Civilinė byla Nr. 3K-3-68/2007
Procesinio sprendimo kategorija 124.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Sigito Gurevičiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Lietuvos žydų bendruomenės ir pareiškėjo Kauno žydų religinės bendruomenės kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno žydų religinės bendruomenės pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims Kauno žydų bendruomenei, Kauno chasidų sinagogos religinei bendruomenei, Lietuvos žydų bendruomenei, Kauno miesto savivaldybei.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškimo esmė
Pareiškėjas Kauno žydų religinė bendruomenė prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastatai (buvusi Kauno žydų ligoninė) iki 1940 m. liepos 21 d. priklausė Kauno žydų religinėms bendruomenėms ir sudarė vieningą kompleksą su Kauno senąja sinagoga ir buvo tarybinės valdžios nusavinti (nacionalizuoti). Pareiškėjas nurodė, kad juridinis faktas reikalingas nuosavybės teisėms į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurti pagal Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymą.
Kauno miesto apylinkės teismas 2002 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškimą patenkino: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastatai (buvusi Kauno žydų ligoninė) iki 1940 m. liepos 21 d. priklausė Kauno žydų religinėms bendruomenėms ir sudarė vieningą kompleksą su Kauno senąja sinagoga ir buvo tarybinės valdžios nusavinti (nacionalizuoti).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. gruodžio 18 d. sprendimu patenkino suinteresuoto asmens Kauno miesto valdybos apeliacinį skundą, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 20 d. sprendimą, priėmė naują sprendimą – pareiškėjo Kauno žydų religinės bendruomenės pareiškimą atmetė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjo Kauno žydų religinės bendruomenės kasacinį skundą atmetė, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Pareiškėjas Kauno žydų religinė bendruomenė 2005 m. birželio 10 d. pareiškimu prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastatai, kuriuose buvo Kauno žydų ligoninė, iki 1940 m. liepos 21 d. priklausė Kauno žydų religinėms bendruomenėms ir sudarė vieningą kompleksą su Kauno senąja sinagoga ir buvo nacionalizuoti. Pareiškėjas nurodė, kad 2005 m. kovo 27 d. gavo Izraelio vyriausiojo rabino 2005 m. kovo 12 d. raštą, kuriame išdėstytos aplinkybės nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu.
Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. balandžio 20 d. nutartimi netenkino Kauno žydų religinės bendruomenės pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė nustatyti juridinį faktą, kad nurodyti pastatai (buvusi Kauno žydų ligoninė) iki 1940 m. liepos 21 d. priklausė Kauno žydų religinėms bendruomenėms ir sudarė vieningą kompleksą su Kauno senąja sinagoga ir buvo nacionalizuoti. Pareiškėjas prašė byloje atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, nurodytas Izraelio vyriausiojo rabino 2005 m. kovo 12 d. raštas, kuriame nurodyta, kad viso pasaulio žydų religinės bendruomenės visada rinkdavo aukas sinagogų, mokyklų, valgyklų, ligoninių ir pan. statybai ir išlaikymui. Teismas padarė išvadą, kad ši aplinkybė nėra naujai paaiškėjusi, nes pareiškėjų pareiškimas, istorinės pažymos patvirtina, kad buvo renkamos aukos pastatų statybai, jų išlaikymui, remontams, ligonių priežiūrai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo l straipsnio l dalimi, 2 straipsnio l ir 2 dalimis, 3 straipsnio l dalimi, 7 straipsniu, konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog 1940 m. liepos 21 d. nurodytus pareiškime pastatus nuosavybės teise valdė žydų religinė bendrija, kurios teisių perėmėjas yra pareiškėjas, ir kurie buvo iš tos bendrijos nusavinti. Teismas šią išvadą padarė įvertinęs byloje esančius įrodymus ir remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. balandžio 30 d. nutartyje nustatytais prejudiciniais faktais. Teismas padarė išvadą, kad, neįrodžius, jog ligoninė buvo valdoma žydų religinės bendruomenės nuosavybės teise, nėra pagrindo naikinti Kauno apygardos teismo 2002 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 5 d. nutartį (CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Kauno žydų religinės bendruomenės atskirąjį skundą tenkino, panaikino Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. balandžio 20 d. nutartį ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo nuo prašymo atnaujinti procesą byloje nagrinėjimo stadijos. Kolegija nustatė, kad 2005 m. birželio 10 d. Kauno miesto apylinkės teisme buvo priimtas pareiškėjo Kauno žydų religinės bendruomenės prašymas atnaujinti procesą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-8099/2002. Prašymas atnaujinti procesą teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartimi paskirtas nagrinėti teismo posėdyje. 2006 m. kovo 15 d. nutartimi teismas, vadovaudamasis CPK 232 straipsniu, nusprendė, kad byla parengta nagrinėti teismo posėdyje ir nutarė bylą nagrinėti iš esmės teismo posėdyje. Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. balandžio 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjo Kauno žydų religinės bendruomenės pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kolegija nurodė, kad CPK 370 straipsnyje nustatyta prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų stadijų, t. y. prašymo atnaujinti procesą priėmimas (CPK 370 straipsnio 2 dalis), prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas teismo posėdyje (CPK 370 straipsnio 3 dalis) ir bylos nagrinėjimas pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Kolegija nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismas pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje nagrinėjo ir sprendė vadovaudamasis bendrosiomis normomis – CPK 231 straipsnio 5 dalimi, 232 straipsniu – ir netaikė specialiųjų normų, reglamentuojančių pareiškimo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimą. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką teismo posėdyje sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas, nustatant, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ar pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Proceso atnaujinimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rašytinę nutartį, kurioje turi būti nurodytas atnaujinimo pagrindas, apibrėžiantis pakartotinio bylos nagrinėjimo pagal bendrąsias CPK taisykles ribas (CPK 370 straipsnio 3, 4 dalys). Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmė nutarties atnaujinti bylos nagrinėjimą. Kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nepriėmęs nutarties atnaujinti procesą užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, išnagrinėjęs pakartotinai bylą iš esmės, netinkamai taikė procesines teisės normas (CPK 370 straipsnio 3, 4 dalys), dėl to buvo apribotos byloje dalyvaujančių asmenų teisės žinoti bylos nagrinėjimo ribas ir tinkamai ginti savo teises ir teisėtus interesus ir galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kolegija nurodė, kad byla grąžintina iš naujo nagrinėti nuo prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijos (CPK 370 straipsnio 3 dalis), nes apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti šio pažeidimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kolegija nusprendusi perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo nepasisakė dėl atskirojo skundo argumentų, kad teismas nepagrįstai atsisakė apklausti liudytojus, dėl įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teisme.
III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu Lietuvos žydų bendruomenė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas procesą, netinkamai taikė 370 straipsnio 3, 4 dalis ir, nepriėmęs nutarties atnaujinti procesą užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo spendimu byloje, pakartotinai išnagrinėjo bylą iš esmės, nepagrįsta. Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje, tokį sprendimą pagrįsdamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 365 straipsnio 1 dalimi (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo Kauno žydų bendruomenė ir Kauno chasidų sinagogos religinė bendruomenė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartį.
Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo Kauno miesto savivaldybė prašo kasacinį skundą tenkinti, panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartį.
Kasaciniu skundu Kauno žydų religinė bendruomenė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnyje įtvirtintą draudimą peržengti apeliacinio skundo ribas, nes panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį remdamasis argumentais, kurie nebuvo nurodyti atskirajame skunde. Atskirasis skundas nebuvo grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas procesą, netinkamai taikė CPK 370 straipsnio 3, 4 dalis. Atskirojo skundo pagrindas buvo argumentai, kad teismas nepagrįstai atsisakė apklausti liudytojus, dėl įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teisme ir kt., kurių apeliacinės instancijos teismas net nesvarstė, todėl laikytina, kad atskirasis skundas apeliacine tvarka nebuvo išnagrinėtas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinių skundų argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl CPK 370 straipsnio 3 ir 4 dalių taikymo, pagrįsti.
Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teisme 2005 m. birželio 10 d. gautas Kauno žydų religinės bendruomenės pareiškimas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno žydų religinės bendruomenės pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybei. Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. liepos 1 d. nutartimi, kaip to reikalaujama CPK 370 straipsnio 2 dalyje, priėmęs prašymą atnaujinti procesą, išsiuntė prašymo nuorašus dalyvaujantiems byloje asmenims ir išaiškino teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą, paskyrė prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą (T. 2, b. l. 48). Apie teismo posėdžio vietą ir datą teismas šaukimais informavo dalyvaujančius byloje asmenis (T. 2, b. l. 49-51). Atsižvelgiant į CPK 370 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, teismo posėdis buvo paskirtas ne anksčiau kaip per keturiolika dienų nuo prašymo priėmimo dienos. Posėdis, paskirtas 2005 m. rugpjūčio 18 d., buvo atidėtas 2005 m. rugsėjo 8 d. Dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti apie naujo posėdžio laiką (T. 2, b. l. 55-57). 2005 m. rugsėjo 8 d. posėdyje paskelbta pertrauka iki 2005 m. rugsėjo 12 d. ir apie tai informuoti posėdyje dalyvavę byloje dalyvaujančių asmenų atstovai (T. 2, b. l. 83-84). 2005 m. rugsėjo 12 d. posėdyje teismas, vadovaudamasis CPK 370 straipsnio 3 dalimi, išnagrinėjo prašymo atnaujinti procesą klausimą, nutartimi atnaujino procesą ir paskyrė bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą (T. 2, b. l. 88). Teismo nutartyje nurodytas atnaujinimo pagrindas, kaip to reikalaujama CPK 370 straipsnio 3 dalyje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį nutartis atnaujinti procesą yra neskundžiama.
Atnaujinęs bylos nagrinėjimą, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 370 straipsnio 4 dalimi, bylą nagrinėjo pakartotinai ir, vadovaudamasis CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė 2006 m. balandžio 20 d. nutartį, kuria nepakeitė ir nepanaikino anksčiau priimtų sprendimų civilinėje byloje, kurioje buvo atnaujintas procesas. Dėl šios nutarties dalyvaujantis byloje asmuo padavė atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nesprendė dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus pakartotinai bylą iš esmės, teisėtumo ir pagrįstumo, bet panaikino šią nutartį ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti nuo prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijos, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas, nepriėmęs nutarties atnaujinti procesą užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, išnagrinėjęs pakartotinai bylą iš esmės, netinkamai taikė procesines teisės normas (CPK 370 straipsnio 3, 4 dalys).
Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2005 m. rugsėjo 12 d. posėdyje, vadovaudamasis CPK 370 straipsnio 3 dalimi, išnagrinėjo prašymą atnaujinti procesą ir priėmė nutartį atnaujinti procesą, todėl nurodyta apeliacinės instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Dangutė Ambrasienė
Sigitas Gurevičius