Civilinė byla Nr. e2-1216-790/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00718-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1 (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „FINIENS“, uždarajai akcinei bendrovei „EDS Invest“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „CONSTRUCTION ACE“, bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl hipotekos panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EMILĖ“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti 2012 m. lapkričio 5 d. sudarytą Sutartinę hipoteką, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), (toliau – Sutartinė hipoteka) dalyje dėl UAB „EMILĖ“ priklausančio turto – administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis (duomenys neskelbtini) – įkeitimo ir šioje dalyje Sutartinę hipoteką (identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini)) panaikinti.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Sutartine hipoteka buvo užtikrintasbankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB)„CONSTRUCTION ACE“ prievolių pagal 2012 m. spalio 31 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp BUAB „CONSTRUCTION ACE“ ir bankrutavusios kredito unijos (toliau – BKU) „Vilniaus taupomoji kasa“, įvykdymas. Sutartine hipoteka buvo įkeistas BUAB „FINIENS“ priklausantis nekilnojamasis turtas, kurį vėliau ketino įsigyti BUAB „CONSTRUCTION ACE“. Tam, kad BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ suteiktų BUAB „CONSTRUCTION ACE“ norimo dydžio paskolą, vien tik BUAB „FINIENS“ priklausančio turto įkeitimo nepakako. BUAB „FINIENS“ buvo suinteresuota, kad BUAB „CONSTRUCTION ACE“ gautų paskolą ir nupirktų jos turtą, todėl prašė, jog UAB „EMILĖ“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ taip pat įkeistų šioms bendrovėms priklausantį turtą. Vis dėlto turtas, kurį pagal preliminarios sutarties sąlygas BUAB „FINIENS“ turėjo parduoti BUAB „CONSTRUCTION ACE“, buvo parduotas UAB „Lidl“, tačiau pinigai, gauti už parduotą turtą, nebuvo panaudoti paskolos sutarčiai, kurios vykdymas buvo užtikrintas ginčo hipoteka, padengti. BUAB „CONSTRUCTION ACE“ paskolos sutarties tinkamai nevykdė, jai buvo iškelta bankroto byla. Tarp BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „EDS Invest“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią perleistos visos reikalavimo teisės, kylančios iš paskolos, hipotekos ir įkeitimo sutarčių.

3.       Ieškovė nurodė, kad Sutartinės hipotekos sandoris buvo sudarytas tarp kreditoriaus BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, skolininko BUAB „CONSTRUCTION ACE“ ir įkaito davėjų – UAB „EMILĖ“, BUAB „FINIENS“ bei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, todėl laikytinas daugiašaliu sandoriu, taigi bet kokie Sutartinės hipotekos pakeitimai galėjo būti daromi tik suderinus visų Sutartinės hipotekos šalių valią ir turėjo būti tokios pat formos, kaip ir pagrindinis sandoris. Sutartinė hipoteka buvo pakeista vadovaujantis vienašališku kreditoriaus BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašymu dėl Sutartinės hipotekos pakeitimo, kuriuo buvo išregistruota BUAB „FINIENS“ įkeisto turto hipoteka. Ieškovė pažymėjo, kad jeigu po nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo BUAB „FINIENS“ būtų grąžinusi gautą avansą, tai BUAB „CONSTRUCTION ACE“ būtų grąžinusi visą paskolą pagal paskolos sutartį, o Sutartinė hipoteka būtų pasibaigusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.Ieškovės teigimu, Sutartinės hipotekos pakeitimas buvo atliktas pažeidžiant UAB „EMILĖ“ interesus.Ieškovė mano, kad Sutartinės hipotekos pakeitimas be visų sandorio šalių valios laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, todėl prašo nutraukti Sutartinės hipotekos sandorį CK 6.217 straipsnio 4 dalies pagrindu ir panaikinti Sutartinę hipoteką vadovaujantisCK 4.197 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

4.       Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio D. Kisieliaus veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/1223 dalyje dėl UAB „EMILĖ“ priklausančio turto – administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis (duomenys neskelbtini) – pardavimo. Ieškovės teigimu, jeigu nagrinėjamoje byloje ieškinys būtų patenkintas, Sutartinė hipoteka dalyje, susijusioje su UAB „EMILĖ“ priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu, būtų panaikinta, todėl antstolis nebegalėtų vykdyti išieškojimo iš pagal Sutartine hipoteka įkeisto ieškovės turto. Ieškovės teigimu, iki ginčo išnagrinėjimo būtina apsaugoti ieškovės turtą nuo jo perleidimo tretiesiems asmenims. Antstolis D. Kisielius vykdo išieškojimą iš ginčo turto, apie varžytynes yra paskelbta viešai. Tolesnis vykdomųjų veiksmų atlikimas šioje byloje priimtiną sprendimą padarytų beprasmį.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi netenkino ieškovės UAB „EMILĖ“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

6.       Teismas nustatė, kad priverstinis išieškojimas vykdomas pagal 2016 m. gegužės 23 d. notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Pažymėjo, kad teisme yra iškelta ir kitų civilinių bylų, skirtingais teisiniais pagrindais, tačiau kildinamų iš tų pačių paskolos sutarčių, kurių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas ieškovės ir kitų asmenų turtas.

7.       Teismas pažymėjo, kad laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo sustabdymas – taikytina itin išimtiniais atvejais, paprastai tada, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ar kai prašoma atnaujinti procesą. Priešingu atveju būtų paneigtas vykdomojo dokumento privalomumas ir jo galia, nes vykdomas išieškojimas gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio užtikrinti negalima kitomis užtikrinimo priemonėmis.

8.       Teismas sprendė, kad neturi pagrindo išvadai, jog neegzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, tačiau, spręsdamas dėl antrosios sąlygos egzistavimo, pažymėjo, kad, net ir darant prielaidą, jog ieškinys bus patenkintas, teismo sprendimo įvykdymas priverstinio vykdymo nereikalautų. Teismas atsižvelgė į tai, kad priverstinis skolos išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto neįvykdomas gana ilgą laiką, todėl vykdymo veiksmų sustabdymas iš esmės vien tuo pagrindu, jog yra inicijuotas naujas civilinis ginčas, pažeistų išieškotojo interesus bei nepagrįstai suteiktų prioritetą ieškovės interesų užtikrinimui.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9.       Ieškovė UAB „EMILĖ“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „EMILĖ“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir sustabdyti antstolio D. Kisieliaus veiksmus vykdomojoje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Teismas nepagrįstai rėmėsi nuostata, kad, ieškinį patenkinus, teismo sprendimo įvykdymas priverstinio vykdymo nereikalautų.

9.2.                      Prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė prašė sustabdyti antstolio D. Kisieliaus veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/1223 būtent dalyje dėl ginčo turto pardavimo. Nurodytoje vykdomojoje byloje antstolis skelbia varžytynes, kuriose yra pardavinėjamas ginčo turtas, įkeistas Sutartine hipoteka, kurią ieškovė ir prašo panaikinti. Jei antstolis parduos Sutartine hipoteka įkeistą ginčo turtą iš varžytynių, tai parduoto turto atžvilgiu hipoteka pasibaigs CK 4.197 straipsnio 1 dalies pagrindu ir bus išregistruota iš hipotekos registro. Ieškiniu siekiama, kad ginčo turtui hipoteka pasibaigtų ne jį realizavus, o Sutartinė hipoteka ginčo turto atžvilgiu pasibaigtų CK 4.197 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.Ieškovės teigimu,pardavus ginčo turtą iš varžytynių, ieškovei palankus teismo sprendimas nebegalės būti įvykdytas.

9.3.                      UAB „Emilė“ ginčijama Sutartine hipoteka yra užtikrinusi kito asmens BUAB „CONSTRUCTION ACE“ prievolių įvykdymą, t. y. ginčijama Sutartinė hipoteka yra svetimo turto hipoteka. UAB „EMILĖ“ už skolininko prievoles atsako tik įkeistu daiktu ir yra tik subsidiariai atsakinga kreditoriui. Jei vykdant išieškojimą iš ginčijama Sutartine hipoteka turtas būtų realizuotas, tai ieškovei palankaus teismosprendimo atveju būtų padaryta nepalyginamai didesnė žala, nei žala, kurią galbūt patirtų hipotekos kreditorius, jei ieškinys būtų atmestas. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones šalių interesų pusiausvyros principas nebūtų pažeistas.

10.       Trečiasis asmuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, prašo atskirąjį skundą tenkinti. Iš esmės sutinka su visais atskirojo skundo argumentais.

11.       Atsakovė UAB „EDS Invest“ pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

11.1.                      Ieškovės ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas, nes ji pasirinko neleistiną ir aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Ieškovė prašo nutraukti Sutartinės hipotekos sandorį, o tai yra neįmanoma. Sutartinės hipotekos sandoris yra juridinis faktas, kuriuo remiantis buvo sukurta ieškovės turto hipoteka – hipotekos kreditoriaus daiktinė teisė. Nei CK, nei civilinės teisės doktrina nenumato galimybės nutraukti sandorį, kadangi sandoriu pasiekiamas tam tikras teisinis rezultatas – sukuriamos, pakeičiamos arba panaikinamos civilinės teisės ir pareigos. Civilinė teisė ir CK leidžia nutraukti sutartį, tačiau ne kaip sandorį, iš kurio atsirado teisės ir pareigos, bet kaip sutartinę prievolę. Todėl sutarties nutraukimu yra baigiamas sutarties šalių teisių ir pareigų galiojimas į ateitį. Nutraukus sutartį, iki nutraukimo atsiradusių šalių teisių ir pareigų teisėtumas nepaneigiamas, nutraukta sutartis negalioja ne abinitio(nuo jo sudarymo momento), o nuo nutraukimo momento, t. y. sutarties nutraukimas turi perspektyvinį efektą – iki sutarties nutraukimo kilusios teisinės pasekmės nepaneigiamos, šalys atleidžiamos nuo tolesnio sutarties vykdymo, tačiau neatleidžiamos nuo prievolių viena kitai, kilusių iš sutarties iki jos nutraukimo momento (CK 6.221 straipsnis). Kadangi ieškovės sudarytu Sutartinės hipotekos sandoriu buvo pasiektas teisinis rezultatas – sukurtos hipotekos kreditoriaus teisės, ieškovė negali nutraukti šių daiktinių teisių galiojimo prievolių teisės pabaigos instituto pagrindu. Netgi hipotekos sandorio pripažinimas negaliojančiu savaime nėra pagrindas pasibaigti hipotekos kreditoriaus teisėms (CK 4.197 straipsnio 6 dalis).

11.2.                      Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kai yra reiškiamas reikalavimas pakeisti sutartinius teisinius santykius, šalių sutartiniai teisiniai santykiai modifikuosis teismo sprendimo pagrindu, toks sprendimas neturės būti vykdomas priverstine tvarka. Tai reiškia, kad toks reikalavimas negali būti užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kuriomis būtų nustatomi turtinio pobūdžio ribojimai. Ieškovės reikalavimų patenkinimo atveju, jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas nereikalautų priverstinio vykdymo, kadangi atitinkamas sprendimas teisines pasekmes sukeltų savaime, be papildomų vykdymo veiksmų.

11.3.                      Skundžiama nutartimi pagrįstai spręsta, kad išieškojimo stabdymas pagal tokį ieškinį būtų neproporcinga priemonė bei neatitiktų prašomų suvaržymų išimtinio pobūdžio. Priverstinis skolos išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto neįvykdomas gana ilgą laiką, todėl vykdymo veiksmų sustabdymas iš esmės vien tuo pagrindu, kad yra inicijuotas naujas civilinis ginčas, kaip pagrįstai vertino teismas, sumenkintų vykdomojo dokumento privalomumą ir jo galią, pažeistų išieškotojo interesus, šiuo atveju įvertinant ir ilgai besitęsiantį išieškojimo procesą, bei nepagrįstai suteiktų prioritetą ieškovės interesų užtikrinimui.

11.4.                      Ieškovė jau įgyvendino teisę ginčyti hipotekos sandorį Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1842-852/2017 ir tai daro pakartotinai Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2365-614/2020, šioje byloje pareikštas reikalavimas dėl ginčo hipotekos panaikinimo negali būti teisėta ir pagrįsta priežastimi varžyti hipotekos kreditoriaus teises.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų nenustatė.

13.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi įstatyme nustatytos dvi privalomosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (tikėtinai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

14.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018, 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-196/2019 ir kt.).

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas daryti prielaidą dėl ieškinio reikalavimų prima facie nepagrįstumo. Ieškovė ieškinio reikalavimu prašo nutraukti Sutartinės hipotekos dalį, kuria yra įkeistas ieškovės nekilnojamasis turtas, motyvuodama tuo, kad nebuvo gautas ieškovės sutikimas, jog būtų atliktas Sutartinės hipotekos pakeitimas, kuriuo buvo atsisakytahipotekosUAB „FINIENS“ priklausančio turto atžvilgiu. Ieškovė laiko, kad tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 4 dalis).

16.       CK 4.197 straipsnyje numatyti hipotekos pabaigos pagrindai: hipoteka įstatyme nustatyta tvarka gali pasibaigti (CK 4.197 straipsnio 2, 4 dalys); kreditorius turi teisę atsisakyti hipotekos (CK 4.197 straipsnio 5 dalis); hipotekos sandoris įstatymų nustatyta tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 4.197 straipsnio 6 dalis). Kasacinio teismo praktikoje dėl hipotekos prievolės galiojimo pabaigos išaiškinta, kad įkeitimo teisė tarnauja pagrindinei prievolei užtikrinti, todėl įkeitimo teisė (hipoteka) ir kitos papildomos (šalutinės) teisės, atsirandančios iš pradinės prievolės, gali pasibaigti, pasibaigus pagrindinei prievolei CK šeštosios knygos IX skyriuje išvardintais prievolių pabaigos pagrindais. CK 4.197 straipsnio nuostatos taikomos sistemiškai su nurodyto skyriaus nuostatomis dėl prievolės pabaigos (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-3/2007).

17.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad hipoteka yra sukuriamos kreditoriaus daiktinės teisės, todėl tokį sandorį nuginčyti galima remiantis bendraisiais CK pirmosios knygos IV skyriuje įvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais. Ieškovė nagrinėjamoje byloje tokių reikalavimų nėra pareiškusi. Galimybė nutraukti hipotekos sandorį nėra numatyta jau aptartose CK 4.197 straipsnio nuostatose, todėl kyla pagrįsta abejonė, ar motyvuojant esminiu sutarties pažeidimu hipotekos sandoriu sukurtą juridinį faktą – kreditoriaus daiktinę teisę – galima nutraukti, ypač įvertinus, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos šalių teisėms ir pareigoms, kilusioms iš sutarties iki jos nutraukimo momento (CK 6.221 straipsnis) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009, 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017).Galiausiai, sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako (CK 4.197 straipsnio 6 dalis), tačiau ieškovė ieškinyje nenurodo aplinkybių, pagrindžiančių, kad nėra būtinybės ginti sąžiningo hipotekos kreditoriaus interesus.

18.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, kuri gali būti taikoma taip pat ir tais atvejais, kai ginčijamas vykdymo procesą lėmusio vykdomojo dokumento teisėtumas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė yra pareiškusi reikalavimą nutraukti Sutartinę hipoteką, tačiau nėra ginčijamas 2016 m. gegužės 23 d. notaro išduotas vykdomasis įrašas, kurio pagrindu antstolis D. Kisielius vykdo išieškojimą. Taigi ieškovės pareikšti reikalavimai netgi nėra tiesiogiai susiję su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sumenkintų vykdomojo dokumento, kurio teisėtumas nėra ginčijamas, privalomumą ir jo galią.

19.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014).

20.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad priverstinis išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto pagal 2016 m. gegužės 23 d. notaro išduotą vykdomąjį įrašą neįvykdomas gana ilgą laiką, todėl vykdymo veiksmų sustabdymas iš esmės vien tuo pagrindu, kad yra inicijuotas naujas civilinis ginčas, pažeistų išieškotojo interesus bei nepagrįstai suteiktų prioritetą ieškovės interesų užtikrinimui.

21.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau, atsižvelgęs į prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių išimtinį pobūdį, proporcingumo ir ekonomiškumo principus, pagrįstai ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių netaikė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                        Marius Bajoras