Administracinė byla Nr. eI-5336-281/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04895-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.35.3; 1.38; 3.21

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant vertėjoms Snieguolei Bakūnienei ir Ingridai Kisieliūtei, pareiškėjos UAB „Ibrahim“ atstovams I. D. (I. D.) ir Gintarei Demir, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Tomui Moleikaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Ibrahim“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, 

                                                                n u s t a t ė :

pareiškėja UAB „Ibrahim“ 2014-11-09 teismui elektroniniu būdu per EPP padavė skundą, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento Mokesčių skyriaus (toliau – Mokesčių skyrius) 2014-08-28 raštą Nr. A51-70672/14(2.2.1.51-FN3) ir Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014-10-16 sprendimą Nr. 9-194/14(1.1.43-EM4) bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sumažinti UAB „Ibrahim“ nuosavybės teise turimam turtui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), nustatytą 2,5 proc. nekilojamojo turto mokesčio tarifą iki 1 proc.; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nesutinka su jos valdomam nekilnojamajam turtui nustatytu 2,5 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifu, kuriuo apmokestinami apleisti ir neprižiūrimi objektai. Paaiškino, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centre baigtumas buvo nurodytas 93 proc., tačiau jau 2014-01-07 VĮ Registrų centre pareiškėjos prašymu įregistruoti pakeitimai, nustatant, kad pastato baigtumas yra 100 proc. Pareiškėja tą pačią dieną kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl tarifo sumažinimo, tačiau atsakymo negavo, o 2014-04-16 raštu nurodyta informuoti, ar jau yra sumokėjusi avansinį nekilnojamojo turto mokestį. Pažymėjo, kad pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėja siekė nugriauti, tačiau pati atsakovė leidimą griovimo darbams išdavė tik 2013-12-05. Pareiškėjos teigimu, atsakovė netinkamai aiškina Patalpų ir statinių, kurie yra nenaudojami ar naudojami ne pagal paskirtį arba yra apleisti arba neprižiūrimi, nustatymo tvarkos aprašo nuostatas. Šis aprašas taikytinas turtui, kuris yra apleistas ir neprižiūrimas, o ne kurio baigtumas nesiekia 100 proc. Be to, nuo 2014-01-07 ginčo pastatas atitiko visus reikalavimus. Pabrėžė, kad atsakovė delsdavo atsakyti į pareiškėjos prašymus ar skundus, atsakymai būdavo nemotyvuoti, nenurodant jokių argumentų, teisės normų, kurių pagrindu negalima pakeisti tarifo.

Per teismo posėdį pareiškėjos atstovai prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pagal Aprašo 1.2 p. 2,5 proc. tarifas nustatomas faktiškai naudojamam nekilnojamajam turtui, kurio baigtumas nesiekia 100 proc., ir patalpoms ir statiniams, kurie yra nenaudojami ar naudojami ne pagal paskirtį arba yra apleisti ar neprižiūrimi. Taigi Aprašas taikomas visiems 1.2 p. išvardintiems atvejams. Aprašo 3 p. įtvirtina, kad į sąrašą įrašomas turtas, kuris pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 4 str. pripažįstamas mokesčio objektu ir nepatenkantis į šio įstatymo 7 str. išvardintų neapmokestinamų objektų sąrašą ir atitinka bent vieną kriterijų, pvz., naudoja statinį, kol jis nebaigtas statyti ir nepripažintas tinkamu naudoti. Pažymėtina, kad pareiškėja neginčija, jog (duomenys neskelbtini) esantis statinio baigtumas nesiekė 100 proc. Savivaldybės administracijos direktorius 2013-09-04 įsakymu Nr. 30-1922 patvirtino sąrašą patalpų ir statinių, kuriems 2014 m. taikomas 2,5 proc. tarifas, šis įsakymas nenuginčytas ir galiojantis. Pagal Aprašo 11 p. per 30 dienų galima pateikti dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas neatitinka nurodytų kriterijų ar kitas aplinkybes. Šiuo atveju pareiškėja per šį terminą, gavus 2014-09-10 raštą, kuriuo ji buvo informuota apie tarifo taikymą, į atsakovę nesikreipė. Pabrėžė, kad Mokesčių skyriaus informaciniai pranešimai apie tarifo nustatymą nėra laikomi individualiais administraciniais aktais, todėl jiems netaikomi Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimai. Ginčijamu raštu nenustatoma jokia privaloma elgesio taisyklė, juo pateikiama informacija. Pareiškėja taip pat informuota apie galimybę sumažinti mokestį ar visai nuo jo atleisti. Kadangi raštas nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjai, byla dėl šio reikalavimo nutrauktina. Klausimus dėl mokesčio tarifo sumažinimo sprendžia Vilniaus miesto savivaldybės taryba Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių nustatyta tvarka, todėl reikalavimas dėl įpareigojimo sumažinti pareiškėjos turtui taikomą mokesčio tarifą taip pat negalėtų būti tenkinamas.     

Per teismo posėdį atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus.

Skundą tenkinti iš dalies.

Bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „Ibrahim“ nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo nugriautas 2014-06-17, bei (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilnius.

2013-09-10 Mokesčių skyrius raštu Nr. A51-89725(2.14.3.8-FN3) informavo pareiškėją, kad jos nuosavybės teise valdomam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,5 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas.

2013-10-29 pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydama sumažinti mokesčio tarifą iki 1 proc. arba visai nuo jo atleisti.

2013-11-05 pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydama paaiškinti, kodėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), baigtumas registre pasikeitė nuo 100 iki 93 proc.

2013-11-26 VĮ Registrų centro Vilniaus filialas raštu Nr. VILIN(12.5.13)-31633 nurodė, kad duomenys apie baigtumo procentą įrašyti 2002-11-11 parengtos kadastro duomenų bylos pagrindu.

2013-12-23 pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti pakeitimus dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 100 proc. baigtumo. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs šį prašymą, nurodė, kad pastato baigtumas 2013-12-23 buvo 100 proc.

2014-01-07 pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydama sumažinti mokesčio tarifą iki 1 proc. arba visai nuo jo atleisti.

2014-02-06 Vilniaus miesto savivaldybės administracija raštu Nr. (3.3.10.2-EM4) nurodė, kad klausimą dėl pastato (duomenys neskelbtini) apmokestinimo spręs Mokesčių skyrius, o dėl pastato (duomenys neskelbtini) nurodė, kad kol jo nenugriaus, tol nėra pagrindo siūlyti išbraukti šį pastatą iš atitinkamo sąrašo.

2014-04-16 Mokesčių skyrius raštu Nr. A51-3159614(2.14.3.8-FN3) kreipėsi į pareiškėją, prašydama nurodyti, ar sumokėtas avansinis 2014 m. nekilnojamojo turto mokestis.

2014-04-16 pareiškėja pateikė duomenis dėl pastato baigtumo procentų pakeitimo ir prašė sumažinti ar iš viso netaikyti 2,5 proc. mokesčio tarifo.

2014-06-30 Mokesčių skyrius raštu Nr. A51-5255814(2.14.1.44-FN3) nurodė, kad pareiškėjos atliktų veiksmų terminai neatitiko Patalpų ir statinių, kurie yra nenaudojami ar naudojami ne pagal paskirtį arba yra apleisti arba neprižiūrimi, nustatymo tvarkos aprašo 11 p. reikalavimų, todėl nėra pagrindo tikslinti patvirtintą sąrašą objektų, kuriems taikomas 2,5 proc. mokesčio tarifas.

2014-07-07 pareiškėja pateikė skundą Mokesčių skyriui dėl 2014-06-30 rašto.

2014-08-28 Mokesčių skyrius raštu Nr. A51-7067214(2.2.1.51-FN3) nurodė, kad savivaldybių tarybos turi teisę sumažinti nekilnojamojo turto mokestį ar visai nuo jo atleisti, todėl, pareiškėjai pateikus papildomą informaciją per 30 dienų, prašymas bus peržiūrėtas ir sprendžiamas. 

2014-10-02 pareiškėja padavė skundą Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, prašydama panaikinti Mokesčių skyriaus 2014-08-28 raštą ir įpareigoti jį sumažinti pareiškėjos turimam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), nustatytą 2,5 proc. mokesčio tarifą iki 1 proc.

2014-10-16 Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisija sprendimu Nr. 9-194/14(1.1.43-EM4) pareiškėjos skundą atmetė.

Nagrinėjamu atveju iš esmės keliamas ginčas dėl UAB „Ibrahim“ valdomam nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), nustatyto 2,5 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifo ir Mokesčių skyriaus atsisakymo jį sumažinti.

Pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 str. 2 d.,  mokesčio tarifas yra nuo 0,3 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, nustato savivaldybės taryba.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-05-15 sprendimo Nr. I-1226 1.2 p. 2014 metams nustatytas 2,5 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas: faktiškai naudojamam nekilnojamajam turtui, kurio baigtumas nesiekia 100 proc.; patalpoms ir statiniams, kurie yra nenaudojami ar naudojami ne pagal paskirtį arba yra apleisti ar neprižiūrimi.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-04 įsakymu Nr. 30-1922 patvirtintas Patalpų ir statinių, kuriems 2014 metais taikomas 2,5 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašas. Į šį sąrašą įtrauktas nekilnojamasis turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Patalpų ir statinių, kurie yra nenaudojami ar naudojami ne pagal paskirtį arba yra apleisti ar neprižiūrimi nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 1-1226 (toliau – Aprašas), reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų, kuriems taikomas 2,5 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo (toliau – Sąrašas) sudarymo ir keitimo procedūrą.

Aprašo 3 p. nustatyta, kad į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamą Sąrašą įrašomas fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamasis turtas, kuris pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 4 straipsnį yra pripažįstamas mokesčio objektu bei nepatenkantis į šio įstatymo 7 straipsnyje išvardytų nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamų objektų sąrašą ir atitinka vieną arba kelis šių kriterijų: 1) patalpų ir statinių savininkai arba naudotojai nevykdo Statybos įstatymo 40 straipsnyje nustatytų statinių naudotojų pareigų prižiūrint statinį; 2) patalpos ir statiniai neatitinka Tvarkymo ir švaros taisyklių keliamų reikalavimų; 3) faktiškai naudoja nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Aprašo 5-9 p., savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentas įvertina nekilnojamojo turto techninės priežiūros būklę, nustato statinius ir patalpas, kurie atitinka šio Tvarkos aprašo 3 punktą, ir, atsižvelgdamas į Tvarkos aprašo 4.1– 4.3 punktuose nurodytas aplinkybes, sudaro jų Sąrašą ir, jį suderinus, pateikia Mokesčių skyriui, kuris, patikrinęs pateiktą informaciją, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų parengia savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektą dėl Sąrašo tvirtinimo bei nustatyta tvarka teikia jį pasirašyti savivaldybės administracijos direktoriui.

Kaip minėta, ginčo turtas į Sąrašą buvo įtrauktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-04 įsakymu Nr. 30-1922, nustačius, kad nekilnojamasis turtas, kurio baigtumas nesiekia 100 proc., yra faktiškai naudojamas ir kad nekilnojamasis turtas nenaudojamas ar naudojamas ne pagal paskirtį arba yra apleistas ar neprižiūrimas. Pareiškėja nurodo, kad pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo siekiama nugriauti, tačiau pati savivaldybė delsė išduoti leidimą; paaiškinime, pateiktame savivaldybei 2013-10-29, nurodė, kad 2013-07-26 gautas savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriaus pritarimas šio pastato griovimui. Bylos medžiaga patvirtina, kad pastatas nugriautas 2014-06-17. Pagal Įstatymo 12 str. 7 d., jeigu nekilnojamasis turtas išnyksta (nugriaunamas, sudega ar kitaip fiziškai prarandamas), mokestis nebemokamas nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį nekilnojamasis turtas išnyko. Taigi, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, vien tik nekilnojamojo turto valdytojo siekis ar leidimo atlikti griovimo darbus išdavimas objektyviai nesudaro pagrindo netaikyti nekilnojamojo turto mokesčio, jei atitinkamas nekilnojamasis turtas patenka į šiuo mokesčiu apmokestinamų objektų kategoriją. Pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), nugriovus 2014 m. birželio mėn., nekilnojamojo turto mokestis, remiantis Įstatymo 12 str. 7 d., nuo 2014 m. liepos mėn. nebetaikomas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skundo dalis dėl turto mokesčio pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), netaikymo ar sumažinimo atmestina išnykus skundo dalykui.

Nustatyta, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į Sąrašą, nustačius, jog jo baigtumas siekia 93 proc., nors faktiškai yra naudojamas. Remiantis bylos duomenimis, 2002-11-11 parengtoje kadastro duomenų byloje, kurios pagrindu teritorinis registratorius įrašė duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, nurodyta, kad šio pastato baigtumas yra 93 proc. Tuo tarpu 2006-03-17 nekilnojamojo turto registro mokestinės vertės išraše nurodytas pastato baigtumas – 100 proc. Per teismo posėdį UAB „Ibrahim“ atstovai bei kaip liudytojas apklaustas A. D., tuo metu buvęs ginčo pastato savininkas, paaiškino nežinoję, kad buvęs baigtumo procentas pasikeitė ir dėl kokių priežasčių tai buvo atlikta; pažymėjo, kad jokių rekonstrukcijos ar remonto darbų nebuvo vykdoma. Pareiškėjai atlikus teisės aktų nustatytus veiksmus ir 2013-12-23 pateikus teritoriniam registratoriui deklaraciją apie statybos užbaigimą, duomenys registre 2014-01-07 buvo patikslinti nustatant 100 proc. baigtumą, be to, teritorinis registratorius patvirtino, kad toks baigtumas buvo ir kreipimosi į jį metu 2013-12-23.

Taigi Sąrašo derinimo ir tvirtinimo metu ginčo nekilnojamasis turtas atitiko Aprašo nuostatas ir dėl to pagrįstai buvo įtrauktas į 2,5 proc. mokesčio tarifu apmokestinamų objektų sąrašą. Savivaldybės administracija rėmėsi duomenimis, galiojusiais sąrašo sudarymo metu. Šiuo atveju klausimas, kodėl pasikeitė ginčo pastato baigtumo procentas, nėra ginčo nagrinėjimo dalykas, savivaldybei objektyviai negalėjo būti žinoma, kad 2006 m. buvo nustatytas 100 proc. baigtumas. Pareiškėja apie jos statiniams taikomą 2,5 proc. mokesčio tarifą informuota Mokesčių skyriaus 2013-09-10 raštu. Pagal Aprašo 11 p., nekilnojamojo turto objektų valdytojams (mokesčio mokėtojams), kurių valdomas nekilnojamasis turtas įrašytas į Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą (arba pakeistą) Sąrašą, turi teisę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie jų valdomo objekto įrašymą į Sąrašą išsiuntimo dienos pateikti Aplinkos ir energetikos departamentui dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas neatitinka Tvarkos aprašo 3.1–3.3 punktuose išvardytų kriterijų arba kad atitikimas kriterijams sąlygotas vienos ar kelių Tvarkos aprašo 4.1–4.4 punktuose išvardytų aplinkybių. Pareiškėja per nurodytą terminą jokių dokumentų, patvirtinančių atitinkamas aplinkybes, savivaldybės administracijai nepateikė.

Vadovaujantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad Mokesčių skyrius pagal UAB „Ibrahim“ 2014 m. patikslintus duomenis neturėjo teisinio pagrindo keisti jos nekilnojamajam turtui taikomo 2,5 proc. mokesčio tarifo. Kita vertus, tokiu būdu susidaro situacija, kai pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), faktiškai atitinka Aprašo sąlygas, kurioms esant nekilnojamasis turtas 2,5 proc. mokesčio tarifu 2014 metais nebūtų apmokestinamas, tačiau Apraše nenumatyta galimybė tikslinti duomenų kitu būdu, nei vadovaujantis 11 p. nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Teisėjų kolegijos nuomone, turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai. Juk ne viskas gali būti reglamentuota įstatymų ir tilpti į tam tikras teisės normas (žr. LVAT 2007 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą adm. byloje Nr. A17-773/2007; 2011 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą adm. byloje Nr. A143–46/2011, 2012 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą adm. byloje Nr. A556-1542/12, 2015 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą adm. byloje Nr. A-1718-756/2015).

Pažymėtina, kad teismai neabejotinai turi ir iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus taikyti inter alia bendruosius teisės principus. Jeigu tokie teismų įgaliojimai būtų neigiami, nepripažįstami, tuomet tektų konstatuoti, kad teismai, spręsdami bylas, taiko ne teisę, o tik įstatymą (apibendrinta šios sąvokos prasme), kad jie ne vykdo teisingumą pagal teisę, o tik formaliai taiko teisės aktų straipsnius (jų dalis), kas nesiderina su teismų socialine ir konstitucine paskirtimi. Be to, tai reikštų, kad teisė yra traktuojama vien kaip jos tekstinė forma, sutapatinama su ja (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas). Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 4 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės tikslų; jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad būtent teismas vykdo teisingumą ir jis turi diskreciją elgtis kitaip, nei tiesiogiai numatyta teisės aktuose ar panaikinti formaliai teisėtą individualų administracinį aktą, jei to reikalauja bendrieji teisės principai, tarp jų ir teisingumo bei proporcingumo principai.

Nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėja atitiko reikalavimus, kad 2014 m. jai nebūtų taikomos Aprašo nuostatos ir pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nebūtų įtrauktas į Sąrašą, tačiau dėl formalaus teisės aktų taikymo nesudaryta galimybė patikslinti atitinkamų duomenų. Pažymėtina, kad pati atsakovė sutinka, jog pareiškėja pagal faktinę padėtį mokestiniu laikotarpiu nepateko į Apraše įtvirtintas kategorijas, kurioms taikomas 2,5 proc. mokesčio tarifas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis visuotinai pripažintais teisės principais, teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija įpareigotina išnagrinėti pareiškėjos pateiktus duomenis ir priimti sprendimą dėl to, ar yra pagrindas taikyti 2,5 proc. mokesčio tarifą UAB „Ibrahim“ nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, atsižvelgiant į Aprašo reikalavimus. Pabrėžtina, kad teismas negali įpareigoti atsakovę sumažinti mokesčio tarifą, nes tokio sprendimo priėmimas yra viešojo administravimo subjekto kompetencijos dalykas, vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka įvertinus atitinkamą informaciją.

Dėl nurodytų motyvų ginčijami sprendimai naikinami kaip neatitinkantys bendrųjų teisės principų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str.,                                    

                                                          n u s p r e n d ė:

pareiškėjos UAB „Ibrahim“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento Mokesčių skyriaus 2014-08-28 raštą Nr. A51-70672/14(2.2.1.51-FN3) ir Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014-10-16 sprendimą Nr. 9-194/14(1.1.43-EM4).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išnagrinėti UAB „Ibrahim“ pateiktus duomenis ir priimti sprendimą dėl nekilnojamojo turto objektų, kuriems taikomas 2,5 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, įrašymo į sąrašą Patalpų ir statinių, kurie yra nenaudojami ar naudojami ne pagal paskirtį arba yra apleisti ar neprižiūrimi nustatymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                             Rytis Krasauskas

                                                                                                                                Mefodija Povilaitienė

                                                                                                        Jūra Marija Strumskienė