Civiline byla Nr. e2-255-569/2022m.

                 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00248-2019-4

                       Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.5 

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 1 d.

Šiauliai

        Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė,

sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujant

ieškovės atstovams J. A., advokatui A. K.,

atsakovui V. D.,

atsakovų atstovui advokatui A. D., 

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Dantukų fėja‘‘ ieškinį atsakovams V. D.,  I. D., trečiajam asmeniui  akcinei darudimo bendrovei ,,Gjensidige‘‘ dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų priteisimo. 

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė UAB ,,Dantukų fėja‘‘ ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų V. D. ir I.D. 111 751,85 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuotinas nuo ieškinio sumos, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovės atstovai J. A., advokatas A. K. nurodė, kad UAB „Dantukų fėja“ (duomenys neskelbtini), 2018-06-22 baigę darbus ir įjungę signalizaciją, paliko tvarkingas patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). 2018-06-24 dienos rytą ieškovės (duomenys neskelbtini) J. A. atvyko į patalpas ir atrakinusi duris pamatė, kad patalpos apipiltos vandeniu iš viršuje esančio buto, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams. Tai nebuvo pirmas kartas, kai šios ieškovės nuomojamos patalpos buvo aplietos iš atsakovų buto, analogiškos vandentiekio avarijos buvo ir 2015 bei 2016 metais.

3.       Ieškovės direktorė apie įvykį informavo patalpų savininką V. Ž. ir daugiabučio namo bendrijos primininką, o kažkuris iš jų – atsakovus, po kelių valandų visi susirinko aplietose patalpose. Atsakovai neneigė fakto, jog patalpos buvo aplietos dėl jų bute įvykusios vandentiekio avarijos, teigė, kad turi sudarę civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir siūlė dėl patirtų nuostolių atlyginimo kreiptis tiesiogiai į draudimo bendrovę „Gejensidige“. 2018-06-24 antstolis R. K. atliko faktinių aplinkybių konstatavimo veiksmus ir sudarė protokolą Nr.(duomenys neskelbtini). Konstatuodamas faktines aplinkybes, antstolis fotografavo ir filmavo vandens sugadintą ieškovės turtą, žodžiu komentavo, koks turtas yra paveiktas vandens.

4.       Ieškovė kreipėsi į draudimo bendrovę dėl patirtos žalos atlyginimo, pateikė žalos atsiradimo faktą bei jos dydį patvirtinančius buhalterinius dokumentus. Tačiau iš prašytų atlyginti 71083,92 eurų gavo tik 2 225,00 eurų dydžio kompensaciją, likusi suma už sugadintą turtą - 68 858,92 eurų - liko neatlyginta. Ieškovė ne kartą prašė atsakovų gera valia atlyginti padarytą žalą. Tačiau atsakovai kategoriškai atsisakė eiti į bet kokias derybas, nurodė, kad ieškovė bando pasipelnyti dėl ištikusios nelaimės.

5.       Po patalpų apliejimo ieškovė turėjo tęsti savo veiklą tiek kaip pelno siekiantis ūkio subjektas, tiek ir kaip įsipareigojimus pacientams prisiėmusi prievolės šalis, todėl ji buvo priversta kaip įmanoma greičiau įsirengti kitas darbo vietas. Kadangi odontologinio kabineto įrengimas yra gana ilgas bei sudėtingas procesas, ieškovė išsinuomojo darbo vietas pas kitą odontologine veikla užsiminančią bendrovę Šiaulių mieste. 2018-08-31 ieškovė sudarė nuomos sutartį su UAB „Vitaldenta“, kurios pagrindu gavo teisę už atlygį naudotis jos verslui reikalingomis patalpomis, įranga ir baldais. Minima sutartis buvo vykdoma iki 2019 m. liepos 19 d., t.y. iki momento, kai ieškovė įsirengė sau naują odontologinį kabinetą ir perkėlė į jį savo veiklą. Už laikotarpį nuo 2018-08-31 nuomos sutarties sudarymo ir pradėjimo naudotis turtu iki sutarties vykdymo pabaigos, t.y. iki 2019-07-19, ieškovė sumokėjo nuomotojai UAB „Vitaldenta“ 7 942,50 eurų. Ieškovės patirta turtinė žala dėl būtinybės sudaryti 2018-08-31 nuomos sutartį atsirado išimtinai dėl atsakovų kaltės, yra protingo dydžio ir atitinka priežastinio ryšio sąlygos požymius, todėl atsakovai privalo atlyginti 7 942,50 eurus nuostolių.

6.       Užlietose patalpose ieškovė buvo įsirengusi tris odontologų darbo vietas. Pagal sudarytą nuomos sutartį su UAB „Vitaldenta“ ji gavo teisę už atlygį naudotis jos verslui reikalingomis patalpomis, įranga ir baldais, kas visumoje sudarė vieną odontologo darbo vietą. Viena darbo vieta ieškovė naudojosi iki 2019 m. liepos 19 d., t.y. iki momento, kai įsirengė sau naują odontologinį kabinetą ir perkėlė į jį savo veiklą.

7.       Vidutinės ieškovės vienos dienos pajamos, esant įrengtoms trims odintologų darbo vietoms, sudarė 178,63 eurus. Todėl laikotarpiu nuo 2018-06-25 (sekanti diena po patalpų apliejimo) iki 2018-09-01 (nuomos sutarties, sudarytos su UAB „Vitaldenta“ vykdymo pradžios), ieškovė prarado pajamas, kurių negavo dėl negalėjimo dirbti. Nors laikotarpiu nuo 2018-06-25 iki 2018-08-31 ieškovė kažkiek dirbo, teikdama savo klientams neatidėliotinas paslaugas, tačiau iš trijų odontologų darbo vietų protarpiais veikė tik viena. Todėl atsakovai privalo atlyginti ieškovei negautas pajamas už visas 45 darbo dienas, buvusias 2018 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais, po 178,63 eurus, kas bendroje sumoje sudaro 84 038,35 eurus.

8.       Laikotarpiu nuo 2018-09-01 imtinai iki 2019-07-19 imtinai ieškovė nuomojosi vieną odontologo darbo vietą iš UAB „Vitaldentis“. Tačiau, dirbdama patalpose, kurios buvo aplietos, ieškovė turėjo tris odontologų darbo vietas, kurių kiekviena per vieną dieną generuodavo po 59,54 eurus (178,6:3) pajamų. Todėl atsakovai ieškovei privalo atlyginti  negautas pajamas už laikotarpį nuo 2018-09-01 iki 2019-07-19, kurias būdų davusios dvi papildomos darbo vietos. Minimu laikotarpiu buvo 226 darbo dienos, per kurias dvi darbo vietos būtų davusios po 119,08 eurų pajamų kasdien (178,63:3x2), dėl ko ieškovė negavo 264 912,08 eurų pajamų.

9.       Atsakovai nurodo, jog byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų visų „Nepataisomai vandens sugadintų odontologinių įrenginių, baldų, spausdinių ir kitų prekių sąraše“ nurodytų daiktų buvimą patalpose bei jų sugadinimą vandeniu. Tačiau tokia atsakovų pozicija nėra visiškai tiksli, kadangi į bylą pateiktame faktinių aplinkybių protokole užfiksuota kitokio turinio informacija. Iš minimo dokumento priedų turinio matyti, kad patalpose gausu baldų, medicininės įrangos ir priemonių, gydymo medžiagų bei kitokio turto. Nors protokole nėra užfiksuotas kiekvienas daiktas atskirai, tą turėjo galimybę atlikti atsakovai, atvykę į užlietas patalpas. Atsakovai neprašė fiksuoti absoliučiai visus daiktus, patys to nedarė, neanalizavo kiekvieno iš jų sugadinimo fakto, nors pareiga fiksuoti panašaus pobūdžio įvykio pasekmes tenka abiem delikto šalim. Be to, atsakovų civilinę atsakomybę draudusi draudimo bendrovė taip pat nereiškė ieškovei pretenzijų dėl turto kiekio ir/ar jo sugadinimo realumo. Atsakovai žinodami, kad po jų butu yra odontologinis kabinetas, elgėsi neatsakingai, sudarę draudimo sutartį dėl tokios mažos draudimo sumos.

10.       Atsakovas V. D., jo atstovas A. D. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Ieškovė prašo priteisti nuostolius, kurie atsirado po patalpų apliejimo neva sugadinus daiktus, išvardintus paties ieškovo vienašališkai sudarytame „Nepataisomai vandens sugadintų odontologinių įrenginių, baldų, spausdinių ir kitų prekių sąraše“. Tačiau absoliučiai jokių įrodymų, kuriais vadovaujantis būtų galima spręsti, kad šie daiktai iš tiesų buvo sugadinti, ieškovė neprideda. Kartu su ieškiniu ieškovė teismui pateikė tam tikras sąskaitas faktūras, tačiau nesuprantama, kaip šios sąskaitos pagrindžia daiktų sugadinimo faktą, kurie iš jų neva buvo sugadinti, ar šie daiktai laikyti patalpose, kai jos buvo aplietos, kaip šios sąskaitos pagrindžia žalos dydžio apskaičiavimą, ar jie gali būti remontuojami, ar sugedo koks nors jų komponentas, kokios buvo daiktų pakuotės, kaip jos buvo pažeistos ir pan.

11.       Ieškinys grindžiamas daiktų rinkos verte, kurią neaišku, kas nustatė, nežinia kokiais kriterijais remiantis, kas ir kokios kvalifikacijos specialistai nustatė daiktų sugadinimo laipsnį, netaikomi juridiniam asmeniui skaičiuojami nusidėvėjimo dydžiai. Ieškovė pateikė deklaratyvaus turinio ieškinį. Ieškovė elgiasi nesąžiningai, teismui nurodydama, kad atsakovai kategoriškai atsisakė eiti į bet kokias derybas. Atsakovai prašė ieškovės, taip pat draudimo bendrovės pateikti žalos atsiradimo faktą ir dydį pagrindžiančius įrodymus, tačiau tiek tada. tiek dabar - teisminio proceso metu, ieškovė to akivaizdžiai vengia. Į ieškinį įtrauktos visiškai nepagrįstos sumos, todėl toks ieškovės elgesys negali būti laikomas sąžiningu ir teisingu. „Nepataisomai vandens sugadintų odontologinių įrenginių, baldų, spausdinių ir kitų prekių sąrašo‘‘ 3 skirsnyje „Odontologinė įranga ir odontologiniai įrenginiai“ nurodytos įrenginių įsigijimo kainos yra ženkliai mažesnės už patirtos žalos dydžius. Ieškovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad ši įranga apskritai sugedo.

12.       Sąrašo 6 skirsnyje „Signalizacija" patirta žala įvertinta 863,70 eurų, nors signalizacija yra patalpų priklausinys ir su patalpų savininkais atsakovai pilnai atsiskaitė, sudarydami su juo sutartį dėl žalos atlyginimo. Sąrašo 7 skirsnyje „Kiti prietaisai ir daiktai" kaip sugedę nurodomi elektrinis virdulys ir dirbtinė eglutė. Virdulys dėl savo savybių pritaikytas pilant vandenį būti aplietas ir net intensyvia vandens srove apipilamas jis negenda, ką jau kalbėti apie varvėjimą lašais ant jo, jeigu išties taip buvo. Kaip vandens lašėjimas galėtų sugadinti dirbtinę eglutę, atsakovams apskritai nėra suprantama ir atrodo kaip akivaizdus ieškovo siekis savo senus daiktus atsakovų lėšomis pakeisti naujais.

13.       Ieškovės pateiktame 2018 m. birželio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir jo priede-nuotraukose neužfiksuota didžioji dalis ieškinyje nurodytų daiktų, įskaitant didžiausios vertės daiktus. Dar 2018 m. ieškovės atstovės J. A. akivaizdoje atsakovai dėl žalos kompensavimo tarėsi su patalpų savininku. To susitikimo metu ieškovė nepateikė jokių reikalavimų. Atsakovai su patalpų savininku dėl žalos atlyginimo susitarė ir ją atlygino dar 2018 m. spalio mėnesį. Tuo tarpu ieškovė dėl nesuprantamų priežasčių tik po metų laiko, t.y. 2019 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į teismą. Ieškovė ir draudimo bendrovei tik praėjus maždaug keturiems mėnesiams po įvykio pateikė neva žalą patvirtinančius dokumentus. Toks ieškovės elgesys kelia atsakovams įtarimą, kad ieškovė realios žalos apskritai nepatyrė. Šiuos įtarimus sustiprina ir tos aplinkybės, jog į sugadintų daiktų sąrašą ieškovė įtraukia kone visus patalpose galimai buvusius daiktus. įskaitant odontologinę įrangą ir įrenginius, kurie, pasak ieškovės, yra neremontuojami. Tačiau vos po 3 dienų po įvykio ieškovė tose pačiose patalpose jau teikė odontologijos paslaugas ir už paslaugų teikimą higienos normų neatitinkančiose patalpose gavo administracinę baudą, kurią taip pat įtraukė į sąrašą kaip prekę, kuri buvo sugadinta ir už ją reikalauja atlyginti.

14.       Ieškovė, prašydama papildomai priteisti 7 942,50 eurų sumą dėl būtinybės laikinai nuomotis patalpas, akivaizdžiai sąmoningai teismui neakcentuoja fakto, jog ir aplietas patalpas nuomojosi – jos nebuvo ieškovės nuosavybė, šią aplinkybę ieškovė patvirtino pradiniame ieškinyje. Taigi tai reiškia, kad ieškovė ir už aplietas patalpas mokėjo nuomos mokestį nuomotojui. Ieškovė nuomos mokesčio išlaidas turėjo dar iki apliejimo, turėjo ir po jo, todėl tai aiškiai nėra žala, atsiradusi išimtinai dėl atsakovų kaltės, ką bando įteigti ieškovė. Pastebėtina, jog ieškovės pateiktoje 2018-08-31 nuomos sutartyje su UAB „Vitaldenta“ 7 punkte nurodyta, jog patalpos nuomininkui išnuomojamos 6 (šešių) mėnesių terminui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos. Jeigu iki nuomos termino pabaigos likus vienam mėnesiui šalys raštu nesusitaria dėl nuomos pratęsimo, sutartis automatiškai pasibaigus nuomos terminui neprasitęsia. Ieškovė teismui nepateikė jokio raštiško susitarimo dėl nuomos pratęsimo, todėl nuomos sutartis turėtų būti laikoma nutrūkusia po 6 mėnesių nuo jų naudojimo pradžios.

15.       Patikslintu ieškiniu ieškovė iš esmės vėlgi reiškia tik papildomą reikalavimą priteisti laikotarpiu nuo 2018-07-01 iki 2019-07-19 imtinai jo negautas pajamas, kurios sudaro 8038,35 Eur. Reikšdama šį reikalavimą, ieškovė taip pat dėsto aplinkybes, kurių nepagrindžia absoliučiai jokiais įrodymais. Atsakovams sudėtinga formuoti savo atsikirtimus į reikalavimus, kurie kildinami neaišku, kuo remiantis: neįmanoma patikrinti ieškovės negautų pajamų apskaičiavimo pagrįstumo, faktiškai veikusių odontologų darbo vietų skaičiaus ir pan. Šiuo atveju ieškovės patikslintame ieškinyje nei yra nurodyti įrodymai, patvirtinantys išdėstytas aplinkybes, nei prie patikslinto ieškinio pridėti dokumentai ar kiti įrodymai, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus.

16.       Nors atsakovai apskritai nesutinka su bet kokiu iš sienų apliejimo įvykio kilusiu ieškovės teismui pateiktu reikalavimu (su patalpų savininku visiškai atsiskaityta), tačiau pasisako dėl ieškovo atliktų tariamų nuostolių skaičiavimo, kas dar kartą įrodo, jog ieškovė realiai siekia, pasinaudodama minėtu įvykiu, praturtėti atsakovų sąskaita. Net ir be jokio pagrindimo ieškovės pateikti nuostolių skaičiavimai prieštarauja jos pačios išdėstytiems teiginiams. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, jog „tiesa, laikotarpiu nuo 2018-06-25 iki 2018-08-31 ieškovė kažkiek dirbo, teikdama savo klientams neatidėliotinas paslaugas. Tačiau iš trijų odontologų darbo vietų protarpiais veikė tik viena“. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pripažįsta, jog viena odontologų darbo vieta vis dėlto veikė, ieškovė tegalėtų reikalauti negautų pajamų už dvi darbo vietas, net jei toks reikalavimas ir būtų teisėtas. Įvertinus, jog ieškovė vieną darbo vietą įkainoja 59,54 Eur, tai per 45 darbo dienas negautos pajamos sudarytų viso 5358,60 Eur (59,54x2x45=5358,60), t.y. net 2679,75 Eur mažiau nei reikalaujama.

17.       Dėl ieškovės reikalavimo priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo 2018-09-01 iki 2019-07-19, kai ieškovė nuomojosi vieną odontologo darbo vietą iš UAB „Vitaldentis“, atsakovams visiškai nesuprantama, kodėl ieškovė tai vertina kaip patirtą žalą, nes būtent jos paties pasirinkimu ji nuomojosi vieną darbo vietą vietoje trijų (dar kartą akcentuotina, jog aplietas patalpas ieškovė taip pat nuomojosi). Dar nesuprantamesnė atrodo ta aplinkybė, kad laikotarpis skaičiuojamas iki 2019-07-19, t.y. iki momento, kai ieškovė įsirengė sau naują odontologinį kabinetą ir perkėlė į jį savo veiklą. Būtų sukurta absoliučiai nelogiška ir teisės normoms prieštaraujanti situacija, kada ieškovė ilgą laiką, per kurį įsirenginėjo naują odontologinį kabinetą (atsakovai netiki, kad įrangai supirkti, jeigu išties tas buvo daroma, buvo reikalingi daugiau nei 1 metai), vertintų kaip išimtinai atsakovų veiksmų lemtą priežastį, dėl kurios ieškovė negalėjo vykdyti veiklos. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad ieškovė odontologinio kabineto negalėjo įsirengti greičiau, grįžti į suremontuotas senąsias patalpas ar išsinuomoti kitas patalpas, kuriose būtų pageidaujamas odontologų darbo vietų skaičius.

18.       Trečiojo asmens ADB ,,Gjensidige‘‘ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Savo pateiktuose prašymuose bylos nagrinėjimo metu bylą prašo spręsti teismo nuožiūra. 

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

19.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. birželio 24 d. antstolis R. K. surašė  faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra aplietos patalpos iš virš esančių patalpų, sugadintos lubos, grindys, baldai, dantų taisymo medicininė įranga, reagentai, kasos aparatas, dokumentacija, apsauginė patalpų signalizacija, elektros instaliacija. Iš ADB ,,Gjensidige‘‘ turto apžiūros akto, surašyto 2018 m. birželio 28 d., taip pat matyti, kad patalpos adresu (duomenys neskelbtini), yra aplietos iš virš esančių patalpų, sugadintos patalpos, odontologinė įranga, baldai, medžiagos, leidiniai. Iš byloje esančios 2009 m. lapkričio 30 d. sudarytos panaudos sutarties tarp V. Ž. ir UAB ,,Dantukų fėja‘‘ matyti, kad patalpos apliejimo metu nuosavybės teise priklausė V. Ž.. Šią alinkybę patvirtina ir nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas.    

20.       Gyventojų turto draudimo liudijimas patvirtina, kad atsakovai buvo sudarę su ADB ,,Gjensidige‘‘ draudimo sutartį laikotarpiu nuo 2017-10-12 iki 2018- 10-11, draudimo objektas – turto savininko civilinė atsakomybė, draudimo suma – 6000,00 Eur. Iš ieškovei adresuoto draudimo bendrovės elektroninio laiško matyti, kad ieškovė buvo informuota apie tai, joga jai bus išmokėta 2225,00 Eur draudimo suma, mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ši suma buvo pravesta ieškovei. Iš draudimo bendrovės 2018 m. lapkričio 28 d. siųsto rašto dėl žalos atlyginimo matyti, kad ieškovei draudimo išmokama suma sudaro 2 225,00 Eur, o patalpų savininkui V. Ž. – 3 775,00 Eur. 2018 m. spalio 23 d. susitarimu dėl žalos atlyginimo atsakovė įsipareigojo aplietų patalpų savininkui V. Ž. atlyginti 4000,00 Eur turtinę žalą.      

21.       Ieškovė, siekdama įrodyti patalpų apliejimu padarytą žalą bendrovės turtui, pateikė teismui Nepataisomai vandens sugadintų odontologinių įrenginių, baldų, spaudinių ir kitų prekių sąrašą, kuriame nurodė su patalpų apliejimu susijusiius nuostolius 71 083,92 Eur sumai, savo ieškiniui pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus. 2018 m. birželio 25 d. E. N. įmonė ,,Medica‘‘, dalyvaujant įmonės (duomenys neskelbtini) E.N., ieškovės atstovei (duomenys neskelbtini) J.A., (duomenys neskelbtini) I. M., apžiūrėjo ieškovės odontologinius įrenginius ir nustatė, kad jie neatitinka techninių saugos reikalavimų, tolesnei eksploatacijai netinkami, nes kelia grėsmę pacientų saugumui. Iš 2018-09-04 E. N. įmonės ,,Medica‘‘ išvežimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įmonė išmontavo ir išvežė utilizavimui odontologinius įrenginius. Iš 2018-06-26 defektinio akto, išduoto serviso įmonės ,,Rotonas‘‘ matyti, kad ieškovės kasos aparatas (duomenys neskelbtini), fiskalinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra nepataisomai sugedęs dėl didelio užliejimo skysčiu, kasos aparatas nebegaminamas, todėl gauti atsarginių dalių neįmanoma. Iš 2018 m. liepos 12 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto matyti, kad ieškovei buvo uždrausta nuo 2018-07-13 teikti odntologines paslaugas kabinete adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 7 d. administracinio teisės pažedimo protkolas patvirtina, kad ieškovei už ANK 45 straipsnio 1 dalies pažeidimą buvo paskirta 70,00 Eur bauda, kadangi 2018 m. liepos 3 d. veiklą vykdė patalpose, neatitinkančiose higienos reikalavimų.   

22.       Iš 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudarytos nuomos sutarties tarp ieškovės ir UAB ,,Vitaldentis‘‘ matyti, kad sutarties pagrindu ieškovei buvo perduotos patalpos adresu (duomenys neskelbtini), kurių pagrindinė paskirtis – gydymo. Patalpos išnuomotos 6 mėnesių laikotarpiui, terminamas pradedamas skaičiuoti nuo patalpų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo.

Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl turto sugadinimo, apliejus patalpas vandeniu

23.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų solidariai nuostolių atlyginimą, kurie atsirado, kai ieškovės nuomojamos patalpos, kuriose ieškovė teikė odontologines paslaugas, buvo aplietos vandeniu. Nurodė, kad apliejus vandeniu patalpas buvo sugadintas jose esantis turtas.  

24.       Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinė byloje Nr. 3K-7-465/2008, Lietuvos Aukčiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje nutartyje Nr. e3K-353-421/2019).

25.       Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).

26.       Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).

27.       Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

28.       Žala (nuostoliai) asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002).

29.       Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). 

30.       Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovų bute įvykus avarijai buvo aplietos patalpos adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įsikūręs ir odontologines paslaugas teikė ieškovės odontologinis kabinetas. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kaip jau buvo minėta, atsakovai neneigia šią pareigą pažeidę.Tarp šalių kilo ginčas dėl apliejimu padarytos žalos masto, dydžio ir priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų. Nors atsakovai bylos nagrinėjimo metu su ieškovės ieškiniu nesutiko visiškai, tačiau iš jų procesinių dokumentų bei paaiškinimų matyti, kad atsakovai su ieškiniu nesutinka todėl, kad jis, jų manymu, yra neįrodytas. CK 6.247 str. numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249str.). 

31.       Byloje nėra ginčo, kad aplietos patalpos ieškovei nepriklausė nuosavybės teise, jos buvo nuomojamos iš V. Ž.. Nors į bylą yra pateikta panaudos sutartis tarp V. Ž. ir UAB ,,Dantukų fėja‘‘, ieškovė yra pateikusi sąskaitos išrašą apie V. Ž. mokėtą nuomos mokestį, kas leidžia kvalifikuoti tarp jų susiklosčiusius ne panaudos, o nuomos teisinius santykius. Ieškovė nuostolius, padarytus jos turtui aplietose patalpose, nurodė Nepataisomai vandens sugadintų odontologinių įrenginių, baldų, spaudinių ir kitų prekių sąraše.

32.       Minėto sąrašo 1 pozicijoje ,,Faktinių aplinkybių konstatavimas‘‘ ieškovė prie patirtų nuostolių priskiria išlaidas, susijusias su faktinių aplinkybių konstatavimu, kurios sudaro 193,60 Eur. Sutiktina su ieškove, kad tokios išlaidos, siekiant užfiksuoti patirtos žalos mastą bei dydį, buvo neišvengiamos. Iš į bylą pateiktos 2018 m. liepos 5 d. PVM sąskatos faktūros (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolis R. K. išrašė sąskaitą būtent tokiai sumai – 193,60 Eur, todėl ieškovė įrodė, kad tokias išlaidas patyrė arba neišvengiamai patirs.

33.       Minėto sąrašo 2 pozicijoje ,,Administracinio nusižengimo protokolas‘‘ ieškovė prie patirtų nuostolių nurodo 70,00 Eur baudą. Kaip jau buvo minėta, iš 2018 m. rugpjūčio 7 d. administracinio teisės pažedimo protkolo matyti, kad ieškovei už ANK 45 straipsnio 1 dalies pažeidimą buvo paskirta 70,00 Eur bauda, kadangi 2018 m. liepos 3 d. veiklą vykdė patalpose, neatitinkančiose higienos reikalavimų. Tačiau teismas ieškovės reikalavimą šioje dalyje laiko nepagrįstu ir atmestinu.

34.       Ieškovė kaip subjektas, teikiantis odontologines paslaugas, privalo žinoti su tokių paslaugų teikimu susijusius reikalavimus ir jų nepažeidinėti. Nors ieškovės patalpos buvo aplietos dėl atsakovų neatidumo, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė gali teikti paslaugas, pažeidinėdama teisės normų reikalavimus. CK 1.137 straipsnio 3 dalis numato, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Kadangi ieškovė teikė odontologines paslugas teisės normų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, reikalavimas atlyginti jos patirtą žalą, kuris pasireiškė baudos jai skyrimu, negali būti ginamas. Be to, tarp ieškovės baudos forma patirtos žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų nėra priežastinio ryšio.  

35.       Pateikto sąrašo 3 pozicijoje ,,Odontologinė įranga ir odontologiniai įrenginiai‘‘ ieškovė nurodė, kad dėl sugadintų įrenginių patyrė 39 920,00 Eur nuostolių, nes tokia yra įrenginių rinkos kaina 2019 metų vasario mėnesį. Šioje pozicijoje ieškovė nurodė tokius įrenginius: 1) odontologinis įrenginys ,,ABC 04-012‘‘; 2) odontologinis įrenginys ,,ABC 04-012 Sky‘‘‘; 3) negatoskopas; 4) apekso lokatorius ,,Den Apex‘‘; 5) apekso lokatorius ,,C-ROOT (V)‘‘ Apex Locator-Pulp Tester‘‘; 6) apekso lokatorius ,,Joypex 5‘‘; 7) morita apekso lokatorius ,,Dentaport ZX‘‘; 8) endodontinis įrenginys ,,X-Smart Plus NEX PIN Kit‘‘; 9) sterilizavimo juostų užlydymo aparatas ,,Sealing Machine Seal 100‘‘; 10) dantų balinimo lempa ,,BTCOOL (plus)‘‘; 11) helio lempa ,,Dlight Duo‘‘ (Led curing light); 12) plombų maišymo aparatas ,,Silvermix‘‘; 13) ultragarsinis skaleris ,,Amdent US 30e‘‘; 14) vakuumo aparatas ,,Ultra Vac‘‘.

36.       Atsakovai bylos nagrinėjimo metu išreiškė abejones, ar tokie įrenginiai buvo ieškovės nuomojamose patalpose, kai jos buvo užlietos. Abejonių atsakovams sukėlė aplinkybė, jog minėti įrenginiai nebuvo užfiksuoti, antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes, jie nebuvo tiksliai įvardinti ir draudimo įmonės sudarytame apžiūros akte. Teismas pažymi, jog nors odontologiniai įrenginiai nebuvo išvardinti minėtame antstolio R. K. faktinių aplinybių konstatavimo protokole, jame visgi yra nurodyta, jog adresu (duomenys neskelbtini), yra aplietos patalpos iš virš esančių patalpų ir patalpose randasi sugadinta dantų taisymo medicininė įranga. ADB ,,Gjensidige‘‘ turto apžiūros akte, surašytame 2018 m. birželio 28 d., taip pat nurodyta, kad patalpos adresu (duomenys neskelbtini), yra aplietos iš virš esančių patalpų, sugadinta odontologinė įranga. Prie akto pridedame sąraše yra nurodyta, jog sugadintas odontologinis įrenginys ,,ABC 04-012‘‘, odontologinis įrenginys ,,ABC 04-012 Sky‘‘, negatoskopas, apekso lokatorius ,,Den Apex‘‘, apekso lokatorius ,,C-ROOT (V)‘‘ Apex Locator-Pulp Tester‘‘. Nors sugadinto turto sąraše neidentifikuoti apekso lokatorius ,,Joypex 5‘‘ ir morita apekso lokatorius ,,Dentaport ZX‘‘, tačiau jame nurodyti dar du apekso lokatoriai be pavadinimų. Sugadintų turto sąraše yra nurodyti endodontinis įrenginys ,,X-Smart Plus NEX PIN Kit‘‘, sterilizavimo juostų užlydymo aparatas ,,Sealing Machine Seal 100‘‘, dantų balinimo lempa ,,BTCOOL (plus)‘‘, helio lempa ,,Dlight Duo‘‘ (Led curing light), plombų maišymo aparatas ,,Silvermix‘‘. Nors sąraše nenurodyti ultragarsinis skaleris ,,Amdent US 30e‘‘ ir  vakuumo aparatas ,,Ultra Vac‘‘, teismo vertinimu galima situacija, jog dėl sugadintų daiktų gausos šie įrenginiai iš karto nebuvo įtraukti į sąrašą.

37.       Kad ieškovės pateiktų sugadintų odontologinių įrenginių sąrašas nėra fiktyvus ir kad ieškovė tokius įrenginius turėjo, patvirtina ir ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai apie jų įsigijimą. Nors ieškovė į bylą pateikė didelį kiekį PVM sąskaitų faktūrų, kurios nėra susistemintos ir nėra nurodytas jų ryšys su įrodinėjamomis aplinkybėmis, iš pateiktų dokumentų matyti, kad eilė PVM sąskaitų faktūrų patvirtina ieškovės nurodytų sugadintų įrenginių įsigijimo faktą. Iš 2015 m. sausio 5 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iškovė iš UAB ,,Unidentas‘‘ įsigijo X-Smart Plus NEX PIN Kit įrenginį už 1620,00 Eur. 2016 m. vasario 1 d. PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad ieškovė iš UAB ,,Unidentas‘‘ įsigijo D-Light Duo (Led curing light) įrenginį, kurio įsigijimo kaina sąskaitoje nurodyta ,,0.00‘‘. 2013 m. birželio 10 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė įsigijo iš UAB ,,Unidentas‘‘ įrenginį ,,Silvermix‘‘, kurio įsigijimo kaina nurodyta ,,0.01‘‘, 2015 m. sausio 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) – kad įsigijo morita apex lokatorių Dentaport ZX, kurio kaina 840,00 Eur.  

38.       Kad ieškovė žalos atsiradimo dieną turėjo įrenginius, kurie nurodyti prie sugadintų, patvirtina ir ieškovės į bylą pateiktos pirkimo pardavimo sutartys. 2013 m. spalio 7 d. pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp UAB ,,Dantukų fėja‘‘ ir J. A., bei sutarties priedas Nr. 1 rodo, kad ieškovė įsigijo vakuumo aparatą ,,UltraVac‘‘ už 1 500,00 Lt ir ultragarsinį skalerį ,,Amdent US 30e‘‘ už 3 500,00 Lt. 2013 m . spalio 1 d. pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp UAB ,,Dantukų fėja‘‘ ir L. Ž., bei sutarties priedas Nr. 1 rodo, kad ieškovė įsigijo odontologinį įrenginį ,,ABC-04-012‘‘(,,Medica‘‘, Lietuva) už 8000,00 Lt. 2014 m. rugpjūčio 7 d. prekių pirkimo pardavimo sutartis NR. (duomenys neskelbtini), sudaryta trap ieškovės ir E. N. įmonės ,,Medica‘‘, patvirtina, kad ieškovė įsigijo odontologinį renginį ABC 04-012 SKY už 26 000,00 Lt. 2013 m. spalio 4d. tarp ieškovės ir V. Ž. sudaryta odontologinės įrangos pirkimo-pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė įsigijo apekso lokatorių ,,Den Apex‘‘ (650,00 Lt), apekso lokatorių ,,C-ROOT (V)‘‘ Apex Locator-Pulp Tester‘‘ (700,00 Eur), apekso lokatorių ,,Joypex 5‘‘ (850,00 Lt), negatoskopą (800,00 Lt), dantų balinimo lempą ,,BTCOOL (plus)‘‘ (4000,00 Eur), sterilizavimo juostų užlydymo aparatą ,,Sealing Machine Seal 100‘‘ (1000,00 Lt). Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai neginčijo minėtų turto įsigijimo sandorių, todėl teismas šių sandorių teisėtumo nevertina.

39.       Kad ieškovė žalos padarymo metu turėjo odontologinius įrenginius ir jais dispobavo, patvirtina ir 2018 m. birželio 25 d. E. N. įmonės ,,Medica‘‘, dalyvaujant įmonės (duomenys neskelbtini) E.N., ieškovės atstovei (duomenys neskelbtini) J.A., (duomenys neskelbtini) I. M., 2018 m. birželio 25 d. sudarytas defektinis aktas, taip pat 2018-09-04 E. N. įmonės ,,Medica‘‘ sudarytas išvežimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad įmonė išmontavo ir išvežė utilizavimui odontologinius įrenginius.

40.       Nors abiejuose aktuose nurodyti įrenginių įsigijimo metai ne visur atitinka įsigijimo dokumentuose nurodytas datas, tokia situacija gali susidaryti todėl, jog ieškovė kai kuriuos įrenginius pirko jau naudotus (pvz. sutartys su fiziniais asmenimis). Todėl, įvertinus išdėstytus įrodymus, teismas daro išvadą, jog ieškovė įrodė, kad žalos padarymo metu odontologinais įrenginiais, kurie nurodyti sugadintų įrenginių sąraše, ji disponavo.

41.       Ieškovė, prašydama priteisti nuostolius už sugadintus odontologinius įrenginius, savo procesiniuose dokumentuose ir viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog atsakovai privalo jai atlyginti odontologinių įrenginių vidutinę rinkos vertę, kokia ji buvo žalos padarymo momentu. Tačiau, apklausus teismo posėdyje ekspertą J. A., jis patvirtino ekspertizės išvadą, kad rinkoje nėra pastaruoju metu įvykusių analogiškų arba panašaus turto sandorių, todėl jis, vertindamas turto vertę, taikė ne lyginamąjį metodą, o išlaidų (kaštų) metodą, t.y. nėra odontologinių įrenginių antrinės rinkos. Ieškovė, ekspertui pateikus tokią išvadą, nurodė, jog tokiu atveju kompensavus vidutinę jos naudotų įrenginių rinkos vertę, jai nuostoliai bus atlyginti nepilnai – ji negalės įsigyti naudotų analogiškų įrenginių antrinėje rinkoje ir bus priversta pirkti naujus įrenginius. Todėl ieškovė pakeitė poziciją ir nurodė, kad prašo atlyginti žalą už sugadintus įrenginius, jai priteisiant naujų įrenginių, kurie buvo sugadinti, vidutinę rinkos vertę žalos atsiradimo metu, tuo tikslu prašė skirti papildomą ekspertizę tokioms turto kainoms nustatyti. Teismui atmetus tokį prašymą (nes tokiu atveju keistųsi ieškinio dalykas ir pagrindas, kadangi ieškovė nuo ieškinio pateikimo prašė priteisti vidutinę sugadintų įrenginių turto vertę), ieškovė prašė nesivadovauti ekspertizės išvadomis apie vidutinę įrenginių turto vertę ir priteisti nuotolius pagal jos pateiktame Nepataisomai vandens sugadintų odontologinių įrenginių, baldų, spaudinių ir kitų prekių sąraše nurodytas ne daiktų įsigijimo, o įrenginių rinkos vertes, kokios jos buvo 2019 metų vasario mėnesį.

42.       Minėtame ieškovės pateiktame Nepataisomai vandens sugadintų odontologinių įrenginių, baldų, spaudinių ir kitų prekių sąraše ieškovė nurodė įrenginių rinkos kainas 2019 metų vasario mėnesį. Kodėl ieškovė pasirinko būtent šį laikotarpį, aplinkybių nenurodė. Pagal ieškovės nurodytas odontologinės įrangos ir odontologinių įrenginių rinkos kainas 2019 metų vasario mėnesį jų vertė sudaro 39 920,00 Eur, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kokiu būdu ir kas atliko tokį vertinimą, teigė pati atlikusi užklausas pas tiekėjus ir nustačiusi kainas. Be to, tokia ieškovės pozicija yra prieštarnga. Jeigu ieškovė teigia, kad jai priteisus vidutinę įrenginių rinkos vertę jų sugadinimo momentu jai nebus pilnai atlyginta žala, nes po nuostolių atlyginimo ji nebegalės įsigyti naujų odontologinių įrenginių, neaišku kodėl ieškovė prašo atlyginti naujų įrenginių rinkos vertę žalos padarymo metu ar 2019 metų vasario mėnesio rinkos kainomis, o ne teismo sprendimo priėmimo metu galiojančiomis turo rinkos kainomis, nes visuotinai žinoma, kad visų prekių kainos nuo 2018 ar 2019 metų pradžios ženkliai iki šiol yra pakitusios.         

43.       Aiškindamas ir taikydamas CK 6.249 straipsnio 5 dalį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuo žalos padarymo iki teismo sprendimo priėmimo gali praeiti nemažai laiko. CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos trys alternatyvios turtinės žalos įvertinimo pinigais taisyklės. Bendroji taisyklė yra ta, kad nuostoliai skaičiuojami pagal turto kainas, kurios galioja teismo sprendimo priėmimo dieną. Jeigu kainų pagal nurodytą taisyklę taikymas galėtų reikšti nukentėjusiojo arba nepagrįstą praturtėjimą (t. y. jam būtų kompensuota daugiau, negu padaryta žalos), arba nevisišką žalos atlyginimą (jis nebūtų visiškai grąžintas į padėtį, kuri būtų nepadarius žalos), įstatymo leidžiama taikyti bendrosios taisyklės išimtis ir vadovautis kainomis, kurios buvo arba žalos padarymo, arba ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2010). Todėl ieškovės prašymas priteisti žalą 2019 metų vasario mėnesio rinkos kainomis (kai ieškinys paduotas 2019 metų rugsėjo mėnesį) neatitinka CK 6.249 straipsnio 5 dalies nuostatų.

44.       Kaip buvo minėta, civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį, t.y. nei geresnę, nei blogesnę, tačiau negali sudaryti sąlygų praturtėti. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė savo paslaugas teikė odontologinių įrenginių pagalba, kurie nebuvo nauji, jie buvo naudoti. Todėl, grąžinant nukentėjusį asmenį į iki delikto padarymo buvusią padėtį, teisingas nuostolių atlyginimas reikštų nuostolių kompensavimą ieškovei už sugadintus įrenginius, kurie atitiktų jų vidutinę rinkos vertę žalos padarymo metu, t.y. atskaičiavus įrenginių nusidėvėjimą. Ieškovei atlyginus nuostolius suma, kuri atitinka naujų įrenginių rinkos vertę, iš esmės ieškovės padėtis pagerėtų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo priteisti nuostolius už sugadintą turtą, įsigytą prieš spetynis, dešimt ar daugiau metų, tokios pozicijos teismas laikysis ir spręsdamas nuostolių atlyginimo klausimą dėl kito turto.  

45.       Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, nurodė, kad ieškovė neįrodė realios jai padarytos žalos dydžio, kad ieškovė turėjo galimybę odontologinius įrenginius suremontuoti ir tokiu būdu sumažinti patirtus nuostolius, tačiau vietoj to juos sunaikino. Iš atsakovų pateikto Z. R. įmonės, kuri užsiima odontologinės įrangos remontu, atsakymo matyti, jog ši įmonė nurodo, kad, užliejus elektroninę įrangą, prietaisus ir kitas priemones vandeniu, negalima jų įjungti. Atsakyme nurodyta, kad pagrindinė tokių prietaisų gedimo priežastis – jų įjungimas neišdžiūvus, o išdžiūvus įrenginiams remonto gali ir nereikėti, nors aplieta įranga taip pat yra remontuojama. Apklaustas teismo posėdyje liudytoju K. S. nurodė, kad jis yra UAB ,,Inoveca Medtechna‘‘ (duomenys nesklbtini), pagal išsilavinimą (duomenys neskelbtini). Liudytojas nurodė, kad jo įmonė užsiima medicininės technikos remontu, yra remontavusi įvarią medicininę įrangą ir po apliejimo, nurodė, kad visa technika yra remontuojama. Liudytojo teigimu šiuo atveju reikėjo įrangą džiovinti apie savaitę, tada bandyti įjungti ir remontuoti, jei nepavyksta suremontuoti, įranga gali būti parduodama dalims. Liudytojas nurodė, kad, suremontavę įrangą, jie duoda garantiją, kuri yra paprastai trumpesnė nei gamintojo, garantiją įprastai duoda 6 mėnesiams.    

46.       Ieškovė pateikė priešingus įrodymus. 2018 m. birželio 25 d. E. N. įmonė ,,Medica‘‘, dalyvaujant įmonės (duomenys neskelbtini) E.N., ieškovės atstovei (duomenys neskelbtini) J.A., (duomenys neskelbtini) I. M., apžiūrėjo ieškovės odontologinius įrenginius ir nustatė, kad jie neatitinka techninių saugos reikalavimų, tolesnei eksploatacijai netinkami, nes kelia grėsmę pacientų saugumui. Iš 2018-09-04 E. N. įmonės ,,Medica‘‘ išvežimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įmonė išmontavo ir išvežė utilizavimui odontologinius įrenginius Apklaustas liudytoju E.N. nurodė, kad jo sudarytuose aktuose nurodyti visi įrenginiai buvo apžiūrėti, matėsi, kad jie visi turėjo kontaktą su vandeniu, įrenginiai buvo šlapi ne tik prie grindų, bet ir pusantro metro aukštyje. Liudytojo teigimu, kadangi prietaisai buvo sąlygose, kuriose pagal gamintojo nurodymus negali būti, jis neprisiėmė atsakomybės juos remontuoti ir leisti eksploatuoti, jų net neįjungė, nes jie neatitiko eksploatacinių charakteristikų reikalavimų, numatytų Lietuvos standarte LST EN 60601-1:2007 ,,Elektrinė medicinos įranga. 1 dalis. Bendrieji būtinosios saugos ir esminių eksploatacinių charakteristikų reikalavimai (IEC 60601-1:2005)‘‘. Iš esmės tokius įrenginius galima remontuoti, tačiau juos remontavęs asmuo arba įmonės vadovas turi prisiimti atsakomybę, jei juos eksploatuojant bus pažeistas pacientas ar šiuo įrenginiu dirbantis odontologas. Liudytojo teigimu tokie įrenginai turi būti išbandyti laboratorijoje Slovakijoje ar Norvegijoje, tačiau tai brangus ir ekonomiškai nenaudingas procesas. Liudytojas nurodė, kad odontologiniai įrenginiai nėra plaunami, jie valomi drėgna šluoste, gali būti eksploatuojami esant ne didesnei kaip 70 procentų drėgmei, dengiami hidroizoliacine medžiaga, kad galėtų veikti esant iki 70 procentų drėgmės. Liudytojo teigimu dalis medicininę įrangą remontuojančių įmonių yra nesertifikuotos, sugedus įrenginiui, praktoje kreipiamasi dėl jo remonto. Visi 14 ieškovės įrenginių buvo išvežti utilizuoti, šį faktą patvirtina pažyma, o utilizavimu užsiima jų įmonė, kurie ardo įrenginius.        

47.       Apklaustas teismo posėdyje ekspertas J. A. nurodė, kad antrinės rinkos naudotiems odontologiniams įrenginiams nėra. Tačiau atsakovai nurodė, kad viešoje erdvėje yra gausu skelbimų, kuriais siūloma pirkti įvarią naudotą odontologinę įrangą. Teismas sutinka su atsakovais, jog rinkoje gali būti siūloma pirkti naudotos odontologinės įrangos, tačiau tokia skelbimų gausa neįrodo, ar siūloma parduoti įranga atitinka saugumo ir jai keliamus kokybės reikalavimus.

48.       Iš apklaustų liudytojų bei eksperto matyti, kad ieškovė turėjo rinktis, ar įrangą remontuoti ir prisiimti atsakomybę už visas rizikas, ja naudojantis, ar įrangą utilizuoti kaip neatitinkančią saugumo reikalavimų. Teismas pažymi, kad nors ieškovės naudota odontologinė įranga ir buvo nebenauja, tačiau ji buvo saugi ir tinkama naudoti, teikiant paslaugas. Tokia situacija, kai ieškovė turi remntuoti įrangą, prisiimti visas rizikas toliau su ja dirbdama, sutikti su pakankamai trumpais įrangą remontavusio subjekto garantiniais terminais, negali būti vertinama kaip nukentėjusio asmens grąžinimas į iki delikto buvusią padėtį. Nors suprantamas atsakovų siekis atlyginti ieškovei kuo mažesnę nuostolių sumą, tačiau jis turi būti proporcingas ir ieškovės interesams. Kaip jau buvo nurodyta, teisingas nuostolių atlyginimas reikštų nuostolių kompensavimą ieškovei už sugadintus įrenginius, kurie atitiktų jų vidutinę rinkos vertę žalos padarymo metu, t.y. atskaičiavus įrenginių nusidėvėjimą. Todėl teismas daro išvadą, kad toks nuostolių atlyginimas atitiks tiek ieiškovės, tiek atsakovų interesus.

49.       Iš ekspertizės akto matyti, kad, taikant išlaidų (kaštų)metodą, buvo nustatyta septynių odontologinių įrenginių vidutinė rinkos vertė, nes ieškovė prašė skirti ekspertizę ne visų, o brangesnių įrenginių vidutinei rinkos vertei nustatyti. Ekspertas pateikė išvadą, kad septynių odontologinių įrenginių vidutinė rinkos vertė 2018 m. birželio 24 dienai yra 13 310,00 Eur : odontologinis įrenginys ,,ABC 04-012‘‘ (1960,00 Eur), odontologinis įrenginys ,,ABC 04-012 Sky‘‘ (6480,00 Eur), morita apekso lokatorius ,,Dentaport ZX‘‘ (740,00 Eur), endodontinis įrenginys ,,X-Smart Plus NEX PIN Kit‘‘ (1430,00 Eur), dantų balinimo lempa ,,BTCOOL (plus)‘‘ (970,00 Eur), plombų maišymo aparatas ,,Silvermix‘‘ (880,00 Eur), ultragarsinis skaleris ,,Amdent US 30e‘‘ (850,00 Eur). Kaip jau buvo minėta, 2013 m. birželio 10 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė įsigijo iš UAB ,,Unidentas‘‘ įrenginį ,,Silvermix‘‘, kurio įsigijimo kaina nurodyta ,,0.01‘‘. Tačiau apklausta teismo posėdyje liudytoja D. Č., tvarkanti ieškovės buhalterinę apskaitą, nurodė, kad aparatas buvo gautas kaip dovana, atsižvelgiant į ieškovės iš tiekėjų perkamų prekių kiekį. Nors ieškovė įrenginio įsigijimo metu išlaidų nepatyrė, tai nereiškia, kad jai nebuvo padaryta žala šį įrenginį praradus. Įrenginys ieškovei priklausė nuosavybės teise, todėl ieškovė patyrė nuostolius, netekusi savo nuosavybės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovai turi pareigą ieškovei atlyginti nuostolius už išvardintus odontologinius įrenginius, atsižvelgiat į jų vidutinę rinkos kainą žalos atsiradimo metu.

50.       Nors už likusius septynis odontologinius įrenginius ieškovė prašo priteisti nuostolių atlyginimą pagal 2019 metų vasario mėnesio rinkos kainas, toks jos reikalavimas dėl aukščiau išdėstytų motyvų yra nepagrįstas. Kaip jau buvo nurodyta, nagrinėjamu atveju ieškovė turi teisę pretenduoti į sugadintų įrenginių vidutinę rinkos vertę žalos atsiradimo metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuostolių dydžio, susijusio su kitų įrenginių sugadinimu, nei ieškovė, nei atsakovai neįrodinėjo. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.    

51.       Iš ieškovės pateikto Nepataisomai vandens sugadintų odontologinių įrenginių, baldų, spaudinių ir kitų prekių sąrašo matyti, kad ieškovė nurodė kitų septynių įrenginių įsigijimo kainas:  negatoskopas (231,70 Eur arba 800,00 Lt), apekso lokatorius ,,Den Apex‘‘ (188,25 Eur arba 650,00 Lt), apekso lokatorius ,,C-ROOT (V)‘‘ Apex Locator-Pulp Tester‘‘ (202,73 Eur arba 700,00 Lt), apekso lokatorius ,,Joypex 5‘‘ (246,18 Eur arba 850,00 Lt),  sterilizavimo juostų užlydymo aparatas ,,Sealing Machine Seal 100‘‘ (289,62 Eur arba 1000,00 Lt), helio lempa ,,D-light Duo‘‘ (Led curing light) (439,00 Eur), vakuumo aparatas ,,Ultra Vac‘‘ (434,43 Eur arba 1500,00 Lt). Visos šių įrenginių įsigijimo kainos, išskyrus heliolempą ,,D-Ligh Duo‘‘, pagrįstos aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais. Nors iš minėtos helio lempos ,,D-Ligh‘‘ pirkimo PVM sąskaitos faktūros matyti, kad jos įsigijimo kaina yra ,,0‘‘, tikėtina, kad ji gauta kaip tiekėjo dovana. Ieškovė jos kainą įsigijimo metu nurodė 439,00 Eur, ši kaina nėr pernelyg didelė, atsakovai savo įvertinimo dėl šio įrenginio nepateikė jokio, todėl teismas laiko šią kainą pagrįsta. Visų minėtų įrenginių bendra įsigijimo kaina yra 2031,91 Eur.

52.       Tačiau, kaip jau buvo minėta, žalos atsiradimo metu minėti įrenginiai buvo naudoti. Iš ieškovės draudimo bendrovei pateikto 2018-07-02 inventorizavimo akto po 2018-06-24 įvykio, sugadintos odontologijos įrangos ir odontologinių įrenginių sąrašo Nr. 1 matyti, kad ieškovė, teikdama draudimo bendrovei įrpodymus apie savo patirtus nuostolius, nuo įrenginių įsigijimo kainos skaičiavo amortizacinį 30 procentų nusidėvėjimą ir pati pripažino, kad jos nuostoliai nesiekia įrenginių įsigijimo kainos. Todėl teismas, nustatydamas nuostolių dydį, nuo įrenginių kainos taip pat laiko teisinga atskaičuoti 30 procentų įrenginių nusidėvėjimą. Atskaičiavus nuo 2031,91 Eur įrenginių įsigijimo kainos 30 procentų (609,57 Eur), ieškovei iš atsakovų atlygintas nuostolių dydis šioje ieškinio dalyje sudaro 1422,34 Eur.    

53.       Nepataisomai vandens sugadintų odontologinių įrenginių, baldų, spaudinių ir kitų prekių sąraše, 4 pozicijoje ,,Odontologiniai antgaliai‘‘ ieškovė nurodė patrtas išlaidas dėl nuo vandens sudrėkusių nebenaudojamų odontologinių antgalių, kurių įsigijimo kaina sudaro 1889,40 Eur. Kad tokie antgaliai buvo aplietoje patalpoje, užfiksuota ADB ,,Gjensidige‘‘ turto apžiūros akte, surašytame 2018 m. birželio 28 d., kur sugadinto turto sąraše pažymėti 3 odontologiniai antgaliai. Iš 2015 m. kovo 17 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė įsigijo mikrovariklį už 198,44 Eur. 2013 m. spalio 1 d. odontologinės įrangos pirkimo pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp J. A. ir ieškovės, ieškovė įsigijo kampinį antgalį ,,Alegra‘‘ už 250,00 Lt, turbininį antgalį ,,Alegra‘‘ už 300,00 Lt, du turbininius antgalius po 50,00 Lt, tiesų antgalį už 100,00 Lt. Iš 2013 m. spalio 1 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė pirko turbininį antgalį ,,Sirona‘‘ už 500,00 Lt. Iš 2015 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė pirko du turbo antgalius už 200,00 Lt ir 80,00 Lt.

54.       Tačiau bylos nagrinėjimo metu apklausiami liudytojais E. N. ir K. S. nurodė, kad odontologiniai antgaliai yra valomi, sterilizuojami garuose, turi kontaktą su drėgme, nes su jais dirbama taisant dantis burnoje, todėl jie vandens nebijo. Liudytojas K. S. nurodė, kad vanduo galėjo paveikti nebent nesertifikuotus, prastos kokybės kinietiškus antgalius. Tačiau bylos nagrinėjimo metu teismui tokių duomenų šalys nepateikė. Apklausta liudytoja pas ieškovę dirbusi (duomenys neskelbtini) I. M. nurodė, kad odontologiniai antgaliai yra sterilizuojami garuose, valomi, tačiau negali mirkti vandenyje, nes gali būti paveikti korozijos, dirbant pas ieškovę antgaliai būdavo laikomi stovose prie pagrindio įrenginio, kiek jie galėjo gauti drėgmės – nežino. Tačiau po apliejimo patalpose darytose nuotraukose nėra užfiksuota korozijos paveiktų antgalių, nepateikta įrodymų, kad jie po apliejimo buvo paveikti korozijos -  kad odontologiniai antgaliai buvo sugadinti dėl sąlyčio su drėgme. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė šioje dalyje ieškinio neįrodė ir priteisti jai nuostolius už odontologinius antgalius nėra pagrindo.

55.       Nepataisomai vandens sugadintų odontologinių įrenginių, baldų, spaudinių ir kitų prekių sąraše, 5 pozicijoje ,,Kasos aparatas‘‘ ieškovė nurodė patirtus nuostolius dėl apliejimu sugadinto kasos aparato. ADB ,,Gjensidige‘‘ turto apžiūros akte, surašytame 2018 m. birželio 28 d., kasos aparatas įtrauktas prie sugadintų daiktų. Iš 2010 m. liepos 14 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė kasos aparatą Detecs MP-56 įsigijo iš A. B. įmonės ,,Atkarpa‘‘ už 500,94 Lt (145,08 Eur). Iš 2018 m. birželio 26 d. defektinio akto, kurį surašė serviso įmonė TŪB,,Rotonas‘‘, matyti, kad kasos aparatas (duomenys neskelbtini), fiskalinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepataisomai sugedęs dėl didelio užliejimo skysčiu, sugedusi kasos aparato pagrindinė plokštė ir maitinimo stabilizavimo plokštė, kasos aparatas nebegaminamas, todėl gauti atsarginių dalių nebeįmanoma. Iš kasos aparato utilizavimo akto, surašyto 2018 m. birželio 27 d., matyti, kad minėtas kasos aparatas buvo utilizuotas, taigi draudimo bendrovės vertintojo apžiūros metu ieškovė jau turėjo įrodymus apie sugadintą kasos aparatą. Iš ieškovės draudimo bendrovei pateikto 2018-07-02 inventorizavimo akto po 2018-06-24 įvykio, sugadintų kitų įrenginių ir prietaisų sąrašo Nr. 1 matyti, kad ieškovė, prašydama draudimo bendrovę kompensuoti žalą dėl sugadinto kasos aparato, pripažino, kad jo nusidėvėjimas yra 30 procentų. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovai privalo ieškovei atlyginti nuostolius už sugadintą kasos aparatą, kurie sudaro iš jo įsigijimo kainos atskaičiavus 30 procentų nusidėvėjimą – 101,56 Eur.

56.       Nepataisomai vandens sugadintų odontologinių įrenginių, baldų, spaudinių ir kitų prekių sąraše 6 pozicijoje ,,Signalizacija‘‘ ieškovė nurodė nuostolius, kuriuos sudarytų pačios signalizacijos įsigijimas ir reikalingų atlikti darbų sąmata, ją įrengiant. Atsakovai nurodė, kad už sugadintą signalizaciją draudimo bendrovė jau atlygino žalą patalpų savininkui V. Ž., nes signalizacijos įrengimas susijęs su patalpa. Visų pirma iš ieškovės pateiktų žalą įrodančių dokumentų matyti, kad ieškovė nepatyrė išlaidų dėl naujos signalizacijos įrengimo, bylos nagrinėjimo metu tokių dokumentų teismui nepateikė. Iš draudimo bendrovės ,,Gjensidige‘‘ žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad signalizacijos remontas buvo įtrauktas, kompensuojant patalpų savininkui žalą už sugadintas patalpas, todėl ieškovės prašymas kompensuoti jai signalizacijos remonto išlaidas yra nepagrįstas ir atmestinas.

57.       Nepataisomai vandens sugadintų odontologinių įrenginių, baldų, spaudinių ir kitų prekių sąraše 7 pozicijoje ,,Kiti prietaisai ir daiktai‘‘ ieškovė nurodė nuostolius, kuriuos patyrė apliejus patalpose buvusį spausdintuvą, ventiliatorių ,,Argo Fanny‘‘, elektrinį virdulį ,,Scarlet SC‘‘, televizorių ,,TV STAR‘‘, dirbtinę eglutę. Ieškovė pateikė teismui daiktų įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Iš 2015 m. kovo 23 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė įsigijo televizorių ,,TV STAR T9 HD‘‘ už 115,56 Eur. Iš 2013 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė įsigijo spausdintuvą už 312,55 Lt (90,52 Eur). 2015 m. rugpjūčio 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) rodo, kad ieškovė įsigijo ventiliatorių už 99,99 Eur. 2017 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė įsigijo elektrinį virdulį ,,Scarlet SC‘‘ už 53,98 Eur, o 2014 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) – jog ieškovė įsigijo dirbtinę eglutę už 279,00 Lt (80,80 Eur).

58.       Ieškovės atstovė nurodė, kad išvardinti prietaisai ir daiktai buvo aplieti ir sugadinti, o dirbtinė eglutė buvo suvyniota, gavusi drėgmės, ji supelijo ir ji ją išmetė. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nei nuotraukose, nei aprašyme šie daiktai niekur nėra paminėti, nors aplinkybės buvo konstatuotos iš karto tą pačią dieną, kai apliejimas buvo pastebėtas. Nors antstolis išsamiai patalpoje buvusių daiktų neaprašė, tačiau protokole paminėjo, kad užlieta medicininė įranga, reagentai, dokumentai, kasos aparatas, baldai. Tuo tarpu abejonių kelia tai, kad minėti daiktai nėra nei nufotografuoti, nei paminėi aprašyme, nors bent tokius daiktus kaip televizorius, spausdintuvas, ventiliatorius sunku nepastėbėti. Praėjus kelioms dienoms 2018 m. birželio 28 d. aplietą patalpą apžiūrėjo draudimo atstovas, kuris taip pat šių daiktų nuotraukose nefiksavo, sugadintų daiktų sąraše jų ieškovė nenurodė, nors buvo praėjusios jau kelios dienos po apliejimo ir ieškovės atstovė turėjo laiko įvertinti sugadintą turtą, o liudytojo R. N. teigimu pati ieškovės atstovė nurodė sugadinto turto sąrašą. Šių daiktų, kaip buvusių aplietoje patalpoje, negalėjo nurodyti ir liudytoja I. M..

59.       Tačiau apklausta liudytoja ieškovės buvusi (duomenys neskelbtini) E. D. nurodė, kad aplietose patalpose buvo elektrinis virdulys, kurio po apliejimo nejungė. Kadangi daugiau pas ieškovę ji beveik nebedirbo, jai nežinoma, ar elektrinis virdulys veikė, ar buvo sugedęs. Ieškovė nepateikė teismų jokių įrodymų, kad elektrinis virdulys buvo sugadintas dėl apliejimo. Kita vertus, į bylą ieškovė yra pateikusi 2018 m. liepos 2 d. UAB ,,Spedo‘‘ sudarytą defektinį aktą, kuriame nurodyta, kad remonto metu nustatyta, jog spausdintuvas HP Photosmart 5520 netinkamas eksploatavimui dėl vandens patekimo į spausdintuvą, sugedo pagrindinė spausdintuvo plokštė, kas leidžia daryti teismui išvadą, jog spausdintuvas buvo ieškovės darbo patalpose, kai jos buvo užlietos.

60.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė šioje ieškinio dalyje neįrodė, kad ventiliatorius ,,Argo Fanny‘‘, televizorius ,,TV STAR‘‘, dirbtinė eglutė buvo ieškovės nuomojamoje patalpoje užliejimo metu ir dėl apliejimo buvo sugadinti, o elektrinis virdulys po apliejimo nebeveikė dėl vandens poveikio. Todėl šioje ieškinio dalyje teismas sprendžia, kad atsakovai turi pareigą atlyginti ieškovei nuostolius už sugadintą spausdintuvą (90,52 Eur). Kadangi ieškovė inventorizacijos akte po 2018-06-24 įvykio sugadintų kitų įrenginių ir prietaisų sąraše Nr. 4 nusidėvėjimą daiktams skaičiavo 30 procentų, atsakovai privalo ieškovei atlyginti už spausdintuvą patirtus nuostolius, nuo įsigijimo kainos atskaičius 30 procentų nusidėvėjimą (27,16 Eur), t.y.  63,36 Eur.  

61.       Nepataisomai vandens sugadintų odontologinių įrenginių, baldų, spaudinių ir kitų prekių sąraše 8 pozicijoje ,,Baldai‘‘ ieškovė nurodė nuostolius, kuriuos patyrė apliejus patalpose buvusius baldus. Ieškovė sąraše nurodė, kad sugadinti baldai: 1) odontologinis stalelis-spintelė (144,81 Eur arba 500,00 Lt), 2) odontologinis stalelis su ratukais (202,73 Eur arba 700,00 Lt), 3) odontologinis stalelis su ratukais, 2 vnt (289,62 Eur arba 1000,00 Lt), 4) odontologijos kabineto baldai (868,86 Eur arba 3000,00 Lt), 5) odontologinė kėdutė ,,EGG‘‘ (86,89 Eur arba 300,00 Lt), 6) odontologinė kėdutė ,,Salli“ (202,73 Eur arba 700,00 Lt), 7) odontologinė kėdutė ,,OKR –balninė‘‘ (266,20 Eur), 8) registratūros baldai (666,13 Eur arba 2300,00 Lt), 9) poilsio kambario baldai (289,62 Eur arba 3000,00 Lt), 10) odinis kampas (868,86 Eur arba 3000,00 Lt), 11) dirbtinės odos oranžinė kėdė (56,29 Eur), viso baldų už 3942,74 Eur.

62.       Ieškovė pateikė įrodymus apie baldų įsigijimą. Iš 2017 m. kovo 14 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė įsigijo odontologinę kėdutę OKR balninę už 266,20 Eur. Iš 2013 m. spalio 1 d. odontologinės įrangos pirkimo-pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp J. A. ir ieškovės, matyti, kad ieškovė įsigijo odontologinę kėdutę ,,EGG‘‘ už 300,00 Lt (86,89 Eur), odontologinę kėdutę ,,Salli‘‘ už 700,00 Lt (202,73 Eur). Iš 2010 m. vasario 10 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė įsigijo spintelę už 500,00Lt (144,81 Eur). Iš 2013 m. rugsėjo 30 d. baldų pirkimo-pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp A. L. P. ir UAB ,,Dantukų fėja‘‘, matyti, kad ieškovė šia sutartimi įsigijo odontologijos kabineto baldų komplektą už 3000,00 Lt (868,86 Eur) (nurodytas komplekto aprašymas), registratūros baldus už 2300,00 Lt (666,13 Eur) (nurodytas komplekto aprašymas), poilsio kambario baldus už 1000,00 Lt (289,62 Eur) (nurodytas komplekto aprašymas), odontologines spinteles su ratukais už 700,00 Lt (202,73 Eur) ir 2 vnt už 1000,00 Lt (289,62 Eur). 2013 m. spalio 7 d. pirkimo pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp J. A. ir ieškovės, ieškovė už 3000,00 Lt (868,86 Eur) įsigijo odinį minkštą kampą. Iš 2015 m. rugpjūčio 7 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iškovė įsigijo oranžinę dirbtinės odos kėdę už 56,29 Eur.

63.       Kad minėti baldai buvo aplietose patalpose, matyti iš antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo, kuriame nurodyta, kad, vandeniui tekant iš viršaus, buvo aplieti baldai, sugadinti baldai užfiksuoti ir prie protokolo pridėtose nuotraukose. 2018 m. birželio 28 d. aplietą patalpą apžiūrint draudimo atstovui, baldai nurodyti sugadintų daiktų sąraše, užfiksuoti nuotraukose. Iš antstolio faktinių aplinkybių konstatvimo protokolo matyti, kad, jam atvykus į užlietas patalpas, ant grindų buvo 2-3 centimetrai vandens, vanduo kai kur tekėjo siena, lubos nuo vandens pratekamo kiekio buvo nukritusios. Iš baldų įsigijimo dokumentų matyti, kad baldai ieškovės nuomojamoje patalpoje, kurie buvo pažeisti vandens, buvo mediniai, odiniai arba kombinuoti. Todėl akivaizdu, kad, ilgai tekant ant jų gausiam vandens kiekiui, mediniai ir odiniai baldai peršlapo, vanduo galėjo pažeisti medinių baldų konstrukcijas ir apdailos elementus, o odinius peršlapusius baldus, kurių viduje yra kamšalas, išdžiovinti mažai tikėtina. 

64.       Nors atsakovai bylos nagrinėjimo metu teigė, kad baldus buvo galima bandyti remontuoti ar juos išmontuoti ir realizuoti atskiras jų detales, teismas pažymi, jog tokie darbai yra susiję su papildomomis sąnaudomis – darbu, transportavimu, kuris turi būti apmokamas, o ekonominė nauda neaiški. Be to, kaip ne kartą akcentuota šioje byloje, nuostoliai nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginami, grąžinant jį iki delikto buvusią padėtį. Įvertinus išdėstytus motyvus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė, juos remontuodama, turėtų lygiaverčius daiktus, kokiais disponavo iki užliejimo. Kadangi ieškovės naudoti baldai žalos padarymo metu buvo naudoti, ieškovė, teikdama prašymą atlyginti nuostolius draudimo įmonei, inventorizacijos akte po 2018-06-24 įvykio sugadintų baldų sąraše Nr. 3 nurodė, kad baldų nusidėvėjimas sudaro 30 procentų. Todėl atsakovai privalo atlyginti ieškovei nuostolius dėl baldų sugadinimo, atskaičiavus nuo baldų įsigijimo kainos 3 942,74 Eur 30 procentų nusidėvėjimą (1 182,82 Eur) bei atlyginti 2 759,92 Eur.  

65.       Nepataisomai vandens sugadintų odontologinių įrenginių, baldų, spaudinių ir kitų prekių sąraše 9 pozicijoje ,,Odontologiniai spaudiniai, knygos ir pan.‘‘ ieškovė nurodė nuostolius, kuriuos patyrė apliejus patalpose buvusius leidinius, susijusius su profesine veikla. Kad tokių leidinių aplietose patalpose buvo, matyti iš antstolio Ričardo Kudrausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, 2018 m. birželio 28 d. draudimo atstovo sudaryto apžiūros akto. Įvertinus, kad vanduo iš viršaus bėgo pakankamai intensyviai, akivazdu, atsižvelgiant į byloje pateiktas nuotraukas, kad leidiniai tapo nebetinkami naudoti.

66.       Ieškovė pateikė įrodymus dėl patalpose buvusių leidinių. Iš 2010 m. spalio 27 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė įsigijo leidinį už 50,00 Lt (14,48 Eur). Iš 2012 m. suasio 23 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. 17967 matyti, kad ieškovė pirko leidinių už 88,57 Lt (25,65 Eur). 2013 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė pirko leidinių už 62,33 LT (18,05 Eur). 2014 m. birželio 3 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė pirko literatūros už 248,20 Lt (71,88 Eur). 2015 m. birželio 1 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė pirko literatūros už 13,99 Eur. 2016 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė pirko leidinių už 45,00 Eur. 2017 m. rugsėjo 12 d. PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad ieškovė pirko leidinių už 196,69 Eur. 2017 m. birželio 27 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė pirko literatūros už 59,65 Eur. Ieškovė įrodymų apie kitus įsigytis leidinius – žurnalus – teismui nepateikė.   

67.       Ieškovė pateikė įrodymus, kad pirko literatūros leidinių už 445,39 Eur. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dalis leidinių įsigyta prieš 10 metų, todėl vėlgi nėra teisinga už juos atlyginti, atsižvelgiant į jų įsigijimo kainą. Inventorizaciniame akte po 2018-06-24 įvykio sugadintų kitų įrenginių ir prietaisų sąraše Nr. 4, kurį ieškovė teikė draudimo įmonei, prašydama kompensuoti žalą, ieškovė pripažino, kad leidinių nusidėvėjimas sudaro 30 procentų. Todėl atsakovai privalo atlyginti ieškovei nuostolius už sugadintus leidinius, sumažinus priteistiną sumą šioje dalyje 30 procentų (133,62 Eur), t.y. 311,77 Eur.

68.       Nepataisomai vandens sugadintų odontologinių įrenginių, baldų, spaudinių ir kitų prekių sąraše 10 pozicijoje ,,Patalpų įrengimo ir remonto nuostoliai (įmonės patirta žala)‘‘ ieškovė nurodė nuostolius, kuriuos patyrė apliejus patalpas, nes jas įrenginėjo ir remontavo prieš pradėdama naudoti veiklai savo lėšomis laikotarpiu nuo 2009 metų iki 2015 metų. Kadangi patalpos buvo sugadintos apliejus jas vandeniu, prašo priteisti iš atsakovų žalą už sunaudotas medžiagas patalpų remontui, šioms išlaidoms įrodyti pateikė didelį kiekį PVM sąskaitų faktūrų.

69.       Byloje nėra ginčo, kad aplietos patalpos adresu (duomenys neskelbtini), priklausė V. Ž., su kuriuo ieškovė buvo sudariusi panaudos sutartį. Kaip jau buvo minėta, realiai tarp šalių buvo susiklostę ne panaudos, o nuomos teisiniai santykiai. Ieškovės atstovė J.A. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad šias patalpas ieškovė įsirengė savo įmonės lėšomis su patalpų savininko leidimu, po to patalpų savininkas kompensavo ieškovei išlaidas, patirtas įrengiant patalpas. Pagal tarp šalių sudarytos panaudos sutarties 2.3 punktą ieškovė buvo įsipareigojusi patalpų savininkui išlaikyti ir saugoti panaudos ogjektą, atlikti jo einamąjį remontą bei apmokėti visas patalpų išlaikymo išlaidas. Todėl akivaizdu, kad ieškovė turėjo pareigą prižiūrėti patalpas ir jas remontuoti, sutartyje nėra sutarta, kad ieškovė galės pretenduoti į einamojo remonto išlaidas, o tai reiškia, kad, nutraukus sutartį, visi patalpų pagerinimai lieka neapmokėti, jei patalpos ir nebūtų buvusios aplietos.

70.       Nagrinėjamu atveju įvykus apliejimui, kaip nurodė ieškovės atstovė, patalpų savininkas jokių pretenzijų ieškovei dėl patalpų būkles nereiškė, jam buvo išmokėta draudimo išmoka, jis sudarė susitarimą su atsakovais dėl žalos atlyginimo. Panaudos sutartis su ieškove šiuo metu yra nutraukta, o tai reiškia, kad jokių išlaidų ieškovė dėl patalpų remonto, įvykus apliejimui, nepatirs. Todėl nors apliejimu ir buvo apgadintos ieškovės remontuotos patalpos, patalpų apliejimas žalos, susjusios su patalpų remontu, ieškovei nesukėlė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinybes, teismas daro išvadą, kad šioje dalyje ieškovės ieškinys yra neįrodytas ir atmestinas.

71.       Nepataisomai vandens sugadintų odontologinių įrenginių, baldų, spaudinių ir kitų prekių sąraše 11 pozicijoje ,,Odontologinė medžiagos, endodontinės medžiagos, odontologinės medžiagos protezavimui, kitos medžiagos‘‘ ieškovė nurodė nuostolius, kuriuos patyrė, kai, apliejus patalpas, dėl drėgmės poveikio buvo sugadinta eilė odontologinių, endodontinių ir kitų medžiagų. Šių medžiagų įsigijimui pagrįsti ieškovė pateikė eilę PVM sąskaitų faktūrų iš UAB ,,Analizė‘‘, UAB ,,Unidentas‘‘. Ieškovė nurodė, kad po apliejimo ji peržiūrėjo visas dantų taisymui reikalingas medžiagas ir kitas priemones, jas surašė, ką patvirtina po 2018-06-24 įvykio surašytas inventorizacijos aktas, sugadintų odontologinių medžiagų sąrašas Nr. 5. Teismas pripažįsta, kad įrodinėjimas ieškovei šioje ieškinio dalyje yra apsunkintas, kadangi teikiant paslaugas naudojamos labai įvarios medžiagos, dalis medžiagų buvo paveiktos drėgmės, dalis ne, norint užfiksuoti tokio pobūdžio nuostolius, nėra galimybės pasitelkti teismo antstolį, nes tam reikalingos specialios žinios. Teismas, įvartinęs odontologinių medžiagų apimtį inventorizacijos akte, avarijos mąstą, neturi pagrindo juo abejoti, nes jų kiekis bei įvertinimas atitinka protingumo kreiterijus. Teismas pažymi, kad ir atsakovai dėl šio sąrašo sudarymo jokių motyvuotų argumentų nenurodė, todėl teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovės inventorizavimo akte nurodytas nebetinkamų odontologinių ir kitų medžiagų sąrašas yra realus. Kad aplietose patalpose buvo odontologinių ir kitokių medžiagų, reikalingų paslaugų teikimui, matyti iš antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, 2018 m. birželio 28 d. draudimo atstovo sudaryto apžiūros akto ir priedo prie akto.

72.       Atsakovai bylos nagrinėjimo metu iš esmės nesutiko, kad aplietose patalpose buvusių odontologinių ir kitų medžiagų negalima naudoti, nes jos buvo induose ar plastikinėse pakuotėse, kai kurios endodontinės medžiagos nėra jautrios sąlyčiui su vandeniu. Liudytojas K. S., apklaustas teismo posėdyje liudytoju, nurodė, kad drėgmė odontologinėms medžiagos pakenkti negali, nes jos yra hermetiškose pakuotėse, todėl neturi sąlyčio su vandeniu, o tokios endodontinės medžiagos, pavyzdžiui, kaip kaiščiai drėgmei yra atsparios, nes metalinės.

73.       Tačiau byloje apklausta liudytoja Ž. S., kuri yra (duomenys neskelbtini) ir kurios akademinė veikla yra susijusi su odontoloinių medžiagų kurso dėstymu aukštosiose mokymo įstaigose, nurodė, kad hermetiniu medžiagų įpakavimu galima laikyti nebent metalinę talpą arba 100 procentu izoliuotą nuo aplinkos talpą (užlydytą). Įvarūs užsukami ar kitokie indai, kur laikomos medžiagos, nelaikomi hermetiškais, nes turi nors ir nedidelį, bet išorinį sąlytį su aplinka. Liudytojos teigimu didelė drėgmė ore gali įtakoti odontologinės medžiagos kokybę, o apie sąlytį su vandeniu nėra ką ir kalbėti. Odontologinių medžiagų laikymas didelės drėgmės aplinkoje neatitinka gamintojo nurodymų, gali pakeisti medžiagos sudėtį ir sukelti paciento sveikatai neigiamų pasekmių. Liudytoja nurodė, kad tokiu atveju tik gamintojas gali nurodyti, ar, medžiagoms turėjus sąlytį su drėgme, jos gali būti naudojamos, tačiau kadangi gamintojų Lietuvoje nėra, tokių medžiagų vertinimas užsienyje yra neekonomiškas. Liudytoja taip pat nurodė, kad ir endodontinės medžiagos, tokios kaip kaip kaiščiai, negali būti naudojamos, jei turėjo sąlytį su vandeniu ar drėgme, nes jų paviršius padengtas atitinkama medžiaga, kad jis suliptų su kitomis, tas pats pasakytina ir apie kitas odontologines medžiagas.

74.       Teismas, įvertinęs liudytojos Ž. S. išsilavinimą bei profesinę veiklą, vadovaujasi jos, o ne liudytojo K. S. parodymais, nes jo vadovaujamos įmonės veikla yra susjusi su įrangos remontu bei priežiūra. Kad odontologinės medžiagos, nors ir laikomos uždarytose talpose, gali būti neigiamai paveiktos drėgmės bei vandens, tvirtino ir liudytojai E. N. bei I.M.. Todėl ieškovė pagrįstai teigė, kad užlietose patalpose buvusios odontologinės, edodontinės ir kitos medžiagos naudoti yra nebetinkamos. Inventorizaciniame akte po 218-06-24 įvykio sugadintų odontologinių medžiagų sąraše Nr. 5 ieškovė nurodė, kad viso buvo sugadinta odontologinių medžiagų už 3790,29 Eur, tačiau jų vertę ieškovė mažino 50 procentų (nepateikti utilizavimo dokumentai). Akivaizdu, jog dalis medžiagų praimtose pakuotėse, kurios buvo aplietoje patalpoje, galėjo būti sunaudota, ieškovė ir pati neturi objektyvios galimybės paskaičiuoti, kokią tiksliai dalį sunaudotos medžiagos sudaro. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovai privalo atlyginti ieškovei puse sugadintų odontologinių medžiagų vertės – 1895,14 Eur.  

75.       Nepataisomai vandens sugadintų odontologinių įrenginių, baldų, spaudinių ir kitų prekių sąraše 14 pozicijoje ,,Vandens sugadintų įmonės dokumentų parengimas‘‘ ieškovė nurodė būsimus nuostolius, kuriuos sudarys vandens sugadintų įmonės dokumentų parengimas. Lnetelėje nurodyta, kad pagal UAB ,,SDG‘‘ komercinį pasiūlymą tokios paslaugos kainuotų 730,84 Eur. Kaip jau buvo pasisakyta, byloje yra įrodymų, jog aplietose patalpose intensyviai bėgant vandeniu akivaizdu, kad tiek jau minėti leidiniai, tiek kitokie popieriniai dokumentai galėjo būti sugadinti. Tačiau ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad dėl tokio sugadinimo jai galėjo būti padaryta žala. Visų pirma ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į kitą bendrovę dėl vandens sugadintų dokumentų parengimo ir gavo komercinį pasiūlymą. Be to, ieškovės buhalterinę apskaitą tvarko buhalterė, todėl neaišku, kodėl ieškovė, samdydama šias funkcijas atliekantį asmenį, yra priversta kreiptis į kitą bendrovę. Ieškovei neįrodžius, kad ji patyrė žalą dėl sugadintų įmonės dokumentų parengimo, tenkinti ieškinį šioje dalyje nėra pagrindo.    

76.       Įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus, ieškovei padaryti dėl turto sugadinimo nuostoliai sudaro 20 057,69 Eur (193,60 Eur + 13 310,00 Eur + 1 422,34 Eur + 101,56 Eur + 63,36 Eur + 2 759,92 Eur + 311,77 Eur + 1 895,14 Eur). Tačiau, kaip jau buvo minėta, dalį patirtų nuostolių ieškovei apmokėjo draudimo bendrovė – 2225,00 Eur. Todėl, minusavus šią sumą, atsakovai turi pareigą sumokėti ieškovei 17 832,69 Eur nuostolių už sugadintą turtą atlyginimo. Vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, nuostoliai nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginami visiškai. Vadovaujantis CK 3.109 straipsniu, atsakovai turi pareigą atlyginti ieškovei padarytą žalą solidariai. Todėl iš atsakovų solidariai ieškovei priteistina 17 832,69 Eur nuostolių atlyginimo.

 Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti nuostolius, susijusius su nuomos mokesčiu 

77.       Ieškovė nurodė, kad apliejus patalpas adresu (duomenys neskelbtini), kuriose ieškovė teikė paslaugas, ji 2019 m. rugpjūčio 31 d. sudarė nuomos sutartį su UAB ,,Vitaldenta‘‘, kur toliau vykdė veiklą. Ieškovė nuomojamomis patalpomis naudojosi iki 2019 m. liepos 19 d., kol įsirengė savo odontologinį kabinetą ir ten perkėlė savo veiklą. Už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. nuomos sutarties sudarymo iki šios sutarties pabaigos – 2019 m. liepos 19 d. ieškovė sumokėjo UAB ,,Vitaldentas‘‘ 7 942,50 Eur. Patirta žala dėl būtinybės nuomotis patalpas atsirado išimtinai dėl atsakovų kaltės, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovų nuostolius, susijusius su nuomos mokesčio išlaidomis.

78.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė J.A. nurodė, kad ji 2018 m. liepos 2 d. gavo per antstolį pranešimą iš nuomojamų patalpų savininko V. Ž. apie nuomos sutarties nutraukimą, taip pat įspėjimą išsikelti iš patalpų per 2 mėnesius. Ieškovės atstovė nurodė, kad jai nėra žinimos ir nebuvo nurodytos sutarties nutraukimo priežastys. Šios aplinkybės rodo, kad iš esmės jau nuo 2018 m. rugsėjo pradžios ieškovė turėjo priimti sprendimą, kur perkels savo vykdomą veiklą. Kaip jau buvo minėta, priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas. Nagrinėjamu atveju ieškovei poreikis nuomotis kitas patalpas nuo 2018 metų rugsėjo pradžios kilo ne dėl patalpų apliejimo, o todėl, kad patalpų savininkas V. Ž. nusprendė nutraukti su ieškove nuomos sutartį. Todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrsįtas.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti nuostolius už negautas pajamas    

79.       Ieškovė nurodė, kad užlietose patalpose ji buvo įsirengusi tris odontologų darbo vietas. Pagal sudarytą nuomos sutartį su UAB „Vitaldenta“ ji gavo teisę už atlygį naudotis jos verslui reikalingomis patalpomis, įranga ir baldais, kas visumoje sudarė vieną odontologo darbo vietą. Viena darbo vieta ieškovė naudojosi iki 2019 m. liepos 19 d., t.y. iki momento, kai įsirengė sau naują odontologinį kabinetą ir perkėlė į jį savo veiklą. Todėl už šį laikotarpį atsakovai privalo jai atlyginti negautas pajamas.

80.       Kaip jau buvo paminėta šiame sprendime, nuo 2018 m. rugsėjo pardžios jokios negautos pajamos ieškovei negali būti priteisiamos, nes su ja buvo nutraukta sutartis dėl patalpų su V. Ž. ir nuo šios datos ieškovė, nepriklausomai nuo patalpų užliejimo fakto, privalėjo išsikelti iš patalpų adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai nėra atsakingi už tai, kokias patalpas ieškovei pavyko išsinuomoti – su viena ar trimis darbo vietomis, nes, nepriklausomai nuo užliejimo fakto, ieškovė iš minėtų patalpų išsikraustyti privalėjo.

81.       Ieškovė prašo atlyginti nuostolius už prastovas ir negautas pajamas už laikotarpį nuo apliejimo momento iki 2018 m. rugsėjo 1 d., kai dirbti negalėjo dėl netinkamų patalpų ir negavo pajamų už dar dvi darbo vietas, kadangi pajamos bendrovė gavo tik iš vienos darbo vietos. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais.

82.       Visų pirma ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovei vykdant veiklą iki patalpų užliejimo adresu (duomenys neskelbtini), ne kiekvieną darbo dieną visos trys darbo vietos buvo užimtos, teikiant odontologines paslaugas, todėl ieškovė kiekvieną darbo dieną negalėjo tikėtis gauti maksimalių pajamų. Teismas taip pat pažymi, kad negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautos pajamos suprantamos kaip suma, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veikos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, o iš šių – ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis. Tokia nuostolių negautų pajamų forma dydžio nustatymo praktika yra formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus jau nuo 2008 metų (2008 m. vasario 11 d. nutaris civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008, 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2008).  

83.       Ieškovė patirtus nuostolius už negautas pajamas skaičiavo įvertinusi, kad 2017-06 birželio ir 2018-05 gegužės mėnesio laikotarpiu ji gavo 45 013,61 Eur pajamų, kurias padalijo iš 252 darbo dienų, todėl laikė, kad per dieną gautų pajamų vidurkis sudaro 178,63 Eur. Ieškovės draudimo įmonei pateiktame paskaičiavime detalaus negautų pajamų apskaičiavimo ji nepateikė, tokio paskaičiavimo neteikė  ir teismui. Tačiau akivaizdu, kad ieškovė negautas pajamas skaičiavo, nesilaikant kasacinio teismo formuojamos praktikos. Sutiktina su atsakovais, kad abejonių dėl ieškovės nuostolių  negautų pajamų forma kelia ir tai, kad iš finansinių ataskaitų matyti, jog ieškovė nuo 2016 metų dirbo nuostolingai.

84.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo dėl patirtų nuostolių negautų pajamų forma, todėl jos reikalavimas šioje dalyje atmestinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

85.       Ieškovė pareiškė reikalvimą priteisti iš atsakovų solidariai 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuotinas nuo ieškinio sumos. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos. Kadangi atsakovai yra fiziniai asmenys, privalo mokėti penkių, o ne šešių procentų dydžio metinės palūkanas. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme - 2019-09-23 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

86.       CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys buvo patenkintas iš dalies – buvo patenkinta 15,96 procentai ieškinio reikalavimų, atmesta – 84,04 Ieškinio reikalavimų.

87.       Atsižvelgiant į priteistą ieškinio sumą, iš atsakovų ieškovei solidariai priteistina 401,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Ieškovė nurodė, kad patyrė 5 907,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė teikė teismui ieškinį, kurį du kartus tikslino, dubliką, atstovas atstovavo ją teismo posėdyje. Įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, ieškovės atstovo paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, jiems rengti patirtas advokato darbo laiko sąnaudas, teismo posėdžių trukmę, teismas sprendžia, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės. Tačiau, atsižvelgiantį į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, jos priteistinos iš dalies – 942,76 Eur (5 907,00 Eur x 15,96 proc. : 100 proc.).  

88.       Atsakovai nurodė, jog patyrė 5000,00 bylinėjimosi išlaidų už advokatų pagalbą ir 43,50 Eur dėl įrodymų rinkimo (5,50 Eur + 37,70 Eur), viso 5 043,50 Eur. Išlaidos už įrodymų rinkimą priskirtinos prie kitų būtinų išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai teikė tris atsiliepimus į ieškinį, tripliką, atstovai atstovavo juos teismo posėdyje. Įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, ieškovės atstovo paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, jiems rengti patirtas advokatų darbo laiko sąnaudas, teismo posėdžių trukmę, teismas sprendžia, jog atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės. Tačiau jos priteistinos atsižvelgiant į atmestų ieškinio reikalavimų dalį – 4238,56 Eur (5043,50 Eur x 84,04 proc. : 100 proc.).

89.       Ekspertizės bei eksperto atvykimo į teismą išlaidos sudaro 2050,00 Eur. Iš ieškovės įnešto 2000,00 Eur avanso buvo apmokėta ekspertui 1500,00 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovų ieškovei priteistina 20,66 išlaidų už ekspertizės atlikimą. Iš atsakovų įnešto avanso už ekspertizę 550,00 Eur buvo apmokėta ekspertui visa suma. Atsižvelgiant į atmestų ieškinio reikalavimų dalį, atsakovams iš ieškovės turėtų būti priteista 1722,82 Eur išlaidų suma, tačiau kadangi atsakovai patyrė 550,00 Eur išlaidų, nes tokio dydžio avansą įnešė į teismo depozitinę sąskaitą, ši suma atsakovams priteistina iš ieškovės. Likusi nepanaudota ieškovės įnešta suma 500,00 Eur, teismo sprendimui įsiteisėjus, grąžintina ieškovei.

90.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje sudaro 19,59 Eur, ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovų valstybės naudai priteistina 3,13 Eur, iš ieškovės – 16,46 Eur valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos, tuo pačiu teisiniu pagrindu kaip ir nuostolių atlyginimas, priteistinos solidariai.   

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Dantukų fėja‘‘ (juridinio asmens kodas 302433551) solidariai iš atsakovų V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir I. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 17 832,69 Eur (septyniolika tūkstančių aštuonis šimtus trisdešimt du eurus 69 ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2019 - 09 - 23 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1364,42 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt keturis eurus 42 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovams V. D. ir I. D. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Dantukų fėja‘‘ 4788,56 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Dantukų fėja‘‘16,46 Eur (šešiolika eurų 45 ct), o iš atsakovų V. D. ir I. D. solidariai 3,13 Eur (tris eurus 13 ct) bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą valstybei, sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, nurodant įmokos kodą 5662.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Dantukų fėja‘‘ 500,00 Eur nepanaudoto avanso iš Šiaulių apygardos teismo depozitinės sąskaitos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam  teismui per šį teismą.

Teisėja                                              Lina Muchtarovienė