(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 N U T A R T I S

2018 m. spalio 23 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pranešėjo Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui ADB „Gjensidige“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys M. V., G. I. bei G. V.,

                        I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad teikia keleivių vežimo paslaugas. 2016-03-15 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo stipriai apgadintas ieškovo valdomas bei naudojamas automobilis (duomenys neskelbtini). atlikus ekspertizę nustatyta, jog eismo įvykį sukėlė ir už atsiradusią žalą yra atsakingas tretysis asmuo M. V., kurio vairuojamos transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas.

2.       Iš karto po eismo įvykio, t. y. (duomenys neskelbtini), automobilis buvo pristatytas į UAB „Mototoja“ servisą defektacijai bei remontui, be to, nedelsiant apie eismo įvykį buvo informuotas ir atsakovas bei buvo pradėta žalos byla Nr. 40-405-024338 su tikslu nustatyti už žalą atsakingą asmenį ir buvo atlikta ekspertizė, be to, atlikus ekspertizę, Vilniaus apskrities policijos komisariatas 2016-04-22 pranešė draudimo bendrovei apie tyrimo pabaigą, todėl 2016-04-27 UAB „Mototoja“ servisas pradėjo derinti remonto darbų sąmatą su Draudimo kompanija „IF“, kuri buvo suderinta 2016-05-09, be to, tą pačią dieną buvo pradėtas ieškovo valdomo automobilio remontas UAB „Mototoja“ servise, kuris buvo baigtas 2016-05-31 (imtinai).

3.       Iš viso automobilis prastovoje išbuvo 81 dieną, t. y. laikotarpyje nuo 2016-03-15 iki 2016-05-31 (imtinai), ir negalėjo būti eksploatuojamas ieškovo nuolatinėje ir pagrindinėje veikloje (t. y. keleivių pervežime) ir ieškovas apskaičiavo realią ieškovo patirtą žalą (t. y. nuostolius) ir negautas pajamas per šį laikotarpį bei 2016-09-20 pateikė atsakovui prašymą dėl negautų pajamų už prastovos laikotarpį kompensavimo.

4.       Ieškovas nurodė, kad įvertinęs pelną, sąnaudas, vairuotojo darbo užmokestį ir darbdavio patirtus vidutinius mokesčius trijų mėnesių laikotarpyje iki įvykio, ieškovas paskaičiavo, jog patyrė 10 744,37 EUR sumai nuostolius, tačiau 2016-02-09 atsakovas priėmė sprendimą, kuriuo sutiko kompensuoti tik dalį ieškovo patirtų nuostolių, t. y. negautas pajamas už 22 dienas, ir vykdydamas šį sprendimą atsakovas išmokėjo ieškovui tik 2 579,64 EUR sumą.

5.       Ieškovas taip pat nurodė, jog 2016-11-27 įvyko antras eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovo valdomas bei naudojamas automobilis (duomenys neskelbtini), t. y. buvo apgadintas transporto priemonės kairysis sparnas, be to, buvo nustatyta, kad eismo įvykį sukėlė tretysis asmuo G. I., kuris vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), ir šios transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę buvo taip pat apdraudęs atsakovas, be to, po eismo įvykio 2016-11-30 automobilis buvo pristatytas į UAB „Mototoja“ servisą remontui, kuris buvo baigtas 2016-12-­19 (imtinai), todėl automobilis prastovoje išbuvo 19 dienų, t. y. laikotarpyje nuo 2016-11-30 iki 2016-12-19 (imtinai), ir negalėjo būti eksploatuojamas ieškovo veikloje.

6.       Ieškovas, įvertinęs pelną, sąnaudas, vairuotojo darbo užmokestį ir darbdavio patirtus vidutinius mokesčius trijų mėnesių laikotarpyje iki įvykio, ieškovas paskaičiavo, kad ieškovas šiuo atveju patyrė 2 110,52 EUR sumai nuostolius, tačiau 2016-03-09 atsakovas priėmė sprendimą, kuriuo sutiko kompensuoti tik dalį ieškovo patirtų nuostolių, t. y. 1 110,8 EUR sumą. 

7.       Nurodė, kad automobilis negalėjo būti tvarkomas iš karto po eismo įvykio dėl to, kad buvo atliekama eismo įvykio ekspertizė, be to, atsakovas nesiėmė priemonių proceso operatyvumui užtikrinti, be to, nepagrįstas yra atsakovo argumentas apie tai, jog didžioji prastovos laiko dalis susidarė nuo paties ieškovo, jo draudiko „IF“ ar kitų asmenų veiksmų, be to, (duomenys neskelbtini) remontas užtruko, kadangi buvo taisoma autorizuotame servise ir pagal nustatytą metodiką bei reikėjo laukti atsarginių dalių, todėl yra laikytina, kad šios aplinkybės nepriklausė nuo ieškovo valios.

8.        Iš viso ieškovas patikslintu ieškiniu prašė teismo išieškoti iš atsakovo 9 164,45 EUR nuostolių (t. y. negautų pajamų), padarytų abiejų minėtų įvykių metu.

9.       Atsakovas ADB „Gjensidige“ prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad nuostoliai dėl (duomenys neskelbtini) prastovos yra skaičiuojami atsižvelgiant į remonto sąmatą, t. y. automobiliui suremontuoti reikalingą laiką pagal formulę : remonto darbo valandos / 0,7 netoly­gumo koeficientas / 8 darbo valandų diena + 1 viena diena automobilio pridavimas / atsiėmimas po remonto, tačiau iš byloje esančios UAB „Mototoja“ PVM sąskaitos - faktūros serija MOT Nr. 084957 turinio matyti, kad automobilio remontui buvo sugaištos 71,87 valandos, todėl pagal aukščiau nurodytą formulę (duomenys neskelbtini) prastovą sudaro 71,87 val. / 0,7 / 8 + 1 = 13.83 dienų bei apvalinama kliento naudai, t. y. 14 dienų, be to, 2016-10-20 UAB “Mototoja” darbuotojas D. G. elektroniniu laišku nurodė, jog (duomenys neskelbtini) pradėtas remontuoti 2016-05-16, o remonto darbai baigti - 2016-05-31 (imtinai), t. y. remontas užtruko 16 dienų. Papildomai atsakovas pridėjo dar 5 paras (duomenys neskelbtini) ardymui, defektavimui ir sąmatos sudarymui bei 1 parą automobilio pridavimui / atsiėmimui, t. y. iš viso buvo apskaičiuotas 22 parų prastovos laikotarpis.

10.       Atsakovas sutiko, jog ieškovas iš esmės teisingai apskaičiavo negautų pajamų dydį parai, t. y. 132,65 EUR sumą, tačiau iš šios sumos ieškovas nepagrįstai neatėmė 10 % administravimo kaštų bei 2,13 EUR sumai automobilio eksploatacinių išlai­dų, todėl atsakovas, remdamasis ieškovo pateiktais duomenimis, apskaičiavo ir ieškovui išmokėjo 2 579,64 EUR sumai draudimo išmoką (132,65 EUR - 10% - 2,13) x 22).

11.       Ieškovas automobilį (duomenys neskelbtini) leido remontuoti tik 2016-04-25, t. y. praėjus daugiau negu 40 dienų nuo eismo įvykio dienos, be to, ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad būtų negalėjęs remontuoti automobilio (duomenys neskelbtini) iš karto po eis­mo įvykio.

12.       Dėl uždelsimo pradėti remonto darbus iš dalies yra atsakingas ir patsai ieškovas bei ieškovo draudikas „If P&C Insurance AS“ pagal transporto priemonės KASKO draudimo sutartį, kadangi 2016-04-28 „If P&C Insurance AS“ filialo vyriausiajam žalų ekspertui elektroniniu paštu paprašius informacijos apie automobilio (duomenys neskelbtini) kainą ir susigrąžintą PVM mokestį, ieškovo darbuotojas informaciją pateikė tik 2016-05-06, t. y. po 8 dienų, o galimus remonto kaštus ieškovo draudikas „If P&C Insurance AS“ filialas apskaičiavo tik 2016-05-09, t. y. dar po 3 dienų.

13.       Ieškovas pretenziją atsakovui dėl 2016-03-16 eismo įvykio pa­reiškė tik 2016-09-20, taigi atsakovas dėl ieškovo nepranešimo apie įvykį nedalyvavo žalos sureguliavimo procese ir niekaip negalėjo šio proceso įtakoti. Atsakovas taip pat nurodė, jog nuostoliai dėl automobilio (duomenys neskelbtini) prastovos buvo skaičiuojami atsižvelgiant į remonto sąma­tą, t. y. automobiliui suremontuoti reikalingą laiką pagal formulę: remonto darbo valandos / 0,7 neto­lygumo koeficientas / 8 darbo valandų diena + 1 viena diena automobilio pridavimas / atsiėmimas po remonto.

14.       Paskaičiuodamas prastovos laiką dėl automobilio (duomenys neskelbtini). apgadinimo atsako­vas rėmėsi UAB „Mototoja“ 2016-12-01 remonto sąmata Nr. 97776, kurioje nurodyta, kad remontui buvo sugaištos 46,1 valandos, be to, šia sąmata atsakovas bei teismas neturi teisinio pagrindo netikėti bei ja nesivadovauti, tuo labiau, jog ieškovas nepaaiškino, dėl kokių priežasčių faktiškai remontas užtruko daugiau negu mėnesį laiko, todėl pagal nurodytą formulę šio automobilio prastovą sudaro 46,1 val. / 0,7 / 8 + 1 = 9,2 dienų ir 9,2 dienų skaičius apvalinamas kliento naudai, t . y. 10 dienų, todėl remiantis ieškovo pateiktais duomenimis buvo apskaičiuota ir išmokėta 1 110,80 EUR sumai draudimo išmoka (111,08 x 10).

15.       Tretysis asmuo M. V. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovas šiuo atveju tinkamai įvertino padarytą žalą (negautas pajamas) bei jas teisingai traktavo, kaip negautą pelną už prastovą tik tuo laikotarpiu, kada automobilis (duomenys neskelbtini) buvo remontuojamas, t. y. 22 dienas.

                            II. Teismo sprendimo esmė

16.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Nurodė, kad tik 2016-04-28 draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“ filialo vyriausiajam žalų ekspertui elektroniniu paštu paprašius informacijos apie automobilio kainą ir sugrąžintą PVM mokestį, ieškovo darbuotojas šią informaciją atsakovui pateikė tik 2016-05-06, t. y. po 8 dienų, o galimus remonto kaštus draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialas apskaičiavo tik 2016-05-09, t. y. dar po trijų dienų, be to, ieškovas pretenziją atsakovui dėl 2016-03-16 eismo įvykio pareiškė tik 2016-09-20, todėl darytina išvada, kad atsakovas dėl ieškovo nepranešimo apie įvykį neturėjo jokios galimybės dalyvauti žalos sureguliavimo procese ir niekaip negalėjo įtakoti jo eigos ar trukmės.

17.       Didžioji prastovos laiko dalis susidarė dėl paties ieškovo ir jo draudiko ar kitų asmenų veiksmų (ar neveikimo) (t. y. nesavalaikių kreipimųsi, nesavalaikių ir operatyvių paklausimų – atsakymų gavimų ir kt.), be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tas aplinkybes, jog ieškovui buvo neleidžiama ir draudžiama iš karto po įvykio remontuoti automobilius, todėl atsakovas, nesant kitų pagrįstų rašytinių įrodymų, pargrįstai apskaičiavo bei išmokėjo ieškovui 2579,64 EUR sumai draudimo išmoką, remiantis PVM sąskaitoje – faktūroje oficialiais nurodytais duomenimis apie automobilio remonto trukmę, todėl ieškovo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip neįrodyti.

18.       Be to, iš visos bylos medžiagos turinio matyti, kad nuostoliai dėl automobilio (duomenys neskelbtini) prastovos buvo taip pat atsakovo suskaičiuoti, atsižvelgiant į remonto sąmatą, t. y. automobiliui suremontuoti reikalingą laiką pagal formulę (remonto darbo valandos / 0,7 netolygumo koeficientas / 8 darbo valandų diena + viena diena automobilio pridavimas / atsiėmimas po remonto). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat matyti, jog atsakovas, apskaičiuodamas prastovos laiką, rėmėsi UAB „Mototoja“ 2016-12-01 remonto sąmata Nr. 97776, kurioje yra nurodyta, kad remontui buvo sugaišta 46,10 valandos (46,1 val. / 0,7 / 8 + 1 = 9,2 dienų), be to, atsakovas taip pat suapvalino dienų skaičių iki dešimties dienų ieškovo naudai, todėl ieškovui nepateikus jokių paaiškinimų dėl kokių priežasčių remontas užtruko daugiau negu mėnesį laiko bei nesant jokio teisinio pagrindo abejoti minėta sąmata, teismas daro išvadą, jog automobilio remonto laikotarpis yra pilnai įrodytas sąmata ir nesant jokių pagrįstų rašytinių įrodymų bei remiantis sąmatoje nurodytais duomenimis, atsakovas pagrįstai ir teisėtai ieškovo pateiktais duomenimis apskaičiavo ir išmokėjo ieškovui 1 110,80 EUR sumai draudimo išmoką (111,08 x 10), todėl ieškovo argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti.

19.        Nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių tas aplinkybes, kad automobilio (duomenys neskelbtini) ieškovas negalėjo remontuoti dėl atliekamos eismo įvykio ekspertizės, t. y. byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas būtų negalėjęs remontuoti šio automobilio iš karto po eismo įvykio, be to, taip pat nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių tai, jog automobilis (duomenys neskelbtini) taip pat negalėjo būti suremontuotas greičiau ir anksčiau dėl neva tai užsakytų detalių laukimo, todėl ieškovo argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti.

20.       Ieškovas turėjo visas galimybes laiku surinkti ir pateikti teismui visus įrodymus, pagrindžiančius ieškovo ieškinį, juo labiau, kad ieškovas ieškinyje jau nuo pat pradžių buvo nurodęs tas aplinkybes, jog automobilio (duomenys neskelbtini) ieškovas negalėjo remontuoti dėl atliekamos eismo įvykio ekspertizės, o automobilis (duomenys neskelbtini) negalėjo būti suremontuotas greičiau dėl neva tai užsakytų detalių laukimo.

                III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

21.       Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai. Ieškovas taip pat prašė priimti naujus įrodymus- 2017-12-11 UAB „Mototoja“ pranešimą, kad automobilis (duomenys neskelbtini) servise nebuvo pradėtas remontuoti nuo 2016-03-16 iki 2016-04-22 dienos, todėl, kad tik 2016-04-22 buvo gautas Vilniaus miesto VPK sprendimas dėl tyrimo užbaigimo. Atsižvelgiant į tai, UAB „Mototoja“ servisas neturėjo galimybės derinti remonto išlaidų sąmatos su privalomojo draudimo bendrove pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (TPVCADĮ).

22.       Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl atsakovo apdrausto asmens kaltės, ieškovas iki nebuvo atliktas automobilio remontas, negalėjo eksploatuoti automobilio ir gauti pajamų. Priešingai nei teigė teismas, tiek nuostolių dydį, tiek remonto eigą įrodė ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai apie tyrimo bei remonto eigą, ir pažymos apie negautas pajamas.

23.       Teismo sprendimas nemotyvuotas.

24.       Atsakovas  ADB „Gjensidige“ prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad apeliantas pavėluotai pateikė naują įrodymą - 2017-12-11 UAB „Mototoja“ pranešimą. Ieškovas turėjo galimybę įrodymus pateikti pirmosios instancijos teisme.

25.       Jei teismas priimtų naują įrodymą, jame nurodytų aplinkybių nepakanka pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui. UAB „Mototoja“ klaidingai nurodė, kad remonto sąmata buvo derinama su draudimo bendrove (atsakovu). Faktiškai sąmata buvo derinama su ieškovo KASKO draudimo bendrove IF P and C Incurance AS.

26.       Servisas su atsakovu sąmatos nederino. Jei ieškovas būtų operatyviai pranešęs atsakovuiapie įvykį, atsakovas būtų turėjęs operatyviai suderinti sąmatą su servisu, kad šis kuo greičiau atliktų remontą. Eismo įvykis įvyko aiškiomis aplinkybėmis. Policijos tyrimas buvo atliekamas tik dėl to, kad įvykio metu buvo sužaloti abu vairuotojai. UAB „Mototoja“ pranešime nepaaiškinama, kokiu būdu policijos tyrimas trukdė remontuoti automobilį, nėra duomenų, kad būtų atliekama ekspertizė, buvo uždrausta remontuoti automobilį.

27.       KASKO draudimo išmokos išmokėjimui kalto asmens nustatinėjimas nereikšmingas.

28.       Pats ieškovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nesugebėjo atsakyti į atsakovo keliamus klausimus, ar pagrįsti savo nurodomų aplinkybių rašytiniais įrodymais.

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, išvados ir argumentai

29.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

30.       Teisėjų kolegija priima naujai pateiktą naują įrodymą - 2017-12-11 UAB „Mototoja“ pranešimą, nes tai neužvilkins bylos nagrinėjimo, naujas įrodymas buvo gautas išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, atsakovas turėjo galimybę ir pasisakė dėl šio įrodymo vertinimo.

31.       Pagal TPVCADĮ 19 str. 6 d. atsakingas draudikas moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Dėl to ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad faktinė automobilių prastovos trukmė buvo objektyviai neišvengiama.

32.       Dėl  automobilio (duomenys neskelbtini) prastovos negautų pajamų (8164,73 EUR) apeliacinis skundas grindžiamas vieninteliu argumentu, t.y. kad automobilio (duomenys neskelbtini) nebuvo galima remontuoti nuo 2016-03-16 iki 2016-04-22, nes Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos buvo vykdomas tyrimas dėl eismo įvykio kaltininko nustatymo. Šį argumentą apeliantas grindžia savo teiginiais, bei su apeliaciniu skundu pateiktu nauju rašytiniu įrodymu - UAB Mototoja 2017-12-11 pranešimu.

33.       2017-12-11 UAB ”Mototoja“ pranešime klaidingai nurodoma, jog remonto sąmata buvo derinama su ieškovo automobilių draudimo bendrove pagal TPVCADĮ, nes iš tiesų įvykį 2015-03-16 ieškovas užregistravo KASKO draudimo bendrovėje „IF P&C Insurance AS“, su kuria servisas ir derino sąmatą. Šią aplinkybę nurodo ir apeliantas savo apeliaciniame skunde, bei kituose dokumentuose (pvz. el. laiške - bylos I tomo 88 psl.).

34.       Atsakovas jau bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog su atsakovu ADB „Gjensidige“ servisas sąmatos nederino. Byloje tokių įrodymų ir nėra. Jei ieškovas būtų laiku pranešęs atsakovui apie įvykį, atsakovas ADB „Gjensidige“ būtų turėjęs galimybę operatyviai suderinti sąmatą su servisu, kad šis kuo greičiau atliktų remontą. Atkreiptinas dėmesys, jog 2016-03-15 eismo įvykis įvyko aiškiomis aplinkybėmis, t.y. (duomenys neskelbtini) iš šalutinio kelio atsitrenkiant į pagrindiniu keliu važiavusį (duomenys neskelbtini). Tyrimas Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo atliekamas tik dėl to, jog įvykio metu buvo sužaloti abu vairuotojai.

35.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pranešime nurodytų aplinkybių nepakanka pirmosios instancijos sprendimo panaikinimui, nes pats UAB „Mototoja“ 2017-12-11 pranešimas neparemtas kitais objektyviais įrodymais, nėra duomenų, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu buvo užkirstas kelias pradėti remonto darbus.

36.       2017-12-11 UAB „Mototoja“ pranešime nepaaiškinama, dėl kokių aplinkybių Vilniaus apskrities VPK vykdytas tyrimas servisui trukdė remontuoti automobilį - byloje nėra jokių duomenų, kad VPK buvo atliekama ekspertizė, buvo uždrausta remontuoti automobilį ir panašiai. Sutiktina, kad iki 2016-04-22 Vilniaus apskrities VPK pranešimo gavimo buvo galima remonto sąmatą sudaryti ir ją suderinti su draudikais.

37.       Transporto priemonių savanoriško draudimo (KASKO) ypatumas tas, jog turtas draudžiamas nuo įvairių rizikų (įskaitant avarijos, kuomet kaltas apdrausto automobilio savininkas; stovinčio automobilio sugadinimo ir kt.), tad kalto asmens nustatinėjimas Vilniaus apskrities VPK atlikto tyrimo metu yra visiškai nereikšmingas  išmokos išmokėjimui pagal KASKO sutartį, tuo labiau, nekalbant apie sąmatos derinimą ir automobilio defektaciją.

38.       Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo pateiktų paaiškinimų bei rašytinių įrodymų viseto, atsirinkdamas tik tai, kas palanku atsakovui, nepagrįstas, nes pats ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme neatsakė į atsakovo keliamus klausimus ir nepagrindė  savo nurodomų aplinkybių rašytiniais įrodymais

39.       Dėl automobilio (duomenys neskelbtini). prastovos (1110,8 EUR)  apeliaciniame skunde nenurodoma jokių argumentų, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas dalyje dėl 1110,8 EUR reikalavimo.

40.       Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė teisės nuostatas, todėl konstatuojama, jog teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336., 337 str. 1 d. 1 p.,

                                   n u t a r i a:

        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą paliktinepakeistą.

Teisėjai                                          Andrius Ignotas

                                        Jelena Šiškina 

                                        Rūta Veniulytė - Jankūnienė