Baudžiamoji byla Nr. 1-864-389/2014

Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00735-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.7.2.6; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.1.8.13;

                                                                                                                                               1.2.4.8.3;              1.2.8.2.2.; 2.10.1.                                                                                                                         

                                               PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2014 m. gruodžio 29 d.

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Kazilionienė,

išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. T., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirba, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas Panevėžio miesto apylinkės teismo: 1) 2013-10-22 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d., 641 str. 1 d., 2 d. 20 parų areštu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013-09-25 iki 2013-09-26 (1 para), 2) 2014-09-11 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK  140 str. 2 d., 641 str. 1 d., 2 d. 40 parų areštu, vadovaujantis LR BK 722 str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė–6 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, vadovaujantis LR BK 66 str., 65 str., į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2014-07-26 iki 2014-07-28 (2 paros), arešto bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 2 d., 155 str. 2 d.,

n u s t a t ė :

              A. T. 2014 m. lapkričio 25 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto su sugyventine V. B. metu, smurtavo prieš savo sugyventinę V. B., t.y. sudavė jai kumščiu ne mažiau penkių kartų į galvą, tempė ją už plaukų, po to, bandančią pabėgti V. B., sugavo už kairio žasto ir taip padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairėje ausyje, kairiame skruoste, kairiame žaste, kairio riešo srityje, galvos plaukuotos dalies sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių pabrinkimu, t.y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios, savo šeimos nario–sugyventinės V. B. sveikatą. Be to tuo pat metu, toje pačioje vietoje V. B. išvadindamas necenzūriniais žodžiais, tuo ją neviešai žodžiu užgauliai pažemino, t.y. ją įžeidė, t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 2 d., 155 str. 2 d.

A. T. pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 2 d. ir 155 str. 2d., bei apklausus jį įtariamuoju, jis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su V. B. gyvena apie 8 metus, veda bendrą ūkį, yra sugyventiniai, augina bendrą sūnų N. T., gim. (duomenys neskelbtini). Gyvena sugyventinės tėvams nuosavybės teise priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Abu nevengia alkoholio, tada kyla pykčiai. Pykčiai dažniausiai kyla dėl buitinių dalykų. Jau anksčiau yra smurtavęs tiek prieš V. B., tiek prieš jos mamą. Tiesiog nepavyksta susivaldyti, kai sugyventinė išveda jį iš kantrybės. 2014 m. lapkričio 25 d., vakare, kiek buvo valandų nežino, namuose išgėrė alaus. Sugyventinė buvo blaivi. Apie 22.00 val., abu nuėjo gulti į kambarį, į lovą. Ėmė mylėtis. Sugyventinei neįtiko, kad jis negali greitai baigti lytinio akto, dėl to ji ėmė pykti, susipykus mylėtis nustojo. Jį sunervino, nes sugyventinė jį išvadino necenzūriniais žodžiais, nelabai pamena ką ji pasakė, bet jis įsižeidė. Tada nesusivaldė, suėmė ją už plaukų ir smarkiai patraukė į save, nes ji norėjo išbėgti iš namų. Trenkė jai dešinės rankos kumščiu keletą kartų į galvą kur papuolė. Nežiūrėjo ir negali pasakyti kur pataikė. Neneigia, kad galėjo suduoti ne mažiau penkių smūgių, sutinka, kad jai galėjo skaudėti. Pamena, kad keikė ją necenzūriniais žodžiais, nes buvo tikrai susinervinęs. Kokiais konkrečiais žodžiais vadino, nepamena, lyg vadino „žiurke, nuopisa“. Sugyventinė pabėgo iš namų. Nuoširdžiai gailisi dėl savo tokių veiksmų, nori pasitaisyti (b. l. 22-23, 27).

              Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

Iš nukentėjusiosios V. B. apklausos protokolų (b.l. 11-13-14) matyti, kad su A. T. kaip sugyventiniai gyvena apie aštuonerius metus jos tėvams priklausančiuose namuose, (duomenys neskelbtini). Su A. T. yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį, augina mažametį sūnų. A. T. yra ūmaus būdo, konfliktiškas, todėl namuose dažnai vyksta konfliktai. Jis prieš ją vartoja psichologinį smurtą, keikia necenzūriniais žodžiais, jis kartoja, kad nusižudys, manipuliuoja savo gyvybe, kad galėtų ją valdyti. A. T. vartoja alkoholį, tada tampa agresyvus. Yra linkęs smurtauti, ji jau kreipėsi į policiją dėl jo smurto prieš ją 2013 metais. Taip pat jis yra teistas už smurtą prieš jos mamą, kuri gyvena kartu. Jam buvo skirta arešto bausmė, kurią atlikęs, jis grįžo 2014 m. lapkričio 21 d. Ji 2014 m. lapkričio 25 d., buvo namuose su sugyventiniu, kuris beveik visą dieną vartojo alkoholį. Apie 22.00 val. jis, būdamas neblaivus, nuėjo atsigulti. Ji taip pat nuėjo miegoti. Sugyventinis ėmė prašyti mylėtis. Ėmus mylėtis, sugyventiniui tai nelabai gavosi. Ėmė jam sakyti, kad, jei nieko neišeina, reikia liautis. Jis užpyko, ėmė keikti ją, įžeidinėti, vadino „nuopisa“, „žiurke“, „nuograuža“. Tai ją labai žeidė, nes visgi ji yra jo vaiko motina ir jis nejaučia jai jokios pagarbos. Iškeikęs ją, būnant kambaryje, lovoje, sugyventinis delnu ėmė trankyti jai galvą. Smūgių galėjo būti ne mažiau trijų, keturių, tiksliai nežino, nes buvo šoke. Tada jis sugriebė ją už plaukų ir bandė tempti į save, nes ji bandė išeiti iš kambario. Sugavęs už plaukų, truktelėjo į save ir ji krito ant grindų. Atsistojusi bandė bėgti, jis buvo sugavęs ją už kairiojo žasto, tačiau ji ištrūko ir pabėgo. Civilinio ieškinio nereiškia, nori, kad jis nesiartintų prie jos. Neketina toliau su juo gyventi. Neprieštarauja, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu.

Iš įvykio vietos apžiūros 2014-11-25 protokolo (b.l. 4-6) matyti, kad įvykio vieta yra, adresu (duomenys neskelbtini). Įėjimas į kambarį yra pro duris rytų pusėje, iš koridoriaus. Kambario vakarų pusėje yra langas, prie kurio stovi televizorius. Prie sienos šiaurės pusėje stovi lova. Kambario viduryje ant grindų patiestas kilimas. Prie sienos pietų pusėje stovi spinta. Kambaryje tvarkinga. Iš įvykio vietos niekas nepaimta, įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta.          

             Iš 2014-11-25 Panevėžio apskrities VPK Panevėžio rajono PK KPS tyrėjos S. J. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b.l. 7-8) matyti, kad 2014 m. lapkričio 25 d., 23.56 val., gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad apie 22.00 val., neblaivus A. T. namuose fiziškai smurtavo savo sugyventinės V. B. atžvilgiu. V. B. paaiškino, kad ją pešė už plaukų, dešinės rankos delnu sudavė penkis smūgius į galvą. Smurtą galintys rodyti požymiai– patinimai veide.

                            Iš alkoholio vartojimo faktui nustatyti prietaisu ,,Lion Alcolmeter 500“, serijos Nr. 19147, atlikto asmens blaivumo testo Nr. 3669 matyti, kad 2014-11-25, 23:23 val., A. T. nustatytas 2.00 promilių girtumas (b.l. 16).        

          Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus 2014 m. lapkričio 27 d. specialisto išvados Nr. G 1705/14 (P-05) matyti, kad V. B. nustatytos poodinės kraujosruvos kairėje ausyje, kairiame skruoste, kairiame žaste, kairio riešo srityje, galvos plaukuotos dalies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių pabrinkimu, paveikus kietais bukais daiktais, penkiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą (b.l. 10).

           Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo A. T. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 2 d. ir 155 str. 2d., yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai.

Nukentėjusiosios V. B. civilinis ieškinys atlyginti žalą nepareikštas. 

                         Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai pripažino, padaręs nusikalstamas veikas, ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 str. 2 d., priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), nusikalstama veika, numatyta LR BK 155 str. 2 d., priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (LR BK 12str.), kaltinamasis teistas (b.l. 30-38), baustas administracine tvarka 2011-07-22 pagal LR ATPK 174 str., 187 str. 2 d. bauda 400 Lt ( informacijos apie baudos sumokėjimą nėra ) (b.l. 57-59), psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas (b.l. 48), 2014-12-17 Panevėžio specialisto išvadoje Nr. 97 TPK-393/2014 nurodyta, kad skirti A. T. ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b.l. 50), nedirbantis, registruotas darbo biržoje (b.l. 60-61), Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Paįstrio seniūnijos 2014-12-03 charakteristikoje Nr. (1.5)S-572 nurodyta, kad seniūnija dažnai gauna informacijos apie A. T. girtavimą bei smurtą šeimoje, tačiau faktų apie incidentus su kaimynais ar kitais bendruomenės nariais nėra girdėję (b.l. 52-53), 2014-12-02 Panevėžio apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus pažymoje Nr. S-01/4-4386 nurodyta, kad A. T., atvykęs į probacijos tarnybą, 2014-11-25 pateikė pažymėjimą apie paleidimą, atlikus arešto bausmę, buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, pasirašė sutartį, tačiau 2014-12-02 į programos užsiėmimą neatvyko (b.l. 46). Kaltinamasis visiškai prisipažino, padaręs baudžiamajame įstatyme numatytas veikas (b.l. 22-23, 27), sutiko dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu bei su prokurorės siūlomos skirti bausmės rūšimi ir dydžiu (b.l. 64). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas prieina išvados, kad prokurorės siūloma bausmė–arešto trukmė atitinka bausmės paskirtį, todėl kaltinamajam už abi nusikalstamas veikas skirtina bausmė  – areštas.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. T. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažįsta, vadovaujantis LR BK 641 str., jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas A. T. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-11-25, 22.50 val., iki 2014-11-27, 9.40 val. (b.l. 17-18), viso 2 paros.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str., LR BK 641 str., teismas,

n u s p r e n d ž i a:

A. T., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d., ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 155 str. 2 d., ir nubausti:

- pagal LR BK 140 str. 2 d. - 90 (devyniasdešimties) parų areštu;

- pagal LR BK 155 str. 2 d. - 20 (dvidešimties) parų areštu. 

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, A. T. paskiriant galutinę bausmę - 90 (devyniasdešimties) parų areštą, jį skiriant atlikti areštinėje.

Vadovaujantis LR BK 641 str. 1 d. 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. T. paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą, jį skiriant atlikti areštinėje. 

Vadovaujantis LR BK 66 str., 65 str. 1 d. 1a p. numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai (1:1), į paskirtą bausmę įskaityti A. T. laikinajame sulaikyme išbūtą nuo 2014-11-25, 22.50 val., iki 2014-11-27, 9.40 val. (2 paras), jas prilyginant dviems arešto paroms ir laikyti, jog A. T. yra atlikęs 2 arešto paras.

A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus– panaikinti.

Išaiškinti A. T., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                          Gražina Kazilionienė