Baudžiamoji byla Nr. 1-2233-725/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19312-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.2.20.13; 2.3.4.3; 

2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 26 d.

Kaunas

Kauno

sekretoriaujant Aurijai Morkūnaitei, 

dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui,

kaltinamajam R. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1981 m. kovo 27 d. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

R. G., žinodamas, kad jam 2018 m. birželio 13 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 10 mėnesių nuo nutarties įsiteisėjimo dienos (baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga 2019 m. gegužės 19 d.), nedalyvavo smurtinį elgesį keičiančiose programose, tokiu būdu vengė atlikti teismo nutartimi jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamasis R. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad galėjo būti, jog pagal Plungės apylinkės teismo nutartį, kuri buvo priimta jo atžvilgiu dėl smurto artimoje aplinkoje, jis turėjo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau tiek dėl jo užimtumo, tiek dėl šeimos krizių centro direktorės užimtumo jam per visą šį laiką nepavyko susiderinti programos išklausymo grafiko, taip pat sudalyvauti probacijos tarnybos pareigūnės jam pravedamuose kursuose. Prisipažįsta kaltas, kad nepadarė visų veiksmų iki galo, kad sudalyvautų minėtoje programoje. Supranta, kad baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti privalo. Skiriant bausmę, prašo atsižvelgti, kad šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, taip pat šeima yra naujo verslo kūrimo stadijoje.

Be kaltinamojo R. G. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Liudytoja J. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba Lietuvos Probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje specialiste. 2018 m. liepos 30 d. vykdymui gavo teismo nutartį, kurioje R. G. 2018 m. birželio 13 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. R. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo kontrolė buvo paskirta jai. 2018 m. rugpjūčio 14 d. R. G. atvyko į Kauno regiono skyrių ir buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės sąlygomis, tvarka, išaiškinant terminus ir atsakomybę už vengimą laikytis baudžiamojo poveikio priemonės. Tą kartą su juo nebuvo sutarta, kada jis atvyks į kursus, tačiau buvo duoti kontaktiniai duomenys Krizių centro psichologės D. B., kadangi R. G. nurodė, kad yra labai užimtas, todėl buvo suteikta galimybė bendrauti su pačia psichologe. 2018 m. rugsėjo 10 d. psichologė D. B. informavo, kad R. G. kursų dar vis nelanko. Liudytoja pastoviai bendravo su D. B., ar R. G. pradėjo lankyti kursus, tačiau visada gaudavo informaciją, kad kursų lankyti jis nepradėjo. 2018 m. lapkričio 9 d. ir 2019 m. sausio 14 d. liudytoja kalbėjo telefonu su R. G., primindama apie atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę. Jis visada nurodydavo, kad pradės lankyti. 2019 m. vasario 14 d. R. G. buvo išsiųstas raštas apie galinčią kilti atsakomybę, jeigu jis nepradės vykdyti jam paskirtos priemonės ir jis buvo įspėtas dėl vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę. 2019 m. kovo 6 d. buvo išsiųstas šaukimas R. G., kad atvyktų į Kauno regiono skyrių 2019 m. kovo 14 d. Sutartu laiku jam neatvykus, buvo išsiųstas šaukimas, kad atvyktų 2019 m. kovo 20 d. 2019 m. kovo 20 d. R. G., atvykęs į Kauno regiono skyrių, nurodė, kad išaiškinimą apie kylančią atsakomybę už vengimą vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę jis gavo, tačiau dar nepradėjo lankyti kursų. 2019 m. balandžio 9 d. jam vėl atvykus ir pasakius, kad dar kursų lankyti nepradėjo, liudytoja bandė spręsti situaciją ir nusprendė, kad bus taikomi penki susitikimai. R. G. sutiko. Buvo susitarta, kad sekantis susitikimas bus 2019 m. balandžio 16 d., tačiau jis neatvyko, parašė SMS žinutę, kad neatvyks, todėl suderino kitą datą, tačiau jis ir vėl sutartu metu nepasirodė ir daugiau su juo nepavyko susisiekti. Taigi R. G. buvo tinkamai informuotas apie jų įstaigų kontaktus, apie visas baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygas ir tvarką, taip pat kylančią atsakomybę, tačiau iš jo pusės iniciatyvos vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę nebuvo jokios. Su juo nebuvo įmanoma suderinti tinkamo laiko. R. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminas baigėsi 2019 m. gegužės 19 d. (b. l. 21–22).

Lietuvos Probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus rašte Nr. 20-G-34962 nurodyta, kad 2018 m. liepos 30 d. į Probacijos tarnybos registrą įrašytas R. G., kuris 2018 m. birželio 13 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, jam, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 10 (dešimt) mėnesių nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga 2019 m. gegužės 19 d. Kadangi R. G. neatvyksta į Kauno regiono skyrių, nedalyvauja smurtinį elgesį keičiančiose programose, baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas baigiasi 2019 m. gegužės 19 d., objektyvių ar pateisinančių priežasčių dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo Renaldas G. K. regiono skyriui nepateikė, prašo svarstyti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 9).

Plungės apylinkės teismo nutartyje užfiksuota, kad 2018 m. birželio 13 d. patvirtintas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro 2018 m. birželio 12 d. nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27540-18 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nutrauktas ir R. G., vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiąja. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 10 (dešimt) mėnesių nuo nutarties įsiteisėjimo dienos (b. l. 11–13).

Lietuvos Probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus rašte R. G. išaiškintos baudžiamojo poveikio priemonės sąlygos (b. l. 16).

Paaiškinime R. G. nurodo, kad smurtinį elgesį keičiančiose programose pradės dalyvauti artimiausiu metu, laikas ir grafikas bus suderintas. Iki šios dienos nelankė programos dėl didelio užimtumo, verslo reikalų ir kitų asmeninių priežasčių (b. l. 17).

Susitikimų lape užfiksuota, kad R. G. neatvyko pas probacijos specialistę J. J. 2019 m. balandžio 16 d., 2019 m. balandžio 18 d., 2019 m. gegužės 3 d. (b. l. 18).

Sutikime dalyvauti elgesio pataisos programoje užfiksuota, kad R. G. sutinka dalyvauti programoje (b. l. 19).

Dokumentų kopijose iš asmens bylos apie baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą užfiksuota informacija, kurioje nurodyta, kad R. G. nedalyvauja elgesio pataisos programose (b. l. 23–25).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas R. G. dėl vengimo atlikti teismo nutartimi jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę pasitvirtino.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis R. G. savo kaltę visiškai pripažino, jo kaltę taip pat patvirtina liudytojos – probacijos tarnybos pareigūnės J. J. parodymai, 2018 m. birželio 13 d. Plungės apylinkės teismo nutartis, kuria R. G. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kiti rašytiniai įrodymai. R. G. suprato, kad baudžiamojo poveikio priemonę turi įvykdyti bei ją įvykdyti turi laiku, žinojo bei suprato esančią atsakomybę už vengimą įvykdyti baudžiamojo poveikio priemonę ir nors jam buvo stengiamasi padėti šią priemonę įvykdyti, jis pats neskyrė pakankamai iniciatyvos jam skirtą įpareigojimą atlikti, taigi R. G. veikė tiesiogine tyčia, suvokė tokio neveikimo pavojingumą ir norėjo taip elgtis.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis R. G., žinodamas, kad jam 2018 m. birželio 13 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 10 mėnesių nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, vengė atlikti teismo nutartimi jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Tokiais veiksmais kaltinamasis R. G. padarė nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Dėl kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės

Kaltinamasis R. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, jis neteistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos stacionare nuo 2002 m. sausio 1 d. nesigydė, ambulatoriškai nesilankė, Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas. 

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kadangi kaltinamasis R. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, praeityje neteistas, todėl kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdžiai gailisi, į tai, kad šeimoje kaltinamasis augina tris nepilnamečius vaikus, baudos dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkis.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, mažintina vienu trečdaliu. 

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis BPK 272 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 428 straipsniu, 432 straipsniu, 

n u s p r e n d ž i a :

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir skirti jam 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti R. G. per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs nurodytą sumą, asmuo privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai. 

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                         Živilė Bliūdžiuvienė