas, nėra būtina kiekvienu atveju atskirai nustatyti, kad tokioje reklamoje pateikiama informacija yra neteisinga ar klaidinanti (žinoma, išskyrus tuos atvejus, kuomet sprendimas grindžiamas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punktu).

Pareiškėjas nurodo, kad minėtose frazėse pateikiama tik tam tikra informacija, kurioje nenurodomos Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies atitinkamuose punktuose įvardytos savybės ar pokyčiai (fizinės būklės ar psichinės veiklos pagerėjimas ar pan.). Šiuo atveju pažymėtina, kad įstatymo 29 straipsnio 1 dalies atitinkamuose punktuose vartojamas žodis „sietina“ leidžia daryti išvadą, jog minėto straipsnio 1 dalies atitinkamų punktų taikymui nėra būtina, kad minėtos savybės būtų tiesiogiai (aiškiai) įvardytos (panaudotos) konkrečiose frazėse ar teiginiuose. Be to, vertinant, ar vartotojui pateikta informacija sieja alkoholio vartojimą su atitinkamomis Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įvardintomis savybėmis ar pokyčiais (pvz., fizinės būklės ar psichinės veiklos pagerėjimas, socialinė sėkmė ir pan.) užtenka nustatyti, kad pateikta informacija formuojamas palankus alkoholio vartojimo įvaizdis, vartotojui galintis tiesiogiai ar netiesiogiai formuoti nuomonę, kad tarp alkoholio vartojimo ir atitinkamų savybių (pokyčių) egzistuoja ryšys.

Vertindama konkrečias frazes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad fraze „Ir dar, italai mano, kad reguliarus vyno vartojimas apsaugo nuo paukščių gripo“ potencialus vyno vartotojas yra skatinamas įsigyti šį gėrimą dėl jo gydomųjų savybių fizinei sveikatai. Be to dėl visuotinai žinomo neigiamo alkoholio poveikio žmogaus sveikatai, toks teiginys apie tariamai teigiamą alkoholio poveikį žmogaus sveikatai vertintinas kaip klaidinantis, nes gali formuoti nuomonę, kad vyno vartojimas iš tikrųjų gali apsaugoti nuo paukščių gripo. Kita vertus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ši frazė savaime neteisinga, nes šiuo atveju kalbama tik apie italų nuomonę konkrečiu klausimu, o ne apie objektyvią tikrovę. Darytina išvada, kad pateikdamas tokią frazę tinklapyje pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 7 ir 11 punktus.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad frazėje „Karštą vasaros dieną malonu atsigaivinti šaltu baltu vynu, ypač, jei jis dar ir putoja“ vyno vartojimas siejamas su fizinės būklės pagerėjimu, stimuliuojančiomis savybėmis. Akivaizdu, kad šia fraze siekiama suformuoti vyno, kaip gaivinančio, patrauklaus gėrimo įvaizdį, ir taip skatinti vartotojus rinktis būtent šį alkoholinį gėrimą. Darytina išvada, kad pateikdamas tokią frazę tinklapyje pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktus (iš esmės tapačių frazių įvertinimą žr., pavyzdžiui, 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A²⁶¹-1160/2009). Šiuo atveju nėra būtina atskirai vertinti, kiek minėta frazė yra neteisinga, klaidinanti.

Frazę „Malonu, kai tokia iškilminga proga Jūsų taures užpildo geras vynas ir padeda sukurti šventinę nuotaiką. Tikriausiai todėl visame pasaulyje žmonės per Kalėdas norėdami padovanoti gerą nuotaiką ir gražius prisiminimus apie save į dovanų krepšelį įdeda ir gero vyno“ pirmosios instancijos teismas traktavo kaip pažeidžiančią Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo teiginiams, kad ši frazė sietina su psichinės veiklos pagerėjimu, kad ja siekiama paveikti vartotojo pasirinkimą.

Pareiškėjo tinklapyje pateiktą frazę „Verta pažeisti ir auksinę taisyklę, kada iš pradžių geriami jauni vynai, o paskui palaipsniui pereinama prie išlaikytų. Tai tarytum lengvas kopimas į pasitenkinimo viršūnę. Tačiau ne mažiau malonu iš karto pasinerti į tikrą malonumą – pradėti nuo išlaikyto, praradusio taninų agresyvumą raudonojo vyno“ pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip pažeidžiančią Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad tokia frazė sietina su psichinės būsenos pagerėjimu, ja siekiama paveikti vartotojo pasirinkimą. Teisėjų kolegija mano, kad šiuo atveju nėra būtina atskirai vertinti, kiek minėta frazė yra neteisinga, klaidinanti.

Frazę „Vynu galima sukurti norimą bendravimo atmosferą, priduoti lengvumo ar suteikti momentui iškilmingumo, pajusti naujų įspūdžių ar atgaivinti malonius prisiminimus, nudžiuginti savo draugą ir mylimą žmogų“ pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip pažeidžiančią Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktus. Šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo argumentai apie minėtą frazę yra pagrįsti, tik jie laikytini ne 29 straipsnio 1 dalies 6 punkto, o 8 punkto pažeidimu: vyno vartojimas joje siejamas su socialine sėkme, nes bendravimas su draugais, mylimu žmogumi suvoktinas kaip viena pagrindinių socialinės integracijos priemonių, taigi, su socialine sėkme (iš esmės tapačių frazių įvertinimą žr., pavyzdžiui, 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A²⁶¹-1160/2009).

Pareiškėjo pateiktą frazę „Vynas, tai bekraštis skonių, aromatų ir įspūdžių pasaulis...“ pirmosios instancijos teismas traktavo kaip Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktų pažeidimą. Šiuo atveju pažymėtina, kad vargu ar vienareikšmiškai galima konstatuoti, kad toks teiginys savaime yra neteisingas, klaidinantis. Vis dėlto savo pobūdžiu jis neabejotinai sietinas su alkoholio stimuliuojančiomis savybėmis ir asmens psichinės veiklos pagerėjimu, todėl minėta frazė laikytina pažeidžiančia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktų pažeidimu.

Taip pat atmestinas pareiškėjo argumentas dėl to, kad ir atsakovas, ir pirmosios instancijos teismas ginčijamas frazes vertino atsietai, neatsižvelgdami į bendrą tekstą/kontekstą, kuriame buvo pateiktos ginčijamos frazės. Šiuo klausimu pažymėtina, kad vien tas faktas, jog atsakovas skundžiamame nutarime išskyrė atskiras frazes, savaime neleidžia daryti išvados, kad nebuvo įvertintas bendras tekstas/kontekstas. Be to, pirmosios instancijos sprendime aiškiai nurodyta, kad „sprendžiant, ar tam tikra frazė yra draudžiama alkoholio reklama, būtina atsižvelgti į teksto turinį, pateikiamos informacijos pobūdį ir tikslą“. Vertinant pirmosios instancijos teismo argumentaciją nekyla abejonių, kad priimdamas sprendimą jis laikėsi pirmiau suformuluoto reikalavimo atsižvelgti į nurodytą aplinkybių visumą.

Vis dėlto teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad frazės „Lui Pasteras tvirtino, kad „vyną galima vadinti sveikiausiu ir higieniškiausiu gėrimu“ ir „Vynas ant valgiais nukloto stalo atrodo savaime suprantamas dalykas, vyno taurę italai išgeria prie baro tarp dviejų kavos puodelių, jis lydi kasdieninį gyvenimą ir šventes, jis galiausiai sutaiko tuomet, kai du karštakošiai kimba vienas kitam į plaukus“ Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu nėra draudžiama alkoholio reklama.

Pirmosios instancijos teismas nebuvo nuoseklus tuo požiūriu, kad frazę „Lui Pasteras tvirtino, kad „vyną galima vadinti sveikiausiu ir higieniškiausiu gėrimu“ traktavo tik kaip Lui Pastero nuomonę (atsižvelgdamas į tai, kad ši frazė buvo straipsnyje „vyndarystės istorija“), tuo tarpu frazę „Ir dar, italai mano, kad reguliarus vyno vartojimas apsaugo nuo paukščių gripo“ (kuri buvo straipsnyje „jau pavasaris“) traktavo kaip draudžiamą alkoholio reklamą, kuria potencialus vartotojas skatinamas įsigyti vyną dėl jo gydomųjų savybių fizinei sveikatai. Vertinant pirmiau minėtą frazę įvertintina tai, kad ji buvo pateikta pareiškėjo, kuris užsiima vyno prekyba, tinklapyje. Taigi tarp pateiktos informacijos (frazės) ir pareiškėjo komercinės veiklos yra tiesioginis ryšys. Be to, informacija pateikta visuotinai ir plačiai prieinamame informacijos šaltinyje, todėl neabejotinai gali turėti įtakos vyno produktų vartojimo populiarinimui (analogiškai žr. 2010 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A¹⁴³-395/2010). Nurodytoje frazėje pateikta informacija apie mokslo įžymybės, vieno mikrobiologijos ir imunologijos pradininkų mintis apie vyną, kaip sveikatai itin naudingą produktą, o tai nesuderinama su Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Joje vyno vartojimas neabejotinai siejamas su fizinės būklės pagerėjimu, o tai nesuderinama su Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Įvertinusi konkrečias bylos aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad, frazė „Lui Pasteras tvirtino, kad „vyną galima vadinti sveikiausiu ir higieniškiausiu gėrimu“ yra draudžiama alkoholio reklama, kuri pažeidžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktą. 

Pirmosios instancijos teismas frazę „Vynas ant valgiais nukloto stalo atrodo savaime suprantamas dalykas, vyno taurę italai išgeria prie baro tarp dviejų kavos puodelių, jis lydi kasdieninį gyvenimą ir šventes, jis galiausiai sutaiko tuomet, kai du karštakošiai kimba vienas kitam į plaukus“ laikė objektyvaus pobūdžio informacija apie Italijoje susiklosčiusią tradiciją ir nusprendė, kad ši frazė nėra alkoholio reklama. Teisėjų kolegija pažymi, kad objektyvus informacijos pobūdis savaime nereiškia, kad tokia informacija negali būti alkoholio reklama. Kaip minėta alkoholio reklamos sąvoką sudaro du elementai – pateikta informacija turi skatinti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, ir ji turi būti susijusi su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtoje frazėje alkoholio vartojimas siejamas su socialine sėkme, nes alkoholio vartojimas pateikiamas kaip natūrali kasdienio gyvenimo dalis, kaip veiksminga socialinių konfliktų sprendimo ir socialinių ryšių stiprinimo priemonė. Minėta fraze formuojamas palankus alkoholio įvaizdis, taigi skatinamas jo vartojimas. Todėl teisėjų kolegija daro išvada, kad minėta frazė yra alkoholio reklama, pažeidžianti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 8 punktą.

Kartu pažymėtina, kad teisėjų kolegijos išvada, jog pirmiau minėtos dvi frazės („Lui Pasteras tvirtino, kad „vyną galima vadinti sveikiausiu ir higieniškiausiu gėrimu“ ir „Vynas ant valgiais nukloto stalo atrodo savaime suprantamas dalykas, vyno taurę italai išgeria prie baro tarp dviejų kavos puodelių, jis lydi kasdieninį gyvenimą ir šventes, jis galiausiai sutaiko tuomet, kai du karštakošiai kimba vienas kitam į plaukus“) yra draudžiama alkoholio reklama, nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo konstatuota, kad ginčijamos frazės yra draudžiama alkoholio reklama, teisėtumui ir pagrįstumui.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jis nusprendė, kad raštu nebuvo suformuluotas prašymas sušvelninti ekonominę sankciją, todėl spręsdamas dėl ekonominės sankcijos teismas būtų išėjęs už bylos nagrinėjimo ribų. Pareiškėjas, remdamasis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 dalimi, nurodo, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti mažesnę ekonominę sankciją nei įstatyme numatyta minimali jos riba. Nurodo, kad skunde esantis prašymas panaikinti Tarnybos nutarimą apima ir prašymą sumažinti ekonominę sankciją, jei skunde buvo pateikti argumentai dėl ekonominės sankcijos neproporcingumo. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pateikė tik papildomus duomenis apie savo finansinę padėtį.

Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad prašymas sušvelninti ekonominę sankciją yra skundo dalyko papildymas. Iš bylos medžiagos matyti (b. l. 5-6), kad pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui yra pateikti argumentai dėl paskirtos ekonominės sankcijos akivaizdaus neproporcingumo, taip pat aiškiai remiamasi Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 dalimi. Todėl, nors pareiškėjas skunde nesuformulavo atskiro (alternatyvaus) prašymo sumažinti ekonominę sankciją, darytina išvada, kad toks prašymas skunde buvo ir turėjo būti išnagrinėtas. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 dalis nustato, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą nei šio straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos minimalios piniginės baudos.

Įvertinusi teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (pareiškėjas iškart po ginčijamo tarnybos sprendimo priėmimo atitinkamą informaciją iš tinklapio pašalino (b. l. 92), tyrimui nekliudė (b. l. 13), taip pat tai, kad žemutinė paskirtos sankcijos riba yra pakankamai griežta, ir vadovaudamasi teisingumo, protingumo kriterijais, kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pareiškėjui skirtą minimalią baudą sumažinti. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes kolegija nusprendžia pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies ir paskirtą 10 000 Lt baudą sumažinti iki 5000 Lt.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tempo Libero“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimą pakeisti - Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 3K09/52 paskirtą baudą sumažinti iki 5000 Lt.

Nutartis neskundžiama

 

 

Teisėjai                                                                              Anatolijus Baranovas

 

                                                                                           Irmantas Jarukaitis

 

                                                                                           Vaida Urmonaitė-Maculevičienė