Administracinė byla Nr. eI3-1303-535/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03838-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.7; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Morigana“ skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus teritorinei muitinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Dagana“. 

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja UAB ,,Morigana“ kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Departamentas) 2020-10-12 sprendimą Nr. 1A-189 „Dėl UAB „Morigana“skundo“, kuriuo nuspręsta patvirtinti Vilniaus teritorinės muitinės 2020-06-09 sprendimą Nr. 18KP-16-386 dalyje, kurioje skolininke muitinei pripažinta UAB „Morigana“ ir jai įregistruota mokestinė prievolė muitinei: 2 970 Eur muito,                    10 220 Eur PVM, 33 Eur muito delspinigių, 616 Eur PVM delspinigių ir 1 319 Eur bauda;                            2) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2020-06-09 sprendimą Nr. 18KP- 16-386 dalyje, kurioje skolininke muitinei pripažinta UAB „Morigana“ ir jai įregistruota mokestinė prievolė muitinei:               2 970 Eur muito, 10 220 Eur PVM, 33 Eur muito delspinigių, 616 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) delspinigių ir 1 319 Eur bauda; 3) priteisti iš Departamento bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja paaiškina, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2020-06-09 sprendimu Nr. 18KP-16-386 pripažino, kad už tinkamai neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, vykdytą pagal deklaraciją T1        Nr. 19LTVR500016EA65D2 (2019-11-13), atsirado mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis:            2 970 Eur muito ir 10 220 Eur PVM. Skolos muitinei atsiradimo data - 2019-11-21, o skolos atsiradimo vieta - Vilniaus teritorines muitines veiklos zona. Sprendime konstatuota, kad solidarūs skolininkai yra UAB ,,Morigana“ ir UAB ,,Dagana“. Vilniaus teritorinė muitinė, solidariems skolininkams taip pat skyrė 1 319 Eur dydžio baudą. Departamentas patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą.

Pareiškėja mano, kad atsakovai pažeidė objektyvumo principą. Sprendimai nėra objektyvūs, nes juose yra tiesiogiai įvardintas dar vienas subjektas, savo veiksmais tiesiogiai prisidėjęs prie tranzito muitinės procedūros pažeidimo, tai yra Estijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo „STEEL WAY OU“. Kaip nurodė Vilniaus teritorinė muitinė, minėta įmonė, žinodama, kad prekėms yra taikoma muitinio tranzito procedūra, davė tiesioginį nurodymą vežėjui UAB „Dagana“ pakeisti prekių pristatymo vietą, tai yra vietoje jų išvežimo į Serbijos Respubliką pagal bendrovės „STEEL WAY OU“ nurodymą muitinės prižiūrimos prekės buvo iškrautos adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nesutinka su Departamento pozicija, kad neva bendrovė „STEEL WAY OU“ nėra nurodyta nei prekių vežėju, nei gavėju, todėl nėra pagrindo spręsti dėl šios bendrovės pripažinimo solidaria skolininke muitinei. Pareiškėja paaiškina, kad 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Muitinės kodeksas) 233 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad <Prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių>.  Pareiškėja mano, kad bendrovė „STEEL WAY OU“, teikdama vežėjui nurodymą pakeisti prekių vežimo maršrutą ir iškrauti prekes adresu (duomenys neskelbtini), laikytina prekių gavėju Muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalies prasme ir minėtai įmonei taip pat turi būti nustatyta mokestinė prievolė muitinei. Objektyvumo principo laikymasis reikalauja, kad nustačius faktines aplinkybes, susijusias su muitinio tranzito procedūros pažeidimu, privalėjo būti nustatyti visi galimi skolininkai ir sprendimas dėl mokestinės prievolės nustatymo turėjo būti priimtas ir krovinio gavėjo Estijos Respublikoje registruoto juridinio asmens „STEEL WAY OU“ atžvilgiu. To nepadarius, atsakovų skundžiami sprendimai yra neobjektyvūs, todėl turėtų būti pakeisti, nustatant skolą visiems Sąjungos tranzito procedūrą pažeidusiems asmenims.

Pareiškėja mano, kad sprendimai buvo priimti veikiant ultra vires, kadangi skolos atsiradimo veiksniai buvo įvykdyti Latvijos Respublikoje. Atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 123 straipsnio 1 dalį. laikoma, kad ne Europos Sąjungos prekės importuotos šalies teritorijoje, jei šios prekės yra šalies teritorijoje tuo metu, kai jos įvežamos į Europos Sąjungos teritoriją, išskyrus atvejus, kai įvežtos į Europos Sąjungos teritoriją ne Europos Sąjungos prekės ne išleidžiamos laisvai cirkuliuoti, o joms įforminama išorinio tranzito procedūra, laikoma, kad ne Europos Sąjungos prekės importuotos šalies teritorijoje tik tuo atveju, jei nustojus taikyti minėtąsias procedūras ar veiksmus prekės tebėra šalies teritorijoje. Minėtos normos kontekste akivaizdu yra tai, kad PVMĮ sąvoka „šalis“ reiškia Lietuvos Respubliką, tad norint priskaičiuoti į Lietuvos biudžetą PVM, turi būti nustatyta faktinė aplinkybė, kad „jei nustojus taikyti minėtąsias priemones (šios bylos atveju Sąjungos tranzito procedūrą) prekės tebėra šalies (Lietuvos) teritorijoje “.

Pažymi, kad Vilniaus teritorinės muitinės sprendime yra nustatyta, kad prekės buvo iškrautos adresu (duomenys neskelbtini), tai yra būtent prekių iškrovimo metu buvo pažeista Sąjungos tranzito procedūra, tuomet kai prekės fiziškai buvo Latvijos Respublikos teritorijoje, todėl jos negali būti Lietuvos Respublikos PVM objektu. Dėl šios priežasties mano, kad Vilniaus teritorinė muitinė neturėjo kompetencijos skundžiamu sprendimu nustatyti PVM skolą, delspinigius ir baudas. To negalėjo patvirtinti ir Departamentas, kuris sprendime nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Sąjungos tranzito procedūra buvo įforminta krovinių poste „Paneriai“, Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai konstatavo, jog skola muitinei atsirado Vilniaus teritorinės muitinės veiklos zonoje. Muitinės kodekso taikymo sferoje Vilniaus teritorinė muitinė, pagrįsdama savo kompetenciją, vadovavosi Muitinės kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimą lemiantys veiksniai. Mano kad sprendime Vilniaus teritorinė muitinė nustatė vietą, kurioje buvo įvykdyti skolos atsiradimą lemiantys veiksniai - tai adresas (duomenys neskelbtini). Tad Vilniaus teritorinės muitinės sprendime nustatytos faktinės aplinkybės parodo, kad Vilniaus teritorinė muitinė neturi kompetencijos bendrovės atžvilgiu priiminėti sprendimų, susijusių su mokestinės prievolės nustatymu, delspinigių ir baudų paskyrimu. Dėl šių priežasčių laikytina, kad Vilniaus teritorinės muitinės sprendimas ir jį patvirtinantis Departamento sprendimas yra priimti veikiant ultra vires, todėl turi būti panaikinti.

Pareiškėjos teigimu, šio mokestinio ginčo atveju, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 141 straipsnio 1 dalies 1-2 punktais, egzistuoja pagrindas atleisti ją nuo baudos. Paaiškina, kad Vilniaus teritorinė muitinė sprendimu bendrovei skyrė 1 581 Eur dydžio baudą, su kuria iš esmės sutiko ir Departamentas.  Vilniaus teritorinė muitinė savo sprendime nustatė, kad Sąjungos tranzito procedūra buvo įforminta pagal CMR važtaraštį Nr. FRR-121119 ir išleidžiant bendrąjį dokumentą T1 Nr. 19LTVR5000LS067DF5. Pagal minėtą T1 ne bendrovė formino deklaraciją, ji buvo atstovaujama UAB „Roseva“ ir nieko nežinojo apie šio krovinio vežimą. Bendrovė, kaip turinti leidimą naudoti Bendrąją garantiją muitinio tranzito procedūrų vykdymui, tik suteikė įgalinimus UAB „Roseva“ prisiimti bendrovės vardu įsipareigojimus už tinkamą muitinio tranzito procedūrų vykdymą, tačiau pati nedalyvavo nei forminant prekėms muitinio tranzito procedūrą, nei bendravo su vežėju UAB „Dagana“. Kitaip tariant, bendrovė, suteikdama garantijas muitinei už sėkmingą muitinio tranzito procedūros vykdymą, prisiėmė riziką ir atsakomybę už tai, kad tretieji asmenys tinkamai įvykdys Sąjungos tranzito procedūrą, tačiau pati įtakos nei UAB „Roseva“, nei vežėjui UAB „Dagana“, nei krovinio gavėjui „STEEL WAY OU“ neturėjo. Pažymi, kad prisiėmusi riziką ir atsakomybę už trečiųjų asmenų Sąjungos tranzito procedūros įvykdymą, jokių veiksmų su prekėmis neatliko ir tikėdamas trečiųjų asmenų, vykdančių Sąjungos tranzito procedūrą sąžiningumu, nenumatė ir negalėjo numatyti, kad vežėjas UAB „Dagana“, gavęs nurodymus iš krovinio gavėjo „STEEL WAY OU“, pakeis prekių vežimo maršrutą ir pažeis muitinio tranzito procedūrą. Bendrovė, suteikusi garantijas muitinei už sėkmingą muitinio tranzito procedūros įvykdymą ir atitinkamai prisiėmusi riziką, bei atsakomybę už trečiųjų asmenų veiksmus, nėra kalta dėl padaryto pažeidimo, nes negalėjo įtakoti, kontroliuoti ar paveikti šį muitinio tranzito procedūros pažeidimą padariusius asmenis. Šis muitinio tranzito procedūros pažeidimas nepriklausė nuo bendrovės valios ir ji pažeidimą padariusių asmenų elgesio nenumatė ir negalėjo numatyti, nes neturėjo sutartinių ar faktinių santykių, nei su vežėju UAB „Dagana“, nei su krovinio gavėju „STEEL WAY OU“.

Atsakovė Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Departamentas Vilniaus teritorinei muitinei persiuntė Bulgarijos Respublikos muitinės administracijos 2020-01-09 raštą Nr.32-6745, kuriuo informuojama, kad Bulgarijos muitinėje neteisėtai (per klaidą) buvo užbaigtos Sąjungos tranzito procedūros, vykdytos pagal penkias T1 tranzito deklaracijas, tarp jų - tranzito deklaraciją T1 Nr. 19LTVR500016EA65D2 (2019-11-13). Bulgarijos muitinė pranešė, kad prekės „cheminiai preparatai pramonės įrenginiams (freonas) /404A, 407C, R134A, R32, R410A, R507A“, kurios buvo deklaruotos nurodytoje tranzito deklaracijoje, nebuvo pateiktos muitinės kontrolei paskirties muitinės įstaigoje Bulgarijoje bei, kad transporto priemonė, gabenusi šias prekes, nekirto Bulgarijos Respublikos sienų.

Vilniaus teritorinė muitinė, atlikusi pagal pateiktą informaciją tyrimą, nustatė, kad                  2020-11-13 UAB „Armo“ muitinės sandėlyje, užbaigiant prekių laikinąjį saugojimą pagal deklaraciją Nr. 19LTVR5000LS067DF5 (2019-11-06), krovinių poste „Paneriai“ buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal T1 Nr.l9LTVR500016EA65D2. Šioje deklaracijoje pagal sąskaitą                   Nr. 1-1111/19 (2019-11-11) buvo deklaruotos prekės „cheminiai preparatai pramonės įrenginiams (freonas) /404A, 407C, R134A, R32, R410A, R507A“ (18610,8 kg). Prekių siuntėjas - UAB „Armo“, prekių gavėjas - Serbijos įmonė ,,Tron Tex D.O.O. Novi Sad“, tranzito terminas - 2019-11-20. Sąjungos tranzito procedūra buvo įforminta pagal pateiktą tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (toliau - CMR) Nr.FRR-121119 (2019-11-12), kuriame vežėju nurodyta įmonė UAB „Dagana“. Tranzito procedūros vykdytoju pagal minėtą tranzito deklaraciją nurodyta - UAB „Morigana“, krovinys buvo nukreiptas į Bulgarijos muitinės postą „MP Kalotina“ (BG005804) ir išleistas į paskirties muitinės įstaigą plombuotoje transporto priemonėje v/n (duomenys neskelbtini), muitinės plombų numeriai K989102 ir K989103. Sąjungos tranzito procedūra pagal minėtą tranzito deklaraciją buvo užbaigta Bulgarijos muitinės poste (BG005804) neteisėtai (per klaidą).

Vilniaus teritorinė muitinė atlikto tyrimo metu nustatė, kad nei tranzito procedūros vykdytojas - UAB „Morigana“, nei prekių vežėjas - UAB „Dagana“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad prekės, deklaruotos tranzito procedūrai pagal deklaraciją Nr.l9LTVR500016EA65D2 (2019-11-13), buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai muitinės formalumams atlikti. Latvijos muitinė pranešė, kad prekės pagal minėtą tranzito deklaraciją nebuvo importuotos jos teritorijoje. Vilniaus teritorinė muitinė, išnagrinėjusi visą surinktą informaciją, pateiktus atsakymus bei dokumentus, vadovaudamasi Muitinės kodekso 233 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, kad muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal T1 Nr. 19LTVR500016EA65D2 (2019- 11-13), nebaigta ir procedūros vykdytojo pareigos, nustatytos Muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalyje, neįvykdytos (bendrovė nepristatė deklaruotų prekių į paskirties muitinės įstaigą). Apie tai Vilniaus TM raštais                            Nr. (8.1/16)-2V-8120 (2020-06-02) ir Nr.(8.1/16)-2V-8116 (2020-06-02) informavo procedūros vykdytoją bei vežėją.

Pažymi, kad, vadovaujantis Muitinės kodekso 312 straipsnio, reglamentuojančio alternatyvius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymus, 1 dalimi, Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, jei procedūros vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės: a) paskirties valstybės narės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, kaip nurodyta Muitinės kodekso 233 straipsnio 4 dalies b punkte; b) valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą arba muitinės dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos;            c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra;         d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą toje šalyje. Nagrinėjamu atveju paskirties muitinė nepatvirtino ginčo prekių pateikimo paskirties muitinės įstaigai, o pareiškėja kitų alternatyvių Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymų Vilniaus teritorinei muitinei nepateikė.

Už tinkamai neįvykdytą Sąjungos tranzito procedūrą Vilniaus teritorinė muitinė 2020-06-09 sprendimu Nr. 18KP-16-386 procedūros vykdytoją UAB „Morigana“ bei prekių vežėją UAB „Dagana“ pripažino solidariais skolininkais muitinei ir jų vardu įregistravo 2 970 Eur muito,                 10 220 Eur PVM, 33 Eur muito delspinigių, 616 Eur PVM delspinigių mokestinę prievolę bei už padarytą pažeidimą skyrė 1 319 Eur baudą, iš viso 15 158 Eur. Minėtame sprendime detaliai išdėstyta atlikto tyrimo eiga, pateiktų dokumentų vertinimo rezultatai ir teisinis pagrindimas.

Vilniaus teritorinė muitinė, išnagrinėjusi tyrimo metu surinktą informaciją, pateiktus dokumentus, nustatė, kad ne Sąjungos prekės, kurios buvo gabenamos taikant tranzito procedūrą pagal deklaraciją Nr. 19LTVR500016EA65D2 (2019-11-13), nebuvo pristatytos paskirties muitinės įstaigai ir šioms prekėms įforminta tranzito procedūra nebuvo užbaigta. Muitinė neteko galimybės šioms prekėms taikyti priežiūros priemonių, kurios taikomos tranzitu gabenamoms ne Sąjungos prekėms. Todėl laikytina, kad ne Sąjungos prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros ir tuo pagrindu atsirado importo skola muitinei pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį.

Paaiškina, kad kai skola muitinei atsiranda pagal Muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalį, skolininku laikomas vienas iš asmenų arba keli asmenys, nurodyti Muitinės kodekso 79 straipsnio      3 dalies (a), (b), (c) punktuose. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad procedūros vykdytoja - pareiškėja, turinti vykdyti pareigas, susijusias su prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu, laikoma skolininke, t. y. asmuo, nurodytas Muitinės kodekso 79 straipsnio 3 dalies (a) punkte. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad prekių vežėjas - UAB „Dagana“, priėmusi prekes, žinojo, kad prekėms yra įforminta muitinio tranzito procedūra pagal tranzito deklaraciją, kuri turi būti užbaigta paskirties muitinės įstaigoje, nepateikus krovinio paskirties muitinės įstaigai, vežėjas - UAB „Dagana“, taip pat laikoma skolininke, t. y. asmuo, nurodytas Muitinės kodekso 79 straipsnio 3 dalies (b) punkte. Muitinės kodekso 84 straipsnis nustato, kad jeigu importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią vieną skolą muitinei, privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tos sumos sumokėjimą. Atsižvelgiant į šią nuostatą, tranzito procedūros vykdytoja - pareiškėja ir prekių vežėja - UAB „Dagana“, vadovaujantis Muitinės kodekso 79 straipsnio 3 dalies (a) ir (b) punktais bei 84 straipsniu, laikytini solidariais skolininkais muitinei.

Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas klaidina teismą teiginiu, kad prekės buvo iškrautos Latvijos Respublikoje, nes tokią informaciją pateikė savo atsakyme muitinei prekių vežėja UAB „Dagana“. Vežėja nurodė, kad krovinys buvo nugabentas ne į Serbiją, o į Latviją pagal nurodymą iš įmonės, užsakiusios prekių gabenimą - „STEELWAY OU“, bei pateikė tai patvirtinančių dokumentų (sutarties, nurodymo, CMR važtaraščio) kopijas. Siekdama nustatyti prekių pateikimo Latvijos muitinės kontrolei faktą, Vilniaus teritorinė muitinė kreipėsi į Latvijos muitinės administraciją su prašymu atlikti tyrimą ir nustatyti, ar Latvijos įmonė ŠIA „Auto 5000“ gavo ginčo prekes ir ar jos buvo deklaruotos muitinėje. Latvijos muitinė informavo, kad prekės, deklaruotos tranzito procedūrai pagal deklaraciją T1 Nr. 19LTVR500016EA65D2 (2019- 11-13), nebuvo pateiktos Latvijos muitinei ir joms nebuvo atlikti muitinės importo formalumai, o minėta bendrovė nutraukė savo veiklą 2018 metais. Oficialus Latvijos muitinės atsakymas paneigia pareiškėjo teiginį, kad prekės buvo iškrautos Latvijos Respublikoje.

Pareiškėja skunde akcentuoja į tai, kad Vilniaus teritorinė muitinė, atlikdama tyrimą dėl tranzito muitinės procedūros pažeidimo, privalėjo nustatyti visus galimus skolininkus ir savo sprendimu jų atžvilgiu registruoti skolą muitinei. Pagal pareiškėją, sprendimas dėl mokestinės prievolės nustatymo turėjo būti priimtas ir krovinio gavėjo - Estijos įmonės „STEELWAY OU“ atžvilgiu. Šis pareiškėjos teiginys yra nepagrįstas, kadangi nei tranzito deklaracijoje                                    Nr. 19LTVR500016EA65D2 (2019-11-13), nei CMR važtaraštyje Nr.FRR-121119 (2019-11-12) šita įmonė nėra nurodyta nei prekių vežėju, nei jų gavėju, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti dėl jos pripažinimo solidaria skolininke muitinei.

Kategoriškai nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, jog Vilniaus teritorinės muitinės  sprendimas dėl pareiškėjos atžvilgiu registruotos skolos muitinei priimtas ultra vires (viršijant kompetenciją), kadangi skolos atsiradimą sąlygojantys veiksniai buvo įvykdyti Latvijos Respublikoje, iškrovus prekes adresu - (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad pagal Muitinės kodekso 87 straipsnio 2 dalį, skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimą lemiantys veiksmai. Jeigu prekėms įforminta muitinės procedūra nėra baigta, arba baigta su pažeidimais ir jeigu tos vietos negalima nustatyti per nustatytą laikotarpį, skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje prekėms buvo įforminta atitinkama procedūra. Ginčo atveju, prekių paėmimo iš muitinės priežiūros konkreti vieta nėra nustatyta, t. y. nenustatyta vieta, kurioje įvykdyti skolos atsiradimą lemiantys veiksniai. Šį faktą patvirtina ir Latvijos muitinės administracijos atsakymas, todėl, remiantis aukščiau minėtu teisiniu reglamentavimu, laikytina, kad skola atsirado išvykimo valstybės narės muitinėje, kurioje buvo įforminta tranzito procedūra, t. y. nagrinėjamu atveju skola muitinei atsirado Vilniaus teritorinės muitinės veiklos zonoje.

Atsakovė nurodo, kad vadovaujantis MAĮ 141 straipsnio 2 dalimi, nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. Pareiškėja mokesčio, susijusio su paskirta bauda, nesumokėjo, neįvykdė įstatyme įtvirtintos privalomosios sąlygos, todėl nėra pagrindo spręsti dėl atleidimo nuo baudos.

Atsakovė mano, kad Departamento 2020-10-12 sprendimas Nr.lA-189 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2020-06-09 sprendimas Nr. 18KP-16-386 yra priimti išnagrinėjus visus turimus dokumentinius įrodymus, įvertinus atlikto tyrimo eigą ir jo rezultatus, bei teisingai pritaikius teisės aktus, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.

Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Muitinės kodekso 312 straipsnio, reglamentuojančio alternatyvius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymus, 1 dalimi, šiame straipsnyje nurodytų dokumentų sąrašas yra baigtinis ir reiškia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, įgyvendinimo taisyklių taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja Vilniaus teritorinės muitinei nepateikė alternatyvių Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymų, o atlikus tyrimą dėl prekių vežėjo UAB „Dagana“ pateikto dokumento (CMR važtaraščio Nr. FRR-121119 (2019-11-12)), nustatyta, kad prekės, gabentos įforminus tranzito deklaraciją T1 Nr. 19LTVR500016EA65D2 (2019-11-13), Latvijos muitinės administracijai pateiktos nebuvo, be to, įmonė ŠIA „Auto 5000“, kurios spaudu pažymėtas minėto CMR važtaraščio 24 langelis, nuo 2018 m. verslo veiklos nevykdo. Taigi, nagrinėjamu atveju alternatyvių Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymų muitinei nebuvo pateikta.

Pareiškėja - tranzito procedūros vykdytoja, pagrįstai pripažinta solidaria skolininke muitinei. Pažymi, kad skunde teismui pareiškėja neginčija savo atsakomybės dėl neįvykdytos Sąjungos tranzito procedūros (nurodė, kad prisiėmė riziką ir atsakomybę), tačiau mano, kad muitinė netinkamai nustatė solidarių skolininkų ratą ir tuo pažeidė objektyvumo principą.

Departamentas nesutinka su tokia pareiškėjos pozicija ir vertiną ją tik kaip nuomonę, neatitinkančia teisinio reglamentavimo ir bylos aplinkybių. Pareiškėjos skunde nurodyta Estijos įmonė „Steel Way OU“ nagrinėjamu atveju nėra nei prekių vežėja, nei prekių gavėja (ši įmonė tranzito deklaracijoje T1 Nr. 19LTVR500016EA65D2 (2019-11-13) bei CMR važtaraštyje                   Nr. FRR-121119 (2019-11-12) nėra nurodyta), todėl nėra pagrindo spręsti dėl jos pripažinimo solidaria skolininke muitinei.

Departamentas taip pat nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, jog Vilniaus teritorinė muitinė neturėjo kompetencijos pareiškėjos atžvilgiu registruoti skolą muitinei, kadangi skolos atsiradimą lemiantys veiksmai buvo įvykdyti Latvijoje, iškrovus prekes (duomenys neskelbtini). Departamentas pažymi, kad vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, jeigu prekėms įforminta muitinės procedūra nebuvo užbaigta, o vietos, kurioje atsirado skola muitinei negalima nustatyti per nustatytą laikotarpį, skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra. Kaip minėta, Latvijos muitinės administracija informavo Lietuvos muitinę, kad prekės, deklaruotos tranzito deklaracijoje T1 Nr. 19LTVR500016EA65D2                   (2019-11-13), Latvijos muitinės kontrolei pateiktos nebuvo, o įmonė ŠIA „Auto 5000“ veiklos nebevykdo nuo 2018 m. Taigi, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos tranzito procedūra pagal T1 Nr. 19LTVR500016EA65D2 buvo įforminta krovinių poste „Paneriai“, skundžiamuose sprendimuose pagrįstai konstatuota, jog skola muitinei atsirado Vilniaus teritorinės muitinės veiklos zonoje.

Nurodo, kad  Departamentas nesutinka su pareiškėjos prašymu atleisti ją nuo paskirtos                 1 319 Eur baudos vadovaujantis MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1-2 punktais.

Vadovaujantis MAĮ 141 straipsnio 2 dalimi, nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. Muitinės departamento turimomis žiniomis, pareiškėja mokesčio, susijusio su paskirta bauda, nėra sumokėjusi, todėl neįvykdžius įstatyme įtvirtintos privalomosios sąlygos, nėra pagrindo spręsti dėl pareiškėjos atleidimo nuo baudos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Dagana“ atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, jog su dalimi pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su jos paties mokestinėmis prievolėmis ir atsakomybe muitinei, nesutinka. Prašo teismo juos laikyti nepagrįstais bei galutinį sprendimą dėl pareiškėjos skundo reikalavimų panaikinti jai taikomus Muitinės sprendimus priimti teismo nuožiūra.

Pažymi, kad pareiškėja skunde nurodomu atveju, ginčo prekės pagal tranzito deklaraciją           Nr. 19LTVR500016EA65D2 įforminta 2019-11-13 į Latvijos Respubliką buvo nugabentos                2019- 11-19 pagal CMR važtaraštį Nr. FRR-121119/01 (2019-11-1211, o jų išmuitinimas tranzito procedūros užbaigimas) Bulgarijoje atliktas 2019-11-15. Apie tai UAB „Dagana“ yra pateikusi informaciją muitinės įstaigoms, konkrečiai, atsakant į Vilniaus teritorinės muitinės 2020-01-24 raštą Nr. (8.1/16)-2V-1561 ir 2020-01-24 raštą Nr. (8.1/16-2V-1559), taip teikdama savo 2020-04-03 raštą Muitinės kriminalinei tarnybai, prie raštų buvo pridėti aukščiau nurodyti dokumentai ir pridėtas galiojantis ES duomenų bazių išrašas apie tinkamai užbaigtas ginčo prekių tranzito procedūras (minėti dokumentai yra muitinės įstaigų suformuotoje mokestinio ginčo byloje). Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu,  UAB „Dagana“ kaip ginčo prekių vežėjas, šias prekes į Latvijos Respubliką nugabeno tik po to, kai jau buvo oficialiai užbaigta ginčo prekių tranzito muitinės procedūra Bulgarijos Respublikoje ir jos jau buvo praradusios tranzitu gabenamų prekių statusą. Tokiu atveju, kaip yra išaiškinęs ir ES Teisingumo Teismas, UAB „Dagana“, kaip prekių vežėjas, negali būti laikoma skolininke muitinei.

Be to, UAB „Dagana“, kaip ginčo prekių vežėja, ginčo prekių tranzito muitinės procedūros užbaigimo ir įforminimo Bulgarijos Respublikoje nevykdė, už šių veiksmų atlikimą ir atitinkamų dokumentų užpildymą buvo atsakingas ginčo prekių tranzito procedūros vykdytoja - UAB „Morigana“. Dėl šių priežasčių, net  jei užbaigiant ginčo prekių tranzito procedūrą buvo padaryti pažeidimai, teisinė atsakomybė už juos gali būti taikoma tik tranzito procedūros vykdytojai pareiškėjai, o ne UAB ,,Dagana“ ir būtent pareiškėja turėtų būti laikomas muitinės skolininke, o ne vežėja, t. y. UAB ,,Dagana“.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo, kuriuo pripažinta, kad už tinkamai neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, vykdytą pagal deklaraciją T1                                            Nr. 19LTVR500016EA65D2 (2019-11-13), atsirado mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis:                2 970 Eur muito, 10 220 Eur PVM  solidariems skolininkams UAB „Morigana“ ir UAB „Dagana“, taip pat dėl Departamento sprendimo, kuriuo patvirtintas Vilniaus teritorinės muitinės sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2020-01-21 gavo Departamento raštą Nr.(20.3/15)3B-401 (2020-01-20), kuriuo persiųstas Bulgarijos Respublikos muitinės administracijos 2020-01-09 raštas Nr.32-6745, kuriame pranešama, kad Bulgarijos muitinėje neteisėtai (per klaidą) buvo užbaigtos Sąjungos tranzito procedūros, vykdytos pagal penkias T1 tranzito deklaracijas, tarp jų - tranzito deklaracija T1 Nr. 19LTVR500016EA65D2 (2019-11-13). Bulgarijos muitinė pranešė, kad prekės „cheminiai preparatai pramonės įrenginiams (freonas) /404A, 407C, RJ34A, R32, R410A, R507A“, kurios buvo deklaruotos nurodytoje tranzito deklaracijoje, nebuvo pateiktos muitinės kontrolei paskirties muitinės įstaigoje Bulgarijoje bei, kad transporto priemonė, gabenusi šias prekes, nekirto Bulgarijos Respublikos sienų.

Vilniaus teritorinė muitinė pagal pateiktą informaciją atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad 2019-11-13 UAB „Armo“ muitinės sandėlyje (sandėlio kodas VV0124), užbaigiant prekių laikinąjį saugojimą pagal LSD Nr. 19LTVR5000LS067DF5 (2019-11-06), krovinių poste „Paneriai“ (LTVR5000) buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal T1 Nr. 19LTVR500016EA65D2. Tranzito deklaracijoje T1 Nr. l9LTVR500016EA65D2 deklaruotos prekės „cheminiai preparatai pramonės įrenginiams (freonas) 7404A, 407C, RJ34A, R32, R410A, R507A“ (18610,8 kg), sąskaita Nr.l-1111/19 (2019-11-11). Prekių siuntėjas - UAB „Armo“ (Pramonės g. 2, Lentvaris, Trakų raj.), prekių gavėjas - Serbijos įmonė ,,Tron Tex D.O.O. Novi Sad“ (Futoški put 40b, 21000 Novi Sad, Serbija). Tranzito terminas, nurodytas deklaracijos „D“ langelyje - 2019-11-20. Sąjungos tranzito procedūra buvo įforminta pagal pateiktą CMR Nr. FRR-121119 (2019-11-12), kuriame vežėju nurodyta įmonė UAB „Dagana“. Tranzito procedūros vykdytojas - UAB „Morigana“ turi leidimą naudoti Bendrąją garantiją muitinio tranzito procedūrų vykdymui. Leidimo bei jo pagrindu išduotų atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikatų duomenys užregistruoti Garantijų valdymo sistemoje - garantijos referencinis numeris 19LTMM00G00110ND7. Krovinys buvo nukreiptas į Bulgarijos muitinės postą „MFI KanoTHHa“ (BG005804) ir išleistas į paskirties muitinės įstaigą plombuotoje transporto priemonėje, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), muitinės plombų numeriai Nr. K989102, Nr. K989103. Sąjungos tranzito procedūra pagal deklaraciją T1                                              Nr. l9LTVR500016EA65D2 (2019-11-13) buvo užbaigta Bulgarijos muitinės poste (BG005804) neteisėtai (per klaidą).

UAB „Morigana“ - tranzito procedūros vykdytojas, todėl, vadovaujantis Muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktais, atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių bei už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi.

Vilniaus TM, gavusi iš Bulgarijos Respublikos muitinės administracijos informaciją, kad Bulgarijoje neteisėtai (per klaidą) buvo užbaigta tranzito procedūra pagal deklaraciją T1                       Nr. 19LTVR500016EA65D2 (2019-11-13), pradėjo tyrimą. Apie tai raštu Nr.(8.1/16)-2V-l 557 (2020-01-24) informavo procedūros vykdytoją UAB „Morigana“, prašydama pateikti dokumentus, nurodytus 2015-11-24 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau - IA), 312 straipsnio 1 ir                   2 dalyse.

Procedūros vykdytoja UAB ,,Morigana“, atsakydama į Vilniaus teritorinės muitinės  pranešimą, raštais Nr.MG01-l (2020-02-05) ir Nr.MG01-2 (2020-02-19) informavo, kad kreipėsi į vežėją - UAB „Dagana“ dėl prekių gabenimo maršruto bei dėl CMR važtaraščio Nr.FRR-1211 19 su gavėjo spaudu apie įvykdytą prekių pervežimą kopijos gavimo, tačiau nei atsakymo, nei prašomo CMR negavo.

Vilniaus teritorinė muitinė tyrimo metu taip pat nustatė, kad krovinio vežimui atlikti            2019-11-12 buvo įformintas CMR važtaraštis Nr.FRR-121119, kuris pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 9 straipsnį yra krovinio vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat yra įrodymas, kad krovinys yra perėjęs vežėjo dispozicijon iki tol, kol bus įrodyta priešingai, Vežėjas - UAB „Dagana“, priėmęs krovinį pervežimui pagal CMR Nr.FRR-121119 (2019-11-12), patvirtino tai įmonės antspaudu bei parašų CMR 23-ame langelyje. UAB „Dagana“ pagal CMR važtaraštį Nr. FRR-121119, turėjo vykdyti prekių „cheminiai preparatai pramonės įrenginiams /404A, 407C, R134A, R32, R410A, R507A”, pervežimą iš UAB „Armo“ muitinės sandėlio į paskirties muitinės įstaigą, kurios pavadinimas (MP Kalotina) ir kodas (BG005804) nurodyti CMR 13-am.e langelyje.        

Siekdama išsiaiškinti krovinio gabenimo aplinkybes, Vilniaus teritorinė muitinė 2020-01-24 raštu Nr.(8.1/16)-2V- 1559 kreipėsi į vežėją - UAB „Dagana“ su prašymu informuoti: kas pateikė užsakymą krovinio pervežimui; kur ir kada buvo pristatytas ir iškrautas minėtas krovinys pateikiant tai patvirtinančius dokumentus, bei pateikti visą turimą informaciją, susijusią su minėtų prekių gabenimu, bei dokumentus, patvirtinančius, kad prekės, deklaruotos Sąjungos tranzito procedūrai pagal deklaraciją T1 Nr. 19LTVR500016EA65D2, buvo pristatytos į muitinės įstaigą.

UAB „Dagana“ 2020-03-12 pateikė atsakymą, kuriame pranešė, kad krovinys, deklaruotas T1 Nr. l9LTVR500016EA65D2 (2019-11-13), buvo nugabentas ne į Serbija, o į Latviją ir iškrautas adresu (duomenys neskelbtini). Nurodymą pakeisti maršrutą ir nuvežti prekes į Latviją ji gavo iš įmonės, užsakiusios prekių gabenimą - „STEELWAY OU“, kuri nurodė pervežti krovinį nauju maršrutu - į bendrovės S1A  ,,AUTO 5000“ ((duomenys neskelbtini)). UAB „Dagana“ pateikė sutartį Nr. E)AG19//l 1-07 (2019-11-07) su įmone „STEELWAY OU“ dėl prekių gabenimo bei šios įmonės Nurodymą be numerio (2019-11-16) dėl maršruto pakeitimo. Papildomai vežėja pateikė CMR važtaraščio Nr. Nr.FRR-121119 (2019-11-12) su Latvijos įmonės ŠIA „Auto 5000“ parašu, data ir anspaudu, uždėtų CMR važtaraščio 24-ame langelyje, kopija.

Vilniaus teritorinė muitinė išnagrinėjo vežėjos UAB „Dagana“ pateiktus dokumentus: CMR Nr. FRR-121119 (2019- 11-12), sutartį Nr. DAG19//l 1-07 (2019-11-07) bei Nurodymą be numerio (2019-11-16) ir nustatė, kad prekės, deklaruotos tranzito procedūrai pagal T1                                               Nr. 19LTVR500016EA65D2 (2019-11-13), buvo pakrautos į transporto priemonę (duomenys neskelbtini) ir išleistos iš išvykimo muitinės įstaigos - krovinių posto „Paneriai“ (LTVR5000) į paskirties muitinės įstaigą 2019-11-13. Nurodymas vežėjui pakeisti maršrutą buvo surašytas 2019-11-16 - po trijų dienų nuo krovinio išvykimo iš išvykimo muitinės įstaigos. Naujo gavėjo Latvijoje - įmonės ŠIA „Auto 5000“ spaudas uždėtas CMR važtaraščio 24-ame langelyje 2019-11-17. Siekdama nustatyti prekių pateikimo Latvijos muitinės kontrolei faktą, Vilniaus teritorinė muitinė 2020-04-03 raštu Nr. (8.1/16)-2V- 5401 kreipėsi į Latvijos muitinės administraciją (pateikiant CMR Nr. FRR-121119 su Latvijos įmonės ŠIA „Auto 5000“ parašu, data ir anspaudu) su prašymu atlikti tyrimą ir nustatyti, ar įmonė ŠIA „Auto 5000“ ((duomenys neskelbtini)) gavo prekes - „cheminiai preparatai pramonės įrenginiams (freonas) 7404A) 407C, R134A, R32, R410A, R507A‘‘ (18 610,8 kg), ar prekės buvo deklaruotos muitinėje.

Latvijos muitinės administracija 2020-04-20 pateikė atsakymą, kuriame Latvijos muitinė informavo, kad prekės, deklaruotos tranzito procedūrai pagal deklaraciją T1                                                 Nr. 19LTVR500016EA65D2 (2019-11-13), nebuvo pateiktos Latvijos muitinei. Latvijos muitinė taip pat pranešė, kad neturi informacijos, kad prekės būtų importuotos Latvijos teritorijoje. Papildomai Latvijos muitinė informavo, kad bendrovės ŠIA „Auto 5000“, kurios spaudas uždėtas CMR                Nr. FRR-121119, verslo veikla buvo nutraukta 2018 metais, o 2020-02-04 bendrovė buvo likviduota.

Vilniaus teritorinė muitinė, įvertinusi tyrimo dėl nebaigtos tranzito procedūros metu surinktą informaciją, 2020-06-09 priėmė sprendimą Nr. 18KP-16-386, kuriame pripažino, kad už neįvykdytą Sąjungos tranzito procedūrą, vykdytą pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 19LTVR500016EA65D2, atsirado mokestinė prievolė muitinei, o tranzito procedūros vykdytoja - UAB ,,Morigana“, pripažinta solidaria skolininke muitinei.

Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2020-10-12 sprendimu Nr. 1A-189 patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą dalyje, kurioje skolininke muitinei pripažinta UAB „Morigana“ ir jai įregistruota mokestinė prievolė muitinei: 2 970 Eur muito, 10 220 Eur PVM,             33 Eur muito delspinigių, 616 Eur PVM delspinigių bei skirta 1319 Eur bauda.

Vadovaujantis Muitinės kodekso 134 straipsnio 1 dalimi, į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti tikrinamos. Ne Sąjungos prekės lieka muitinės prižiūrimos tol, kol pasikeičia jų muitinis statusas, arba kol jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinamos. Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies (a) punkte įtvirtinta nuostata, kad Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Muitinės kodekso straipsnio 2 dalis nustato, kad procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai.

Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio, reglamentuojančio alternatyvius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymus, 1 dalimi, Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, jei procedūros vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės: a) paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, kaip nurodyta Muitinės kodekso 233 straipsnio 4 dalies b punkte; b) valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą arba muitinės dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos;            c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra;          d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą.

Aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad Muitinės kodekso 233 straipsnyje nurodytų dokumentų sąrašas yra baigtinis ir reiškia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, Įgyvendinimo taisyklių taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą.

Byloje ginčo, kad UAB „Morigana“ yra tranzito procedūros vykdytoja, nėra, todėl, vadovaujantis Muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktais, atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių bei už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi.

Muitinės kodekso 233 straipsnio 2 dalis nustato, kad procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai.

Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nei tranzito procedūros vykdytoja - UAB „Morigana“, nei prekių vežėjas - UAB „Dagana“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad prekės, deklaruotos tranzito procedūrai pagal deklaraciją Nr. 19LTVR500016EA65D2, buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai muitinės formalumams atlikti. Nagrinėjamu atveju pareiškėja Vilniaus teritorinei muitinei nepateikė alternatyvių Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymų. Vilniaus teritorinė muitinė, atlikus tyrimą dėl prekių vežėjo UAB „Dagana“ pateikto dokumento (CMR važtaraščio Nr. FRR-121119 (2019-11-12)), nustatė, kad prekės, gabentos įforminus tranzito deklaraciją T1 Nr. 19LTVR500016EA65D2 (2019-11-13), Latvijos muitinės administracijai pateiktos nebuvo, be to, įmonė ŠIA „Auto 5000“, kurios spaudu pažymėtas minėto CMR važtaraščio 24 langelis, nuo 2018 m. verslo veiklos nevykdo.

Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pareiškėja alternatyvių Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymų muitinei nepateikė, todėl pareiškėja, kaip tranzito procedūros vykdytoja, pagrįstai pripažinta solidaria skolininke muitinei. 

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja neginčija savo atsakomybės dėl neįvykdytos Sąjungos tranzito procedūros, skunde nurodė, kad prisiėmė riziką ir atsakomybę, tačiau mano, kad muitinė netinkamai nustatė solidarių skolininkų ratą ir tuo pažeidė objektyvumo principą.

Teismas nesutinka su pareiškėjos pozicija. Kaip minėta, Muitinės kodekso 233 straipsnio           1 dalyje nustatyta, kad Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių, o to paties straipsnio          3 dalyje nustatyta, kad prekių vežėjas ir gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigą per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių.

Iš byloje pateiktų tranzito deklaracijos T1 Nr. 19LTVR500016EA65D2 (2019-11-13) ir CMR važtaraščio Nr. FRR-121119 (2019-11-12) duomenų matyti, kad pareiškėjos skunde nurodyta Estijos įmonė „Steel Way OU“ juose nėra nurodyta, tai gi ji nėra nei prekių vežėja, nei prekių gavėja, todėl teismo įsitikinimu, Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai jos nepripažino solidaria skolininke muitinei.

Vadovaujantis Muitinės kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, jeigu prekėms įforminta muitinės procedūra nebuvo užbaigta, o vietos, kurioje atsirado skola muitinei negalima nustatyti per nustatytą laikotarpį, skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra. Kaip nustatė Vilniaus teritorinė muitinė, Latvijos muitinės administracija informavo, kad prekės, deklaruotos tranzito deklaracijoje T1 Nr. 19LTVR500016EA65D2 (2019-11-13), Latvijos muitinės kontrolei pateiktos nebuvo, o įmonė ŠIA „Auto 5000“ veiklos nebevykdo nuo 2018 m. Darytina išvada, kad skolos atsiradimą lemiantys veiksmai nebuvo įvykdyti Latvijoje, iškrovus prekes (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis Muitinės kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, Sąjungos tranzito procedūra pagal T1 Nr. 19LTVR500016EA65D2 pagrįstai buvo įforminta krovinių poste „Paneriai“,  t. y. Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai konstatavo, jog skola muitinei atsirado Vilniaus teritorinės muitinės veiklos zonoje.

Sprendžiant dėl pareiškėjai skirtos baudos pažymėtina, kad MAĮ 141 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas nustatė ribojimą („nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas“). Kadangi duomenų apie šių reikalavimų įvykdymą nėra, klausimas dėl pareiškėjos atleidimo nuo baudos netenkintinas. Atkreiptinas dėmesys, jog įvykdžius minėtą reikalavimą (MAĮ 141 str. 2 d.) pareiškėja turės teisę prašyti mokesčių administratorių atleisti nuo baudos mokėjimo (MAĮ 141 str. 3 d.).

Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad muitinės įstaigos, priimdamos ginčijamus sprendimus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus. Todėl naikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020-10-12 sprendimą Nr. 1A-189 „Dėl UAB „Morigana“ skundo“ ir Vilniaus teritorinės muitinės 2020-06-09 sprendimą Nr. 18KP- 16-386 dalyje, kurioje skolininke muitinei pripažinta UAB „Morigana“ ir jai įregistruota mokestinė prievolė muitinei, pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos UAB ,,Morigana“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

        Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.           

Teisėja