Civilinė byla Nr. 3K-3-243/2008
Procesinio
sprendimo kategorija 75.8 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gegužės 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos
pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. kasacinį skundą
dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
spalio 10 d. ir 2007 m. gruodžio 10 d. nutarčių peržiūrėjimo civilinėje byloje
pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovei R. G. dėl santuokos nutraukimo ir
santuokoje įgyto turto padalijimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas
kreipėsi į teismą, prašydamas: nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl abiejų
sutuoktinių kaltės; padalyti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą ir priteisti
ieškovui daiktus, kurių vertė 26 319 Lt, o atsakovei – daiktus, kurių vertė 20
000 Lt; nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) tvarką
pagal atsakovės pateiktą projektą; įpareigoti ieškovą pastatyti savo lėšomis
namo pusrūsyje dvi naujas mūrines sienas, izoliuojančias atsakovei tenkančias
patalpas nuo bendrų patalpų; įpareigoti atsakovę įrengti savo lėšomis laiptus
įeiti į pirmojo aukšto patalpą 1-8 ir šią įstiklinti; nustatyti naudojimosi
0,0951 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini) tvarką pagal ieškovo
projektą: paskirti ieškovui naudotis 448 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta
plane raide „B“, atsakovei – 341 kv. m sklypo dalimi, pažymėta plane raide „A“,
o 162 kv. m sklypo dalį, pažymėtą plane raide „C“, palikti naudotis bendrai. Ieškovas
nurodė, kad susituokė su atsakove 1980 m. gegužės 24 d., 1982 m. gimė duktė, gavo
žemės sklypą, pasistatė namą. Ieškovas nurodė, kad visas santuokoje įgytas turtas
buvo įregistruotas jo vardu, todėl, pašlijus santykiams su atsakove, jis 1997
m. kovo 27 d. padovanojo šiai pusę gyvenamojo namo bei žemės sklypo. Ieškovo
teigimu, taip jis ir atsakovė pasidalijo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, nes
tokį būdą kaip pigiausią rekomendavo sutartį tvirtinusi notarė, todėl šis
turtas nedalytinas iš naujo, tik nustatytina naudojimosi juo tvarka.
Atsakovė
pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, sutiko
su ieškovu siūlomu kilnojamųjų daiktų padalijimu, o nekilnojamąjį turtą
padalyti pagal jos pasiūlymą. Atsakovė nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės.
Atsakovės teigimu, kai prieš dešimt metų pradėjo skambinti ieškovo merginos,
šis 1997 m. kovo 27 d. sutartimi padovanojo jai pusę gyvenamojo namo ir žemės
sklypo, taigi nurodyta turto dalis yra jos asmeninė nuosavybė, o likusi šio
turto dalis turi būti padalyta.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės
teismas 2007 m. birželio 1 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies: nutraukė
ieškovo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; paliko šalims
santuokines pavardes; padalijo santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą ir priteisė
ieškovui 23 819 Lt vertės, o atsakovei – 22 500 Lt vertės kilnojamojo turto;
nustatė naudojimosi
gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), tvarką ir paskyrė ieškovui naudotis: namo pusrūsio patalpas: P-2
(2,84 kv. m), P-3 (1,03 kv. m), P-4 (12,06 kv. m), P-5 (17,02 kv. m), P-7 (12,74
kv. m), P-8 (8,67 kv. m), iš viso – 54,36 kv. m; pirmojo aukšto patalpas: 1-1 (2,23
kv. m), 1-7 (5,36 kv. m), iš viso – 7,59 kv. m; visas antrojo aukšto patalpas: 1-7,
1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, iš viso – 89,25 kv. m; atsakovei paskyrė naudotis:
namo pusrūsio patalpas: P-1 (5,70 kv. m), G-1 (45,31 kv. m), iš viso –51,01 kv.
m; pirmojo aukšto patalpas: 1-2 (19,85 kv. m), 1-3 (16,38 kv.. m), 1-4 (5,35 kv.
m), 1-5 (12,50 kv. m), 1-6 (44,87 kv. m), 1-8 (4,25 kv. m), iš viso – 103,20 kv.
m; paliko naudotis bendrai pusrūsio patalpas: katilinę P-6 (9,23 kv. m),
koridorių P-9 (6,80 kv. m), iš viso – 16,03 kv. m; įpareigojo ieškovą pastatyti
savo lėšomis namo pusrūsyje dvi naujas mūrines sienas, izoliuojančias atsakovei
tenkančias patalpas nuo bendrų patalpų, o pirmojo aukšto patalpoje 1-2 (25,71 kv.
m) – sieną, izoliuojančią laiptus į antrojo aukšto patalpas; įpareigojo
atsakovę įrengti savo lėšomis laiptus įeiti į pirmojo aukšto patalpą 1-8 (4,25 kv.
m) ir šią įstiklinti;
nustatė naudojimosi
0,0951 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys
neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal ieškovo pateiktą planą: 363 kv. m žemės
sklypo dalį, pažymėtą plane „A“, paskyrė naudotis ieškovui, 363 kv. m sklypo
dalį, pažymėtą plane „B“ – atsakovei, 225 kv. m sklypo dalį, pažymėtą plane „C“,
paliko naudotis bendrai; likusią ieškinio dalį ir atsakovės priešieškinį atmetė.
Teismas nurodė,
kad iš byloje esančių dokumentų, šalių paaiškinimų matyti, jog sutuoktiniai
dvejus metus nepalaiko santuokinių ryšių, neturi bendro ūkio, tačiau atsakovė,
prašydama nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, nepateikė įrodymų apie šio neištikimybę,
to neįrodė ir apklausti kaip liudytojai atsakovės tėvai. Teismas nusprendė, kad
ieškovo ir atsakovės šeima iširo dėl jų abiejų kaltės, nėra galimybės
sutuoktiniams susitaikyti, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių
kaltės (CK 3.61 straipsnis).
Teismas
pažymėjo, kad, gyvendami santuokoje, sutuoktiniai įsigijo 0,0951 ha žemės sklypą, pasistatė gyvenamąjį namą; šis turtas buvo įregistruotas vieno ieškovo vardu;
1997 m. kovo 27 d. dovanojimo sutartimi ieškovas padovanojo atsakovei pusę
nurodyto turto. Teismas pažymėjo, kad priešieškinyje atsakovė sutiko, jog nurodytas
nekilnojamasis turtas yra šalių bendroji dalinė nuosavybė, todėl jis nedalytinas,
tik nustatytina naudojimosi juo tvarka, ir žyminį mokestį sumokėjo už
kilnojamojo turto padalijimą; patikslintame priešieškinyje atsakovė prašė padalyti
turtą pagal jos projektą ir priteisti ieškovui 70,49 kv. m gyvenamojo namo bei 183
kv. m žemės sklypo, o jai – 211,48 kv. m gyvenamojo namo ir 548 kv. m žemės sklypo,
nurodydama, kad pagal dovanojimo sutartį padovanotas turtas yra jos asmeninė
nuosavybė. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, priėjo prie išvados,
kad dovanojimo sutartimi sutuoktiniai iš tiesų pasidalijo santuokoje įgytą
nekilnojamąjį turtą, pagal šią sutartį įregistruota Nekilnojamojo turto
registre ieškovo vardu 476/951 dalys žemės sklypo bei 1/2 dalis namo, o
atsakovės vardu – 475/951 dalys žemės sklypo ir 1/2 dalis namo. Teismas
nusprendė, kad sutuoktinių įgytas nekilnojamasis turtas yra jų pasidalytas,
todėl nustatytina tik naudojimosi šiuo turtu tvarka pagal patikslintą ieškovo ieškinį.
Teismas padalijo šalių santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, dėl kurio įvertinimo
ir pasidalijimo šalys nesiginčijo, lygiomis dalimis.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2007 m. spalio 10 d. nutartimi patenkino atsakovės apeliacinio
skundo dalį ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimą
pakeitė: sprendimo dalis, kuriomis ieškovui priteista 1319 paprastųjų vardinių
UAB „Alkesta“ akcijų, taip pat nustatytos nekilnojamojo turto dalys ir
naudojimosi jomis tvarka, taip pat priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikino
ir dėl šių reikalavimų patenkino atsakovės priešieškinį:
priteisė R. G. 659 paprastąsias
vardines 659 litų vertės UAB „Alkesta“ akcijas;
pripažino R. G. nuosavybės teisę
į 1/2 dalį 0,0951 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)
ir į 1/2 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
padalijo 0,0951 ha žemės sklypą (duomenys
neskelbtini): priteisė R. G. 548 kv. m žemės sklypo, pažymėto plane raide
„B“; E. G. – 183 kv. m žemės sklypo, pažymėto plane raide „A“; paliko naudotis
bendrai žemės sklypo dalį, pažymėtą plane raide „C“;
padalijo gyvenamojo namo patalpas
ir priteisė R. G. visas namo pirmojo aukšto patalpas: holą 1-2 (20,03 kv. m),
virtuvę 1-3 (16,38 kv. m), tualetą 1-4 (5,35 kv. m), kambarį 1-5 (12,50 kv. m),
kambarį 1-6 (44,87 kv. m), balkonus B1 ir B2; antrojo aukšto patalpas: kambarį
1-8 (12,78 kv. m), kambarį 1-13 (21,95 kv. m), balkoną B3; pusrūsio patalpą P1 (5,70
kv. m); iš viso – 211,48 kv. m bendro ploto patalpų; E. G. – namo antrojo
aukšto patalpas: kambarį 1-7 (14,88 kv. m), tualetą 1-9 (2,09 kv. m), vonią 1-10
(4,73 kv. m), sandėlį 1-11 (10,95 kv. m), kambarį 1-12 (16,74 kv. m), balkoną B4;
pusrūsio patalpas: P2 (2,84 kv. m), P3 (1,03 kv. m), P5 (17,02 kv. m); iš viso
– 70,49 kv. m bendro ploto patalpų; nustatė bendras namo patalpas ir naudojimosi
jomis tvarką: pirmajame aukšte koridorius 1-1 (2,23 kv. m), laiptinė 1-7 (5,19
kv. m); antrajame aukšte: laiptinė 1-14 (4,68 kv. m), balkonas B5 (5,19 kv. m);
pusrūsyje: katilinė P6 (9,23 kv. m), koridorius P8 (13,92 kv. m); iš viso –
35,25 kv. m bendrojo naudojimo patalpų; įpareigojo R. G. pastatyti savo lėšomis
pusrūsyje ir ištinkuoti sieną, izoliuojančią patalpą P4 nuo bendro naudojimo
patalpos P8; įpareigojo E. G. pastatyti savo lėšomis namo pirmame ir antrame aukštuose
ir ištinkuoti sienas, izoliuojančias atsakovei tenkančias patalpas nuo bendro naudojimo
patalpų;
likusią sprendimo dalį paliko
nepakeistą.
Kolegija nurodė, kad nesutinka su
pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis dėl 1319 paprastųjų vardinių UAB
„Alkesta“ akcijų, taip pat dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir naudojimosi
šiuo turtu tvarkos nustatymo. Kolegija pažymėjo, kad, bylos duomenimis, 1319
paprastųjų vardinių UAB „Alkesta“ akcijų įgyta šalių santuokos metu, taigi šios
yra bendroji jungtinė buvusių sutuoktinių nuosavybė, todėl turi būti padalytos
lygiomis dalimis (CK 3.88 straipsnis). Kolegija nurodė, kad 1997 m. kovo 27 d. dovanojimo
sutartimi ieškovas padovanojo atsakovei 1/2 dalį žemės sklypo ir 1/2 dalį gyvenamojo
namo, ir šios dalys įregistruotos Nekilnojamojo turto registre kaip asmeninė
šalių nuosavybė; dovanojimo sutartis ir jos teisinė registracija nenuginčyti; pagal
CK 3.89 straipsnį sutuoktiniui dovanotas turtas yra asmeninė jo nuosavybė, jeigu
dovanojimo sutartyje nenurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn
sutuoktinių nuosavybėn. Kolegija nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovės
nekilnojamojo turto dalis perduota bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn,
todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalių nekilnojamasis
turtas nedalytinas, tik nustatytina naudojimosi juo tvarka, juolab kad patikslintame
priešieškinyje atsakovė, remdamasi nurodyta dovanojimo sutartimi, prašė padalyti
nekilnojamąjį turtą ir nustatyti naudojimosi juo tvarką. Teisėjų kolegija
nusprendė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl UAB
„Alkesta“ akcijų padalijimo, nekilnojamojo turto dalių ir naudojimosi jomis
tvarkos nustatymo. Kartu kolegija nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos
teismo sprendimo dalimi, pagal kurią šalių santuoka nutraukta dėl abiejų
sutuoktinių kaltės, nes byloje nėra įrodymų, jog santuoka iširo tik dėl ieškovo
kaltės.
Kauno apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gruodžio 10 d. nutartimi ištaisė rašymo
apsirikimus šio teismo 2007 m. spalio 10 d. nutarties rezoliucinėje dalyje ir
nurodė, kad R. G. priteistos visos gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpos:
holas 1-2 (20,03 kv. m), virtuvė 1-3 (16,38 kv. m), tualetas 1-4 (5,35 kv. m),
kambarys 1-5 (12,50 kv. m), kambarys 1-6 (44,87 kv. m), balkonai B1 ir B2; antrojo
aukšto patalpos: kambarys 1-8 (12,78 kv. m), kambarys 1-13 (21,95 kv. m),
balkonas B3; pusrūsio patalpos: sandėliai P1 (5,70 kv. m) ir P4 (14,08 kv. m),
garažas G1 (45,31 kv. m), sandėlis P7 (12,74 kv. m); iš viso – 211,48 kv. m gyvenamojo
namo patalpų. Kolegija nurodė, kad, priteisiant atsakovei pusrūsio patalpas, padaryta
rašymo klaida, nes neįrašytos pusrūsio patalpos: sandėlis P4 (14,08 kv. m), garažas
G1 (45,31 kv. m), sandėlis P7 (12,74 kv. m), kurių plotas įskaičiuotas į bendrą
211,48 kv. m plotą, todėl, nekeičiant nutarties esmės, yra pagrindas ištaisyti
šį rašymo apsirikimą, nurodant visas priteistas atsakovei patalpas (CPK 276
straipsnis).
III. Kasacinio
skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 10 d.
ir 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės
teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais
argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.193
straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, nes nenustatinėjo ir
netyrė 1997 m. kovo 27 d. dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybių, tikrųjų šalių
ketinimų bei tikslų. Nurodyta dovanojimo sutartis sudaryta dėl to, kad visas
santuokoje įgytas turtas buvo įregistruotas tik ieškovo vardu, tačiau,
padažnėjus šeimoje konfliktų, ieškovas sutiko dalį santuokoje įgyto turto
perrašyti atsakovės vardu, sudarant dovanojimo sutartį, nes taip patarė
nurodytą sutartį tvirtinusi notarė. Taigi dovanojimo sutartimi iš esmės buvo
pasidalyti santuokoje įgyti gyvenamasis namas ir žemės sklypas, ieškovas
neturėjo jokio pagrindo dovanoti atsakovei santuokoje bendrai įgyto turto dalį.
Be to, atsakovė, pateikdama priešieškinį, neginčijo ieškovo nurodytų dovanojimo
sutarties sudarymo aplinkybių, pripažino nurodytą pasidalijimą, ir tik patikslintame
priešieškinyje nurodė, jog pagal dovanojimo sutartį įgytas ginčo turtas yra
asmeninė jos nuosavybė. Tikruosius šalių ketinimus 1997 m. sudaryti būtent turto
pasidalijimo sutartį patvirtina ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai ir
veiksmai, tiek iki, tiek po dovanojimo sutarties sudarymo, vienoda šalių
pozicija dėl sutarties vertinimo prasidėjus santuokos nutraukimo bylai.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes,
padarė pagrįstą išvadą, kad 1997 m. kovo 27 d. dovanojimo sutartimi ieškovas ir
atsakovė pasidalijo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą.
2. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina,
kad, įregistravus dovanojimo sutartį, pakeistas ginčo turto teisinis režimas iš
bendrosios jungtinės į bendrąją dalinę nuosavybę. Ieškovui priklauso bendrosios
dalinės nuosavybės teise 1/2 dalis gyvenamojo namo ir 476/951 dalys žemės
sklypo, o atsakovei – 1/2 dalis gyvenamojo namo ir 475/951 dalys žemės sklypo.
Patikslintame priešieškinyje atsakovė neprašė pripažinti 1/2 dalies gyvenamojo
namo ir 476/951 dalių žemės sklypo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei
priteisti jai šios nuosavybės dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas
nepagrįstai nurodė, kad toks atsakovės reikalavimas pareikštas. Be to, teismas,
tenkindamas atsakovės apeliacinį skundą, turėjo tinkamai suformuluoti, kokius
šios reikalavimus tenkina, tačiau nenurodė, kokią dalį, kam priklausančio nekilnojamojo
turto ir kokia materialiosios teisės norma remdamasis skiria atsakovei. Teismas,
nurodęs sprendimo rezoliucinėje dalyje, kad pripažįsta atsakovei nuosavybės
teisę į 1/2 dalį gyvenamojo namo ir 1/2 dalį 0,0951 ha žemės sklypo, priteisė
visą kasatoriui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią ginčo turto
dalį, o šio turto kita dalis, įregistruota pagal dovanojimo sutartį, pripažinta
asmenine atsakovės nuosavybe. Taigi teismas nepaliko kasatoriui nuosavybės
teise nė dalies nekilnojamojo turto. Tokio painaus teismo sprendimo
neregistruotų Nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepime į
kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstas apeliacinės
instancijos teismo nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodoma, kad 1997
m. kovo 27 d. dovanojimo sutartimi ieškovas padovanojo atsakovei 1/2 dalį
gyvenamojo namo ir 1/2 dalį žemės sklypo; dovanojimo sutartis ir jos teisinė
registracija nenuginčytos, taigi šis turtas yra asmeninė atsakovės nuosavybė
(CK 3.89 straipsnis). Atsiliepime pažymima, kad ieškovas 1997 m. kovo 27 d.
dovanojimo sutartimi išreiškė valią padovanoti atsakovei dalį gyvenamojo namo
ir žemės sklypo, ir šalys nesiekė tokiu būdu pasidalyti santuokoje įgyto turto.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Kasacinio
nagrinėjimo dalykas šioje byloje – teisės klausimai, susiję su santuokoje įgyto
turto teisiniu režimu, bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto padalijimu nenutraukus
santuokos, taip pat sutarčių aiškinimo taisyklių, sandorių negaliojimo
instituto normų aiškinimu ir taikymu.
Nutraukiant
santuoką, kartu su kitomis santuokos nutraukimo pasekmėmis visais atvejais
išsprendžiamas ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 385
straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad įsiteisėjusi teismo sprendimo dalis dėl
sutuoktinių turto padalijimo, kitaip negu sprendimo dalys dėl kitų santuokos
nutraukimo pasekmių (pvz., vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dalyvavimo
juos auklėjant, dėl išlaikymo sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams
priteisimo), turi res judicata galią ir ateityje negali būti keičiama.
Dėl to teismui itin svarbu tiksliai ir teisingai nustatyti dalytiną turtą, nes,
to nepadarius, gali būti pažeisti sutuoktinių interesai. Kai šalys nesutaria
dėl konkretaus turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ar teisių į šį
turtą apimties, šį klausimą, ištyręs ir įvertinęs reikšmingas kiekvienos
konkrečios bylos aplinkybes, išsprendžia teismas.
Kasacinio teismo
ne kartą pažymėta, kad šeimos santykių bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus
vaidmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d.
nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2008 m. kovo 4 d. nutartį
civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008, kt.). Teismo aktyvumą užtikrina CPK
376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės
normos (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Nurodytos kategorijos bylose teismas turi
teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo
nuomone, tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1
dalis); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir
teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų
ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat
priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai
susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376
straipsnio 3 dalis), kt.
Nagrinėjamoje
santuokos nutraukimo byloje esminis šalių ginčas kilo dėl žemės sklypo ir jame
esančio gyvenamojo namo teisinio statuso bei nurodyto turto padalijimo. Bylą
nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai padarė skirtingas išvadas dėl nurodyto
turto teisinio statuso: pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje
nustatytus duomenis, pripažino, kad ginčo nekilnojamasis turtas įgytas ieškovo
ir atsakovės santuokos metu, buvo bendroji jungtinė jų nuosavybė, tačiau šis
turtas pasidalytas šalių dar gyvenant santuokoje, kai ieškovas 1997 m. kovo 27
d. dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovei 1/2 dalį šio turto. Tuo tarpu
apeliacinės instancijos teismas nors pažymėjo, kad po 1997 m. kovo 27 d.
dovanojimo sutarties sudarymo ginčo turtas įregistruotas Nekilnojamojo turto
registre kaip asmeninė šalių nuosavybė, tačiau nusprendė, kad 1/2 dalis šio
turto, gauta atsakovės pagal dovanojimo sutartį, yra asmeninė jos nuosavybė, o
likusi 1/2 dalis – bendroji jungtinė ginčo šalių nuosavybė, kuri turi būti
padalyta nutraukiant santuoką.
Kasaciniame skunde
teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo
taisykles (CK 6.193 straipsnis), nes nenustatinėjo 1997 m. kovo 27 d.
dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybių, šalių tikrųjų ketinimų ir tikslų, ir
dėl to nepagrįstai dalijo kaip bendrąją jungtinę nuosavybę žemės sklypą bei jame
esantį gyvenamąjį namą, nors šis turtas sutuoktinių jau pasidalytas 1997 m. kovo
27 d. dovanojimo sutartimi ir yra bendroji dalinė ginčo šalių nuosavybė.
Teisėjų kolegija
pažymi, kad nors paprastai sutuoktiniai dalijasi savo turtą nutraukdami
santuoką, bet bendrąja jungtine nuosavybe esantis turtas gali būti padalytas
sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu ir gyvenant susituokus (SŠK
23 straipsnio 3 dalis; CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniai gali
pasidalyti bendrą turtą notaro patvirtintu susitarimu. Turtas, pasidalytas
sutuoktinių gyvenant susituokus, tampa asmenine jų nuosavybe, todėl,
nutraukiant santuoką, nedalijamas.
Bylos duomenimis, ieškovas (kasatorius) ieškinyje
teismui nurodė, kad žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą, įgytus
santuokoje su atsakove, jie pasidalijo 1997 m. kovo 27 d., kai, pasinaudoję
notarės patarimu, sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią ieškovas padovanojo
atsakovei 1/2 dalį nurodyto turto, kuris iki tol buvo įregistruotas jo vieno
vardu. Dėl to ieškovas prašė tik nustatyti naudojimosi nurodytu turtu tvarką. Atsakovė
priešieškinyje nurodė, kad namų valdos žemės sklypas ir jame esantis
gyvenamasis namas yra jos ir ieškovo bendroji dalinė nuosavybė, kiekvienam iš
jų priklauso po 1/2 dalį nurodyto turto, todėl šie nekilnojamieji daiktai
nedalytini, tačiau nustatytina naudojimosi jais tvarka. Atsakovė tik nurodė,
kad nesutinka su ieškovo siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka,
paskiriant jai antrojo aukšto patalpas, nes dėl ligos, kuria serga, pobūdžio
jai bus sunku naudotis tomis patalpomis (b. l. 38). Ieškovas sutiko su
atsakovės prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka ir pateikė
patikslintą ieškinį, kuriame pakeitė reikalavimą dėl naudojimosi gyvenamuoju
namu tvarkos nustatymo pagal atsakovės pageidaujamą nustatyti naudojimosi
tvarką (b. l. 60-63). Tačiau patikslintame priešieškinyje atsakovė jau teigė,
kad 1/2 dalis ginčo nekilnojamojo turto, gauta jos pagal 1997 m. kovo 27 d.
dovanojimo sutartį, yra jos asmeninė nuosavybė, o kita šio turto 1/2 dalis
priklauso jai ir ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl turi
būti padalyta nutraukiant santuoką (b. l. 77-79). Pažymėtina, kad atsakovė
pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, jog ginčo nekilnojamąjį turtą
įsigijo gyvendami santuokoje, šis turtas buvo įregistruotas vieno ieškovo
vardu, tačiau maždaug prieš dešimt metų, kai ji sužinojo apie vyro
neištikimybę, jie abu susitarė ir pasidalijo nurodytą turtą, ieškovas
padovanojo jai pusę namo (b. l. 88). Pažymėtina ir tai, kad iš Nekilnojamojo
turto registro duomenų matyti, jog, įregistravus 1997 m. kovo 27 d. dovanojimo
sutartį, ieškovui įregistruota nuosavybės teise 1/2 dalis gyvenamojo namo ir
476/951 dalys žemės sklypo, o atsakovei – 1/2 dalis gyvenamojo namo ir 475/951
dalys žemės sklypo (b. l. 67-70).
Teisėjų kolegija
pažymi, kad kai kyla šalių ginčas dėl tam tikros sutarties rūšies, pobūdžio,
vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas turi išspręsti šį ginčą
vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje
įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena
sutartis turi būti aiškinama sąžiningai. Be sąžiningumo, taip pat būtina vadovautis
teisingumo ir protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis
tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą.
Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių
tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš
sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK
6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius
šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos
jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės,
neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti
tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo
aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193
straipsnis).
Teisėjų kolegija
taip pat pažymi, kad sutartis yra sandoris, t. y. asmenų veiksmai, kuriais
siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK
1.63 straipsnis). Asmenų veiksmai yra jų vidinės valios išorinė išraiška. Taigi
sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Tai reiškia ir tai, kad
sandoris yra asmens valios ir jos išorinės išraiškos būdo vienovė. Dėl to tam,
kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine
išraiškos forma, turi atitikti jų vidinės valios turinį.
Teisėjų kolegija
nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo ir atsakovės santuokoje
įgyto turto padalijimo klausimą, pagrįstai nustatinėjo ir tyrė bylos duomenis
dėl 1997 m. kovo 27 d. dovanojimo sutarties, pagal kurią ieškovas padovanojo
atsakovei 1/2 dalį santuokoje įgytų žemės sklypo ir gyvenamojo namo, sudarymo
aplinkybių, šalių ketinimus ir tikslus, sudarant šią sutartį. Pažymėtina, kad
nurodyto sandorio sudarymo metu galiojusio SŠK 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta,
jog turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams,
nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Ginčo atveju ieškovo ir atsakovės
santuokoje įgyti žemės sklypas ir gyvenamasis namas buvo įregistruoti viešajame
registre tik ieškovo vardu, tačiau, nepaisant to, pagal įstatymą buvo bendroji
jungtinė jų nuosavybė (SŠK 21 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas,
ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad sutuoktiniai, sudarydami 1997
m. kovo 27 d. dovanojimo sutartį, taip pasidalijo santuokoje įgytą
nekilnojamąjį turtą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo daryti
išvadą, kad nurodyta sutartimi ieškovas siekė padovanoti atsakovei savąją dalį
nekilnojamojo turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. atsisakyti
nuosavybės teisės į dalį santuokoje įgyto nekilnojamojo turto. Priešingai,
byloje nustatyti faktiniai duomenys, kad ieškovas po nurodytos dovanojimo
sutarties sudarymo tvarkė ir išlaikė ginčo nekilnojamąjį turtą, mokėjo mokesčius,
patvirtina, jog ieškovas, rūpindamasis ginčo turtu, laikė save šio turto
savininku. Be to, tiek iš atsakovės elgesio po 1997 m. kovo 27 d. dovanojimo
sutarties sudarymo, tiek ir iš jos pozicijos ieškovui iškėlus santuokos
nutraukimo bylą matyti, kad ji pripažino, jog nurodyta dovanojimo sutartimi jie
su ieškovu susitarė pasidalyti santuokoje įgytą vertingiausią, t. y.
nekilnojamąjį, turtą: atsakovė, pateikdama 2006 m. gruodžio 6 d. priešieškinį,
pripažino, kad ji su ieškovu susitarė ir pasidalijo žemės sklypą bei gyvenamąjį
namą, ir tik 2007 m. balandžio 3 d. patikslintame priešieškinyje nurodė, jog
pagal dovanojimo sutartį įgyta 1/2 dalis nurodyto turto yra asmeninė jos nuosavybė,
o likusi 1/2 dalis šio turto – bendroji jungtinė nuosavybė, kuri turi būti
padalyta nutraukiant santuoką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal byloje
nustatytas 1997 m. kovo 27 d. dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybes, tiek
ieškovo, tiek atsakovės paaiškinimus, taip pat liudytojo (atsakovės tėvo)
parodymus (b. l. 98) pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą
padaryti išvadą, jog ieškovas ir atsakovė, sudarydami 1997 m. kovo 27 d.
dovanojimo sutartį, iš tikrųjų pasidalijo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą.
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad notarės pasiūlytas ir ginčo šalių pasirinktas
nurodytos bendrosios jungtinės nuosavybės pasidalijimo įteisinimo būdas –
dovanojimo sutarties sudarymas – neatitiko tikrųjų šio sandorio šalių tikslų ir
valios. Ginčo šalys sudarė dovanojimo sutartį, nors jų tikroji valia buvo
sudaryti santuokoje įgyto ginčo nekilnojamojo turto pasidalijimo sandorį.
Teisėjų kolegija
nurodo, kad sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti, yra apsimestinis. Tokiam
sandoriui taikomos taisyklės, taikytinos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų
turėjo galvoje (1964 m. CK 52 straipsnis; 2000 m. CK 1.87 straipsnio 1
dalis). Teismas, nustatęs, kad konkretus sandoris yra apsimestinis, ex
officio (savo iniciatyva) konstatuoja niekinio sandorio faktą ir teisines
pasekmes (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, Civilinio kodekso patvirtinimo,
įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija
sprendžia, kad pagal šioje byloje nustatytus faktinius duomenis yra pagrindas
pripažinti, kad nurodyta dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris,
sudarytas ginčo šalių siekiant pridengti kitą, t. y. santuokoje įgyto nekilnojamojo
turto pasidalijimo, sandorį. Dėl to 1997 m. kovo 27 d. sutartis vertintina
pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą ją sudariusių asmenų valią, ir
kvalifikuotina kaip ginčo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise
priklausiusio nekilnojamojo turto pasidalijimo sutartis.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios
instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė šalių ginčą dėl santuokoje
įgyto nekilnojamojo turto ir pagrįstai nurodė, jog nurodytas nekilnojamasis turtas
pasidalytas šalių 1997 m. kovo 27 d. sutartimi, todėl nutraukiant santuoką
nedalytinas, tik nustatytina naudojimosi šiuo turtu tvarka. Tuo tarpu
apeliacinės instancijos teismas nutartyje tik formaliai nurodė, kad pagal CK
3.89 straipsnį sutuoktiniui dovanotas turtas yra asmeninė jo nuosavybė, tačiau nepateikė
jokių motyvų dėl ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių apie ginčo nekilnojamojo
turto dalies dovanojimo sutartį sudariusių sutuoktinių tikruosius ketinimus,
valią, šios sutarties tikslą.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas
pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokoje įgyto turto
padalijimą, be to, sutarčių aiškinimo taisykles, taip pat proceso teisės
normas, nustatančias įrodymų vertinimo taisykles, ir nurodyti pažeidimai lėmė
neteisėto teismo sprendimo dėl ginčo nekilnojamojo turto teisinio režimo bei šio
turto padalijimo priėmimą. Be to, teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus
argumentais dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas, nurodęs nutarties
rezoliucinėje dalyje, jog pripažįsta atsakovei nuosavybės teisę į 1/2 dalį
gyvenamojo namo ir 1/2 dalį 0,0951 ha žemės sklypo, priėmė neaiškų sprendimą.
Kartu teisėjų
kolegija pažymi, kad pagal teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes,
kasacinis teismas gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismo padarytus
materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, neperduodamas bylos
nagrinėti iš naujo (CPK 353 straipsnio 1 dalis, 359 straipsnio 4 dalis). Dėl
išvardytų motyvų teisėjų kolegija panaikina apeliacinės instancijos teismo
nutarties dalį, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis
dėl ginčo nekilnojamojo turto teisinio statuso ir naudojimosi šiuo turtu
tvarkos nustatymo, ir dėl šios dalies palieka galioti pirmosios instancijos
teismo sprendimą. Pažymėtina, kad nurodytu pirmosios instancijos teismo
sprendimu nustatyta naudojimosi ginčo nekilnojamuoju turtu tvarka iš esmės
pagal atsakovės pageidavimą, su kuriuo sutiko ir ieškovas, pateikdamas
patikslintą ieškinį.
Tačiau teisėjų
kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą
išvadą, jog 1319 UAB „Alkesta“ akcijų, įgytų santuokos metu, turi būti padalyta
lygiomis dalimis ieškovui ir atsakovei, bei pagrįstai pakeitė pirmosios
instancijos teismo sprendimo dalį, pagal kurią visos šios akcijos buvo
priteistos ieškovui.
Kasaciniam
teismui pakeitus teismo sprendimą, turi būti atitinkamai perskirstytos bylinėjimosi
išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, patenkinus
dalį tiek ieškinio, tiek priešieškinio, laikytina, jog patenkinta po 50 proc.
kiekvienos šalies reikalavimų, ir atitinkamai paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi
išlaidos. Ieškovas, paduodamas ieškinį, sumokėjo 770 Lt žyminio mokesčio, taip
pat pateikė įrodymus, kad turėjo 1000 Lt atstovavimo pirmosios instancijos
teisme išlaidų, taigi atsakovė turėtų atlyginti jam pusę nurodytų išlaidų, t.
y. 885 Lt. Atsakovė, paduodama priešieškinį, sumokėjo 794,80 Lt, taigi jai turėtų
būti atlyginta pusė šios išlaidų sumos, t. y. 397,40 Lt. Įskaičius nurodytas
sumas, priteistina ieškovui iš atsakovės 487,60 Lt bylinėjimosi pirmosios
instancijos teisme išlaidų. Procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos
teisme išlaidos, t. y. 16,45 Lt, priteistinos valstybei iš abiejų šalių
lygiomis dalimis, t. y. po 8,22 Lt. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė
turėjo 794,80 Lt žyminio mokesčio ir 1180 Lt atstovavimo išlaidų, taigi jai
ieškovas turėtų atlyginti pusę nurodytų išlaidų, t. y. 987,40 Lt. Ieškovas,
paduodamas kasacinį skundą, sumokėjo 2978 Lt žyminio mokesčio, todėl, patenkinus
dalį kasacinio skundo, jam priteistina iš atsakovės 1489 Lt šio mokesčio
išlaidų.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 275 straipsnio 2
dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 10 d. nutartį
pakeisti ir rezoliucinę nutarties dalį išdėstyti taip:
„Apeliacinio
skundo dalį patenkinti. Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m.
birželio 1 d. sprendimo dalis, pagal kurias priteista ieškovui E. G. 1319
paprastųjų vardinių UAB „Alkesta“ akcijų ir bylinėjimosi išlaidos, ir dėl šių
dalių priimti naują sprendimą: priteisti E. G. (a. k. (duomenys
neskelbtini) ir R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 659
paprastąsias vardines UAB „Alkesta“ akcijas; priteisti ieškovui E. G. (a. k. (duomenys
neskelbtini) iš atsakovės R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 487,60
Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus 60 ct) bylinėjimosi pirmosios
instancijos teisme išlaidų; priteisti valstybei iš E. G. (a. k. (duomenys
neskelbtini) ir R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 8,22 Lt procesinių
dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidų; kitą teismo sprendimo
dalį palikti nepakeistą.
Priteisti R. G. (a.
k. (duomenys neskelbtini) iš E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 987,40
Lt (devynis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus 40 ct) bylinėjimosi
apeliacinės instancijos teisme išlaidų“.
Panaikinti Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10
d. nutartį dėl rašymo apsirikimo ištaisymo.
Priteisti E. G. (a.
k. (duomenys neskelbtini) iš R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1489
Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis litus) žyminio
mokesčio už kasacinį skundą išlaidų.
Nutarties nuorašą
nusiųsti VĮ Registrų centrui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Virgilijus Grabinskas
Dangutė Ambrasienė
Gintaras Kryževičius