ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2018 m. lapkričio 15 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus ir Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujant

ieškovės UAB ,,Pajūrio mėsinė‘‘ atstovei advokatei G. M.,

atsakovės AB ,,Šiaulių bankas‘‘ atstovei advokatei G. L.,

apeliacine žosinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1038-1031/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“ dėl sutarties pakeitimo, tretieji asmenys byloje, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, M. G.-Z. ir uždaroji akcinė bendrovė „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pajūrio mėsinė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Šiaulių bankas“ prašydama: 1) taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždausti atsakovei imtis šių veiksmų: i) kreiptis į notarą dėl vykdomųjų įrašų dėl skolų pagal Kreditavimo sutartį išieškojimo atlikimo; ii) nutraukti Kreditavimo sutartį; 2) pakeisti Kreditavimo sutartį pratęsiant dabar numatytus Kredito/1 ir Kredito/2 grąžinimo terminus (2020 m. vasario 5 d.) papildomam laikotarpiui, t. y. išdėstant Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 4 p. Šia nauja redakcija: „4. Galutinis Kredito/1 ir Kredito/2 grąžinimo terminas ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 20 d., nenumatant tarpinių kredito grąžinimo įmokų“; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2009 m. balandžio 27 d. ieškovė ir atsakovė sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kreditavimo sutartis). Pagal šią kreditavimo sutartį bankas suteikė ieškovei 810936 Eur dydžio kreditą, skirtą investicinėms išlaidoms apmokėti (toliau – Kreditas/1). 2015 m. vasario 6 d. ieškovė ir atsakovė sudarė vienuoliktą ir paskutinį Kreditavimo sutarties pakeitimą, kuriuo bankas suteikė papildomą 469200 Eur dydžio kreditą, kurio paskirtis apyvartinių lėšų papildymas (toliau – Kreditas/2). Kreditavimo sutartyje numatyta, jog Kredito/1 grąžinimo terminas yra 2013 m. gruodžio 24 d., tačiau Kreditavimo sutarties grąžinimo terminas buvo ne kartą prailgintas, todėl Kreditavimo sutartyje numatyta, jog likutinė bendra Kreditų suma yra 1044570 Eur bei grąžinimo terminas yra 2020 m. vasario 5 d. tiek Kreditui/1, tiek Kreditui/2.

3.       2017 m. rugpjūčio 4 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl Kreditavimo sutarties pakeitimų. Ieškovė nurodė, jog dėl objektyvių priežasčių prašo pakeisti Kreditavimo sutartyje numatytus Kredito/1 ir Kredito/2 grąžinimo terminus, t. y. pakeisti Kreditavimo sutarties specialiosios dalies nuostatas. 2017 m. rugpjūčio 16 d. atsakovė pateikė ieškovei atsakymą, ji nesutiko pratęsti Kredito/1 ir Kredito/2 grąžinimo terminų, nepateikė jokių argumentų, kodėl nesutinka su ieškovės prašymu bei nepateikė kitų alternatyvių sprendimo būdų.

4.       Ieškovė nurodė, kad vykdo komercinę veiklą nuo 2001 m. rugpjūčio 10 d., yra viena didžiausių skerdyklų Lietuvoje. Prasidėjus afrikinio kiaulių maro protrūkiams, 2013 m. vasarą Rusija uždraudė kiaulienos importą iš Lietuvos, o 2014 m. Rusijai paskelbus visišką maisto produktų embargą, buvo užkirstas net jautienos produktų eksportas. 2014 m. rugpjūčio 6 d. Rusijos Federacijos Prezidento dekretu Europos gamintojų mėsos gaminiams buvo paskelbtas embargas. Absoliutus, ilgalaikis, konkrečiai prieš mėsos gaminius nukreiptas mėsos produktų embargas į Rusijos Federacijos rinką neigiamai paveikė ieškovės finansinius rodiklius. Kadangi ieškovės gaunamos pajamos iš jos gaminamos produkcijos eksporto į Rusijos rinką sudarė ženklią įmonės pajamų dalį, dėl negautų pajamų pagal sutartis su Rusijos Federacijos komerciniais subjektais ieškovė patyrė didelių nuostolių ir šių aplinkybių bei krizinių veiksnių negalėjo valdyti. 

5.       Netikėtai atsiradusios neigiamos aplinkybės – afrikinio kiaulių maro išplitimas bei absoliutaus ilgalaikio ir konkrečiai prieš mėsos gamintojus nukreiptas mėsos produktų embargas į Rusijos Federacijos rinką nebuvo ir negalėjo būti ieškovės iš anksto numatytas, nuo ieškovės valios priklausomas ar ieškovės kontroliuojamas. Nurodytos aplinkybės visiškai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visetą.

6.       Būtent dėl šių sunkių aplinkybių iekovė priėmė sprendimą inicijuoti restruktūrizacijos procesą ir Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi iškėlė ieškovei restruktūrizavimo bylą. Ieškovė restruktūrizavimo proceso metu ne kartą kėlė klausimą dėl galimybės pratęsti Kreditavimo sutartyje numatytus Kreditų grąžinimo terminus. Atsakovė, aktyviai dalyvaudama ieškovės restruktūrizavimo procese, kaip viena didžiausių ieškovės kreditorių, netikėtai pakeitė savo poziciją dėl Kreditavimo sutartyje numatytų Kreditų grąžinimo terminų pratęsimo. Atsakovė nepritarė nė vienam ieškovės parengtam ir kreditorių susirinkime pristatytam restruktūrizavimo plano projektui. Ieškovė pažymėjo, kad šiuo metu, susiduriant su finansiniais sunkumais, prisiimtus įsipareigojimus yra įvykdyti ženkliai sunkiau, nei tuo metu, kada buvo sudaryta Kreditavimo sutartis. Kredito/1 ir Kredito/2 grąžinimo terminų pratęsimas leistų ieškovei tinkamai ir stabiliai vykdyti įsipareigojimus atsakovei.

7.       Ieškovė nurodė, kad nepaisant nurodytų aplinkybių, ji išlaikė didelį klientų ratą, jį plečia, siekia didinti pardavimų apimtis ir turi potencialą bei galimybes generuoti ir didinti pajamas. Ieškovė yra tinkamai pasirengusi, kad sėkmingai tęstų savo vykdomą veiklą, sugeba perorientuoti savo verslo kryptis, sumažinti kaštus, tačiau tam yra būtinas Kreditavimo sutarties pakeitimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovei 3993 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės 9,19 Eur valstybei; laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

9.       Teismas nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog sutarties šalies finansinės būklės pablogėjimas dėl ekonominės krizės savaime nėra pagrindas taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas, konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje turi būti nustatomi ir vertinami individualiai. Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog tai, kad reikės įvykdyti kreditavimo sutartis, ieškovė žinojo jau šių sutarčių pasirašymo metu, t. y. tiek 2009 m. balandžio 27 d. sudarydama Kredito/1 sutartį su atsakove dėl 810936 Eur kredito suteikimo, tiek 2015 m. vasario 6 d., sudarydama Kredito/2 sutartį dėl papildomo 469200 Eur kredito suteikimo. Ieškovė, pasirašydama šias kreditavimo sutartis, prisiėmė su tuo susijusią sutarčių neįvykdymo riziką, sutarčių sudarymas priklausė nuo ieškovės valios.

10.       Ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, jog mėsos produktų eksportas į Rusijos Federacijos rinką būtų buvusi naujo pobūdžio ūkinė – komercinė veikla, kuri nebuvo žinoma kreditavimo sutarčių sudarymo momentu. Ieškovė, kaip įmonė, užsiimanti savo produkcijos eksportu į Rusijos Federacijos rinką, jau sutarčių sudarymo momentu turėjo įvertinti savo galimybes įvykdyti sutartines prievoles atsakovei, atsižvelgdama į Rusijos Federacijos rinkos nepastovumą ir gana dažnai Lietuvos Respublikai ir / ar kitoms Euroos Sąjungos šalims šios valstybės taikomus ekonominius suvaržymus, prekybos ribojimus ir kt. Ypač atkreiptinas dėmesys, kad antrąją kredito sutartį ieškovė su atsakove sudarė jau po krizinių veiksnių atsiradimo, todėl turėjo įvertinti riziką, kad pasiimdama, nors ir dvigubai mažesnį kreditą, turės jį laiku atiduoti. Todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė CK 6.204 straipsnio 1 dalies 2,4 punktuose numatytų sutartinių santykių keitimo papildomų sąlygų.

11.       Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kokius konkrečiai nuostolius dėl šių krizinių veiksnių patyrė bei kaip jie įtakojo Kreditavimo sutarties įvykdymą, t. y. jog įmonės gaunamos pajamos iš eksporto į Rusijos rinką sudarė ženklią įmonės pajamų dalį, faktinių finansinių nuostolių būtent dėl negauto pelno iš Rusijos Federacijos komercinių subjektų įrodymų ir pan.

12.       Teismo vertinimu, bylos duomenys ir teismo nustatytos aplinkybės dėl ieškovės finansinės būklės bei jos pradelstų skolų masto neteikia pagrindo išvadai, jog, ieškovės prašomu būdu pakeitus kredito sutarties sąlygas, būtų atkurta šalių prievolių pusiausvyra ir ieškovė savo prievolę pagal pakeistas sutarties sąlygas įvykdytų tinkamai. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi ieškovei iškelta restruktūrizavimo byla, atsisakyta iškelti bankroto bylą. Ši teismo nutartis patvirtina, kad įmonė turi finansinių sunkumų.

13.       Ieškovė nurodė, kad po 2013 – 2014 metų pasikeitusių aplinkybių jos padėtis stabilizavosi, ji įeina į naujas rinkas, finansinė padėtis gerėja, mažėja kaštai, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad ginčą nagrinėjant teisme, prievolė atsakovei būtų įvykdyta ar vykdoma. Tokios faktinės aplinkybės patvirtina išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog, pratęsus kreditų grąžinimo terminą iki 2021 m., ji turės galimybę kreditus grąžinti. Teismo vertinimu, net ir nustačius visas CK 6.204 straipsnio taikymo sąlygas, ieškovės prašomu būdu kreditavimo sutarčių sąlygų pakeitimas šios bylos faktinių aplinkybių kontekste neatkurtų šalių sutartinių prievolių pusiausvyros.

14.       Teismas sprendė, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą nukelti sutarties įvykdymo terminą iki 2021 m. liepos 20 d. nemokant tarpinių mokėjimų, iš esmės šiuo laikotarpiu siekia sau didesnės ekonominės naudos. Teismo manymu, toks ieškovės reikalavimas galėtų būti tenkinamas, teismui padarius išvadą, kad teismui modifikavus minėtą sutartį, ieškovė turės pakankamas ir realias galimybes modifikuotą sutartį įvykdyti. Nagrinėjamoje byloje teismas tokios išvados daryti negalėjo, kadangi ieškovės finansnė padėtis yra sunki, ji turi ir kitų reikšmingų prievolių kitiems kreditoriams, kurių terminas yra suėjęs ir kurių ieškovė tinkamai nevykdo.

15.       Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos įrodymus, darė išvadą, kad ieškovė neįrodė nei aplinkybių apie nuolat plečiamą klientų ratą, nei apie dalyvavimą naujose rinkose, nei apie tvarių pajamų gavimą iš naujų rinkų, todėl sprendė, kad ieškovė 2021 m. liepos 20 d., netgi nemokėdama atsakovei tarpinių įmokų, nebus pajėgi įykdyti savo įsipareigojimų, todėl tokia situacija neatitinka sandorio šalių interesų pusiausvyros.

16.       Teismas nurodė, kad ieškovė nepareiškė atsakovei prašymo dėl kredito sutarčių sąlygų keitimo tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Ieškovė dėl kreditavimo sutarčių keitimo į atsakovę su prašymu kreipėsi tik 2017 m. rugpjūčio 4 d., t. y. nuo krizinių veiksnių atsiradimo dienos praėjus net 4 metų laikotarpiui, kas rodo, jog ieškovė iki 2017 m. pradžios minėtiems kriziniams veiksniams nesuteikė išskirtinės reikšmės ir nelaikė jų esmingai lemiančiais jos, kaip kredito prievoles atsakovei vykdančios šalies, kredito sutarčių vykdymo suvaržymą, todėl teismas tokį ieškovės prašymą pakeisti sutarties sąlygas laikė nesavalaikiu. Priešingai, kaip rodo bylos aplinkybės, ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama suteikti dar vieną kreditą.

17.       Teismas pažymėjo, jog ieškovė nepaneigė fakto, kad kreditai jau nuo 2016 m. pradžios yra iš esmės negrąžinami. Jokių įmokų, siekdama grąžinti kreditus asakovei, ieškovė neatliko ir viso civilinės bylos nagrinėjimo proceso metu. Daugybiniai, ilgą laiko tarpą daryti kreditavimo sutarčių pakeitimai rodo, kad atsakovė geranoriškai bendradarbiavo su ieškove, bandė išsaugoti sutartinius šalių santykius ir padėti ieškovei atsitiesti.

18.       Teismas nurodė, kad ieškovė yra verslo subjektas, esantis rinkoje jau daugiau kaip 15 metų, todėl jai yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, taip pat ir sudarant kreditavimo sutartis. Be to, ieškovė kreditavimo sutartis su atsakove sudarė savo laisva valia, todėl turėjo pareigą prieš jas sudarant įvertinti ir savo galimybes sutartis įvykdyti, tiek ekonominio pakilimo laikotarpiu, tiek ir finansinių nuosmūkių periodais.

19.       Teismas konstatavo, jog ieškovė ne tik neįrodė visų CK 6.204 straipsnio 2 dalies sąlygų, t. y. pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodytų sutarties pakeitimo būdų, tačiau neįrodė, jog netgi modifikavus sutartis pagal ieškovės prašomas sąlygas, ji bus pajėgi tas sutartis įvykdyti. Teismo vertinimu, ieškovė reiškiamu ieškiniu iš esmės siekia sudaryti teisines sąlygas nevykdyti sutarčių (nemokėti mokėjimų) iki 2021 m. liepos 20 d., neturint jokios perspektyvos ir realios galimybės jas įvykdyti ir po nurodytos datos, todėl ieškinio reikalavimą dėl kreditavimo sutarties keitimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

20.       Skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovė (apeliantė) UAB „Pajūrio mėsinė“ prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti.

21.       Ieškovė (apeliantė) nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja pagrindai, dėl kurių Kreditavimo sutartis turėtų būti pakeista. Pirmosios instancijos teismas tokias išvadas padarė tinkamai neįvertinęs visų nagrinėjamai situacijai (bylai) reikšmingų aplinkybių. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ginčijamą situaciją reglamentuojančias teisės normas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus.

22.       Pirmosios instancjos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog CK 6.204 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygų visetas neegzistavo. Ieškovei vykdyti savo įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį pasidarė sudėtingiau, kadangi 2014 m. rugpjūčio 7 d. Rusijos Federacijos Vyriausybė priėmė nutarimą pagal kurį iš pradžių vieneriems metams buvo uždrausta įvežti į Rusijos Federaciją žemės ūkio produkciją, žaliavas ir maisto produktus, kurių kilmės šalis yra taip pat ir Europos Sąjungos narių, o 2015 m. birželio 25 d. nutarimu minėtas draudimas buvo pratęstas neterminuotam laikui. Ieškovei pasireiškė ne šiaip bendriniai neigimi ekonominės krizės padariniai, bet su politinėmis sankcijomis ir absoliučiu mėsos produktų eksporto į ieškovės tikslinę eksporto rinką draudimu tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję praradimai, kurie iš esmės nepriklausė nuo ieškovės valios, tačiau apsunkino jos galimybes įvykdyti Kreditavimo sutartis. Pirmosios instancijos teismo motyvas, jog ieškovės finansinės būklės pablogėjimas dėl ekonominės krizės savaime nesudaro pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnio, laikytinas pernelyg apibendrintu ir visiškai neatitinkančiu individualaus nagrinėjamo ginčo konteksto, kadangi ieškovės nuostoliai dėl tikslinės eksporto rinkos praradimo po politinių sankcijų negali būti prilyginami šiaip ekonominei krizei ar finansinės būklės pablogėjimui. Paskelbtas embargas turėjo esminę neigiamą įtaką ieškovės galimybėms vykdyti įsipareigojimus atsakovei. Embargo padariniai atsakovei pasireiškė ne momentiškai, bet turėjo tęstinį neigiamą poveikį.

23.       Kreditavimo sutarties sudarymo metu Rusijos Federacija nebuvo paskelbusi embargo mėsos ir jos gaminių importui iš Europos Sąjungos valstybių. Ieškovė neturėjo jokių galimybių numatyti, kad Rusijos Federacija paskelbs embargą. Netgi ir banko atstovai, pasirašydami Kreditavimo sutartis su verslo subjektu, kurio verslo planai buvo paremti eksporto į Rusijos rinką plėtra, šių aplinkybių nenumatė. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovei, kaip veikiančiai finansinių paslaugų srityje ir dalyvaujančiai tarptautinėse rinkose, turinčiai galimybę prognozuoti tiek šalies, tiek pasaulio ekonominę situaciją, neabejotinai taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, nei palyginti siauroje mėsos gamybos ir eksporto srityje veikiančiam ūkio subjektui. Kreditavimo sutarties sudarymo laikotarpiu Rusijos Federacija nei Lietuvos Respublikai, nei Europos Sąjungai embargo apribojimų nebuvo taikiusi, todėl klaidinga pirmosios instancijos teismo prielaida, kad ieškovė, kaip įmonė, užsiimanti savo produkcijos eksportu į Rusijos Federacijos rinką, jau Kreditavimo sutarties sudarymo momentu turėjo įvertinti savo galimybes įvykdyti sutartines prievoles atsakovei. Paskelbtas draudimas įvežti mėsos produkciją nėra įpasta verslo rizika, su kuria paprastai susiduria verslo subjektai, tai išskirtinė aplinkybė, kurios protingai nebuvo galima numatyti ir išvengti. 

24.       Ieškovė (apeliantė) nurodė, jog negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovė laiku atsakovei nepateikė prašymo dėl Kreditavimo sutarties sąlygų keitimo. Ieškovė visais būdais stengėsi Kreditavimo sutartį vykdyti esamomis sąlygomis. 2009 m. balandžio 27 d. kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovė ieškovei suteikė 810936 Eur dydžio kreditą, o šio kredito negrąžintas likutis šiuo metu besudaro 587370,28 Eur, kas reiškia, kad ieškovė savo įsipareigojimus vykdė ir yra grąžinusi beveik trečdalį Kredito/1 sumos. Netgi po terminuoto pirmojo embargo eatpo paskelbimo ieškovė savo įsipareigojimų atsakovei nenustojo vykdyti. Atsakovei įkeisto turto apimtis sudaro 694448 Eur, įkeisto turto pagal Kredito/1 sutartį yra daugiau, nei likusi skola. Bendrai Kredito/1 ir Kredito/2 įvykdymui užtikrinti atsakovės naudai iš viso yra įkeista materialaus ilgalaikio turto už 1029248,74 Eur, be to dar yra ir UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ garantijos. 

25.       Pirmosios instancijos teismo sprendime pateikti tikrovės neatitinkantys faktai, jog esą daugybiniai, ilgą laiko tarpą daryti kreditavmo sutarčių pakeitimai rodo, kad atsakovė geranoriškai bendradarbiavo su ieškove, bandė išsaugoti sutartinius santykius ir padėti ieškovei išsitiesti. Faktinė situacija buvo visiškai priešinga – atsakovė, pasinaudojusi susidariusia situacija, pagerino savo, kaip stipresnios šalies, padėtį užsitikrindama papildomus saugiklius. Iki embargo susiklostę tarp ieškovės ir atsakovės tęstiniai faktoringo santykiai, ta pačia apimtimi, atsakovės reikalavimu, buvo transformuoti į Kreditą/2.

26.       Atsakovė, kurios reikalavimo teisė yra privilegijuota, savo interesus linkusi patenkinti greičiau nei kiti kreditoriai, t. y. siekia įmonės bankroto, nepaisydama įmonės ir kitų jos kreditorių likimo bei ekonominių ir socialinių padarinių. Bendrovė deda visas pastangas laikiniems sunkumams pašalinti ir ketinimas kelti restruktūrizavimo bylą, kurioje bus numatyta atsiskaitymų tvarka ir terminai, tik patvirtina įmonės gerus siekius. Ieškovei iškėlus restruktūrizavimo bylą, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2017 m. liepos 20 d. įsijungė specialus teisinis režimas, t. y. prievolių kreditoriams moratoriumas. Iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo nebuvo suėję kreditų grąžinimo terminai, o kreditorių kreditoriniai reikalavimai, kuriems mokėjimo terminai buvo suėję anksčiau, buvo numatyti tenkinti anksčiau nei ieškovės prievolės atsakovei. Teismas aplinkybę, jog restruktūrizavmo periodu ieškovė nemokėjo atsakovei kredito įmokų ir palūkanų, nepagrįstai traktavo kaip sąmoningą kreditavimo sutarčių pažeidimą.

27.       Ieškovė (apeliantė) pažymėjo, jog prisiimtus įsipareigojimus yra pajėgi vykdyti, tačiau ne tokiais terminais, kurie įtvirtinti Kreditavimo sutartyje. Šiuo metu ieškovės vykdomos veiklos rodikliai stabilizavosi, įeita į naujas eksporto rinkas. Ieškovė jau yra suradusi strateginį investuotoją, kuris ketina refinansuoti ieškovės turimus įsiskolinimus didiesiems kreditoriams. Be strateginio investuotojo ieškovė pasiekė susitarimų ir su kitais investuotojais, ketinančiais prisidėti prie ieškovės veiklos, bendradarbiauti. Šiuo metu su jais vyksta derybos. Ieškovės veiklos rodikliai gerėja, jai pavyko optimizuoti kaštus, sumažinti veiklos nuostolį, vykdo einamuosius įsipareigojimus.

28.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė advokatė G. M. palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti.

29.       Atsakovė AB „Šiaulių bankas“, atsiliepdama į apeliacinį skundą, prašo jį atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

30.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė, siekdama pagrįsti, kad šio ginčo atveju turi būti taikoma pasikeitusių aplinkybių rebus sic stantibus taisyklė, remiasi nuostata, kad visais atvejais ir visomis priemonėmis turi būti siekiama išsaugoti šalių sutartinius santykius. Principą pacta sunt servanda ieškovė taiko selektyviai – tiek, kiek tinka jos reikalavimams pagrįsti, ignoruodama kitus šio principo pasireiškimo aspektus. Principas pacta sunt servanda pirmiausia reiškia, kad sutarties šalys privalo vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį ir kad visos sutarties nuostatos, taip pat ir tos, kuriomis reguliuojami vienašališko sutarties nutraukimo atvejai ir procedūra, turi šalims įstatyminę galią. Šis principas taip pat išreiškia imperatyvą sutarties šaliai, kuri dėl pasikeitusių aplinkybių kreipiasi dėl sutarties sąlygų pakeitimo, visomis priemonėmis vykdyti sutartį, tačiau tokio imperatyvo ieškovė nepaiso.

31.       Atsakovės vertinimu šalis, kuri reikalauja taikyti CK 6.204 straipsnį ir teismo sprendimu pakeisti sutartį, privalo pati įrodyti, jog, patenkinus jos reikalavimą, sutartinių prievolių pusiausvyra gali būti atkurta. Jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtino ieškovės galimybės 2021 m. įvykdyti Kreditavimo sutartį. Ieškovė privalėjo pateikti skaičiavimus, pagrįstus įrodymais, kad iki 2021 m. liepos 20 d. ji ne tik sugebės padengti susidariusį įsiskolinimą, bet ir sugebės grąžinti visą kreditą ir su naudojimusi kreditu susijusias lėšas (palūkanas ir delspinigius). Tačiau tokių įrodymų byloje nėra, tokie įrodymai nebuvo pateikti ir su apeliaciniu skundu. Ieškovė savo pajėgumą įvykdyti sutartį ieškinyje ir apeliaciniame skunde bando pagrįsti bendro pobūdžio samprotavimais, jos teiginiai yra deklaratyvūs, nekonkretūs ir niekaip nepatvirtina galimybių 2021 m. įvykdyti modifikuotą sutartį. Atsakovė nežino, apie kokį strateginį investuotoją ieškovė kalba ir turi didelių abejonių, ar toks investuotojas apskritai egzistuoja, ar tai nėra kažkokia išgalvota fikcija, siekiant užvilkinti ir supainioti bylinėjimąsi su didžiausiais įmonių kreditoriais. Atsakovė pažymėjo, jog apie tokį strateginį investuotoją ieškovės ir su ja veikiančių įmonių atstovai kitose bylose kalba jau nuo 2017 m., bet jokie investiciniai procesai šioje įmonių grupėje nevyksta, visos įmonės turi didelių finansinių problemų.

32.       Ieškovė šiuo atveju neturi pagrindo remtis CK 6.204 straipsniu kadangi ieškovė neįvykdė teisinio reikalavimo kreiptis dėl sutarties pakeitimo tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo; ieškovė, susiedama savo veiklą išimtinai su Rusijos rinka, prisiėmė tokios situacijos atsiradimo riziką; ieškovė siekia pakeisti sutartį, kuri buvo keista jau po aplinkybių, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą keisti sutartį, atsiradimo. Atsakovės vertinimu, 3–4 metų laikotarpis, praėjęs po aplinkybių, kuriomis ieškovė grindžia reikalavimą keisti sutartį, neatitinka CK 6.204 straipsnio 3 dalies nuostatų, įpareigojančių dėl sutarties pakeitimo kreiptis tuoj pat, todėl toks ieškovės reikalavimas neturėtų būti tenkinamas. Ieškovė, susiedama visą savo veiklą su Rusijos rinka, prisiėmė tokių aplinkybių atsiradimo riziką. Papildomas kreditas buvo paimtas 2015 m., t. y. jau po aplinkybių, su kuriomis šiuo metu ieškovė sieja reikalavimą keisti sutartį. 

33.       Ieškovė nuo 2016 m., t. y. daugiau negu dvejus metus, nebevykdo savo įsipareigojimų atsakovei, nors veiklą vykdo, pajamas gauna, vykdo savo įsipareigojimus vienam kreditoriui – VSDFV. Ieškovė nuo 2016 m. sistemingai pažeidžia sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų reikalavimus.  Ji nesiekia veikti atvirai ir sąžiningai, teikti atsakovei visą informaciją tiek apie tikrai ar tariamai surastąjį investuotoją bei jo tikruosius ketinimus, tiek ir apie kitus potencialius (ar realius) partnerius. Su apeliaciniu skundu buvo pateikti priedai, nurodant, kad su jais gali susipažinti tik teismas – taigi atsakovė su šiais dokumentais negali susipažinti ir negali jų vertinti. Ieškovė siekia kuo ilgiau vykdyti veiklą, neatsiskaitinėdama su kreditoriais, toks ieškovės elgesys laikytinas nesąžiningu ir negarbingu, ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškovės reikalavimų netenkinti. 

34.       Atsakovė nurodė, kad teismuose jau yra išnagrinėta precedentinė analogiška byla pagal UAB „Grimeda“ – UAB „Pajūrio mėsinė“ verslo partnerės ieškinį AB „Šiaulių bankas“. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas (bylos Nr. e2-1411-641/2017). Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi pirmos instancijos teismo sprendimas paliktas galioti (bylos Nr. e2A-772-368/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti UAB „Grimeda“ teiktą kasacinį skundą, nurodydamas, kad nėra kasacijos pagrindų. 

35.       Atsakovė byloje neginčija fakto, kad Rusijos paskelbtas mėsos įvežimo embargas galėjo turėti esminės įtakos ieškovės veiklos rezultatams, tačiau vien šios aplinkybės konstatavimas nesudaro pagrindo ieškovei vienašališkai reikalauti pratęsti kredito įmokų grąžinimo terminus.

36.               Apeliacinės instancijos teisme buvo gautas atsakovės AB „Šiaulių bankas“ prašymas „Dėl ieškovės veiksmų pripažinimo piktnaudžiavimu teise“, kuriame atsakovė prašė pripažinti UAB „Pajūrio mėsinė“ veiksmus, teikiant iš anksto žinomai nepagrįstą apeliacinį skundą, piktnaudžiavumu teise ir skirti ieškovei maksimalią baudą.

37.       Atsakovės atstovė advokatė G. L. bylos nagrinėjimo metu su ieškovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

38.       Trečiasis asmuo M. G.-Z. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Atsiliepdama į apliacinį skundą, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad pirmumas turi būti teikiamas sutarties išsaugojimui, o ne jos nutraukimui, juolab, kad ieškovės finansinė padėtis gerėja, todėl, pakeitus Kreditavimo sutartį, pratęsus kredito grąžinimo terminą, ieškovė turės realias galimybes tinkamai įvykdyti sutartinius įpareigojimus atsakovei. Pažymėjo, kad įmonių restruktūrizavimo įstatymo specifinis teisinis reguliavimas ieškovei draudė vykdyti atsakovei pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų mokėjimą, ką teismas vertino kaip sutarties pažeidimą. Įsipareigojimus, susidariusius iki nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo momento, ieškovė numatė vykdyti pagal restruktūrizavimo plano projektą. Ieškovė įrodė, kad aplinkybės, susijusios su Kredito sutarties vykdymo suvaržymu, atsirado dėl nuo ieškovės valios nepriklausančių priežasčių,  nebuvo ir negalėjo būti ieškovės iš anksto numatytos ar priklausomos nuo ieškovės valios bei ieškovės kontroliuojamos. Kredito sutartis neturi būti nutraukta, kadangi savo įsipareigojimus gali realiai įvykdyti, tačiau tam reikalingas papildomas laikas pratęsiant kreditų grąžinimo terminus.

39.       Trečiojo asmens UAB ,,Žemės ūkio paskolų garantijų fondas‘‘ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

40.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

41.       Byloje kilo ginčas dėl galimybės keisti kredito sutarčių sąlygas CK 6.204 straipsnio pagrindu.

42.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys: 1) 2009 m. balandžio 27 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė suteikė ieškovei 810 936 Eur kreditą, kurio paskirtis – investicinėms išlaidoms apmokėti; 2) 2015 m. vasario 6 d. sudarė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2009 m. balandžio 27 d. kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo ir papildymo, pagal kurią 2009 m. balandžio 27 d. kreditavimo kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pakeista ir išdėstyta nauja redakcija, ir tuo pagrindu 2015 m. vasario 6 d. sudaryta kredito sutartis su juridiniu asmeniu Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė suteikė ieškovei papildomą 469 200 Eur kreditą (Kreditas/2), kurio paskirtis - apyvartinių lėšų papildymui (gyvulių pirkimui) ir galutinis 2009 m. balandžio 27 d. kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) likutis – 575 372,45 Eur (Kreditas/1). Kredito sutarčių pabaigos terminas nustatytas 2020 m. vasario 5 d. tiek Kreditui/1, tiek ir Kreditui/2. 2009 m. balandžio 27 d. kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pratęsiant kredito grąžinimo terminus, laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 27 d. iki 2015 m. vasario 6 d. buvo keistos 6 kartus. 

43.       2017 m. rugpjūčio 4 d. prašymu dėl kreditavimo sutarčių pakeitimų ieškovė prašė atsakovės pakeisti 2015 m. vasario 6 d. Kreditavimo sutarties specialiosios dalies nuostatas, pratęsiant Kreditas/1 ir Kreditas/2 grąžinimo terminus ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 20 d., nenumatant tarpinių kredito grąžinimo įmokų, bei nurodė, jog jos galimybės vykdyti Kredito sutartį pasunkėjo dėl objektyvių priežasčių: eksporto apribojimų dėl afrikinio kiaulių maro epidemijos Lietuvoje bei Rusijos Federacijos paskelbto embargo, o Kredito/1 ir Kredito/2 grąžinimo terminų pratęsimas leistų ieškovui tinkamai ir stabiliai vykdyti įsipareigojimus atsakovui.

44.       2017 m. liepos 26 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė informavo ieškovę apie netinkamą kredito sutarčių vykdymą, t. y. tai, jog pagal Kreditavimo sutartį nuo 2016-01-30 negrąžinamas Kreditas/1 ir nuo 2016-01-05 už jį nemokamos palūkanos; nuo 2016-05-30 negrąžinamas Kreditas/2 ir nuo 2016-01-05 už jį nemokamos palūkanos, o bendra pradelsta mokėti suma yra 141 156,43 Eur bei ragino ieškovą įvykdyti sutartines prievoles. 2017 m. rugpjūčio 16 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė informavo ieškovę apie netinkamą Kreditavimo sutarties vykdymą, t. y. susidariusį 148 003,92 Eur įsiskolinimą, palūkanas ir delspinigius ir, atsakydama į 2017 m. rugpjūčio 4 d. ieškovoės prašymą, nurodė, kad nesutinka pratęsti kredito grąžinimo terminų, įspėjo, jog reikalavimų nevykdymo atveju atsakovas vienašališkai nutrauks Kreditavimo sutartį. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti kreditavimo sutartis, pratęsiant jų terminus, vadovaujantis CK 6. 204 straipsnio pagrindu.

45.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką sutartinių santykių šalys, atsiradus aplinkybių, dėl kurių vienai jų ar abiem tolesnis sutartimi prisiimtų prievolių vykdymas sutartyje nustatytomis sąlygomis tampa nepalankus, pažeidžia sutartinių santykių pusiausvyrą ir pan., turi galimybę sutartinius santykius pakeisti ar juos nutraukti. CK 6.204 straipsnyje reglamentuojamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms. Remiantis CK 6.204 straipsnio 2 dalimi, sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Be to, tam, kad dėl šių aplinkybių būtų galima keisti ar nutraukti sutartinius santykius, CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytos papildomos sąlygos: 1) tokios aplinkybės atsiranda ar tampa žinomos jau sudarius sutartį; 2) šalis ją sudarydama negalėjo protingai numatyti, kad tokių aplinkybių gali atsirasti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti (jos nepriklauso nuo tos šalies valios, šalis negalėjo užkirsti kelio joms atsirasti ir pan.); 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. CK 6.204 straipsnio 3 dalyje reikalaujama išankstinio vienos šalies kreipimosi į kitą su prašymu susitarti dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Tik šiai atsisakius keisti sutartį arba neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties sąlygų pakeitimo ar nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2012; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2013).

46.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovei, kuri kreipėsi į teismą su ieškiniu pakeisti sutarties sąlygas, tenka pareiga įrodyti CK 6.204 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimą.

47.       Ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad vykdyti įsipareigojimus atsakovei pagal kreditavimo sutatis jai tapo sudėtingiau, kadangi 2014 m. rugpjūčio 7 d. Rusijos Federacijos Vyriausybė priėmė nutarimą pagal kurį iš pradžių vieneriems metams buvo uždrausta įvežti į Rusijos Federaciją žemės ūkio produkciją, žaliavas ir maisto produktus, kurių kilmės šalis yra taip pat ir Europos Sąjungos narių, o 2015 m. birželio 25 d. nutarimu minėtas draudimas buvo pratęstas neterminuotam laikui. Ieškovė nurodė, kad ji patyrė praradimus, susijusius su politinėmis sankcijomis ir absoliučiu mėsos produktų eksporto į ieškovės tikslinę eksporto rinką draudimu.

48.       Ieškovė apeliaciniame teigė, jog minėtos aplinkybės atsirado ir jai tapo žinomos po sutarties sudarymo. Bylos duomenys - 2015 m. gruodžio 23 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštas, 2016 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos raštas, 2015 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos raštas patvirtina, jog nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. Rusijos Federacijos Vyriausybė taikė mėsos gaminių embargą, t. y. be išankstinio perspėjimo buvo įvestas draudimas ir iš Lietuvos importuoti mėsą ir jos gaminius į Rusijos Federaciją. Tačiau su ieškovės nurodytais argumentais šioje dalyje sutiktina iš dalies – šalių papildomas susitarimas dėl kreditavimo 2015 metais yra pasirašytas jau įvedus ekonomines sankcijas.

49.       Ieškovė taip pat nurodė, jog šių aplinkybių sutarčių sudarymo metu ji negalėjo protingai numatyti ir kontroliuoti. Ieškovės teigimu, kreditavimo sutarties sudarymo laikotarpiu Rusijos Federacija nei Lietuvos Respublikai, nei Europos Sąjungai embargo apribojimų nebuvo taikiusi, todėl ji neturėjo jokių galimybių numatyti, kad Rusijos Federacija paskelbs embargą, to nenumatė ir atsakovė, pasirašydama sutartį. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad visų pirma įvertinti savo galimybes tinkamai įvykdyti sutartį turi ta sutarties šalis, kuri įsipareigojimus prisiima. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada,  jog ieškovė, kaip įmonė, užsiimanti savo produkcijos eksportu į Rusijos Federacijos rinką, jau sutarčių sudarymo momentu (2009 m., 2015 m.) turėjo įvertinti savo galimybes įvykdyti sutartines prievoles atsakovui, atsižvelgiant į Rusijos Federacijos rinkos nepastovumą ir gana dažnai Lietuvos Respublikai ir/ar kitoms Europos Sąjungos šalims šios valstybės taikomus ekonominius suvaržymus, prekybos ribojimus.

50.       Vertinant, ar egzistuoja visos sąlygos taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas, būtina nustatyti, ar aplinkybės, kuriomis šalis grindžia reikalavimą pakeisti sutartį, yra objektyvios – nepriklauso nuo šalies valios. Nors nagrinėjamu atveju įrodyti CK 6.204 straipsnyje nurodytų sąlygų visetą pareiga tenka ieškovei, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kokius konkrečiai nuostolius dėl šių krizinių veiksnių patyrė bei kaip jie įtakojo Kreditavimo sutarties įvykdymą, nes dėl finansavimo termino pratęsimo ieškovė į atsakovę kreipėsi ne vieną kartą.

51.       Pagal CK 6.204 straipsnio 2 dalies 4 punktą šalis, prašydama pakeisti sutartinių įsipareigojimų vykdymą, pasikeitus aplinkybėms, taip pat privalo įrodyti, kad sudarydama sutartį nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Toks rizikos prisiėmimas gali būti aiškiai išreikštas arba numanomas. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių papildomas susitarimas dėl kreditavimo tarp šalių 2015 metais buvo pasirašytas jau po ekonominių sankcijų paskelbimo 2014 metais. Teisėjų kolegija turi pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė taip pat turėjo galimybę ir numanyti tokias aplinkybes. Ieškovė savo ūkinę veiklą siejo tik su Rusijos rinka, kuri nėra Europos Sąjungos šalis, ir, kaip jau buvo minėta, privalėjo atsižvelgti į Rusijos Federacijos Europos Sąjungos taikomas ekonomines sankcijas. 

52.       CK 6.204 straipsnio 3 dalis numato, kad nukentėjusios šalies prašymas sutartį pakeisti turi būti pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Nagrinėjamu atveju ieškovė į atsakovę dėl sutarčių sąlygų pakeitimo kreipėsi 2017 metais, praėjus trims metams po Rusijos Fedracijos įvestų ekonominių sankcijų. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad per šį laikotarpį ji dėjo pastangas, kad sutartis būtų įvykdyta tinkamai, nuo pirmojo embargo etapo paskelbimo sugebėjo atsakovei sumokėti trečdalį kredito sumos. Tačiau byloje esantys duomenys paneigia tokią ieškovės poziciją. Papildomas susitarimas dėl kredito 2015 metais buvo sudarytas jau po Rusijos Federacijos paskelbtų ekonominių sankcijų. Be to, ieškovė neginčija fakto, kad nuo 2016 metų nebevykdo savo įsipareigojimų pagal kredito sutartis. Ieškovė tokį savo elgesį grindžia tuo, kad įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2017 m. liepos 20 d. įsijungė specialus teisinis režimas, o pirmosios instancijos teismas prievolių nevykdymą atsakovei šiuo laikotarpiu vertino kaip sąmoningą įsipareigojimų nevykdymą. Tačiau bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu ieškovės atstovė pripažino, kad kredito sutartys nevykdomos ir po restruktūrizavimo bylos nutraukimo.

53.        Ieškovė (apeliantė) pažymėjo, jog prisiimtus įsipareigojimus yra pajėgi vykdyti, tačiau ne tokiais terminais, kurie įtvirtinti Kreditavimo sutartyje. Šiuo metu ieškovės vykdomos veiklos rodikliai stabilizavosi, įeita į naujas eksporto rinkas. Ieškovė jau yra suradusi strateginį investuotoją, kuris ketina refinansuoti ieškovės turimus įsiskolinimus didiesiems kreditoriams. Tačiau sutiktina su atsakove, kad ieškovė, nurodydama tokias aplinkybes, nepateikė nei atsakovei, nei teismui šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Jau 2018m. liepos 25 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje (civilinė byla Nr. e2-1284-381/2018), sprendžiant nutarties atsisakyti ieškovei kelti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą teisėtumą, buvo pažymėta, kad ieškovė neteikia jokių įrodymų apie realų strateginį inventuotoją ar bent pradinius sutarties su strateginiu investuotoju vykdymo etapus, o ieškovės teikiami įrodymai yra bendro pobūdžio planai investuoti į mėsos perdirbimo įmones. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu ieškovės atstovė tvirtino, kad yra realus strateginis investuotojas, tik ieškovė nenori atskleisti šių duomenų atsakovei. Tačiau nepateikus tokių duomenų kitai sutarties šaliai, akivaizdu, jog atsakovė negali įvertinti, ar ieškovė yra pajėgi vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartis, jei jos bus pratęstos. Ieškovė teikė teismui duomenis apie strateginį investuotoją, tačiau bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu teismui atsisakius juos pripažinti konfidencialia bylos medžiaga, savo prašymo teikti šiuos įrodymus teismui atsisakė. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė ir 2021 m. liepos 20 dienai, netgi nemokėdama atsakovei tarpinių įmokų, nebus pajėgi įvykdyti savo įsipareigojimų.

54.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl baudos paskyrimo

55.       Atsakovė byloje yra pareiškusi prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovė, inicijuodama šį ginčą, siekia sukurti kliūtis iškelti jai bankroto bylą. Nagrinėjamoje byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, vykstant ginčui dėl kredito sutarčių pakeitimo, ieškovės kreditoriniai įsipareigojimai atsakovei negali būti vertinami kaip pradelsti. Atsakovės nuomone ieškovė, pateikdama apeliacinės instancijos teismui eilę prašymų, siekia užvilkinti pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimą.

56.        Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta pareiga šalims procesinėmis teisėmis naudotis tinkamai, sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu. Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 103 straipsnyje, gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenimis, jų atstovams ar kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą kaip vieną iš teismo nuobaudų rūšių teismas gali paskirti tik CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 straipsnio 1 dalis). CPK 95 straipsnyje yra įtvirtinti du savarankiški atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (skundo) pareiškimas, 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas paskirti baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo, prašymo ar kito procesinio dokumento) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

57.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad ieškovo ieškinys buvo atmestas, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo piktnaudžiavimo procesu fakto, nenustačius jo nesąžiningumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-249/241/2015). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

58.       Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė yra nesąžininga, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl šis atsakovės prašymas netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas atmestas, todėl ieškovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

60.       Atsakovė prašo iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Pateikė įrodymus, jog apeliacinėje instancijoje už atsiliepimo į skundą parengimą patyrė 1210,00 Eur išlaidų, už pasirengimą teismo posėdžiui, paaiškinimų parengimą, dalyvavimą teismo posėdyje – 726,00 Eur išlaidų, viso už advokato teisinę pagalbą – 1936,00 Eur. 

61.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl iš ieškovės priteistinos atsakovei.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

          Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

          Priteisti atsakovei AB ,,Šiaulių bankas‘‘ (juridinio asmens kodas 112025254) iš ieškovės UAB ,,Pajūrio mėsinė‘‘ (juridinio asmens kodas 163720941) 1936 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.