Administracinė byla Nr. A-254-822/2024
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01885-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ričardo Piličiausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės, Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2022 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-7524 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2021 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-58“; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – ir VSDFV Panevėžio skyrius) 2022 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-58 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo R. M.“; 3) įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių perskaičiuoti pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (toliau – ir valstybinė pensija).
2. Pareiškėjas nurodė, kad iki 2021 m. gruodžio 14 d. vykdė tarnybą Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriuje jaunesniojo specialisto pareigose, buvo statutinis valstybės tarnautojas, nuo 2021 m. gruodžio 14 d. atleistas iš tarnybos į pensiją. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 14 d. pateikė VSDFV Panevėžio skyriui prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo, kuriame prašė valstybinę pensiją skaičiuoti pagal paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių nustatyto darbo užmokesčio vidurkį iš laikotarpio nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius 2022 m. sausio 14 d. priėmė sprendimą Nr. VPE_SP5-58, kuriuo pareiškėjui paskyrė 367,97 Eur per mėnesį pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą nuo 2021 m. gruodžio 15 d. neterminuotai. Pareiškėjas su jam apskaičiuotos valstybinės pensijos dydžiu nesutiko ir 2022 m. birželio 14 d. pateikė skundą VSDFV. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV 2022 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-7524 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
3. Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Panevėžio skyriaus 2022 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. VPE SP5-58 ir VSDFV 2022 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-7524, teigė, kad valstybinė pensija apskaičiuota neteisingai, kadangi apskaičiuojant pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį atsižvelgta tik į pareiginį atlyginimą, kuris apskaičiuotas pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio, ir į priedus už laipsnį (tarnybinį rangą) bei stažą. Laikotarpiu, pagal kurį skaičiuojamas valstybinės pensijos dydis, pareiškėjas ėjo pareigas, kuriose tarnyba buvo organizuojama pamainomis po 24 valandas, o tai reiškė, kad 2020 m. gruodžio 15 d. – 2021 m. gruodžio 14 d. laikotarpiu jis dirbo tiek naktimis, tiek švenčių dienomis ir už tai jam buvo mokamas padidintas atlyginimas kaip už darbą naktį, poilsio ir švenčių metu, taip pat dirbo viršvalandžius ir už tai gaudavo padidintą atlyginimą. Mokėjimai už darbą švenčių dienomis, darbą naktį ir viršvalandžius, nors tai buvo pareiškėjo darbo užmokesčio dalis, kaip ją apibrėžia Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – ir Statutas), 52 straipsnio 1 dalis, nebuvo įtraukti į Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalyje numatytą darbo užmokestį, pagal kurį jam ir yra apskaičiuotas valstybinės pensijos dydis – 367,97 Eur. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius 2022 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-58 neteisingai apskaičiavo pensiją, o VSDFV 2022 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-7524 nepagrįstai atmetė skundą, teigė, kad jie naikintini, o laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. pareiškėjo gauti apmokėjimai už darbą švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą laikytini Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyto darbo užmokesčio dalimi valstybinės pensijos dydžiui apskaičiuoti.
4. Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas nurodė, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Įstatymu bei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 (toliau – ir Nuostatai). Vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Į nustatytą darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka. Taigi Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad į darbo užmokestį, pagal kurį skiriama valstybinė pensija, įskaitomi tik trijų rūšių priedai – už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą) ir kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą).
6. Atsakovas pažymėjo, kad VSDFV Panevėžio skyrius iš pareiškėjo pateikto 2022 m. sausio 6 d. R. M. darbo užmokesčio atestato (pažymėjimo) (toliau – ir Darbo užmokesčio atestatas) nustatė, jog laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkis – 1 244,88 Eur. Vadovaudamasis pareiškėjo pateiktų dokumentų duomenimis apie pareiškėjo tarnybos laiką ir nustatytą jo darbo užmokesčio vidurkį bei Įstatymu, atsakovas 2021 m. sausio 14 d. priėmė sprendimą Nr. VPE_SP5-58, kuriuo, atsakovo teigimu, teisėtai ir pagrįstai paskyrė ir nuo 2022 m. sausio 1 d. indeksavo 376,49 Eur dydžio valstybinę pensiją. VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-58 teisėtumui ir pagrįstumui pritarta VSDFV 2022 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-7524.
7. Atsakovo nuomone, naikinti teisėtą ir pagrįstą VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimą ir įpareigoti perskaičiuoti valstybinę pensiją įtraukiant Statuto 52 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą mokėjimą „už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą“ į vidutinį darbo užmokestį, reikalingą valstybinei pensijai apskaičiuoti, kaip prašoma skunde, nebuvo pagrindo. Sprendimas priimtas vadovaujantis Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro duomenimis bei Įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, kurioje nebuvo numatyta į pareigūno nustatytą darbo užmokesčio vidurkį įtraukti mokėjimus už darbą poilsio iš švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą.
8. Atsakovas pažymėjo, kad valstybės valdžios institucijos privalo vykdyti galiojančių įstatymų nuostatas ir neturi teisės ar pareigos spręsti apie galiojančio įstatymo teisėtumą ar tinkamumą. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. VSDFV ar VSDFV teritoriniams skyriams nesuteikta teisė skirti valstybines pensijas kitaip, nei nustatyta Įstatyme ir Nuostatuose.
II.
9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjo R. M. skundą patenkino: panaikino VSDFV Panevėžio skyriaus 2022 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-58; panaikino VSDFV 2022 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-7524; įpareigojo VSDFV Panevėžio skyrių perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją, įtraukiant į Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatytą darbo užmokestį apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą per pareiškėjo nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį.
10. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:
10.1. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 14 d. pateikė VSDFV Panevėžio skyriui prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo, kuriame nurodė, jog prašo valstybinę pensiją skaičiuoti pagal pareigūno nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį iš laikotarpio nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d., ir pateikė duomenis apie tarnybos laiką ir (ar) tarnybos laikui prilyginamus laikotarpius. Per Nacionalinį bendrųjų funkcijų centrą kartu su prašymu dėl valstybinės pensijos skyrimo buvo pateiktas 2022 m. sausio 4 d. Tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapas Nr. BD-56, iš kurio buvo matyti, kad pareiškėjas 2021 m. gruodžio 14 d. atleistas iš tarnybos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. P-745 pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punktą, įgijęs 28 metų 4 mėnesių ir 25 dienų tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti. Pateiktame Darbo užmokesčio atestate nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 15 iki 2021 m. gruodžio 14 d. pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkis – 1 244,81 Eur. Iš Darbo užmokesčio atestato turinio matyti, kad apskaičiuojant vidutinį pareiškėjo darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. atsižvelgta tik į pareiginį atlyginimą, kuris apskaičiuotas pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio, ir priedus už laipsnį (tarnybinį rangą) bei stažą. Teismui pateiktos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos parengtos pareiškėjo asmeninės darbo užmokesčio kortelės (pagal dirbamą periodą) ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kurie patvirtino, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 15 d. – 2021 m. gruodžio 14 d. laikotarpiu dirbo tiek naktimis, tiek švenčių dienomis, ir už tai, kaip darbo užmokesčio priedas, jam buvo mokamas atlygis už darbą naktį, švenčių metu, viršvalandžius.
10.2. VSDFV Panevėžio skyrius 2022 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-58 paskyrė pareiškėjui 367,97 Eur dydžio valstybinę pensiją, kurios dydžiui nustatyti vadovavosi 1 244,81 Eur dydžio darbo užmokesčio vidurkiu.
10.3. Nesutikdamas su VSDFV Panevėžio skyriaus 2022 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-58, pareiškėjas 2022 m. birželio 14 d. su skundu kreipėsi į VSDFV. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, VSDFV 2022 m. liepos 19 d. raštu Nr. (18.2E) I-7524 informavo pareiškėją, kad jo valstybinė pensija apskaičiuota teisingai, pagrįstai neįskaitant darbo užmokesčio dalies už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, kuri, pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, nėra įskaitoma į nustatyto darbo užmokesčio vidurkį.
11. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl skirtingo Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies aiškinimo. Spręsdamas šį ginčą, teismas pirmiausia pažymėjo, kad atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pasirinktas Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies aiškinimo būdas ir šios normos taikymas nulėmė pareiškėjui mažiau palankų pareiškėjo valstybinės pensijos dydžio apskaičiavimą. Tai, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo subjektyviai manė, jog Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nenumatyta, jog į darbo užmokesčio vidurkį, pagal kurį apskaičiuojama valstybinė pensija, yra įskaitomas mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, nes toks įskaitymas tiesiogiai nenurodytas šioje normoje, nereiškė, kad ši Įstatymo norma nenumatė pareigos tokį apmokėjimą įskaityti į darbo užmokestį skaičiuojant valstybinės pensijos dydį.
12. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis bei Nuostatai nenumato galimybės apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį įskaičiuoti į jį ir mokėjimą už naktinį, šventinį ir viršvalandinį darbą. Tačiau teismas konstatavo, kad toks įstatymo aiškinimas yra neteisingas ir neatitinka Įstatymo prasmės ir tikslo, tai siaurinamasis įstatymo aiškinimas, grindžiamas tik lingvistiniu įstatymo teksto aiškinimu, neatsižvelgiant į sisteminį ir teleologinį teisės normų aiškinimą.
13. Teismas nurodė, kad skiriant ir mokant valstybines pensijas Įstatymo 12 straipsnio 2 dalis iš tiesų atsakovą įpareigoja vadovautis Įstatymu ir Nuostatais, tačiau tai nereiškia, kad sprendžiant klausimus, kurių tiesiogiai nereguliuoja šie du teisės aktai, neturi būti vadovaujamasi kitais įstatymais ir lydimaisiais poįstatyminiais aktais. Teismas, apžvelgęs Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, akcentavo, kad nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nekėlė klausimo, kad kokia nors pareiginės algos (tarnybinio atlyginimo) dalis turėtų būti neįskaičiuojama į darbo užmokestį valstybinei pensijai skirti. Teismo vertinimu, šioje byloje kilusio ginčo išsprendimui esminę reikšmę turėjo išaiškinimas, kas yra mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies prasme – ar pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), ar pareiginės algos (tarnybinio atlyginimo) priedas.
14. Teismas pažymėjo, jog tai, kas sudaro statutinių pareigūnų darbo užmokestį, numato Statutas ir apžvelgė Statuto 52 straipsnio 1 dalies nuostatas bei įvertino, kad darbo užmokesčio dalies išskyrimas Statuto 52 straipsnio 1 dalyje į atskirą, su kitais priedais nesusijusią, dalį, kuri vadinama ne priedu, o įvardijama mokėjimu, paaiškinamas tuo, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą apmokama skirtingu tarifu nei už darbą įprastiniu darbo laiku. Statuto 57 straipsnio 1 dalis numato, jog pareigūnams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą mokama Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nustatyta tvarka.
15. Teismas sprendė, kad sisteminis aptartų Statuto nuostatų vertinimas suponuoja tai, kad pareigūnų darbo užmokesčio mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą reglamentuoja ne tik Statutas, bet ir DK. DK 144 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalys numato, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą mokamas atitinkamai ne mažesnis kaip dvigubas arba ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. DK 145 straipsnio 1 dalis numato, kad šiame kodekse ir kitose darbo teisės normose nurodytais atvejais darbuotojui mokamos išmokos skaičiuojamos pagal jo vidutinį darbo užmokestį, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina Darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3.2 punktą, į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitomas didesnis apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais darbo ar tarnybos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais. Teismas akcentavo, kad tokie įstatyme numatyti skirtingo dydžio darbo apmokėjimo tarifai už tą patį darbą, tik atliktą specifiniu, darbuotojams mažiau palankiu laiku, pagrindžia būtinybę Statuto 52 straipsnio 1 dalyje išskirti pareiginę algą ir mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą į skirtingus šios teisės normos punktus (1 ir 5 p.), tačiau tai nereiškia, kad 5 punkte numatytas mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą yra 1 punkte numatytos pareiginės algos priedas Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies prasme. Tai patvirtina Statuto 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reglamentavimas, kuris apibrėžia apmokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą esmę. Statuto 57 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, apmokant pareigūnui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, taikomas darbo užmokestis, kurį sudaro pareigūno pareiginė alga, priedas už laipsnį ir priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Teismo vertinimu, toks reglamentavimas akivaizdžiai patvirtina, kad apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą yra ne pareiginės algos priedas, kurio įstatymų leidėjas nenurodė expressis verbis Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, o ta pati pareiginė alga su priedais už laipsnį ir už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kurią numato Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, tik mokama padidintu tarifu už tą pačią tarnybą, pareigūnų atliekamą jiems mažiau palankiu darbo laiku nei dirbant įprastinėmis sąlygomis. Teismas sprendė, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą visada mokama ta pati pareiginė alga, tik padidintu tarifu, bet ne pareiginės algos priedas.
16. Teismas akcentavo, kad Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato tik tai, kad skaičiuojant valstybinės pensijos dydį į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas) ir nurodyti atitinkami priedai, tačiau šis Įstatymas neapibrėžia, kas yra pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas) ir kada bei už ką ji mokama. Tai, teismo vertinimu, reglamentuoja minėtos Statuto, DK ir Aprašo normos. Todėl, norint teisingai apskaičiuoti 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių pareigūno nustatyto darbo užmokesčio vidurkį, nepakanka vadovautis vien tik Įstatymu ir Nuostatais, kaip pareiškėjo atžvilgiu padarė atsakovas, o būtina sistemiškai taikyti ir Statuto 52 straipsnio 1 dalies, 57 straipsnio 1 ir 2 dalių, DK 144 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalių, 145 straipsnio 1 dalies ir Aprašo 3.2 punkto nuostatas, kurios pagrindžia, kad apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą laikytinas ne priedu, kurio nenumato Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, o pareigine alga su priedais už laipsnį ir už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato įskaičiuoti į darbo užmokestį pareiginę algą (tarnybinį atlyginimą) kaip sudėtinę darbo užmokesčio dalį, taigi teismas teigė, kad apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą privalo būti įskaičiuojamas, nes tai ir yra pareiginė alga, mokama didesniu tarifu.
17. Teismas sprendė, kad atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens šioje byloje pasirinktas Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies aiškinimo būdas, neva į darbo užmokestį, pagal kurį skiriama valstybinė pensija, įskaitomi tik Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti trijų rūšių priedai, todėl apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą negali būti įskaitomas kaip nenumatytas įstatyme priedas, neatitinka plėtojamos teismų praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-767-502/2017, 2019 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-345-756/2019) aiškinant Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies taikymą, nes nagrinėjamu atveju apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą taip pat laikytinas sudėtine pareiškėjo darbo užmokesčio dalimi – pareigine alga, kuri pareiškėjui buvo sumokėta už įprastą darbą, tik atliktą tam tikru specifiniu laiku.
18. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo ginčijami sprendimai dėl jam paskirtos valstybinės pensijos yra grindžiami neteisingu ir teisiškai nepagrįstu Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies aiškinimu, teismas juos panaikino kaip neteisėtus, savo turiniu iš esmės prieštaraujančius Įstatymo 7 straipsnio 1 daliai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 2 p., 91 str. 1 d. 1 p.). Teismas atsakovą įpareigojo pašalinti padarytą pažeidimą skaičiuojant pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos dydį ir įtraukti į Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatytą darbo užmokestį apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą per pareiškėjo nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį (t. y. nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d.) (ABTĮ 88 str. 2 p.).
III.
19. Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
20. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Byloje sprendžiamo ginčo kontekste buvo būtina vertinti pareigūnui nustatytą darbo užmokesčio vidurkį. Šiuo atveju Įstatyme aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, jog į nustatytą darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, statutinių pareigūnų darbo užmokestį numato Statutas, o pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis specialiuoju Įstatymu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. spalio 17 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A146-1477/2011 konstatavo, kad Įstatymo nuostatų turinys, lingvistinis, sisteminis, loginis jų aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog Įstatyme numatytas pareigūnų ir karių tarnybos laikas pensijai skirti yra savarankiška teisinė kategorija, specialus teisinis institutas, turintis savarankišką paskirtį ir juridinę reikšmę. Taigi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas yra specialusis įstatymas, šio Įstatymo 7 straipsnyje nustatytos specialios taisyklės, kurios turi būti taikomos ir jomis vadovaujamasi nustatant pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydį. Todėl apskaičiuojant pareiškėjui nustatytą darbo užmokesčio vidurkį valstybinei pensijai skirti pagrįstai vertintos tik tos darbo užmokesčio dalys, kurios imperatyviai nurodytos Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje. Pareigūno darbo užmokesčio vidurkis apskaičiuojamas pagal jam nustatytą, o ne faktiškai priskaičiuotą ar realiai išmokėtą darbo užmokestį, t. y. nurodytu laikotarpiu teisės aktais jam nustatytą pareiginę algą, mokėtus įstatyme nurodytus priedus.
20.2. Teismas nepagrįstai neanalizavo ir sprendime nepasisakė dėl byloje pateiktų įrodymų – Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro parengto Darbo užmokesčio atestato, kuriame nurodytas apskaičiuotas pareigūno nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkis, taip pat Asmeninės darbo užmokesčio kortelės, kurioje detaliai nurodytos tuo pačiu laikotarpiu faktiškai priskaičiuotos visos faktinio darbo užmokesčio dalys (pvz., darbo užmokestis už kasmetines atostogas ir kt.).
20.3. Teismo sprendime nepagrįstai nurodyta išvada, kad mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą privalo būti įskaičiuojamas į pareigūnui nustatytą darbo užmokesčio vidurkį, nes tai yra pareiginė alga, mokama didesniu tarifu. Tokią išvadą teismas padarė analizuodamas Statuto 52 straipsnio 1 dalies, 57 straipsnio 1 ir 2 dalių, DK 144 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalių, 145 straipsnio 1 dalies ir Aprašo 3.2 punkto nuostatas. Skundžiamame sprendime iš esmės tapatinamas pareigūnui nustatytas darbo užmokesčio vidurkis Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies prasme ir vidutinis darbo užmokestis, pagal kurį skaičiuojamos DK ir kituose darbo teisės normose nurodytais atvejais darbuotojui mokėtinos išmokos (DK 145 str.). Vidutinis darbo užmokestis ir pareigūnui nustatytas darbo užmokesčio vidurkis valstybinei pareigūno pensijai skirti yra skirtingos teisinės kategorijos. Aprašas, remiantis kuriuo apskaičiuojami atostoginiai, ar kitų panašaus pobūdžio išmokų skaičiavimo tvarka negali būti prilyginama pareigūnų ir karių valstybinės pensijos apskaičiavimo tvarkai, todėl sprendime analizuojamos DK ir Aprašo normos nėra aktualios nagrinėjamo ginčo kontekste.
20.4. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog būtent atsakovas neteisingai apskaičiavo 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Atsakovas priėmė sprendimą dėl pareiškėjui skirtinos valstybinės pensijos dydžio, tačiau pagrindas šiam dydžiui apskaičiuoti buvo atsakovui pateikti duomenys pareiškėjo Darbo užmokesčio atestate, kuriuos Įstatymas ir Nuostatai įpareigoja gauti sprendžiant dėl valstybinės pensijos skyrimo.
20.5. Teismo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika neatitinka šios bylos faktinių aplinkybių. Nurodytose nutartyse buvo sprendžiama dėl atitinkamų priedų (vienu atveju – už tarnybą krizės regione specifiką, kitu – priedo už skrydžius) įskaitymo į nustatytą pareigūno darbo užmokesčio vidurkį valstybinei pensijai apskaičiuoti. Teismas nurodytose nutartyse konstatavo, kad net ir tiesiogiai Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nenumatyti priedai už tarnybą turi būti įskaitomi į darbo užmokestį, pagal kurį skiriama valstybinė pensija, jeigu tokie priedai yra tarnybinio atlyginimo sudėtine dalimi. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendime argumentavo, kad mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą yra ne priedas, o pareiginė alga. Atsakovas taip pat nei procesiniuose dokumentuose, nei pasisakydamas teisme neteigė, kad mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą laikytinas priedu. Atsakovas laikėsi pozicijos, jog nėra pagrindo įskaityti šį mokėjimą į pareiškėjui nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Todėl nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse pateikti išaiškinimai nėra aktualūs šioje byloje kilusiam ginčui.
21. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
22. Pareiškėjas atsiliepime nurodo tokius pagrindinius argumentus:
22.1. Nagrinėjant bylą nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nekėlė klausimo, kad kokia nors pareiginės algos (tarnybinio atlyginimo) dalis turėtų būti neįskaičiuojama į darbo užmokestį valstybinei pensijai skirti. Taip pat atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepateikė jokių faktinių argumentų ar paaiškinimų dėl pareigūnų valstybinės pensijos skaičiavimo ypatumų. Tuo metu apeliaciniame skunde yra dėstoma pozicija: „Pensijai visiškai nesvarbūs priskaitymas ir išmokėjimas“; „Pareigūno darbo užmokesčio vidurkis apskaičiuojamas pagal jam nustatytą, o ne faktiškai priskaičiuotą ar realiai išmokėtą darbo užmokestį, t. y. nurodytu laikotarpiu teisės aktais jam nustatytą pareiginę algą, mokėtus įstatyme nurodytus priedus“. Šių argumentų nebuvo pateikta pirmosios instancijos teismui. Be to, nėra aiškus jų pagrindimas konkrečiomis teisės normomis.
22.2. Atsakovas nei savo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu neteikė jokių paaiškinimų ir argumentų dėl byloje pateiktų dokumentų įrodomosios reikšmės vertinimo / nepagrįstumo. Todėl apeliaciniame skunde dėstomas motyvas dėl Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro parengto Darbo užmokesčio atestato bei Asmeninės darbo užmokesčio kortelės yra nesuprantamas, nes dėl nurodytų dokumentų turinio bylos nagrinėjimo metu nebuvo keliama jokių klausimų. Be to, teismas tai, kokiais tikslais buvo pateikti minėti įrodymai, nagrinėjo, todėl ir priėmė atitinkamą sprendimą.
22.3. Atsakovas klaidingai vertina teismo sprendime dėstomus argumentus ir formuluojamas teisines išvadas:
22.3.1. Atsakovas pabrėžia, kad nei procesiniuose dokumentuose, nei pasisakydamas teisme neteigė, kad mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą laikytinas priedu, tačiau tai yra netiesa. Atsiliepime pirmosios instancijos teismui atsakovo pateikto teiginio gramatinis ir loginis aiškinimas akivaizdžiai rodo, kad atsakovas mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme laikė priedu, kurio Įstatymas nenumato. Būtent dėl tokio aiškiai suformuluoto požiūrio teismas savo sprendime ir yra pažymėjęs, kad „<...> šioje byloje kilusio ginčo išsprendimui esminę reikšmę turi išaiškinimas, kas yra mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies prasme – ar pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), ar pareiginės algos (tarnybinio atlyginimo) priedas“.
22.3.2. Iš atsakovo pateikiamų argumentų galima suprasti, jog, jo nuomone, teismas minėtoje išvadoje sutapatina mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą su pareigine alga, kam, atsakovo teigimu, nėra pagrindo. Pažymėtina, jog teismas niekur savo sprendime neprilygina mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą pareiginei algai Statuto 53 straipsnio prasme. Teismo sprendime aiškinimas dėl mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą yra pateikiamas tuo aspektu, jog patvirtintų, kad šis mokėjimas nėra priedas Statuto prasme, atitinkamai neturi būti tokio suvokimo ir Įstatymo prasme.
22.3.3. Priešingai nei nurodo atsakovas, teismas savo sprendime niekur netapatina pareigūnui nustatyto darbo užmokesčio vidurkio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies prasme ir vidutinio darbo užmokesčio sąvokų (teisinių kategorijų). Teismo sprendime DK ir Aprašo normos yra analizuojamos tik dėl to paties anksčiau minėto tikslo – pagrįsti, kad apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą yra ne pareiginės algos priedas, o atskira darbo užmokesčio dalis, t. y. pareiginė alga, žinoma, su atitinkamais priedais, tik mokama padidintu tarifu.
22.3.4. Pirmosios instancijos teismo nurodomoje teismų praktikoje buvo sprendžiami ginčai dėl priedų įskaitymo į darbo užmokestį, pagal kurį skiriama valstybinė pensija. Tačiau šiai bylai yra reikšmingas minimose nutartyse formuluojamas argumentavimas, kodėl tie priedai turėjo būti įskaitomi. Jie buvo tarnybinio atlyginimo dalimi, todėl, vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, skiriant pareiškėjams valstybinę pensiją, ir turėjo būti atsižvelgiama į jiems nustatytus darbo užmokesčio vidurkius, į kuriuos turėjo būti įskaitomas ir tarnybinis atlyginimas kartu su paskirtais priedais.
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą patenkinti.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pritaria apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams ir teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas neteisingai išaiškinus bei pritaikius materialiosios teisės normas, netinkamai įvertinus rašytinius įrodymus ir nepagrįstai vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika kitokio pobūdžio byloje.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
25. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (VSDFV Panevėžio skyrius) 2022 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-58 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo R. M.“, kuriuo pareiškėjui paskirta nustatyto dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VSDFV) sprendimo, kuriuo ginčas išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo VSDFV Panevėžio skyrių perskaičiuoti pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (valstybinė pensija).
Bylos faktinės aplinkybės ir ginčo esmė
26. Nustatyta, kad pareiškėjas iki 2021 m. gruodžio 14 d. vykdė tarnybą Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriuje jaunesniojo specialisto pareigose, buvo statutinis valstybės tarnautojas, nuo 2021 m. gruodžio 14 d. atleistas iš tarnybos į pensiją. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 14 d. pateikė VSDFV Panevėžio skyriui prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo, kuriame prašė valstybinę pensiją skaičiuoti pagal paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių nustatyto darbo užmokesčio vidurkį iš laikotarpio nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d.
27. Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius 2022 m. sausio 14 d. priėmė sprendimą Nr. VPE_SP5-58, kuriuo pareiškėjui paskyrė 367,97 Eur per mėnesį pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą nuo 2021 m. gruodžio 15 d. neterminuotai.
28. Pareiškėjas su jam paskaičiuotos valstybinės pensijos dydžiu nesutiko ir 2022 m. birželio 14 d. pateikė skundą VSDFV, kuri 2022 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-7524 pareiškėjo skundą atmetė ir nurodė, kad pareiškėjui valstybinė pensija apskaičiuota teisingai, pagrįstai neįskaitant darbo užmokesčio dalies už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą. VSDFV paaiškino, kad pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalį minėta darbo užmokesčio dalis nėra įskaitoma į nustatyto darbo užmokesčio vidurkį.
29. Pareiškėjas skunde teismui teigė, kad valstybinė pensija jam apskaičiuota neteisingai, kadangi apskaičiuojant pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkį atsižvelgta tik į pareiginį atlyginimą, kuris apskaičiuotas pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio, ir į priedus už laipsnį (tarnybinį rangą) bei stažą. Laikotarpiu, pagal kurį skaičiuojamas valstybinės pensijos dydis, pareiškėjas ėjo pareigas, kuriose tarnyba buvo organizuojama pamainomis po 24 valandas, o tai lėmė, kad 2020 m. gruodžio 15 d. – 2021 m. gruodžio 14 d. laikotarpiu jis dirbo tiek naktimis, tiek švenčių dienomis ir už tai jam buvo mokamas padidintas atlyginimas kaip už darbą naktį, poilsio ir švenčių metu, taip pat dirbo viršvalandžius ir už tai gaudavo padidintą atlyginimą. Mokėjimai už darbą švenčių dienomis ir naktį bei viršvalandžius, nors tai buvo pareiškėjo darbo užmokesčio dalis, nebuvo įtraukti į darbo užmokestį apskaičiuojant pareiškėjo valstybinę pensiją.
30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino: panaikino VSDFV Panevėžio skyriaus ir VSDFV sprendimus ir įpareigojo VSDFV Panevėžio skyrių perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją, įtraukiant į Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatytą darbo užmokestį apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą.
31. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde, be kita ko, tvirtina, kad šiuo atveju Įstatymas aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, jog į nustatytą darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas yra specialusis įstatymas. Todėl apskaičiuojant pareiškėjui nustatytą darbo užmokesčio vidurkį valstybinei pensijai skirti pagrįstai vertintos tik tos darbo užmokesčio dalys, kurios imperatyviai nurodytos Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo sprendime iš esmės tapatinamas pareigūnui nustatytas darbo užmokesčio vidurkis Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies prasme ir vidutinis darbo užmokestis, pagal kurį skaičiuojamos Darbo kodekse (DK) ir kituose darbo teisės normose nurodytais atvejais darbuotojui mokėtinos išmokos, nors tai yra skirtingos teisinės kategorijos.
Bylai aktualus teisinis reguliavimas
32. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje (toliau tekste vadovaujamasi 2020 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. XIII-3348 redakcija, išskyrus atskirai nurodytus atvejus), be kita ko, įtvirtinta, kad „pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių <...> jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. <...> Į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka.“
33. Pagal Įstatymo 12 straipsnio 2 dalį (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1824 redakcija), skirdamos ir mokėdamos karių ir pareigūnų valstybines pensijas, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos ir įstaigos vadovaujasi šiuo įstatymu ir Vyriausybės patvirtintais Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (Nuostatai).
34. Nuostatų (Vyriausybės 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1450 redakcija) 18 punkte nustatyta, kad valstybinė pensija už tarnybą skiriama remiantis pareigūno, kario ar jo atstovo prašymu ir šiais dokumentais, duomenimis, be kita ko: 1) pareigūno ar kario tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape, kurio formą tvirtina VSDFV direktorius, pateiktais duomenimis apie pareigūno ar kario tarnybos laiką; 2) pareigūno ar kario darbo užmokesčio atestate (pažymėjime), kurio formą tvirtina VSDFV direktorius, pateiktais duomenimis apie pareigūno ar kario darbo užmokestį tarnyboje, įstaigoje ar institucijoje.
35. Vidaus tarnybos statutas (Statutas) (toliau tekste vadovaujamasi 2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija, išskyrus atskirai nurodytus atvejus), be kita ko, nustato vidaus tarnybos sistemos pareigūnų darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas (Statuto 1 str.). Teisingumo ministro valdymo srities statutinės įstaigos, be kita ko, yra centrinė statutinė įstaiga – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas); kitos statutinės įstaigos – Kalėjimų departamentui pavaldžios probacijos tarnybos, pataisos įstaigos, tardymo izoliatoriai (Statuto 4 str. 2 d. 1 ir 2 p.).
36. Statuto 52 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnų darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedas už laipsnį; 3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 4) priemokos; 5) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budėjimą.
37. Statuto 53 straipsnio 1 dalyje (2021 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-856 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad pareigūno pareiginė alga nustatoma taikant šio statuto priede tai pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą iš atitinkamos pareigybių grupės pareigybėms nustatytų pareiginės algos koeficientų intervalo. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra lygus Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintam atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui (toliau – bazinis dydis). Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio.
38. Pagal Statuto 57 straipsnio 1 dalį pareigūnams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą mokama DK nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apmokant pareigūnui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, taikomas darbo užmokestis, kurį sudaro pareigūno pareiginė alga, priedas už laipsnį ir priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Statuto 69 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad už viršvalandinį darbą pareigūno prašymu vietoj šio Statuto 57 straipsnyje nustatyto apmokėjimo gali būti kompensuojama suteikiant pareigūnui per mėnesį mokamą poilsio laiką, kurio trukmė apskaičiuojama viršvalandinio darbo laiką padauginus iš skaičiaus 1,5, jeigu tai nesutrikdys statutinės įstaigos veiklos. Už šioje dalyje nustatyta tvarka suteiktą poilsio laiką paliekamas pareigūno darbo užmokestis.
39. DK 144 straipsnyje (2020 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. XIII-2944 redakcija) nustatyta, kad už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis (1 d.). Už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis (2 d.). Už darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis (3 d.). Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis (4 d.).
Dėl mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą (ne)įskaitymo į darbo užmokesčio vidurkį apskaičiuojant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją
40. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nesutinka su valstybinės pensijos apskaičiavimu, kadangi apskaičiuojant pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkį pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį atsižvelgta tik į pareiginę algą, kuri apskaičiuota pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio, ir į priedus už laipsnį (tarnybinį rangą) bei už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Pareiškėjas akcentuoja, kad tarnyba buvo organizuojama pamainomis po 24 valandas, o tai reiškė, kad jis dirbo tiek naktimis, tiek švenčių dienomis ir už tai jam buvo mokamas padidintas atlyginimas, taip pat dirbo viršvalandžius. Vis dėlto mokėjimai už darbą švenčių dienomis, darbą naktį ir viršvalandžius nebuvo įtraukti į Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatytą darbo užmokestį apskaičiuojant pareiškėjo valstybinės pensijos dydį.
41. Išplėstinė teisėjų kolegija, pasisakydama dėl aptartų pareiškėjo argumentų, pirmiausia pažymi, kad Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodyto laikotarpio jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Toje pačioje normoje yra detalizuota, jog į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka. Taigi Įstatymas aiškiai apibrėžia tiek tai, kaip yra apskaičiuojama pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, tiek tai, kas konkrečiai įskaitoma skaičiuojant darbo užmokesčio vidurkį.
42. Nuostatuose yra detalizuoti dokumentai, kuriais remiantis yra skiriama valstybinė pensija už tarnybą ir priedas. Vienas iš tokių dokumentų – pareigūno ar kario darbo užmokesčio atestatas (pažymėjimas), kurio formą tvirtina VSDFV direktorius. Jame pateikiami duomenys apie pareigūno ar kario darbo užmokestį tarnyboje, įstaigoje ar institucijoje.
43. Pažymėtina, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje buvo statutinis valstybės tarnautojas (Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas), todėl pagal Statuto 4 straipsnio 2 dalį (Kalėjimų departamentui pavaldžios probacijos tarnybos, pataisos įstaigos, tardymo izoliatoriai yra teisingumo ministro valdymo srities statutinės įstaigos) jam yra taikytinos Statuto nuostatos.
44. Statute, be kita ko, yra apibrėžta, iš ko susideda pareigūnų darbo užmokestis. Pagal Statuto 52 straipsnio 1 dalį pareigūnų darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedas už laipsnį; 3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 4) priemokos; 5) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budėjimą. Taigi pagal Statutą įstatymų leidėjas expressis verbis pareiginę algą ir mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budėjimą išskyrė kaip dvi atskiras pareigūno darbo užmokesčio dalis.
45. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad Statute yra apibrėžta, kaip tiksliai apskaičiuojama pareiginė alga. Pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalį pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio. Taigi pareiginė alga yra konkretus pagal Statutą apskaičiuotas dydis. Ji nesikeičia, nepriklausomai nuo to, ar pareigūnas dirbo pamainomis, ar visomis įprastinėmis darbo dienomis. Šis aspektas puikiai atsispindi ir Darbo užmokesčio atestate, kuris buvo pateiktas siekiant apskaičiuoti valstybinės pensijos dydį. Kitaip tariant, ir dirbant poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budint to mėnesio pareiginė alga pagal Statutą išlieka tokia pati, nors pareigūno darbo užmokestis gali būti didesnis.
46. Iš aptariamų Statuto nuostatų akivaizdu, jog įstatymų leidėjas mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą siekė išskirti kaip atskirą pareigūno darbo užmokesčio dalį. Vien tai, kad Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog į darbo užmokestį valstybinei pensijai apskaičiuoti yra įskaitoma pareiginė alga ir nurodyti priedai, nereiškia, jog negali būti jokių kitų mokėjimų, kurie, įstatymo leidėjo valia, nėra įskaičiuotini į pareigūno darbo užmokesčio vidurkį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai apskaičiuoti. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nėra minimos ir priemokos, nors jos taip pat gali būti viena iš pareigūno darbo užmokesčio sudėtinių dalių.
47. Žvelgiant istoriškai, Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reguliavimas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos apskaičiavimo iš esmės nesikeitė nuo 2004 m. (keitėsi tik tai, koks laikotarpis buvo nurodytas, kaip aktualus skaičiuojant pareigūno darbo užmokesčio vidurkį). Įstatymo 7 straipsnio (2004 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. IX-2357 redakcija) 1 dalyje buvo numatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal paskutinio mėnesio, kurį pareigūnas ar karys nustoja eiti pareigas, jam nustatytą darbo užmokestį. Į šį darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka.
48. Kita vertus, 2003 m. priimto Statuto originalios redakcijos 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo numatyta, kad pareigūnams mokamos priemokos už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu. Toks reguliavimas išliko iki 2008 m. lapkričio 14 d., kada buvo priimtas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 29, 31, 36 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymas. Taigi, priėmus Statutą, mokėjimai už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu įstatymų leidėjo buvo įvardyti kaip „priemokos“, tik vėliau jie buvo pavadinti „mokėjimais“, tačiau visą tą laiką Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reguliavimas dėl to, kas įskaičiuojama į darbo užmokesčio vidurkį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai apskaičiuoti, nekito. Kaip jau minėta, pagal Įstatymą priemokos niekada nebuvo numatytos kaip viena iš darbo užmokesčio, pagal kurį apskaičiuojama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, sudedamųjų dalių. Atsižvelgiant į tai, kad keičiantis Statute įtvirtintam reguliavimui dėl mokėjimų už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, pareigūnų ir karių valstybines pensijas reglamentuojantis teisinis reguliavimas (dėl to, kas įskaičiuojama į darbo užmokesčio vidurkį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai apskaičiuoti) nepakito, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos apskaičiavimo tvarką, neketino į Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatytą darbo užmokesčio vidurkį įskaityti didesnį apmokėjimą už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu.
49. Pažymėtina ir tai, kad Statute yra įvardyta, kaip statutiniams pareigūnams yra apmokama už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą. Statuto 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuoroda į DK nustatytą apmokėjimo tvarką, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apmokant pareigūnui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, taikomas darbo užmokestis, kurį sudaro pareigūno pareiginė alga, priedas už laipsnį ir priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Pagal DK nustatytą reguliavimą (144 str.) už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą gali būti mokamas didesnis darbo užmokestis arba darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko. Statuto 69 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad už viršvalandinį darbą pareigūno prašymu vietoj šio Statuto 57 straipsnyje nustatyto apmokėjimo gali būti kompensuojama suteikiant pareigūnui per mėnesį mokamą poilsio laiką. Taigi pats pareigūnas gali pasirinkti už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą gauti ne didesnį darbo užmokestį, bet papildomas poilsio dienas ir šis pasirinkimas, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, neturėtų nulemti skirtingo pareigūno darbo užmokesčio vidurkio pareigūnų ir karių valstybinei pensijai apskaičiuoti.
50. Nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, nepagrįstai vadovavosi Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ (Aprašas). Aprašo 1 punkte (Vyriausybės 2020 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 674 redakcija) įtvirtinta, kad Aprašas nustato darbuotojo, valstybės tarnautojo, diplomato, vidaus tarnybos sistemos pareigūno, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūno ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką. Aprašas parengtas vadovaujantis DK 139 straipsnio 4 dalimi ir 145 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 89 straipsnio 10 dalimi, Statuto 51 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 45 straipsnio 5 dalimi, 50 straipsnio 10 dalimi ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 7 dalimi. Taigi Apraše yra nurodyta, kokiems konkretiems atvejams jis buvo parengtas. Visose Aprašo 1 punkte nurodytose įstatymų normose yra aiškios nuorodos į vidutinį darbo užmokestį (tarnybinį atlyginimą), apskaičiuotą Vyriausybės nustatyta tvarka.
51. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje aktualus atvejis (darbo užmokesčio vidurkio, pagal kurį nustatomas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis, apskaičiavimas pagal Įstatymo 7 str. 1 d.) nėra numatytas Aprašo 1 punkte. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nėra jokios nuorodos į „Vyriausybės nustatytą tvarką“, priešingai – Įstatyme yra expressis verbis nurodyta, kas įskaičiuojama į darbo užmokestį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai apskaičiuoti. Galiausiai skiriasi ir pats terminas – Įstatyme vartojama sąvoka „darbo užmokesčio vidurkis“, o ne vidutinis darbo užmokestis. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis Aprašu ir jame nustatytomis taisyklėmis, vertindamas tai, ar nustatant pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai apskaičiuoti, į jį turėtų būti įskaitomas didesnis apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, nes Aprašo nuostatos nereguliuoja pareigūnų ir karių valstybinių pensijų apskaičiavimo. Vidutinis darbo užmokestis pagal Aprašą ir darbo užmokesčio vidurkis pareigūnų ir karių valstybinei pensijai apskaičiuoti nėra tapačios sąvokos, tai viena nuo kitos nepriklausančios kategorijos, numatytos skirtingoms teisinėms situacijoms ir teisiškai savarankiškiems teisiniams santykiams. Įstatyme numatytas pareigūnų ir karių darbo užmokesčio vidurkis valstybinei pensijai apskaičiuoti yra savarankiška teisinė kategorija, turinti savo paskirtį ir juridinę reikšmę.
52. Išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimai dėl Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies taikymo, apskaičiuojant pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydį, pateikti šiame sprendime, atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Šiai bylai faktinėmis aplinkybėmis labai panašioje administracinėje byloje Nr. A-933-624/2024 teisėjų kolegija 2024 m. gegužės 22 d. nutartyje išaiškino, kad skiriant pareigūnų pensiją į nustatytą darbo užmokestį imperatyviai įskaitomi tik Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyti mokėjimai, į kurių sąrašą nėra įtraukti mokėjimai už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budėjimą (Statuto 52 str. 1 d. 5 p.). Teisėjų kolegija toje byloje pabrėžė, kad taikant lingvistinį teisės aiškinimo metodą (kartu su kitais) yra užtikrinamas formalių teisės reikalavimų paisymas ir atitinkamo teisinio reguliavimo turinio vienodas supratimas (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2006 m. kovo 28 d. nutarimą).
53. Nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą byloje, be kita ko, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-767-502/2017 ir 2019 m. kovo 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-345-756/2019, paminėtų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ir jų teisiniam kvalifikavimui taikytina teisė skiriasi. Pirmosios instancijos teismo nurodytose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertino, ar į Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje minimą darbo užmokesčio vidurkį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai apskaičiuoti turėjo būti įtraukti priedai už tarnybos krizės regione specifiką ir už pareigas, susijusias su ypatinga specifika. Taigi buvo vertinami būtent pareiškėjams mokėti priedai, o ne apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą. Be to, abiem aptartais atvejais pareiškėjai buvo profesinės karo tarnybos kariai, kuriems taikomas ne Statutas, o Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytas specialus reguliavimas. Pats pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui net kelis kartus akcentuoja, kad apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą nėra pareiginės algos priedas. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi, todėl nėra pagrindo remtis minėtose bylose suformuluotomis taisyklėmis dėl tam tikrų priedų įskaičiavimo į Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje minimą darbo užmokesčio vidurkį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai apskaičiuoti.
54. Galiausiai, išplėstinė teisėjų kolegija mano esant tikslinga įvertinti pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde išdėstytą argumentą dėl galimos pareigūnų diskriminacijos, kuris liko neatsakytas pirmosios instancijos teismui atmetus pareiškėjo skundą. Pareiškėjas teigė, kad susidaro diskriminacinio pobūdžio situacija, kai vieniems pareigūnams, kurių darbo laikas organizuojamas įprasta tvarka, dirbant po 8 valandas nuo pirmadienio iki penktadienio, valstybinės pensijos dydį lemia darbo užmokestis už visą jų dirbtą laiką, o kitiems pareigūnams, tokiems, kaip pareiškėjas, kurių tarnyba organizuojama pamainomis, viršijant įprastą 8 darbo valandų penkių darbo dienų savaitės laiką, nepagrįstai valstybinės pensijos dydį lemia darbo užmokestis tik už dalį dirbto laiko.
55. Išplėstinė teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo išdėstyti argumentai yra nepagrįsti, nes visiems pareigūnams pareigūnų ir karių valstybinės pensijos apskaičiavimas yra vienodas. Jis siejamas ne su pareigūno vidutiniu darbo užmokesčiu (kuris gali priklausyti nuo faktiškai dirbtų darbo dienų, gautų priedų, premijų ir mokėjimų už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą), o su darbo užmokesčio vidurkiu, kuris apskaičiuojamas Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje eksplicitiškai nustatyta tvarka, pagal kurią yra įvertinama pareiginė alga ir Įstatyme numatyti priedai. Pareiškėjas nenurodė, kad jo atžvilgiu pareiginė alga ar jos priedai būtų skaičiuoti kaip nors kitaip, nei kitiems pareigūnams, kuriems buvo skirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Pareiškėjas nenurodė ir argumentų (arba jie jau buvo argumentuotai atmesti šiame sprendime), kodėl apskaičiuojant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turėtų būti įvertinti ir kiti, Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nenumatyti, mokėjimai.
56. Tai, kad Įstatymo nuostatos dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos apskaičiavimo (apibrėžiant, kas yra įskaitoma į darbo užmokesčio vidurkį tokiai valstybinei pensijai apskaičiuoti), neturėtų būti aiškinamos plečiamai, nes yra susijusios su platesne įstatymų leidėjo diskrecija nustatyti valstybinių pensijų skyrimo sąlygas, pagrindžia ir Konstitucinio Teismo praktika. Konstitucinis Teismas yra akcentavęs, kad valstybinės pensijos savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos, taip pat nuo kitų valstybinio socialinio draudimo pensijų: jos yra mokamos iš valstybės biudžeto; jos skiriamos asmenims už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip kompensacija įstatyme nurodytiems nukentėjusiesiems asmenims (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 6 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2021 m. liepos 16 d. nutarimus); šių pensijų gavimas siejamas ne su nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmokomis, o su atitinkamu asmens statusu (tarnyba, nuopelnais ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas) (žr., pvz., 2016 m. sausio 26 d., 2020 m. birželio 3 d., 2022 m. spalio 6 d. nutarimus). Valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Konstitucijos normų bei principų, nustatyti atitinkamas šių pensijų skyrimo sąlygas (žr., pvz., 2012 m. vasario 6 d., 2015 m. gegužės 6 d., 2020 m. birželio 3 d. nutarimus); įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti inter alia nuo tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių (žr., pvz., 2015 m. gegužės 6 d., 2017 m. sausio 25 d., 2021 m. liepos 16 d., 2022 m. birželio 17 d. nutarimus).
57. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, būtent toks aiškinimas, kokį pateikia pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui, galėtų lemti situaciją, kai tam tikri pareigūnai būtų diskriminuojami kitų atžvilgiu, nes ne visiems pareigūnams, kuriems yra taikomas Įstatymas, jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra numatytas papildomas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, kai kuriems, be kita ko, suteikiant papildomas poilsio dienas. Įvertinusi visa tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija pareiškėjo argumentus dėl galimos diskriminacijos atmeta kaip nepagrįstus.
58. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovas, apskaičiuodamas pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, turėjo į jį įskaityti mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą. Įstatymas sudaro prielaidas į darbo užmokesčio vidurkį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaityti tik pareiginę algą (tarnybinį atlyginimą), taip pat nurodytus pareiginės algos (tarnybinio atlyginimo) priedus. Iš skundžiamo atsakovo sprendimo matyti, kad šios pareiškėjo darbo užmokesčio dalys ir buvo įskaitytos apskaičiuojant jam skirtinos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį.
59. Apibendrindama šiame sprendime išdėstytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai panaikino VSDFV Panevėžio skyriaus ir VSDFV sprendimus, išaiškinęs Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, kaip numatančią galimybę įskaityti į pareigūnų darbo užmokestį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai apskaičiuoti apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą. Dėl padarytų materialiosios teisės taikymo ir aiškinimo klaidų pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas. Tuo tarpu atsakovas teisingai apskaičiavo pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai apskaičiuoti ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo pareiškėjui. Trečiasis suinteresuotas asmuo, išnagrinėjęs ginčą išankstine ginčų nagrinėjime ne teisme tvarka, pagrįstai patvirtino VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimą. Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas (ABTĮ 147 str.) ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas yra atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo R. M. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Beata Martišienė
Ričardas Piličiauskas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Dainius Raižys
Skirgailė Žalimienė